2022 metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Pastarosiose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su svertine -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas pernai išliko 222 mln. eurų, tuo tarpu svertinė metinė grąža sudarė – -12,98 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi – nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik -20 proc., Europos – beveik -13 proc. Obligacijos irgi netapo ta saugia ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau sekusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – teigia jis.

Nors 2022-aisiais pensijų fondų svertinė grąža buvo neigiama, bet bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra istoriškai aukšta ir siekia +32,76 proc.

Nuo 2004 metų sukurtas agreguotas pelnas antroje pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.

Pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai

Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia +38,07 proc.  28-34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35-41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).

Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42-48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc. 

„Reguliariu investavimu paremtas kaupimas pensijų fonduose atspindi tendencijas finansų rinkose. Tačiau toks atpigusių vertybinių popierių verčių „sugaudymas“ ilgalaikėje perspektyvoje leidžia uždirbti daugiausiai. Kai rinkos ims kilti, jų žvaigždėmis taps ne saugesne investuotojų priebėga laikomos obligacijos, o būtent smarkiausiai atšokančios akcijos, tad argumentų jaudintis išties nėra“, – teigia asociacijos vadovas.

49-55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63-69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).

„Nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pakopa, 2022 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, uždirbo +32,76 proc. svertinę grąžą (fondo vieneto vertės pokytį). Pensijų fondų gyvavimo ciklas yra ilgas: fondai investuoja bent keletą dešimtmečių, jų finansiniai tikslai yra ilgalaikiai, turime uždirbtą gerą finansinį rezervą, todėl belieka efektyviausiai išnaudoti dabartinę situaciją, ruošiantis būsimam ekonomikos atsigavimui“, – pataria T. Gudaitis.

III pakopa išlaikė turto vertę

III pakopos pensijų fondai iš esmės pakartojo II pakopos judėjimą. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo -13,15 proc. Mišraus investavimo pensijų fondai fiksavo -13,17 proc. vidutinę grąžą, o mažesnės rizikos III pakopos fondų svertinė grąža buvo -11,86 proc.

„Trečioji pakopa valdomo turto apimtimi yra gerokai mažesnė nei glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruota II pakopa. Tačiau būtent praėję metai, kuriuos sunku pavadinti stabiliais ir optimistiškais labiausiai nustebino III pakopos dalyvių elgesiu. Jie puikiai išnaudoja situaciją finansų rinkose ir periodinio kaupimo tempo pasirinko nemažinti, tai atspindi apimtis išlaikęs bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas. Investuojant periodiškai ir įsigyjant atpigusio turto ilguoju laikotarpiu galima tikėtis aukštesnės grąžos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, III pakopoje didžiausią turtą valdo būtent drąsiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai: jiems 2022 metų pabaigoje buvo patikėta iš viso 120,1 mln. eurų, arba 49 proc. viso III pakopos turto.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m.	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-11,40%	-0,60%
Pensija 1954-1960	-12,14%	1,09%
Pensija 1961-1967	-12,95%	17,45%
Pensija 1968-1974	-13,82%	35,79%
Pensija 1975-1981	-14,29%	40,78%
Pensija 1982-1988	-14,24%	39,99%
Pensija 1989-1995	-14,35%	39,67%
Pensija 1996-2002	-14,79%	38,07%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m.
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-13,15%
Mišraus investavimo P3P fondai	-13,17%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-11,86%
Bendras svertinis vidurkis	-12,98%