II pakopos pensijų fonduose Lietuvos gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų sumą. Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, kuriuos nulėmė kontroversiški JAV ekonominiai sprendimai, situacija stabilizavosi. Per pirmus devynis šių metų mėnesius, nepaisant stiprių rinkų svyravimų pirmąjį ketvirtį, vidutinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų uždirbta investicinė grąža yra teigiama ir siekia +2,58 proc. Nuo 2025 metų pradžios fonduose sukauptas turtas padidėjo 306 mln. eurų ir sugeneravo +3,2 proc. pelną. 

Nuo 2004 metų, kai Lietuvoje pradėjo veikti pensijų kaupimo sistema, dėl sėkmingų investicijų gyventojų nauda, t. y. uždirbtas pelnas ir išmokėtos lėšos, šiuo metu siekia apie 3,75 mlrd. eurų.

„Pirmaisiais šių metų mėnesiais JAV paskelbtų politinių ir ekonominių sprendimų pasekmes jautė finansų rinkos visame pasaulyje, Lietuvos pensijų fondai – taip pat. Nepaisant trumpalaikių rinkų svyravimų, gyventojų sukauptas turtas nuosekliai auga. Šie metai taip pat išlieka pelningi, o pensijų fondų grąža juda aukštyn. Tai rodo, kad sistema veikia stabiliai ir  užtikrina realią naudą kaupiantiems“, – konstatuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos II pakopos pensijų fondai, valdomi gyvenimo ciklo principu, uždirbo vidutinę +4,72 proc. grąžą kaupiantiesiems. Nuo veiklos pradžios 2019 metais šių fondų bendra grąža siekia apie +83,5 proc.

Vienos amžiaus grupės turtas II pakopoje jau beveik padvigubėjo  

2025 m. iš visų II pakopos pensijų fondų daugiausiai (+3,23 proc.) paaugo 65–71 m. amžiaus kaupiančiųjų turtas.

Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019-aisiais, didžiausia investicine grąža šiuo metu gali pasigirti 44–50 m. amžiaus kaupiantieji. Jų II pakopoje kaupiamas turtas per pastaruosius 6-erius metus jau beveik padvigubėjo – išaugo +98,5 proc. Virš +90 proc. siekiantį kapitalo augimą nuo 2019 m. taip pat fiksuoja ir visų vėliau nei 1981 m. gimusių Lietuvos piliečių amžiaus grupių fondai.

Vyresnių nei 50 m. amžiaus kaupiančiųjų fondai po truputį mažina investavimo riziką ir jau laikosi konservatyvesnės investavimo politikos, tad ir jų bendra investicinė grąža yra šiek tiek mažesnė. Pavyzdžiui, 51–57 m. amžiaus kaupiančiųjų fondų grąžos vidurkis nuo 2019-ųjų yra +83 proc., o 58–64 amžiaus grupės – šiek tiek daugiau nei +47 proc.

„Šie rezultatai rodo ne tik pasiteisinančią gyvenimo ciklo pagrindu veikiančių pensijų fondų investavimo strategiją, bet ir patvirtina teiginį, kad papildomas kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas. Kuo anksčiau pradedama kaupti, tuo didesnės investicinės grąžos galima tikėtis. Anksti pradėtos investicijos leidžia sukauptam turtui augti sparčiau ir užtikrinti didesnę finansinę naudą ateityje“, – pabrėžia T. Gudaitis.

III pakopos fondų grąža taip pat teigiama

Po metų pradžioje vyravusių rinkų svyravimų III pakopos pensijų fondai sėkmingai grįžo į augimo kelią. Nuo metų pradžios jų bendra grąža pasiekė +2,65 proc., o per pastaruosius tris mėnesius fondų vertė vidutiniškai padidėjo beveik +5 proc.

„Trečiojoje pakopoje geriausią rezultatą per visus 2025-uosius metus demonstruoja mišraus investavimo fondai, kurie dalį lėšų nukreipia į bendrovių akcijas, o dalį į skolos vertybinius popierius. Jų investicijų svertinis vidurkis šiais metais siekia +3,03 proc. Bendras III pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas pamažu, bet stabiliai auga – nuo šių metų pradžios jis padidėjo 53 mln. eurų, o per pastaruosius 12 mėnesių, nuo 2024 m. spalio 1 d. jau išaugo 92 mln. eurų“, – skaičiuoja T. Gudaitis.

Bendra III pakopos pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje viršijo 482 mln. eurų.