Blog

LIPFA: naujosios Vyriausybės iniciatyvos susilpnintų pensijų sistemą

Apklausa apie taupymą pensijai: kol vieni dairosi į valstybę, kiti kaupia patys

Pensijų fonduose sukauptas Lietuvos gyventojų turtas šį rudenį jau viršijo 8,7 mlrd. eurų. Tačiau nemaža dalis žmonių vis dar tikisi, kad jų gerove sulaukus pensinio amžiaus turėtų pasirūpinti valstybė, atskleidė „Spinter tyrimų“ spalį atlikta gyventojų apklausa.

Šios apklausos duomenimis, 47 proc. gyventojų mano, jog atsakomybė už pensijos sulaukusių asmenų gerovę pirmiausia tenka valstybei, bet tam taip pat aktyviai turi ruoštis ir pats žmogus. Dar 15 proc. apklausos dalyvių teigė, jog idealiu atveju gerovę užtikrinti turėtų tik valstybė. Vis dėlto nemaža dalis – 30 proc. – respondentų atsakė, jog už tai atsakingas kiekvienas asmeniškai, iš dalies prisidedant valstybei, o 5 proc. buvo už visišką asmeninę atsakomybę.

„Ilgalaikės demografinės tendencijos būsimiems pensininkams nėra palankios. Jau šiais metais pensinio amžiaus ribą pasieks daugiau žmonių nei jų ateis į darbo rinką, o per artimiausius dešimtmečius šios žirklės dar labiau padidės. Tai reiškia, kad vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius. Tad tikėtis, kad mokesčių mokėtojų lėšomis mokamos pensijos sparčiai augs, nebūtų racionalu – savo gerove senatvėje pirmiausia tikslinga pasirūpinti patiems“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Atsakymą, kad už pensinio amžiaus žmogaus gerovę labiau atsakinga valstybė, dažniausiai rinkosi vidutines pajamas gaunantys respondentai. Kad už gerovę apskritai atsakinga tik valstybė, daugiausia manė tie, kurių namų ūkio nariui tenkančios mėnesio pajamos yra mažesnės nei 400 eurų, bei žemesnio išsilavinimo apklausos dalyviai.

Pasak T. Gudaičio, kaupimo pensijai įpročiai iš tiesų priklauso tiek nuo gyventojų pajamų, tiek nuo jų finansinio raštingumo.

„Vis dėlto klysta manantys, kad mažiau uždirbantiems asmenims kaupti papildomai neapsimoka. Apskaičiuota, kad jie, palyginti su gaunančiais didesnes pajamas, kaip tik sulaukia daugiau naudos dėl didesnio valstybės įnašo. Vienas pavyzdžių rodo, kad per du dešimtmečius vos pusę vidutinio atlyginimo uždirbantis žmogus gali papildomai sukaupti net 8,7 tūkst. eurų, nors jo paties įnašas nesiektų nė 2 tūkst. eurų”, – aiškina T. Gudaitis.

Už didesnę asmeninę atsakomybę rūpinantis savo gerove pensijoje daugiausia pasisakė moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Apklausos metu bent už dalinę asmeninę atsakomybę gyventojų taip pat buvo pasiteirauta, kokius kaupimo pensijai būdus jie renkasi. Beveik pusė jų (48 proc.) tvirtino kaupiantys pensijų fonduose. Dažniausiai tokį kaupimo būdą renkasi moterys (51,2 proc.) bei aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai (52,4 proc.).

Pinigus savarankiškai taupantys pensijai pripažino 41 proc. respondentų, iš jų dažniau taip elgiasi vyresni (tarp 56 m. ir vyresnių – 62,7 proc.) bei didmiesčių gyventojai (44,9 proc.).

Dalis apklausos dalyvių nurodė investuojantys ir savarankiškai: į materialųjį turtą investicijas nukreipia 15 proc., o į vertybinius popierius – 14 proc. respondentų.

Tuo tarpu net 22 proc. respondentų nurodė nesiruošiantys senatvei. Tokį atsakymą kiek dažniau pasirinko vyrai (26,6 proc.), jaunesni (tarp 18-25 m. – net 26,4 proc.), žemesnio išsilavinimo (25,7 proc.) bei mažiausias pajamas gaunantys (38,6 proc.) apklausos dalyviai.

„Ruoštis būsimai pensijai patartina kuo anksčiau: kuo ilgiau tai daroma, tuo solidesnės sumos gali būti sukauptos. Šiuo metu pensijų pakeitimo norma Lietuvoje sudaro tik iki pusės ankstesnio atlyginimo, o siekiamybė yra bent 70 proc. Tačiau tuo turi rūpintis pats žmogus, nesvarbu, ar jis yra vos tik pradėjęs darbo karjerą, ar gaunantis nedidelį atlyginimą”, – pabrėžia LIPFA vadovas T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18-29 d., joje dalyvavo 1016 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.  

Būsimieji Lietuvos pensininkai šalyje jau investavę beveik milijardą eurų

Šiuo metu bendras Lietuvos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, beveik milijardas šių lėšų investuota gimtojoje šalyje. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šoką sukėlusios „Teltonikos“ istorijos fone svarbu atkreipti dėmesį į investicinės aplinkos tvarumą ir neišbalansuoti nusistovėjusios pensijų sistemos.

Pensijų fondai aktyviai investuoja Lietuvoje

LIPFA vadovas T. Gudaitis skaičiuoja, kad pastaruosius penkerius metus vietinės pensijų fondų investicijos nuosekliai auga. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybės obligacijas.

„2022-2024 m. buvo išplatinta nemažai tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių obligacijų, išsiskyrusių dideliais platinamų obligacijų emisijų dydžiais. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs šių obligacijų platinimų dalyviai“, – pasakoja T. Gudaitis.

Pasak jo, tai ypač aktualu pastarosios savaitės aktualijų fone, per Lietuvą nuvilnijus „Teltonikos“ istorijai.

„Po jos viešojoje erdvėje vėl imta aktyviai svarstyti, kiek mūsų šalis iš tiesų vertina vietines investicijas. Akivaizdu, jog tokie pavyzdžiai didina skepticizmą, kad šioje srityje viskas vyksta sklandžiai“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Nauji siūlymai didina netikrumą

T. Gudaitis sako, kad bendro pasitikėjimo neprideda ir įvairūs siūlymai apie galimus pensijų sistemos pakeitimus – pavyzdžiui, neseniai viešojoje erdvėje išsakyta idėja apie tai, kad iš II pakopos galėtų būti nuimta valstybės dalis, siekianti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

„Nors iš pirmo žvilgsnio 1,5 proc. galbūt neatrodo daug, valstybės pasitraukimas iš II pensijų pakopos būtų reikšmingas dabar veikiančios sistemos pakeitimas ir tikrai įneštų sumaišties, neužtikrintumo ir išbalansuotų nusistovėjusią tvarką“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Pasak jo, nors Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, o nuo pat gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios didesnės rizikos pensijų fondai uždirbo dviženklę metinę grąžą. LIPFA vadovas pabrėžia, kad, nepaisant vos 20-ies metų istorijos, mūsų šalies pensijų sistemoje sukauptas turtas jau siekia daugiau nei dešimtadalį bendrojo vidaus produkto.

Investicijos Lietuvoje prisideda ir prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką nukreipia vis daugiau investicijų, kurių bendra suma jau viršija milijardą eurų. Palyginti, 2019 m. investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas siekė šiek tiek virš 350 mln. eurų ir sudarė 6-7 proc. bendro pensijų fondų investicijų portfelio.

„Priartėję prie 1 milijardo eurų investicijų ir 10 proc. bendro investicijų portfelio, Lietuvos pensijų fondai vis labiau įsitvirtina Baltijos šalių rinkoje kaip vienas reikšmingiausių tiek Lietuvos, tiek viso regiono kapitalo rinkos žaidėjų“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

LIPFA vadovas pabrėžia, jog pensijų fondų valdytojai jiems patikėtas lėšas valdo atsakingai ir investicijas diversifikuoja.

„Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės nuolat stebi tiek mūsų šalies, tiek kitų Baltijos valstybių, tiek viso pasaulio investicinę aplinką ir stengiasi, kad valdomas turtas būtų tinkamai paskirstytas, minimizuojant bet kokius neigiamus rinkų svyravimus. Lietuvoje investuojama fondų lėšų dalis yra tvari, patikima ir svariai prisideda ne tik prie mūsų ekonomikos augimo, bet ir prie didesnės socialinės gerovės bei strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo – pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, renovacijos projektų, šalies gynybos stiprinimo ir kitų sričių“, – sako T. Gudaitis.

Šiemet pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža siekia +11,5 proc., o bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pasiekė 8,5 mlrd. eurų

Lietuvos gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas toliau auga. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) rugsėjo pabaigoje siekė 3,5 mlrd. eurų. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios, investicinė grąža siekia 71 proc., o 2024 m. vidutinė visų pensijų fondų grąža yra 11,5 proc.

Ekonomikos atsigavimas veikia ir investicijų pelningumą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas stebimas ir investicinėje veikloje – augimą demonstruoja tiek akcijos, tiek obligacijos.

„Visame vakarų pasaulyje stebime suvaldytą infliaciją, atsigaunantį vartojimą, augančius šalių BVP. Visa tai labai aiškiai atsispindi ir finansų rinkose. Nors geopolitiniai iššūkiai niekur nedingo – tebesitęsia Rusijos agresija Ukrainoje, Artimuosius Rytus kausto naujas smurto protrūkis, įtampą kelia lapkričio mėnesį vyksiantys JAV prezidento rinkimai – panašu, kad prie šių iššūkių prisitaikė tiek valstybės, tiek gyventojai ir ekonominės, finansinės nuotaikos yra optimistinės“, – sako T. Gudaitis.

Ir toliau auga visos II pakopos amžiaus grupės

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai ir toliau demonstruoja tolygų augimą. Nuo šių metų pradžios daugiausiai (13,7 proc.) ūgtelėjo jauniausių (22-28 metų amžiaus) kaupiančiųjų fondų grupė. Tačiau net ir pats konservatyviausias Turto išsaugojimo fondas demonstruoja 5,3 proc. augimą.

„Kaip įprasta, didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. Daugiau nei 13 proc. augimą nuo metų pradžios stebime keturiose jauniausiose amžiaus grupėse: 22-28 m., 29-35 m., 36-42 m. ir 43-49 metų. Dviženklį augimą (11,1 proc.) demonstravo ir 50-56 m. amžiaus kaupiančiųjų grupė“, – komentuoja T. Gudaitis.

III pakopos fondų grąža aplenkė II pakopą

Trečios pensijų pakopos investavimo rezultatai trečiąjį ketvirtį kiek netikėtai aplenkė antros pakopos rezultatus: jei vidutinė visų II pakopos pensijų fondų grąža šiemet siekia 11,5 proc., tai III pakopos bendras svertinis vidurkis sausio-rugsėjo mėnesiais yra 11,9 proc. Bendra juose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje pasiekė 368 mln. eurų.

Pelningiausi šiemet yra didesnės akcijų dalies P3P fondai (+16,1 proc.), mišraus investavimo (+9,5 proc.) ir mažesnės rizikos (+4,7 proc.) fondai.

„Finansų rinkoms šiuo metu esant augimo stadijoje, skatinčiau gyventojus aktyviau domėtis galimybėmis investuoti ir užsitikrinti ramesnę ateitį ir oresnę senatvę. Turint omenyje niekur neišnykusius nepalankius demografinius pokyčius, rūpestis savo ateitimi įgauna dar didesnę reikšmę ir svarbą“, – akcentuoja T. Gudaitis.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. III ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	2,9%	5.2%	12%
GCF gimusiems 1954-1960	2,4%	5,4%	15%
GCF gimusiems 1961-1967	2,5%	7.8%	40%
GCF gimusiems 1968-1974	1,9%	11,1%	72%
GCF gimusiems 1975-1981	1,4%	13,4%	84%
GCF gimusiems 1982-1988	1,4%	13,5%	83%
GCF gimusiems 1989-1995	1,4%	13,4%	82%
GCF gimusiems 1996-2002	1,1%	13,7%	79%
Bendras svertinis vidurkis	1,6%	11,51%	71%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. III ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	1,7%	16,1%
Mišraus investavimo P3P fondai	2,6%	9,5%
Mažesnės rizikos P3P fondai	3,0%	4,7%
Bendras svertinis vidurkis	2,1%	11,9%

LIPFA: pakeitimai II pensijų pakopoje turi užtikrinti ilgalaikę naudą gyventojams

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), vertindama Seime užregistruotas įstatymų pataisas dėl pensijų kaupimo sistemos tobulinimo, nori atkreipti dėmesį į poreikį išlaikyti ilgalaikį sistemos tvarumą bei pamatuotus sprendimus, užtikrinančius visų kaupiančiųjų interesus. Tai, kad valdantieji teikia siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos, manome, yra teigiamas signalas ir žingsnis į priekį, rodantis norą tobulinti sistemą, tačiau šiame etape svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų ilgalaikiai ir orientuoti į gyventojų finansinę gerovę.

Šiandien matome daug registruotų projektų, daug nuomonių ir viešų diskusijų. Asociacija pabrėžia, kad bet kokie pokyčiai pensijų sistemoje turi būti gerai apsvarstyti, atsižvelgiant į rinkiminio laikotarpio kontekstą. Trumpalaikių politinių sprendimų pavojus yra realus, todėl būtina koncentruotis į sprendimus, kurie užtikrintų sistemos tvarumą ir stabilumą per ateinančius dešimtmečius, taip pat įgyvendintų Konstitucinio Teismo sprendimą, pagal kurį gyventojams turi būti suteikta galimybė pasitraukti iš II pensijų pakopos, kai kaupimas tampa itin apsunkintas ir betikslis.

Tikimės, kad pasiūlymų svarstymo etape bus rastas sprendimas, kuris stiprins pensijų kaupimo sistemą, darys ją patrauklesne kaupiančiajam, o priimami sprendimai nebus grindžiami trumpalaikiais politiniais interesais, o stiprins sistemą ir užtikrins didesnes gyventojų pajamas sulaukus senatvės.

Estijos pensijų sistemos ekspertas apie papildomą kaupimą Lietuvoje: „Išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”

Tikslas, kad į pensiją pasitraukusių gyventojų pajamos sudarytų bent 70-80 procentų ankstesnio darbo užmokesčio, vis dar sunkiai pasiekiamas. Investavimo ekspertų teigimu, tam itin trukdo dažni pensijų kaupimo sistemos reguliavimo pokyčiai – kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas prieš 3 metus Estijoje priimtas sprendimas leisti nutraukti kaupimą II pakopoje.

Šiuo metu Lietuvos valdžios institucijos svarsto, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo turi būti numatytos sąlygos, leidžiančios pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje. Estijos nevyriausybinės organizacijos „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovo Joelio Kukemelko nuomone, atverti plačias išimčių duris būtų labai pavojinga – tai parodo Estijos, kuri 2021 metais leido nutraukti kaupimą itin laisvomis sąlygomis, pavyzdys.

Dėl šio sprendimo iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukė apie trečdalis dalyvių, buvo išimta maždaug 2 milijardai eurų jų sukauptų lėšų, o tikimybė, kad pensijų pakeitimo lygis pasieks Europos Sąjungos vidurkį, smarkiai nutolo. Skaičiuojama, kad gyventojams, kurie pasitraukė iš II pensijų pakopos, senatvės pensiją sudarys tik tesieks 30-35 procentus prieš tai buvusio atlyginimo.

„Tai buvo siaubingas populistinis žingsnis, kuris net neturėjo jokios įtakos tuomet vyriausybę sudariusių partijų reitingams. Dabar jau kitas ministrų kabinetas ieško būdų, kaip ištaisyti padarytą žalą, tačiau išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”, – perspėja J. Kukemelkas.

Šiais metais Estijoje priimti teisės aktai, pagal kuriuos numatyta nuo 2025-ųjų leisti gyventojams savanoriškai padidinti kaupimo įmokas nuo 2 proc. iki 4-6 proc. atlyginimo. Valstybės mokama dalis ir toliau išliks 4 proc. Šiuo metu apie 10 proc. Estijos dirbančiųjų, kurie dalyvauja II pakopos pensijų sistemoje, jau yra pateikę prašymus padidinti procentinį įmokų dydį.

Estijos centrinio banko paskaičiavimais, mokant į pensijų fondus 2 proc. atlyginimo ir gaunant valstybės skiriamus 4 proc., po 40-45 metų pasitraukus į pensiją vien II pakopoje sukaupta suma sudarytų apie trečdalį visos gaunamos pensijos. Jei pats žmogus skirs kaupimui daugiau, tuomet sukauptos pensijos dalis gerokai išaugs.

Lietuvoje pensijų pakeitimo norma šiuo metu siekia apie 45 proc. Tikslas – kad pensiją sudarytų bent 70 proc. buvusio atlyginimo, o iš šios sumos bent 30 proc. sudarytų išmokos iš II pakopos pensijų fondų. Siekiant šių tikslų, eksperto nuomone, drastiškai keisti kaupimo tvarką ir sudaryti daug galimybių atsiimti sukauptus pinigus būtų visiškai neprotinga.

„Tiek Estijos, tiek Lietuvos socialinėms sistemoms trūksta lėšų, demografinė padėtis yra labai prasta. Todėl neturime leisti sau prabangos išimti sukauptas lėšas iš šių sistemų. Juolab kad pensijų fondai, dalį lėšų skirdami vietos kapitalo rinkoms, suteikia postūmį ekonomikos augimui. Apskritai pensijų pinigai neturi būti skirti tiesiog suvartoti darbingo amžiaus asmenų – sukauptos lėšos bus reikalingos jiems sulaukus vyresnio amžiaus. Kita vertus, jei sudaromos išimtys, leidžiančios atsiimti dalį lėšų, tuomet būtina skatinti kaupimą kitais būdais – pavyzdžiui, norintiems leisti padidinti savo įmokas, kad pensijų pakeitimo lygis išliktų toks, kokio tikimasi“, – reziumuoja „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sutiko, kad didesnės įmokos, kai kuriose valstybėse siekiančios net iki 10 proc. atlyginimo, yra viena galimybių siekiant 70 proc. pensijų pakeitimo normos. Tačiau, pasak jo, perimti kitų šalių patirtį galima ir kitais būdais.

Vienas jų – įtraukti į kaupimą darbdavius, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių. Be to, geriausiose pensijų sistemose dalyvavimas yra tiesiog privalomas. Taip yra ir kaimyninėje Latvijoje. „Mes turime daugiau teisių, o latviai – dvigubai daugiau turto pensijų fonduose. Ir panašu, kad tas skirtumas tik didės“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Asociacijos vadovo teigimu, visiškai normalu, kad, gyvenant demokratinėje valstybėje, nuolat kyla viešų diskusijų svarbiais klausimais, taip pat ir dėl lėšų kaupimo senatvei.  

„Vis dėlto per 20 pensijų sistemos gyvavimo metų Lietuvoje įstatymai buvo pakeisti net 24 kartus. Tam, kad II ar III pakopos fonduose pasiektumėme gerų rezultatų, labai svarbus žmonių pasitikėjimas kaupimo sistema ir dalyvavimo masiškumas. O tam būtinas sistemos stabilumas, kurio, deja, neturime. Skirtingų flangų politiniai interesai sistemą iš dalies stato kaip taikinį, o daugiausia žalos dėl to patiria būsimi pensininkai“, – teigia T. Gudaitis.

Reguliavimo stabilumą kaip vieną svarbiausių sėkmingai veikiančios pensijų sistemos veiksnių išskyrė ir kiti investavimo ekspertai, šią savaitę dalyvavę Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pensijų sistemos iššūkius Vidurio ir Rytų Europoje. Konferenciją surengė organizacija „PensionsEurope“ ir LIPFA.

Tadas Gudaitis. Mitas, kad mažiau uždirbantiems kaupti pensijai neapsimoka

Mažai uždirbantiems pensijai kaupti neapsimoka – tokią standartinę klišę viešoje erdvėje girdime jau ne pirmus metus. Ar šios kalbos turi realų pagrindą? Nors du dešimtmečius veikianti Lietuvos pensijų fondų sistema yra palyginti jauna, jau dabar statistika rodo visiškai priešingą faktą – mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus gauna didesnę finansinę naudą kaupdamas pensijai nei gaunantis 2-3 kartus vidutinį uždarbį viršijančią sumą.

Paprastas palyginimas: nuo 2004 m. pensijai papildomai kaupęs asmuo, visus 20 metų uždirbęs trigubą vidutinį atlyginimą, šiuo metu II pensijų pakopoje yra sukaupęs 3,3 karto daugiau turto nei pervedė asmeninių įmokų. Tuo tarpu tas, kuris pastaruosius du dešimtmečius gavo perpus mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis, savo pensijų fonde jau turi sukaupęs 4,5 karto didesnę sumą už pervestas asmenines įmokas.

Absoliutūs skaičiai – ne viskas: svarbu ir procentai

Nuo 2004 metų Lietuvoje nepertraukiamai veikiantys pensijų fondai pateikė statistinius skaičiavimus, kiek vidutiniškai galėjo sukaupti 1982-1988 m. gimę asmenys, uždirbantys skirtingus atlyginimus ir kaupiantys pagal maksimalų modelį. Skaičiuojant daryta prielaida, kad nuo 2004 m. kaupta tradiciniuose pensijų fonduose (vidutinės akcijų dalies), o nuo 2019 metų pereita kaupti to amžiaus asmenims skirtuose gyvenimo ciklo pensijų fonduose.

Iš pirmo žvilgsnio rezultatai neturėtų stebinti – savaime suprantama, kad didžiausias sumas yra sukaupę daugiausia uždirbantieji. Pavyzdžiui, žmogus, kurio alga visą kaupimo laikotarpį siekė 3 vidutinius atlyginimus (VDU, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2161 eurą, neatskaičius mokesčių), savo fondo sąskaitoje jau turėtų vidutiniškai 38 535 eurus.

Tokio paties amžiaus gyventojas, uždirbantis šešiskart mažiau – t.y. vos pusę VDU, per du dešimtmečius II pakopos pensijų fonde turėtų būti sukaupęs per 8,7 tūkst. eurų.

Iš pirmo žvilgsnio skirtumas eurais atrodo triuškinamai didelis – būtent asmenų, gaunančių didesnes pajamas, naudai.

Visgi absoliutūs skaičiai – dar ne viskas, svarbi ir proporcija. Ir čia matome kardinaliai priešingą situaciją – procentine išraiška didžiausią naudą iš dalyvavimo pensijų fonduose gauna tie, kurių atlyginimai yra mažesni.

Triskart didesnį nei VDU gaunantis asmuo per 20 metų yra pervedęs 11,5 tūkst. eurų asmeninių įmokų, beveik 11 tūkst. eurų jo kaupiamos pensijos sąskaitoje sudaro pervedimai iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų, dar 16 tūkst. eurų – investicinė grąža. Kitaip tariant, tokio žmogaus asmeninės įmokos sudaro ~31 proc. sukaupto turto vertės.

Tuo tarpu 0,5 VDU gaunantis gyventojas per šiuos 20 metų yra pervedęs mažiau nei 2 tūkst. eurų asmeninių įmokų – jos sudaro tik 22 proc. nuo sukaupto turto. Likusius 78 proc. sudaro „Sodros“ bei valstybės biudžeto įmokos (3,4 tūkst. eurų) ir investicinė grąža (3,4 tūkst. eurų).

Mažesnėmis sąnaudomis – geresnis rezultatas

Tad skaičiavimai rodo vienareikšmišką tendenciją: vidutinę ar dar mažesnę algą uždirbantiems gyventojams itin apsimoka dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose, kadangi jų įmokų ir sukaupto turto vertės santykis yra kur kas mažesnis, nei gaunančių didesnius atlyginimus.

Šis santykis kinta proporcingai pagal gaunamą darbo užmokestį – kuo asmens pajamos mažesnės, tuo labiau keičiasi jo naudai. Jei 20 metų minėtomis sąlygomis kaupusio asmens atlyginimas visą šį laiką būtų siekęs 0,75 VDU, dabar pensijų fondo sąskaitoje jo įmokos sudarytų 25 proc. sukauptos sumos. Jei alga būtų prilygusi 1 VDU – jau 26 proc., o jei 2 VDU – 29 proc. sukauptos sumos.

Tad II pakopos fondų statistika akivaizdžiai parodo – kuo mažesnį atlyginimą uždirba žmogus, tuo didesnės finansinės naudos gauna dalyvaudamas pensijų kaupimo sistemoje. Taip yra dėl to, kad valstybė vienodu dydžiu remia visus kaupiančiuosius II pensijų pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą gauna kaupiantysis. Šiais metais skatinamosios įmokos dydis siekia 27,04 eurus per mėnesį, arba apie 324 eurus per metus – t.y. 1,5 proc. nuo 2022 m. šalies vidutinio atlyginimo.

Tad spekuliatyvios kalbos, kad mažiau uždirbantiems žmonėms įsitraukimas į II pakopos pensijų fondų sistemą nėra naudingas, yra toli nuo realybės ir faktų. Dalyvavimas šioje sistemoje tokiems asmenims užtikrina papildomų pajamų senatvėje už minimaliausias, palyginti su kitais sistemos dalyviais, asmenines sąnaudas.

Remiantis pirmojo 2024 m. pusmečio rezultatais, Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas viršijo 8,2 mlrd. eurų. Ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda (investicijų grąža ir išmokos) sudarė beveik 2,9 mlrd. eurų. 

Būsimų pensininkų lėšos vis gausiau investuojamos Lietuvoje

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vis didesnes investicijų sumas nukreipia į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybių obligacijas.

„Mitas, kad fondų dalyvių sukauptos lėšos investuojamos vien užsienyje. Jau seniai Lietuvos pensijų fondai reikšmingą investicijų dalį nukreipia į savo rinką, taip skatindami vietos ekonomiką ir prisidėdami prie jos augimo, taip pat strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Mūsų šalyje veikiantys pensijų fondai į kapitalo rinką jau yra investavę 1 procentą BVP, ir ši dalis tik didėja“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Paulius Kabelis. 

Pasak jo, Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, skaičiuojanti maždaug du dešimtmečius. Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, viršijo 8,5 mlrd. eurų. Tai siekia apie dešimtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP), nors kai kuriose valstybėse, kuriose pensijų sistema veikia pusę amžiaus ir daugiau, sukauptas turtas jau viršija metinį BVP.

Nepaisant to, Lietuvos pensijų fondai jau tapo vienu reikšmingiausių tiek šalies, tiek Baltijos valstybių regiono kapitalo rinkos žaidėjų.

Pavyzdžiui, jų investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas, 2019 metais siekusios per 350 mln. eurų, pernai jau sudarė beveik 750 mln. eurų. Atitinkamai išaugo ir jų dalis bendrame pensijų fondų investicijų portfelyje – nuo maždaug 6-7 proc. 2020-2021 m. iki 10 proc. praėjusiais metais.

Kaip sako LIPFA atstovas, tokį augimą lėmė keli veiksniai, o pirmiausia – pastaraisiais metais itin aktyvi įmonių obligacijų rinka. Aktyviai vertybinius popierius leido ir Baltijos šalių vyriausybės.

„2022-2023 m. buvo išplatinta nemažai Baltijos šalių įmonių obligacijų, o platinamų obligacijų emisijų dydžiai buvo išties dideli. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs dalyviai šiuose obligacijų platinimuose ir neretai įsigydavo virš 10 ar net 20 proc. visos emisijos. Tai naudinga tiek pensijų fondų dalyviams, kurie gauna didesnę grąžą, tiek emitentams, nes dėl didelės paklausos joms dažniausiai pavyko pasiskolinti lėšų pigiau“, – aiškina P. Kabelis.

Tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos į šalies bendrovių akcijas siekia apie 90 mln. eurų, arba maždaug 1,5 proc. jų valdomo turto. Nors ši dalis nėra itin didelė, svarbu pabrėžti, kad kalbame apie investicijas į atskiras įmones, todėl fondų valdytojai siekia, kad valdomas turtas būtų tinkamai diversifikuotas. Įdomus faktas, kad daugiausia – 46 mln. eurų – pensijų fondai yra investavę į šaliai itin svarbius strateginius energetikos projektus įgyvendinančios „Ignitis Grupės“ akcijas.

Kasmet auga ir alternatyvių investicijų dalis, kai pensijų fondai investuoja į uždaro tipo fondus, kurių investavimo laikotarpis dažniausiai siekia 10 ir daugiau metų. Šios lėšos tradiciškai nukreipiamos į nekilnojamąjį turtą, privataus bei rizikos kapitalo fondus, miškus ir žemę, infrastruktūrą ar renovaciją.

Ilgalaikė pasaulinė patirtis rodo, kad tokio tipo investicijų grąža per ilgą laiką viršiją akcijų rinkų grąžą, o jų vertės svyravimai yra mažiau susiję su ekonomikos ciklais ar svyravimais akcijų rinkose. Todėl pensijų fondai ir kiti ilgalaikiai investuotojai užsienyje į šias privačias rinkas nukreipia ir 20-30 proc. valdomo turto.

Lietuvoje veikiančių pensijų fonduose ši dalis kol kas siekia apie 3 proc., tačiau investuojamos sumos ženkliai auga: 2019 metais alternatyvioms investicijoms buvo skirta mažiau nei 100 mln. eurų, pernai – jau beveik 250 mln. eurų, o įskaičius įsipareigojimus investuoti – per 300 mln. eurų.

Apskritai Baltijos valstybių regione Lietuvos pensijų fondai jau investavę per milijardą eurų, daugiausia – Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus šios investicijos kasmet vidutiniškai augo po 23 proc.

„Mes, kaip fondų valdytojai, negalime pamiršti svarbiausio savo įsipareigojimo užtikrinti kuo didesnę grąžą savo klientams – fondų dalyviams. Jei patrauklių galimybių randame vietos rinkoje, nauda yra dviguba ar net triguba, nes nukreipdami investicijas savo šalyje ar regione kartu skatiname savo ekonomikos augimą, kuris prisideda tiek prie didesnės socialinės gerovės, tiek prie strateginių tikslų įgyvendinimo, tiek prie kapitalo rinkos, kuri yra itin svarbi ekonomikos sudėtinė dalis, stiprinimo”, – pabrėžia LIPFA valdybos narys.

LIPFA pozicija dėl ministerijos siūlymų II pensijų pakopos tobulinimui

Reaguodama į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą siūlymą dėl II pensijų pakopos tobulinimo, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teikia savo poziciją dėl planuojamo Pensijų kaupimo įstatymo keitimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina diskusijas, kuriomis siekiama tobulinti sistemą, didinti jos patrauklumą ir patogumą žmonėms. Ministerijos siūlymas iš dalies atliepia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo esmę, kad pensijų sistema veikia darniai, o numatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis.

Vis tik, LIPFA atkreipia dėmesį, kad dalis naujausių siūlymų tikslų tobulinti sistemą ne tik neatlieptų, bet priešingai: įneštų sumaišties ir bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą.

Klausimų kelia ministerijos siūlymas iki 24 mėn. kas 10 metų ilginti laikino pensijų kaupimo sustabdymo terminą, kurį būtų galima skaidyti. Šiuo metu taikomas 12 mėn. laikotarpis.

LIPFA nuomone, toks siūlymas kelia abejonių. Kitaip tariant, ministerija siūlo, kad žmogus per visą savo darbingą gyvenimą 8-erius metus nekauptų pensijos (jei tarsime, kad žmogus šia galimybe pasinaudos 100 proc, kiekvieną dešimtmetį praleisdamas po dvejus metus). Tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje galėtų turėti daugiau žalos nei naudos.

Kadangi viena pagrindinių pensijų sistemos stiprybių yra jos masiškumas ir stabilumas, naujausi siūlymai potencialiai galėtų turėti neigiamos įtakos pensijas kaupiančių gyventojų investicinei grąžai. Vien skaičiuojant matematiškai, jo sukaupta suma bus penktadaliu mažesnė. O atsižvelgiant į jau minėtą visos sistemos išbalansavimą (ir, tikėtina, dėl to mažesnę bendrą investicinę grąžą), nuostoliai būtų dar didesni.

Tokiu atveju kyla klausimas – kiek naujieji ministerijos siūlymai prisidės prie to, kad šiuo metu vidutinį atlyginimą (apie 1300 Eur. „į rankas”) gaunantis gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, gautų bent 1000 eurų (70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią) pensiją? Šiuo metu, kaip žinia, vidutinė pensija yra apie 590 eurų.

LIPFA skaičiavimais, nuo 2004 m. kaupęs ir visą šį laikotarpį vidutinį atlyginimą gavęs asmuo, įvertinus faktinę vidutinę grąžą bei faktinius atskaitymus, pensijų kaupimo sąskaitoje dabar yra vidutiniškai sukaupęs 16 tūkst. eurų (arba 13 vidutinių atlyginimų).

Ministerijos siūlymas dėl automatinio žmogaus įtraukimo į pensijų sistemą yra logiškas –apklausos  rodo, kad tai gana daug aistrų bei diskusijų kelianti tema. Tačiau svarstydami šiuos pasiūlymus turime nepamiršti, kad geriausios pasaulyje pensijų kaupimo sistemos – tos, kuriose dalyvavimas yra privalomas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra giliai įsitikinusi, kad naujausias Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas yra perviršinis ir tik bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą bei įneštų papildomos sumaišties.

Džiugi tendencija: Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių. Preliminarius duomenis paskelbusios organizacijos ekspertų vertinimu, mūsų šalies pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė +11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

EBPO pažymi, kad pernai pensijų fondams pozityvūs metai buvo daugelyje šalių – ir priklausančių EBPO, ir nepriklausančių, tačiau organizacijai teikiančių ataskaitas ir informaciją apie uždirbtas grąžas.

„Daugelyje šalių investicijų grąžos normos viršijo infliacijos lygį. Pensijų fondai teigiamą realią investicijų grąžos normą pasiekė 26-iose iš 29-ių ataskaitas teikiančių EBPO šalių ir 22-ose iš 31-os EBPO nepriklausančių valstybių“, – rašoma preliminarioje EBPO ataskaitoje.

Išankstiniais duomenimis, tarp EBPO šalių 2023 metais pirmavo ne tik Lietuva (+11,2 proc.), bet ir kaimyninė Latvija (+10,6 proc.) bei Lenkija (+22,6 proc.).

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2023 metų rezultatus lėmė kompleksas priežasčių.

„Lietuvoje turime didelį kaupiančių savo pensijai skaičių, yra didelis dirbančiųjų įsitraukimas į savo finansinės ateities kūrimą, atitinkamai tai lemia augančias pensijų fondų valdomo turto apimtis. Taip sudaromos geros sąlygos profesionaliai valdyti investicijas, kurios generuoja gerą grąžą kaupiantiems Lietuvos gyventojams“, – teigia LIPFA vadovas.

Anot T. Gudaičio, tai, kad Lietuvos pensijų fondų valdomame turte dominuoja akcijų dalis, iš esmės lemia ne individualūs valdytojų pasirinkimai, o II pensijų pakopai nuo 2019 metų taikomas gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelis.

„Iš esmės tai rodo, kad mūsų šalies kaupiantieji yra palyginti jauno amžiaus ir gerai toleruoja rinkos svyravimams jautresnių akcijų vertės pokyčius. Bėgant laikui ir jiems artėjant prie pensijos amžiaus, akcijas jų sąskaitose keis konservatyvesni investicijos, pavyzdžiui, vyriausybių obligacijos, kiti skolos vertybiniai popieriai. Vakarų šalių patirtis rodo, kad kaupiantiesiems reikia išnaudoti akcijų teikiamas galimybes, nes jos sukuria geras galimybes sukaupti didesnes lėšas senatvės pensijai“, – aiškina T. Gudaitis.

EBPO pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmą vietą pasaulyje pagal 2019 m. realios grąžos rodiklį, kuris tada sudarė +16,6 proc.

Penkmetis tarp lyderių

Žvelgiant į prabėgusį penkmetį, nuo GCF modelio pradžios 2019-aisiais, Lietuvos pensijų fondai pagal metinį realios grąžos rodiklį – tarp pasaulio lyderių. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuva buvo absoliuti lyderė ir užėmė pirmąją vietą (metinė investicijų grąža (toliau – grąža) – +16,6 proc.).

Tuo tarpu 2020-aisiais išlaikyta pozicija pirmajame lyderių dešimtuke su vidutine metine +4,9 proc. investicine grąža. 2021-aisiais grįžta į pirmąsias pozicijas ir užimta 2-oji vieta (grąža – +20,7 proc.). Praėjusiais 2023 metais, po prastų rezultatų 2022-aisiais, grįžta į pirmąjį penketuką (grąža – +11,2 proc.).

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažįsta, kad praėjusio penkmečio Lietuvos pensijų fondų rezultatai nuteikia pozityviai, o su svyravimais finansų rinkose pensijų valdytojai susiduria visame pasaulyje.

„Žvelgiant į prabėgusį penkmetį retrospektyviai – galime pasidžiaugti demonstruojamu rezultatu, kuris leidžia Lietuvos pensijų fondų rezultatus lyginti su šalimis, galinčiomis pasigirti pripažintomis, geriausiomis pasaulio pensijų sistemomis. Pasiekti rezultatai pirmiausia džiugina kaupiančius savo papildomai pensijai, kurie mato didėjančias sumas savo pensijų sąskaitose. Veikiame dinamiškoje aplinkoje, kurioje įtakos rezultatams turi įvairios aplinkybės. Prastesnių rezultatų išvengti nepavyksta niekam, todėl svarbu nuolat adaptuotis, reaguoti“, – teigia LIPFA vadovas.

LIPFA liepos pradžioje pristatė ir 2024-ųjų pirmojo pusmečio rezultatus. Vidutinė investicijų grąža šiais metais siekia +9,7 proc., o nuo 2019-ųjų – net +68 proc. Išvis, nuo 2004 metų į pensijų fondus pervestų įmokų suma siekia beveik 5,9 mlrd. eurų. Investicinė grąža – 2,4 mlrd., o pensijų sistemos dalyviams jau išmokėta 542 mln. eurų.