LIPFA: Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo…

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė siūlymus, kaip būtų galima tobulinti II pensijų sistemos pakopą. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) teigimu – tokie siūlymai prieštarauja tarptautinių organizacijų rekomendacijoms, o juos įgyvendinus neigiamą įtaką labiausiai pajus mažiausias pajamas gaunantys gyventojai.
 
„Pateikti siūlymai dėl II pakopos – laisvės nuo orių pensijų reforma”, – spaudos konferencijoje sakė LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
 
Anot jo, ministerijos siūlymai didžiausią neigiamą įtaką turės mažiausias ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, o tam, kad ateityje išlaikytume pakeitimo normą tame pačiame lygyje, kaip ir dabar, reikės ženkliai didinti mokesčius gyventojams ar net skatinti, kad 700 tūkst. imigrantų atvyktų į Lietuvą.
 
„Kaip bebūtų gaila, tie Socialinės apsaugos ir darbo ministrės pasiūlymai yra orientuoti prieš mažas ir vidutines pajamas gaunantį žmogų. Jam tiesiog pasakoma, kad „tavęs praktiškai neskatinsime kaupti antrojoje pakopoje“, – kalbėjo T. Gudaitis.

LIPFA: II pakopos reformos siūlymai prieštarauja visų tarptautinių organizacijų…

Patvirtinus trumparegiškus ir netvarius II pakopos reformos pasiūlymus, pensijų sistema būtų ne tobulinama, o tiesiog sugriaunama. Tai prieštauja Tarptatinio valiutos fondo (TVF),  Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), „PensionsEurope”, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijoms dėl tvarios pensijų sistemos kūrimo Lietuvoje.

Ypač keista, kad deklaruodama rūpestį socialiai pažeidžiamiausiomis grupėmis, socialdemokratų deleguota ministrė I. Ruginienė siūlo vos ne kardinaliai priešingus, kitų kairiosios ideologijos besilaikančių šalių veiksmams ir strategijoms, sprendimus. Tiek kitų šalių pavyzdžiai, tiek EBPO, kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijos absoliučiai prieštarauja ministrės pateiktiems siūlymams.

EBPO vadovas Mathias Cormann, analizuodamas situaciją Lietuvoje, vertino, kad gyventojų įmokos į pensijų sistemą yra pernelyg mažos, o vertinant ir augantį demografinį spaudimą, anksčiau ar vėliau sistemoje „turės atsidurti daugiau pinigų“.

„Lietuvai ypač svarbu pradėti spręsti šį klausimą. Kuo ilgiau lauksite, tuo sunkiau bus ją iš tikrųjų spręsti. Anksčiau imantis veiksmų bus galima palaipsniui tai įgyvendinti“, – sakė M. Cormann.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovas, vertindamas Lietuvos pensijų sistemą ir kylančius iššūkius šalyje, taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad stiprų poveikį Lietuvos augimui turės demografinės problemos. Būtent dėl šios priežasties, anot jo, reikalinga tokia pensijų sistemos reforma, kuri II pakopą stiprintų.

„Pensions Europe” vadovas Matti Leppala, rudenį viešėjęs Lietuvoje, kalbėjo apie šalies pensijų sistemą. Jis atsigręžė į geruosius užsienio sistemų pavyzdžius ir sakė, kad „norint geros pensijų sistemos ilguoju periodu, tikrai labai svarbu, kad pinigų iš pensijų fondų nebūtų galima laisvai pasiimti“.  

Apibendrinant siūlymus, panašu, kad ministrė tvirtai užsibrėžusi leisti žmonėms dabar suvalgyti sėjai skirtus grūdus, visiškai ignoruojant ateities derlių. Neišgirdome nei skaičiavimų, nei pagrindimų, nei konkrečių ekspertų įvertinimų, kaip pateikti siūlymai padės sukaupti daugiau  ateities pensijai ir užtikrinti orią senatvę. Staiga „nebeliko“ nei demografinių problemų, nei pensijų sistemos tvarumo klausimo. Ilgalaikiai įsipareigojimai pakeičiami trumpalaikiais populistiniais pasiūlymais, kurie neabejotinai turės skaudžių pasekmių ateityje. Trumpuoju laikotarpiu šie siūlymai galbūt ir atrodo patrauklūs gyventojams, bet kas bus po 20-ies, 30 ar 40 metų – į šiuos klausimus ministrė atsakymų arba neturi, arba jų sąmoningai neatskleidžia.

LIPFA dar kartą atkreipia dėmesį, kad siūlymų įgyvendinimas būtų itin neatsakingas tiek žmonių, tiek valstybės atžvilgiu. Belieka tikėtis, kad ministrė I. Ruginienė, diskutuodama apie galimus pokyčius, išgirs Lietuvos ir užsienio ekspertų įžvalgas, rekomendacijas ir siūlymai bus pagrįsti konkrečiais argumentais, skaičiais. LIPFA analizuoja galimą tokių pokyčių finansinį poveikį, kurį netrukus pristatys visuomenei.

LIPFA: Lietuvos banko siūlymai – racionalūs, tačiau kai kurie…

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina Lietuvos banko iniciatyvą pristatyti siūlymus pensijų sistemos tobulinimui, kaip stiprinti šią sistemą. „Baltojoje knygoje“ pateikti siūlymai – racionalūs, skatinantys diskusiją. Visgi, dalis siūlymų kelia papildomų klausimų, pavyzdžiui, kokią naudą pensijų kaupimo sistemai ar pačiam kaupiančiajam tai duotų, arba kaip tai būtų realiai įgyvendinama.

Kalbant apie konkrečius siūlymus, pritariame mintims dėl būtinybės gerinti gyventojų informuotumą ir skatinti darbdavių įsitraukimą, taip didinant pensijų sistemos pakeitimo normą. Tačiau kai kurie siūlymai – pavyzdžiui, valstybės paskatos atsisakymas, mūsų nuomone, ne stiprintų, o silpnintų pensijų sistemą. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad valstybės paskata yra svarbus finansinis stimulas gyventojams aktyviai kaupti pensijai. Jų atsisakymas gali sumažinti žmonių motyvaciją asmeniškai prisidėti prie pensijų kaupimo.

LIPFA palaiko siūlymą, kad į pensijų kaupimo procesą reikėtų aktyviau įtraukti darbdavius. Vis dėlto, tai turi būti įgyvendinama kaip papildoma, o ne valstybės įsitraukimą pakeičianti priemonė. Kompleksinis valstybės, darbdavių ir darbuotojų indėlis yra būtinas, siekiant užtikrinti tvarią 70–80 proc. pakeitimo normą.

Kvestionuotina ir valstybinio pensijų fondo idėja – ypač, jei šalyje papildomas kaupimas II pakopoje nėra privalomas. Šiomis aplinkybėmis valstybinis fondas niekuo nesiskirtų nuo privačių pensijų fondų, o, vertinant konkurencinę aplinką, reikalautų dar ir didelių administracinių išlaidų. LIPFA nuomone, tai nebūtų efektyvus būdas naudoti valstybės biudžeto lėšas.

LIPFA įsitikinusi, jog visi siūlymai ir ypač priimami sprendimai turėtų būti orientuoti į pensijų sistemos stiprinimą, o ne silpninimą. Diskusijose turėtų būti išlaikytas dėmesys orios senatvės užtikrinimui ir išvengta pagundos priiminėti patrauklius, bet trumparegiškus sprendimus.

2024 m. gyventojų antroje pensijų pakopoje sukaupta suma perkopė…

Per 2024-uosius metus Lietuvos gyventojai antros pakopos pensijų fonduose bendra sukaupto turto suma jau perkopė 9 milijardus eurų. Praėjusiais metais II pakopos pensijų dalyviams bendrovių uždirbta vidutinė svertinė investicijų grąža siekė +16,6 proc. Dalyje fondų nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios (2019 m.) gyventojų turtas vien dėl pensijų fondų valdytojų uždirbtos investicinės grąžos beveik padvigubėjo. .

Pensijų fondų investicinė grąža antrus metus iš eilės dviženklė

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad tiek 2023-aisiais, tiek 2024-aisiais pensijų fondų grąža yra labai didelė. Žvelgiant į 21 metų pensijų kaupimo istoriją, 2024 m. uždirbta investicinė grąža yra ketvirtas geriausias rezultatas. Be to, uždirbta grąža  stipriai lenkė bendrą infliacijos lygį. O iš viso per pastaruosius šešerius metus nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios pensijų kaupimo dalyviams uždirbta +79 proc. vidutinė svertinė investicijų grąžą.

„Pasiekti itin geri praėjusių metų rezultatai rodo, kad antrosios pensijų fondų pakopos sistema puikiai tarnauja ne tik kaip priemonė sukaupti papildomų lėšų senatvei, bet ir kaip efektyvus instrumentas, kurio grąža atsveria infliacijos poveikį sukauptam finansiniam turtui“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Komentuodamas gerus pensijų fondų rezultatus, LIPFA vadovas taip pat mini palankias sąlygas tarptautinėse finansų rinkose, kuriose 2024 m. vyravo stabilumas ir augimo tendencijos. Didžiausią įtaką teigiamoms grąžoms darė išaugusios investicijų į akcijas vertės, sėkmingai pasirinktos investavimo kryptys bei efektyvus turto valdymas.

„Svarbu pabrėžti, kad pensijų fondų rezultatai yra ne sėkmė momentinėje loterijoje, o nuoseklios, ilgalaikės strategijos įgyvendinimo rezultatas. Stabilus grįžtamasis ryšys tarp politikos formuotojų, rinkos ekspertų, pensijų fondų valdytojų ir dalyvių leidžia užtikrinti efektyvų rizikos valdymą bei optimalų turto augimą. Tai taip pat skatina pasitikėjimą kaupimo sistema ir stiprina bendrą finansinį saugumą senatvėje“, – sako T. Gudaitis.

Jis priduria, kad ilgalaikė investavimo perspektyva, kartu su atsakingu turto valdymu, išlieka kertiniais antrosios pakopos pensijų fondų veiklos principais, leidžiančiais kurti finansinį saugumą senatvėje ir prisidėti prie bendro šalies ekonomikos stabilumo.

2024 m. ženklus augimas fiksuotas visose II pakopos fondų amžiaus grupėse

2024 m. tolygų augimą demonstravo visų amžiaus grupių II pakopos pensijų fondai. Geriausias rezultatas fiksuotas jauniausių (22–28 m. amžiaus) kaupiančiųjų grupėje, kurioje metinė grąža siekė 20,3 proc. Nedaug atsiliko ir 29–35, 36–42 ir 43–49 m. amžiaus grupėms priskiriami pensijų fondai: jose metinė 2024 m. grąža siekė 19,7–19,9 proc.

Patiems vyriausiems (65 m. ir vyresniems) II pakopos dalyviams pritaikyti fondai, kurių tikslas išsaugoti sukaupto turto vertę, per praėjusius metus ūgtelėjo atitinkamai 7 ir 6,8 proc.

„Didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas nukreipti jaunesnio amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai, kur galime išnaudoti didesnės grąžos potencialą. Svarbu pabrėžti, kad palanki situacija obligacijų rinkose leido uždirbti solidžią grąžą ir vyresnio amžiaus kaupimo etapą pasiekusiems žmonėms, priešpensinio amžiaus dalyviams bei net ir konservatyviausiame išmokų fonde – Turto išsaugojimo fonde. Tai rodo, kad pensijų fondų valdymo strategijos veiksmingai prisitaiko prie skirtingų dalyvių poreikių ir kaupimo etapų“, – komentuoja T. Gudaitis.

LIPFA vadovas taip pat atkreipia dėmesį, kad, skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo pensijų fondų veiklos pradžios 2019 m., kai kurių amžiaus grupių fonduose sukauptas turtas jau beveik padvigubėjo.

„43–49 m. amžiaus grupės fonde per pastaruosius šešerius metus sukaupto turto vertė jau išaugo 94 proc. Nedaug nuo jos atsilieka ir 36-42 m. amžiaus grupė, kurios sukauptas turtas nuo 2019-ųjų padidėjo 93 proc. bei 29–35 m. amžiaus grupė, kurios sukaupto turto prieaugis siekia 91 proc.“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

Šiais metais į II pensijų pakopą įtraukiami ne tik nauji darbo rinkoje pradėję dalyvauti žmonės, bet ir asmenys, anksčiau sustabdę papildomą kaupimą senatvei. Dalyvavimą kaupime sustabdę 2022 m. arba 2019 m. ir po trejų metų jo neatnaujinę asmenys šiemet pakartotinai kviečiami atnaujinti dalyvavimą antros pakopos pensijų kaupime, su galimybe atsisakyti.

Nuo 2025 m. pradžios įsteigtas ir naujas, jauniausiems, 2003-2009 m. gimusiems, pensijų sistemos dalyviams skirtas pensijų fondas.

III pakopos fondų grąža nežymiai aplenkė II pakopą

Nors ir nedaug, bet šiek tiek geresnį rezultatą 2024 m. pademonstravo trečiosios pensijų pakopos fondai: juose fiksuotas bendras svertinis vidurkis siekė 16,8 proc. Trečioje pakopoje pernai pelningiausi buvo didesnės akcijų dalies fondai, kurių vidutinė metinė grąža siekė daugiau nei penktadalį, arba 20,1 proc.

Mišraus investavimo P3P fonduose sukaupta suma per 2024-uosius padidėjo 12,7 proc., o mažesnės rizikos fondų metinis prieaugis siekė 5,5 proc. Bendra III pakopos fonduose gyventojų sukaupto turto vertė 2024 m. pabaigoje pasiekė beveik 407 mln. eurų.

Džiaugdamasis pasiektais rezultatais, LIPFA vadovas T. Gudaitis perspėja, kad sėkmingai veikiančios sistemos išbalansavimas gali turėti itin skaudžių pasekmių ne tik senatvei papildomai jau kaupiantiems žmonėms, bet ir svarstantiems tai daryti, todėl svarstydami apie galimus sistemos pokyčius turėtumėme pirmiausia galvoti apie tai, kaip sistemą sustiprinti, o ne susilpninti.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m.

Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

6,8%

14%

GCF gimusiems 1954-1960

7,0%

16%

GCF gimusiems 1961-1967

10,4%

43%

GCF gimusiems 1968-1974

15,8%

79%

GCF gimusiems 1975-1981

19,8%

94%

GCF gimusiems 1982-1988

19,9%

93%

GCF gimusiems 1989-1995

19,7%

91%

GCF gimusiems 1996-2002

20,3%

88%

Bendras svertinis vidurkis

16,6%

79,2%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m.

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

20,1%

Mišraus investavimo P3P fondai

12,7%

Mažesnės rizikos P3P fondai

5,5%

Bendras svertinis vidurkis

16,8%

LIPFA: naujosios Vyriausybės iniciatyvos susilpnintų pensijų sistemą

Po Seimo rinkimų pasikeitus Vyriausybei, Lietuvoje, be kitų dalykų, vis garsiau kalbama ir apie pensijų sistemos pakeitimus. Nors prieš priimant sprendimus žadamos diskusijos, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) nuogąstauja, kad siūlomos korekcijos šią sistemą išbalansuos ir pablogins lietuvių galimybes sukaupti oriai senatvei. Pastarosios nuomonės iš esmės laikosi ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), gruodžio pradžioje paskelbusi siūlymus, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemas. 
 
Fiziniu dydžiu ir savo ekonomikomis Lietuva ir Latvija yra gana panašios. Panašios ir jų pensijų sistemos: pavyzdžiui, abiejose šalyse į pensijų fondus iš viso sumokama nuo 1 iki 1,8 proc. BVP, o valstybių išlaidos pensijoms svyruoja nuo 6,4 proc. iki 6,8 proc. BVP.
 
EBPO duomenimis, 2023 m. pabaigoje Latvijos pensijų fonduose buvo sukaupta turto, prilygstančio 19,5 proc. šios šalies BVP, tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. nuo BVP arba beveik dvigubai mažiau. Esminis skirtumas – kad Latvijoje visų darbingo amžiaus piliečių dalyvavimas pensijų kaupimo sistemoje yra privalomas, o mūsų šalyje sistema paremta savanorišku kaupimu.
 
„Tiek šis pavyzdys, tiek žvilgsnis į kitas valstybes rodo, kad daugiausiai pensijai yra sukaupę tų šalių piliečiai, kuriose dalyvavimas pensijų sistemoje yra visiškai ar bent iš dalies privalomas ir stabilus. Vis garsiau girdimi svarstymai keisti dabar galiojančią tvarką sistemą destabilizuos ir tikrai neprisidės prie strateginio tikslo, kad kuo daugiau lietuvių gautų pakankamai didelę, orią senatvę užtikrinančią pensiją“, – LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.
 
Naujoji Vyriausybė siūlo keisti automatinio įtraukimo į II pensijų sistemos pakopą nuostatas ir suteikti galimybę žmonėms bet kuriuo metu sustabdyti ar bet kokiam laikotarpiui įšaldyti savo periodines įmokas. T. Gudaitis retoriškai klausia, kuo tokiu atveju antroji pakopa skirtųsi nuo trečiosios?
 
„Savanoriškas kaupimas pensijai jau yra apibrėžtas ir įtvirtintas III pensijų sistemos pakopoje – būtent joje žmogus su savo lėšomis gali elgtis kaip panorėjęs. Antroji pakopa, kaip integrali visos pensijų sistemos dalis, ir buvo sukurta dėl to, kad prie bazinės, valstybės išmokamos pensijos, žmogus sukauptų papildomą fondą, didinantį kiekvieną mėnesį gaunamos pensijos sumą“, – pabrėžia LIPFA vadovas.
 
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad naujoji, socialdemokratų vadovaujama, Lietuvos Vyriausybė akcentuoja rūpestį socialiai pažeidžiamiausiomis grupėmis. Visgi, pasiūlymai pensijų sistemos klausimu yra priešingi kitų kairiosios ideologijos besilaikančių šalių veiksmams ir strategijoms.
 
„Daugumoje kairiųjų, socialdemokratinių Europos valstybių – pavyzdžiui, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ar Islandijoje – finansinio turto kaupimas pensijai yra visuotinis ir net privalomas. Tuo tarpu klausantis bent jau kai kurių dabartinės Seimo daugumos atstovų pasvarstymų, susidaro įspūdis, kad ketinama eiti priešingu keliu“, – stebisi LIPFA vadovas.
 
Kokie sprendimai geriausi būsimam Lietuvos pensininkui?
 
Pačioje gruodžio pradžioje EBPO pateikė naujausius, geriausia tarptautine praktika ir duomenimis paremtus siūlymus, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemas. Pabrėžiama, kad kaupiamosios pensijų sistemos turi būti įtraukios bei apimti kuo platesnį dirbančiųjų skaičių ir dalyvavimą jose.
 
Visiškai pritardamas EBPO rekomendacijoms, LIPFA vadovas savo ruožtu pabrėžia, jog nereiktų pamiršti ir to, kad Lietuvos pensijų fondai yra svarbiausi investuotojai tiek šalies, tiek kitų Baltijos valstybių kapitalo rinkose.
 
„Pensijų sistemos stabilumas ir tęstinumas yra labai svarbus, pritraukiant pensijų fondų investicijas į vietinę ekonomiką, o jų vaidmuo neapsiriboja vien grąžos būsimiems Lietuvos pensininkams uždirbimu, bet ir leidžia vykdyti svarbius strateginius valstybės projektus bei didina šalies ekonominį konkurencingumą. Įgyvendinus naujausius pasiūlymus, kyla realus pavojus, kad bent dalis šių investuotojų iš Lietuvos rinkos pasitrauks“, – svarsto T. Gudaitis.
 
Lietuvos pensijų fondai – tarp pasaulio lyderių
 
2019 m., kai antroje pensijų pakopoje Lietuvoje buvo pradėtas taikyti gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelis, mūsų šalies pensijų fondai pagal veiklos rezultatus tapo absoliučiais pasaulio lyderiais, sugeneravę net 16,6 proc. metinę investicijų grąžą. Aukštų pozicijų lietuviai neužleido ir vėliau – pavyzdžiui, iš visų 36 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių 2023 m. mūsų šalis buvo ketvirta, o 2021 m. – antra.
 
LIPFA vadovas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu senatvės pensijos pakeitimo norma Lietuvoje siekia 47 proc. – kitaip tariant, į pensiją išėjęs žmogus negaus ir pusės savo uždirbto atlyginimo.
 
Pasak T. Gudaičio, tikslą pasiekti 70 proc. senatvės pensijos pakeitimo normą deklaravusiai Lietuvai reikia tvirtai apsispręsti, į kokias šalis ji nori lygiuotis – ar į Islandiją, Daniją, Nyderlandus, Šveicariją, kuriose dalyvavimas pensijų sistemoje yra privalomas ir bendras pensijų fondų sukauptas turtas jau viršija visą šalies BVP, ar į Prancūziją, Graikiją, Italiją, Ispaniją ir Austriją, kuriose pensijų kaupimas yra tik savanoriškas, valstybė prisideda nuo 0 iki 0,7 proc. BVP, o pensijų fondų valdomo turto vidurkis yra mažesnis nei Lietuvos ir tesiekia 8,4 proc. nuo BVP.
Įgyvendinti naujosios Vyriausybės pasiūlymai būtų stiprus postūmis pietų Europos šalių grupės link, o  prie „Sodros“ neišvengiamai padaugėtų pašalpų prašančių ištiestų senjorų rankų.

Apklausa apie taupymą pensijai: kol vieni dairosi į valstybę,…

Pensijų fonduose sukauptas Lietuvos gyventojų turtas šį rudenį jau viršijo 8,7 mlrd. eurų. Tačiau nemaža dalis žmonių vis dar tikisi, kad jų gerove sulaukus pensinio amžiaus turėtų pasirūpinti valstybė, atskleidė „Spinter tyrimų“ spalį atlikta gyventojų apklausa.

Šios apklausos duomenimis, 47 proc. gyventojų mano, jog atsakomybė už pensijos sulaukusių asmenų gerovę pirmiausia tenka valstybei, bet tam taip pat aktyviai turi ruoštis ir pats žmogus. Dar 15 proc. apklausos dalyvių teigė, jog idealiu atveju gerovę užtikrinti turėtų tik valstybė. Vis dėlto nemaža dalis – 30 proc. – respondentų atsakė, jog už tai atsakingas kiekvienas asmeniškai, iš dalies prisidedant valstybei, o 5 proc. buvo už visišką asmeninę atsakomybę.

„Ilgalaikės demografinės tendencijos būsimiems pensininkams nėra palankios. Jau šiais metais pensinio amžiaus ribą pasieks daugiau žmonių nei jų ateis į darbo rinką, o per artimiausius dešimtmečius šios žirklės dar labiau padidės. Tai reiškia, kad vienam pensininkui teks vis mažesnis dirbančiųjų skaičius. Tad tikėtis, kad mokesčių mokėtojų lėšomis mokamos pensijos sparčiai augs, nebūtų racionalu – savo gerove senatvėje pirmiausia tikslinga pasirūpinti patiems“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Atsakymą, kad už pensinio amžiaus žmogaus gerovę labiau atsakinga valstybė, dažniausiai rinkosi vidutines pajamas gaunantys respondentai. Kad už gerovę apskritai atsakinga tik valstybė, daugiausia manė tie, kurių namų ūkio nariui tenkančios mėnesio pajamos yra mažesnės nei 400 eurų, bei žemesnio išsilavinimo apklausos dalyviai.

Pasak T. Gudaičio, kaupimo pensijai įpročiai iš tiesų priklauso tiek nuo gyventojų pajamų, tiek nuo jų finansinio raštingumo.

„Vis dėlto klysta manantys, kad mažiau uždirbantiems asmenims kaupti papildomai neapsimoka. Apskaičiuota, kad jie, palyginti su gaunančiais didesnes pajamas, kaip tik sulaukia daugiau naudos dėl didesnio valstybės įnašo. Vienas pavyzdžių rodo, kad per du dešimtmečius vos pusę vidutinio atlyginimo uždirbantis žmogus gali papildomai sukaupti net 8,7 tūkst. eurų, nors jo paties įnašas nesiektų nė 2 tūkst. eurų”, – aiškina T. Gudaitis.

Už didesnę asmeninę atsakomybę rūpinantis savo gerove pensijoje daugiausia pasisakė moterys, aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys.

Apklausos metu bent už dalinę asmeninę atsakomybę gyventojų taip pat buvo pasiteirauta, kokius kaupimo pensijai būdus jie renkasi. Beveik pusė jų (48 proc.) tvirtino kaupiantys pensijų fonduose. Dažniausiai tokį kaupimo būdą renkasi moterys (51,2 proc.) bei aukštesnes pajamas uždirbantys gyventojai (52,4 proc.).

Pinigus savarankiškai taupantys pensijai pripažino 41 proc. respondentų, iš jų dažniau taip elgiasi vyresni (tarp 56 m. ir vyresnių – 62,7 proc.) bei didmiesčių gyventojai (44,9 proc.).

Dalis apklausos dalyvių nurodė investuojantys ir savarankiškai: į materialųjį turtą investicijas nukreipia 15 proc., o į vertybinius popierius – 14 proc. respondentų.

Tuo tarpu net 22 proc. respondentų nurodė nesiruošiantys senatvei. Tokį atsakymą kiek dažniau pasirinko vyrai (26,6 proc.), jaunesni (tarp 18-25 m. – net 26,4 proc.), žemesnio išsilavinimo (25,7 proc.) bei mažiausias pajamas gaunantys (38,6 proc.) apklausos dalyviai.

„Ruoštis būsimai pensijai patartina kuo anksčiau: kuo ilgiau tai daroma, tuo solidesnės sumos gali būti sukauptos. Šiuo metu pensijų pakeitimo norma Lietuvoje sudaro tik iki pusės ankstesnio atlyginimo, o siekiamybė yra bent 70 proc. Tačiau tuo turi rūpintis pats žmogus, nesvarbu, ar jis yra vos tik pradėjęs darbo karjerą, ar gaunantis nedidelį atlyginimą”, – pabrėžia LIPFA vadovas T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko šių metų spalio 18-29 d., joje dalyvavo 1016 respondentų, kurių amžius siekė nuo 18 iki 75 metų.  

Būsimieji Lietuvos pensininkai šalyje jau investavę beveik milijardą eurų

Šiuo metu bendras Lietuvos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, beveik milijardas šių lėšų investuota gimtojoje šalyje. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šoką sukėlusios „Teltonikos“ istorijos fone svarbu atkreipti dėmesį į investicinės aplinkos tvarumą ir neišbalansuoti nusistovėjusios pensijų sistemos.

Pensijų fondai aktyviai investuoja Lietuvoje

LIPFA vadovas T. Gudaitis skaičiuoja, kad pastaruosius penkerius metus vietinės pensijų fondų investicijos nuosekliai auga. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybės obligacijas.

„2022-2024 m. buvo išplatinta nemažai tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių įmonių obligacijų, išsiskyrusių dideliais platinamų obligacijų emisijų dydžiais. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs šių obligacijų platinimų dalyviai“, – pasakoja T. Gudaitis.

Pasak jo, tai ypač aktualu pastarosios savaitės aktualijų fone, per Lietuvą nuvilnijus „Teltonikos“ istorijai.

„Po jos viešojoje erdvėje vėl imta aktyviai svarstyti, kiek mūsų šalis iš tiesų vertina vietines investicijas. Akivaizdu, jog tokie pavyzdžiai didina skepticizmą, kad šioje srityje viskas vyksta sklandžiai“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Nauji siūlymai didina netikrumą

T. Gudaitis sako, kad bendro pasitikėjimo neprideda ir įvairūs siūlymai apie galimus pensijų sistemos pakeitimus – pavyzdžiui, neseniai viešojoje erdvėje išsakyta idėja apie tai, kad iš II pakopos galėtų būti nuimta valstybės dalis, siekianti 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.

„Nors iš pirmo žvilgsnio 1,5 proc. galbūt neatrodo daug, valstybės pasitraukimas iš II pensijų pakopos būtų reikšmingas dabar veikiančios sistemos pakeitimas ir tikrai įneštų sumaišties, neužtikrintumo ir išbalansuotų nusistovėjusią tvarką“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Pasak jo, nors Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas jau viršijo 8,7 mlrd. eurų, o nuo pat gyvenimo ciklo fondų (GCF) veikimo pradžios didesnės rizikos pensijų fondai uždirbo dviženklę metinę grąžą. LIPFA vadovas pabrėžia, kad, nepaisant vos 20-ies metų istorijos, mūsų šalies pensijų sistemoje sukauptas turtas jau siekia daugiau nei dešimtadalį bendrojo vidaus produkto.

Investicijos Lietuvoje prisideda ir prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką nukreipia vis daugiau investicijų, kurių bendra suma jau viršija milijardą eurų. Palyginti, 2019 m. investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas siekė šiek tiek virš 350 mln. eurų ir sudarė 6-7 proc. bendro pensijų fondų investicijų portfelio.

„Priartėję prie 1 milijardo eurų investicijų ir 10 proc. bendro investicijų portfelio, Lietuvos pensijų fondai vis labiau įsitvirtina Baltijos šalių rinkoje kaip vienas reikšmingiausių tiek Lietuvos, tiek viso regiono kapitalo rinkos žaidėjų“, – džiaugiasi T. Gudaitis.

LIPFA vadovas pabrėžia, jog pensijų fondų valdytojai jiems patikėtas lėšas valdo atsakingai ir investicijas diversifikuoja.

„Lietuvoje veikiančios pensijų kaupimo bendrovės nuolat stebi tiek mūsų šalies, tiek kitų Baltijos valstybių, tiek viso pasaulio investicinę aplinką ir stengiasi, kad valdomas turtas būtų tinkamai paskirstytas, minimizuojant bet kokius neigiamus rinkų svyravimus. Lietuvoje investuojama fondų lėšų dalis yra tvari, patikima ir svariai prisideda ne tik prie mūsų ekonomikos augimo, bet ir prie didesnės socialinės gerovės bei strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo – pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo, renovacijos projektų, šalies gynybos stiprinimo ir kitų sričių“, – sako T. Gudaitis.

Šiemet pensijų fondų sugeneruota investicinė grąža siekia +11,5 proc.,…

Lietuvos gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas toliau auga. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) rugsėjo pabaigoje siekė 3,5 mlrd. eurų. Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios, investicinė grąža siekia 71 proc., o 2024 m. vidutinė visų pensijų fondų grąža yra 11,5 proc.

Ekonomikos atsigavimas veikia ir investicijų pelningumą

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas stebimas ir investicinėje veikloje – augimą demonstruoja tiek akcijos, tiek obligacijos.

„Visame vakarų pasaulyje stebime suvaldytą infliaciją, atsigaunantį vartojimą, augančius šalių BVP. Visa tai labai aiškiai atsispindi ir finansų rinkose. Nors geopolitiniai iššūkiai niekur nedingo – tebesitęsia Rusijos agresija Ukrainoje, Artimuosius Rytus kausto naujas smurto protrūkis, įtampą kelia lapkričio mėnesį vyksiantys JAV prezidento rinkimai – panašu, kad prie šių iššūkių prisitaikė tiek valstybės, tiek gyventojai ir ekonominės, finansinės nuotaikos yra optimistinės“, – sako T. Gudaitis.

Ir toliau auga visos II pakopos amžiaus grupės

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai ir toliau demonstruoja tolygų augimą. Nuo šių metų pradžios daugiausiai (13,7 proc.) ūgtelėjo jauniausių (22-28 metų amžiaus) kaupiančiųjų fondų grupė. Tačiau net ir pats konservatyviausias Turto išsaugojimo fondas demonstruoja 5,3 proc. augimą.

„Kaip įprasta, didžiausia investicijų grąža ir šiemet pasižymi daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. Daugiau nei 13 proc. augimą nuo metų pradžios stebime keturiose jauniausiose amžiaus grupėse: 22-28 m., 29-35 m., 36-42 m. ir 43-49 metų. Dviženklį augimą (11,1 proc.) demonstravo ir 50-56 m. amžiaus kaupiančiųjų grupė“, – komentuoja T. Gudaitis.

III pakopos fondų grąža aplenkė II pakopą

Trečios pensijų pakopos investavimo rezultatai trečiąjį ketvirtį kiek netikėtai aplenkė antros pakopos rezultatus: jei vidutinė visų II pakopos pensijų fondų grąža šiemet siekia 11,5 proc., tai III pakopos bendras svertinis vidurkis sausio-rugsėjo mėnesiais yra 11,9 proc. Bendra juose gyventojų sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje pasiekė 368 mln. eurų.

Pelningiausi šiemet yra didesnės akcijų dalies P3P fondai (+16,1 proc.), mišraus investavimo (+9,5 proc.) ir mažesnės rizikos (+4,7 proc.) fondai.

„Finansų rinkoms šiuo metu esant augimo stadijoje, skatinčiau gyventojus aktyviau domėtis galimybėmis investuoti ir užsitikrinti ramesnę ateitį ir oresnę senatvę. Turint omenyje niekur neišnykusius nepalankius demografinius pokyčius, rūpestis savo ateitimi įgauna dar didesnę reikšmę ir svarbą“, – akcentuoja T. Gudaitis.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m. III ketvirtis

Nuo 2024 m. pradžios

Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

2,9%

5.2%

12%

GCF gimusiems 1954-1960

2,4%

5,4%

15%

GCF gimusiems 1961-1967

2,5%

7.8%

40%

GCF gimusiems 1968-1974

1,9%

11,1%

72%

GCF gimusiems 1975-1981

1,4%

13,4%

84%

GCF gimusiems 1982-1988

1,4%

13,5%

83%

GCF gimusiems 1989-1995

1,4%

13,4%

82%

GCF gimusiems 1996-2002

1,1%

13,7%

79%

Bendras svertinis vidurkis

1,6%

11,51%

71%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2024 m. III ketvirtis

Nuo 2024 m. pradžios

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

1,7%

16,1%

Mišraus investavimo P3P fondai

2,6%

9,5%

Mažesnės rizikos P3P fondai

3,0%

4,7%

Bendras svertinis vidurkis

2,1%

11,9%

LIPFA: pakeitimai II pensijų pakopoje turi užtikrinti ilgalaikę naudą…

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), vertindama Seime užregistruotas įstatymų pataisas dėl pensijų kaupimo sistemos tobulinimo, nori atkreipti dėmesį į poreikį išlaikyti ilgalaikį sistemos tvarumą bei pamatuotus sprendimus, užtikrinančius visų kaupiančiųjų interesus. Tai, kad valdantieji teikia siūlymus dėl pensijų kaupimo sistemos, manome, yra teigiamas signalas ir žingsnis į priekį, rodantis norą tobulinti sistemą, tačiau šiame etape svarbu užtikrinti, kad sprendimai būtų ilgalaikiai ir orientuoti į gyventojų finansinę gerovę.

Šiandien matome daug registruotų projektų, daug nuomonių ir viešų diskusijų. Asociacija pabrėžia, kad bet kokie pokyčiai pensijų sistemoje turi būti gerai apsvarstyti, atsižvelgiant į rinkiminio laikotarpio kontekstą. Trumpalaikių politinių sprendimų pavojus yra realus, todėl būtina koncentruotis į sprendimus, kurie užtikrintų sistemos tvarumą ir stabilumą per ateinančius dešimtmečius, taip pat įgyvendintų Konstitucinio Teismo sprendimą, pagal kurį gyventojams turi būti suteikta galimybė pasitraukti iš II pensijų pakopos, kai kaupimas tampa itin apsunkintas ir betikslis.

Tikimės, kad pasiūlymų svarstymo etape bus rastas sprendimas, kuris stiprins pensijų kaupimo sistemą, darys ją patrauklesne kaupiančiajam, o priimami sprendimai nebus grindžiami trumpalaikiais politiniais interesais, o stiprins sistemą ir užtikrins didesnes gyventojų pajamas sulaukus senatvės.

Estijos pensijų sistemos ekspertas apie papildomą kaupimą Lietuvoje: „Išleidus…

Tikslas, kad į pensiją pasitraukusių gyventojų pajamos sudarytų bent 70-80 procentų ankstesnio darbo užmokesčio, vis dar sunkiai pasiekiamas. Investavimo ekspertų teigimu, tam itin trukdo dažni pensijų kaupimo sistemos reguliavimo pokyčiai – kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas prieš 3 metus Estijoje priimtas sprendimas leisti nutraukti kaupimą II pakopoje.

Šiuo metu Lietuvos valdžios institucijos svarsto, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo turi būti numatytos sąlygos, leidžiančios pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje. Estijos nevyriausybinės organizacijos „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovo Joelio Kukemelko nuomone, atverti plačias išimčių duris būtų labai pavojinga – tai parodo Estijos, kuri 2021 metais leido nutraukti kaupimą itin laisvomis sąlygomis, pavyzdys.

Dėl šio sprendimo iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukė apie trečdalis dalyvių, buvo išimta maždaug 2 milijardai eurų jų sukauptų lėšų, o tikimybė, kad pensijų pakeitimo lygis pasieks Europos Sąjungos vidurkį, smarkiai nutolo. Skaičiuojama, kad gyventojams, kurie pasitraukė iš II pensijų pakopos, senatvės pensiją sudarys tik tesieks 30-35 procentus prieš tai buvusio atlyginimo.

„Tai buvo siaubingas populistinis žingsnis, kuris net neturėjo jokios įtakos tuomet vyriausybę sudariusių partijų reitingams. Dabar jau kitas ministrų kabinetas ieško būdų, kaip ištaisyti padarytą žalą, tačiau išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”, – perspėja J. Kukemelkas.

Šiais metais Estijoje priimti teisės aktai, pagal kuriuos numatyta nuo 2025-ųjų leisti gyventojams savanoriškai padidinti kaupimo įmokas nuo 2 proc. iki 4-6 proc. atlyginimo. Valstybės mokama dalis ir toliau išliks 4 proc. Šiuo metu apie 10 proc. Estijos dirbančiųjų, kurie dalyvauja II pakopos pensijų sistemoje, jau yra pateikę prašymus padidinti procentinį įmokų dydį.

Estijos centrinio banko paskaičiavimais, mokant į pensijų fondus 2 proc. atlyginimo ir gaunant valstybės skiriamus 4 proc., po 40-45 metų pasitraukus į pensiją vien II pakopoje sukaupta suma sudarytų apie trečdalį visos gaunamos pensijos. Jei pats žmogus skirs kaupimui daugiau, tuomet sukauptos pensijos dalis gerokai išaugs.

Lietuvoje pensijų pakeitimo norma šiuo metu siekia apie 45 proc. Tikslas – kad pensiją sudarytų bent 70 proc. buvusio atlyginimo, o iš šios sumos bent 30 proc. sudarytų išmokos iš II pakopos pensijų fondų. Siekiant šių tikslų, eksperto nuomone, drastiškai keisti kaupimo tvarką ir sudaryti daug galimybių atsiimti sukauptus pinigus būtų visiškai neprotinga.

„Tiek Estijos, tiek Lietuvos socialinėms sistemoms trūksta lėšų, demografinė padėtis yra labai prasta. Todėl neturime leisti sau prabangos išimti sukauptas lėšas iš šių sistemų. Juolab kad pensijų fondai, dalį lėšų skirdami vietos kapitalo rinkoms, suteikia postūmį ekonomikos augimui. Apskritai pensijų pinigai neturi būti skirti tiesiog suvartoti darbingo amžiaus asmenų – sukauptos lėšos bus reikalingos jiems sulaukus vyresnio amžiaus. Kita vertus, jei sudaromos išimtys, leidžiančios atsiimti dalį lėšų, tuomet būtina skatinti kaupimą kitais būdais – pavyzdžiui, norintiems leisti padidinti savo įmokas, kad pensijų pakeitimo lygis išliktų toks, kokio tikimasi“, – reziumuoja „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sutiko, kad didesnės įmokos, kai kuriose valstybėse siekiančios net iki 10 proc. atlyginimo, yra viena galimybių siekiant 70 proc. pensijų pakeitimo normos. Tačiau, pasak jo, perimti kitų šalių patirtį galima ir kitais būdais.

Vienas jų – įtraukti į kaupimą darbdavius, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių. Be to, geriausiose pensijų sistemose dalyvavimas yra tiesiog privalomas. Taip yra ir kaimyninėje Latvijoje. „Mes turime daugiau teisių, o latviai – dvigubai daugiau turto pensijų fonduose. Ir panašu, kad tas skirtumas tik didės“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Asociacijos vadovo teigimu, visiškai normalu, kad, gyvenant demokratinėje valstybėje, nuolat kyla viešų diskusijų svarbiais klausimais, taip pat ir dėl lėšų kaupimo senatvei.  

„Vis dėlto per 20 pensijų sistemos gyvavimo metų Lietuvoje įstatymai buvo pakeisti net 24 kartus. Tam, kad II ar III pakopos fonduose pasiektumėme gerų rezultatų, labai svarbus žmonių pasitikėjimas kaupimo sistema ir dalyvavimo masiškumas. O tam būtinas sistemos stabilumas, kurio, deja, neturime. Skirtingų flangų politiniai interesai sistemą iš dalies stato kaip taikinį, o daugiausia žalos dėl to patiria būsimi pensininkai“, – teigia T. Gudaitis.

Reguliavimo stabilumą kaip vieną svarbiausių sėkmingai veikiančios pensijų sistemos veiksnių išskyrė ir kiti investavimo ekspertai, šią savaitę dalyvavę Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pensijų sistemos iššūkius Vidurio ir Rytų Europoje. Konferenciją surengė organizacija „PensionsEurope“ ir LIPFA.