Blog

Pensijų fonduose – 3,6 mlrd. Eurų investicijų potencialas į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą

Iki 2028 m. antros pakopos pensijų fondai į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą potencialiai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. Eurų, jei būtų sukurti tinkami investavimo instrumentai, liberalizuotos investicijų diversifikavimo taisyklės bei būtų išlaikytas kaupiamosios pensijų sistemos stabilumas.

„Žinant Vyriausybės poreikį, kad jau šiais metais gynybai siekiama skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, atitinkamai Lietuvai iki 2030 reikia papildomai sugeneruoti 12 mlrd. eurų. Dalį šios sumos galima būtų gauti daugiau investuojant Lietuvoje pensijų fondų turto, investicijas nukreipiant ten, kur Lietuvos gyventojai, pensijų fondų dalyviai, uždirbtų investicijų grąžą, o Lietuvos valstybei tektų mažiau skolintis“, – komentuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Lietuvos banko duomenimis šiuo metu didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų valdomo turto yra investuojama į užsienio valstybių vertybinius popierius – daugiausia į įvairių pasaulio šalių įmonių akcijas ir jų fondus bei skolos vertybinius popierius. Beveik milijardas eurų jau dabar skiriamas Lietuvai: trečdalis – įmonių akcijoms, privataus kapitalo, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto fondams, du trečdaliai – kredito instrumentams: valstybės ir įmonių obligacijoms ir kitiems aukšto likvidumo instrumentams.

Pasak T. Gudaičio, Vyriausybės šiuo metu kuriamo 12 milijardų eurų plano dalis galėtų būti į Lietuvą nukreiptos pensijų fondų investicijos, skirtos gynybos infrastruktūrai, energetikos projektams. Tokiu būdu galėtų būti sukurtas sėkmės ratas – investicijos augintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, taip didindamos gyventojų, kaupiančiųjų pensijai turto vertę, kuri galės toliau būti nukreipta kurti šalies gerovę. 

Pakeitus šiuo metu galiojantį reglamentavimą bei sukūrus tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią lyginant su užsienio rinkose uždirbamą investicijų grąža, būtų galima jau šiemet didinti investicijų į Lietuvos ekonomiką dalį.

„Liberalizavus diversifikavimo taisykles, reikėtų sukurti infrastruktūros projektų finansavimo instrumentus, per kuriuos pensijų fondų valdomos investicijos galėtų būti nukreipiamos į planuojamą statyti gynybos infrastruktūrą, tuo pačiu auginant kaupiančiųjų grąžą“, – sako T. Gudaitis.

Prognozuojama, kad pensijų fondų turtas investicijų grąžos bei naujų įmokų dėka po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų, jei būtų užtikrintas sistemos stabilumas. 

LIPFA: Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo orių pensijų reforma

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymus, kaip būtų galima tobulinti II pensijų sistemos pakopą. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu – tokie siūlymai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, o juos įgyvendinus neigiamą įtaką labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
 
„Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo orių pensijų reforma”, – spaudos konferencijoje sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
 
Anot jo, ministerijos siūlymai didžiausią neigiamą įtaką turės mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o tam, kad ateityje išlaikytume pakeitimo normą tame pačiame lygyje, kaip ir dabar, reikės ženkliai didinti mokesčius gyventojams ar net skatinti, kad 700 tūkst. imigrantų atvyktų į Lietuvą.
 
„Kaip bebūtų gaila, tie Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymai yra orientuoti prieš mažas ir vidutines pajamas gaunantį žmogų. Jam tiesiog pasakoma, kad „tavęs praktiškai neskatinsime kaupti antrojoje pakopoje“, – kalbėjo T. Gudaitis.

LIPFA: II pakopos reformos siūlymai prieštarauja visų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms Lietuvai

Patvirtinus trumparegiškus ir netvarius II pakopos reformos pasiūlymus, pensijų sistema būtų ne tobulinama, o tiesiog sugriaunama. Tai prieštauja Tarptatinio valiutos fondo (TVF),  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), „PensionsEurope”, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms dėl tvarios pensijų sistemos kūrimo Lietuvoje.

Ypač keista, kad deklaruodama rūpestį socialiai pažeidžiamiausiomis grupėmis, socialdemokratų deleguota ministrė I. Ruginienė siūlo vos ne kardinaliai priešingus, kitų kairiosios ideologijos besilaikančių šalių veiksmams ir strategijoms, sprendimus. Tiek kitų šalių pavyzdžiai, tiek EBPO, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijos absoliučiai prieštarauja ministrės pateiktiems siūlymams.

EBPO vadovas Mathias Cormann, analizuodamas situaciją Lietuvoje, vertino, kad gyventojų įmokos į pensijų sistemą yra pernelyg mažos, o vertinant ir augantį demografinį spaudimą, anksčiau ar vėliau sistemoje „turės atsidurti daugiau pinigų“.

„Lietuvai ypač svarbu pradėti spręsti šį klausimą. Kuo ilgiau lauksite, tuo sunkiau bus ją iš tikrųjų spręsti. Anksčiau imantis veiksmų bus galima palaipsniui tai įgyvendinti“, – sakė M. Cormann.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas, vertindamas Lietuvos pensijų sistemą ir kylančius iššūkius šalyje, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad stiprų poveikį Lietuvos augimui turės demografinės problemos. Būtent dėl šios priežasties, anot jo, reikalinga tokia pensijų sistemos reforma, kuri II pakopą stiprintų.

„Pensions Europe” vadovas Matti Leppala, rudenį viešėjęs Lietuvoje, kalbėjo apie šalies pensijų sistemą. Jis atsigręžė į geruosius užsienio sistemų pavyzdžius ir sakė, kad „norint geros pensijų sistemos ilguoju periodu, tikrai labai svarbu, kad pinigų iš pensijų fondų nebūtų galima laisvai pasiimti“.  

Apibendrinant siūlymus, panašu, kad ministrė tvirtai užsibrėžusi leisti žmonėms dabar suvalgyti sėjai skirtus grūdus, visiškai ignoruojant ateities derlių. Neišgirdome nei skaičiavimų, nei pagrindimų, nei konkrečių ekspertų įvertinimų, kaip pateikti siūlymai padės sukaupti daugiau  ateities pensijai ir užtikrinti orią senatvę. Staiga „nebeliko“ nei demografinių problemų, nei pensijų sistemos tvarumo klausimo. Ilgalaikiai įsipareigojimai pakeičiami trumpalaikiais populistiniais pasiūlymais, kurie neabejotinai turės skaudžių pasekmių ateityje. Trumpuoju laikotarpiu šie siūlymai galbūt ir atrodo patrauklūs gyventojams, bet kas bus po 20-ies, 30 ar 40 metų – į šiuos klausimus ministrė atsakymų arba neturi, arba jų sąmoningai neatskleidžia.

LIPFA dar kartą atkreipia dėmesį, kad siūlymų įgyvendinimas būtų itin neatsakingas tiek žmonių, tiek valstybės atžvilgiu. Belieka tikėtis, kad ministrė I. Ruginienė, diskutuodama apie galimus pokyčius, išgirs Lietuvos ir užsienio ekspertų įžvalgas, rekomendacijas ir siūlymai bus pagrįsti konkrečiais argumentais, skaičiais. LIPFA analizuoja galimą tokių pokyčių finansinį poveikį, kurį netrukus pristatys visuomenei.

Irma Chodareva-Voro

Kiek metų jau kaupiate II pensijų pakopoje?

II pensijų pakopoje dalyvauju nuo pat pradžių, nuo 2004 m.

Preliminariais skaičiavimais, kiek jau esate sukaupusi II pensijų pakopoje?

Iš viso esu sukaupusi beveik 11 tūkst. eurų, o uždarbis iš investicijų siekia 4,5 tūkst. eurų. Mano įmokos prasidėjo nuo 11 litų per mėnesį, jų buvo įvairaus dydžio, visada kaupiau maksimaliai (3 proc. nuo atlyginimo + 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskata). Taip pat per visa laikotarpį 2 kartus buvau vaiko priežiūros atostogose.

Kodėl tikite II pensijų pakopa ir pasirinkote taupyti joje?

Kodėl tikiu papildomu pensijų kaupimu? Nes tai labai atsiperkanti sistema, po paskutinės reformos stipriai orientuota į žmogų. Tikiu jos efektyvumu.

Galbūt naudojatės ir kitais investiciniais įrankiais? Jei taip, kokiais?

Taip, investuojame į investicinį gyvybės draudimą, nekilnojamą turtą, įvairias tarpusavio skolinimosi platformas.

Simona Uscilaitė

Kiek metų jau kaupiate II pensijų pakopoje?

II pensijų pakopoje kaupiu nuo 2007 m., su pertraukomis dėl vaikų priežiūros atostogų. Bendrai sudėjus, per visą laikotarpį kaupimas buvo sustojęs apie 3 metus.

Preliminariais skaičiavimais, kiek jau esate sukaupusi II pensijų pakopoje?

II pensijų pakopoje esu sukaupusi apie 11 tūkst. eurų. Mano II pensijų pakopos uždarbis iš investicijų yra apie 37 proc. Manau, kad rezultatai tikrai neblogi.

Kodėl tikite II pensijų pakopa ir pasirinkote taupyti joje?

Studijų metu turėjau kursą apie socialinę politiką pasaulyje, ir pensijų sistemas. Aiškiai suvokiau, kad SODROS sistema neužtikrins oraus gyvenimo sulaukus pensijos.

Todėl tik pradėjusi dirbti sudariau II pakopos pensijų kaupimo sutartį. Per 15 metų sistema iš esmės pasikeitė. Ne kartą pasitikėjimas buvo susvyravęs. Svarsčiau, ar tęsti kaupimą, ar pasitraukti, tačiau radau daugiau pliusų nei minusų. Pavyzdžiui, vieni mažiausių mokesčių, valstybės paskata, disciplinuotas taupymas. Tavo lėšos investuojamos, todėl nereikia sukti galvos dėl investavimo strategijos, o grąža, lyginant su alternatyviais investavimo instrumentais, yra konkurencinga.

Galbūt naudojatės ir kitais investiciniais įrankiais? Jei taip, kokiais?

II pensijų pakopa yra tik viena iš alternatyvų. Lygiagrečiai aš kaupiu III pakopos pensijų fonduose, investicinio gyvybės draudimo instrumentuose, investuoju tiesiogiai į investicinius fondus, ETF, tarpusavio skolinimosi ir sutelktinio investavimo platformose.

Investuoju reguliariai, periodiškai, ne mažiau 20-30 proc. savo mėnesio pajamų.

Edvardas Judžentis

Kiek metų jau kaupiate II pensijų pakopoje?

II pensijų pakopoje kaupiu jau daugiau nei 17 metų. Niekada nebuvau sustabdęs kaupimo. Kai atsirado galimybė kaupti maksimaliai, 2+2+2 formule, ja naudojausi. Po paskutinės reformos taip pat iš karto pasirinkau maksimalų kaupimą (3 proc. nuo atlyginimo + 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio valstybės paskata).

Preliminariais skaičiavimais, kiek jau esate sukaupęs II pensijų pakopoje?

Sukaupta suma yra keliolika tūkstančių eurų. Labai sunku pasakyti, kiek tiksliai yra prieaugio, nes du sykius keičiau pensijų kaupimo bendroves ir kiekviena nauja bendrovė nerodo ankstesnių istorijos. Kažkada bandžiau įvertinti, tai iš dabartinio kapitalo gal tik apie pusė sumos yra įmokos, o kita dalis – prieaugis.

Kodėl tikite II pensijų pakopa ir pasirinkote taupyti joje?

Sistema tikiu, nes pats daug gilinausi į ją, į įstatymus, į kitų šalių praktiką. Žinau, kad valstybė ir SODRA nėra pajėgios išmokėti didelių pensijų, todėl tam priimu atitinkamus sprendimus. Vienas iš jų yra dalyvavimas II pakopoje.

Nuskaitomų įmokų aš nejaučiu, bet smagu matyti, kad jau yra gan ženklus kapitalas, o mano kelionė dar net neįpusėjo. Investavime visa nauda pasimato po 30 metų kaupimo. Patinka ir tai, kad pinigai yra paveldimi, jie priklauso man. Ir, kad už mane investuoja fondų valdytojai – jie suka galvas, kaip uždirbti daugiau.

Galbūt naudojatės ir kitais investiciniais įrankiais? Jei taip, kokiais?

Taip pat turiu ir III pakopos pensijų fondą ir ten moku įmokas. Investuoju į akcijas savarankiškai, kuriu dividendinių akcijų portfelį. Tiesa, šiam investavimo tipui reikia daug daugiau investavimo žinių, bet man tai patinka.

Didžiąją savo investavimui skirtų lėšų dalį skiriu II pakopos ir III pakopos pensijų fondų įmokoms. Taip pat turiu investicinį gyvybės draudimą. Stengiuosi diversifikuoti investicijas. Manau, kad kiekvienas turi investuoti bent 10 proc. savo pajamų, o pradžiai tam pilnai pakanka II ir III pakopos. Jeigu norisi daugiau, prie jų galima prijungti ir kitas investicijas.

Jelena Šulžickienė

Kiek metų jau kaupiate II pensijų pakopoje?

Kaupiu II pakopoje nuo pat pradžios, tai yra nuo 2004 metų, ir bent jau kol kas kaupimo stabdyti neketinu.

Preliminariais skaičiavimais, kiek jau esate sukaupusi II pensijų pakopoje?

Per beveik 19 metų II pakopos pensijų fondas uždirbo beveik tiek pat, kiek buvo įmokų: mano asmeninių ir valstybės paskatos. Tad uždarbis iš investicijų pensijų fonde viršijo mano lūkesčius: mano sumokėtų įmokų buvo 9,2 tūkst. eurų, o fondo grąža – 8,6 tūkst. eurų.

Kodėl tikite II pensijų pakopa ir pasirinkote taupyti joje?

Esu savarankiškai dirbanti ir valstybės paskata yra tikrai svarbi ir motyvuoja kaupti. Kitas argumentas už II pakopos pensijų kaupimą būtų toks, kad žmogus skiria tik 3% nuo bruto atlyginimo, kai amerikiečiai investuotojai skiria pensijai didesnę savo pajamų procentinę dalį. Taigi 3% yra visai nedaug. Manęs negąsdina, kad negalėsiu pasiimti visų pinigų iš karto, tik išėjusi į pensiją. SODRA irgi vienu kartu neišmoka nemoka sumos, kurią mes per gyvenimą mokėjome mokesčių pavidalu.

Mane labai baugina kalbos, kad nori leisti žmonėms pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensinio amžiaus. Tai reiškia, kad daug kas tiesiog išleis senatvei sutaupytus pinigus. Deja, bet mažai žmonių vis dar rūpinasi savo finansine ateitimi.

Galbūt naudojatės ir kitais investiciniais įrankiais? Jei taip, kokiais?

Papildomai taupau ir III pakopos pensijų fonde, ir investiciniame gyvybės draudime. Turiu ir kitų investicinių įrankių, kurie nėra orientuoti į pensinį amžių.

LIPFA: Lietuvos banko siūlymai – racionalūs, tačiau kai kurie – keliantys papildomų klausimų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko iniciatyvą pristatyti siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, kaip stiprinti šią sistemą. „Baltojoje knygoje“ pateikti siūlymai – racionalūs, skatinantys diskusiją. Visgi, dalis siūlymų kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, kokią naudą pensijų kaupimo sistemai ar pačiam kaupiančiajam tai duotų, arba kaip tai būtų realiai įgyvendinama.

Kalbant apie konkrečius siūlymus, pritariame mintims dėl būtinybės gerinti gyventojų informuotumą ir skatinti darbdavių įsitraukimą, taip didinant pensijų sistemos pakeitimo normą. Tačiau kai kurie siūlymai – pavyzdžiui, valstybės paskatos atsisakymas, mūsų nuomone, ne stiprintų, o silpnintų pensijų sistemą. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybės paskata yra svarbus finansinis stimulas gyventojams aktyviai kaupti pensijai. Jų atsisakymas gali sumažinti žmonių motyvaciją asmeniškai prisidėti prie pensijų kaupimo.

LIPFA palaiko siūlymą, kad į pensijų kaupimo procesą reikėtų aktyviau įtraukti darbdavius. Vis dėlto, tai turi būti įgyvendinama kaip papildoma, o ne valstybės įsitraukimą pakeičianti priemonė. Kompleksinis valstybės, darbdavių ir darbuotojų indėlis yra būtinas, siekiant užtikrinti tvarią 70–80 proc. pakeitimo normą.

Kvestionuotina ir valstybinio pensijų fondo idėja – ypač, jei šalyje papildomas kaupimas II pakopoje nėra privalomas. Šiomis aplinkybėmis valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių pensijų fondų, o, vertinant konkurencinę aplinką, reikalautų dar ir didelių administracinių išlaidų. LIPFA nuomone, tai nebūtų efektyvus būdas naudoti valstybės biudžeto lėšas.

LIPFA įsitikinusi, jog visi siūlymai ir ypač priimami sprendimai turėtų būti orientuoti į pensijų sistemos stiprinimą, o ne silpninimą. Diskusijose turėtų būti išlaikytas dėmesys orios senatvės užtikrinimui ir išvengta pagundos priiminėti patrauklius, bet trumparegiškus sprendimus.

2024 m. gyventojų antroje pensijų pakopoje sukaupta suma perkopė 9 mlrd. eurų ribą

Per 2024-uosius metus Lietuvos gyventojai antros pakopos pensijų fonduose bendra sukaupto turto suma jau perkopė 9 milijardus eurų. Praėjusiais metais II pakopos pensijų dalyviams bendrovių uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža siekė +16,6 proc. Dalyje fondų nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios (2019 m.) gyventojų turtas vien dėl pensijų fondų valdytojų uždirbtos investicinės grąžos beveik padvigubėjo. .

Pensijų fondų investicinė grąža antrus metus iš eilės dviženklė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad tiek 2023-aisiais, tiek 2024-aisiais pensijų fondų grąža yra labai didelė. Žvelgiant į 21 metų pensijų kaupimo istoriją, 2024 m. uždirbta investicinė grąža yra ketvirtas geriausias rezultatas. Be to, uždirbta grąža  stipriai lenkė bendrą infliacijos lygį. O iš viso per pastaruosius šešerius metus nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios pensijų kaupimo dalyviams uždirbta +79 proc. vidutinė svertinė investicijų grąžą.

„Pasiekti itin geri praėjusių metų rezultatai rodo, kad antrosios pensijų fondų pakopos sistema puikiai tarnauja ne tik kaip priemonė sukaupti papildomų lėšų senatvei, bet ir kaip efektyvus instrumentas, kurio grąža atsveria infliacijos poveikį sukauptam finansiniam turtui“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Komentuodamas gerus pensijų fondų rezultatus, LIPFA vadovas taip pat mini palankias sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, kuriose 2024 m. vyravo stabilumas ir augimo tendencijos. Didžiausią įtaką teigiamoms grąžoms darė išaugusios investicijų į akcijas vertės, sėkmingai pasirinktos investavimo kryptys bei efektyvus turto valdymas.

„Svarbu pabrėžti, kad pensijų fondų rezultatai yra ne sėkmė momentinėje loterijoje, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatas. Stabilus grįžtamasis ryšys tarp politikos formuotojų, rinkos ekspertų, pensijų fondų valdytojų ir dalyvių leidžia užtikrinti efektyvų rizikos valdymą bei optimalų turto augimą. Tai taip pat skatina pasitikėjimą kaupimo sistema ir stiprina bendrą finansinį saugumą senatvėje“, – sako T. Gudaitis.

Jis priduria, kad ilgalaikė investavimo perspektyva, kartu su atsakingu turto valdymu, išlieka kertiniais antrosios pakopos pensijų fondų veiklos principais, leidžiančiais kurti finansinį saugumą senatvėje ir prisidėti prie bendro šalies ekonomikos stabilumo.

2024 m. ženklus augimas fiksuotas visose II pakopos fondų amžiaus grupėse

2024 m. tolygų augimą demonstravo visų amžiaus grupių II pakopos pensijų fondai. Geriausias rezultatas fiksuotas jauniausių (22–28 m. amžiaus) kaupiančiųjų grupėje, kurioje metinė grąža siekė 20,3 proc. Nedaug atsiliko ir 29–35, 36–42 ir 43–49 m. amžiaus grupėms priskiriami pensijų fondai: jose metinė 2024 m. grąža siekė 19,7–19,9 proc.

Patiems vyriausiems (65 m. ir vyresniems) II pakopos dalyviams pritaikyti fondai, kurių tikslas išsaugoti sukaupto turto vertę, per praėjusius metus ūgtelėjo atitinkamai 7 ir 6,8 proc.

„Didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas nukreipti jaunesnio amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai, kur galime išnaudoti didesnės grąžos potencialą. Svarbu pabrėžti, kad palanki situacija obligacijų rinkose leido uždirbti solidžią grąžą ir vyresnio amžiaus kaupimo etapą pasiekusiems žmonėms, priešpensinio amžiaus dalyviams bei net ir konservatyviausiame išmokų fonde – Turto išsaugojimo fonde. Tai rodo, kad pensijų fondų valdymo strategijos veiksmingai prisitaiko prie skirtingų dalyvių poreikių ir kaupimo etapų“, – komentuoja T. Gudaitis.

LIPFA vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų veiklos pradžios 2019 m., kai kurių amžiaus grupių fonduose sukauptas turtas jau beveik padvigubėjo.

„43–49 m. amžiaus grupės fonde per pastaruosius šešerius metus sukaupto turto vertė jau išaugo 94 proc. Nedaug nuo jos atsilieka ir 36-42 m. amžiaus grupė, kurios sukauptas turtas nuo 2019-ųjų padidėjo 93 proc. bei 29–35 m. amžiaus grupė, kurios sukaupto turto prieaugis siekia 91 proc.“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

Šiais metais į II pensijų pakopą įtraukiami ne tik nauji darbo rinkoje pradėję dalyvauti žmonės, bet ir asmenys, anksčiau sustabdę papildomą kaupimą senatvei. Dalyvavimą kaupime sustabdę 2022 m. arba 2019 m. ir po trejų metų jo neatnaujinę asmenys šiemet pakartotinai kviečiami atnaujinti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime, su galimybe atsisakyti.

Nuo 2025 m. pradžios įsteigtas ir naujas, jauniausiems, 2003-2009 m. gimusiems, pensijų sistemos dalyviams skirtas pensijų fondas.

III pakopos fondų grąža nežymiai aplenkė II pakopą

Nors ir nedaug, bet šiek tiek geresnį rezultatą 2024 m. pademonstravo trečiosios pensijų pakopos fondai: juose fiksuotas bendras svertinis vidurkis siekė 16,8 proc. Trečioje pakopoje pernai pelningiausi buvo didesnės akcijų dalies fondai, kurių vidutinė metinė grąža siekė daugiau nei penktadalį, arba 20,1 proc.

Mišraus investavimo P3P fonduose sukaupta suma per 2024-uosius padidėjo 12,7 proc., o mažesnės rizikos fondų metinis prieaugis siekė 5,5 proc. Bendra III pakopos fonduose gyventojų sukaupto turto vertė 2024 m. pabaigoje pasiekė beveik 407 mln. eurų.

Džiaugdamasis pasiektais rezultatais, LIPFA vadovas T. Gudaitis perspėja, kad sėkmingai veikiančios sistemos išbalansavimas gali turėti itin skaudžių pasekmių ne tik senatvei papildomai jau kaupiantiems žmonėms, bet ir svarstantiems tai daryti, todėl svarstydami apie galimus sistemos pokyčius turėtumėme pirmiausia galvoti apie tai, kaip sistemą sustiprinti, o ne susilpninti.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m.

Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

6,8%

14%

GCF gimusiems 1954-1960

7,0%

16%

GCF gimusiems 1961-1967

10,4%

43%

GCF gimusiems 1968-1974

15,8%

79%

GCF gimusiems 1975-1981

19,8%

94%

GCF gimusiems 1982-1988

19,9%

93%

GCF gimusiems 1989-1995

19,7%

91%

GCF gimusiems 1996-2002

20,3%

88%

Bendras svertinis vidurkis

16,6%

79,2%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m.

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

20,1%

Mišraus investavimo P3P fondai

12,7%

Mažesnės rizikos P3P fondai

5,5%

Bendras svertinis vidurkis

16,8%

Asta Dagilė

Kiek metų jau kaupiate II pensijų pakopoje?

II pakopos pensijų fonde pradėjau kaupti tik atsiradus tokiai galimybei (2004 m.).

Preliminariais skaičiavimais, kiek jau esate sukaupusi II pensijų pakopoje?

Kadangi mano pajamos dirbant su darbo sutartimi nėra pagrindinės ir tokiu būdu gaunu tik dalį savo pajamų, įmokos į II pakopos pensijų fondus niekada nebuvo didelės. Tačiau uždarbis iš investicijų per visą laikotarpį yra apie 70 proc. – prie kiekvieno mano ir valstybės įnešto 1000 eurų investicinė grąža sudaro 700 eurų.

Ir toks rezultatas nėra geriausias, kokį esu mačiusi. Reikia nepamiršti, kad pastarieji metai buvo skausmingi investuotojams. Aš dėl to nepergyvenu, nes nors 2022 m. rezultatas buvo neigiamas, šių metų pradžios investicinė grąža jau padengė ankstesnių metų nuostolius.

Puikiai suprantu, kad II pakopos pensijų fondai yra ilgalaikė investicija, todėl labai pergyventi dėl trumpalaikių svyravimų tikrai nėra reikalo.

Kodėl tikite II pensijų pakopa ir pasirinkote taupyti joje?

Kaupiu, nes suprantu, kad turiu visais įmanomais būdais pasirūpinti savo ateitimi. Nesu puiki investuotoja, tad pasikliauju pasirinktu fondu ir jų gebėjimu uždirbti grąžą. Taip pat kaupti skatina ir valstybės 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, žinojimas, kad mano turimos lėšos fonde yra apdraustos.

Nesakau, kad visa sistema man 100 proc. patinka, tikrai kantriai laukiu tam tikrų pokyčių, tačiau pati taupymo „atskiroje kišenėje“ idėja man labai priimtina.

Galbūt naudojatės ir kitais investiciniais įrankiais? Jei taip, kokiais?

Turiu ne tik II, bet ir III pakopos pensijų fondo sutartį, gyvybės draudimą, investicijų į sutelktinį finansavimą ir kitų priemonių.

Neišvengta ir nuostolių, ir gan brangių pamokų, ir suvokimų. Po visų eksperimentų vadovaujuosi keliomis taisyklėmis:

  1. Skaidyti investicijas į skirtingus šaltinius.
  2. Jei galiu patikėti savo pinigus profesionalams – taip ir darau.
  3. Nesijaudinu dėl trumpalaikių svyravimų, nes po gerų laikų visada ateina blogi, o po blogų laikų – grįžta geri.
Visos autorinės teisės yra saugomos LIPFA ©
Theme by Colorlib Powered by WordPress