Lietuvos pensijų fondai 2022 metais Baltijos regionui skirtose investicijose prioritetą skyrė į tvarią ir ilgalaikę grąžą orientuotoms sritims – vietos infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams. Privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos buvo pagrindinės priemonės, į kurias pensijų fondų lėšos buvo investuotos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad praėjusių metų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.

Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse priėmė sprendimų investuoti iš viso 256,1 mln. eurų. Vien Baltijos šalių įmonių leidžiamoms obligacijoms teko 101,8 mln. eurų, arba 39,8 proc. visų investicijų regione.

Tuo tarpu antroje vietoje atsidūrė žaliosios energetikos fondai, į kuriuos buvo nukreipta 25 mln. eurų, arba 9,8 proc. visų regiono investicijų. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko rizikos kapitalo fondai, kurie pritraukė 21 mln. eurų, arba 8,2 proc. pensijų fondų turto.

Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione LIPFA analitikai įvertino pirmą kartą.

LIPFA vadovo T. Gudaičio teigimu, nuolat naujas įmokas gaunančių pensijų fondų valdytojai investicinius sprendimus šiemet priima ne mažiau aktyviai, palyginti su optimistiškais etapais, kuomet finansų rinkos auga.

„Obligacijos taip pat reaguoja į bendras tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais. Šis instrumentas leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą. Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – sako T. Gudaitis.

Apžvelgdamas Lietuvos pensijų fondų investicijas į infrastruktūros projektus, asociacijos vadovas teigia, kad jų patrauklumas laikui bėgant tik didės. Dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos, kuriai tonas užduotas ir Europos Sąjungos (ES) pasirinktame Žaliajame kurse, ši sritis ima jausti vis didesnį finansavimo poreikį.

„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T. Gudaitis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiemet nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų. Šiais metais šiai investicijų rūšiai teko vos 6,2 mln. eurų. Tikėtina, jog per keletą ateinančių metų, lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau. Pasak LIPFA vadovo, investuodami į nekilnojamąjį turtą fondų valdytojai yra linkę rinktis aiškaus atsipirkimo ir „išėjimo“ terminų projektus, o ne papildomo buto įsigijimą nuomai išėjus į pensiją, kaip kad elgiasi pasiturintys gyventojai.

2022 m. rugsėjo pabaigoje II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų.

LIPFA pateikiami investicijų skaičiavimai Baltijos šalyse atspindi tik šiais metais priimtus investavimo sprendimus.