Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos…

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Sutikime, kad pageidautume pensiją leisti bent jau kaip švedai, kurie kartu su Vokietija bei kitomis ilgą finansinės disciplinos istoriją turinčiomis šalimis mums yra tapę pavyzdžiu, į kurį norisi lygiuotis ar išsitraukti kaip paskutinę kortą diskusijoje. Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už mokamą vidutinę Lietuvoje. Kodėl? Atidžiau pažvelgus į Švedijos pensijų sistemą pamatytume ir esminių panašumų su mūsiške, ir skirtumų.

Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje pensijų sistema yra „daugiapakopė“. Pirmoji pakopa daugiausia remiasi einamojo finansavimo principu. Kitaip sakant, dirbančioji karta moka privalomas pensijų įmokas, kurios panaudojamos einamosioms pensijoms mokėti. Mes taip pat taikome „pay as you go“ modelį, kuris leidžia dirbančiųjų mokesčiais finansuoti pensijų mokėjimą.

Tokiu atveju, kuo daugiau dirbančiųjų (jų mažėja, nes visuomenė amžėja) arba kuo didesni mokesčiai (ar nudžiugtumėt?), tuo tvirtesnės galimybės padengti pensininkų poreikius. Deja, vien valstybės pastangų nepakanka nei Lietuvoje, nei Švedijoje ir čia išryškėja esminis skirtumas.

Lietuvoje II pensijų pakopa sukurta kaip papildomo kaupimo sistema su valstybės paskata kaupiančiajam. Priešingai, nei bandoma klaidinti, mūsų šalyje papildomas kaupimas pensijų fonduose nėra nei prievartinis, nei visuotinis, nei privalomas.

Žinoma, valstybė siekia savo tikslo ir finansinėmis paskatomis bando motyvuoti žmones geriau pasiruošti laikotarpiui, kuris pasižymi pajamų sumažėjimu, jų trūkumu, o neretu atveju – ir kritimu žemiau skurdo ribos. Tam yra kvietimai, priminimai, konsultantai, patarimai, aibė kritikos arba teigiamų įvertinimų žiniasklaidoje – susidaryti savo asmeninę nuomonę ir priimti sprendimą tikrai ne problema.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų. Jei ne 2008 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai smogusi ir mūsų šalies finansams, šioje pakopoje dabar kauptume gerokai spartesniu tempu ir didesniais įmokų tarifais, atitinkamai matytume daugiau sukaupto turto milijardų, bet yra kaip yra.

Tuo tarpu Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso apytiksliai 90 proc. šios šalies dirbančiųjų. Jei dirbate įmonėje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis, esate į profesinę pensiją įtraukiami, ištarsiu šį „baisų“ žodį – automatiškai. Tais atvejais, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, paprastai galima dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose pritaikant kitus sprendimus.

Profesiniai pensijų fondai Lietuvoje yra atskira ir plati tema, verta atskiro dėmesio. Paminėsiu tik tiek, jog šiuo metu turime vos apie 1 tūkst. įmonių, kurios moka pensijų įmokas savo darbuotojų naudai.

Vis dėlto, tai nekeičia esmės, kad mums pavyzdžiu esančios šalys naudoja lygiai tą patį principą, kurį būtų galima pavadinti privačia iniciatyva, arba darbdavio ar asmens iniciatyva ne vieną dešimtmetį laikytis finansinės disciplinos bei tikslingai ruoštis pensijai.

Vienas skaudžiausių ir sunkiausiai nuginčijamų teiginių, kurie naudojami kaip naujas raktas į Lietuvos pensijų sistemos reformą ar santaupų išgryninimą, paprastai yra sunkiau besiverčiančių atskirų žmonių istorijos. Jie nori pensijai sukauptu turtu padengti sveikatos išlaidas, kurios savo esme paprastai niekuomet nėra momentinio ar baigtinio pobūdžio, susiremontuoti būstą, išvykti į kelionę. Tai rodo, kad gyventojai neturi santaupų netikėtoms išlaidoms, jų finansinės galimybės yra ribotos, o gyvenimo lygiui kilti turime dar daug erdvės. Ir, būkime sąžiningi patys prieš save, nei keletas, nei keliolika tūkstančių eurų, jeigu atsirastų galimybė juos išleisti čia ir dabar, niekaip nesprendžia iššūkių ne vienus metus vėliau gyvenant pensijos režimu.

Didesnis pensijų stabilumas efektyviausiai padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti apčiuopiamas papildomas pajamas senatvėje. Ir pasitraukimas ar atėjimas į kaupimą negali būti susietas su politikų norais. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus apsisprendimas, tik leiskime jam galvoti ir apsispręsti pačiam, suteikdami galimybę siekti kuo didesnės asmeninės finansinės nepriklausomybės.

Per praėjusius metus pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,7…

2022 metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Pastarosiose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su svertine -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas pernai išliko 222 mln. eurų, tuo tarpu svertinė metinė grąža sudarė – -12,98 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi – nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik -20 proc., Europos – beveik -13 proc. Obligacijos irgi netapo ta saugia ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau sekusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – teigia jis.

Nors 2022-aisiais pensijų fondų svertinė grąža buvo neigiama, bet bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra istoriškai aukšta ir siekia +32,76 proc.

Nuo 2004 metų sukurtas agreguotas pelnas antroje pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.

Pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai

Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia +38,07 proc.  28-34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35-41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).

Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42-48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc. 

„Reguliariu investavimu paremtas kaupimas pensijų fonduose atspindi tendencijas finansų rinkose. Tačiau toks atpigusių vertybinių popierių verčių „sugaudymas“ ilgalaikėje perspektyvoje leidžia uždirbti daugiausiai. Kai rinkos ims kilti, jų žvaigždėmis taps ne saugesne investuotojų priebėga laikomos obligacijos, o būtent smarkiausiai atšokančios akcijos, tad argumentų jaudintis išties nėra“, – teigia asociacijos vadovas.

49-55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63-69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).

„Nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pakopa, 2022 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, uždirbo +32,76 proc. svertinę grąžą (fondo vieneto vertės pokytį). Pensijų fondų gyvavimo ciklas yra ilgas: fondai investuoja bent keletą dešimtmečių, jų finansiniai tikslai yra ilgalaikiai, turime uždirbtą gerą finansinį rezervą, todėl belieka efektyviausiai išnaudoti dabartinę situaciją, ruošiantis būsimam ekonomikos atsigavimui“, – pataria T. Gudaitis.

III pakopa išlaikė turto vertę

III pakopos pensijų fondai iš esmės pakartojo II pakopos judėjimą. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo -13,15 proc. Mišraus investavimo pensijų fondai fiksavo -13,17 proc. vidutinę grąžą, o mažesnės rizikos III pakopos fondų svertinė grąža buvo -11,86 proc.

„Trečioji pakopa valdomo turto apimtimi yra gerokai mažesnė nei glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruota II pakopa. Tačiau būtent praėję metai, kuriuos sunku pavadinti stabiliais ir optimistiškais labiausiai nustebino III pakopos dalyvių elgesiu. Jie puikiai išnaudoja situaciją finansų rinkose ir periodinio kaupimo tempo pasirinko nemažinti, tai atspindi apimtis išlaikęs bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas. Investuojant periodiškai ir įsigyjant atpigusio turto ilguoju laikotarpiu galima tikėtis aukštesnės grąžos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, III pakopoje didžiausią turtą valdo būtent drąsiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai: jiems 2022 metų pabaigoje buvo patikėta iš viso 120,1 mln. eurų, arba 49 proc. viso III pakopos turto.

2022 metais pensijų fondai atsigręžė į Baltijos regiono infrastruktūrą…

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais Baltijos regionui skirtose investicijose prioritetą skyrė į tvarią ir ilgalaikę grąžą orientuotoms sritims – vietos infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams. Privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos buvo pagrindinės priemonės, į kurias pensijų fondų lėšos buvo investuotos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad praėjusių metų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.

Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse priėmė sprendimų investuoti iš viso 256,1 mln. eurų. Vien Baltijos šalių įmonių leidžiamoms obligacijoms teko 101,8 mln. eurų, arba 39,8 proc. visų investicijų regione.

Tuo tarpu antroje vietoje atsidūrė žaliosios energetikos fondai, į kuriuos buvo nukreipta 25 mln. eurų, arba 9,8 proc. visų regiono investicijų. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko rizikos kapitalo fondai, kurie pritraukė 21 mln. eurų, arba 8,2 proc. pensijų fondų turto.

Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione LIPFA analitikai įvertino pirmą kartą.

LIPFA vadovo T. Gudaičio teigimu, nuolat naujas įmokas gaunančių pensijų fondų valdytojai investicinius sprendimus šiemet priima ne mažiau aktyviai, palyginti su optimistiškais etapais, kuomet finansų rinkos auga.

„Obligacijos taip pat reaguoja į bendras tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais. Šis instrumentas leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą. Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – sako T. Gudaitis.

Apžvelgdamas Lietuvos pensijų fondų investicijas į infrastruktūros projektus, asociacijos vadovas teigia, kad jų patrauklumas laikui bėgant tik didės. Dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos, kuriai tonas užduotas ir Europos Sąjungos (ES) pasirinktame Žaliajame kurse, ši sritis ima jausti vis didesnį finansavimo poreikį.

„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T. Gudaitis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiemet nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų. Šiais metais šiai investicijų rūšiai teko vos 6,2 mln. eurų. Tikėtina, jog per keletą ateinančių metų, lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau. Pasak LIPFA vadovo, investuodami į nekilnojamąjį turtą fondų valdytojai yra linkę rinktis aiškaus atsipirkimo ir „išėjimo“ terminų projektus, o ne papildomo buto įsigijimą nuomai išėjus į pensiją, kaip kad elgiasi pasiturintys gyventojai.

2022 m. rugsėjo pabaigoje II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų.

LIPFA pateikiami investicijų skaičiavimai Baltijos šalyse atspindi tik šiais metais priimtus investavimo sprendimus.

Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso…

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc., tačiau nuo 2019 m. pradžios, kuomet buvo įsteigti „Gyvenimo ciklo“ fondai jų investicinė grąža išlieka aukšta ir sudaro +32,81 proc.

Išankstinius trijų ketvirčių pensijų fondų rezultatus paskelbusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimais, panašiai judėjo ir III pensijų pakopa, jos bendroji svertinė grąža šiemet buvo -13,37 proc.

Naujausiais duomenimis, II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė rugsėjo pabaigoje sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų, atitinkamai 7,1 ir 5,4 proc. mažiau, palyginti su metų pradžia.

„Vertinant atskirais ketvirčiais, tik pirmasis šių metų ketvirtis padėjo paauginti pensijų fondų investicijas, nors į šį laiką jau buvo įsiterpęs karo starto Ukrainoje faktorius. Tačiau ir antrasis, ir trečiasis metų ketvirčiai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito. Vargu, ar milžinišką dujų nuotėkį „į orą“ dujotiekiuose „Nord Stream“ Europoje artėjant šildymo sezonai galima laikyti jau paskutiniu dideliu iššūkiu. Gal ir taip, bet gali būti, kad ne“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Gyvenimo ciklo fondai pelningi nuo veiklos pradžios

Pagal amžių grupes suformuotuose II pakopos pensijų fonduose labiausiai svyruoja akcijų dalis. Vis dėlto, T. Gudaičio teigimu, būsimiesiems pensininkams reikia žinoti, kad net ir įskaičiuojant šiuos metus, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia +32,81 proc.

„Dabar patiriame investicijų grąžos mažėjimą, kurį lemia objektyvios aplinkybės. Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką. Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – teigia asociacijos vadovas.

Vertinant sausio-rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20-26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27-33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34-40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-rugsėjį smuktelėjo -12,65 proc.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa juda kartu su rinkomis

Neigiamus grąžos pokyčius šiemet patyrė ir III pensijų pakopa, kurioje kaupimo tempą ir apimtis nustato patys kaupiantieji arba įmokas už juos mokantys darbdaviai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų svertinis vidurkis šiemet sausį-rugsėjį buvo -13,59 proc. Beveik taip pačiai keitėsi ir mišraus investavimo fondai, kurie rugsėjo pabaigoje fiksavo -13,38 proc. svertinės grąžos pokytį. Mažesnės rizikos fondų grupė taip pat patyrė neigiamą grąžos pokytį, bet jis nekirto 13 proc. ribos ir sudarė -12,56 proc.

„Priešingai nei masinio pobūdžio II pensijų pakopa, trečioji yra visiškai savanoriška ir savarankiška. Pastebėčiau, kad nepaisant ekonominių iššūkių bei korekcijos finansų rinkose jos valdomo turto sumažėjimas šiemet yra kuklesnis nei antrosios. Manyčiau, kad į ekonominius ciklus racionaliai reaguojantys kaupiantieji supranta, kad dabartinė situacija yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė investuoti pigiau“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį pusmetį skaičiavo -13,5 proc. svertinę…

Šalies II pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, sudarė -13,47 proc. Finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Birželio pabaigoje II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų, arba –8,9 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kuomet šalies pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tiesa, per keletą metų atšokimas buvo beveik tokio pat įspūdingo dydžio. Staigias 25-30 proc. neigiamas korekcijas 2020 m. pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį  ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. Sudėtingus laikotarpius turime išnaudoti įdarbinant savo pinigus ir už juos įsigyjant pigesnių vertybinių popierių, nes ir vėl lauks rinkų atšokimas bei investicijų augimas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – t.y. per pastaruosius 3,5 metų II pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje sudarė +32,96 proc. Taigi, apie jokias ištuštėjusias sąskaitas negali būti nė kalbos“, – sako asociacijos vadovas.

Didžiausia – akcijų turbulencija

Svyravimais pasižyminčios akcijos ir pirmąjį šių metų pusmetį parodė didžiausią dinamiką. LIPFA skaičiavimais, jauniausių II pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai.

Pačių jauniausių 20-26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį-birželį sumažėjo -14,69 proc., 27-33 metų smuko -14,32 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,28 proc. Tuo tarpu 34-40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė -14,20 proc.

„Visų šių grupių pensijų fondai didžiausią dėmesį skiria būtent investicijoms į akcijas, kadangi ilguoju laikotarpiu tai didžiausią augimo potencialą turintys vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į amžių, šiems II pensijų pakopos klientams dar nereikia vadinamojo ramaus užutėkio. Jie dar turi laiko ir privalo išnaudoti galimybę rinkoje maksimaliai uždirbti iš svyravimų rinkose“, – sako T. Gudaitis.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,55 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -12,12 proc. Netrukus pensijos amžių pasieksiančių ar jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-birželį smuktelėjo -10,63 proc.

Savo ruožtu turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo -10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa irgi neišvengė karo pėdsako

III pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė sudarė 207,23 mln. eurų ir buvo -6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo tarpu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas: -12,23 proc.

Anot T. Gudaičio, į tris sąlygines grupes – nuo didžiausios iki mažesnės rizikos – suskirstyti fondai irgi buvo veikiami neigiamų nuotaikų rinkose.

„Trečioji pakopa pirmąjį pusmetį taip pat fiksavo neigiamus grąžos pokyčius. Didžiausios akcijų dalies fondų grupė patyrė apie -13.5 proc., o mažiausios rizikos – apie -9,8 proc. grąžos sumažėjimą. Kaip ir kitus investavimo instrumentus fondų pozicijas veikė karo keliamas neapibrėžtumas bei pesimistinės nuotaikos. Rekomenduotume klientams išlaikyti ramybę. Supanikavę ir atsiėmę santaupas jie užfiksuotų nuostolius, kurie, kaip ir ne vieną kartą anksčiau, taip ir dabar yra trumpalaikio pobūdžio“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.