Mažesni pervedimai būsimiesiems pensininkams – silpnesnė paskata kovoti su…

„Nuo 2004-ųjų, startavusi pensijų kaupimo sistema didžia dalimi prisidėjo ir prie šešėlinės ekonomikos dalies Lietuvoje mažinimo. Vis daugiau būsimųjų pensininkų pradėjo raginti savo darbdavius mokėti jiems „baltus“ atlyginimus, nes tai lėmė ir solidesnes sumas jų pensijų kaupimo sąskaitoje. Tai labai svarbu kalbant apie šalies žmonių užtikrintą finansinę ateitį bei aprūpintą senatvę“, – teigia LR Ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tačiau, remiantis Lietuvos pensijų fondų valdytojų duomenimis, ekonominis sunkmetis ir valstybės sumažintos įmokos į pensijų fondus vėl paspartino šešėlinės ekonomikos augimo tempus. 2009 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis būsimojo pensininko mėnesinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ siekė 1984 litą ir buvo 5,08 proc. mažesnis nei prieš metus – 2090 litų.

Taip pat beveik trečdaliu padaugėjo būsimųjų pensininkų sąskaitų, į kurias nebuvo pervesta nė lito: 2008 m. pirmąjį ketvirtį tokių sąskaitų buvo 14,93 proc., 2009 m. pirmą ketvirtį – jau 18,91 proc. nuo visų sąskaitų. Išaugo ir kaupiančiųjų papildomą pensijos dalį, kurie gauna minimalų atlyginimą, skaičius – pirmuosius keturis 2009 m. mėnesius tokių buvo 20,58 proc. nuo visų pensijų fondų dalyvių, kai praėjusių metų atitinkamą laikotarpį ši dalis siekė 19,73 proc.

„Šių metų pirmąjį ketvirtį situacija dar nebuvo tokia prasta, nes dalis dirbančiųjų, net ir atleidžiami, gavo išeitines pašalpas, todėl ir pervedamos įmokos į jų sąskaitas buvo gana nemažos. Tačiau jau artimiausiu metu pervedimai į būsimųjų pensininkų sąskaitas, deja, smarkiai sumažės – tiek dėl mažėjančių atlyginimų, tiek ir dėl nuo liepos 1 dienos pradedančio galioti įstatymo, numatančio antrą kartą sumažintas įmokas į pensijų fondus“, – prognozuoja Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Kaip jau buvo skelbta Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai bei Rumunijai rekomendavo nemažinti arba atstatyti įmokas į pensijų fondus. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. Tokia nuomonė buvo pareikšta kas dvejus metus išleidžiamoje EBPO ataskaitoje „Pensijų apžvalga, 2009“ (Pensions At A Glance 2009).

Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus jau buvo sumažintos dukart: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009-2010 metams pernai gruodį, o nuo 3 iki 2 proc. sumažintos 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Iš viso 2009-2010 metais įmokos bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – iš viso 1,5 proc. punkto), tačiau kompensacija numatyta tik už „antrąjį sumažinimą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimųjų pensininkų šių metų uždarbis artėja prie ketvirčio milijardo…

Lietuvos būsimųjų pensininkų sąskaitose kaupiamos lėšos senatvei per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. O bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė liepos 31 dieną išaugo iki 2,88 mlrd. litų.

„Nors ateityje rinkos išgyvens ir nuopolius, ir pakilimus, dar kartą pasitvirtino jau ne kartą patikrinta taisyklė – po kiekvieno kritimo prasideda augimas, todėl didžiausios sėkmės sulaukia tie, kurie investuoja nuolat. Tai yra gera žinia būsimiesiems pensininkams, kurie per ilgą laiką iki pensinio amžiaus investuodami periodiškai, tikiu, sukaups pakankamas sumas senatvei“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Ypač sėkmingas buvo šių metų balandis, kurio metu antros pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupiantys būsimieji pensininkai uždirbo apie 120 milijonų litų. Po to rinkos stabtelėjo, tačiau liepą vėl pradėjo sparčiai kopti aukštyn.

S.Racevičius pripažįsta, kad būsimieji pensininkai būtų uždirbę dar daugiau, jeigu Vyriausybė nebūtų sumažinusi įmokų į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas. Palyginimui, 2009 m. kovo mėnesį dar buvo pervestos nesumažintos įmokos – iš viso 266,8 mln. litų, o po trijų mėnesių būsimųjų pensininkų sąskaitas pasiekė beveik perpus sumažintos įmokos – 137,5 mln. litų. „Investicijų grąža tiesiogiai susijusi su investuojama suma, todėl mažesnės įmokos lemia ir mažesnes investicijas, taigi ir mažesnes būsimųjų pensininkų pajamas“, – sako S.Racevičius.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Papildomą pensiją kaupusiems Lietuvos dirbantiesiems išmokėta 13 mln. litų

Nuo pat veiklos pradžios 2004 m. iki šių metų liepos 1 dienos 5,5 tūkstančio papildomą pensijos dalį kaupusių asmenų pensijų fondai išmokėjo beveik 13 mln. litų. Didžiąją dalį šios sumos – 8 mln. litų – gavo pensinio amžiaus sulaukę asmenys, likusieji 5 mln. litų buvo išmokėti pensiją kaupusių asmenų mirties atveju jų artimiesiems.

„Pensijų kaupimo sistema po truputį įgauna pagreitį ir pradeda efektyviai funkcionuoti – kasmet auga išmokas gaunančiųjų skaičius, didėja kaupiamosios sąskaitos, taigi – ir išmokamos sumos. Mums susirūpinimą kelia tik tai, kad kartais artimieji pamiršta pasidomėti, ar mirusysis kaupė lėšas papildomai pensijai gauti ir neinformuoja pensijų kaupimo bendrovės – šie pinigai niekur nedingsta, nors artimiesiems galėtų būti finansinė paspirtis reikiamu momentu“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Didesnė dalis išmokų – 3,1 tūkstančio atvejų – buvo skirta būsimojo pensininko mirties atveju – jų kaupiamosiose sąskaitose sukauptos sumos buvo išmokėtos artimiesiems. Dar 2,4 tūkstančio išmokų gavo į pensiją išėję pensijų kaupimo sistemos dalyviai. Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, išmokamos sumos labai skiriasi – nuo kelių šimtų iki keliasdešimties tūkstančių litų. „Šiuo metu dažniau išmokama mirties atveju, nes sistemoje nusprendė dalyvauti daugiausia tie dirbantieji, kuriems iki pensinio amžiaus liko mažiausiai 5-10 metų. Todėl jau artimiausiu metu ši tendencija pasikeis, nes vis daugiau pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujančių žmonių išeis į pensiją“, – sako S.Racevičius.

Pensijų fondai praneša, kad per pirmuosius septynis 2009 metų mėnesius būsimieji pensininkai iš investicijų uždirbo maždaug 239 mln. litų. Ši suma būtų dar didesnė, jeigu nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2009 metų liepos 31 dieną buvo 2,88 mlrd. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Dar viena tarptautinė organizacija kritikuoja Lietuvą dėl įmokų būsimiesiems…

Įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas sumažinimas neišspręs Lietuvos Vyriausybės problemų, o pasekmės gali būti labai skaudžios – pensijų reformos žlugimas, didėjantys „Sodros“ įsipareigojimai, užsienio investuotojų abejonės dėl Lietuvos valstybės politinio ir ekonominio stabilumo. Tokios nuomonės laikosi laišką Lietuvai atsiuntusi Tarptautinė Pensijų Fondų Valdytojų Federacija (FIAP).

„Šis sprendimas neišspręs fiskalinių Vyriausybės problemų, kurios yra ankstesnės pensijų sistemos lėšų erozijos rezultatas. Netgi priešingai – ši priemonė padidins įsipareigojimus „Sodrai“ ir, atitinkamai, fiskalinius įsipareigojimus pensijų sistemai. Be to, panašios priemonės kenkia užsienio investicijoms Lietuvoje, kadangi dėl staigių ilgalaikės politikos pokyčių linkstama manyti, kad investuoti rizikinga ir kad valstybė yra politiškai bei ekonomiškai nestabili“, – laiške sako FIAP Prezidentas Guillermo Arthur.

Laiške atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvai nuo 5,5 iki 2 proc. sumažinus įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas, tai yra mažiausias tarifas pasaulyje tarp pensijų reformą pradėjusių šalių. Federacijos duomenimis, didžiausias tarifas yra Urugvajuje (12 proc.), kitos šalys taip pat yra nustačiusios didelius tarifus – Slovakija (9 proc.), Vengrija (8 proc.), Makedonija (7,4 proc.), Lenkija (6,87 proc.).

FIAP yra ne pirmoji tarptautinė organizacija, kritikuojanti Rytų ir Centrinės Europos šalių Vyriausybių sprendimus spręsti finansų krizės padariniu mažinant įmokas būsimiems pensininkams. Birželį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) išsireikalavo, kad Rumunija atsisakytų ketinimų mažinti įmokas, o balandžio pradžioje panašaus sprendimo sulaukė ir Latvija – TVF paprašė peržiūrėti šalies nutarimą sumažinti įmokas į pensijų fondus.

Neseniai paskelbtose Lietuvai skirtose rekomendacijose TVF pataria vykdyti fiskalinę konsolidaciją, kuri leis ne tik užtikrinti ilgalaikį sistemos pagerėjimą ir efektyvesnį valstybės išlaidų valdymą, bet ir atstatyti įmokas būsimiesiems pensininkams į pensijų kaupimo fondus.

Birželio pabaigoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. „Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet yra svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkams pajamas“, – teigiama EBPO ataskaitoje „Pensijų apžvalga, 2009“ (Pensions At A Glance 2009).

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

TVF rekomendacijose Lietuvai – įmokų būsimiesiems pensininkams atstatymas

„Pritariame planams paruošti visapusišką reformų paketą, kuris bus įgyvendintas kartu su 2010 metų biudžetu. Didžiausia svarba turi būti teikiama viešosios administracijos išlaidų mažinimui ir socialinės apsaugos sistemos gyvybingumui. Tokios priemonės yra būtinos tam, kad, sumažinus nenuoseklų pastarųjų metų augimą, išlaidų lygis taptų labiau priimtinas. Papildomai tai leis visiškai atstatyti įmokas į antros pakopos pensijų fondus“, – sakoma TVF rekomendacijose.

Vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad jau šį rudenį pasiūlys ilgalaikius sprendimus dėl struktūrinių pertvarkų socialinėje srityje. Imtis struktūrinių sistemos reformų ragina ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuva tapo trečiąja Centrinės ir Rytų Europos valstybe, kuriai TVF rekomenduoja nemažinti arba atstatyti įmokas į pensijų fondus. Prieš kelias savaites buvo paskelbtas Rumunijos finansinis susitarimas su TVF, pagal kurį Rumunija įsipareigojo atsisakyti sprendimo mokėti sumažintas įmokas į būsimųjų pensininkų kaupimo sąskaitas. Balandžio pradžioje panašaus sprendimo sulaukė ir Latvija – TVF paprašė peržiūrėti šalies nutarimą sumažinti įmokas į pensijų fondus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) taip pat perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą. Tokia nuomonė buvo pareikšta kas dvejus metus išleidžiamoje EBPO ataskaitoje „Pensijų apžvalga, 2009“ (Pensions At A Glance 2009).

Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus jau buvo sumažintos dukart: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009-2010 metams pernai gruodį, o nuo 3 iki 2 proc. sumažintos 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Iš viso 2009-2010 metais įmokos bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – iš viso 1,5 proc. punkto), tačiau kompensacija numatyta tik už „antrąjį sumažinimą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

TVF rekomendacijų tekstą rasite čia: http://www.imf.org/external/np/ms/2009/062209.htm

Šalies pensijų fondų investicijos Lietuvoje priartėjo prie milijardo litų

„Mes nuosekliai didiname investicijas Lietuvoje, suprasdami visos šalies ekonomikos poreikį lėšoms. Tačiau priimdami sprendimus visada ieškome geriausio sprendimo savo klientams – būsimiems pensininkams, o šiuo metu Lietuvos Vyriausybės obligacijos yra labai patrauklus investicijų objektas“, – sako Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Pasak jo, kaip ir visame pasaulyje, lietuviški pensijų fondai, palaipsniui augindami savo valdomą turtą, didina konkurenciją kitoms šalyje veikiančioms finansų institucijoms. „Tai reiškia paprastą taisyklę – kuo daugiau pinigų rinkoje, tuo didesnė konkurencija, o ji verčia visus žaidėjus tapti lankstesniais, ir pinigai tampa labiau prieinami norintiems pasiskolinti“, – sakė S.Racevičius.

Pasaulio finansų rinkose pensijų fondai yra vieni stabiliausių investuotojų, kurie užtikrina rinkų ir biržų stabilumą, nes jie gali investuoti labai ilgam laikotarpiui, finansuoti ilgalaikius tiek verslo, tiek valstybės projektus. „Bankai pinigus dažniausiai renka indėlių pavidalu, o juos žmonės gali atsiimti bet kurią minutę, tuo tarpu pensijų fondai labai aiškiai gali planuoti finansinius srautus, nes žino, kada jų klientai išeina į pensiją ir kada jiems reikės išmokėti sukauptas būsimų pensininkų sukauptas sumas.

Todėl pensijų fondai visuomet yra laukiami investuotojai, suteikiantys verslui ir ekonomikai stabilumo“, – sakė S.Racevičius. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Sparčiai didėja Lietuvos pensijų fondų tarpusavio konkurencija

„Vis didesnį klientų judėjimą jautėme ir anksčiau, bet šiemet šis procesas ypač sustiprėjo. Pernai metais kilus finansų krizei žmonės ėmė aktyviau pradėjo domėtis savo pensijų fondų rezultatais, lyginti juos su kitų pensijų fondų vertės pokyčiai. Tokios tendencijos didina pensijų kaupimo bendrovių konkurenciją, jos priverstos dar daugiau dėmesio skirti valdomų fondų priežiūrai ir vertės būsimiesiems pensininkams didinimui“, – sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Jis nuogąstauja, kad šiemet padidėjęs būsimųjų pensininkų susidomėjimas gali virsti nusivylimu po to, kai Vyriausybės sumažino įmokas į jų sąskaitas nuo 5,5 iki 2 proc. Palyginimui, už 2009 m. pirmą ketvirtį „Sodra“ į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė 137,5 mln. litų arba 47 proc. mažiau nei už tą patį laikotarpį 2008-aisis, kai ši suma buvo 259 mln. litų. Nepaisant to fakto, kad būsimųjų pensininkų skaičius 2009-ųjų pradžioje padidėjo maždaug 8,6 proc.

Šiuo metu 9 pensijų kaupimo bendrovės valdo 29 pensijų fondus, kuriuose beveik milijonas dirbančiųjų 2009 m. birželio 30 dienos duomenimis savo senatvei taupo apie 2,8 mlrd. Lt.. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs.

Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

EBPO ragina vyriausybes neatidėlioti pensijų reformų, nes tai sukels…

Ataskaitoje teigiama, kad „finansinė ir ekonominė krizė reiškia, kad vyriausybių dėmesys yra labiau nei bet kada sutelktas į trumpalaikius tikslus“, ir išreiškiamas susirūpinimas, kad jos susivilioja trumpalaikiais praktiniais sprendimais, stabdančias anksčiau pradėtas reformas. O ilgalaikis, strateginis planavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pensininkų pajamoms, yra paliekamas nuošalyje.

„Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet yra svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkams pajamas“, – mano ataskaitos autoriai.

EBPO teigia, kad vyriausybės turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą, ir išreiškė savo įsitikinimą, kad tai geriau apsaugotų žmones. „Geriausias požiūris į pensinį aprūpinimą yra garantuoti į pensiją išėjusiam žmogui ne vieną, o keletą pajamų šaltinių – tiek valstybės mokamą, tiek privačiai kaupiamą pensiją. Dėl egzistuojančių įvairių rizikų būtų neišmintinga palikti tik vieną iš šaltinių“, – mano EBPO ekspertai.

Parengta ataskaita apima visų EBPO priklausančių šalių pensijų sistemas, reformas, taip pat pensinio amžiaus žmonių finansinės padėties pokyčius. Daugiau informacijos apie ataskaitą galite rasti čia: http://www.oecd.org/document/49/0,3343,en_2649_34757_42992113_1_1_1_37411,00.html

 

Apie EBPO

Šiuo metu EBPO priklauso 30 valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje. Viena iš tokių valstybių yra Lietuva. EBPO yra unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios analizuoja atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje.

Per 2009 m. sausį-gegužę būsimieji pensininkai uždirbo jau 148…

„Pastarieji mėnesiai buvo itin palankūs viso pasaulio akcijų rinkoms, taip pat ir būsimiesiems Lietuvos pensininkams. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kalbant apie ilgalaikį investavimą, yra natūralūs tiek pakilimai, tiek ir kritimai, todėl ir ateityje galima tikėtis šių įprastų svyravimų“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Ypač sėkmingas buvo šių metų balandis, kurio metu antros pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupiantys būsimieji pensininkai uždirbo apie 120 milijonų litų. Pasak S. Racevičiaus, nors ekspertai dar nesutaria, kada ekonominis nuosmukis baigsis ir prasidės atsigavimas, tačiau daugiau nei šimtą metų trukmės vertybinių popierių statistika rodo, kad didžiausio atsigavimo sulaukiama iškart po krizių.

„Šiandieninis nuosmukis dažnai lyginamas su Didžiąja depresija, tad verta paminėti, kad iškart po jos Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinka per ketverius metus šoktelėjo apie 260 proc.“, – sako S.Racevičius.

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistemos esmė buvo ta, kad laisva valia pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantieji gali sukaupti kapitalą papildomai pensijai gauti – jiems iš „Sodros“ būtų mokama sumažinta pensija. Tikimasi, kad tokia pensijų kaupimo sistema palaipsniui leis pakeisti šiuo metu veikiančią senatvės pensijos skyrimo sistemą, o kiekvienas žmogus savo senatve pasirūpins pats.

TVF pareikalavo, kad Rumunija sugrąžintų sumažintas įmokas į pensijų…

Šią savaitę buvo paskelbtas Rumunijos finansinis susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu, pagal kurį Rumunija privalės atsisakyti sprendimo mokėti sumažintas įmokas į būsimųjų pensininkų kaupimo sąskaitas. Balandžio pradžioje panašaus sprendimo sulaukė ir Latvija – TVF paprašė peržiūrėti šalies nutarimą sumažinti įmokas į pensijų fondus.

„Tarptautinis valiutos fondas išreiškė savo aiškią poziciją – negalima kovoti su ekonomine krize mažinant būsimųjų pensininkų pensijas, nes tokiu būdu valstybė iš esmės neišsprendžia, o tik atitolina dar didesnes finansines problemas, kurias sukels senstanti visuomenė ir didėjančios socialinės valstybės išlaidos. Turime nepamiršti, kad, jeigu mes bent iš dalies nepasirūpinsime savo senatve patys sukaupdami dalį pensijos, vėliau tapsime sunkia našta savo vaikams“, – sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Jis primena, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per artimiausius 20 metų Lietuvoje maždaug trečdaliu sumažės dirbančiųjų skaičius, palyginus su pensijinio amžiaus sulaukusiųjų gretomis.

Rumunijoje galiojantis pensijų kaupimo įstatymas numatė, kad 2007-2008 m. įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas sieks 2 proc. nuo jų pajamų, 2009 m. padidės iki 2,5 proc., 2010 m. – iki 3 proc. ir t.t., kol 2016 m. pasieks 6 proc. Prieš pusmetį Rumunija nusprendė, kad 2009 m. įmokos bus „įšaldytos“ ir liks 2 proc., tačiau TVF reikalavimu buvo priversta grįžti prie anksčiau patvirtinto įmokų didėjimo grafiko.

Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus jau buvo sumažintos dukart: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009-2010 metams pernai gruodį, o nuo 3 iki 2 proc. sumažintos 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Iš viso 2009-2010 metais įmokos bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – iš viso 1,5 proc. punkto), tačiau kompensacija numatyta tik už „antrąjį sumažinimą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistemos esmė buvo ta, kad laisva valia pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantieji gali sukaupti kapitalą papildomai pensijai gauti – jiems iš „Sodros“ būtų mokama sumažinta pensija. Tikimasi, kad tokia pensijų kaupimo sistema palaipsniui leis pakeisti šiuo metu veikiančią senatvės pensijos skyrimo sistemą, o kiekvienas žmogus savo senatve pasirūpins pats.