Finansinis horoskopas Lietuvai: polinkis rizikuoti kriptovaliutomis išlieka, logiką nusveria…

Europos Sąjungos (ES) šalyse periodiškai matuojamo gyventojų finansinio raštingumo lygio tyrime Lietuva 2023 metais ypatingai neišsiskiria. Daugeliu aspektų laikomės arti bendro vidurkio ir, kas maloniai stebina, net ir pajamų netekimą reikšminga dalis visuomenės kurį laiką sugebėtų padengti santaupomis. Vis dėlto, jei Eurobarometro duomenys būtų horoskopas, jame rastume įdomių savo finansinio elgesio aspektų – nuo nepasitikėjimo savo srities žinovais iki polinkio rizikuoti kriptovaliutų loterijoje.

Šiandienos pragiedruliai

Pagaliau išgirdome patarimus turėti santaupų juodai dienai ir tai suteikia vilties, kad ilgalaikių finansinių poreikių planavimas prioritetų sąraše kils aukščiau. Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje iš viso 70 proc. (ES – 67 proc.) gyventojų mažiausiai nuo mėnesio iki pusmečio ir ilgiau išsilaikytų iš anksčiau susitaupytų lėšų.

Reikšminga visuomenės dalis vienokią ar kitokią finansinę pagalvę šiuo metu turi ir tai yra gera žinia. Kita vertus, nemažai tokių žmonių, kurie pakliūtų į nepavydėtiną situaciją, jei netektų pagrindinio pajamų šaltinio. Būtent jie yra didžiausios rizikos zonoje, kadangi nesugebėtų finansuoti ne tik pagrindinių savo ir savo šeimos poreikių, bet ir tikėtina, turimų finansinių ir kitų įsipareigojimų.

Mažiau nei mėnesiui santaupų užtektų 8 proc. gyventojų mūsų šalyje ir 9 proc. Europoje, bet atitinkamai 17 ir 16 proc. tam lėšų išvis neturi.

Pats geriau žinau. Ar tikrai?

Didžiausią nerimą keliančiu atradimu Eurobarometro tyrime tapo tai, kad bankų, finansų, investicijų ir draudimo specialistų patarimais iš esmės nebetikima. Jais pasitiki vos 4 proc. Lietuvos ir 6 proc. ES gyventojų, atitinkamai 30 ir 32 proc. pasitiki tik „šiek tiek“. Visi kiti abejoja, ar čia gautų geriausius kliento interesus atitinkantį patarimą.

Akivaizdu: pralaimime konkurenciją interneto patarėjams ir beveidžiams skambinėtojams telefonu. Tačiau nerimas dėl pajamų dydžio ar finansinės situacijos juk niekur nedingo, o siūlomi greito praturtėjimo receptai, deja, ir toliau randa savo auditoriją.

Lietuvoje kokį nors investicijų produktą tvirtina turintys 14 proc. gyventojų, kai europinis vidurkis siekia 24 proc. Iš kitos pusės, jei ES ypač rizikingomis ir smarkiai svyruojančiomis kriptoinvesticijomis užsiima 6 proc., tai mūsų šalyje – net 11 proc. apklaustųjų.

Būtų galima manyti, kad Lietuvoje jaučiamas apetitas rizikai, tačiau keliolika metų patys uždavę toną, kokios rizikos pensijų fonde norėtų kaupti lėšas senatvei, šalies gyventojai masiškai rinkosi atsargesnes strategijas, tiems patiems finansų konsultantams prieš tai išaiškinus visus rizikavimo pliusus ir minusus.

Saugok daiktus, pats – kaip nors

Eurobarometro duomenys atskleidžia dar vieną svarbų aspektą: esame susitelkę į esamąjį momentą ir linkę saugoti savo turtą labiau nei save. Gyvybės draudimą mūsų šalyje turi 34 proc., ES – 31 proc. tyrimo dalyvių. Atitinkamai turtą – nekilnojamąjį, automobilį – Lietuvoje draudžia 41 proc., Europos šalyse – 46 proc. gyventojų.

Įsigyjant būstą su paskola neįmanoma apsieiti ir be paties būsto, ir be perkančiojo gyvybės draudimo. Tačiau Lietuvoje būsto paskolas turi mažiau gyventojų (13 proc.), palyginti su ES (20 proc.), ir vis tiek turto draudimas (į kurį patenka ir automobilių draudimas) laimi prieš gyvybės draudimą. Vadinasi, turto apsauga mums svarbesnė nei rizikos sveikatai ar gyvybei.

Tolimu miražu laikoma ir pensija, kuriai Lietuvoje teigia kaupiantys 24 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ES – 22 proc., o užtikrintumo šiuo laukiančiu gyvenimo etapu neabejotinai trūksta. Komfortišku gyvenimu išėjus į pensiją šalyje tiki arba labiau tiki 31 proc., o ES – 42 proc. respondentų. Priešingoje pusėje yra po 66 ir 54 proc. gyventojų, kurie nemano, kad tapę pensininkais gerai gyvens.

Dar liūdnesnė situacija privačius pasiruošimo pensijai instrumentus iš esmės keitusioje ir gyventojų santaupas perskirsčiusioje Lenkijoje, kurioje pasitikėjimas pensija yra žemiausias visoje ES ir sudaro vos 20 proc.

Greitai nebus gerai

Gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Šioje srityje išties blizgame. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi puikiai įvaldę internetinę bankininkystę, mobilius mokėjimus ir kitas skaitmenines finansų paslaugas. Europos vidurkis gerokai kuklesnis ir sudaro tik 36 proc.

Deja, tačiau gyvenimą supaprastinančias ir palengvinančias technologijos įvaldo ir tie, kurie neprisiimdami atsakomybės siūlo ypač rizikingus ir lengvus greito praturtėjimo receptus, atsižvelgdami į didžiausią mūsų silpnybę: norą gyventi geriau, bet kartu ir neapsisunkinti to siekiant.

Jei bendruose finansiniuose statistinio Lietuvos gyventojo bruožuose atpažinote save ir manote, jog negaliu patarti taip, kaip būtų geriausia jums, siūlau vadovautis tuo, kas veikia visomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Pasitikėkite savo logika, nuoseklumu ir finansine disciplina. Ir, be abejo, susitikime po metų aptarti, kaip pasikeitė situacija.

Apklausa: nematomas milijonas kaupiančiųjų pensijai

Politikams žongliruojant idėjomis, kaip Lietuvoje būtų galima tobulinti kaupimo pensijai sistemą, paaiškėjo, kad keturi iš penkių šalies rinkėjų net neįsivaizduoja, kiek joje realiai dalyvauja žmonių. Nors papildomai savarankiškai savo būsimai pensijai kaupia 1,4 mln., arba beveik pusė Lietuvos gyventojų, teisingai šį skaičių galėjo įvardyti tik kas penktas šalies pilietis.

Reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, beveik kas antras apklausos dalyvis (45 proc.) apie papildomo kaupimo pensijai dalyvių skaičių nežinojo nieko, dar kas trečias (30 proc.) manė, kad kaupiančiųjų skaičius svyruoja apie 400 tūkstančių.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad teisingą atsakymą, jog II ir III pakopos fonduose dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, pasirinko vos 21 proc. apklausos dalyvių.

„Savarankiško kaupimo pensijai mastas visuomenės akyse yra nuvertintas, tarsi jis liestų iš esmės visus dirbančiuosius, arba beveik pusę Lietuvos, o tik nereikšmingą jos dalį. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, nes atskiras visuomenės narys tikrai ne kiekvienu atveju žino, kiek šalyje yra pacientų ar mokesčių mokėtojų, tačiau jei tokiam požiūriui pasiduos sprendimus priimantys politikai, mes ne artėsime prie visuomenės senėjimo problemos sprendimo, o kaip tik tolsime nuo jos“, – sako  jis.

Nežinojo, negalėjo pasakyti, arba neteisingus atsakymus rinkosi iš viso 79 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžiausia jų dalis, arba beveik kas antras net nerizikavo rinktis iš pateiktų kaupimo dalyvių skaičių variantų, kas trečias kaupiančiųjų skaičių sumažino iki 400 tūkst., 3 proc. galvojo, kad greičiausiai kalbama vos apie 400 žmonių.

Pasak T. Gudaičio, vien glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruotuose II pakopos fonduose kaupia apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, tai yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, kuri ir uždirba pajamas valstybės biudžetui, tačiau baigę profesinę veiklą būtent jie rizikuoja patirti juos galinčių išlaikyti dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimą.

„Matydami tai, kaip lengvai žongliruojama nežinojimu, laikome savo pareiga akcentuoti, kiek žmonių atsakingai planuoja savo finansinę ateitį. Tikimės, kad tam daugiau dėmesio skirs ir valstybės institucijos, padėdamos suformuoti realų situacijos suvokimą, išryškinti visuomenei ir jos ateičiai svarbius aspektus, besilaikydamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų užtikrinti pensijų sistemos nuoseklumą bei stabilumą. Antraip, jau dabar turėdami apie 611 tūkst. senatvės pensininkų, kurie sudaro apie penktadalį šalies gyventojų ir ypač dažnai patiria finansinį nepriteklių, toliau suksimės tarsi užburtame nežinojimo rate“, – sako T. Gudaitis.

Prasčiausiai apie privataus kaupimo pensijai apimtis šalyje informuoti dabartiniai pensininkai, moksleivių ir studentų grupė, taip pat bedarbiai. Atitinkamai 59 proc., 58 proc. ir 48 proc. jų nežinojo, kiek Lietuvoje žmonių kaupia pensijai.

Tuo tarpu tarp geriausiai informuotų atsidūrė specialistai bei tarnautojai (29 proc.), darbininkai (28 proc.) bei verslininkai (24 proc.).

Anot asociacijos vadovo, nors asmeninio kaupimo pensijai sistema yra reikalingiausia gaunantiems mažiausias pajamas, deja, pastarieji ją ir įsivaizduoja klaidingai.

„Didžiausia dalis, arba 52 proc. apklausos dalyvių, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 400 eurų, sakė nežinantys, kiek žmonių Lietuvoje kaupia asmeniškai. Liūdina tai, kad būtent nedideles pajamas gaunantieji, jeigu kaupia būsimai pensijai, labiausiai jaučia ir valstybės taikomą finansinę paskatą atsidėti dalį atlyginimo laukiančiai pensijai, kadangi valstybės parama yra susieta ne su konkretaus dirbančiojo, o su vidutiniu šalies atlyginimu“, – pastebi jis.

Be to, anot T. Gudaičio, kuo anksčiau yra pradedama kaupti, tuo geresnių rezultatų galiausiai pasiekiama – ir dėl maksimaliai ilgo kaupimo laiko, ir dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuomet pinigai patys pradeda uždirbti pinigus. Vis dėlto, ypač jauniems žmonėms pasiryžti tokiam žingsniui nėra paprasta, kadangi pensijos tema jiems neretai atrodo tolima, dar neaktuali, o pagunda išleisti pajamas čia ir dabar – labai patraukli.

Apklausos duomenimis, nors atsakydami į klausimą apie kaupiančiųjų pensijai skaičių klydo iš esmės visų socialinių grupių atstovai, tačiau tarp labiau išsilavinusių, didesnes pajamas gaunančiųjų klaidų pasitaikė mažiau.

Tai, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,4 mln. žmonių, teisingai atsakė 28 proc. tų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurų ir 25 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos visuomenės atstovų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai.

Paradoksas: kas antras Lietuvos gyventojas išskiria pajamų trūkumą pensijoje…

Nuo valstybės imančių visiškai priklausyti pensininkų didžiausia problema yra pernelyg mažos pajamos, mano beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Paradoksalu, bet antra tiek žmonių asmeniškai nieko nedaro, kad pasirūpintų didesnėmis savo pajamomis senatvėje, atskleidė reprezentatyvi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa.

Apklausos, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), duomenimis, pernelyg mažas pensininkų pajamas kaip didžiausią jų iššūkį ar problemą įvardijo 45 proc. apklaustųjų. Lygiagrečiai 47 proc. respondentų pripažino, jog galvodami apie laukiančią pensiją jie papildomai savo finansų nekaupia – netaupo ir neinvestuoja.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad susiklosčiusi situacija panaši į kelių eismo taisyklių išmanymą: vairuotojams teorija gerai žinoma, bet anaiptol nebūtinai taikoma praktikoje.

„Mes taip susigyvenome su situacija, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, pensijų dydžiai iš esmės priklauso nuo politinių sprendimų, todėl kaip ir tapo įprastu dalyku, jog karta po kartos pensijos yra mažos, jų nepakanka, taip buvo ir bus. Ir išties čia didele dalimi matome, kad pusė gyventojų tokia realybę priima pasyviai – nieko nedarydami“, – pastebi jis.

Dėl šio jau taisykle tapusio paradokso, kai kiekvienas žino, kad išėjus į pensiją, pajamos gali smarkiai smukti ir išgyventi nebus paprasta, T. Gudaitis pripažįsta netikintis, kad asmeninei iniciatyvai taupyti pensijai palikti gyventojai pakeis savo finansinius prioritetus bei įprastą elgesį.

Vardindami didžiausius šalies pensininkų iššūkius, 26 proc. apklausos dalyvių išskyrė dideles išlaidas komunaliniams mokesčiams, vaistams, drabužiams, transportui, dar 14 proc. – sunkiai prieinamas sveikatos paslaugas.

7 proc. rinkosi nutrūkusius pensininkų socialinius ryšius bei bendravimą, apribotą judumą. 8 proc. senjorų bėdų nežinojo arba negalėjo jų įvardinti.

T. Gudaitis sako, jog iš esmės visus rūpesčius pensijoje lemia pajamų dydis.

„Pakankamo dydžio pajamos spręstų ir galėjimą be rūpesčių apmokėti sąskaitas, nusipirkti reikalingų vaistų, drabužių, rinktis transportą ar mobilumą užtikrinančias kitas priemones, dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose. Net sveikatos paslaugas būtų galima pasiekti greičiau, turint galimybę naudotis privačia medicina. Klausimas apie didžiausius pensininkų iššūkius buvo su „kabliuku“, nes iš esmės viską išspręstų turimų lėšų kiekis“, – teigia jis.

Kita problemos pusė yra tai, kad net ir nutuokdami apie laukiantį nelengvą laikotarpį didelė visuomenės dalis renkasi nedaryti nieko.

Į klausimą, ar ruošdamasis pensijai žmogus imasi finansinių priemonių, tik 35 proc. pasakė, kad tikrai taip arba labiau taip. Variantus, jog ne (47 proc.) ar labiau ne (12 proc.) bendrai pasirinko 59 proc. apklausos dalyvių.

Savo finansinio elgesio laukiant pensijos negalėjo įvardinti 6 proc. respondentų.

„Žvelkime realybei į akis. Neįtraukti į pensijų kaupimą, neskatinami ir nemotyvuojami gyventojai to tikrai nepultų daryti patys. Tikriausiai kiekvienam yra smagiau gauti daugiau pajamų ir turėti laisvas rankas jas išleisti nieko nelaukiant. Su tokiu ramiu didelės visuomenės požiūriu į būsimą pensijos etapą yra didelė rizika, kad investicinė sąskaita ar kiti panašūs įrankiai norimo masinio efekto gali nepadėti pasiekti“, – sako T. Gudaitis.

Vien II pakopos pensijų fonduose savo pensijai Lietuvoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Kas mėnesį jie taupo nuo 2,1 iki 3 proc. atlyginimo, o valstybė jiems perveda papildomą finansinį paskatinimą – 0,6 arba 2,1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką iš valstybės biudžeto.

Šalies gyventojų apklausą pensijos tematika „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.

Pensijų fondai šiemet ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, turtas priartėjo prie…

Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc.. Po karu Ukrainoje supurtytų 2022 metų pagrindinė šalies pensininkų santaupų „kišenė“ šiemet nuosekliai augina savo vertę, išnaudodama pasaulio vertybinių popierių rinkų prisitaikymą prie naujų realijų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, III pensijų pakopos bendrasis svertinis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų. Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.

LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pastebi, kad šiemet rizikos amplitudė ir toliau išlieka plati, tebesitęsia ir įkaitusios ekonomikos vėsinimas, dėl kurio visame pasaulyje brangsta pinigai. Vis dėlto, jo teigimu, šalies pensijų turto valdytojams pavyko išnaudoti pasitaikiusias galimybes ir padidinti būsimųjų pensininkų turto vertę.

„Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, – sako T. Peciukevičius.

Akcijos lenkė obligacijas

Geriausius rezultatus šiemet sausį-birželį pademonstravo jaunesniems gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis yra didesnė negu obligacijų. Pačių jauniausių, 21-27 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo +10,47 proc. bendrą svertinę grąžą.

Panašiai judėjo ir 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų turtas II pakopoje, jis šiemet +10,41 proc. didesnis. 35-41 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyviai pirmąjį pusmetį uždirbo +10,25 proc. daugiau, o 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinis vidurkis šiemet pakilo +10,22 proc.

Anot T. Peciukevičiaus, konservatyvesnes investavimo strategijas taikantys II pakopos pensijų fondai uždirbo kiek kukliau. 49-55 metų kaupiančiųjų fondų vertė šiemet padidėjo +8,52 proc., o 56-62 metų II pakopos dalyvių turto vertė pakilo +5,61 proc. 63-69 metų kaupiančiųjų, tarp kurių yra ir pensijos amžių pasiekusių asmenų, kaupiamo turto vertė šiemet padidėjo +3,19 proc.

Ypač konservatyvūs II pakopos turto išsaugojimo pensijų fondai šiemet pasiekė bendrą teigiamą +3,01 proc. svertinį vidurkį.

„Šiais metais II pakopos pensijų fondai, veikiantys gyvenimo ciklo formatu ir kaupiančiajam artėjant prie pensijos amžiaus laipsniškai mažinantys investicijų riziką, savo specifiką aiškiai atskleidžia per veiklos rezultatus. Nė vienos amžiaus grupės investicijoms nepavyksta išvengti svyravimų rinkose, tačiau toks ir yra tikslas – ruošiantis pradėti naudoti santaupas siekiama, kad jų vertė kistų kuo mažiau“, – sako T. Peciukevičius.

III pakopoje irgi atsipirko rizika

Trečioje pensijų pakopoje, kurios dalyviai taiko asmenišką kaupimo tempą, šiemet sublizgėjo rizikingiausi, didesnės akcijų dalies pensijų fondai. Jų bendras svertinis vidurkis pirmąjį šių metų pusmetį siekė +9,27 proc., o vien per antrąjį ketvirtį jis buvo +4,58 proc.

Mišraus investavimo III pakopos pensijų fondų bendra svertinė grąža pirmąjį pusmetį sudarė +4,99 proc., o antrąjį ketvirtį +2,67 proc.

Mažesnės rizikos ir patys konservatyviausi III pakopos pensijų fondai šiemet pasiekė +2,17 proc. bendrą svertinį vidurkį. Tuo tarpu per antrąjį ketvirtį jų grąža sudarė +1 proc.

„Kaip ir II pakopoje, III pakopoje geriausius rezultatus pirmąjį pusmetį pademonstravo fondai, kurie prisiima daugiau investavimo rizikos ir renkasi dinamiškas, greičiau ir stipriau į ekonomikos pokyčius reaguojančias priemones. Tam tikrose situacijose kaip tik parankesnis stabilumas, tačiau šiemet padėtis palankiau klostėsi tiems, kurie pasitikėjo akcijų potencialu“, – teigia T. Peciukevičius.

II pakopos pensijų fondai	2023 m. II ketvirtis	Nuo 2023 m. pradžios	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	5,26%	10,47%	52,28%
Pensija 1989-1995	5,21%	10,41%	54,16%
Pensija 1982-1988	5,21%	10,25%	54,34%
Pensija 1975-1981	5,23%	10,22%	55,18%
Pensija 1968-1974	4,38%	8,52%	47,39%
Pensija 1961-1967	2,80%	5,61%	24,09%
Pensija 1954-1960	1,51%	3,19%	4,32%
Turto išsaugojimo fondas	1,40%	3,01%	2,38%

 

III pakopos pensijų fondai	2023 m. II ketvirtis	Nuo 2023 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	4,58%	9,27%
Mišraus investavimo P3P fondai	2,67%	4,99%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,00%	2,17%
Bendras svertinis vidurkis	3,56%	7,09%

 

Ir žmogaus, ir valstybės veiksmai turi būti ilgalaikiai

Vyriausybei svarstant galimus mokesčių sistemos pasikeitimus, žalą planuojant naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą kaupiantiems III pensijų pakopoje mato Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Ji perspėja, kad tokios iniciatyvos gali diskredituoti iniciatyvą kaupti ateičiai, nes gyventojui tai yra vienas ilgiausių savo trukme finansinių įsipareigojimų.

„Mums kelia nerimą, kad ne vienerius metus išlaikytą asmeninės finansinės atsakomybės kursą norima kardinaliai keisti, o valstybė gali ir nesilaikyti III pakopos pensijų fondų dalyviams duotų pažadų, atsisakyti savo įsipareigojimų iki šiol sudarytose sutartyse“, – teigiama LIPFA rašte Finansų ministerijai.

Raštas su pastabomis ir ekspertiniais vertinimais Finansų ministerijai buvo nusiųstas dar balandžio 11 dieną.

Anot asociacijos, šį kaupimo instrumentą, kaip ilgalaikio taupymo priemonę, gali diskredituoti iniciatyvos, neatsiejamos nuo planuojamų kaupiantiesiems nepalankių mokestinių paskatų pakeitimo.

Skaičiuojama, kad III pakopoje kaupia apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi galimybe patys spręsti, kiek atsidėti savo ateičiai, taip pat šiuo metu tai yra populiariausias įrankis darbdaviams motyvuoti savo darbuotojus. Tuo tarpu Finansų ministerija siūlo laipsniškai – po 10 metų – atsisakyti GPM lengvatos.

LIPFA nurodo, kad panaikinus lengvatą, III pensijų pakopos dalyviai ne tik negalėtų iš pajamų atskaityti pensijų įmokų sumų (iki 1500 eurų kasmet ir per metus sutaupyti iki 300 eurų), išaugtų jų mokėtino GPM suma, be to, būtų apmokestinama investicinė grąža, gaunama nutraukus sutartį.

Asociacija sklaido mitą, jog III pensijų pakopoje yra sudaromos galimybės pelnytis dideles pajamas gaunantiesiems.

„Šiuo metu taikomos 1500 eurų „lubos“ atskaitomų III pakopos pensijų įmokų sumoms, iš esmės neleidžiančios dideles pajamas gaunantiems asmenims naudotis ar piktnaudžiauti įtvirtinta lengvata ir einamuoju laikotarpiu susimažinti mokėtiną GPM visą įmokų sumą. Be to, faktiškai valstybė taiko atidėto GPM principą – suteikia mokesčių lengvatą dabar, bet ateityje pajamų mokestį susigrąžina, jei pensijų kaupimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko ir tampa akivaizdu, kad lengvatos tikslai – skatinti ilgalaikį kaupimą – nebus pasiekti“, – pabrėžiama rašte.

LIPFA siūlo atsisakyti GPM įstatymo pakeitimų, kuriais laipsniškai būtų nutraukta GPM lengvata III pakopos pensijų fondams. Asociacijos nuomone, turėtų būti užtikrinamas lengvatų tęstinumas galiojančioms sutartims, jei vis tik būtų pritarta III pensijų pakopos pensijų kaupimo lengvatų panaikinimui.

Panaikinusi lengvatą, skatinančią kaupti senatvei, Lietuva iškristų ir iš kaimyninių šalių, ir iš Europos konteksto. Tokio pobūdžio ir net didesnio masto lengvatas turi Estija (net 4 kartus didesnę), Latvija (2,5 karto didesnę), Danija, Švedija, Airija, Jungtinės Karalystės gyventojai.

„Norime atkreipti dėmesį, kad kaupimas pensijų fonduose yra vienas iš pačių ilgiausių savo trukme, nuolatinės savidisciplinos ir vartojimo mažinimo reikalaujantis įsipareigojimas iš gyventojo pusės, todėl užsienio šalių praktikoje toks elgesys yra aktyviai remiamas ir skatinamas. Lietuvoje III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 100 tūkst. asmenų, tarp kurių daugiausiai gaunančių vidutinio dydžio arba mažas pajamas. Būtent juos planuojami mokesčių pokyčiai paliestų skaudžiausiai“, – konstatuoja LIPFA. Ji mokesčių reformos kontekste pasigenda vertinimo, kaip mokestinės paskatos, mažesni ar didesni apmokestinimo tarifai prisidės prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo.

Kas antras Lietuvos gyventojas nežino, kas sudaro šalies pensijų…

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys.

50 proc. apklausos dalyvių pasirinko teisingą atsakymo variantą, šalies pensijų sistemai priskyrę „Sodrą“, II ir III pensijų pakopą. Tuo tarpu 12 proc., arba maždaug kas dešimtas išvis nežinojo, kas sudaro šalies pensijų sistemą. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių bei pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tai patvirtina dideles žinių spragas, kurios galiausiai perauga į negebėjimą priimti objektyvia informacija pagrįstų sprendimų dėl savo finansinės ateities bei pensininkų poreikių užtikrinimo.

„Nors kas antras šalies gyventojas nesuklydo atsakydamas, prisipažinsiu, tikėjausi geresnio rezultato. Lietuvos pensijų sistema nėra labai komplikuota ar tokia sudėtinga, kad nebūtų įmanoma jos suprasti. Tai, kad kas antras visuomenės narys ją interpretuoja savotiškai rodo, kad jos nesuvokia kaip visumos ir, tikėtina, todėl neišnaudoja visų jos teikiamų galimybių“, – teigia jis.

Lietuvoje – jau penktadalis pensininkų

Šalies pensijų sistemos pagrindas, arba vadinamoji I pakopa yra „Sodra“. Jos duomenimis, šiemet vasarį senatvės pensijos buvo mokamos 613,5 tūkst. gyventojų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbta informacija, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,86 mln. žmonių, tad senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. valstybės gyventojų.

„Vilmorus“ apklausoje 28 proc. respondentų būtent „Sodrą“ įvardijo kaip vienintelę šalies pensijų sistemos sudedamąją dalį. Pasak T. Gudaičio, kuris taip pat dėsto Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, teisingų atsakymų koreliavimas su įgytu išsilavinimu yra aiškus.

„Tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų didžiausia, net 60 proc. dalis teisingai pasakė, kad šalies pensijų sistemą sudaro „Sodra“ kartu su II bei III pensijų fondų pakopomis. Šioje grupėje 20 proc. pensijų sistemą tapatino tik su „Sodra“. Tuo tarp vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių jau 32 proc. tvirtino, kad sistema yra tik „Sodra“, tik truputį nuo pastarųjų atsiliko nebaigto vidurinio išsilavinimo atstovai: taip pat manė 30 proc. jų“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Net 29 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų nežinojo, kas sudaro Lietuvos pensijų sistemą, kai tarp aukštesnio ir aukštojo išsilavinimo atstovų tokių buvo atitinkamai 12 ir 11 procentų.

Pensininkų finansai – iš ES fondų?

Dešimtadalis apklausos dalyvių Lietuvos pensijų sistema pavadino tik II ir III pakopos pensijų fondus, tokių iš viso buvo 6 proc. Dar beveik 5 proc. sakė, kad tai yra valstybės biudžetas, Europos Sąjungos (ES) fondai.

Anot T. Gudaičio, jei „Sodra“ yra išties glaudžiai susijusi su valstybės finansais, tai ES fondai nėra ta institucija, kuri būtų atsakinga už tiesiogines finansines išmokas Lietuvos pensininkams. Vis dėlto, būtent toks scenarijus – biudžetas ir ES fondai – atrodo pats realiausias 9 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų, 6 proc. pensininkų, taip mano ir 6 proc. gyventojų šalies didmiesčiuose, neįskaičiuojant Vilniaus.

„Vakarų šalių visuomenėms amžėjant, nedarbingo amžiaus kitų visuomenės narių išlaikomų žmonių skaičius auga, čia ne išimtis yra ir Lietuva. Sunku įsivaizduoti, kaip efektyviai galėsime spręsti šiuos iššūkius, jei kas antras visuomenės narys dorai neįsivaizduoja, kokios institucijos ir iš kokių šaltinių senatvės pensininkams moka pensijas, kurių nepakankamas dydis yra vienas skausmingiausių klausimų dabartiniams pensininkams ir ne mažiau skausmingas gali būti būsimiems pensininkams“, – sako asociacijos vadovas.

Dar viena informuotumo klausimu jautri grupė netikėtai pasirodė esanti moksleiviai ir studentai. Negana to, kad tarp jų didžiausia, net 42 proc. dalis nežino, iš ko susideda Lietuvos pensijų sistema, taip pat didžiausia 15 proc. dalis mano, kad tai tik II ir III pakopos pensijų fondai. Anot T. Gudaičio, tokiu atveju reikėtų labiau saugoti į darbo rinką ateinančius jaunus žmones, kad jie netaptų įvairių pilkųjų schemų dalimi ir būtų įdarbinami skaidriai.

„Vilmorus“ šalies gyventojų apklausą atliko šiemet vasario 9-18 dienomis, joje dalyvavo 1003 gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.

Pensijų ekspertas iš Švedijos: norite geresnės pakeitimo normos, reikia…

ELTA, Edgaras Savickas

Švedijoje yra sukurtas geras pensijų sistemos balansas, sako „minPension I Sverige AB“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Johanas Hellmanas. „Dalis atsakomybės tenka valstybei, dalis – darbdaviui, dalis – gyventojui. Tai tvari sistema“, – sako jis.

Interviu Eltai pensijų ekspertas papasakojo apie Švedijoje populiarias profesines pensijas ir kaip jos veikia. „Tai yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo reikalas. Politikai net nenori čia kištis, jie galvoja, kad sistema veikia gerai. Tas pats ir dėl atlyginimų – juk valstybė nenustato atlyginimų, tai yra derybų klausimas“, – aiškino jis. Informacinį portalą apie pensijų dydžius valdančios įstaigos atstovas dar sakė, kad panaši priemonė galėtų atsirasti ir Lietuvoje. „Manau, kiekviena valstybė turėtų savo piliečiams pateikti tokią informaciją patogiai“, – sakė J. Hellmanas.

– Kokie yra įprasti švedo pajamų šaltiniai po to, kai jis nebedirba sulaukęs vyresnio amžiaus?

– Pensija Švedijoje sudeda iš kelių dalių. Valstybinė pensija daugumai žmonių apima didžiausią dalį, kuri sudaro 60–70 proc. Ji mokama visiems dirbusiems ir mokėjusiems mokesčius. Po to yra profesinė pensija, kurią moka darbdavys ir kurią gauna 9 iš 10 švedų. Galiausiai, yra ir trečia dalis – privačiai kaupiamos lėšos tiems, kurie gali sau tai leisti. Didžiajai daugumai žmonių privačios pensijos santaupos sudaro gana mažą procentą visos pensijos.

Palyginus gaunamą pensiją ir buvusį atlyginimą, pensijos lygis daugumai žmonių yra apie 60–70 proc.

– Lietuvoje profesinių pensijų nėra. Matyt, tai yra didžiausias skirtumas, lyginant su Švedijos sistema. Ar galėtumėte daugiau papasakoti apie tai, kaip profesinės pensijos veikia?

– Jos Švedijoje turi ilgą istoriją. Tai vienas svarbiausių klausimų profesinėms sąjungoms – susiderėti su darbdaviais dėl pensijų ir atlyginimų. Tai yra tradicija, veikianti kolektyviniuose susitarimuose. Tai nėra reguliuojama valstybės, tai yra susitarimai tarp darbuotojų ir darbdavių. Skirtingose srityse tai veikia skirtingai, netgi sunku pristatyti apibendrintą profesinių pensijų paveikslą. Tačiau daugumai žmonių jos svarbios. Vien valstybinė pensija, lyginant su buvusiu atlyginimu, sudaro apie 50–60 proc. Profesinė pensija prideda dar 10 ar 15 proc.

– Kaip manote, ar profesinės pensijos Švedijoje atsirado dėl to, kad tai socialdemokratiška valstybė su ilga profsąjungų istorija?

– Nesu tikras, kad tai yra priežastis. Tai labiau tradicija, įsitvirtinusi per daugelį dešimtmečių. Žinoma, gali būti ir socialdemokratų įtakos.

Sakyčiau, svaresnė priežastis yra jėgų pusiausvyra darbo rinkoje, darbuotojo ir darbdavio sukuriama partnerystė.

– Sakote, kad darbuotojų ir darbdavių jėgos darbo rinkoje yra vienodos?

– Manau, kad Švedijoje turime gerą pusiausvyrą. Turime derybas, istoriškai esame įpratę diskutuoti atsispirdami nuo faktų, ieškoti plačių sprendimų, o didelio masto nesutarimų net nesame turėję.

– Kokia yra viešoji nuomonė dėl profesinių pensijų Švedijoje? Ar politikai dažnai nori jas reformuoti?

– Profesinės pensijos daugumai švedų yra svarbios, tačiau dažnai jie to patys nesupranta. Daugumai pensijos atrodo kaip tolimas dalykas, jų dėmesys sutelktas į kitus dalykus, tokius kaip būsto paskolos ir kt. Esame bandę juos informuoti geriau, skirtingos profesinių pensijų įmonės rengė didžiules informacines kampanijas. Kalbant apie politikus, taip – valstybės pensijos yra jų valdymo sritis. Tuo metu profesinės pensijos yra darbdavių ir darbuotojų susitarimo reikalas. Politikai net nenori čia kištis, jie galvoja, kad sistema veikia gerai. Tas pats ir dėl atlyginimų – juk valstybė nenustato atlyginimų, tai yra derybų klausimas.

– Lietuvoje turime trijų pakopų pensijų sistemą, kurią sudaro valstybinė, pusiau privalomas kaupimas ir laisvanoriškas kaupimas. Šiuo metu diskutuojama dėl antrosios pakopos ir kai kurie politikai siūlo leisti žmonėms iš jos pasiimti sukauptas lėšas. Kaip manote, ar tai gera mintis?

– Nenoriu komentuoti Lietuvos pensijų sistemos, nes nesu pakankamai susipažinęs su ja ir čia vyraujančiomis sąlygomis. Dėl šios priežasties negaliu spręsti, ar tai gera idėja, ar bloga. Mano asmenine nuomone, Švedijoje turime gerą balansą. Dalis atsakomybės tenka valstybei, dalis – darbdaviui, dalis – gyventojui. Tai tvari sistema.

– Suprantu, bet Lietuvoje asmenys turi atsisakyti kaupimo antroje pakopoje. Ką apie tai manote? Ar taupymas pensijai turėtų būti kiekvieno asmeninis reikalas? Ar vis dėlto valstybė turėtų niuktelėti žmogų taupymo linkme?

– Priklauso nuo to, ką norite pasiekti. Jei tikslas yra geresnė gyvenimo kokybė išėjus į pensiją, tada turbūt gera mintis yra niuktelėti. Tačiau kaip tai padaryti – informacinėmis priemonėmis, mokestinėmis paskatomis, – nežinau.

– Žinoma, pensijos labai priklauso nuo demografinės situacijos valstybėje. Vienas sprendimo būdų tokioms senstančioms šalims kaip Švedija ar Lietuva yra imigracija. Gal išties jauni imigrantai galėtų mokėti mokesčius, taip apmokėdami pasenusių gyventojų pensijas?

– Taip, žinoma. Jei jie atvyksta į Švediją ir moka mokesčius, tada gali apmokėti pensijas.

– Kai pensijų sistemos atsirado, XX amžiaus pradžioje nebuvo nei antros ar trečios pakopos, nei profesinių pensijų. Žmonės tiesiog mokėjo mokesčius ir tikėjosi vėliau gauti pensiją. Jiems nereikėjo dar papildomai taupyti. Ar įmanoma grįžti prie to?

– Tai buvo kiti laikai, jie neturėjo pinigų. Dauguma žmonių neturėjo ekonominių resursų. Švedijoje neturime problemos su pirmąja pakopa, nes yra buferiniai fondai, iš kurių prireikus galima finansuoti pensijas. Nemanau, kad imigracija gali būti absoliutus sprendimas.

– Tačiau sakėte, kad pensijos Švedijoje sudaro apie 60–70 proc. buvusio atlyginimo. Pakeitimo norma nėra pilna.

– Jūs negalite tikėtis, kad pasieksite tokį pat finansinį lygį būdamas pensininku kaip ir dirbdamas. Jei norite geresnės pakeitimo normos, reikia profesinių pensijų, o tam reikia stiprių profesinių sąjungų, kurios gali derėtis. Taip pat valstybė gali įpareigoti darbdavius mokėti profesines pensijas, kaip yra Norvegijoje.

– Kitas būdas pasiekti didesnes pensijas – pakelti pensinį amžių. Ar dėl to Švedijoje diskutuojama?

– Taip, tiesa, ne taip aktyviai kaip Prancūzijoje. Šiuo metu profesines pensijas galima gauti nuo 55-erių metų amžiaus, tačiau ji būtų gana maža. Valstybinė pensija gimusiems 1960 m. ar anksčiau galima nuo 62-ejų metų. 2026 metais riba pasieks 64 m., o po to ji toliau kils. Kiekvienais metais tai bus apskaičiuojama priklausomai nuo gyvenimo trukmės vidurkio. Ilgainiui pensinis amžius gali pasiekti 65, 66 m. ir daugiau.

– Kaip matome Prancūzijoje, žmonėms pensinio amžiaus vėlinimas nelabai patinka.

– Taip, ir man susidaro toks įspūdis. Švedijoje dar turime apribojimą dėl fizinio darbo. Dalis žmonių nebegali dirbti sulaukę tam tikro amžiaus. Žinoma, kiti, kurie sunkaus fizinio darbo nedirba, gali dirbti sulaukę ir 65-erių metų amžiaus.

– Galbūt dar paaiškintumėte, kuo užsiima jūsų įstaiga „minPension I Sverige AB“?

– „minPension“ yra internetinis portalas. Mes padedame žmonės suprasti, kokio dydžio pensijos jie gali tikėtis. Apibendriname duomenis apie valstybinę, profesinę ir privačiai sukauptą pensijos dalis. Esame pelno nesiekianti organizacija, kurią perpus valdo valstybė ir profesinių pensijų bendrovės.

– Pristatysite savo įrankį Lietuvos „Sodrai“?

– Taip, manau, kiekviena valstybė turėtų savo piliečiams pateikti tokią informaciją patogiai. Patys turime 4 mln. vartotojų (Švedijos populiacija – 10,42 mln. – Elta).

Pensijų fondų grąža – teigiama, o kaupiančiųjų uždarbis nuo…

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą, finansų rinkoms kiek atšokus nuo pernykščių žemumų. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kaupiančiųjų turtą valdančių II pakopos pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausį-kovą sudarė +4,09 proc., o III pakopos +3,34 proc.

Nors situacija finansų rinkose labai permaininga, bet II pakopos pensijų fondai sugebėjo gyventojų valdomą finansinį turtą kilstelti aukščiau 6 mlrd. eurų ribos (+3,9 proc. daugiau, palyginti su kovo pabaiga 2022-aisiais). Tuo tarpu III pensijų pakopos turtas pasiekė 237,9 mln. eurų ir buvo +8,6 proc. didesnis, nei pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje.

„Rinkų atšokimas po vienerių prastesnių metų vėl leidžia pensijų fondams generuoti teigiamą grąžą kaupiantiesiems. Istoriniai rezultatai rodo, kad rinkoms svyravimai yra natūralūs – po kryčio ateina pakilimas. Pirmo ketvirčio grąžos yra sąlyginai didelės. Jeigu analogiška situacija tęstųsi iki metų pabaigos – turėtume dviženklį teigiamą rezultatą. Tačiau suprantame, kad situacija finansų rinkose išlieka įtempta. Nors infliacija ir atslūgsta, tačiau centrinių bankų palūkanų kėlimo ciklas dar nesibaigia. Atidžiai stebime situaciją finansų rinkose, galinčius jas paveikti išorinius faktorius, aktyviai priimame aktualius investavimo sprendimus. Šiemet per pirmąjį ketvirtį didžiausią efektą pajuto jaunesni gyventojai, kurių turtas investuojamas į rizikingiausius vertybinius popierius – akcijas, tačiau vertinant bendrai – visų amžiaus grupių investicijų grąža šiemet yra teigiama“, –  sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Visų amžiaus grupių pliusai

II pensijų pakopoje didžiausias grąžas uždirbo didžiausią dalį akcijų savo portfeliuose galintys turėti jauniausių dalyvių fondai. Pirmąjį šių metų ketvirtį 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos fondai uždirbo +5,04 proc. grąžą, 28-34 metų amžiaus gyventojų fondų grąža buvo +4,97 proc., 35-41 metų sudarė +4,8 proc., o 42-48 metų amžiaus grupei skirti fondai fiksavo +4,76 proc. prieaugį.

Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.

„Didesnę šių II pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – aiškina T. Gudaitis.

49-55 metų amžiaus gyventojų II pakopos fondai šiemet sausį-kovą uždirbo +3,98 proc. grąžą, 56-62 amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +2,73 proc., o 63-69 metų buvo +1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė +1,59 proc.

Tuo tarpu III pakopoje didesnės akcijų dalies pensijų fondai šiemet augo +4,48 proc., mišraus investavimo: +2,24 proc., o mažesnės rizikos +1,15 proc.

II pakopos investicijų grąža siekia 1,6 mlrd. eurų

Nuo veiklos pradžios II pakopos investicijų fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą. Čia rekordiniai buvo 2021 metai, kuomet procentinė investicijų grąžos išraiška pasiekė 20,1 proc. Agreguotas pelnas, apimantis investicijų grąžą bei išmokas kaupiantiesiems II pensijų pakopoje, 2023 metais pasiekė 1,58 mlrd. eurų. Tai reikšmingas indėlis į šalies pensijų sistemą, jo mastas laikui bėgant augs“, –  prognozuoja asociacijos vadovas.

II pakopos pensijų fondai	2023 m. I ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	5,06%	44,99%
Pensija 1989-1995	4,98%	46,63%
Pensija 1982-1988	4,81%	46,77%
Pensija 1975-1981	4,77%	47,54%
Pensija 1968-1974	3,98%	41,24%
Pensija 1961-1967	2,74%	20,70%
Pensija 1954-1960	1,65%	2,76%
Turto išsaugojimo fondas	1,59%	0,97%

 

III pakopos pensijų fondai	2023 m. I ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	4,48%
Mišraus investavimo P3P fondai	2,24%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,15%
Bendras svertinis vidurkis	3,34%

„Pensions Europe“ vadovas siūlo receptą Lietuvos pensijų sistemai: trūksta…

Didžiausios Europoje pensijų organizacijos „Pensions Europe“, vienijančios apie 110 mln. kaupiančiųjų turtą valdančius investuotojus, vadovas teigia, kad daugiapakopės pensijų sistemos padeda diversifikuoti riziką, tačiau kalbat apie Lietuvos atvejį, yra vienas niuansas, kurį būtų verta tobulinti.

Matis Lepala (Matti Leppälä) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema yra ir labai panaši į kitų Europos šalių pensijų sistemas, ir kartu pastebi, jog pasaulyje nėra dviejų tokių pačių valstybių su identiškomis pensijų sistemomis, kurių visi parametrai būtų vienodi. Vis dėlto, jo nuomone, sąlyginai mažas kaupimo procentas neleidžia Lietuvos II pakopos dalyviams išnaudoti viso jos potencialo, kokiu pasižymi Šiaurės šalys ar Nyderlandai.

„Turite asmeninę, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, bet ne darbdavių įmokų dalį. Manau, kad tai yra vienas iš tobulintinų dalykų – šalia jau egzistuojančių įmokų mokėtojų – turi atsirasti ir darbdaviai. Geriausiai vertinamose pensijų sistemose darbdavio įmokos yra labai svarbios, jos leidžia pasidalinti įmokas į asmenines gyventojų pensijų sąskaitas per pusę ar kitokiu santykiu. Pavyzdžiui, Suomijoje darbdavys moka didžiąją dalį įmokos, darbuotojai – daug mažesnę. Lietuvoje tokios profesinės sistemos neturite, nors tai būtų įmanoma“, – pastebi „Pensions Europe“ vadovas.

Pasak jo, stipriausiose pensijų sistemose darbdavio dalyvavimas ir darbdavio įmoka yra pagrindinis elementas. Juo labiau, kad patys darbuotojai Lietuvoje pensijai kaupia mažu įmokų tarifu.

M. Lepala pastebi, jog Skandinavijos valstybėse pensijų įmokų tarifai sudaro apie 20-25 proc. darbo užmokesčio, kaip Lietuvoje – vos 3 procentus. Jo nuomone, didesnis darbdavių įsitraukimas padėtų spartinti pensijų turto augimą, kartu augs ir Lietuvos pensijų sistemos tvarumas. Jei bus didesnis santaupų lygis ir jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP): demokratijos požiūriu yra labai svarbu turėti tvarią pensijų finansavimo sistemą.

„Žvelgiant į Lietuvą, kaupimo įmokų tarifai vis dar yra labai maži. Tai ir yra priežastis, kodėl privačiai kaupiama pensijos dalis negali atlikti tokio vaidmens, kokį ji atlieka Šiaurės šalyse, Nyderlanduose ar Vokietijoje. Sakyčiau, jog be didesnio įmokų lygio, kurį iš esmės gebėtų pakeisti darbdavių indėlis, bus sunku pasiekti didesnes pensijas ir finansuoti pensininkus taip, kaip paminėtose šalyse“, – sako jis.

Pasak europinės organizacijos vadovo, paprastai kiekvienoje šalyse valstybinės socialinio draudimo sistemos yra labai stiprios, tačiau pačias stipriausias ir efektyviausias šalių sistemas išskiria tai, kad jos turi ir papildomas pensijų pakopas. Anot M. Lepala, Lietuvoje esanti pakeitimo norma, arba gauto darbo užmokesčio bei pensijos santykis, sudaro apie 45 proc. ir tai nėra blogas rodiklis. Vis dėlto, skurdo rizikos lygis išlieka aukštas, tai kelia nerimą ir Europos Komisijai.

„ES lygmeniu reguliariai rengiama pensijų adekvatumo ataskaita turėtų pasirodyti 2024 metais. Buvusiose ataskaitose matome, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai kelia susirūpinimą ES, prisideda tikrai dideli demografiniai iššūkiai, su kuriais galite susidurti gana greitai. Žinoma, esu įsitikinęs, kad einamųjų mokėjimų modelio (angl. pay as you go), kuriuo yra paremta pirmoji pensijų pakopa (Sodros pensija) Lietuvoje, kuomet dabar dirbančiųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos yra panaudojamos dabartinių pensininkų pensijų mokėjimui, dalis išliks kritiškai svarbi, tačiau geresnė savarankiško finansavimo dalis gali padėti spręsti problemą“, – tvirtina jis.

Jo vertinimu, vis svarbesniu klausimu tampa mokesčių dydis, kuris yra iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fondams ir 0,2 proc. išsaugojimo fondams, yra pagrįstas ir konkurencingas net ir tarptautiniu mastu.

„Pensions Europe“ vadovas neabejoja, kad bet kurios pensijos sistemos sėkmės formulę lemia sistemos ir jos finansavimo stabilumas, investicijų rezultatai bei kaupimo įmokų dydis, dėl ko susitaria kaupiantieji ir sprendimus priimantys politikai.

„Gera pensijų sistema turi būti pagrįsta ilgalaikiu planu. Žinoma, daugumoje šalių yra sudėtinga tai atsieti nuo kasdieninės politikos, tačiau šalies lygmeniu turi būti suvokiama, koks yra tikslas ir kaip siekti to, kad gyventojai gautų padorią pensiją. Mano nuomone, labai svarbu, kad šiais klausimais būtų pasiektas tvirtas politinis sutarimas ir pensijų sistemos netaptų rinkimų žaislais“, – sako M. Lepala.

„Pensions Europe“ priklauso 25 valstybių pensijos asociacijos, iš jų 18-a yra Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai. Organizacija atstovauja daugiau nei 110 mln. žmonių vienijantiems ir 7 trln. eurų pensijų turtą valdančioms asociacijoms. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) nėra „Pensions Europe“ narė.

Pasaulio pensijų reitingo viršūnėje laikosi Europos šalys, nustatė „Mercer“

Įvairių šalių pensijų sistemas reitinguojanti JAV konsultacijų bendrovė „Mercer“ aukščiausią tris pirmąsias vietas 2022 metais „Global Pension Index 2022“ indekse skyrė Islandijai, Nyderlandams bei Danijai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad visos reitingo lyderės turi daugiapakopes pensijų sistemas.

„Pensijų sistemos bendrai yra labai sunkiai palyginami dalykai, bet vertinant bendrus bruožus, pakopų sistema ilguoju laikotarpiu leidžia geriau balansuoti finansinę naštą valstybei bei užtikrinti aukštesnes pajamas senatvėje“, – sako jis.

Pirmoje vietoje – Islandija

„Mercer“ ekspertų sprendimu, Islandijai atiteko aukščiausia vieta pensijų reitinge ir 84,7 balo.

Islandijos pensijų sistemą sudaro valstybės mokama bazinė pensija, siekianti apie 21 proc. buvusio atlyginimo, privalomos profesinių pensijų fondų išmokos (antroji pakopa), kurios sudaro 52 proc. buvusių pajamų, ir savanoriška trečioji pakopa.

Profesiniuose fonduose (antroje pakopoje) privalo dalyvauti visi darbą turintys žmonės nuo 16 iki 70 m.,, pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra investuojamos. Nei į bazinę pensiją, nei į antros pakopos išmokas Islandijoje negalima pretenduoti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus (67 metų privačiame sektoriuje).

Nuo 2000 metų Islandijoje veikia ir trečios pakopos savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai.

Minimaliai atsiliekantys Nyderlandai

Pensijų sistemą 84,6 balo įvertintuose Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos: pirmoji pakopa ir valstybinė pensija, antroji pakopa (dalyvauja gyventojai ir darbdaviai), ir visiškai savarankiška privati trečioji pakopa.

Didžiausią olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Maždaug 90 proc. Nyderlanduose veikiančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose, juose dalyvauja net 90 proc. šalies gyventojų.

Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Kadangi olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą ten renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antrojoje.

Bronzinė Danija

82,0 reitingo balo ir trečiąją vietą gavusioje Danijoje taip pat veikia trys pensijų sistemos pakopos, užtikrinančios galimybę pensijoje gauti pajamas iš skirtingų šaltinių.

Daugiau kaip 80 proc. Danijos gyventojų kaupia lėšas valstybės įsteigtame pensijų fonde ATP, kuris buvo įsteigtas 1964 metais. Reguliariai pervesti lėšas į šį fondą yra įpareigoti ir darbdaviai, ir patys gyventojai. Darbdavio dalis sudaro maždaug du trečdalius įmokos, gyventojo – likusį trečdalį.

Gyventojai taip pat gali pasirinkti kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Danijos pensijų sistema gali užtikrinti santykinai aukštą pakeitimo normą – vidutinė dano pensija siekia arba viršija 80 proc. iki tol jo gautų pajamų.

„Mercer“ pensijų sistemų indekse įvertintos 44-ių šalių pensijų pajamų sistemos, apimančios 65 proc. pasaulio gyventojų. Islandija pirmą vietą užima antrus metus iš eilės.