Pensijos Lietuvoje – vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų…

 Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

 Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1.208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas). Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 175 eurai (604 litai) ir 125 eurai (432 litai).

„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai, ir kelia klausimų, kodėl nesirūpinama papildomu taupymu senatvei sukurtoje II pakopos pensijų sistemoje, jei kuo toliau, vis labiau valstybinės pensijos tampa neadekvačios atlyginimams“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Mat Lenkija, nepaisant didesnių nei Lietuvoje mokamų pensijų, lyginant su atlyginimais, iki šiol dar po 7,3 proc. nuo atlyginimų pervedė į būsimų pensininkų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, kai Lietuvoje ši dalis tesiekia 2 proc. – tai dar labiau mažina lietuvių galimybes senatvėje turėti buvusį pragyvenimo lygį atitinkančias pensijas.

Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje sudaro apie 603 eurus (2.082 litus). Didžiausias atlyginimai regione mokami Kroatijoje, Čekijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 1.045 eurai, 946 eurai ir 800 eurų. Estijoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas siekia atitinkamai 790 ir 656 eurus, o Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 316 ir 299 eurus.

„Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4. Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau. Tad mūsų šalyje galime tikėtis vis mažesnių, lyginant su vidutiniu atlyginimu, valstybinių pensijų, o papildomu taupymu II ir III pakopos sistemose šiuo metu tiek politikai, tiek patys gyventojai, per mažai rūpinasi“, – teigia ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Jis pažymi, kad vis mažėjančios valstybinės pensijos – tai dabartinės pensijų sistemos, kuri remiasi „Sodra“, yda. Dar 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs, buvo sukurta pensijų kaupimo sistema. Tačiau valstybė, sumažinusi įmokas į privačius II pakopos pensijų fondus, mažina dirbančiųjų galimybes patiems sukaupti papildomą pensijos dalį.

Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigė nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtam laikotarpiui į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc. vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

 

Pensijos ir atlyginimai Vidurio ir Rytų Europoje

Valstybė	Vidutinė senatvės pensija, EUR	Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“, EUR	Pensijos dalis nuo atlyginimo	Vienam pensininkui tenkantis dirbančiųjų skaičius
Lenkija	432	800	54,00%	2,3
Čekija	409	946	43,27%	1,7
Slovakija	350	775	45,23%	2,4
Kroatija	325	1.045	31,10%	1,2
Estija	304	790	38,46%	1,9
Latvija	232	656	35,37%	2,0
Lietuva	222	603	37,23%	2,1
Rumunija	175	316	55,38%	1,6
Bulgarija	125	299	41,81%	1,3

Šaltinis: valstybių pensijų fondų valdymo įmonių asociacijos.

 

 

Pensijų fondai dalyviams ir jų artimiesiems pernai išmokėjo 17…

 Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Pensijų fondai sukauptas lėšas pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali išmokėti keliais būdais: kuomet dalyvis išeina į pensiją ir pasirašo pensijų išmokos sutartį (jos galima nepasirašyti neribotą laiką ir toliau laikyti pinigus pensijų fonde), arba dalyvio mirties atveju sukaupti pinigai pagal paveldėjimą tenka artimiesiems. Pernai 2.659-iems pensininkais tapusiems asmenims išmokėti 11,885 mln. litų (vidutiniškai po 4.470 litų), o 1.626 dalyvių mirties atveju paveldėtojams išmokėti 4,791 mln. litų (po 2.946 litus).

Jeigu pensijų fonde sukaupta didesnė suma, dalyviui privalu įsigyti pensijų anuitetą iš pasirinktos gyvybės draudimo įmonės, kuriuo jam garantuojamos tam tikros pajamos iki gyvos galvos, šalia mokamos pensijos iš „Sodros“. Kaip žinia, „Sodrai“ sumokami mokesčiai ar „būsima pensija“ nėra paveldimi.

Klientui sulaukus pensinio amžiaus, jam tereikia kreiptis į jo pensiją kaupiančią valdymo įmonę ir pateikti prašymą dėl išmokos būdo pasirinkimo. Valdymo įmonės įgaliotas darbuotojas patikrins, ar sukaupta suma nėra didesnė nei reikalaujama suma anuiteto įsigijimui (šiuo metu vyrams – 26.634 litai., moterims – 37.633 litai). Šios sumos įtvirtintos įstatymų numatyta tvarka, o patikslinamos kartą į metus priklausomai nuo patvirtintos bazinės pensijos dydžio. Tuomet paruošiama išmokų sutartis ir sukauptos lėšos pervedamos į kliento pasirinktą banko sąskaitą arba į kliento pasirinktą gyvybės draudimo įmonę anuiteto įsigijimui.

„Pensijų fondų sistema Lietuvoje dar yra labai jauna, pirmosios įmokos pensijų fondus pasiekė 2004 m. viduryje, o šiuo metu į pensijų fondus įmokos yra sumažintos nuo 5,5 proc. iki 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Tad vidutinį atlygį gaunančio asmens sąskaitą pensijų fonde per mėnesį tepasiekia maždaug po 41,6 lito. Laikui bėgant ir remiantis istoriniais rinkų pokyčiais, išmokos vis didės, kadangi pensijų dalyviai bus taupę vis ilgesnį laikotarpį, atitinkamai, tikėtina vis daugiau jie bus uždirbę ir iš investicijų“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pavyzdžiui, vien per 2010 metų paskutinį ketvirtį vidutinė išmoka iš pensijų fondų į pensiją išėjusiems dalyviams sudarė 5.588 litus (512 asmenų gavo iš viso 2,861 mln. litų), o dalyvių mirties atveju vidutinė išmoka sudarė 3.073 litus (385 dalyviams mirties atveju išmokėti 1,183 mln. litų).

Šių metų pradžioje bendras II pakopos pensijų fondų klientų turtas sudarė3,853 mlrd. litų, arba vidutiniškai po 3.700 litų vienam dalyviui. Sukaupta suma priklauso nuo įmokėtų įmokų ir pasirinkto pensijų fondo investicijų grąžos per kaupimo laikotarpį, taip pat pensijų fondų dalyvių veiksmų, jei jie kaupimo metu keitė fondus ir, atitinkamai, riziką.

Lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

Šventinis optimizmas rinkose būsimų pensininkų turtą kilstelėjo 72 mln.…

Antros pakopos pensijų fondai pernai vien iš investicijų savo klientams uždirbo iš viso 271,68 mln. litų ir būsimų pensininkų turtą užaugino iki 3,854 mlrd. litų. Gruodis pensijų fondų investicijoms buvo vienas sėkmingiausių 2010-ųjų metų mėnesių – vien per jį investicijos būsimiems pensininkams sužėrė 72,12 mln. litų, daugiausiai nuo kovo, per kurį uždirbta suma sudarė 98 mln. Lt.

 „Pasaulio finansų rinkose šiemet gruodį itin stipriai suveikė vadinamasis „Kalėdų senelio ralio“ efektas – metų pabaigoje dėl mokestinių niuansų, teigiamų nuotaikų ar laukiamų prieaugių kitąmet paprastai atgyja akcijų ir kito turto pirkėjai, tai augina ir būsimų pensininkų investicijas į sočią senatvę. Investuotojų optimizmas dėl ateities būsimų pensininkų turtą augina jau 7 mėnesį iš eilės“, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 m., bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. Lt. „Sodra“ iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių turtas metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. Lt, dar 32,01 mln. Lt, trečio ketvirčio duomenimis, yra išmokėti iš sistemos pasitraukusiems gyventojams.

Ilgalaikė vidutinė metinė II pakopos pensijų sistemos grąža, skaičiuojant pagal 2004-2010 m. laikotarpį išdėliotą „Sodros“ įmokų grafiką, šiuo metu sudaro 2,6% per metus. Kadangi akcijų rinkoms praėję du metai buvo labai sėkmingi, pagal atskirus akcijų dalies pensijų fondus šis rodiklis gali būti ir žymiai geresnis. Taip pat uždirbama grąža priklauso nuo to, kuriuo ekonomikos ciklo laikotarpiu prie sistemos prisijungė atskiras pensijų fondų dalyvis, ar jis keitė pensijų fondus.

„Po didžiausios krizės per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį būsimų pensininkų turtas jau ne tik atsitiesė iki buvusios vertės, tačiau skaičiuoja vis didesnius prieaugius. Dar tik įžengiame į ekonomikos vystymosi etapą, tad būsimų pensininkų turtas turės papildomą impulsą uždirbti iš investicijų – teigiamus prieaugius rinkos prognozuoja dauguma analitikų. Gyventojams tikrai nevertėtų baimintis trumpalaikių turto vertės svyravimų, kuomet taupoma 20 metų ir ilgesniam laikotarpiui“, – tikina Š. Ruzgys.

Vyriausybės skriauda taupantiems – milijardas

Dėl Vyriausybės sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondų sąskaitas (nuo 5,5% iki 2% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) pensijų fondų iš „Sodros“ jau nepasiekė 905,5 mln. litų, o dar 64,211 mln. litų pensijų fondų dalyviai neteko dėl negautos investicijų grąžos. Bendra skriauda ateities pensininkams jau sausį perlips 1 mlrd. litų.

„Estija nuo šių metų ne tik įsivedė eurą, tačiau ir ėmėsi atstatyti įmokas į dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose, jas vėliau numatyta palaipsniui didinti. Suprantama, kad blogėjančios demografinės tendencijos lems vis prastesnes valstybės galimybes išlaikyti didėjantį pensininkų būrį, todėl būtina senatvei pradėti ruoštis iš anksto“, – teigia Š. Ruzgys.

Lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Nepaisant sumažintų įmokų į pensijų fondus naujų dalyvių srautas…

 Lietuvoje, net ir esant nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintoms įmokoms, į privačius pensijų fondus plūsta taupyti būsimai pensijai pasiryžę nauji dalyviai – 2010 m. naujų sutarčių pasirašyta tiek pat kiek ir 2009 m. Išaugęs nedarbas lėmė, kad Latvijoje ir Estijoje antros pakopos pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų – tačiau kaupiami pinigai „dirba“ net ir nemokant naujų įmokų.

 2010 m. iki gruodžio 21 dienos Lietuvoje įregistruoti 42.124 nauji pensijų kaupimo dalyviai – palyginti, 2009 m. naujai pasirašytų sutarčių skaičius sudarė iš viso 43.000, rodo „Sodros“ duomenys. Iš viso Lietuvos pensijų fonduose (PF) lėšas kaupia jau 1,0358 mln. gyventojų, arba apie 77 proc. dirbančiųjų. Iš viso 2010 m. trečią ketvirtį buvo 1,351 mln. galinčių dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje asmenų – t. y. dirbančių pilnamečių gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Nors Vyriausybė sumažino įmokas į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose nuo 5,5% iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, tačiau nauji dalyviai, ypač jaunesni žmonės, vis tiek pageidauja kaupti antroje pakopoje. Čia sutaupyti pinigai atitenka žmonėms nepriklausomai nuo to, kokia bus valstybinio pensijų draudimo sistemos padėtis po daugelio metų, žmogus mato kiek sukaupė, tokie pinigai yra paveldimi“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad demografinė padėtis tik prastėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų vis daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės, todėl „Sodra“ surinks vis mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Tuo tarpu po finansų krizės atsitiesiančios finansų rinkos suteikia didesnio pasitikėjimo, kad ko gero ilgainiui sukaupti didesnį turtą galimybės yra vis didesnės.

Kaimynystėje – daugiau

Dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų: Latvijoje, Kroatijoje ir Estijoje pensijų fondų dalyviai sudaro atitinkamai 120, 109 ir 107 proc. dirbančiųjų skaičiaus – tokius duomenis Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai pateikė kitų valstybių pensijų fondų valdytojų asociacijos. Pavyzdžiui, Latvijoje yra 1,122 mln. pensijų fondų dalyvių, o tuo tarpu dirbančiųjų asmenų skaičius antrą ketvirtį tesiekė 0,936 mln.

„Daugumoje šalių dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra privalomas, todėl anksčiau visi dirbantieji buvo privalomai įtraukti į sistemą. Per krizę darbo netekęs žmogus ir toliau lieka pensijų sistemos dalyviu, tik pensijų fondų nepasiekia naujos įmokos iki tol, kol dalyvis nesusiras darbo“, – aiškina Š. Ruzgys

Lenkijoje, kur II pakopos PF modelis įdiegtas anksčiausiai tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių (1999 m. vasarį), PF lėšas senatvei kaupia 93% dirbančiųjų. Ši valstybė vienintelė Europos Sąjungoje nepatyrė ekonominio nuosmukio, o nedarbas joje tesudarė 9,5%.

Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje pensijų fondų dalyvių skaičius sudaro atitinkamai 81, 62 ir 55 proc. viso dirbančiųjų skaičiaus. Čekijoje II pakopos pensijų fondų modelis dar nėra įdiegtas – jį numatoma įdiegti anksčiausiai 2012 m.

Nedarbas Latvijoje antrą ketvirtį siekė 19,4 proc., Estijoje trečią ketvirtį nedarbo lygmuo buvo 16,2 proc., o Lietuvoje – 18,4 proc., rodo Europos statistikų biuro „Eurostat“ duomenys.

Auga ir nedirbant

Žmonių lėšos, kaupiamos fonduose, priešingai nei būsima valstybinė pensija, auga ir jiems nedirbant, teigia valdytojai. Kai netekęs darbo asmuo nebemoka įmokų valstybiniam socialiniam pensijų draudimui –tuo metu nekaupiamas stažas ir dėl to būsima „Sodros“ pensija nedidėja. Jeigu naujos įmokos nepasiekia pensijų fondų, juose jau sukauptas turtas esant sėkmingoms finansų rinkoms ir toliau uždirba investicinę grąžą. Žinoma vykstant ekonominių ciklų pokyčiams, vertė gali laikinai ir sumažėti. Tačiau paprastai, kaip įsitikinome ir po paskutinės, ypač didelės finansų krizės, finansinio turto vertė vėl padidėja. Per daugelį metų vidutinė grąža iš akcijų rinkų paprastai yra kiek didesnė, negu grąža iš fiksuotos grąžos instrumentų, t. y. indėlių bankuose, vyriausybių obligacijų ir pan.

„Nesvarbu, ar dirbate, ar ne, investuoti pinigai visuomet dirba – tai yra jie užtikrina tą grąžą, kurią pagal prisiimtą riziką suteikia investicijų rinkos. Aišku, nedirbančiojo ilgainiui sukaupta suma bus mažesnė nei dirbančiojo, kadangi nepervestos įmokos irgi būtų taupomos ir uždirbtų papildomą grąžą“, – tikina Š. Ruzgys.

2009 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondai dalyviams vidutiniškai uždirbo atitinkamai 17,3 proc., 13,3 proc. ir 12,7 proc. investicijų grąžą, o 2010 m. per 9-10 mėn. būsimų pensininkų turto vertė vien iš investicijų vidutiniškai augo atitinkamai 6 proc., 8,8 proc. ir 7,4 proc. Šie rezultatai yra jau atsižvelgus į metinį valdymo administravimo kaštų atskaitymo dydį valdytojams.

Išėję į pensiją tapkite milijonieriumi

 Kiekvienas svajoja išėjęs į pensiją būti milijonieriumi – turint daug laisvo laiko užtarnautą poilsį galima leisti nevaržant savęs ir keliauti, pramogauti, gyventi sveikai ar įgyvendinti kitus troškimus, kuriems iki tol trūko galimybių. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįgyvendinama idėja, tačiau tinkamai suplanuota soti senatvė ateitų neišvengiamai.

 Dabar žmonės gali pasirinkti, kad dalis valstybės surinktų „Sodros“ mokesčių būtų nukreipti į asmeninę sąskaitą pensijų fonde, kur jie kaupiami ir investuojami iki pat pensijos. Trečios pakopos PF skirti savanoriškam kaupimui – žmogus gali tam tikrą santaupų dalį skirti senatvei ir, pasinaudodamas valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau, įmokas už jį gali mokėti ir darbdavys ar kitas asmuo.

Šiandien jau ir 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus gali susiplanuoti sukaupti milijoną iki pensijos, tiesa, pradėti taupyti reikėtų kuo anksčiau ir tektų paaukoti dalį šiandienių malonumų. Pavyzdžiui, atidedant po 500 litų per mėnesį, atlyginimui ir šiai įmokai kasmet didėjant po 2 proc., milijonas litų II ir III pakopos PF sąskaitose susikauptų per 40 metų, kai investicijos uždirba gana konservatyvią 5 proc. metinę grąžą, o susigrąžinti pinigai iš mokesčių lengvatos taip pat nukreipiami į III pakopos PF.

Tokiu atveju II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų siektų 94 tūkst. litų, o III pakopos – 908 tūkst. litų. Galiojanti mokesčių lengvata leidžia susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėtų įmokų į III pakopos PF – jei šios lėšos reinvestuojamos, tai itin paspartina kaupiamo turto augimą ilguoju laikotarpiu, kuomet palūkanos uždirbamos ir nuo jau sukauptų palūkanų.

Kuo uždirbamos pajamos didesnės, tuo lengvesne našta tampa minima 500 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą, be to, didėja ir sukaupiama dalis II pakopos PF sąskaitoje – milijoną sukaupti tampa vis lengviau. O jei investicijų grąža lepins vidutine ilgamete grąža, kuri siekia 7-8%, tuomet vietoje milijono šitaip galima sutaupyti ir beveik 2 mln. Lt.

Ne milijonas turėtų rūpėti

Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje tesiekia 2.082 litus „ant popieriaus“, arba 1.614 litus „į rankas“. Tokia suma tikrai nėra pakankama pilnavertiškam gyvenimui užtikrinti, nėra ką ir kalbėti apie atidedamus 500 litų per mėnesį. Tačiau, iš viso nieko neatidedant senatvei, vėliau valstybinė pensija atrodys kaip katino ašaros, kadangi ji ateityje bus mokama iš mūsų vaikų ateityje mokamų mokesčių. Kaip žinia, demografinė padėtis ir didelė emigracija lemia, kad dirbančiųjų šalyje vis mažėja.

Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus po 40 metų išėjęs į pensiją tegaus maždaug 400 litų pensiją dabartiniais pinigais – tokia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozė, jei nedalyvaujama nei II, nei III pakopos PF. Jau dabar valstybė nuo kiekvieno vidutinį atlygį gaunančio asmens vien tik pensijų draudimui kas mėnesį atskaito po 548,56 litų mokesčių ir juos išdalija esamiems pensininkams – tai beveik tokia pati suma, kurios reikia milijonui sukaupti, kuomet taikome įmokų indeksavimą.

Reikia turėti omenyje, kad mokesčius žmogus mokės galbūt ir 40 metų, o pensijų išmokas, pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, vidutinis vyras dabar tegautų 5 metus, o moteris – 18,7 metų. Numatoma ir toliau ilginti pensinį amžių – akivaizdu, kad „Sodra“ nėra geriausia investicija į sočią senatvę ir vargu ar sugrąžins bent trečdalį to, ką jai kiekvienas sumokėjome.

Šiam klausimui spręsti ir buvo kuriamos II ir III pensijų pakopos. Finansų teorijoje vyrauja taisyklė, kad taupymui turėtų būti atidedama bent 10 proc. žmogaus pajamų. Laikykime, kad 2 proc. į antrą pakopą už mus jau atideda valstybė, tad atsakomybė už likusius 8 proc. tenka mums patiems. Vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo, nenorintis ateityje priklausyti nuo aplinkybių ar vaikų malonės, turėtų taupymui skirti bent 100-200 litų per mėnesį ir atitinkamai įmokas didinti 2 proc. kasmet pagal atlyginimo augimą. Tada jis per 40 metų tomis pačiomis sąlygomis sukauptų 246-428 tūkst. litų.

Jei valstybė nebūtų sumažinusi įmokų į II pakopos sąskaitas nuo 5,5 proc. iki 2 proc., tuomet uždirbančiojo 3.000 litų „ant popieriaus“ sąskaita pasipildytų 165 litais per mėnesį, vietoje dabartinių 60 litų. Todėl siekiant sutaupyti milijoną, papildomai į III pakopą jau tereiktų atidėti po 410 litų per mėnesį, kai įmoka didinama 2 proc. kasmet. Taip II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų pasiektų 257 tūkst. litų, o III pakopos – 745 tūkst. litų. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė susirūpins būsimų pensininkų ateitimi ir racionaliai pradės vertinti taupymo senatvei naudą, kadangi mažiau finansiškai raštingi gyventojai patys taupyti niekada nesusipras.

Milijonas litų, paverstas anuitetu, vyrui galėtų užtikrinti 6.974 litų, o moteriai – 4.783 litų pensiją per mėnesį. Atitinkamai, skiriama 100-200 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą po 40 metų galėtų virsti papildoma 1.715-2.985 litų pensija vyrams, ir 1.176-2.047 litų pensija moterims.

Pinigai praranda vertę

Sutaupyti milijoną litų per ilgą laikotarpį yra sąlyginai paprasta iš dalies dėl vienos priežasties – laikui bėgant infliacija mažina pinigų vertę, tačiau atitinkamai didina pajamas nominalia išraiška ir taupymui skiriamą sumą. Tai reiškia, kad šiandien milijonas litų yra gerokai vertingesnis nei milijonas litų po 40 m.

Pavyzdžiui, esant vidutinei 1 proc. metinei infliacijai, reali milijono vertė po 40 metų siektų 671.653 šiandienių litų, o esant 2 proc. infliacijai milijonas tebūtų vertas 452.890 šiandienių litų.

Tai nesumenkina taupymo vertės – šiandien juk milijono litų neturite. Net ir skaičiuojant realią taupomų lėšų vertę, per 40 metų įneštos įmokos gali ir padvigubėti, ir patrigubėti, priklausomai nuo investicijų grąžos.

Minėtu atveju, kai grąža siekia 5 proc., 3000 litų uždirbantis asmuo, kol sutaupytų milijoną, iš viso iš savo kišenės į III pakopą per 40 metų atseikėtų 360 tūkst. litų, o dar 43 tūkst. litų subyrėtų iš valstybės į II pakopos sąskaitą – iš viso 403 tūkst. litų nominalia išraiška, arba 269 tūkst. litų realia (dabartine) verte.

Rizika

PF lėšas investuoja į finansinius instrumentus, kurie skirstomi į kategorijas pagal galimą riziką ir investicijų grąžą. Mažiausiai rizikingi instrumentai pasirūpina, kad įmokos būtų išsaugotos, tačiau tikėtis didelės grąžos neverta. Tuo tarpu rizikingiausios investicijos trumpuoju laikotarpiu gali sužerti dešimtimis ir šimtais procentų siekiančius prieaugius, tačiau gali būti, kad kurį laiką portfelyje bus ir panašaus dydžio nuosmukiai.

Pastaroji finansų krizė parodė, ką gali finansų rinkos – Lietuvos pensijų fondų turtas buvo stipriai kritęs, tačiau, kaip ir įprasta finansų rinkose, po krizės turto vertė atsistatė ir pensijų fondai toliau augina senatvei kaupiamas lėšas. Įžengus į ekonominės plėtros laikotarpį turto vertė turi potencialo didėti dar labiau.

Pavyzdžiui, jei aptarto menamo 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbančio asmens turtas kas metus augtų ne po 5 proc., o po 8 proc., tuomet per 40 metų sukaupta suma siektų jau ne milijoną, o beveik 2 mln. litų. Atitinkamai, jei grąža tesiektų 3 proc., per 40 metų jis sukauptų 670 tūkst. litų.

Finansų rinkos iš dalies yra savotiška loterija – jei rinkos Jūsų gyvenimo laikotarpiui bus palankios, senatvei sukaupsite daugiau. Tačiau kad ir kokios būtų rinkos, galioja taisyklė – kuo daugiau atidėsi, tuo daugiau ir sukaupsi.

Kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnę riziką jis turėtų prisiimti – taip bus išvengiama, kad prieš pat išeinant į pensiją jo turtas gali būti smarkiai nuvertėjęs. Tuo tarpu jauniems žmonėms patariu nebijoti rizikos, kadangi akcijų rinkos per ilgą laikotarpį atsistato po nuosmukių ir ilgainiui uždirba didesnę grąžą. Kertiniai investavimo principai ilgam laikotarpiui, ypač kuomet trūksta finansinių žinių, – investuoti periodiškai, pradėti tą daryti kuo anksčiau, ir prisiminti, kad kuo daugiau bus atidėta, tuo daugiau bus ir sukaupta.

Kol valstybė skatina taupymą III pakopoje, itin palanku naudotis mokesčių lengvata – jau po kelių mėnesių nuo įmokų, kurios bus pervestos šiemet, bus galima susigrąžinti iki 15 proc. vertės, kurias taip pat galima skirti taupymui. Jei mūsų menamas milijonierius mokesčių lengvata nebūtų pasinaudojęs, vietoje milijono jis po 40 metų turėtų 873 tūkst. litų.

Pastaba: visuose skaičiavimuose įvertinta, kad taikomas 1proc. metinis turto valdymo mokestis.

Kovoje dėl pensijų kyla kartų konfliktas

Vyresni žmonės pasitiki valstybinio socialinio draudimo fondu („Sodra“) ir norėtų, kad visa pensija būtų mokama tik iš jo, tuo tarpu dauguma jaunesnių nei 39 metų gyventojų norėtų, kad jų pensija būtų sudaryta iš kelių pakopų, rodo visuomenės apklausos tyrimas. Tačiau abi kartos sutaria – politikai tiek ateitimi, tiek dabartimi turėtų rūpintis vienodai ir ieškoti subalansuoto pensijų klausimo sprendimo.

 44,1% Lietuvos gyventojų mano, kad bent dalis pensijos turi būti kaupiama privačiai: 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijai reikia kaupti tik pensijų fonduose. Visą pensiją gauti tik iš vieno šaltinio – „Sodros“ – norėtų gauti 34,9 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nuomonės šiuo klausimu neturi 21% gyventojų.

Tačiau daugiausia „Sodra“ pasitiki vyriausi žmonės: vien iš šio fondo pensiją gauti norėtų maždaug pusė vyresnių nei 50 metų gyventojų. Tačiau su tuo sutiktų tik 16,5 proc. jaunesnių nei 29 metų respondentų ir 25,1 proc. 30-39 metų amžiaus apklaustųjų.

„Akivaizdu, kad jaunesni žmonės labiau pasitiki savo jėgomis ir norėtų turėti daugiau galimybių patiems kontroliuoti savo mokamus mokesčius į kaupiamą kapitalą būsimai pensijai. Vyresni žmonės nori būti užtikrinti savo pragyvenimu ir tuo, kad jiems bus atlyginta už viso gyvenimo darbą. Problema ta, kad dabartinis jaunimas po kelių dešimčių metų nebegalės reikalauti to paties, kadangi pasikeitusi gyventojų amžiaus struktūra lems gerokai mažesnį dirbančiųjų skaičių, lyginant su pensinio amžiaus žmonėmis – „Sodra“ surinks santykinai mažiau perskirstymui reikalingų lėšų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Anot jo, daugiapakopė pensijų sistema daugumai žmonių leidžia išvengti turto vertės svyravimo ir pajamų negavimo rizikos skirtingais valstybės ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklo etapais. Pavyzdžiui, „Sodra“ suteikia garantijų, kad žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo izoliuotas nuo darbo rinkos, senatvėje turės minimalų pragyvenimo šaltinį. O dirbantiesiems efektyvesnė pensijų fondų sistema, investuojanti pinigus ir ilgainiui galinti sukrauti didesnį kapitalą.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo aktualesnis jam privatus taupymas – ilguoju laikotarpiu uždirbamos palūkanos ne tik nuo sukaupto turto, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų.

Dabartimi ir ateitimi reikia rūpintis vienodai

Tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad politikai, spręsdami šiandienines „Sodros“ problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai. 34,7 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o dauguma, 49,3 proc. gyventojų, tikina, kad planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija.

„Kyla kartų konfliktas – vyresni žmonės norėtų visus surenkamus mokesčius plačiai išdalinti ir gauti didesnes pensijas negalvojant apie valstybės ateities perspektyvas, tuo tarpu jaunesnė visuomenės dalis žvelgia į ilgo laikotarpio horizontą, ir supranta, kad jei socialinė sistema nebus subalansuota, po kelių dešimtmečių jų pensijos bus gerokai mažesnės“, – aiškina Š. Ruzgys.

Mažiausiai ateitimi rūpinasi vyresni gyventojai, taip pat neturintys vidurinio išsilavinimo – 30 proc. vyresnių nei 70 metų gyventojų ir 26 proc. vidurinės mokyklos nebaigusiųjų atsakė, kad pirmiausia, sprendžiant „Sodros“ problemas, reikia rūpintis dabartimi.

„Be abejo, siekti asmeninės naudos, yra racionali žmogaus elgsena. Tačiau kuomet jaunesnių ir vyresnių žmonių interesai skiriasi, būtina ieškoti kompromiso – negalima rūpintis vienos kartos gerove, nuskriaudžiant kitus“, – teigia A. Bakšinskas.

Šia apklausa taip pat nustatyta, kad 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus. Apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.

60,3 proc. gyventojų mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, 23,2 proc. respondentų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.

Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo.

„Pagal dabartinius mokesčius, kurie atskaitomi socialiniam pensijų draudimui, ir prognozuojamas pensijas, tampa panašu, kad ateityje dirbantieji, o ypač daugiau uždirbantieji, gali neatgauti trečdalio, o kartais ir žymiai daugiau „Sodrai“ sumokėtų mokesčių. Tai tikrai nėra skatinantis veiksnys dirbti skaidriai ar likti Lietuvoje“, – vertina Š. Ruzgys.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Neviltis dėl būsimos pensijos skatina emigruoti

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, rodo apklausos duomenys. Trečdaliui dirbančiųjų apskritai nebesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius.

Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc. tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalyvių. 23,2 proc. gyventojų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.

„Sunki dabartinė socialinės sistemos padėtis ir mažos valstybės galimybės didinti pensijas lemia, kad jauni žmonės sunkiai gali tikėtis didesnių teigiamų pokyčių tuomet, kai jie patys turės gauti pensiją. O jauni žmonės, ypač labiau išsilavinę, dažniausiai labiau domisi savo finansais ir būsimais pragyvenimo šaltiniais, todėl ieško geresnių perspektyvų svetur“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jauni žmonės mažiausiai patenkinti pensijų sistema – 67 proc. iki 29 metų amžiaus gyventojų atsakė, kad pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje. Tuo tarpu taip temano 43,1 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų, o 43,7 proc. senjorų šiuo klausimu nuomonės neturi.

„ Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui vidutiniškai nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O „Sodros“ finansinės galimybės mokėti pilnavertes pensijas būsimiems pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – aiškina Š. Ruzgys.

Nesvarbu koks atlyginimas

Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo. Nedirbantys nurodė 30,8 proc. visų apklaustųjų.

„Pasitikėjimas valstybe ir šešėlinės ekonomikos lygis yra tiesiogiai susiję – kuo pasitikėjimas mažesnis, tuo didesnė šešėlinė ekonomika. Deja matome, kad šiuo metu vykdoma valstybės socialinė politika nemotyvuoja spręsti ir tokių socialinių negandų, kaip mokesčių vengimas, korupcija ir kita“, – pažymi Š. Ruzgys.

Kiti 20,6 proc. visų gyventojų, teigė netikintys, kad valstybė tęsės pažadus sugrąžinti įmokas į pensijų fondus, todėl neėmė siekti skaidresnio atlyginimo. 14,3 proc. teigė kad turėjo dar vieną priežastį reikalauti skaidraus atlyginimo, o 12,4 proc. norėtų skaidraus atlyginimo siekti, bet negali paveikti darbdavio.

Apklausos duomenimis 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.

Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus tepritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Tyrimas: Lietuviai prieštarauja sumažintoms įmokoms į pensijų fondų sąskaitas

Didžioji dauguma visuomenės nėra patenkinta dabartine pensijų sistema ir toliau nesutinka su Vyriausybės sprendimu sumažinti įmokas į asmenines sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose, atskleidžia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nepasitikėjimas valstybės politika mažina domėjimąsi antra pakopa.

89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9% respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų. Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus pritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

„Apklausa parodė, kad gyventojai jaučia rimtą nerimą dėl savo ateities senatvėje, dėl „Sodros“ mokamų pensijų. Pensijų fondai vertinami kaip tam tikra išeitis, tačiau ir čia yra problemų, tame tarpe ir psichologinių dėl nestabilios socialinės apsaugos politikos“, – teigia Vladas Gaidys, „Vilmorus“ direktorius.

Patvirtina

Tai, kad gyventojai neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į asmenines pensijų fondų sąskaitas, parodė ir ankstesni tyrimai: pernai gegužę „OmniCom Media Group“ atlikta apklausa nustatė, kad įmokų sumažinimui nepritaria 85,5 proc. Lietuvos gyventojų. Vertybinių popierių komisijos birželį organizuota apklausa parodė, kad 61% gyventojų nepasinaudotų suteikta galimybe nutraukti II pakopos pensijų fondo sutartį ir grįžti į „Sodrą“.

„2003 m. vykdyta pensijų sistemos reforma ir sudėti pamatai lėšų kaupimui pensijų fonduose turėjo spręsti ilgalaikes problemas, kilsiančias po kelių dešimtmečių. Tačiau priimti politiniai sprendimai sumažinti pervedimus į asmenines sąskaitas pensijų fonduose yra skirti užkaišyti lėšų trūkumą trumpuoju laikotarpiu, kuris atsirado dėl neatsakingo ankstesnės vyriausybės planavimo. Norėtųsi, kad politikai imtųsi greičiau taisyti klaidas ir imtų labiau rūpintis ilgalaike valstybės gyventojų ateitimi“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nesidomi dėl nepasitikėjimo

64,1 proc. gyventojų vertina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe – dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai. 16,9 proc. apklaustųjų vertina, jog mažą susidomėjimą lemia lūkesčiai, kad valstybė jais vis tiek kažkada pasirūpins, o 9,3 proc. – mano, kad nesidomėjimą lemia įsitikinimas, kad pensijų fonduose dabar tiesiog sukaupta per mažai pinigų. 7,8 proc. apklaustųjų tikina investuojantys papildomai patys ir neketinantys niekuo pasitikėti.

„Be jokios abejonės, net ir dalyvaudamas abejose, „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų sistemose, žmogus negali būti užtikrintas kad senatvėje turės pakankamas pajamas. Kaip žinia, išėjus į pensiją reikėtų gauti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši. Tačiau pagal dabartinius pavedimus į pensijų fondus vidutinis statistinis lietuvis iš „Sodros“ ir savo sukauptų lėšų pensijų fonde išeidamas į pensiją galėtų tikėtis apie 40-50% buvusių pajamų. O daugiau uždirbantys žmonės dėl „Sodros“ pensijos lubų gali tikėtis dar mažiau“, – Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys skaičiuoja, kad įmokas į PF sumažinus nuo 5,5%, iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio sąskaitą kas mėnesį pasiekia 41 Lt, vietoje 115 Lt nesumažintomis įmokomis. Per 40 m., atlyginimams kasmet augant po 3%, o investicijoms uždirbant 5% vidutinę metinę grąžą, mažesnėmis įmokomis PF sąskaitoje sukauptas turtas pasiektų 77 tūkst. Lt, vietoje 212 tūkst. Lt. Atitinkamai ir planuojama pensijų išmoka iš II pakopos pirmu atveju tesiektų 370-540 Lt vietoje 1010-1.500 Lt.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibus“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Pensijų fondai daugiausia galimybių uždirbti įžvelgia Lietuvoje

Antros pakopos pensijų fondų investicijos Lietuvoje per trečią ketvirtį išaugo 31,58% – būsimųjų pensininkų parama Lietuvos Vyriausybei ir kitiems šalyje veikiantiems ūkio subjektams sudarė iš viso 1,033 mlrd. litų, arba daugiau nei 1% šiemet prognozuojamo BVP. Valdytojai, siekdami, kad pensijos būtų adekvačios šalies ekonominei raidai, žada ir toliau remti šalies kapitalo rinką.

 „Pensijų fondų investicijas Lietuvoje augina didesnės grąžos lūkesčiai – artimiausiais metais numatomas ekonomikos atsigavimas didins užsienio investuotojų pasitikėjimą ir augins lietuviško turto vertę. Be to, siekiant, kad pensijos ateityje būtų adekvačios Lietuvos makroekonominėms tendencijoms per kaupimo laikotarpį, pensijų fondai turi išlaikyti dalį investicijų Lietuvoje. Kitaip kiltų rizika, kad pensijų fondų investicijų grąža gali neatitikti Lietuvos ekonomikos plėtros tempo“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vien į Vyriausybės vertybinius popierius (VP), kuriais valstybė rinkoje pasiskolina pinigų išlaidoms finansuoti, II pakopos pensijų fondai investicijas per III ketvirtį padidino 51,63%, iki 681,9 mln. litų – tai beveik penktadalis (18,5%) viso jų valdomo turto. Tokia suma padengtų 8,5% šiemet prognozuojamo valstybės biudžeto deficito, sudarysiančio apie 8 mlrd. litų.

„Pensijų fondų noriai investuoja į Vyriausybės skolos VP dėl to, kad jų grąža yra didesnė nei daugumos kitų aplinkinių šalių vyriausybių platinamų atitinkamos trukmės VP, tuo tarpu rizika namų rinkoje yra mažesnė. Pensijų fondai ir toliau seks rinkos situaciją, o esant patrauklioms sąlygoms fondų dalyviams, mielai ir toliau rinksis vietos rinkoje esantį turtą. Tai smarkiai prisideda prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros – finansuojama čia veikiančių ūkio subjektų veikla. Žinoma, pensijų fondų galimybės investuoti šiuo metu yra smarkiai sumažėjusios dėl apkarpytų įmokų į būsimų pensininkų sąskaitas iš „Sodros“, – teigia Š. Ruzgys.

II pakopos pensijų fondų turtas spalio pabaigoje sudarė 3,726 mlrd. litų – pasiteisinusios pensijų fondų investicijos „Sodros“ pervestą dalyvių turtą padidino 204,17 mln. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, valdomuose 9 pensijų kaupimo bendrovių. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,9 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. BVP.

Būsimiems pensininkams investicijos per metus uždirbo 275 mln. litų

Būsimų pensininkų turtą finansų rinkos augino jau keturis mėnesius iš eilės, o 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iš investicijų uždirbta grąža siekia daugiau nei 275 mln. litų. Sparčiau auginti lietuvių santaupas senatvei leidžia ir atsigavimo ženklai darbo rinkoje.

Per spalį Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo 20,03 mln. Lt – tai jau ketvirtas sėkmingas mėnuo iš eilės. Iš viso nuo pernykščio lapkričio pradžios iki šiemet spalio pabaigos pensijų fondų turtas padidėjo iš viso 628,47 mln. litų. Iš šios sumos investicijų grąža sudaro 275,12 mln. Lt, tuo pat metu „Sodra“ būsimiesiems pensininkams pervedė 353,35 mln. Lt. Bendras būsimųjų pensininkų sukauptas turtas pasiekė 3,726 mlrd. litų, tai 204,17 mln. Lt daugiau, nei į pensijų kaupimo sąskaitas pervedė „Sodra“.

„Finansų rinkos tebedžiugina prieaugiais ir leidžia valdytojams auginti pensijų fondų dalyvių turtą. Kiek sparčiau gyventojų santaupos senatvei ėmė didėti ir dėl atsigaunančios darbo rinkos. „Sodros“ įmokos pradeda augti, tačiau dėl ekonominės krizės ir Vyriausybės sumažintų pavedimų jos tebėra 4 kartus mažesnės nei prieš dvejus metus“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

„Sodra“ į antros pakopos pensijų fondų sąskaitas lapkritį numato pervesti 27,99 mln. Lt – didesnių pervedimų per mėnesį šiemet nebūta. Vidutiniškai vieno būsimo pensininko sąskaita lapkritį bus papildyta 28,14 Lt – ši suma auga ketvirtą mėnesį iš eilės, mažiausia ji buvo šiemet gegužę, kuomet vienam asmeniui „Sodra“ tepervedė 25,97 Lt, o iš viso į pensijų fondų sąskaitas – 25,88 mln. Lt. Tiesa, dar 2008 metais, kuomet įmokų į pensijų fondų sąskaitas Vyriausybė nebuvo apkarpiusi, kas mėnesį vieno asmens sąskaitą pasiekdavo vidutiniškai po 101 Lt.

„Vyriausybei nukėlus planus atstatyti pervedimus į pensijų fondus ir nerodant iniciatyvų pasirūpinti būsimų pensininkų gerove, kyla galvosūkis, kaip spręsime ateityje kilsiančias problemas. Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O ateityje „Sodros“ finansinės galimybės vykdant tuometinius įsipareigojimus pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – teigia Š. Ruzgys.

Sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Vyriausybė nusprendė 2008 m. pabaigoje, o 2009 m. viduryje įmokos nurėžtos iki 2 proc. Dėl to būsimieji pensininkai jau prarado daugiau nei 850 mln. Lt turto.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.