Nuo kitų metų pasikeis Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo sistema, ji taps liberalesnė, lankstesnė ir geriau atitiks kaupiančiųjų poreikius. Tačiau žmonėms teks ir didesnė atsakomybė dėl savo saugios finansinės ateities užtikrinimo. Naujos apklausos rezultatai atskleidė, kad savo pensija jau dabar besirūpinančius ir papildomai jai kaupiančius žmones II pakopoje labiausiai skatina likti patogumas, valstybės prisidėjimas ir didesnės pajamos senatvėje.  

Šių metų birželį Lietuvos Respublikos Seimui priėmus pensijų sistemos pakeitimus, nuo 2026 m. ji taps lankstesnė – bus galima atsiimti dalį lėšų ar ilgesniam laikotarpiui sustabdyti įmokas. Kartu su didesnėmis galimybėmis ateina ir didesnė atsakomybė – galvojant apie finansinę ateitį, stabilesnes pajamas senatvėje užtikrina ne tik „Sodra“, bet ir papildomi finansiniai sprendimai. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa parodė, kad didžioji dalis dabar II pakopoje papildomai kaupiančių lietuvių šią atsakomybę puikiai supranta.  

„Apklausos rodo, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) žmonių tvirtai apsisprendę nieko nekeisti – kaip kaupė II pakopoje, taip ir toliau kaups. Tačiau ne mažiau svarbu, kad penktadalis respondentų (20 proc.) dar nėra priėmę sprendimo, o tai reiškia, jog reformos rezultatai dar gali kisti“, – situaciją apžvelgia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.  

Patogumas pirmoje vietoje  

Apklausos rezultatai atskleidė, kad svarbiausia priežastis, dėl kurios žmonės nusprendę tęsti kaupimą II pakopoje, yra patogumas. Net 55 proc. respondentų pabrėžė, jog labiausiai juos motyvuoja tai, kad lėšos būsimai pensijai auga automatiškai, nereikalaujant jokio papildomo įsitraukimo ar sudėtingų sprendimų. 

„Tai, kad daugiausia žmonių kaip svarbiausią priežastį išskiria patogumą, nėra atsitiktinumas – žmonės vertina paprastumą. II pakopa sukurta taip, kad žmogui nereikėtų kasdien rūpintis finansų rinkomis ar priimti sudėtingų investicinių sprendimų – už jį tai daro profesionalūs fondų valdytojai. Toks mechanizmas suteikia ramybės – žmogus žino, kad kaupimas vyksta nuolat ir nuosekliai, todėl ateities finansinis pagrindas formuojasi tarsi savaime. Kitaip tariant, žmogus gali susitelkti į savo darbą, šeimą, gyvenimą čia ir dabar, o kaupimo procesas vyksta fone prižiūrint ekspertams“, – pabrėžia T. Gudaitis. 

Valstybės indėlis – svarbus motyvas  

Antroje vietoje tarp motyvų, skatinančių gyventojus tęsti kaupimą II pakopoje, yra 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio siekianti valstybės paskata, kuri 2025 metais sieks 364 eurus. Net 41 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems itin svarbi galimybė prie asmeninių įmokų gauti valstybės indėlį. Tai rodo, kad žmonės tikrai vertina ir papildomą finansinę naudą, kuri tiesiogiai didina jų būsimą pensiją. 

„Kai žmogus mato, kad prie jo asmeninių įmokų, skirtų būsimai pensijai, prisideda ir valstybė, tai tampa stipriu paskatinimu kaupti nuosekliai. Iš esmės tai reiškia, kad už kiekvieną žmogaus finansiškai saugesnei senatvei atidėtą eurą jis gauna papildomą naudą iš valstybės, o tai tiesiogiai virsta didesne pensija ateityje“, – sako LIPFA vadovas. 

Pasak jo, tai labai svarbu, nes be papildomo kaupimo būtų sunku pasiekti ir valdžios atstovų įvardintą tikslą – kad ateityje Lietuvos gyventojo pensija sudarytų ne mažiau kaip 70 proc. jo gaunamo atlyginimo. 

Finansinį saugumą labiau vertina moterys  

Be patogumo ir valstybės paskatos, nemažai žmonių II pakopoje apsisprendę kaupti toliau dėl to, kad jie kaupimą suvokia kaip būdą užsitikrinti finansinį saugumą ateityje. Net trečdalis apklaustųjų (33 proc.) teigė, jog juos labiausiai motyvuoja didesnių pajamų senatvėje perspektyva. O 27 proc. respondentų pabrėžė, kad jiems svarbu tai, kad kaupiant II pakopoje nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą ar finansų rinkas. Taip pat dalis respondentų vertina ir papildomus mechanizmus, pavyzdžiui, pagal amžių automatiškai keičiamą investavimo strategiją (20 proc.) bei galimybę gauti didesnę grąžą nei indėliuose (21 proc.).  

II pakopos patogumą, kai pensijos kaupimu nebereikia rūpintis papildomai, apklausoje dažniau pabrėžė moterys (59 proc.), palyginti su 52 proc. vyrų. Pastarieji dažniau įžvelgia privalumą, kad, kaupiant II pakopoje, nereikia turėti specifinių žinių apie investavimą – šį aspektą minėjo trečdalis vyrų ir vos 18 proc. moterų. 1,5 proc. valstybės prisidėjimas svarbesnis aukštesnį išsilavinimą turintiems ir didesnes pajamas gaunantiems gyventojams.  

Valstybės paskatos aktualumas nežymiai buvo svarbesnis vyrams: 43 proc., palyginti su 39 proc. moterų. Tuo tarpu finansinį saugumą ir didesnių pajamų užtikrinimą senatvėje šiek tiek labiau vertina moterys – 36,5 proc., lyginant su 30 proc. vyrų.  

Šiuo metu II pensijų sistemos pakopoje yra apie 1,403 mln. Lietuvos gyventojų. Bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd. eurų.  

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojus apie jų dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje ir apie priežastis, labiausiai skatinančias joje likti, apklausė liepos 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1009 respondentai iš visos Lietuvos, nuo 18 iki 75 metų amžiaus.