Po reformos pensijų fondų grąža šiemet užtikrintai auga

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojantys II pakopos pensijų fondai valdomą turtą padidino iki 3,65 mlrd. eurų. Dviženklis augimas per devynis mėnesius aplenkė tik pačius konservatyviausius fondus, tuo tarpu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai svyravo nuo 11,77 proc. iki 17,22 procento.

„II pakopos pensijų fondų grąža taip sparčiai auga todėl, kad dėl šiemet įvykusios pensijų sistemos reformos ir pritaikyto gyvenimo fondų ciklo principo jie didesnę dalį turto investuoja į akcijas. II pakopos dalyviai šiuo metu turi galimybę maksimaliai išnaudoti palankią situaciją finansų rinkose“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nuo sausio iki rugsėjo 30 dienos didžiausią, arba 17,22 proc. grąžą pademonstravo 38-44 metų gyventojams skirti pensijų fondai.

Šiek tiek mažesnę už juos, tačiau vis tiek aukštą grąžą fiksavo jaunesniems gyventojams skirti fondai. Jauniausio 17-23 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys gyvenimo ciklo fondai šiemet uždirbo 16,53 proc. grąžą, 24-30 metų amžiaus grupės grąža sudarė 16,44 proc., o 31-37 metų – 16,43 procento.

Dėl didesnio konservatyvumo trys vyriausios II pakopos klientų grupės, kurių didesnė santaupų dalis nukreipiama į saugesnius vertybinius popierius, šiemet uždirbo kuklesnę grąžą.

45-51 metų II pensijų pakopos dalyvių santaupos padidėjo 16,16 proc., 52-58 metų – 11,77 proc., o 59-65 metų – 6,91 procento.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos fondai šiemet taip pat skaičiuoja pliusą, juose saugomo turto vertė padidėjo 5,44 procento.

LIPFA duomenimis, per beveik 15 metų, kiek Lietuvoje veikia II pakopos pensijų sistema, pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 4,2 proc., o vidutinė metinė infliacija per visą laikotarpį buvo mažesnė nei 3 proc. Vadinasi, fondų uždarbis viršija infliaciją, o sukauptas turtas nenuvertėja.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad jautriau į ekonominio ciklo poslinkius reaguojančios akcijos investuojantiems į jas ilguoju laikotarpiu padeda uždirbti didesnę grąžą, palyginti su konservatyvesniais pasirinkimais.

„Ekonomistams vis santūriau vertinant ekonomikos augimo prognozes, verta turėti omenyje, kad akcijų kilimo ralis irgi gali daugiau ar mažiau prislopti. Tai natūralūs procesai ir jie neturėtų gąsdinti ilgalaikiam pensijų santaupų kaupimui pasiryžusių žmonių. Ilgainiui balansas nusistovi investuotojų pusėje ir jie uždirba daugiau, nei būtų laikęsi konservatyvių investavimo principų“, – sako asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopoje šiuo metu valdoma 124,431 mln. eurų vertės pensijų santaupų, kurios priklauso beveik 70 tūkst. klientų. Nuo metų pradžios III pakopos turtas padidėjo vidutiniškai 19 proc.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Finansinio raštingumo „realybės šou“: pirmieji studijų metai

Daugiau kaip 19 tūkst. pirmakursių studentų šiemet pradėjo studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, o lygiagrečiai – ir praktinius asmeninių finansų tvarkymo kursus. Patyrę finansų valdytojai atkreipia dėmesį į jaunimo daromą tipišką klaidą: nereikia nuvertinti turimų lėšų, net jei jos ir labai ribotos. Taip elgdamiesi nuo pat pradžių užprogramuosite finansinį chaosą.

„Būtent studijos dažniausiai reiškia tikro savarankiško gyvenimo pradžią – naują gyvenamąją vietą, asmeninius buitinius ir kitus kasdieninius rūpesčius, kuriais anksčiau buvo pasirūpinta. Tai reiškia, kad jaunas žmogus nuo šiol pats turi skaičiuoti ir priimti tokius sprendimus, kad pinigų pakaktų būtiniausiems dalykams ir, žinoma, pratintis neišleisti turimų lėšų iki paskutinio euro“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Mažai nereiškia, kad nieko

Vis dar gana silpnas finansų pagrindų mokymas mokyklose bei ne visuomet pavyzdingi iš šeimos perimtos finansinės elgsenos modeliai lemia, kad tinkamų savarankiško gyvenimo įgūdžių turi ne kiekvienas studentas.

„Finansinis mūsų šalies gyventojų išprusimas lėtai, bet auga. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad pajamų ir išlaidų planavimas reikalingas nebent tiems, kurių pajamos didelės. Priešingai, jei pajamos mažos, reikia dar atidžiau vertinti savo išlaidas, ieškoti galimybių jas sumažinti, taip pat pagalvoti apie galimus papildomų pajamų šaltinius. Antraip rizikuojama įsisukti į užburtą ratą, kuomet pinigų nuolat ir beveik viskam trūksta. Studentiškas gyvenimas yra natūralus etapas, kuomet realiai pajuntama, ką reiškia nuosavas biudžetas ir labai svarbu šią pamoką tinkamai išmokti“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nesuvaldoma ar prastai valdoma išlaidų dalis jau dabar rodo, kad esame vieni prasčiausių taupytojų Europoje.

Išlaidos tiek pat svarbios kaip ir pajamos

Pajamos neturi būti atsietos ar vertinamos be būtinų išlaidų – tai pirmasis dėsnis, kurį turi įsisavinti studentai. Tačiau ir čia slypi tam tikrų niuansų.

„Studentai jau žino, ar jiems bus mokama stipendija – tam tikram laikui ją galima laikyti nuolatinėmis pajamomis. Su tėvais verta aptarti, kokia pinigų suma jie prisidės prie savo atžalos išlaikymo. Jauni žmonės gali pradėti dirbti ir visa tai įvertinus paaiškės, kokios bus tikėtinos mėnesio pajamos. Kita medalio pusė yra neišvengiamos išlaidos, kurios apima būsto nuomą, komunalinių sąskaitų apmokėjimą, maistą, transporto paslaugas“, – vardina Š. Ruzgys.

Prie nebūtinų išlaidų reikėtų priskirti pramogas bei hobius, valgymą ne namuose, sporto klubo abonementą, taip pat – drabužius ir batus, jei tai ne būtinybė, pavyzdžiui, pakeisti prakiurusių nešiojamų sezoninių batų porą.

Kai kurių išlaidų apimtį numatyti sunku, bet joms reikia ruoštis – tai įvairūs studijoms reikalingi dalykai, tarp jų – elementariausios kopijavimo paslaugos.

Finansų ėdikai – nesuplanuoti atvejai

Asmeninių finansų tvarkymo klasika: įvertinti pajamas, atimti iš jų nuolatines būtiniausias išlaidas. Teoriškai, likusią pinigų sumą galima išleisti. Ją paprastai rekomenduojama padalinti visam mėnesiui: keturioms savaitėms, o jei taip aiškiau ir lengviau suvokti ribas, net ir kasdienai.

„Kad ir koks būtų likutis, būtina dalį jo atsidėti ir taupyti. Tėvų rėmimo apimtys gali svyruoti. Jei dirbate ir susergate, jūsų pajamos laikinai, bet smuks. Atitinkamai gali prireikti vaistų, pinigų vizitui pas odontologą ar pakeisti sugedusį kompiuterį. Galų gale, gaunant mažiau pajamų vis tiek teks dengti būtiniausias būsto, maisto ir transporto išlaidas, todėl tam tikrą finansinę pagalvę turėti būtina“,  – komentuoja Š. Ruzgys.

Įprotis neišleisti visko, kas turima, suformuos teisingus įpročius ateičiai, išmokys sau išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus bei susiskaičiuoti, kiek pinigų reikia atsidėti.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Lietuvos gyventojų norą taupyti geba atgaivinti tik rimta finansų…

Augant ekonomikai Lietuvos gyventojai drąsiai leidžia pinigus ir nelabai galvoja apie taupymą. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvelgiant į mūsų šalies namų ūkių taupymo įpročius, jie yra silpniausi po pasaulinės 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Esame susitelkę į savo pajamas bei jų didinimą, bet pamirštame, kad išlaidos yra ne mažiau svarbios, o turėti santaupų – būtina. EBPO renkami duomenys atskleidžia nedžiuginantį faktą, kad Lietuvoje taupymą sugebėjo priminti smogusi pasaulinė krizė, o ekonomikai atsigaunant bei kylant mūsų šalies gyventojų finansinė elgsena pasikeitė ir jo vėl nebeliko tarp prioritetų“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

EBPO vertinimu, paskutiniais turimais 2017 metų duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo rodiklis, skaičiuojamas nuo disponuojamų pajamų, buvo neigiamas ir sudarė -5,24 procento (Estijoje +7,88, kaimyninėje Lenkijoje -0,85).

Žemesnę reikšmę Lietuvoje jis buvo pasiekęs tik krizės išvakarėse 2007 metais, kai smuko iki -8,78 proc. Ekonominė krizė 2008-aisiais jį pakėlė iki -4,74 proc., o visai šaliai smarkiai veržiantis diržus, 2009 ir 2010 metais netgi pasiekė teigiamą reikšmę, atitinkamai +1,14 proc. ir +4,13 procento.

Taupymo krizė? Tikrai taip

Kol analitikai bando išmatuoti dabartinę ekonomikos temperatūrą ir įvertinti, ar gresia jos lėtėjimas, o gal net ir nauja krizė, išsivysčiusios užsienio šalys ima kalbėti apie taupymo krizę. Tą rodo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turimi duomenys, kurie konstatuoja tą patį – asmeninio taupymo lygis čia nukritęs žemiausiai po 2008-ųjų krizės.

JAV Federalinis rezervų bankas konstatavo, kad keturiems iš 10-ies suaugusių amerikiečių problema taptų net netikėtos 400 JAV dolerių išlaidos, nes neturėdami santaupų jie galėtų tik ką nors parduoti arba pasiskolinti.

„Neverta neigti, iššūkiai yra labai panašūs. Skirtumas toks, JAV taupymo krizė pripažįstama namų ūkių taupymo normai esant teigiamai – ji pagal EBPO 2017 metais siekė +6,9 proc. disponuojamų namų ūkių pajamų. Tuo tarpu mūsų šalyje ji nuo 2012 metų yra ne tik minusinė, bet ir išlaiko smukimo kryptį. Laikas šį faktą ne tik pripažinti, įvardinti, bet ir imtis jį spręsti“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, globalūs iššūkiai ir JAV gyventojus priverčia perrikiuoti asmeninius finansus, tačiau priešingai nei Lietuvoje, amerikiečių namų ūkių taupymo rodiklis nuo 1992 metų nebuvo tapęs neigiamas.

Leisti malonu, taupyti – reikia

LIPFA vadovas pastebi, kad kuo ilgiau trunka taupymo procesas, tuo sunkiau į jį įsitraukiama ir tai suprantama, nes tenka nuolat laikytis disciplinos bei save riboti.

„Renkantis taupyti ar ne, verta savęs paklausti, kaip atrodys mano gyvenimas ir kokias turėsiu galimybes po 20 metų ar ir dar ilgiau, jei visą šį laiką visko neišleisiu ir atsidėsiu, taupysiu. Atsakymas vienareikšmiškas: netaupant galimybės neabejotinai bus nulinės. Neturėtume atsipalaiduoti ir pasitikėti tik ekonominiu pakilimu, nes ekonomikos ciklai svyruoja ir krizės pamoką gali tekti skausmingai mokytis iš naujo“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Tinkamas pasirinkimas ir disciplina

Amerikos vartotojų federacija nuo 2007 metų įgyvendina kasmetinę kampaniją „America Saves“ (liet. „Amerika taupo“), skirtą žemas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kad jie galėtų susitaupyti, susimažinti skolas bei pagerinti savo finansinę situaciją.

Pasak Š. Ruzgio, tai tik dar kartą įrodo, jog net ir gaunant ribotas pajamas yra svarbi ne tik finansinė disciplina, bet ir finansinės pagalvės susikūrimas, atsižvelgiant į turimas galimybes.

„Planuojant uždirbti ilguoju laikotarpiu, verta svarstyti apie II ar III pakopos pensijų fondų alternatyvas, didesnes pajamas gaunantys ir apie investavimą daugiau nusimanantys gyventojai galėtų rinktis pasyvųjį investavimą per biržoje prekiaujamus fondus, investavimą į akcijas ar obligacijas. Instrumentų yra daug, tačiau renkantis, kaip investuoti, svarbu įvertinti, koks yra investavimo tikslas, kokia gali būti rizika, kokios finansinės galimybės ir investavimo kompetencija“, – teigia Š. Ruzgys.

Valstybinę socialinio draudimo („Sodros“) sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,35 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Kas antras lietuvis sutiktų mokėti daugiau mokesčių, bet tik…

Pensija dabartiniam jaunimui: scenarijai bus nevienodi

Šalies pensininkų priklausomybė nuo pensijos – milžiniška

Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.

Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų ir įsigytų anuitetų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne senjorų pajamų dalimi.

„Pensija yra pagrindinės senjorų pajamos, kurios vis dar yra nedidelės. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 90,3 proc. 65-69 metų amžiaus žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, o 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje – net 97,6 proc. Papildomoms pajamoms tenka vos trečiaeilis vaidmuo: išskyrus pensijas ir darbo pajamas, nė vienas kitas pajamų šaltinis apskritai nėra statistiškai reikšmingas. Taip yra dėl įvairių priežasčių: ribotų pajamų, žinių trūkumo, nenoro prisiimti rizikos, silpnų asmeninių finansų planavimo įgūdžių. Gaila, bet nepanašu, kad situacija iš esmės keistųsi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Privačių pensijų fondų valdytojus vienijančios asociacijos skaičiavimais, birželio 30 dieną vidutinė išmoka iš II pakopos pensijų fondų siekė 2,3 tūkst. eurų, arba 126 eurais daugiau, nei metų pradžioje. Neįtraukiant išmokų II pakopos dalyvio mirties atveju, išėjusių į pensiją gyventojų išmokų vidutinis dydis buvo beveik 2,5 tūkst. eurų, arba 77 eurais didesnis.

Pasak Š. Ruzgio, pajamų nelygybę ir pensinį amžių pasiekusių žmonių gyvenimo lygį iš esmės nulemia „Sodros“ finansinės galimybės. Tenka pastebėti, kad gyventojų supratimas apie pačią trijų pakopų pensijų sistemą, nors ir gerėja, tačiau dar nėra pakankamas, taip pat norėtųsi tikėtis ir didesnio asmeninio įsitraukimo į planavimą, iš kokių pajamų teks gyventi išėjus į pensiją.

„Išsamiausią ir tiksliausią vaizdą apie mūsų šalies senjorų finansinę kasdienybę pateikia ir paskutinis gyventojų surašymas. Jis parodė, kad jei 65-69 metų amžiaus grupėje 7,4 proc. gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu yra darbas, tai tarp vyresnių dirba jau tik apie 1 proc. senjorų. Nedidelėmis procento dalimis skaičiuojami pensininkai, gaunantys pagrindines pajamas iš verslo, nuosavybės bei investicijų. Iš žemės ūkio išsilaiko po 500-600 žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje, tačiau su amžiumi, deja, tik daugėja pašalpų gavėjų, auga valstybės ar artimųjų išlaikymo poreikis“, – teigia asociacijos vadovas.

Pasak Š. Ruzgio, atsižvelgiant į nedžiuginančius demografinius pokyčius ir faktą, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta kaip ir kitose Vakarų šalyse, verta persvarstyti vartojimo bei kaupimo pensijai balansą.

Pirmąjį šių metų pusmetį vykstant II pakopos pensijų reformai, prie jos prisijungę nauji dalyviai arba kaupę minimaliai galėjo pasirinkti startinę 1,8+0,3 formulę, kai nuo algos pensijai skiriama 1,8 proc., o valstybės paskata sudaro 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Laipsniškai per penkerius metus šios įmokos išaugs iki 3+1,5, tačiau nelaukiant to pasididinti kaupimo tempą ir gauti maksimalią valstybės paskatą galima tik iki š. m. liepos 31 d.

„Pensijos amžių pasiekusius Lietuvos gyventojus išmaitina arba darbas, arba pensija ir kitų apčiuopiamų alternatyvų kol kas nelabai yra. Turint omenyje, kad pakeitimo norma, arba pensijos santykis su gautu atlyginimu, turi tendenciją apčiuopiamai mažėti, neprotinga tiesiog užsimerkti ir ignoruoti situaciją“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

Atliekamų 100 eurų pagunda: lietuviams labiausiai knietėtų juos išleisti

Neplanuotai gautas ar tiesiog iš dangaus nukritęs 100 eurų banknotas Lietuvos gyventojams didžiausią pagundą sukeltų jį tiesiog išleisti. Kas trečias atidėtų pinigus taupymui, tačiau tarp galimų pasirinkimų figūruoja ir investicijos į kriptovaliutas, auksą ar akcijas. Šalies gyventojų pasirinkimą, kaip elgtųsi su atliekamais pinigais, atskleidė birželį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Ją inicijavusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siekė išsiaiškinti, kiek patrauklus šalies gyventojams būtų taupymo pasirinkimas, netikėtai gavus pinigų. Paaiškėjo, kad taupymui 100 eurų paskirtų 32 proc. visų respondentų – dažniausiai tai moterys, aukščiausią išsilavinimą turintieji, didmiesčių gyventojai.

„Taupymas yra tik trečias dažniausias pasirinkimas po 100 eurų panaudojimo kasdienėms reikmėms (44 proc.) bei pinigų išleidimo maloniems dalykams (40 proc.). Pastarasis vartojimo tikslas yra ypač sunkiai pagrindžiamas, nes respondentai lygiai taip pat galėjo rinktis iš tokių variantų, kaip skolų atidavimas ar mokesčių sumokėjimas, taip pat taupymas ar investavimas. Tai rodo, kad tam tikra prasme lengvabūdiškas vartojimas Lietuvoje vis dar yra svarbesnis nei finansinio saugumo kūrimas ir turime nemenką iššūkį, norint pakeisti gyventojų supratimą apie asmeninių finansų paskirstymo prioritetus“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Vartojimas – pasirinkimas numeris vienas

Apklausa atskleidė, kad 100 eurų Lietuvoje greičiausiai išgaruotų panaudojant juos kasdienėms reikmėms. Toks prioritetų pasirinkimas, anot Š. Ruzgio, gali byloti apie du variantus, pirmasis kurių – kad šalies gyventojams trūksta pajamų einamiesiems dalykams, antrasis – kad paminėta pinigų suma neatrodo tokia reikšminga, jog dėl jos vertėtų sukti galvą.

„Vienareikšmiškai įvertinti pasirinkimus nėra paprasta, kadangi jie priklauso nuo daugybės aplinkybių. Vis dėlto paradoksalu, jog neplanuotai gautus pinigus išleisti maloniems dalykams linkę nemažai bedarbių, namų šeimininkių, studentų ir moksleivių – tai prasilenkia su įsivaizdavimu, kad sprendimą vartoti dažniausiai lemia lėšų trūkumas, o pinigai tokiu atveju panaudojami būtiniausiems poreikiams. Apklausos duomenimis, pinigus kasdieniam vartojimui rinkosi maždaug kas antras ūkininkas, darbininkas ar techninis darbuotojas, studentas ar moksleivis, tačiau tik ūkininkai visiškai negalvoja apie pinigų išleidimą savo malonumui“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Jo teigimu, pastebima tendencija, kad kuo didesnės pajamos tenka namų ūkio nariams, tuo santūresnį ir atsakingesnį asmeninių finansų tvarkymo pavyzdį jie demonstruoja – linkę mažiau leisti dabar ir dažniau galvoti apie lėšų atsidėjimą.

„Vis dėlto akivaizdu, kad labiau pažeidžiamos socialinės grupės savo turimus pinigus išleidžia „čia ir dabar“, todėl iššūkis keisti jų supratimą apie finansinius prioritetus ir skatinti galvoti apie didesnį taupumą yra aktualus kaip niekada“, – sako asociacijos vadovas.

Azartas – ne paskutinėje vietoje

Kas penktas šalies gyventojas iš dangaus nukritusius 100 eurų panaudotų azartiškai – pirktų loterijos bilietų (14 proc.) ar investuotų į kriptovaliutas, auksą ar akcijas (8 proc.). Apklausos duomenys rodo, kad patys azartiškiausi Lietuvoje yra ūkininkai – kas ketvirtas (25 proc.) loštų loterijoje, taip pat elgtųsi bedarbiai (21 proc.) ir pensininkai (17 proc.).

Atlikusius 100 eurų į akcijas, auksą ar kriptovaliutas investuotų kas dešimtas darbininkas ar techninis tarnautojas, kas dešimta namų šeimininkė, kas dešimtas specialistas ar tarnautojas, taip pat kas dešimtas bedarbis.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vykusi II pensijų pakopos reforma paskatino 1,3 mln. dirbančiųjų aktyviau pasidomėti tuo, iš ko jie gyvens pensijoje, kokia apimtimi jie gali kaupti ir potencialiai kokių santaupų jie gali tikėtis užbaigę savo dalyvavimą darbo rinkoje. Tenka pastebėti, kad nors periodišką taupymą nuo atlyginimo kas mėnesį renkasi didžioji dauguma dirbančiųjų, vis dėlto dar gajus noras praturtėti akimirksniu – loterijoje ar iš kriptovaliutų, ir tai turėtų kelti nerimą socialinės politikos formuotojams, nes nesėkmės galimybė ir dar didesnis nusivylimas čia yra milžiniški“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko birželio 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1014 gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.

LIPFA: pensijų fondai gelbsti britus, ar išgelbės ir lietuvius?

Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusi Lietuvos II pensijų pakopos reforma paskatino daugiau kaip milijoną kaupiančiųjų aktyviau pasidomėti pačia pensijų sistema, savo pensijos prognoze, taip pat ir savo fondo rezultatais. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad 15 metų skaičiuojanti sistema įgauna vis daugiau reikšmės, o Didžiosios Britanijos pavyzdys tik įrodo, kokį potencialą turi privatus kaupimas.

Nuo 1977 iki 2016 metų pensininkų pajamų pokyčius įvertinusi Didžiosios Britanijos vyriausybė priėjo išvados, kad šalies senjorai gyvena geriau ir gauna daugiau pajamų didele dalimi dėl to, kad privačiai kaupė patys, nemažai prisidėjo ir masiškai pensijų planų įgyvendinime dalyvaujantys šios šalies darbdaviai.

„Sprendimai kaupti pensijai savo jėgomis ar ne, kaip intensyviai, o gal paskirti tą kelių procentų atlyginimo dalį vartojimui yra neabejotinai svarbūs II pakopoje dalyvaujantiems Lietuvos dirbantiesiems. Tačiau nurimus aistroms verta pažvelgti į valstybės, kuri dėl aukšto gyvenimo lygio ir socialinio aprūpinimo tapo viena populiariausių emigracijos krypčių lietuviams – Didžiosios Britanijos patirtį“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Ši Vakarų Europos šalis, turinti kur kas ilgesnę dalyvavimo kapitalo rinkose patirtį ir į tai įtraukusi šalies gyventojus konstatuoja, jog daugiau nei pusę pensininkų pajamų padidėjimo nuo 1977 metų iki 2016-ųjų finansinių metų pabaigos (tų metų kovo mėnesio) galima priskirti privačių pensijų pajamų padidėjimui. Jis palyginamuoju laikotarpiu išaugo beveik septynis kartus: nuo 1800 svarų sterlingų per metus 1977 metais iki 12400 svarų sterlingų 2016 metais. Tokį pokytį lėmė tai, jog padidėjo privačią pensiją gaunančių britų namų ūkių dalis, taip pat padidėjo jų gaunamos sumos.

Iškalbinga, kad 1977 metais tik apie penktadalio, arba 21 proc. britų pensininkų namų ūkių metų pajamos viršijo 10000 svarų sterlingų, tačiau 2016 metais tokių namų ūkių dalis išaugo net iki 96 proc.

„Didžiosios Britanijos vyriausybė konstatuoja, kad 2016 finansinių metų pabaigoje privačią pensiją gaunantys šalies pensininkų namų ūkiai disponavo apytiksliai 1,6 karto didesnėmis pajamomis palyginti su tais senjorais, kurie privačiai nekaupė. Mes nuolat siekiame lygiuotis į išsivysčiusias Vakarų valstybes ir tai yra vienas iškalbingiausių tyrimų bei pavyzdžių, skatinantis nepaskęsti techninėse detalėse, o kaip tik pažvelgti plačiau ir siekti perimti efektyviausius principus“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Jo teigimu, kiekviena šalis pasirenka ir įdiegia individualius socialinio aprūpinimo sprendimus, skirtus pensijos amžių pasiekusiems gyventojams, todėl ir jų palyginimas tarpusavyje yra gana komplikuotas.

Pavyzdžiui, Didžioji Britanija taiko principą, jog į pensijų kaupimą turi būti masiškai įtrauktos įmonės, o nuo šių metų balandžio šalies vyriausybės sprendimu minimalus darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją negali būti mažesnis negu 3 proc. Pats darbuotojas nuo algos skiria 5 proc., o bendras minimalus įnašas kartu su darbdaviu pensijos kaupimui siekia 8 proc. Britų vyriausybė, kuri asmeninį kaupimą remia per mokesčių lengvatą, pažymi, kad daugelyje pensijų planų įnašai kaupimui yra dar didesni.

Š. Ruzgio teigimu, akivaizdu, kad Didžiojoje Britanijoje kaupimo minimumas yra gerokai didesnis už lietuviškąjį maksimumą (3+1,5) ir tai gali būti vienas iš argumentų, kodėl privati pensijos dalis džiugina šalies pensininkus bei vyriausybę. Jo nuomone, Vakarų šalis vienija precedento neturintys  demografiniai iššūkiai bei spartus visuomenės senėjimas, ir auganti asmeninės atsakomybės už savo ateitį reikšmė.

„Pasaulis smarkiai keičiasi, o viešieji finansai patiria vis daugiau spaudimo išlaikant dirbti nebegalinčius visuomenės narius, taip pat vis garsiau išsakomas lūkestis, kad biudžeto išlaidas būtų galima perskirstyti teisingiau. Lietuvoje formuojasi taupymo kultūra, tačiau britų pavyzdys rodo, kad ekonomikoje stebuklų tikėtis neverta – tik vartojimą tam tikru metu apribojantys ir maksimaliai kaupiantys gyventojai pensijoje gyvena geriau“, – sako Š. Ruzgys.

Be pirmosios pakopos, arba „Sodros“, Lietuvoje apie 80 proc., iš viso beveik 1,3 mln. dirbančiųjų, dalyvauja dar ir II pakopoje, kur jų santaupos finansiškai prisidedant valstybei investuojamos gyvenimo ciklo fonduose. Liberalesnėmis sąlygomis galima kaupti ir III pakopos pensijų fonduose, kurie turi daugiau kaip 65 tūkst. klientų ir valdo apie 114 mln. eurų turto.

Nors teisės aktuose numatyta galimybė steigti profesinius pensijų kaupimo fondus, kurie galėtų užtikrinti dirbantiesiems dar vieną pajamų šaltinį, tačiau jų kūrimui bei dalyvavimui juose vis dar trūksta paskatų ir darbdaviams, ir darbuotojams.

II pakopos fonduose esančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

LIPFA: pensijų reforma įvyko, kaupiantiesiems galimybių manevrams dar yra

Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusi II pensijų pakopos reforma leido daugiau kaip milijonui šalies gyventojų peržiūrėti asmeninių finansų planavimą pensijos laikotarpiui. Preliminariais duomenimis, bendras jų skaičius nuo metų pradžios padidėjo 3,6 proc. iki  1,336 mln., o bendras turtas išaugo 11,4 proc. iki 3,472 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimu, dabar aktyviai II pakopoje kaupia 1,132 mln., iš kurių beveik du iš trijų tai daro maksimaliu režimu pagal formulę 3+1,5. Čia 3 proc. sudaro pervedimas nuo atlyginimo, o 1,5 proc. – valstybės finansinė paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio.

„Mūsų vertinimu, apie 56 proc. aktyviai kaupiančių II pakopos dalyvių pasirinko maksimalų kaupimo režimą, likusieji 44 proc. kaupia mažesniu tempu, kuris irgi automatiškai augs. Toks pasiskirstymas rimtų demografinių iššūkių kontekste yra geras rodiklis. Visi sistemos dalyviai kaupia gyvenimo ciklo fonduose, kurie yra vienas esminių šios reformos elementų“, – sako LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

Liepos 1 dienos duomenimis, II pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė, bet savo santaupų investavimą profesionaliems valdytojams patikėjo 204 tūkst. gyventojų. Asociacija prognozuoja, kad apie 60 tūkst. jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos. Kaupimą galima atnaujinti bet kada, o jeigu to nebus padaryta, apie tokią galimybę bus priminta periodiškai – tris kartus kas 3 metus.

„Tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu. Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nors reformos langas iš esmės jau užvertas, tačiau liepos mėnesį dar galima pakoreguoti kaupimo formulę ir padidinti kaupimo tempą iki formulės 3+1,5. Metų pradžioje įvykusi mokesčių reforma bei atlyginimų bruto perskaičiavimas dažnu atveju leidžia pasirūpinti finansine ateitimi iš esmės nepajuntant to savo biudžete.

Skaičiuojama, kad šiemet sausį-birželį 90,1 tūkst. gyventojų nutarė pasididinti įmokas į antrąją pakopą. Minimu laikotarpiu naujų sutarčių skaičius siekia 25,9 tūkst., iš jų su klientais iki 40 metų amžiaus – 19,6 tūkstančio.

„Be kaupimo formulės, II pensijų pakopos klientai gali keisti turimą ar automatiškai priskirtą pensijų kaupimo bendrovę, taip pat – pagal amžių priskirtą gyvenimo ciklo fondą (GCF), nors mes nerekomenduotume migracijos po GCF, kadangi kaupiantiesiems tai reikštų arba padidintą riziką, arba sumažintą lėšų augimo greitį“, – sako Š. Ruzgys.

Nedidelei daliai gyventojų pasitraukus iš II pakopos ir su sukaupta suma sugrįžus į „Sodrą“, asociacijos vadovas pastebi, kad du iš trijų tokį sprendimą priėmusių gyventojų iki šiol kaupė tik minimaliai.

„Dalis nutraukusių kaupimą gana greitai suprato padarę klaidą, nes norėjo tiesiog pristabdyti įmokas. Kitai daliai dėl vyresnio amžiaus ar visiškai pasyvaus įsitraukimo nesinorėjo prisidėti dalimi savo atlyginimo. Bet kokiu atveju, naujoje formulėje neliko „Sodrai“ mokamo mokesčio pervedimo į pensijų fondą dalies, tad dėl kaupimo II pakopoje „Sodros“ pensija nebemažės. Taip pat verta apmąstyti net ir kaupimą „nuo nulio“, nes bet kokiu atveju tai bus asmeninės santaupos laikotarpiui, kai papildomas pajamų šaltinis tikrai pravers“,  – mano asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gyventojai, kaupiantys lėšas II pakopos gyvenimo ciklo fonduose, šiemet…

Daugiau kaip 3,37 mlrd. eurų santaupų Lietuvos II pakopos gyvenimo ciklo fonduose (GCF) sukaupę šalies gyventojai šiemet per penkis mėnesius fiksavo teigiamą grąžą. Daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41 proc. šiemet sausį-gegužę uždirbo jauniausio 17-23 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 38-44 metų gyventojams skirti pensijų fondai, paaugę 8,31 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad nors GCF dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad anksčiau pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai jau uždirbo daugiau iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas.

„Nuo metų pradžios stebime GCF grąžų dinamiką ir ji iš esmės pateisina idėją, kad jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skiria investicijoms į akcijas ir auga sparčiau už konservatyvius, atsargesnius fondus, investuojančius vyresnio amžiaus žmonių pinigus“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak jo, pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat stebi pasirinktų investicijų situaciją bei perspektyvas, taip siekdami ne tik grąžos, bet ir tinkamo rizikos balanso.

„GCF veikimo pradžia leidžia daryti prielaidą, kad mūsų pasirinkimai yra teisingi, o laikui bėgant daugiau kaip milijonui II pakopos dalyvių suteiks tik dar daugiau naudos“, – prognozuoja LIPFA vadovas.

Tarp dviejų aukščiausias grąžas šiemet uždirbusių pensijų fondų grupių atsidūrė GCF fondai, skirti dar dviem amžiaus grupėms: 24-30 metų (7,88 proc. grąža) ir 31-37 metų (7,73 proc. grąža) kaupiantiesiems.

Tuo tarpu trys vyriausios II pakopos klientų grupės, kurių santaupos investuojamos pagal konservatyviausias strategijas, uždirbo kuklesnę grąžą. Vis dėlto, 45-51 metų GCF uždarbis nuo metų pradžios pasiekė aukštą 7,63 proc. „pliusą“, o 52-58 metų ir 59-65 metų – atitinkamai uždirbo 5,53 proc. bei 3,69 proc.

Turto išsaugojimo fondai šiemet uždirbo 2,66 proc. Šių fondų tikslas – išsaugoti žmonių pinigus, rizikuojant tik minimaliai, tačiau norint pasiekti bent šiek tiek daugiau grąžos negu, pavyzdžiui, indėliai bankuose.

„GCF paskirtis yra vyresnio amžiaus gyventojų sukauptą turtą išsaugoti, investuoti renkantis konservatyvesnius investicijų objektus, daugiausiai vyriausybių vertybinius popierius, todėl natūralu, kad tai atsispindi ir fondų grąžos rodikliuose. Tačiau jei jauno amžiaus žmonės neturėtų laikytis nuošalyje ir nebijoti svyravimų, stengtis uždirbti bei sukaupti kuo didesnes sumas, tai vyriausio amžiaus II pakopos dalyvių tikslas yra išsaugoti santaupas ir minimizuoti jas veikiančią infliaciją“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Tai pat galima pastebėti, kad per pastaruosius 10 metų didžiausią grąžą atnešė akcijų pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis sudarė iki 100 proc.

Remiantis Lietuvos banko š. m. kovo 31 d. duomenimis, tokie fondai per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai generuodavo po 9,66 proc. grąžos per metus, penkerių metų laikotarpiu po 7,13 proc. per metus, o trejų metų laikotarpiu – 8,06 proc. per metus.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.