Lapkritis būsimiesiems pensininkams uždirbo 26 mln. litų

Po stabtelėjimo spalio mėnesį per 2009 m. lapkritį būsimųjų pensininkų kaupiamas turtas iš investicijų uždirbo 26 mln. litų. Iš viso per šių metų sausio-lapkričio mėnesius būsimųjų pensininkų turto prieaugis tik iš investicijų pasiekė 353 mln. litų.

Palyginimui, „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas už pirmuosius šešis 2009 metų mėnesius birželį ir rugsėjį pervedė tik 268,25 mln. litų. Prognozuojama, kad Vyriausybei sumažinus įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas, jų senatvei kaupti už 2009 metus bus pervesta perpus mažiau nei 2008-aisiais – tik maždaug 450 mln. litų.

„Artėjame prie svarbaus momento, kai investicijos būsimųjų pensininkų turtą pradės auginti greičiau nei „Sodros“ pervedamos įmokos iš jų socialinio draudimo mokesčio. Nors visada primename, kad rinkos ateityje neabejotinai smuks ir augs, tendencijos rodo, kad ateityje būsimųjų pensininkų kaupiamas turtas augs vis sparčiau dėl įsibėgėjančio „palūkanų nuo palūkanų“ efekto“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Balandžio mėnesį ekspertai teigia, kad dėl valstybės sprendimo sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas nuo 5,5 iki 2 proc. kiekvienas pensiją savarankiškai kaupiantis dirbantysis per šiuos ir kitus metus vidutiniškai praras 1809 litų įmokų. Skaičiuojama, kad būsimieji pensininkai iš viso dėl negautų įmokų ir jų neuždirbtų investicijų neteks apie 5-7 mlrd. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Po būsimųjų pensininkų mirties artimieji paveldėjo vidutiniškai po 6,9…

2009 m. trečią ketvirtį 122 mirusių būsimųjų pensininkų, papildomą pensijos dalį kaupusių pensijų fonduose, artimiesiems buvo išmokėta 0,84 mln. litų arba vidutiniškai po 6,9 tūkst. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. pradžioje mirė 3,3 tūkstančiai pensijų fonduose lėšas senatvei kaupusių būsimųjų pensininkų, kurių artimiesiems iš viso išmokėta 5,8 mln. litų.

„Lėšų kaupimas senatvei pensijų fonduose turi didžiulį privalumą, lyginant su iki šiol mums įprasta valstybės socialinio draudimo sistema – asmeniui mirus, pinigai niekur nedingsta, bet yra paveldimi artimųjų. Sukauptoms sumoms fonduose sparčiai augant, jų išmokėjimas būsimojo pensininko mirties atveju artimiesiems bus pastebima paspirtis, ypač jeigu bus netenkama šeimos maitintojo“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pensijų fondai praneša, kad per pirmuosius dešimt 2009 metų mėnesių būsimieji pensininkai iš investicijų uždirbo maždaug 330 mln. litų. Ši suma būtų dar didesnė, jeigu nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų spalio 31 dieną buvo daugiau kaip 3 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynio iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Lietuvos pensijų fondai išeinantiems į pensiją išmoka vis didesnes…

2009 m. trečią ketvirtį į pensiją išėjo 507 papildomą pensijos dalį kaupę asmenys, kuriems iš viso buvo išmokėta 2,25 mln. litų išmokų arba vidutiniškai po 4,44 tūkst. litų kiekvienam. Nuo Pensijų kaupimo sistemos starto 2004 m. sausio 1 dieną iš viso į pensiją išėjo jau 2,9 tūkst. privačiai pensijos dalį kaupusių dirbančiųjų, kuriems išmokėta suma jau viršija 10 mln. litų arba vidutiniškai po 3,5 tūkst. litų.

„Paskutinį ketvirtį išmokėta vidutinė išmoka yra maždaug 26 proc. didesnė nei pirmųjų kelerių metų vidurkis, ir šios sumos sparčiai auga. Tai yra natūralu – pradžioje visada reikia kantrybės, nes investicijos didėja pamažu. Tačiau kuo toliau, tuo greičiau sumos auga, ir visiems dirbantiesiems tampa akivazidu, kad pensijų fondai gali tapti rimta paspirtis senatvėje“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, į pensiją išėjusiems dirbantiesiems išmokamos labai įvairios sumos – nuo tūkstančio iki keliolikos. Suma tuo didesnė, kuo anksčiau dirbantysis nusprendė pats pasirūpinti savo pensija ir kuo didesnį atlyginimą jis gavo. „Manau, yra tik laiko klausimas, kada dirbantieji suvoks pensijų fondų teikiamą naudą ir dar labiau padidins spaudimą darbdaviams mokėti oficialų atlyginimą, nuo kurio priklausys dirbančiojo sukaupta suma pensijų fonde“, – sakė A.Bakšinskas.

Šiuo metu galioja nuostata, kad iki 26905 Lt savo pensijų fonde sukaupęs 62,5 metų vyras ir iki 38876 Lt sukaupusi 60 m. moteris išeidami į pensiją gali pasiimti iškart. Esant didesnei sumai, pensininku tapęs dirbantysis privalo įsigyti anuitetą – tokiu atveju jam iki mirties kiekvieną mėnesį mokama tam tikra suma.

Pensijų fondai praneša, kad per pirmuosius dešimt 2009 metų mėnesių būsimieji pensininkai iš investicijų uždirbo maždaug 330 mln. litų. Ši suma būtų dar didesnė, jeigu nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų spalio 31 dieną buvo daugiau kaip 3 mlrd. litų.

Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Šalies pensijų fondai Lietuvos Vyriausybės obligacijų pirko už 644…

Lietuvos pensijų fondų valdytojai toliau didina investicijas Lietuvoje – jos jau pasiekė 969 mln. litų arba 40 proc. daugiau nei metų pradžioje, kuomet investicijos siekė 694 mln. litų. Ir toliau didžiausia dalis investicijų skiriama Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams pirkti – 644 mln. litų arba 93 proc. daugiau nei metų pradžioje, kai ši suma siekė 334 mln. litų.

„Mūsų investicijose Lietuvos Vyriausybės obligacijos ir toliau užima ypatingą padėtį, tikimės, kad šis mūsų indėlis taip pat prisidės prie valstybės finansų stabilumo. Žinant, kad sėkmingos investicijos paskutiniais mėnesiais būsimųjų pensininkų turtą padidino trečdaliu milijardo, vis daugiau lėšų galėsime skirti taip pat ir Lietuvos Vyriausybės išleidžiamiems vertybiniams popieriams pirkti“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

2009 m. sausio-rugsėjo mėnesiais būsimųjų pensininkų turtas dėl sėkmingų investicijų padidėjo 330 mln. litų arba maždaug 14,6 procento. Vien rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Visų antros pakopos pensijų fondų valdomas bendras turtas pirmą kartą peržengė trijų milijardų ribą ir šiuo metu siekia 3,1 mlrd. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimiesiems pensininkams – trečdalis milijardo litų

2009 metų rugsėjį pensijų fonduose papildomą pensiją kaupiančių dirbančiųjų sąskaitos pasipildė dar 41 mln. litų, uždirbtų iš investicijų. Bendras prieaugis nuo metų pradžios jau pasiekė 330 mln. litų arba maždaug 14,6 proc. Visų antros pakopos pensijų fondų valdomas bendras turtas pirmą kartą peržengė trijų milijardų ribą ir šiuo metu siekia 3,1 mlrd. litų.

„Tenka tik apgailestauti, kad valstybė neatsižvelgė į rinkos ekspertų įspėjimus ir sumažino pensijų fondų įmokas tokiu netinkamu laikotarpiu. Mes nuo pat pradžių įtikinėjome, kad investavimas yra ilgalaikis procesas, todėl po kiekvienos krizės seka staigus pakilimas. Tačiau rinkos atsigauna netgi greičiau nei buvo tikėtasi, tad būsimųjų pensininkų praradimai gali būti didesni nei mes prognozavome pavasarį“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Balandžio mėnesį ekspertai suskaičiavo, kad dėl valstybės sprendimo sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas kiekvienas pensiją savarankiškai kaupiantis dirbantysis per šiuos ir kitus metus vidutiniškai praras 1809 litų įmokų. Skaičiuojama, kad būsimieji pensininkai iš viso dėl negautų įmokų ir jų neuždirbtų investicijų neteks apie 5-7 mlrd. litų.

„Lietuvos visuomenė sparčiai sensta – pensininkų skaičius auga, o juos išlaikančių dirbančiųjų yra vis mažiau. Sistema, kai kiekvienas pensiją kaupia sau, šiuo metu yra vienintelis ir geriausias pasaulyje išrastas receptas tokioms visuomenėms kaip mūsiškė. Todėl jos palaikymas ir stiprinimas yra vienintelė galimybė išvengti didžiulės socialinės sistemos krizės jau netolimoje ateityje“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimųjų pensininkų investicijos šiemet jau uždirbo 289 mln. litų

„Šie metai būsimiems pensininkams finansiniu atžvilgiu yra labai sėkmingi, ypač prisiminus sunkius praėjusius metus. Jeigu rinkos ir toliau nesustos kilusios, jau netrukus kompensuosime pernai išgyventą nuosmukį, o jeigu rinkos stabtels ar net kris, atsistatymas užtruks, tačiau neabejotinai įvyks. Visgi atsigaunanti pasaulio ekonomika verčia mus tikėti palankesniu scenarijumi“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Nors senatvė daugeliui dirbančiųjų atrodo dar gana tolima perspektyva, kasmet „Sodros“ mokamos įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas ir jų pačių pinigų uždirbamas pelnas garantuoja senatvei atidėtos sumos didėjimą.

„Pradėti kaupti visada sunkiausia, reikia didesnės kantrybės. Daugelis savo sąskaitoje dabar mato keletą ar kelioliką tūkstančių litų, kurie neatrodo didelė suma visai senatvei. Tačiau šimtametė investavimo patirtis rodo, kad per ilgą laiką šis procesas įsibėgėja ir kaupiamos sumos auga vis sparčiau“, – sako Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Beje, būsimieji pensininkai būtų uždirbę dar daugiau, jeigu Vyriausybė nebūtų sumažinusi įmokų į jų kaupiamąsias sąskaitas. Palyginimui, 2009 m. kovo mėnesį dar buvo pervestos nesumažintos įmokos – iš viso 266,8 mln. litų, o po trijų mėnesių būsimųjų pensininkų sąskaitas pasiekė beveik perpus sumažintos įmokos – 137,5 mln. litų.

„Daugiau nei šimtas milijonas litų, kurie buvo nepervesti birželį, vien per du mėnesius, liepą-rugpjūtį, būtų uždirbę maždaug papildomus keturis milijonus litų“, – įsitikinęs A.Bakšinskas.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Mažesni pervedimai būsimiesiems pensininkams – silpnesnė paskata kovoti su…

„Nuo 2004-ųjų, startavusi pensijų kaupimo sistema didžia dalimi prisidėjo ir prie šešėlinės ekonomikos dalies Lietuvoje mažinimo. Vis daugiau būsimųjų pensininkų pradėjo raginti savo darbdavius mokėti jiems „baltus“ atlyginimus, nes tai lėmė ir solidesnes sumas jų pensijų kaupimo sąskaitoje. Tai labai svarbu kalbant apie šalies žmonių užtikrintą finansinę ateitį bei aprūpintą senatvę“, – teigia LR Ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tačiau, remiantis Lietuvos pensijų fondų valdytojų duomenimis, ekonominis sunkmetis ir valstybės sumažintos įmokos į pensijų fondus vėl paspartino šešėlinės ekonomikos augimo tempus. 2009 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis būsimojo pensininko mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 1984 litą ir buvo 5,08 proc. mažesnis nei prieš metus – 2090 litų.

Taip pat beveik trečdaliu padaugėjo būsimųjų pensininkų sąskaitų, į kurias nebuvo pervesta nė lito: 2008 m. pirmąjį ketvirtį tokių sąskaitų buvo 14,93 proc., 2009 m. pirmą ketvirtį – jau 18,91 proc. nuo visų sąskaitų. Išaugo ir kaupiančiųjų papildomą pensijos dalį, kurie gauna minimalų atlyginimą, skaičius – pirmuosius keturis 2009 m. mėnesius tokių buvo 20,58 proc. nuo visų pensijų fondų dalyvių, kai praėjusių metų atitinkamą laikotarpį ši dalis siekė 19,73 proc.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį situacija dar nebuvo tokia prasta, nes dalis dirbančiųjų, net ir atleidžiami, gavo išeitines pašalpas, todėl ir pervedamos įmokos į jų sąskaitas buvo gana nemažos. Tačiau jau artimiausiu metu pervedimai į būsimųjų pensininkų sąskaitas, deja, smarkiai sumažės – tiek dėl mažėjančių atlyginimų, tiek ir dėl nuo liepos 1 dienos pradedančio galioti įstatymo, numatančio antrą kartą sumažintas įmokas į pensijų fondus“, – prognozuoja Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Kaip jau buvo skelbta Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Rumunijai rekomendavo nemažinti arba atstatyti įmokas į pensijų fondus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. Tokia nuomonė buvo pareikšta kas dvejus metus išleidžiamoje EBPO ataskaitoje „Pensijų apžvalga, 2009“ (Pensions At A Glance 2009).

Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus jau buvo sumažintos dukart: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009-2010 metams pernai gruodį, o nuo 3 iki 2 proc. sumažintos 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Iš viso 2009-2010 metais įmokos bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – iš viso 1,5 proc. punkto), tačiau kompensacija numatyta tik už „antrąjį sumažinimą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimųjų pensininkų šių metų uždarbis artėja prie ketvirčio milijardo…

Lietuvos būsimųjų pensininkų sąskaitose kaupiamos lėšos senatvei per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. O bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė liepos 31 dieną išaugo iki 2,88 mlrd. litų.

„Nors ateityje rinkos išgyvens ir nuopolius, ir pakilimus, dar kartą pasitvirtino jau ne kartą patikrinta taisyklė – po kiekvieno kritimo prasideda augimas, todėl didžiausios sėkmės sulaukia tie, kurie investuoja nuolat. Tai yra gera žinia būsimiesiems pensininkams, kurie per ilgą laiką iki pensinio amžiaus investuodami periodiškai, tikiu, sukaups pakankamas sumas senatvei“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Ypač sėkmingas buvo šių metų balandis, kurio metu antros pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupiantys būsimieji pensininkai uždirbo apie 120 milijonų litų. Po to rinkos stabtelėjo, tačiau liepą vėl pradėjo sparčiai kopti aukštyn.

S.Racevičius pripažįsta, kad būsimieji pensininkai būtų uždirbę dar daugiau, jeigu Vyriausybė nebūtų sumažinusi įmokų į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas. Palyginimui, 2009 m. kovo mėnesį dar buvo pervestos nesumažintos įmokos – iš viso 266,8 mln. litų, o po trijų mėnesių būsimųjų pensininkų sąskaitas pasiekė beveik perpus sumažintos įmokos – 137,5 mln. litų. „Investicijų grąža tiesiogiai susijusi su investuojama suma, todėl mažesnės įmokos lemia ir mažesnes investicijas, taigi ir mažesnes būsimųjų pensininkų pajamas“, – sako S.Racevičius.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Papildomą pensiją kaupusiems Lietuvos dirbantiesiems išmokėta 13 mln. litų

Nuo pat veiklos pradžios 2004 m. iki šių metų liepos 1 dienos 5,5 tūkstančio papildomą pensijos dalį kaupusių asmenų pensijų fondai išmokėjo beveik 13 mln. litų. Didžiąją dalį šios sumos – 8 mln. litų – gavo pensinio amžiaus sulaukę asmenys, likusieji 5 mln. litų buvo išmokėti pensiją kaupusių asmenų mirties atveju jų artimiesiems.

„Pensijų kaupimo sistema po truputį įgauna pagreitį ir pradeda efektyviai funkcionuoti – kasmet auga išmokas gaunančiųjų skaičius, didėja kaupiamosios sąskaitos, taigi – ir išmokamos sumos. Mums susirūpinimą kelia tik tai, kad kartais artimieji pamiršta pasidomėti, ar mirusysis kaupė lėšas papildomai pensijai gauti ir neinformuoja pensijų kaupimo bendrovės – šie pinigai niekur nedingsta, nors artimiesiems galėtų būti finansinė paspirtis reikiamu momentu“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Didesnė dalis išmokų – 3,1 tūkstančio atvejų – buvo skirta būsimojo pensininko mirties atveju – jų kaupiamosiose sąskaitose sukauptos sumos buvo išmokėtos artimiesiems. Dar 2,4 tūkstančio išmokų gavo į pensiją išėję pensijų kaupimo sistemos dalyviai. Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, išmokamos sumos labai skiriasi – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų. „Šiuo metu dažniau išmokama mirties atveju, nes sistemoje nusprendė dalyvauti daugiausia tie dirbantieji, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiausiai 5-10 metų. Todėl jau artimiausiu metu ši tendencija pasikeis, nes vis daugiau pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujančių žmonių išeis į pensiją“, – sako S.Racevičius.

Pensijų fondai praneša, kad per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius būsimieji pensininkai iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. Ši suma būtų dar didesnė, jeigu nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų liepos 31 dieną buvo 2,88 mlrd. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Dar viena tarptautinė organizacija kritikuoja Lietuvą dėl įmokų būsimiesiems…

Įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas sumažinimas neišspręs Lietuvos Vyriausybės problemų, o pasekmės gali būti labai skaudžios – pensijų reformos žlugimas, didėjantys „Sodros“ įsipareigojimai, užsienio investuotojų abejonės dėl Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio stabilumo. Tokios nuomonės laikosi laišką Lietuvai atsiuntusi Tarptautinė Pensijų Fondų Valdytojų Federacija (FIAP).

„Šis sprendimas neišspręs fiskalinių Vyriausybės problemų, kurios yra ankstesnės pensijų sistemos lėšų erozijos rezultatas. Netgi priešingai – ši priemonė padidins įsipareigojimus „Sodrai“ ir, atitinkamai, fiskalinius įsipareigojimus pensijų sistemai. Be to, panašios priemonės kenkia užsienio investicijoms Lietuvoje, kadangi dėl staigių ilgalaikės politikos pokyčių linkstama manyti, kad investuoti rizikinga ir kad valstybė yra politiškai bei ekonomiškai nestabili“, – laiške sako FIAP Prezidentas Guillermo Arthur.

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažinus įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas, tai yra mažiausias tarifas pasaulyje tarp pensijų reformą pradėjusių šalių. Federacijos duomenimis, didžiausias tarifas yra Urugvajuje (12 proc.), kitos šalys taip pat yra nustačiusios didelius tarifus – Slovakija (9 proc.), Vengrija (8 proc.), Makedonija (7,4 proc.), Lenkija (6,87 proc.).

FIAP yra ne pirmoji tarptautinė organizacija, kritikuojanti Rytų ir Centrinės Europos šalių Vyriausybių sprendimus spręsti finansų krizės padariniu mažinant įmokas būsimiems pensininkams. Birželį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išsireikalavo, kad Rumunija atsisakytų ketinimų mažinti įmokas, o balandžio pradžioje panašaus sprendimo sulaukė ir Latvija – TVF paprašė peržiūrėti šalies nutarimą sumažinti įmokas į pensijų fondus.

Neseniai paskelbtose Lietuvai skirtose rekomendacijose TVF pataria vykdyti fiskalinę konsolidaciją, kuri leis ne tik užtikrinti ilgalaikį sistemos pagerėjimą ir efektyvesnį valstybės išlaidų valdymą, bet ir atstatyti įmokas būsimiesiems pensininkams į pensijų kaupimo fondus.

Birželio pabaigoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. „Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet yra svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkams pajamas“, – teigiama EBPO ataskaitoje „Pensijų apžvalga, 2009“ (Pensions At A Glance 2009).

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.