Tarptautinės institucijos kritikuoja siūlomus II pakopos pakeitimus

Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų. Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug: Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės; Europos Komisija sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką; o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę.

Prie perspėjančio ekspertų choro jungiasi ir TVF

Dėl potencialios naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų žalos penktadienį pasisakė eilinę misiją Lietuvoje užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasak šios autoritetingos tarptautinės organizacijos, leidimas kaupiantiesiems pasitraukti iš II pakopos ir išsiimti sukauptas lėšas yra kardinaliai priešingas TVF jau ne kartą siūlytoms Lietuvos pensijų sistemos tobulinimo rekomendacijoms.

Pasak TVF, II pakopos esmė yra skatinti žmones kaupti papildomai, didinti valstybės mokamą pensiją ir didinti jos pakeitimo normą. Dėl senėjančios visuomenės pensijos pakeitimo norma t. y. būsimos pensijos santykis su buvusiu darbo užmokesčiu, neišvengiamai mažės. O jei SAMD siūlymai bus priimti, šis procesas dar labiau paspartės. Dabartinė pensijų sistemos struktūra jau dabar numato reikšmingą valstybės išlaidų pensijoms augimą per artimiausius du dešimtmečius – ir tai vyksta esant nepalankiai demografinei situacijai, kai mažėja dirbančiųjų skaičius ir auga senjorų dalis.

TVF misijos išvadose dar didesnį nerimą kelia galimos reformos siūlomos priemonės – daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku. Tokios priemonės, skambančios patraukliai trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui reikšmingai mažins gyventojų būsimų pensijų dydžius, didins socialinę atskirtį senatvėje ir grąžins papildomą finansinę naštą valstybei – biudžetui teks padengti vis daugiau gyventojų pensijų poreikių.

TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai svarbu itin atidžiai įvertinti ne tik II pakopą, bet ir visą pensijų sistemą, kuri žmones labiau skatintų nuosekliai kaupti didesnei ir oriai senatvės pensijai bei ilguoju laikotarpiu nedidintų spaudimo valstybės biudžetui. Todėl tarptautiniai ekspertai griežtai ragina valdžios institucijas neskubėti priimti skubotų sprendimų ir suteikti pakankamai laiko išsamiam visų galimų pasekmių įvertinimui.

Raudonas linijas brėžia ir EK

Dar vieną progą pažvelgti į socialinės apsaugos veidrodį suteikė ir praėjusį trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos rekomendacijos Lietuvai. Deja, tai, ką jame matome, neatrodo nei subalansuota, nei apgalvota strategiškai. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą – konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui. Kodėl? Nes tai nėra vien didesnis finansinis stabilumas Lietuvos piliečiams, bet ir investicijų į strategines šalies sritis – gynybą, energetiką, inovacijas – šaltinis.

O ką darome mes? Ogi atidarome 21 mėnesio trukmės „langą“ visiems norintiems išeiti iš pensijų kaupimo. Tiesą sakant, netgi ne atidarome langą, o plačiai atlapojame duris – be kontrolės, be jokio plano. Dar ir papildomai įteisiname neribotą įmokų stabdymą.

Genialu. Mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės akivaizdoje mes nusprendžiame iš esmės susilpninti vieną pagrindinių ateities socialinės apsaugos ramsčių. Kitaip tariant – imkite ir išleiskite savo sukauptus pinigus, o ką valgysite senatvėje, tada ir matysim. Nuoširdžiai – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog sąmoningai ignoruoja visas ekspertų įžvalgas bei perspėjimus.

Negana to, kovo mėnesį EK paskelbtoje Taupymo ir investavimo strategijoje labai aiškiai pabrėžta, kad antrosios pakopos pensijos yra ne tik būtinos individualiam finansiniam saugumui, bet ir – atkreipkite dėmesį – investicijų mobilizavimui visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Kitaip tariant, šiais siūlymais mes ne tik šaudome į kojas sau, bet bandome torpeduoti ir visos ES siekį drauge stiprinti bendrą bloko ekonominį stuburą.

EBPO piešia niūrią ateitį

Naujausiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai pasiųstas stiprus pavojaus signalas, konstatavus, kad mūsų šalis ateityje „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO ne tik atkreipia dėmesį į realią grėsmę pensijų tvarumui dėl visuomenės senėjimo, bet ir perspėja, kad šalies pensijų sistema turėtų būti kuo universalesnė, aprėpianti kuo didesnę gyventojų dalį; turėtų skatinti nuolatinį kaupimą, o ne suteikti galimybę išsigryninti lėšas vos panorėjus. Kalbant be užuolankų, tai, ką Lietuva dabar planuoja, EBPO vadina grėsme ilgalaikiam šalies pajamų saugumui.

Jei Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad būsimi pensininkai būtų priklausomi nuo „Sodros“ malonės, o kapitalo rinkos liktų stagnacijos būsenos – tuomet sveikinu, einame teisingu keliu. Visi kiti – įskaitant EK, TVF ir EBPO – turbūt tiesiog nesupranta „vietinio konteksto“. Tik keista, kad jo nesupranta ir mūsų pačių institucijos – Lietuvos bankas bei Valstybės kontrolė, perspėjantys apie tuos pačius pavojus.

Ar išgirsime pavojaus varpus?

Kalbant be sarkazmo, galbūt būtų galima laikytis pozicijos, kad tarptautinės institucijos mums tik siūlo savo įžvalgas – pataria, bet neįpareigoja. Bet tada iškyla klausimas, kam apskritai reikalingos visos jų ataskaitos, jei jose esančias rekomendacijas mes ignoruojame su tokia demonstratyvia abejingumo doze?

Vyriausybė, pritardama SADM siūlymams, renkasi kelią prieš srovę – ne prieš hipotetinę, retorinę ar ideologinę, bet prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis – suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas. Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai.

Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai – institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata.

Pensijų sistemos pertvarka nelems didesnių pensijų – pripažįsta ne…

Seimui pateiktas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) Pensijų kaupimo įstatymo projektas neužtikrins didesnių pensijų gyventojams. Tai pripažįsta net ir valdančiosios koalicijos atstovai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) savo ruožtu siūlo pirmiausia atsižvelgti į Lietuvos banko, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos bei Europos Komisijos rekomendacijas tam, kad būtų užtikrintas gyventojų finansinis saugumas sulaukus pensinio amžiaus.

SADM parengtame projekte siūloma atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, sudaryti galimybę iš jų pasitraukti grįžtant vien prie pirmosios pakopos, taip pat vieną kartą per gyvenimą atsiimti 25 procentus jau sukauptų lėšų.

Lietuvos banko (LB) parengtoje II pensijų pakopos apžvalgoje spėjama, kad galimybe pereiti prie pirmosios pakopos („Sodros“) gali pasinaudoti apie 40 proc. kaupiančiųjų.

Taip pat centrinis bankas prognozuoja, jog panaikinus automatinį įtraukimą kaupti papildomai apsispręs tik nedidelė dalis dirbančiųjų, todėl po dešimtmečio kaupimo sistemoje liks dalyvauti tik penktadalis, o geriausiu atveju – trečdalis gyventojų. Kaip teigė LB valdybos narys Simonas Krėpšta, tai jau būtų nebe kaupimo sistema, o viso labo taupymo modelis.

LIPFA vadovo Tado Gudaičio teigimu, solidžią grąžą būsimiems pensininkams gali užtikrinti tik stabilus ir nuoseklus lėšų investavimas, tuo tarpu SADM siūlomais pokyčiais iš esmės siekiama sugriauti sistemos stabilumą: „Įstatymų pakeitimus tikrai būtų galima pateisinti, jei jie užtikrintų didesnes pensijas ateityje. Bet šiuo atveju net ir valdančiosios koalicijos atstovai neslepia, jog tokiais sprendimais to nebus pasiekta“.

Diskusijoje „Pensijos kaupimas – ar trumpalaikė nauda nugali ilgalaikę perspektyvą?“ dalyvavęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pabrėžė, kad pertvarka daroma tam, kad visuomenė būtų sutaikyta su kaupimo sistema, o kaupiantieji įgytų daugiau teisių į savo turtą.

„Ar tai prisidės prie oresnių pensijų senatvėje? Greičiausiai ne, sakoma Lietuvos banko vertinime. Ir čia reikėtų sutikti“, – teigė L. Kukuraitis. Politiko teigimu, būtent todėl užtikrinus sistemos lankstumą reiks rimtai svarstyti, kaip galima užtikrinti didesnes senatvės pensijas.

Pagal LB numatomą scenarijų, iš antrosios pakopos pasitraukus 40 proc. jos dalyvių, tačiau siekiant, kad pensijų pakeitimo norma (palyginti su iki jos gautu atlyginimu) siektų bent 50 procentų, valstybės biudžetas pajustų didelį fiskalinį spaudimą.

Todėl kažkuriam iš ateities ministrų kabinetų tektų rinktis vieną iš dviejų kelių: didinti pensijų draudimo mokesčių tarifą arba darbo rinką papildyti maždaug 70 tūkst. naujų darbuotojų. Kadangi dėl prognozuojamos sudėtingos demografinės padėties vidaus ištekliais to padaryti nepavyktų, tektų pasitelkti imigracijos instrumentus.

Pasak LIPFA vadovo T. Gudaičio, SADM parengtas projektas iš esmės prieštarauja Europos Komisijos kovą paskelbtai Taupymo ir investavimo strategijai. Joje pabrėžiama, kad būtent pensijų kaupimas, kuris apima ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, padedantis užtikrinti piliečių finansinį saugumą sulaukus pensinio amžiaus bei efektyviai investuoti surinktas įmokas į strategines sritis.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo rekomendacijose įspėjo, jog politikai turėtų žvelgti kur kas plačiau bei įvertinti ekonominius bei demografinius aspektus bei atsargiai spręsti dėl lėšų išėmimo iš II pakopos fondų, kadangi tai mažina gyventojų pajamas sulaukus senatvės. EBPO teigimu, reikalinga turėti plačią pensijų sistemą, atitinkančią ilgalaikius tikslus bei padedančią išvengti ilgaamžiškumo rizikos, todėl rekomenduojama skatinti anuitetus bei vengti vienkartinių išmokų, išskyrus itin menkas sumas.

„Sunku kalbėti apie ilgo laikotarpio perspektyvą, kai politikai, net ir neįžvelgdami aiškios naudos, mėgina eilinį kartą reformuoti pensijų sistemą. Tikiuosi, kad Seime bus pakankamai racionaliai mąstančių parlamentarų, kurie įsiklausys tiek į LB, tiek į EBPO, tiek į Europos Komisijos rekomendacijas ir sprendimus priims atsižvelgdami į paskaičiavimus, o ne remdamiesi emocijomis“, – sako LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Reforma prieš logiką: siūlomi pensijų kaupimo sistemos pokyčiai kertasi…

Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiandien pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlomai II pensijų pakopos pertvarkai. Iš pirminių SADM siūlymų atsisakyta vos vieno: paliekama ir toliau galioti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio valstybės subsidija kaupiantiesiems. Bendrame atvirame laiške Lietuvos darbdavių, pramonininkų bei verslo konfederacijų, finansų analitikų, investuotojų ir dar šešių asociacijų atstovai sako, kad to nepakanka, nes Vyriausybės patvirtinti siūlymai iš esmės griauna Lietuvos pensijų sistemą.

Laišką pasirašiusiųjų teigimu, didžiausią žalą padarys šie SADM pasiūlyti ir Vyriausybės patvirtinti pakeitimai: 21 mėnesio laikotarpis („langas“), kurio metu būtų sudaroma galimybė visiems kaupiantiesiems pasitraukti iš pensijų kaupimo bei galimybė kaupiantiesiems neribotai stabdyti savo pensijų įmokas. Pasak laiško autorių, šie siūlymai niekaip neprisideda prie pensijų sistemos tobulinimo, siekiant padaryti ją patrauklesne gyventojams, o priešingai – viliojant rinkėjus jų pačių sukauptais pinigais, sukama keliu trumparegiškos politikos, kurios ilgalaikę kainą mokės visa visuomenė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA), taip pat pasirašiusios laišką, vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad šis sprendimas – priimti ar atmesti dabar siūlomus pensijų sistemos pakeitimus – turės įtakos ne tik šalies makroekonominiams rodikliams, bet ir Lietuvos gyventojų pajamų pakeitimo normai senatvėje, investicijų į Lietuvos ekonomiką patrauklumui bei visai verslo aplinkai ir pasitikėjimui pačia valstybe, nes sprendimas liečia sritis, kuriose stabilumas yra esminė sąlyga.

Tarptautiniai ekspertai įspėja apie siūlymų žalą

„Vis daugiau autoritetingų tiek Lietuvos, tiek užsienio ekspertų – pradedant Europos Komisija ir Pasaulio banku, baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir netgi pagrindine mūsų pačių finansų institucija, Lietuvos banku – perspėja, kad jei dabar siūlomos pensijų sistemos reformos bus įgyvendintos, tai turės itin neigiamų pasekmių“, – akcentuoja T. Gudaitis.

Vienas naujausių pavyzdžių – kovo 19 d. Europos Komisijos (EK) paskelbta Taupymo ir investavimo strategija, kurioje nurodoma, jog kaupiamosios pensijos, įskaitant ir antrąją pensijų pakopą, yra esminis elementas, siekiant skatinti gyventojų finansinį saugumą sulaukus pensijos bei efektyviau investuoti lėšas į strategines investicijų sritis.

„EK pabrėžia, kad pensijų kaupimas turėtų būti stiprinimas tiek nacionaliniu, tiek Europos Sąjungos lygiu, diegiant gerąją automatinio įtraukimo praktiką bei kitas iniciatyvas. Pasak europinių ekspertų, tai leistų didinti mastą ir grąžas pensijų fondų dalyviams bei paskatintų investicijas į ES ekonomiką. Tuo tarpu SADM skuba teikti siūlymus dėl II pensijų pakopos keitimo, kurie, labai tikėtina, prieštaraus EK rekomendacijoms ir turės neigiamų pasekmių“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Bendrą laišką pasirašę organizacijos vienareikšmiškai siūlo pirmiausiai sulaukti oficialių EK rekomendacijų dėl kaupiamųjų pensijų sistemų vystymo, kurios Lietuvai ir kitoms ES narėms bus pateiktos šių metų pabaigoje ir pensijų sistemos pertvarką įgyvendinti, vadovaujantis EK rekomendacijomis, o ne joms prieštaraujant.

Dar vieną stiprų pavojaus signalą siunčia ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), neseniai savo rekomendacijose Lietuvai konstatavusi, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO konstatuoja, kad bet kurios šalies II pensijų sistemos pakopa turi būti kuo platesnės aprėpties ir įtraukianti, turi atitikti ilgalaikius pensijų sistemų tikslus bei apsaugoti nuo ilgaamžiškumo rizikos – turi būti skatinami anuitetai ir vengiama vienkartinių išmokų, nebent kalbama apie itin mažas sukauptas sumas. Pasak EBPO rekomendacijų, politikai turėtų plačiau vertinti ir patį pensijų kaupimo kontekstą – demografinį ir ekonominį bei itin atsargiai vertinti ankstyvo pasitraukimo ar lėšų išėmimo iš II pakopos galimybes, nes tokie veiksmai mažina pajamas senatvėje.

„Privačios pensijos gali padėti padidinti pajamas išėjus į pensiją. Jos taip pat turi savo vaidmenį stiprinant Lietuvos kapitalo rinkas. Siekiant sustiprinti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemose, būtų galima apriboti galimybę atsisakyti antrosios pakopos tik iki aiškiai apibrėžtų kriterijų sąrašo“, – pabrėžiama EBPO rekomendacijose.

Apsigalvoti kviečia ir oficialios institucijos – Lietuvos bankas ir Valstybės kontrolė

Pagrindinė mūsų šalies finansinė institucija – Lietuvos bankas (LB) – visai neseniai paskelbusi II pensijų pakopos apžvalgą (Baltąją knygą), joje konstatavo, kad „Įmokos pensijų kaupimui II pakopos pensijų fonduose turėtų būti nuosekliai didinamos, iki pasieks 6–10 proc. darbo užmokesčio, nes tai leistų reikšmingiau padidinti pajamų pakeitimo normą“.

LB atkreipia dėmesį, jog didesnės įmokos taip pat galėtų skatinti didesnį žmonių pasitikėjimą pensijų sistema, nes tuomet jie matytų, kad kaupimo procesas yra efektyvesnis ir garantuoja geresnes pensijas ateityje.

Kalbėdami apie II pensijų pakopos reformas, LB ekspertai pažymi, kad „visų pirma yra būtinas ilgalaikis strateginis visų suinteresuotų šalių susitarimas šalies lygiu dėl pensijų sistemos tam, kad, keičiantis politiniam ciklui, iš naujo nebūtų keliami tie patys esminiai klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų“.

Lietuvos bankas primena, kad nors II pensijų kaupimo pakopa Lietuvoje veikia jau apie 20 metų, per šį laikotarpį ji jau buvo reformuota kelis kartus, paskutinįkart – 2019-aisiais. LB nuomone, „dažnos ir radikalios pensijų sistemų reformos mažina pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą sistema“.

Šiai nuomonei pritaria ir Valstybės kontrolė, teigianti, jog naujieji pasiūlymai ne tik nepadės užtikrinti, kad ateityje gautume orias pensijas, bet, tikėtina, sumažins ateities pensijų dydį, o tai reikštų didesnę finansinę naštą valstybei ir visiems mokesčių mokėtojams. Už viešųjų finansų auditą atsakingos įstaigos ekspertai pabrėžia, kad Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, todėl ypač svarbu, kad bet kokie sprendimai dėl pensijų būtų apgalvoti ir ilgalaikiai.

Dabar siūlomi SADM pakeitimai, pasak Valstybės kontrolės, atrodo kaip bandymas greitai, bet trumpam padidinti „Sodros“ pajamas, rizikuojant prisiimti įsipareigojimus ateičiai ir neturint aiškaus plano, kaip juos įgyvendinti.

Tokiai nuomonei visiškai pritaria ir bendrą laišką pasirašiusių asociacijų atstovai, pasak kurių, nuolatinės reformos tikrai neprisideda prie žmonių pasitikėjimo pensijų kaupimo sistema ir mažina jų galimybes sukaupti papildomą pensiją savo senatvei.

Laiško autorių siūlymai

Išanalizavę naujuosius SADM pasiūlymus, laišką pasirašiusių organizacijų atstovai nepritaria numatyti galimybę 21 mėnesio laikotarpiu nutraukti papildomą kaupimą pensijai II pensijų pakopoje. Laiške taip pat pabrėžiama, kad, net jei būtų nuspręsta leisti gyventojams nutraukti kaupimą, jau sukauptos lėšos senatvei negali būti panaudotos vartojimui ar kitu būdu iššvaistytos.

Laišką pasirašiusieji siūlo, kad tokiu atveju visos sukauptos lėšos būtų pervedamos atgal į Sodrą (kaip buvo daroma 2013 m. ir 2019 m. reformų metu) ir atstatomi Sodros pensijų vienetai arba į gyventojo pasirinktą III pakopos pensijų fondą, gyvybės draudimo sutartį be galimybės disponuoti šiomis lėšomis iki sukankant pensiniam amžiui.

Siekiant nepabloginti gyventojams kaupimo apimties, laiško autoriai siūlo nekeisti šiuo metu galiojančios įmokų laikino stabdymo tvarkos. Jei vis tik siūlymas numatyti galimybę kaupiantiesiems nutraukti kaupimą būtų priimtas, laišką pasirašiusieji primygtinai rekomenduoja, kad, siekiant išlaikyti bent minimalų stabilumą kaupimo sistemoje, būtų numatytas ne ilgesnis nei 6 mėnesių „langas“, kaip tai buvo padaryta vykdant 2019 m. reformą.

Bendrą laišką pasirašė asociacija „Investors‘ Forum“, asociacija „Unicorns Lithuania“, Investuotojų asociacija, Finansų analitikų asociacija, Lietuvos darbdavių konfederacija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, Lietuvos investicijų valdytojų asociacija, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacija ir Lietuvos verslo konfederacija.

LIPFA: naujieji SADM siūlymai kelia grėsmę Lietuvos pensijų sistemai

Šią savaitę Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) oficialiai pateikė savo pastabas dėl Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) inicijuotų Pensijų kaupimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimo projektų, kurie, asociacijos nuomone, kelia grėsmę šiuo metu veikiančiai pensijų sistemai.

Oficialiame rašte, išsiųstame SADM, Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vyriausybės kanceliarijoms bei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei finansų ministerijoms, LIPFA pabrėžia, kad kai kurie SADM pateikti siūlymai iš esmės griauna tiek II pensijų sistemos pakopą, tiek pačią šiuo metu Lietuvoje veikiančią daugiapakopę pensijų sistemą.

Pasak LIPFA, didžiausią žalą potencialiai gali padaryti visiems pensijų kaupimo dalyviams suteikiamas „langas“ pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopoje, neribotas įmokų pervedimo stabdymas ir automatinio įtraukimo naikinimas.

Galimybė pasitraukti iš II pakopos

„Pagrindinis visų senatvės pensijų sistemų tikslas yra užtikrinti adekvačias ir tvarias reguliarias pajamas pensinio amžiaus sulaukusiems gyventojams. Įvairios tarptautinės organizacijos – pavyzdžiui, Pasaulio bankas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas – akcentuoja, kad, siekiant užtikrinti pakankamas pajamas ir gyvenimo lygį pensijoje, būtina turėti kelias veikiančias pensijų pakopas, kurios papildo viena kitą“, – pabrėžia LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

LIPFA vertinimu, pagrindinės kaupimo II pensijų pakopoje nutraukimo neigiamos pasekmės būtų nestabilumas II pakopos sistemai, mažėjantis pasitikėjimas valstybe ir pensijų sistemos ilgalaikiškumu, nuostoliai senatvėje kaupiantiesiems ir ateityje išaugusi finansinė našta valstybei.

„Nepriklausomai nuo to, kokia dalis kaupiančiųjų iš sistemos pasitrauktų, šis procesas atsilieps ir sistemoje liekantiesiems. Mažėjantis pensijų fondų valdomas turtas reiškia ir stipriau apribotas investavimo galimybes, mažesnį grąžos potencialą, vadinasi, ir mažesnę papildomą pensijos dalį, sukauptą II pakopoje likusių dalyvių. Žvelgiant dar toliau į ateitį, potencialiai turėsime situaciją, kai, didėjant fiskaliniam spaudimui, valstybė bus priversta imtis priemonių, viena ar kita forma paveiksiančių ir tuos, kurie, atsakingai rūpindamiesi savo pensija, II pakopoje liks iki pat pensijos“, – sako T. Gudaitis.

Tokias prielaidas patvirtinta ir duomenys iš Estijos, kurioje prieš keletą metų sudarius galimybę žmonėms laisvai pasitraukti iš kaupimo II pensijų pakopoje, tai padariusiųjų skaičius jau artėja  prie 40 proc. Ir tai nepaisant fakto, kad Estijoje valstybė prie gyventojų kaupimo prisideda 4 proc. nuo konkretaus kaupiančiojo atlyginimo, kai Lietuvoje šis skaičius tesiekia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

Prieš kelias dienas paskelbtame Lietuvos banko (LB) vertinime dėl II pakopos nurodoma, kad leidus gyventojams nutraukti kaupimą, tai padarytų apie 40 proc. sistemos dalyvių, o išsiimtos lėšos daugiausiai būtų skiriamos vartojimui. Taip pat pažymima, kad Lietuvos pajamų pakeitimo normos jau dabar yra žemesnės nei ES vidurkis ir dėl demografinių iššūkių toliau mažės. LB nuomone, norint išlaikyti ar didinti pakeitimo normą, reikėtų gerokai didinti arba užimtumą, arba pirmosios pakopos įmokas. Vertinime pabrėžiama, jog dėl šių priežasčių būtinas ilgalaikis politinių priemonių paketas, nukreiptas į šalies demografinius iššūkius ir tvarų pensijų sistemos finansavimą.

LB vertinime projektuojamus skaičius patvirtina ir įvairios apklausos, rodančios, kad, sudarius galimybę laisvai pasitraukti iš II pakopos Lietuvoje, ja pasinaudotų mažiausiai nuo 40 iki 50 proc. šiuo metu kaupiančių asmenų.

Automatinis įtraukimas į II pakopą

Oficialiais EBPO duomenimis, privalomas arba dalinai privalomas kaupimas pensijų fonduose yra taikomas 16-oje iš 38 EBPO narių, dar penkios šalys taiko automatinį įtraukimą. Šių šalių pensijų sistemose dalyvauja daugiau nei 70 proc. dirbančiųjų. Tuo tarpu valstybėse, kuriose kaupimas nėra privalomas ir nėra taikomas automatinis įtraukimas, pensijų kaupime dalyvauja vos nuo 3 iki 38 proc. dirbančiųjų.

„Visi duomenys nedviprasmiškai rodo, kad dalyvavimo masiškumas ir kuo ilgesnis kaupimo laikotarpis yra vieni svarbiausių faktorių, lemiančių socialinę ir ekonominę naudą gyventojams bei valstybei ir sėkmingą pensijų sistemos veiklą. Prie to svariai prisideda būtent automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą, Lietuvoje taikomas nuo 2019 metų“, – primena T. Gudaitis.

Jis pabrėžia, kad didžiausia automatinio įtraukimo panaikinimo žala išryškėtų ne dabar, o po keliolikos metų, kai dėl prastėjančių demografinių rodiklių vis didesnė dalis šiuo metu kaupiančiųjų, sulaukę pensinio amžiaus, pasitrauks iš sistemos, o nauji dalyviai jos nebepapildys.

Kaip kompromisinį variantą, LIPFA siūlo mažinti pakartotinių automatinių įtraukimų skaičių (arba pakartojimų apskritai atsisakyti, paliekant tik pirmąjį įtraukimą), o efektyvesnei komunikacijai su įtrauktais dalyviais pensijų fondai galėtų duomenys skelbti jau metų pradžioje. Taip pat būtų galima numatyti papildomus informavimo mechanizmus per įtrauktų gyventojų darbdavius.

Įmokų pervedimo stabdymas

Naujai siūlomame pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatyta galimybė kaupiantiesiems stabdyti savo įmokas 12-os mėnesių laikotarpiui, o panorėjus, šį laikotarpį dar kartą pratęsti. Jame nėra numatyta jokių maksimalių stabdymo pratęsimo laikotarpių, o mažiausias įstatymo projekte fiksuojamas laikotarpis yra lygiai 12 mėn., nepaliekant gyventojui galimybės įmokas stabdyti trumpesniam – pavyzdžiui, vieno ar kelių mėnesių – laikotarpiui.

„Kitaip tariant, šis pasiūlymas praktiškai niekuo nesiskiria nuo pasitraukimo iš II pakopos, nes kaupiančiajam de facto suteikiama teisė įmokas stabdyti neterminuotam laikotarpiui. Didžiausia ironija yra tai, kad 2019 m. pensijų sistemos reformos metu automatinio pensijų įmokų atnaujinimo mechanizmas būtent ir buvo įvestas dėl pensijų įmokų nepakankamumo problemos. Kitaip tariant, dabartiniais siūlymais grįžtama prie to, kas politiškai jau yra pripažinta, kad neveikia“, – stebisi T. Gudaitis.

LIPFA siūlo numatyti galimybę žmogui savo įmokas stabdyti ir trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, išlaikant galimybę bet kada atnaujinti įmokų pervedimą. Taip pat rekomenduojama įmokų stabdymo instrumentą išlaikyti riboto bei išimtinio naudojimo įrankiu, numatant, kad iki 12 mėnesių stabdymu galima pasinaudoti, tarkim, vieną kartą per dešimt metų.

Pasak T. Gudaičio, likusieji SADM pateikti siūlymai, nors ir negriauna II pensijų pakopos iš esmės, potencialiai sukelia papildomų neaiškumų dėl papildomo pensijų kaupimo procesų organizavimo, sudaro neproporcingą administracinę naštą pensijų kaupimo bendrovėms ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, neatitinka valstybės vykdomos politikos dėl mokesčių surinkimo, o taip pat klaidina pensijų kaupimo dalyvius ir daro tiesioginę žalą tiems iš jų, kurie nori likti II pakopos pensijų kaupime.

T. Gudaitis neabejoja, kad SADM siūlymai dabartine savo forma pakirs pensijų sistemos stabilumą, atims iš gyventojų didesnės finansinės grąžos ir didesnės pensijos potencialą bei iš esmės mažins žmonių pasitikėjimą visa pensijų sistema.

PensionsEurope: „Lietuva turėtų įsiklausyti į Europos Komisijos ir EBPO…

Naujausiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose teisės aktų pasiūlymuose yra ir vadinamojo „pasitraukimo lango“ įvedimas, kuris leistų gyventojams pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šis sprendimas gali paskatinti sprendimus, pakenksiančius būsimam finansiniam Lietuvos gyventojų saugumui bei didina riziką ilgalaikiam pensijų sistemos efektyvumui ir tvarumui. Didžiausios Europos pensijų fondų asociacijos „PensionsEurope“ generalinis direktorius Matti Leppälä perspėja, kad šie siūlymai prieštarauja tiek Europos Komisijos (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga: strategija piliečių gerovei ir ES konkurencingumui skatinti“. Jame akcentuojama teigiama ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių patirtis, įgyvendinant automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemas ir aiškiai raginama šį modelį plačiau taikyti visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Leppälä, tai nėra vienintelė nauja Europos Komisijos įžvalga pensijų klausimu.

„Pernai EK paskelbė ataskaitą apie pensijų sistemų adekvatumą visoje ES. Joje nurodyta, kad dabartinė pensijų pakeitimo norma Lietuvoje siekia vos 40 proc. – gerokai mažiau nei 58 proc. siekiantis ES vidurkis. Net ir optimistiškai vertinant dabartinę sistemą bei nieko nekečiant, galima pažanga siektų vos apie 10 procentinių punktų – t. y., pensijos pakeitimo norma galėtų pasiekti 50 proc. Tačiau atsižvelgiant į augantį demografinį spaudimą, akivaizdu, kad vien to nepakaks. Be to, jei siūlomi pokyčiai būtų įgyvendinti, užtikrinti orų pensijų lygį būtų dar sudėtingiau – problemos išaugtų ne keliais procentiniais punktais, bet galimai daug kartų“, – teigia M. Leppälä.

EBPO taip pat išsakė aiškių perspėjimų. Naujausioje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, paskelbtoje kovo pabaigoje, organizacija pabrėžė artėjantį demografinį šoką, su kuriuo susidurs mūsų šalis. Apžvalgoje akcentuojama būtinybė imtis tvirtų politinių sprendimų įvairiose srityse – darbo rinkos, sveikatos priežiūros ir pensijų – ir ypač raginama skatinti privačias pensijų kaupimo iniciatyvas, kurios padėtų sušvelninti didėjančias senėjančios visuomenės finansines sąnaudas.

„Panašu, kad Lietuva renkasi pensijoms skirtas santaupas išleisti šiandien. Politiškai tai gali atrodyti patrauklu, nes suteikia greitą populiarumo efektą. Tačiau toks sprendimas, tikėtina, ateityje sukels rimtą visuomenės nusivylimą ir padidins finansinę valstybės naštą“, – įspėja M. Leppälä.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės siūlymuose, teisėkūros projektuose ar viešajame diskurse stipriai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstų ekonominių vertinimų ir įžvalgų apie tai, kokį ilgalaikį poveikį šie pakeitimai turėtų gyventojams ir valstybei.

„Nemaloni tiesa yra tokia: visuomenei senstant, parama pensininkams taps vis didesne našta. Silpnindami antrąją pakopą dabar, tik dar labiau apsunkinsime situaciją ateityje“, – sako jis.

Pasak M. Leppälä, iš esmės egzistuoja tik du būdai, kaip sumažinti šį augantį fiskalinį spaudimą – didinti mokesčius arba kelti pensinį amžių.

„Tačiau pasekmes turės spręsti jau būsimos Vyriausybės. Paradoksalu, bet šiuo metu svarstomi pasiūlymai ilgainiui gali sukelti daug neigiamų emocijų. Šiandien atsisakyti papildomo kaupimo gali atrodyti patrauklu, tačiau artėjant pensiniam amžiui ir likus tik su bazine valstybine pensija, toks sprendimas beveik neabejotinai taps apgailestavimo šaltiniu“, – apibendrina jis.

„PensionsEurope“ atstovauja nacionalinėms pensijų fondų asociacijoms 18-oje ES šalių ir trijose ne ES Europos valstybėse. Asociacijos nariai atstovauja maždaug 90 mln. Europos piliečių ir valdo daugiau nei 6 trilijonus eurų turto.

Bendras Lietuvos pensijų fondų pelningumas nuo gyvenimo ciklo fondų…

Reaguodami į naujuosius Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, pirmąjį šių metų ketvirtį viso pasaulio finansiniai instrumentai fiksavo nuosmukį. Tad nors ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad tai iš esmės nepaveikė ilgalaikių pensijų fondų veiklos rezultatų.

„Po itin sėkmingos pastarųjų dvejų metų pensijų fondų veiklos, kuomet vidutinis metinis prieaugis siekė 15 proc., tam tikros korekcijos žemyn buvo tikimasi dar prieš Jungtinių Valstijų įvestus muitus bei kitus ekonominius sprendimus, nusmukdžiusius akcijų biržų rezultatus visame pasaulyje. Vis tik reikia prisiminti, kad kaupimas pensijų fonduose yra maratonas, o ne sprintas. O skaičiuojant bendrą rezultatą nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc.“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Praėjusių metų pabaigoje perkopęs 9 mlrd. eurų ribą, Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas šiek tiek sumažėjo, tačiau neabejotina, kad, finansų rinkoms stabilizavusis, vėl ims augti. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupta bendra įmokų ir agreguoto pelno suma siekia beveik 9,53 mlrd. eurų.

Bendrai pirmąjį šių metų ketvirtį į pensijų fondus buvo pervesta 208,6 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 35,7 mln. eurų. Nors nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto investicinis pelnas yra neigiamas ir sudaro -4,4 proc., ilgalaikio, nuo veiklos pradžios skaičiuojamo, GCF rezultato tai praktiškai nepaveikė – jų pelningumas vis dar išlieka didesnis nei 70 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį 4,4 proc. smuktelėjo ir III pensijų pakopos fondų fiksuotas bendras svertinis vidurkis. Bendrai III pakopos fonduose sukaupto turto vertė kovo pabaigoje buvo 407,5 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra dabartinės 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai į pastarųjų mėnesių įvykius reagavo nevienodai. Kovo pabaigoje didžiausią kritimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiek tiek viršijusį 6 proc., fiksavo 23-29 m. amžiaus grupės pensijų fondų svertinis vidurkis. Mažiausiai, nepilnais 0,9 proc., per metus sumažėjo 65-71 m. amžiaus grupės fonduose sukauptas turtas.

Tuo tarpu nuo veiklos pradžios didžiausią prieaugį kovo pabaigoje fiksavo 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai. Bendras jų svertinio vidurkio prieaugis šiuo metu siekia 82,6 proc. Nedaug atsilieka ir 37-43 m. (+81,35 proc.) bei 30-36 m. (+79,9 proc.) amžiaus grupių pensijų fondų rezultatai. Konservatyviausio, Turto išsaugojimo fondo svertinio vidurkio rezultatas kovo pabaigoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko vidutiniškai 1,2 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja 12,6 proc. augimą.

„Veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.“, – skaičiuoja T. Gudaitis.

Svarbiausia – nepamesti galvos

LIPFA vadovas akcentuoja, kad finansų rinkoms koreguojantis žemyn, svarbu nepanikuoti, nes bet kurį nuosmukį visuomet keičia augimas.

„Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimas yra grindžiamas gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose, siekiant pasinaudoti ilgalaikiu finansų rinkų augimu, yra didesnė akcijų dalis, o vis labiau artėjant pensijai, pamažu didinama konservatyvių investicijų dalis, kad būtų apsaugota visa sukaupta suma. Toks modelis padeda užtikrinti nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą per visą gyvenimą, iki pat pensinio amžiaus“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Jis įsitikinęs, kad susinormalizavus visiems dabar vykstantiems ekonominiams procesams, finansų rinkos vėl ims žaliuoti. Pasak T. Gudaičio, svarbu prisiminti pagrindinį į pensijų fondus investuojamų lėšų tikslą – sukaupti papildomų pajamų senatvei.

„Kitaip tariant, tikslas yra ilgalaikis. Žvelgiant tiek į pensijų fondų grąžos rezultatus nuo veiklos pradžios, tiek į bendrą juose sukauptą turtą, akivaizdu, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti dabartiniai finansų rinkų stabtelėjimai turi visiškai minimalų ir ilguoju laikotarpiu neišliksiantį poveikį“, – reziumuoja T. Gudaitis.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

Nuo 2025 m. pradžios

Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)

Pensija 1996–2002

-6,09 %

76,36 %

Pensija 1989–1995

-5,71 %

79,90 %

Pensija 1982–1988

-5,76 %

81,35 %

Pensija 1975–1981

-5,78 %

82,59 %

Pensija 1968–1974

-4,04 %

71,25 %

Pensija 1961–1967

-1,99 %

40,45 %

Pensija 1954–1960

-0,88 %

15,31 %

Turto išsaugojimo fondas

-1,19 %

12,61 %

Bendras svertinis vidurkis

-4,52%

70,15%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

Nuo 2025 m. pradžios

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

-5,64 %

Mišraus investavimo P3P fondai

-2,95 %

Mažesnės rizikos P3P fondai

-0,27 %

Bendras svertinis vidurkis

-4,43 %

 

LIPFA: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba nesupranta Europos…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė parengusi teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Ministerijos teigimu, šios pataisos pagerins esamą pensijų sistemą. Deja, siūlymuose nėra jokių objektyviais duomenimis grįstų ekonominių vertinimų, kokią įtaką šie siūlymai iš tikrųjų turės tiek mūsų šalies gyventojams, tiek valstybei ilguoju laikotarpiu. Dar daugiau: ministerijos siūlomos pataisos iš esmės prieštarauja tarptautinių bei vietinių ekspertų ir Europos Komisijos bei EBPO rekomendacijoms.

Nors ministerija teigia „intensyviai dirbusi ir besikonsultavusi su specialistais ir socialiniais partneriais“, panašu, kad ne tik vietinių ekspertų, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu išsakyti siūlymai ministerijos atstovų arba nebuvo išgirsti, arba yra ignoruojami.

Pavyzdžiui, vos prieš pora savaičių, kovo 19 dieną, Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga. Piliečių gerovės ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos konkurencingumo skatinimo strategija“. Jame pabrėžiama, kad automatinį įtraukimą į pensijų sistemas taikančių ES valstybių narių teigiama patirtis nedviprasmiškai rodo, jog šią praktiką reikėtų plačiau skatinti visoje Europos Sąjungoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) praėjusią savaitę paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą. Joje, be kita ko, konstatuojama, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu sukrėtimu, todėl reikės imtis politinių priemonių daugelyje sričių, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatos apsaugą“ EBPO pabrėžia, kad skatinimas naudotis privačiomis pensijų sistemomis padėtų sumažinti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimo spaudimą.

Lietuva tuo tarpu pensijai skirtus pinigus planuoja išdalinti anksčiau laiko, atsisakyti  automatinio įtraukimo į kaupimą ir įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį ir nuolatinį įmokų stabdymą, net nepaisant to, kad EBPO ataskaitoje yra įvardijama, kad mūsų šalyje šiuo metu galiojanti papildomo kaupimo sistema, priešingai nei kitų regiono valstybių, jau ir dabar yra savanoriška. Ministerija itin akcentuoja po šio pakeitimo atsirasiantį sistemos patrauklumą ir lankstumą, tačiau nė žodžiu neužsimena apie tai, kaip šie sprendimai paveiks tiek valstybės finansus, tiek kiekvieno žmogaus galimybes ateityje gauti bent jau pakankamą pensiją. Kitaip tariant – SADM siūlymai pateikia tikrai nemažai galimybių, kaip nebekaupti papildomai, ar sukauptas lėšas atsiimti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, bet nei vieno siūlymo, kaip susitaupyti sotesnei senatvei.

Net ir pačius minimaliausius ekonomikos pagrindus turintis žmogus supranta, kad, senėjant visuomenei, augs ir pensininkų išlaikymo našta. Susilpninus papildomo kaupimo sistemą, vien ant valstybės pečių kris kur kas didesnė būsimų pensininkų išlaikymo našta. Kaip žinia, valstybė pinigų negamina, vadinasi, neišvengiamai bus didinami mokesčiai ir/arba ilginamas pensinis amžius.

Kaip dar vieną argumentą siūlomiems pakeitimams, SADM pasitelkia Konstitucinio teismo (KT) nutarimą. Jame, beje, patvirtinama, kad „siekiant kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinti efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje, be kita ko, numatyta, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, kad būtų pasiektas jo tikslas“ ir primenama, kad papildomas kaupimas yra Lietuvos pensijų sistemos dalis ir bet kokie jos pakeitimai neturėtų griauti bendros sistemos.

Ministerija taip pat patogiai nutyli, kad KT išaiškinime sakoma, jog „tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Šią formuluotę tikrai atitinka SADM siūlymai leisti atsiimti visas lėšas, kai pensijų sistemos dalyvis netenka 70-100 proc. darbingumo, kai jam nustatoma sunki liga ar paliatyvios pagalbos poreikis. Tačiau siūlymai neribotai stabdyti kaupimą ar netgi skatinti jį apskritai nutraukti yra panašesni ne į išimtis ar racionalią bei toliaregišką socialinę politiką, o tiesiog į pataikavimą emocijoms.

Ironiška tai, kad ir šie Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu gyventojams sukels būtent neigiamas emocijas. Galimybė nekaupti papildomai dabar atrodo labai viliojančiai, bet artėjant pensiniam amžiui ir gaunant minimalią „SoDra“ pensiją, jis tikrai nebeatrodys toks patrauklus ir beveik garantuotai atneš tik nusivylimą.

Deja, SADM nutyli ne tik šiuos aspektus, bet ir sėkmingai ignoruoja bet kokius tiek vietinių, tiek tarptautinių ekonomikos ekspertų perspėjimus apie pensijų sistemos išbalansavimą ir netgi nesivargina aiškiai argumentuoti, dėl kokių priežasčių, jos nuomone, šie perspėjimai nėra svarūs ir svarbūs.

Nauja apklausa patvirtina nuogąstavimus, kad siūlomi pensijų sistemos pakeitimai…

Valdantiesiems užsimojus keisti pensijų sistemos taisykles, ekspertai perspėja, kad tai turėtų itin neigiamų pasekmių tiek artimiausioje ateityje, tiek ilguoju laikotarpiu. Visų pirma – nukentėtų patys žmonės, kurių pajamos senatvėje dėl to neišvengiamai sumažėtų, o dėl to išaugtų ir fiskalinis spaudimas valstybei. Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir nauja kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos rezultatai parodė, kad, atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos, taip potencialiai padarytų iki dviejų trečdalių respondentų.

Į klausimą, ar atsiimtų sukauptus pinigus iš II pakopos, jei tokia galimybė atsirastų, teigiamai atsakė 47 proc. žmonių. Dar 19 proc. kol kas nėra apsisprendę ir tik trečdalis (34 proc.) patvirtino, kad sukauptas lėšas ir toliau paliktų pensijų fonduose.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis įsitikinęs, kad galutinis lėšas atsiimančių žmonių skaičius viršytų 50 proc.

„Be tų 47 proc., kurie jau tikrai žino, kad sukauptas lėšas išsiims, dalis tokių būtų ir tarp šiuo metu dar neapsisprendusiųjų. Skaičiuojant, kad tokių būtų pusė, lėšas iš II pakopos atsiimančių žmonių bendras skaičius Lietuvoje priartėtų prie 60 proc. Asociacijos ekspertų nuomone, būtent toks variantas ir yra labiausiai tikėtinas“, – sako T. Gudaitis.

Jis primena, kad prieš nepamatuotą pensijų sistemos išbalansavimą aiškiai pasisakė ir Konsituticinis Teismas, nurodęs, kad „siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Didžiausia dalis atsiimsiančiųjų lėšas, pasak apklausos rezultatų, būtų tarp mažiausiai uždirbančiųjų ir žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Respondentų grupėje, kurioje vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka iki 400 eurų pajamų, sukauptas lėšas atsiimtų du trečdaliai asmenų, o tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo ši dalis didėja net iki 78,9 proc.

Šiek tiek dažniau lėšas iš II pakopos taip pat atsiimtų sukūrusieji šeimas (48,3 proc.) – palyginti su vienišiais (40,4 proc.) – ir gyvenantieji mažesniuose miestuose bei rajonų centruose (51,1 proc.), palyginti su gyvenančiais kaimo vietovėse (46,8 proc.) ir didmiesčiuose (44,4 proc.).

Ženkliai sumažėtų ir liekančiųjų II pakopoje

Be lėšų atsiėmimo galimybės, respondentų buvo klausiama ir apie tai, ar, pakeitus pensijų sistemą pagal naujuosius siūlymus, jie ir toliau kauptų lėšas II-oje pakopoje. Atsakymo į šį klausimą rezultatai rodo labai panašias tendencijas.

Kad tikrai liktų II-oje pakopoje ir toliau kauptų joje savo pensijos dalį, atsakė vos 32 proc. respondentų. 36 proc. pareiškė, kad kaupimą joje nutrauktų, dar 11 proc. – kad liktų II pakopoje, bet kaupimą laikinai sustabdytų. Penktadalis respondentų atsakymo į šį klausimą kol kas neturi.

Blogiau nei Estijoje

T. Gudaitis primena, kad Estijoje, kurioje finansinės sąlygos dalyvauti pensijų sistemoje buvo palankesnės gyventojams nei mūsų šalyje, iš II-osios pakopos jau yra pasitraukę beveik keturi iš dešimties gyventojų.

„Šiuo metu mūsų valstybė prie žmogaus kaupimo antroje pakopoje prisideda, sumokėdama 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Estijoje valstybės parama yra pustrečio karto didesnė ir siekia 4 proc. Nepaisant kur kas svaresnės valstybės paramos, iš jos pensijų sistemos II pakopos jau pasitraukė daugiau nei trečdalis gyventojų. Galima tik įsivaizduoti, kokį žmonių ir kapitalo nuotėkį patirs Lietuvos pensijų sistema, priėmus naujuosius pakeitimus“, – perspėja LIPFA vadovas.

Įdomu, kad didžiausia dalis nurodžiusiųjų, jog tęstų dalyvavimą II pakopoje ir po siūlomų pakeitimų priėmimo, yra tarp vyriausių, 56-erių metų ir vyresnių, respondentų. T. Gudaičio nuomone, tai rodo, kad, artėjant pensiniam amžiui, žmonės kur kas atsakingiau žiūri į ateitį ir geriau supranta papildomo kaupimo pensijai naudą ir svarbą.

„Gaila, kad atsakingesnio požiūrio, panašu, stokoja dabartinės valdančiosios daugumos atstovai. Ne tik vengiama aiškiai atsakyti, kaip planuojama spręsti senėjančios visuomenės pensijų sistemos iššūkius ateityje, bet ir visiškai ignoruojama gyventojų pensijų fonduose jau dabar akumuliuoto kapitalo nauda artimiausioje ateityje – kaip įrankio finansuoti sparčiai augančius Lietuvos saugumo ir gynybos poreikius“, – apgailestauja LIPFA vadovas.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje buvo atliekama 2025 m. vasario 17-27 dienomis, joje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Pensijų fonduose – 3,6 mlrd. Eurų investicijų potencialas į…

Iki 2028 m. antros pakopos pensijų fondai į šalies ekonomiką ir gynybos infrastruktūrą potencialiai galėtų investuoti iki 3,6 mlrd. Eurų, jei būtų sukurti tinkami investavimo instrumentai, liberalizuotos investicijų diversifikavimo taisyklės bei būtų išlaikytas kaupiamosios pensijų sistemos stabilumas.

„Žinant Vyriausybės poreikį, kad jau šiais metais gynybai siekiama skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto, atitinkamai Lietuvai iki 2030 reikia papildomai sugeneruoti 12 mlrd. eurų. Dalį šios sumos galima būtų gauti daugiau investuojant Lietuvoje pensijų fondų turto, investicijas nukreipiant ten, kur Lietuvos gyventojai, pensijų fondų dalyviai, uždirbtų investicijų grąžą, o Lietuvos valstybei tektų mažiau skolintis“, – komentuoja Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Lietuvos banko duomenimis šiuo metu didžioji dalis Lietuvos pensijų fondų valdomo turto yra investuojama į užsienio valstybių vertybinius popierius – daugiausia į įvairių pasaulio šalių įmonių akcijas ir jų fondus bei skolos vertybinius popierius. Beveik milijardas eurų jau dabar skiriamas Lietuvai: trečdalis – įmonių akcijoms, privataus kapitalo, infrastruktūros ir nekilnojamojo turto fondams, du trečdaliai – kredito instrumentams: valstybės ir įmonių obligacijoms ir kitiems aukšto likvidumo instrumentams.

Pasak T. Gudaičio, Vyriausybės šiuo metu kuriamo 12 milijardų eurų plano dalis galėtų būti į Lietuvą nukreiptos pensijų fondų investicijos, skirtos gynybos infrastruktūrai, energetikos projektams. Tokiu būdu galėtų būti sukurtas sėkmės ratas – investicijos augintų Lietuvos bendrąjį vidaus produktą, taip didindamos gyventojų, kaupiančiųjų pensijai turto vertę, kuri galės toliau būti nukreipta kurti šalies gerovę. 

Pakeitus šiuo metu galiojantį reglamentavimą bei sukūrus tinkamus finansinius instrumentus, kurie užtikrintų pensijų fondų turto investicijų ilgalaikį stabilumą ir patrauklią lyginant su užsienio rinkose uždirbamą investicijų grąža, būtų galima jau šiemet didinti investicijų į Lietuvos ekonomiką dalį.

„Liberalizavus diversifikavimo taisykles, reikėtų sukurti infrastruktūros projektų finansavimo instrumentus, per kuriuos pensijų fondų valdomos investicijos galėtų būti nukreipiamos į planuojamą statyti gynybos infrastruktūrą, tuo pačiu auginant kaupiančiųjų grąžą“, – sako T. Gudaitis.

Prognozuojama, kad pensijų fondų turtas investicijų grąžos bei naujų įmokų dėka po ketverių metų galėtų pasiekti 14,5 mlrd. eurų, jei būtų užtikrintas sistemos stabilumas. 

LIPFA: Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymus, kaip būtų galima tobulinti II pensijų sistemos pakopą. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu – tokie siūlymai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, o juos įgyvendinus neigiamą įtaką labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
 
„Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo orių pensijų reforma”, – spaudos konferencijoje sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
 
Anot jo, ministerijos siūlymai didžiausią neigiamą įtaką turės mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o tam, kad ateityje išlaikytume pakeitimo normą tame pačiame lygyje, kaip ir dabar, reikės ženkliai didinti mokesčius gyventojams ar net skatinti, kad 700 tūkst. imigrantų atvyktų į Lietuvą.
 
„Kaip bebūtų gaila, tie Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymai yra orientuoti prieš mažas ir vidutines pajamas gaunantį žmogų. Jam tiesiog pasakoma, kad „tavęs praktiškai neskatinsime kaupti antrojoje pakopoje“, – kalbėjo T. Gudaitis.
Visos autorinės teisės yra saugomos LIPFA ©
Theme by Colorlib Powered by WordPress