Blog

Pasidalijo II pensijų pakopos skaičiais: metinis kaupimo rezultatas indėlius lenkia iki 14 kartų

Jaunimas supranta, kad pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau, tačiau realių veiksmų imasi ne visi. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta apklausa rodo, kad ankstyvo kaupimo svarbą pripažįsta 70 proc. 18–25 metų gyventojų, bet iš tiesų kaupia tik 43 proc. Taigi pagrindinis iššūkis – ne supratimo stoka, o sprendimo atidėliojimas. Vis dėlto būtent laikas jauniems žmonėms ir yra didžiausias kaupimo pranašumas.

Vienas kaupimo neatidėliojusių Z kartos atstovų – jauniausiu viceministru Lietuvos istorijoje tapęs, o šiuo metu socialiniuose tinkluose politikos, ekonomikos ir kaupimo temas aiškinantis turinio kūrėjas Domantas Katelė. II pensijų pakopoje jis pradėjo kaupti būdamas 19-os, todėl šiandien jau turi beveik devynerių metų kaupimo patirtį.

„Manau, kad viena didžiausių klaidų jauname amžiuje – manyti, jog ilgalaikius finansinius sprendimus galima visada atidėti. Iš tiesų, kuo anksčiau pradedame rūpintis savo ateitimi, tuo daugiau laiko turime sukaupti lėšų ir jas užauginti“, – sako jis.

Įvardija tris esminius kaupimo privalumus

D. Katelė II pensijų pakopoje pradėjo kaupti dar studijuodamas. Tuo metu jis jau savarankiškai domėjosi investavimu, asmeniniais finansais ir ilgalaikiu planavimu, todėl kaupimas pensijai jam atrodė natūrali tokio požiūrio dalis.

„Kaupti paskatino ne konkreti baimė ar krizė. Tai buvo sąmoningas pasirinkimas iš anksto pasirūpinti savo ateitimi ir turėti daugiau pasirinkimo laisvės“, – pasakoja jis.

D. Katelė pabrėžia, kad papildomas kaupimas turi tris didžiausius privalumus. Pirma – finansinis saugumas ateityje, leidžiantis ramiau planuoti gyvenimą ir vėliau nepriklausyti tik nuo vieno pajamų šaltinio.

„Gyvenimo trukmė ilgėja, visuomenė sensta, todėl natūralu galvoti, ar vien valstybės mokamos pensijos pakaks norimam gyvenimo lygiui. Papildomas kaupimas leidžia tam ruoštis iš anksto“, – nurodo nuomonės formuotojas.

Pasak D. Katelės, antras svarbus privalumas – laikas. Nors daliai žmonių kaupimas atrodo mažiau patrauklus, nes rezultato tenka laukti ilgai, būtent dėl to verta pradėti kuo anksčiau. Neatidėlioti šio sprendimo pašnekovas pataria ir kitiems.

Jo teigimu, kuo ilgiau lėšos investuojamos, tuo daugiau metų gali augti ne tik pačios įmokos, bet ir jų uždirbta grąža. Todėl net ir mažesnės reguliariai skiriamos sumos ilgainiui gali tapti reikšmingu finansiniu rezervu. Tai matyti ir iš paties D. Katelės kaupimo rezultatų – šiuo metu jo II pensijų pakopoje sukaupta suma siekia apie 8,4 tūkst. eurų.

Svarbu tai, kad suma investuota ne „prieš“ devynerius metus, o „per“ juos, taigi kaupiama dar trumpiau nei ketvirtadalį iki pensijos likusio laiko. Be to, sukauptą sumą lemia ne tik investicijų grąža, bet ir darbo bei pajamų pastovumas, atitinkamai – ir įmokų reguliarumas.

D. Katelės atveju pensijų fondo metinė grąža siekia apie 12 proc. Taigi, norint pasiekti tokį patį rezultatą savarankiškai, būtų reikėję pasirinkti investiciją, generuojančią bent tokią pačią grąžą. Įvertinus ir papildomą valstybės prisidėjimą prie kaupimo II pakopoje, alternatyva turėtų būti dar bent dvigubai pelningesnė.

Saugesnėse taupymo priemonėse tokios grąžos nėra. Pavyzdžiui, 2026 m. birželį Lietuvos gyventojų naujų terminuotųjų indėlių vidutinės metinės palūkanos siekė 1,8 proc., o priklausomai nuo termino svyravo maždaug nuo 1,5 iki 2,8 proc. Didesnės ilgalaikės grąžos galima siekti investuojant savarankiškai, tačiau tai pareikalauja papildomų žinių ir laiko.

„Didžiausią rezultatą duodantys finansiniai sprendimai dažniausiai nėra greiti. Kaupimas pensijai nėra skirtas trumpalaikiam rezultatui, tai – sprendimas dėl ateities. Man svarbu žinoti, kad po kelių dešimtmečių turėsiu papildomą finansinį pagrindą ir daugiau pasirinkimo galimybių“, – sako socialinių tinklų turinio kūrėjas.

Trečias privalumas, pasak D. Katelės, yra įprotis reguliariai rūpintis savo finansais. Jį išsiugdžius, dalies pajamų skyrimas ateičiai tampa natūralia nuoseklaus finansų planavimo dalimi.

Ateičiai – ne vienas kaupimo būdas

D. Katelė pasakoja, kad jau trejus metus papildomai kaupia ir III pensijų pakopoje. Anot jo, tai – dar vienas būdas nuosekliai rūpintis savo ateitimi ir neapsiriboti vienu kaupimo sprendimu.

„Renkantis III pakopą man buvo svarbus ne tik ilgalaikio kaupimo principas, bet ir tai, kad iki 2025 m. sudarytoms sutartims buvo taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata“, – priduria pašnekovas.

Jo vertinimu, II ir III pensijų pakopos gali viena kitą papildyti – tai skirtingi kaupimo įrankiai, padedantys nuosekliai planuoti savo finansus. Vis dėlto, anot pašnekovo, svarbiausias yra pats įprotis dalį pajamų reguliariai skirti ateičiai.

Paklaustas, kas padėjo išsiugdyti finansinį raštingumą, D. Katelė sako, kad labiausiai prisidėjo jo paties domėjimasis. Dar studijų metais jis pradėjo daugiau skaityti apie investavimą, asmeninių finansų valdymą ir ilgalaikį planavimą, taip pat gilintis, kaip veikia skirtingi finansiniai sprendimai.

„Manau, kad finansinis raštingumas yra gebėjimas, kurį galima išsiugdyti. Nebūtina nuo jaunystės būti finansų ekspertu – svarbiausia pradėti domėtis, suprasti pagrindinius principus ir priimti sąmoningus sprendimus. Dažnai didžiausias iššūkis nėra pati suma, o sprendimas pradėti“, – įžvalgomis dalijasi D. Katelė.

Vaidotas Rūkas: gyventojai grįžta į II pensijų pakopą – kas pakeitė jų nuomonę?

Šiuo metu Lietuvoje vis daugiau kalbama apie demografinius iššūkius – mažėjantį gimstamumą, besitraukiančias dirbančiųjų gretas ir tai, kad ateityje vienam dirbančiajam teks vis didesnė atsakomybė išlaikyti pensijų sistemą. Šiame kontekste asmeninis pasirengimas pensijai tampa vis svarbesnis. Ir, nors dalis gyventojų pasinaudojo reformos suteikta laisve patiems spręsti dėl sukauptų lėšų, daug žmonių savo sprendimą įvertina iš naujo bei grįžta kaupti II pakopoje.

Pirmąjį 2026 m. pusmetį II pakopoje sudaryta beveik 30 tūkst. naujų kaupimo sutarčių. Viena iš priežasčių – apčiuopiamas rezultatas: žmonės pamatė realiai sukauptas sumas ir tai, kad vidutiniškai fondų sugeneruota grąža daugiau nei dvigubai viršijo jų pačių įmokas.

Tačiau atsiėmus pinigus atsirado kitas klausimas – ką su jais daryti. Sąskaitoje laikomi pinigai savaime neauga, o jų vertę mažina infliacija. Nežinant, kaip juos įdarbinti, ir nenorint investuoti savarankiškai, paprastu būdu pasirūpinti savo finansine ateitimi tampa kaupimas II pakopoje – joje investavimu, įmokų reguliarumu ir ilgalaikiu kaupimu rūpinasi šios srities profesionalai.

Tam tikra prasme jau pats klausimas, kur toliau laikyti ar investuoti atsiimtas lėšas, primena, kokią funkciją atliko II pakopa. Todėl natūralu, kad gyventojai grįžta joje kaupti.

Ilgalaikio investavimo nauda

Pensijų fondai ir toliau augina solidžią grąžą. Nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondų vidutinė grąža pasiekė 109 proc., o kai kurių akcijų fondų – viršijo 130 proc. Tačiau būtent laikas ir kaupimo stabilumas leidžia geriems fondų rezultatams virsti reikšminga sukaupta suma. Reguliariai investuojamos įmokos ilgainiui augina ne tik sukauptą sumą, bet ir vis didesnę jos dalį sudarančią investicinę grąžą.

Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kartu su valstybės paskata kas mėnesį skirtų apie 110 eurų, o vidutinė metinė grąža siektų 9 proc., pradėjęs kaupti nuo 18 metų iki 65-erių asmuo teoriškai sukauptų apie 860 tūkst. eurų, o pradėjęs nuo 35-erių – vos apie 187 tūkst. eurų.

Nors tai yra tik iliustracinis skaičiavimas, nes grąža, atlyginimai ir valstybės paskata laikui bėgant kinta, jis aiškiai parodo laiko svarbą – pradėjus vėliau ar kaupimą nutraukus, sudėtinių palūkanų efektas ir rezultatas reikšmingai mažėja.

Gyventojams palanki ir pati II pakopos struktūra. Kitaip nei daugelyje kitų investavimo priemonių, čia gyventojams taikomas pinigų investavimo ir administravimo mokestis yra ribojamas įstatymu. Kitaip nei „Sodros“ pensija, II pakopoje sukauptos lėšos yra paveldimos, o prie kaupimo prisideda ir valstybė, reikšmingai didindama galutinę sumą.

Ilgalaikiam kaupimui svarbūs ir gyvenimo ciklo fondai – juose investavimo rizika pritaikoma pagal amžių. Jaunesniems ji – didesnė, nes yra daugiau laiko atlaikyti rinkų svyravimus ir siekti didesnės ilgalaikės grąžos, o artėjant pensijai rizika mažinama, kad sukauptas turtas būtų stabilesnis.

Gimstamumas sumažėjo kone perpus

Kodėl apie kaupimą svarbu kalbėti jau dabar? 2015 m. Lietuvoje gimė 30,1 tūkst. vaikų, o 2025 m. – vos 17,6 tūkst., arba 42 proc. mažiau. 2026 m. gimusiųjų ir vėl buvo mažiau nei prieš metus, o pensinio amžiaus kasmet sulaukia virš 40 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Mažėjant būsimų dirbančiųjų kartoms, vis didesnė našta teks viešajai pensijų sistemai. Lietuvos banko skaičiavimu, vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius gali sumažėti nuo 2,2 šiemet iki 1,4 2050 m. Todėl vien valstybės sprendimų nepakaks – už būsimas pajamas senatvėje vis daugiau atsakomybės turės prisiimti ir pats žmogus.

Galima sparčiau didinti „Sodros“ pensijas, naudoti rezervą ar ieškoti kitų trumpalaikių priemonių, tačiau jos neišsprendžia problemos, iš ko pensijos bus mokamos po kelių dešimtmečių.

Kol kas geresnio modelio už derinį, kai dalį pensijos užtikrina valstybės perskirstomos dirbančiųjų įmokos, o dalį žmogus sukaupia pats, pasaulis nesugalvojo. Tad šiuo metu būtų racionalu remtis, tobulinti bei stiprinti jau veikiančią daugiapakopę kaupimo sistemą.

Žmonių grįžimas į kaupimą yra pozityvus signalas. II pakopa išlieka optimaliu ir paprastu būdu taupyti disciplinuotai, tad vis daugiau gyventojų įvertina ne tik šiandien atsiimamą sumą, bet ir tai, iš ko reikės gyventi po kelių dešimtmečių.

II pensijų pakopa: per pusmetį kaupiančiojo lėšas fondai vidutiniškai padidino 700 eurų

Praėjus II-ajam šių metų ketvirčiui II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma – 781 tūkst. – dalyvių. Šį ketvirtį dėl sėkmingų investavimo rezultatų vidutinis dalyvis uždirbo apie 11,5 proc., arba dar daugiau kaip 700 eurų.

Pagrindinei pasitraukimų bangai atslūgus, per pastaruosius tris mėnesius prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo 5 kartus mažiau nei I-ąjį ketvirtį. Balandžio–birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. – 35,6 proc. metų pradžioje buvusių kaupiančiųjų.

„Didžioji dalis sprendimų dėl kaupimo buvo priimta dar pirmąjį šių metų mėnesį. Dabar matome, kad daugėja ir kaupimą pradedančių ar į jį sugrįžtančių gyventojų – nuo 2026 m. pradžios II pakopoje sudaryta virš 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas.

Jis pažymi, kad II pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą – nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. eurų investicinės grąžos.

Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas – apie 5,82 mlrd. eurų.

Investicijų grąža gerokai viršija gyventojų įmokas

II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Nuo metų pradžios fondų grąža šią sumą vidutiniškai padidino apie 700 eurų.

Balandžio–birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. – likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. 5,7 tūkst. gyventojų pasirinko išsiimti tik 25 proc. sukauptos sumos, o likusias lėšas paliko toliau investuoti II pakopoje.

Vidutiniškai vienas lėšas atsiėmęs gyventojas buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų – fondų uždirbta investicinė grąža. Tai rodo, kad investicijų uždirbta dalis buvo didesnė nei paties žmogaus įmokėta suma.

Pasak V. Rūko, ilgalaikio kaupimo naudą rodo ilgesnio laikotarpio rezultatai – nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. grąžą, o akcijų fondų augimas viršijo ir 130 proc.

Bendrai per II ketv. iki 2026 m. birželio 30 d. prašymus pateikusiems gyventojams buvo išmokėti 672,4 mln. eurų. Iš šios sumos apie 285,4 mln. eurų sudarė jų pačių įmokos, o daug didesnę dalį – fondų uždirbta investicinė grąža, siekusi 387 mln. eurų. „Sodrai“ buvo pervesta 272 mln. eurų suma, kurią sudarė už dalyvius mokėtos „Sodros“ įmokos ir valstybės paskata.

II pakopa mažina atotrūkį tarp algos ir pensijos

V. Rūkas primena, kad II pakopa yra viena iš patogiausių priemonių, padedančių mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu nesiekia nė 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“. O tai – vis dar gerokai mažiau nei 70–80 proc. buvusių pajamų lygis, kuris paprastai laikomas siektinu norint išlaikyti orų gyvenimo lygį senatvėje.

„Vien „Sodros“ pensijos daugeliui žmonių gali nepakakti, todėl papildomas kaupimas padeda mažinti pajamų trūkumą ir ateityje jas didinti. Jau dabar matome, kad daliai pensijų anuitetų gavėjų II pakopa kas mėnesį suteikia papildomų pajamų – kai kuriems pensininkams prideda ir po 365 eurus per mėnesį. Kuo ilgiau sistema bręsta, kuo ilgiau žmonės kaupia ir kuo didesnę ilgalaikę grąžą sukuria fondai, tuo daugiau gyventojų pensijoje pajus apčiuopiamą papildomo kaupimo naudą“, – teigia LIPFA vadovas.

Jis primena, kad didžiausią skirtumą pensijų kaupime sukuria laikas ir sudėtinės palūkanos. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų – apie 463 tūkst. eurų. Jeigu gyventojas sukaupė daugiau nei maksimali anuiteto riba – 83 926 eurus, šią sumą viršijančias lėšas sulaukęs pensinio amžiaus jis gali atsiimti ir kaip vienkartinę išmoką.

„Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką“, – nurodo V. Rūkas.

LIPFA vadovo teigimu, II pakopos svarbą pabrėžia ir tarptautinės institucijos. Pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas Baltijos šalių pensijų reformų analizėje II pakopą vertino kaip svarbų kaupiamąjį mechanizmą, papildantį valstybinę pensiją, kurį privalu stiprinti.

Pensijų kaupimo rezultatai: per metus – beveik milijardo eurų grąža

Nepaisant pokyčių pensijų kaupimo sistemoje, pensijų fondai 2026 m. II ketvirtį toliau generavo grąžą ir augino senatvei kaupiamas žmonių lėšas. II pakopos fondų vidutinė svertinė grąža nuo metų pradžios siekė 9 proc., o III pakopos fondų – 10,4 proc. Bendrai gyventojai yra sukaupę atitinkamai 6,8 mlrd. ir 0,7 mlrd. eurų. 

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko, nors II pensijų pakopa šiemet išgyveno vieną aktyviausių pokyčių etapų, stiprūs fondų rezultatai rodo, kad sistema veikia stabiliai. 

„Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai – brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas – nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai“, – sako V. Rūkas. 

II pakopos rezultatai rodo sistemos atsparumą 

Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. Vien per pastaruosius metus (2026 m. II ketv., palyginti su 2025 m. II ketv.) uždirbta 906 mln. eurų grąža. 

Balandžio–birželio mėnesiais II pakopos gyvenimo ciklo fondų grąža vidutiniškai siekė 11,5 proc., o atskirų fondų rezultatai sudarė nuo 1,2 iki 17,8 proc., priklausomai nuo dalyvių amžiaus grupės ir fondo investavimo strategijos. 

V. Rūkas primena, kad skirtingų amžiaus grupių fondųlėšosinvestuojamos atsižvelgiant į laikotarpį, likusį iki pensijos: jaunesnių dalyvių lėšos investuojamos drąsiau, nes iki pensijos likęs ilgesnis laikas leidžia lengviau atlaikyti rinkų svyravimus ir siekti didesnio augimo. O artėjant pensiniam amžiui investicijų rizika palaipsniui mažinama, daugiau dėmesio skiriant jau sukauptų lėšų vertės išsaugojimui. 

Pasak LIPFA vadovo, jei I ketv. fondų rezultatus dar veikė rinkų svyravimai, II ketv. investuotojams buvo itin palankus. Tai tik patvirtina, kad trumpalaikiai finansų rinkų pakritimai nėra reikšmingi, nes ilgalaikėje perspektyvoje investicijų vertė vis tiek palaipsniui auga. Pavyzdžiui, nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios 2019 m. pensijų fondai vidutiniškai yra sugeneravę 108,9 proc. grąžos, o kai kurie akcijų fondai viršijo ir 130 proc. augimą. 

„Tai – svarbus priminimas, kad pensijų kaupimo rezultatus reikėtų vertinti ne pagal vieną mėnesį ar ketvirtį, o ilgesnį laikotarpį. Finansų rinkoms svyruojant, gali laikinai keistis sukaupto turto vertė, tačiau tokiais momentais svarbu nepasiduoti emocijoms ir nepriimti skubotų sprendimų. Pensijų kaupime svarbiausia yra nuoseklumas, kantrybė ir gebėjimas neišsižadėti ilgalaikio sprendimo dėl trumpalaikių rinkų pokyčių“, – pabrėžia V. Rūkas. 

III pakopa taip pat nuosekliai auga 

Teigiami rezultatai fiksuoti ir III pakopoje, kur gyventojai kaupia savarankiškai. 2026 m. II ketv. šios pakopos pensijų fondų grąža siekė 13,2 proc., o metinė grąža – 19,9 proc.  

Bendrai per metus (nuo 2025 m. birželio pabaigos) III pakopos dalyvių turto vertė dėl grąžos ir mokamų įmokų padidėjo 50,7 proc. iki 663 mln. eurų. 

Didžiausios akcijų dalies III pakopos fondai per metus uždirbo 23,7 proc., mišraus investavimo – 12,5 proc., o mažesnės rizikos – 3,3 proc. grąžą. Per penkerius metus III pakopos fondų grąža sudarė 40,5 proc. 

Pasak V. Rūko, III pakopos rezultatai taip pat patvirtina, kad papildomas kaupimas išlieka svarbus įrankis tiems, kurie nori didesnio finansinio savarankiškumo ateityje. 

„Sodros“ pensija yra labai svarbi socialinės apsaugos dalis, tačiau vien jos daugeliui žmonių gali nepakakti norimam gyvenimo lygiui išlaikyti. II ir III pakopos viena kitą papildo, užtikrinant orią ir finansiškai ramią senatvę. Džiugu ir tai, kad prie šio tikslo vis aktyviau prisideda ir darbdaviai – mokėdami įmokas už darbuotojus jie padeda jiems kaupti papildomai, o darbdavių įmokos neretai būna net kelis kartus didesnės nei pačių darbuotojų“, – pastebi LIPFA vadovas. 

Kaupimą tęsia ir esami, ir nauji dalyviai 

V. Rūkas pabrėžia, kad reforma ir dalies gyventojų sprendimas pasitraukti neturi įtakos nei kaupimą tęsusiems daugiau kaip 800 tūkst. dalyvių, nei ateityje prie jo prisijungsiantiems gyventojams – fondai ir toliau investuoja bei siekia grąžos lygiai taip pat, kaip iki šiol. 

Vien per pastaruosius 3 mėnesius į II pakopos fondus pervesta 160,2 mln. eurų įmokų. Vidutinis II pensijų pakopos dalyvis iki 2026 m. birželio pabaigos apytiksliai sukaupė 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų. Tuo metu vidutinį darbo užmokestį uždirbantis ir nuo 2004 m. kaupiantis dalyvis iki 2026 m. II ketv. pabaigos vidutiniškai galėjo būti sukaupęs apie 22,7 tūkst. eurų, o ir per pastarąjį pusmetį uždirbęs apie 2,6 tūkst. eurų. 

„Kiekvieno žmogaus sprendimas yra individualus ir gerbtinas – situacijų būna įvairių. Vis dėlto svarbu suprasti, kad kaupimo rezultatas labai priklauso nuo laiko: per 5 metus sukaupta suma gali atrodyti nedidelė, tačiau kaupiant 20 ar 30 metų ji gali išaugti kelis kartus. Matome, kad kaupimas išlieka aktualus ir naujiems dalyviams – per pastarąjį pusmetį prie II pakopos prisijungė daugiau nei 20 tūkst. gyventojų, o III pakopoje sudaryta apie 22 tūkst. naujų sutarčių“, – dalijasi LIPFA vadovas. 

Susistemintą pensijų kaupimo bendrovių informaciją apie visus pasitraukusius gyventojus LIPFA planuoja skelbti liepos viduryje. 

Nuo mokyklos baigimo iki pensijos – daugiau nei pusė milijono eurų: štai ką gali duoti ankstyvas kaupimas

Didžioji dalis lietuvių supranta papildomo kaupimo pensijai svarbą. Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau. Vis dėlto realūs kaupimo įpročiai pagal amžių skiriasi: jauniausi gyventojai kaupia rečiausiai, o aktyviausiai II pakopoje dalyvauja 36–45 m. gyventojai. Vis tik galutinė sukaupta suma labai priklauso nuo to, kada žmogus pradeda kaupti – ji gali skirtis net 446 tūkst. eurų ar daugiau. 

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa parodė: nors 70 proc. jaunimo nuo 18 iki 25 m. sutinka, kad kaupti pensijai reikia pradėti kuo anksčiau, tą daro tik 43 proc. Tuo metu 26–35 m. grupėje kaupiančiųjų dalis jau siekia 60 proc., o 36–45 m. – 68 proc. 

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, toks pasiskirstymas pagal amžių yra suprantamas: jauni žmonės dar tik pradeda karjerą ir kuria finansinį pagrindą, o 36–55 m. gyventojai jau turi stabilesnes pajamas, daugiau patirties ir aiškesnį ateities finansų vaizdą. Tad įsitvirtinus darbo rinkoje kaupimas tampa dažnesnis. 

„Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti – pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai. Vis dėlto pensijų kaupime didžiausias pranašumas yra ne laukimas, kol viskas gyvenime susidėlios idealiai, o kuo ankstesnė pradžia“, – pabrėžia V. Rūkas. 

Aukštesni lūkesčiai – didesnis poreikis kaupti 

Apklausos duomenimis, pagal amžių skiriasi ir gyventojų paskatos papildomam kaupimui. 36–55 m. respondentai dažniausiai nurodo stabilią, nekaitaliojamą sistemą (43 proc.). O 18–25 m. gyventojams svarbiausi yra lankstesni pensijos išmokėjimo būdai (39 proc.) ir valstybės prisidėjimas (37 proc.). 

„Vidutinio amžiaus gyventojus labiausiai motyvuoja aiškios taisyklės ir stabilumas, o jauniems žmonėms, tik pradedantiems savarankišką gyvenimą, svarbiausia yra suprasti, kiek prisideda valstybė, kokią sumą jie gali sukaupti ir kokių išmokų tikėtis. Natūralu, kad šiame amžiuje kiekvienas euras yra svarbus – jaunimas nori užsidirbti, pramogauti, keliauti, įsigyti pirmąjį būstą. Todėl jaunimui yra svarbu ne tik žinoti kaupimo taisykles, bet ir suprasti jo naudą – papildomas pajamas ateityje“, – sako V. Rūkas. 

Jis pamini, kad šiandien jauni žmonės darbo rinkoje turi gerokai didesnių pajamų lūkesčių nei vidutinė senatvės pensija, šiuo metu siekianti apie 745 eurus. Todėl, pasak jo, kaupimas nėra tik apie tolimą ateitį – tai klausimas, kokio gyvenimo lygio žmogus tikėsis sulaukęs pensijos. 

„Papildomas kaupimas padeda mažinti atotrūkį tarp darbo pajamų ir būsimos pensijos. Jaunų žmonių pajamų lūkesčiai auga, todėl natūraliai kyla klausimas, ar vien „Sodros“ pensija atitiks jų norimą finansinį saugumą. Be to, II pakopoje žmogus kaupia ne vienas – prie jo įmokų prisideda valstybė, šiemet kiekvienam skirianti apie 402 eurus per metus. Per kelis dešimtmečius tokios reguliarios sumos gali tapti reikšmingu priedu prie pensijos“, – nurodo LIPFA vadovas. 

Kiek kainuoja atidėta kaupimo pradžia? 

V. Rūkas pabrėžia, kadkiekvieniatidėti kaupimo metai gali reikšmingai pakoreguoti galutinę sukauptą sumą. 

Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba 2026 m. vidutinį darbo užmokestį – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės įmoka – 33,49 euro per mėnesį – iš viso kaupimui kas mėnesį šis žmogus skirtų 102,85 euro. 

Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. eurų. 

Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os – daugiau kaip 579 tūkst. eurų. 

„Tai reiškia, kad vien dėl ankstesnės kaupimo pradžios galutinis rezultatas gali skirtis keliais šimtais tūkstančių eurų. Nors šie skaičiavimai yra iliustraciniai, jie aiškiai parodo svarbiausią kaupimo principą – kuo anksčiau pradedama, tuo ilgiau veikia laiko faktorius ir investicijų grąža“, – sako LIPFA vadovas. 

V. Rūkas pabrėžia – nors jauni žmonės dar tik įsitvirtina darbo rinkoje ir kaupimo sprendimą dažnai atideda, būtent šiame amžiuje laikas yra pats didžiausias ir vėliau nebesugrąžinamas jų pranašumas.

Vaidotas Rūkas: TVF priminė tai, ką pensijų sistemoje pamirštame – svarbiausia yra stabilumas

Tarptautinis valiutos fondas (TVF), vertindamas Lietuvos ekonomiką ir viešųjų finansų tvarumą, atkreipė dėmesį ir į pensijų sistemą. Fondo ekspertai rekomenduoja išlaikyti valstybės paskatas gyventojams kaupti II pensijų pakopoje, o ilguoju laikotarpiu – ieškoti būdų šią sistemą stiprinti. 

Toks vertinimas rodo, kad diskusijose dėl pensijų kaupimo svarbiausia turėtų būti stabilumas ir tęstinumas. Likę II pakopos dalyviai nebeturėtų būti alinami nuolatinėmis kalbomis apie pokyčius ar reformas – jie turėtų jaustis saugūs ir užtikrinti, nes kaupia savo ateičiai. 

TVF vertinimas yra svarbus signalas, kad kalbėdami apie pensijų sistemą turime grįžti prie jos esmės – ilgalaikio stabilumo, tęstinumo ir žmonių pajamų senatvėje. Senėjanti visuomenė nėra teorinė problema, tai – realybė, kuri ateityje vis labiau slėgs viešuosius finansus ir pačius gyventojus. Todėl sprendimai, mažinantys paskatas kaupti ar silpninantys papildomą kaupimą, iš esmės prieštarautų tam, kam ši sistema buvo sukurta. 

TVF aiškiai kalba ne apie II pakopos silpninimą, o apie jos stiprinimą. Papildomas kaupimas nėra Lietuvos sugalvotas eksperimentas ar laikina priemonė. Tai – tarptautinėje praktikoje įsitvirtinęs būdas padėti žmonėms senatvėje turėti daugiau nei vien bazinę pensiją. Papildomo kaupimo svarbą nuolat akcentuoja ir tarptautiniai ekspertai, ir tokios organizacijos, kaip Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ar Europos Komisija, – TVF tai tik dar kartą priminė Lietuvos kontekste. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama tiems, kurie nusprendė iš kaupimo pasitraukti. Tačiau didesnė dalis žmonių – 875 tūkst. – kaupime liko. Būtent jie šiandien yra svarbiausi. Jie tikisi, kad taisyklės nebus nuolat keičiamos. 

Galiausiai ne vien dalyvių skaičius lemia, ar papildomas kaupimas yra reikalingas – pensijų kaupime negalima visko vertinti tik juodai ar baltai. Net jeigu dalis žmonių pasitraukė, tai nereiškia, kad pati sistema prarado prasmę. Priešingai – jeigu kaupime lieka didelė dalis gyventojų, jie turi turėti galimybę rinktis ir kaupti papildomai, o valstybė – užtikrinti, kad jų pasirinkimas būtų gerbiamas, o pati sistema veiktų stabiliai. 

Kaupimo esmė yra ilgalaikis pasitikėjimas. Tam labiausiai kenkia ne rinkų svyravimai, o politinis neapibrėžtumas. Kiekvienas siūlymas vėl keisti taisykles, mažinti valstybės paskatą ar kitaip silpninti papildomą kaupimą siunčia priešingą žinutę – kad sistema nėra stabili, nors būtent stabilumas ir tęstinumas yra būtini, kad ilgalaikis kaupimas duotų rezultatą. 

Valstybės paskata kaupti II pakopoje nėra privilegija ar papildoma dovana. Tai – investicija į būsimą žmogaus finansinį saugumą bei tvaresnę pensijų sistemą. Ne visi gyventojai turi žinių, laiko ar galimybių savarankiškai investuoti dešimtmečius. Todėl valstybėje turi išlikti papildomo kaupimo kelias tiems, kurie nori pasirūpinti savo ateities pajamomis. 

Rezultatas atsiranda ne per vienus ar dvejus metus, o nuosekliai kaupiant ilgą laikotarpį. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. bendra fondų  grąža, kurią uždirbo pensijų fondų valdytojai, viršija +88 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų sukaupta yra suma gerokai didesnė nei jų pačių įmokos. Visa tai rodo pensijų fondų nuoseklumą, stabilumą ir reikšmingą II pakopos naudą gyventojams. Tad rūpinantis finansiškai nepriklausoma ateitimi yra reikalingas sistemos puoselėjimas, o ne jos perrekonstravimas, ką įžvelgia ir tarptautiniai finansų ekspertai.

Po pensijų reformos lietuviai ėmė aktyviau planuoti pensiją: štai ką pastebi fondai

Pensijų reforma pastebimai pakeitė gyventojų požiūrį į kaupimą senatvei. Pirmą kartą per ilgą laiką žmonės masiškai tikrinosi, kiek yra sukaupę pensijai, lygino alternatyvas, skaičiavo, ar valstybinės pensijos ir II pakopos jiems pakaks, bei domėjosi papildomais būdais užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų – augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. naujų dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą. Dalis žmonių, pirmą kartą aiškiau pamatę savo II pakopos santaupas ir ilgalaikio kaupimo naudą, pradeda domėtis ir kitais kaupimo būdais.

Vienas jų – III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką gyventojų lėšos joje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos, o dalyviai jas galėjo išsiimti, pakeisti fondą ar net bendrovę. Tačiau būtent šiemet III pakopa sulaukia gerokai daugiau dėmesio: sausį–balandį joje kaupti pradėjo 13 861 naujas dalyvis.

„Tai – pozityvus pokytis, nes žmonės renkasi ne vartoti šiandien, o toliau investuoti į savo ateitį. Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę. Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai – vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia kaupimui“, – sako V. Rūkas.

Ne viena pakopa, o visa sistema: kodėl svarbios visos trys

LIPFA vadovas pažymi, kad po reformos žmonės ir toliau aktyviai kaupia pensijai, tik šiandien turi daugiau pasirinkimų ir sprendimus priima pagal savo situaciją. Vieni pasinaudojo galimybe atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet liko sistemoje ir kaupimą tęsia. Kiti grįžta kaupti iš naujo – vien balandį tą padarė virš 13 tūkst. žmonių. O absoliuti dauguma – 875 tūkst. – kaupimą tęsia iki šiol.

„Žmonės vis aiškiau supranta, kad pensijai kaupia ne kažkam kitam, o sau, todėl aktyviau ieško jiems tinkamiausio būdo. Nors III pakopa sparčiai auga, o dalis gyventojų iš II pakopos atsiėmė dalį lėšų, II pakopoje sukauptas turtas vis dar yra apie 10 kartų didesnis. Todėl svarbu matyti ne vieną atskirą pakopą, o visą pensijų sistemą: „Sodros“ pensija suteikia pagrindą, II-oji didina finansinį stabilumą ateičiai, o III pakopa leidžia kaupti pagal individualius poreikius. Visos trys pakopos yra reikalingos ir gali viena kitą papildyti“, – teigia V. Rūkas.

Pasak jo, II ir III pakopų nereikėtų supriešinti. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. Kartu ši sistema turi daugiau taisyklių: ryškesnė disciplina, lėšų išmokėjimo tvarka – labiau apibrėžta.

Tuo metu III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią įmoką ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti. Tai leidžia kaupti pagal individualius tikslus, priimtiną riziką ar amžių ir įdarbinti pinigus ateičiai, užuot leidus jiems nuvertėti.

III pakopa – lankstesnis kelias kaupti papildomai

III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė  191 760 gyventojų – 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža taip pat išlieka teigiama – metinė grąža nuo 2025 m. I ketv. pabaigos iki šių metų I ketv. pabaigos sudaro +8,6 proc., o penkerių metų laikotarpiu siekia +28,8 proc.

V. Rūko teigimu, III pakopa suteikia daugiau lankstumo, bet kartu reikalauja ir daugiau atsakomybės: žmogus pats sprendžia dėl fondo, įmokos dydžio ir kaupimo tempo, todėl turi įsivertinti fondo investavimo strategiją, riziką, mokesčius ir periodiškai pasitikrinti, ar pasirinkimas vis dar atitinka jo poreikius.

LIPFA vadovas nurodo, kad III pakopoje yra obligacijų fondai, kurie yra atsargesni, akcijų – rizikingesni, ilguoju laikotarpiu turintys didesnį augimo potencialą, o mišrūs fondai derina abi kryptis.

„Svarbus skirtumas nuo II pakopos – III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats. Todėl laikui bėgant verta pasitikrinti, ar pasirinktas fondas vis dar tinka pagal amžių, tikslą ir norimą riziką“, – akcentuoja V. Rūkas.

III pakopos dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, pats renkasi, kaip gauti III pakopoje sukauptas lėšas – vienu kartu ar periodinėmis išmokomis. Nors ši sistema leidžia lėšas atsiimti anksčiau, V. Rūkas pabrėžia, kad tokia galimybė turėtų būti vertinama kaip papildomas saugiklis, o ne pagrindinis tikslas. Sprendimas lėšas atsiimti anksčiau turėtų būti labai gerai apgalvotas, nes gali turėti mokestinių pasekmių.

„Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra ilgalaikio kaupimo priemonė – kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo didesnis yra sudėtinių palūkanų efektas ir grąža. Todėl III pakopa yra patrauklus papildomas instrumentas tiems, kurie nori daugiau lankstumo ir kartu siekia įdarbinti pinigus ateičiai, kad šie, laikomi sąskaitoje, nenuvertėtų“, – sako LIPFA vadovas.

Jis priduria, kad tam tikrais atvejais III pakopoje taikomi ir mokestiniai privalumai: sudarius sutartis iki 2024 m. pabaigos, už įmokas galima susigrąžinti dalį GPM, o kaupiant ilgai ir lėšas atsiimant tik artėjant pensiniam amžiui, investicinė grąža gali būti neapmokestinama GPM. Tai ypač svarbu kaupiant ilgai, nes investicinė grąža per laiką sudaro vis didesnę sukaupto turto dalį.

V. Rūko teigimu, šiemet maždaug 8 proc. nei pernai didesnis kaupiančiųjų skaičius III pakopoje rodo, kad savanoriškas papildomas kaupimas pensijai nebėra niša – tai tampa vis įprastesniu pasirinkimu. Augantis susidomėjimas III pakopa leidžia manyti, kad gyventojai ją vis dažniau mato kaip vieną iš savaime suprantamų būdų nuosekliai kaupti senatvei.

Tūkstančiai lietuvių grįžta į II pensijų pakopą: štai ką rodo naujausi duomenys

Pensijų reforma gyventojams suteikė daugiau lankstumo, o naujausi duomenys rodo, kad kaupimo poreikis išlieka stiprus. Nuo šių metų pradžios II pakopos dalyvių gretas papildė apie 14 tūkst. žmonių – vieni į kaupimą sugrįžo, kiti prisijungė pirmą kartą.

„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį prie II pakopos prisijungė 2,3 tūkst. naujų dalyvių, kurie iki šiol joje nekaupė. O balandžio 1–22 dienomis po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko vertinimu, daliai gyventojų pasitraukimas buvo ne ilgalaikis nusivylimas sistema, o galimybė sukauptas lėšas panaudoti atsakingai – investuoti kitais būdais ar finansiniams įsipareigojimams mažinti ir vėliau grįžti prie kaupimo II pakopoje.

Jis primena, kad gyventojai gali bet kada vėl pradėti kaupti, sudarydami sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Tokiu atveju kas mėnesį į II pakopą pervedama 3 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio – 2026 m. tai sudaro apie 402 eurus per metus.

LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo: beveik 7 iš 10 II pakopoje kaupiančių žmonių sutinka, kad kaupimas joje yra vienas paprasčiausių būdų taupyti pensijai.

„Savarankiškas investavimas yra sveikintinas, bet ne kiekvienas žmogus moka ar gali tuo užsiimti. Daliai gyventojų reikia sprendimo, kuris veiktų be jų įsikišimo: įmokos pervedamos automatiškai, o lėšos investuojamos profesionaliai. Tai – paprastas ir efektyvus sprendimas rūpintis savo finansiniu saugumu išėjus į pensiją. Būtent todėl II pakopa išlieka svarbi ir reikalinga šalies pensijų sistemos dalis“, – sako V. Rūkas.

Atsiėmė pinigus ir grįžo kaupti

V. Rūko teigimu, 875 tūkst. gyventojų toliau kaupia II pakopos pensijų fonduose, o dalis pasitraukusiųjų reformos lankstumu pasinaudojo spręsdami šiandieninius finansinius klausimus ir dabar grįžta vėl kaupti.

„Sodros“ duomenys rodo – kuo pajamos didesnės, tuo pasitraukusiųjų dalis yra mažesnė. Tą patvirtina ir apklausos rezultatai: tarp mažiausias pajamas (iki 500 eurų) gaunančių gyventojų kaupia 42 proc., tarp vidutines pajamas (701–1 tūkst. eurų) gaunančiųjų – 53 proc., o tarp daugiausia uždirbančių (virš 1,5 tūkst. eurų) – 70 proc.

Pagal pajamas skiriasi ir požiūris į kaupimą: mažiausias pajamas gaunantys gyventojai papildomą kaupimą šiuo metu svarstytų rečiau – taip nurodė 36 proc. respondentų, kai tarp didžiausių pajamų atstovų tokių yra tik 16 proc.

„Mažesnes pajamas gaunančiam žmogui keli tūkstančiai eurų šiandien gali atrodyti svarbiau nei nauda po kelių dešimtmečių. Tačiau tai nereiškia, kad jis netiki kaupimu – veikiau nori susitvarkyti turimas skolas, paskolas ar kitus finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad pasitraukus kaupimas pradedamas nuo nulio: anksčiau sukaupta suma nebeaugina būsimos pensijos, todėl ir galutinis rezultatas atspindi trumpesnį kaupimo laiką“, – pabrėžia V. Rūkas.

Gyventojai nori stabilumo

LIPFA užsakymu rengta apklausa taip pat rodo, kad gyventojams labiausiai reikia aiškumo ir stabilumo. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad papildomai kaupti pensijai juos labiausiai paskatintų stabili, nekaitaliojama pensijų kaupimo sistema. Tarp jau kaupiančių šis poreikis yra dar ryškesnis – taip atsakė 44 proc. respondentų.

„Žmonės aiškiai pasako, ko jiems reikia – stabilumo. Pensijų kaupimas yra kelių dešimtmečių sprendimas, todėl pokyčiai turi būti nuoseklūs, o ne kelti jausmą, kad taisyklės yra nuolat keičiamos. Sistemą tobulinti reikia, tačiau taip, kad ji išliktų tvari, efektyvi ir kurtų kuo didesnę vertę kaupiančiajam“, – pastebi V. Rūkas.

Jis primena, kad pensijų kaupime svarbiausias yra laikas. Pavyzdžiui, jei žmogus 2026 m. uždirba vidutinį atlyginimą – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą sudarytų apie 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka – 33,49 euro – kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,85 euro.

Skaičiuojant su maždaug 8 proc. vidutine metine fondų grąža, tačiau nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, sukaupta suma per 5 metus galėtų išaugti iki 7,5 tūkst. eurų, per 10 metų – iki 18,5 tūkst. eurų, per 15 metų – iki 34,7 tūkst. eurų, per 20 metų – iki 58,5 tūkst. eurų, o per 30 metų – iki 144,9 tūkst. eurų.

Tai iliustruoja sudėtinių palūkanų rezultatą: grąža skaičiuojama nuo vis didesnės sumos, todėl, kuo ilgiau kaupiama, tuo didesnę galutinio rezultato dalį sudaro investicijų prieaugis.

„Kuo anksčiau žmogus pradeda ir kuo nuosekliau kaupia, tuo daugiau galutinės sumos sudaro ne jo paties įmokos, o investicijų grąža. Todėl net grįžimas kaupti nuo pradžių gali būti labai svarbus sprendimas, ypač – jaunesniems žmonėms“, – sako LIPFA vadovas.

Pasak jo, gyventojų grįžimas į kaupimą rodo, kad sistema išlieka aktuali – II pakopa daugeliui yra vienas paprasčiausių ir patogiausių įrankių papildomai kaupti senatvei.

Vaidotas Rūkas: judėjimo buvo, bet pamatai liko tvirti – du trečdaliai tęsia kaupimą pensijai

Pasitraukimo galimybė buvo grindžiama laisvės idėja. Kalbant apie pensijas, laisvė dažnai suprantama labai siaurai – kaip galimybė pasiimti pinigus šiandien. Tačiau tikroji laisvė yra platesnė: ji reiškia ir saugumo kūrimą rytojui. Pirmasis ketvirtis atnešė tai, ko buvo tikėtasi – aktyvius sprendimus, lėšų išsiėmimus ir didesnį vartojimą. Nors judesio buvo daug, didžioji dalis gyventojų pasirinko ne trumpalaikį sprendimą, o ilgalaikį kaupimą. Todėl šiandien svarbiausia – ne diskutuoti apie išeinančius, o stiprinti tuos, kurie lieka.

Nuo pat įvedimo II pakopos pensijų kaupimo sistema Lietuvoje buvo nuosekliai koreguojama įstatymu – keitėsi tiek dalyvavimo sąlygos, tiek gyventojų pasirinkimo galimybės. Pradžioje kaupimas buvo grindžiamas savanorišku apsisprendimu, vėliau įvestas automatinis įtraukimas, o naujausi teisėkūros pokyčiai numatė ir aiškų (2026 m. sausio 1 d.–2027 m. gruodžio 31 d.) laikotarpį, per kurį gyventojai gali pasitraukti iš sistemos.

Šiandien matome, kad dalis gyventojų šia galimybe naudojasi, tačiau tai nereiškia sistemos silpnėjimo – veikiau rodo didesnę pasirinkimo laisvę ir brandesnį požiūrį į ilgalaikius finansinius sprendimus.

Vertinant dabartinę situaciją, sąžininga pradėti nuo esminio fakto – 875 tūkst. žmonių tęsia kaupimą. Tai – kone du trečdaliai dirbančiųjų Lietuvoje.

Tai yra aiškus signalas, kad didelė visuomenės dalis mato prasmę kaupti ir sąmoningai renkasi šį kelią. Šį pasirinkimą reikia gerbti ir apie jį kalbėti tiek pat garsiai, kiek kalbama apie pasitraukusius.

Sistema veikia stabiliai. Pasitraukimai yra procesas, numatytas pačios reformos, o ne sistemos silpnumo ženklas. Fondų veikla, investavimas ir grąžos generavimas nuo to nesutriko – dalyviai toliau kaupia kaip ir anksčiau.

2026 m. visų pensijų fondų rezultatai išlieka pelningi, o kai kurių netgi pasiekė pačias aukščiausias vertes. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. bendra fondų sukaupta grąža viršija +88 proc.

Šiandien matome išaugusį vartojimą ir tai yra normalu. Žmonės dalį atsiimtų lėšų skiria savo poreikiams čia ir dabar, tačiau tai nekeičia esminio fakto – didžioji dalis dalyvių kaupimą tęsia ir toliau nuosekliai kuria savo finansinį saugumą ateičiai.

Taip pat matome aiškią tendenciją: kuo ilgiau gyventojai dalyvauja sistemoje, tuo rečiau renkasi pasitraukti. Natūralu, kad artėjant pensijai ši atrodo labiau apčiuopiama, reali, todėl vyresni žmonės aiškiau suvokia jos neišvengiamumą ir labiau vertina ilgalaikio kaupimo svarbą.

Fondų kuriama vertė: kaip auga sukaupta suma?

Ilgalaikio kaupimo esmė – laikas. Būtent jis leidžia įmokėtai sumai nuosekliai augti, o vėlesniais laikotarpiais – sparčiai didėti dėl sudėtinių palūkanų efekto. Kitaip tariant, grąža kasmet skaičiuojama nuo vis didesnės sukauptos sumos, todėl tik ilgalaikis kaupimas gali sukurti reikšmingą finansinę vertę.

Pavyzdžiui, šiandien investavus 100 eurų ir esant 10 proc. metinei grąžai, po metų suma siektų 110 eurų, po penkerių – apie 161 eurą. Tačiau laikui bėgant augimas reikšmingai spartėja: po 40 metų ši suma išaugtų iki maždaug 4,5 tūkst. eurų, dar po 5 metų – iki 7,3 tūkst., o bendrai per 50 metų siektų jau beveik 11,8 tūkst. eurų.

Svarbu pabrėžti, kad tai – tik vienkartinės 100 eurų įmokos pavyzdys, nevertinant nei papildomų įmokų, nei valstybės paskatų, nei galimo pajamų ar palūkanų augimo. Reguliariai kaupiant ir didėjant įmokoms, galutinė sukaupta suma gali būti kelis ar net keliolika kartų didesnė.

Tarkime, 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti 22 metų amžiaus gyventojas, jei visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį (apie 2,2–2,4 tūkst. eurų), o palūkanos siektų 5 proc., per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.

Tai rodo, kad augant sukauptam turtui ir geriau suprantant ilgalaikio investavimo naudą, didėja ir sistemos kuriamos vertės suvokimas.

Gyventojų finansinis raštingumas ir gebėjimas savarankiškai investuoti yra sveikintinas, tačiau ne visiems tai yra paprasta ar prieinama. Daliai žmonių investavimas išlieka sudėtingas, reikalaujantis laiko ir specifinių žinių, todėl II pakopa šiuo atveju išlieka vienintelis ir paprasčiausias mechanizmas, užtikrinantis nuoseklų ir disciplinuotą kaupimą ilguoju laikotarpiu.

Todėl stiprinti liekančiuosius reiškia padėti jiems jaustis užtikrintai dėl savo sprendimo ir aiškiai parodyti, kad jų pasirinkimas yra vertinamas. Tai yra aiški kryptis politikos formuotojams – išlaikyti stabilias taisykles, nuoseklią valstybės politiką ir priimti sprendimus, kurie stiprina, o ne silpnina ilgalaikio kaupimo naudą.

II pensijų pakopos reformos rezultatai: daugiau nei pusė išmokų gyventojams – iš investicijų uždirbto pelno

Praėjus 3 mėnesiams po pensijų reformos pradžios, 875 tūkst. dalyvių toliau kaupia II pakopos pensijų sistemoje, nepaisant sudarytos galimybės pasitraukti. Tuo metu iš kaupimo pasitraukusiems išmokamos lėšos rodo, kad gyventojai atgaus daugiau nei dvigubai didesnę sumą, nei patys sumokėjo įmokų. Tai tik patvirtina, kad kaupiantiems gyventojams pensijų kaupimo bendrovės investuodamos lėšas uždirba solidžią investicinę grąžą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, daugiausia prašymų nutraukti kaupimą ir atsiimti pinigus buvo pateikta sausio mėnesį – tuo metu tą padarė apie 21 proc. (virš 300 tūkst.) kaupusiųjų. Iš karto po to prašymų skaičius nuosekliai mažėjo – per pastaruosius 2 mėnesius buvo pateikta tik 14,6 proc. prašymų (virš 200 tūkst. kaupusiųjų), t. y. trečdaliu mažiau nei per pirmą reformos mėnesį. Per pirmąjį ketvirtį dar virš 2 proc. pasitraukė dėl kritinių ligų arba mažos sukauptos sumos likus penkeriems metams iki pensijos.

Pasak LIPFA vadovo Vaidoto Rūko, dabartiniai skaičiai rodo sistemos brandą – didžioji dalis dalyvių lieka kaupime. Tie, kurie tęsia kaupimą, išlaiko svarbiausią privalumą – ilgalaikį investicijų augimą, kuris prisidės prie jų būsimos pensijos.

„Buvo manančių, kad, pasitraukus daliai kaupiančiųjų, II pakopos pensijų sistema taps mažiau efektyvi. Visgi matome priešingą situaciją – atsiradus pasirinkimo laisvei sumažėjo įtampa, sustiprėjo pasitikėjimas sistema, atsirado daugiau lankstumo ir galimybių. Dalyviai jaučiasi saugesni, labiau užtikrinti, geriau supranta investavimo naudą“, – pastebi V. Rūkas.

Jo teigimu, nors trečdalis dalyvių nusprendė pasiimti II pakopoje kauptus pinigus ir nutraukti papildomą kaupimą pensijai, jie bet kada galės persigalvoti ir į sistemą sugrįžti – tą balandį jau padarė dalis kaupimą nutraukusių gyventojų. Nepaisant pasitraukimų, pensijų fonduose sukaupta suma išlieka reikšminga – apie 6,2 mlrd. eurų, arba tiek, kiek 2023 m. viduryje.

„Nors fondų turtas laikinai sumažėjo, šį pokytį ilgainiui atsvers naujos kaupiančiųjų įmokos bei investicinė grąža, kuri nuo 2019 m. viršija +88 proc. Jos naudą pajus kaupime likę gyventojai“, – pabrėžia LIPFA vadovas.

Išmokos daugiau nei du kartus viršija gyventojų įmokas

Iki 2026 m. kovo 31 d. prašymus pasitraukti pateikusiems gyventojams bus išmokėta maždaug 2,9 mlrd. eurų: apie 1,4 mlrd. eurų sudaro jų pačių įmokos, o dar daugiau – 1,5 mlrd. eurų – investicijų grąža. Vienas asmuo vidutiniškai atgavo apie 5,6 tūkst. eurų, iš kurių 2,7 tūkst. yra jo paties įmokos, o 2,9 tūkst. – fondų uždirbta grąža.

Tuo metu „Sodrai“ bus pervesta apie 1,3 mlrd. eurų, kurie virs apskaitos vienetais ir padidins senatvės pensiją ateityje.

II pensijų pakopoje nusprendė likti beveik du trečdaliai dalyvių, kurie toliau papildomai kaups pinigus senatvei. Jų sukauptas turtas fonduose bendrai sudaro 6,2 mlrd. eurų.

V. Rūko teigimu, vien per pastaruosius metus turto vertė paaugo 1,3 mlrd. eurų, o per visą pensijų kaupimo laikotarpį gyventojai iš investicijų jau uždirbo apie 4 mlrd. eurų.

„Dalies lėšų atsiėmimas fondams netapo kliūtimi, o liekančiųjų kaupime dalyvių tai neigiamai nepaveiks: maksimalūs mokesčiai yra reguliuojami įstatymu, tad lėšų investavimui ir pasiekiamai grąžai įtakos tai neturės. Beje, svarbu pabrėžti, kad tokio masto duomenų apdorojimo ir išmokų operacija II pakopos istorijoje vyko pirmą kartą. Nepaisant to, ji buvo įgyvendinta sklandžiai, be didesnių trikdžių“, – pažymi LIPFA vadovas.

Kaupiantiems II pakopoje – kone dviguba nauda

V. Rūko teigimu, dalis gyventojų prašymus nutraukti kaupimą atsiima, kita dalis persigalvoja ir galiausiai sugrįžta.

„Jie supranta, kad kaupimas senatvei, kai pinigus už tave investuoja profesionalai, o nemažą dalį dar prideda valstybė, yra naudingas ne kam kitam, o pačiam žmogui“, – pažymi LIPFA vadovas.

Jis primena, kad nėra kitos tokios kaupimo sistemos, kurioje kiekvieną mėnesį prie kaupimo prisidėtų valstybė.

Pavyzdžiui, jei asmuo uždirba minimaliąją mėnesinę algą (MMA, kuri 2026 m. siekia 1 153 eurus neatskaičius mokesčių), jis kas mėnesį į II pakopą perveda 34,59 euro (3 proc. MMA).

Tuo pačiu metu beveik tiek pat – 33,49 euro (1,5 proc. nuo už praėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio) – kas mėnesį įplaukia iš valstybės biudžeto.

Tai padvigubina kaupiamą sumą, taigi ir investicinė grąža būna daug didesnė.

Sukaupti pinigai pasiekiami, kai jų labiausiai reikia

LIPFA duomenimis, sausio–kovo mėnesį 9,7 tūkst. gyventojų (apie 1 proc. visų kaupiančiųjų) nutraukė kaupimą dėl ypač sunkių sveikatos aplinkybių. Jų atsiimtas turtas siekia 76,8 mln. eurų.

V. Rūkas pastebi, kad gyventojus taip pat domina galimybė iš II pakopos pensijų fondų atsiimti tik dalį sukauptų lėšų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 31 tūkst. dalyvių (2 proc. visų kaupiančiųjų) pasinaudojo galimybe atsiimti iki 25 proc. sukaupto turto ir toliau tęsia kaupimą senatvei. Bendra jų atsiimta suma siekia 55 mln. eurų, iš kurių 3 proc. tenka „Sodrai“.

„Svarbu, kad gyventojai, esant poreikiui, gali pasinaudoti dalimi sukauptų lėšų nenutraukdami kaupimo ir išlaikydami jo ilgalaikę naudą“, – sako V. Rūkas.

Dar apie 24,7 tūkst. asmenų (apie 2 proc. visų kaupiančiųjų), kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiau nei 5 metai ir kurie nesukaupė pusės privalomos anuiteto sumos, pasirinko atsiimti visą II pakopoje savo sukauptą turtą. Jis siekia 124 mln. eurų, įskaitant 3 proc. „Sodrai“.

„Prasminga, kad po pensijų reformos buvo suteikta galimybė pasiimti fonduose kauptus pinigus, jei žmogų užklumpa liga, reikia lėšų slaugai, vaistams, kai iki „Sodros“ pensijos dar liko keleri metai, bet pinigų reikia dabar“, – akcentuoja LIPFA vadovas.

Kodėl svarbu nenutraukti kaupimo šiandien?

V. Rūko teigimu, Lietuvoje vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad šiandien pensijų fonduose sukaupto turto vertė senatvėje bus nereikšminga. Visgi pasirinkus likti kaupime dabartinė suma gali išaugti dešimtimis tūkstančių eurų.

Pavyzdžiui, jei 2010 m. II pensijų pakopoje pradėjęs kaupti 22 metų amžiaus gyventojas visuomet uždirbtų vidutinį darbo užmokestį, per 43 metus iki pensijos sukauptų beveik 180 tūkst. eurų.

„Ilgalaikis kaupimas pasižymi tuo, kad pirmus 10–20 metų sukaupta suma gali atrodyti sąlyginai nedidelė, tačiau vėliau augimas spartėja – kuo ilgiau kaupiama, tuo stipriau veikia sudėtinių palūkanų efektas, todėl per papildomą dešimtmetį suma gali išaugti net kelis kartus“, – pažymi LIPFA vadovas.

Pasak jo, tai yra ypač svarbu atsižvelgiant ir į senėjančios visuomenės problemą, kai pensininkus išlaikančių dirbančiųjų mažėja ir papildomas kaupimas tampa itin reikšmingu finansiniu ramsčiu. Jei žmogus pasitraukia iš kaupimo, jis ne tik praranda valstybės paskatą ir papildomą pensijos išmoką, bet ir netenka valstybės bei „Sodros“ įmokėtos dalies (30–40 proc. sukauptos sumos grįžta į „Sodrą“).

V. Rūkas pamini, kad pastaraisiais mėnesiais finansų rinkas veikė geopolitiniai įvykiai, tačiau jų poveikis – laikinas. Istoriškai akcijų rinkose dauguma metų būna teigiami, todėl ekspertai pabrėžia ilgalaikio kaupimo svarbą.

„Rinkų svyravimai yra neišvengiami, tačiau jie neturėtų tapti pagrindu skubotiems sprendimams. Ilgalaikis, nuoseklus kaupimas ir reguliarus įmokų mokėjimas leidžia šiuos svyravimus išlyginti ir pasinaudoti rinkų augimu“, – sako LIPFA vadovas.

Vertinant II pakopos fondus, 2026 m. pradžioje dėl rinkų svyravimų laikinai fiksuoti nedideli neigiami pokyčiai (apie –1–3 proc.), tačiau šiandien daugelis pensijų fondų jau rodo teigiamą grąžą nuo metų pradžios, o ilgesnio laikotarpio rezultatai išlieka tvirti. Pavyzdžiui, nuo 2019 m. sukaupta grąža viršija +88 proc.