T. Gudaitis: Nenorėjote eiti paskui Gretą? Seksite paskui Ursulą

Paauglės aplinkosaugos aktyvistės Gretos Thunberg pastangos keisti pasaulį klimato krizės akivaizdoje iki šiol sugebėjo įtikinti anaiptol ne kiekvieną. Tačiau „žaliojo kurso“ idėja vienu ypu tapo Europos žemyno tikslu, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen metinėje kalboje paskelbus planą vos per dešimtmetį anglies dvideginio emisiją Europos Sąjungoje sumažinti 55 proc.

Paprastai tariant, pataškėme pinigų trinkelėms, vėliau – kitam grožiui, tačiau jau netolimoje ateityje pagrindiniai pinigai suksis žalios ekonomikos kryptimi. Ir čia arba būsime ant bangos, arba liksime už borto.

Noras, kad visuomenė savo akimis pamatytų europinių pinigų investavimo rezultatą Lietuvą nuvedė prie masinio naujų trinkelių klojimo, o kai „trinkelizacija“ buvo užbaigta, pereita prie šviečiančių ir grojančių fontanų – „fontanizacijos“. Tuo tarpu trūksta „tik“ daugiau investicijų, gerai apmokamų darbo vietų, šių dienų aktualijas atitinkančių pokyčių švietimo srityje – siekiant nuo pradinių klasių ugdyti tvaraus ir atsakingo vartojimo bei darnaus vystymo žinias ir supratimą bei atidumą žmogiškiesiems ištekliams. U. von der Leyen žinutė dviprasmybių nepalieka. Pinigų srautas tekės miestų ir bendruomenių tvarumui užtikrinti, tad pasiruoškime versti naują lapą.

Investicijų srityje tvarumo tema nėra nauja, nes perspektyviausių investavimo variantų paieška yra nuolatinis ir nenutrūkstantis procesas. Tokios kažkada visiškai naujos sritys kaip atsinaujinanti energetika, naują kryptį anksti užčiuopusiems investuotojams buvo ypač pelningos. Kad tvarumas yra ateities kryptis priminė ir finansų rinkas šiemet gerokai papurčiusi COVID-19 pandemija, kurios metu tvarios investicijos nelauktos krizės sąlygomis pasirodė esančios atsparesnės nei tradicinės. Tą patvirtina ir pasaulinė nepriklausoma investicijų analitikos agentūra „Morningstar“.

Tikėtina, kad ES mastu brėžiama žalia kryptis padės suvienodinti supratimą apie tai, kas iš tikrųjų yra žalia, nes kol kas čia apstu pilkųjų zonų. Tarkime, neutrali CO2 požiūriu tabako gamykla gali būti laikoma „žalia“ ar ne? Tiesiogiai vertinant jos poveikį klimato pokyčiams čia ir dabar tikriausiai taip, tačiau nebūtinai tokia ji gali būti laikoma dėl ilgalaikio poveikio visuomenės sveikatai.

Daugiau ar mažiau, griežčiau ar atlaidžiau, bet žalumo ir tvarumo faktorius Lietuvoje jau ne vienerius metus lemia, kur lėšos gali ateiti, o piktnaudžiaujant aplinkosaugos problemomis (angl. green washing) – ir išeiti. Investicijos į infrastruktūrą ir jos energetinį efektyvumą būtinos, bet ne ką mažiau svarbios (gal net labiau svarbos) ir investicijos į žmogiškąjį kapitalą. Visuomenės spaudimo ar bent aktyvesnio susidomėjimo investicijų kryptimis kol kas nėra arba jis pavienis, tačiau ir čia esminių pokyčių nebereikės ilgai laukti. Paprastos ir kryptingos  pastangos šviečiant visas visuomenės grupes apie tvaraus ir atsakingo vartojimo bei darnaus vystymo teikiamą naudą taip pat neišvengiamos.

Šiuo metu pasaulyje grynųjų pinigų ir pinigų sąskaitose pavidalu cirkuliuoja maždaug 37 trln. JAV dolerių, o bendra investicijų, išvestinių finansinių priemonių suma viršija vieną kvadrilijoną (tūkstantį trilijonų). ES savo ruožtu yra numačiusi 750 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo fondą, kuris 37 proc. savo lėšų skirs būtent žaliesiems projektams. Be jokių abejonių – tvarus investavimas taps viena iš finansų sektoriaus varomųjų jėgų, nes investuotojų gretas pamažu pildanti Z karta šiuo klausimu turi ypač tvirtą nuomonę: už tvarias investicijas pasisako net 95 proc. šios kartos atstovų.

Žaliasis kursas nėra gamyklos kamino perdažymas žaliai, tai gyvenimo būdo ir požiūrio keitimas. 30 stambių įmonių, tarp kurių yra „Nestle“, „Unilever“, „Bayer“, „Sanofi“, „Deutsche Bank“ ir kitos, jau sureagavo į U. Von der Leyen kalbą ir iš esmės pažadėjo, kad verslas nebevyks įprastai, nes jos irgi pasiryžę keistis kartu su Europa.

Trinkelių ir fontanų erą užbaigs nauja, žmogaus ir aplinkos darnos era – bent jau Europoje. Todėl ir mums reikėtų pradėti nuo savęs: daugiau investuoti į žmogiškuosius išteklius, finansinį raštingumą kilstelėti prie prioritetų švietimo srityje ir iš esmės peržiūrėti savo požiūrį, siekiant ambicingų tikslų tvarumo srityje.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat

info@lipfa.lt

+37067865759

Gyventojai savo pensijoms II pakopos pensijų sistemoje jau sukaupė…

Šalies gyventojų santaupos II pakopos pensijų fonduose pasiekė naują ribą – Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, rugpjūčio pabaigoje II pensijų kaupimo pakopoje valdomas turtas sudarė 4,09 mlrd. eurų.

II pakopos pensijų fondai 3 mlrd. eurų ribą peržengė kiek daugiau nei prieš dvejus metus – 2018 m. birželį. Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, II pakopos pensijų fondų augimą lemia perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelio bei didėjantis dalyvių skaičius.

„Pernai į GCF modelį perorientuota II pakopos pensijų sistema leido kur kas tiksliau subalansuoti investicijų riziką, be to, prisijungė nauji, II pakopos pensijų kaupimo dalyviai. Sistemos masiškumas ir dirbančiųjų pasiryžimas reguliariai taupyti padeda išlaikyti teigiamą sistemos augimo kryptį“, – sako T. Gudaitis.

Rugpjūčio pabaigoje II pakopos pensiją kaupė 1,373 mln. žmonių – 21,8 tūkst. daugiau negu prieš metus.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), įvertinusi 16,6 proc. siekusią realią Lietuvos pensijų fondų investicijų grąžą 2019 m., jiems pagal šį rodiklį skyrė pirmąją vietą pasaulyje. Vis dėlto, šiemet pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija supurtė finansų rinkas

T. Gudaičio teigimu, į pandemiją finansų rinkos sureagavo labai greitai, tačiau labai greitai fiksuotas ir atšokimas nuo kovą pasiekto dugno. Papildomo stabilumo rinkoms suteikė ir operatyvus centrinių bankų atsakas bei priemonės, skirtos ekonomikos palaikymui užtikrinti.

„Kaupimas pensijai yra ilgojo laikotarpio tikslas. Reguliariai kaupdami, antrosios pakopos dalyviai pasinaudos ir pandemijos sukeltų rinkos pokyčių privalumais: pigiau įsigys vertybinių popierių, o jų vertės augimas ateityje papildys asmeninę pensijų sąskaitą bei padidins išmokas pasiekus pensinį amžių“, – pastebi LIPFA vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Lietuvoje suaugę vaikai nesusitvarko su finansais be tėvų pensininkų…

Šeši iš dešimties tėvus pensininkus turinčių Lietuvos gyventojų laiko save finansiškai nepriklausomais ir į kuklias tėvų pajamas nepretenduoja. Vis dėlto, likę keturi pripažįsta, kad reguliariai ar retkarčiais pinigų pritrūksta ir kad juos finansiškai remia pensininkai tėvai, rodo reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, atlikta „Spinter tyrimų“.

61 proc. šalies suaugusiųjų patvirtino, kad jiems paspirties iš pensininkų tėvų nereikia, nes patys užsitikrina asmeninę finansinę nepriklausomybę, tuo tarpu likusieji be tėvų pensininkų neišsiverčia.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad pensininkų tėvų finansinė situacija vaikų akimis gali būti pervertinama, nes drąsos paprašyti finansinės pagalbos turima nevienodai.

„Apklausoje buvo klausimas apie tarpusavio pagalbą ne pagal nutylėjimą, o jos tikslingai paprašius. Tik 7 proc. respondentų sako finansiškai paremiantys tėvus, nes jie to paprašo. O net 20 proc. apklaustųjų prisipažino patys prašę pinigų iš savo pensininkų tėvų. Jei dažnai ant skurdo ribos balansuojantys šiandieniniai senjorai nesivaržytų, labai tikėtina, kad apie sunkią savo situaciją jie pasisakytų gerokai dažniau“, – sako jis.

Pajamų dydis nesvarbus – remiami visi vaikai

Visuomenės nuomonės tyrimas atskleidė, jog kiekvieną mėnesį finansinės pensininkų tėvų paramos reikia ir minimalias, ir pakankamai aukštas pajamas vienam šeimos nariui gaunantiems suaugusiems vaikams.

Beveik kas dešimtą (9,4 proc.) šalies gyventoją, kurio mėnesio pajamos vienam šeimos nariui nesiekia 300 eurų, reguliariai finansiškai kiekvieną mėnesį remia pensininkai tėvai. Neįtikėtina, bet ir 6 proc. gaunančiųjų mažiausiai 700 eurų pajamas taip pat kas mėnesį pinigais remia pensininkai tėvai.

„Tai yra reguliarus ir tikrai labai dažnas papildomų pajamų poreikis. Tai, kad jį jaučia net ir aukščiausias pajamas gaunanti gyventojų grupė rodo, jog turime rimtų problemų su asmeninių finansų valdymo įgūdžiais. Nuolat kalbame apie būtinybę išmokti reguliuoti savo išlaidas, nes būtent tai lemia, ar šeimos biudžetą žymės minuso ženklas. Turint omenyje, kad šalyje pensijų pakeitimo norma yra žema ir palikus darbo rinką pensininkų pajamos smarkiai krenta, vaikų poreikiai finansinę senjorų situaciją komplikuoja dar labiau“, – atkreipia dėmesį T. Gudaitis.

Net ir tikslingai prašant pensininkų tėvų pagalbos didžiausias pajamas gaunantys suaugę vaikai ne itin atsilieka nuo mažiausiai uždirbančių – abiejose grupėse tokių yra po 16 proc.

Pinigų kiekis negarantuoja finansinės laisvės

Atidesnis žvilgsnis į finansiškai visiškai nepriklausomais save laikančius žmones parodė, jog, deja, bet pajamų dydis su finansine laisve nekoreliuoja.

„64 proc. mažiausias pajamas gaunančių apklausos dalyvių sako, kad yra finansiškai nepriklausomi ir tėvai neprisideda prie jų finansinės gerovės. Ar taip pat save galinčių pavadinti žmonių gerokai daugiau tarp tų, kurių pajamos didžiausios? Neįtikėtina, bet ne. Savarankiškai finansinę gerovę tarp pastarųjų teigia susikurianti iš esmės tokia pati – 66 proc. respondentų dalis. Vadinasi, vienas iš trijų žmonių dar iki pensijos nesugeba susidoroti su asmeniniais finansais ir nerimą kelia tai, kas bus, kai po kelių dešimtmečių jų mėnesio pajamas sudarys tik pensija. Kol dar nevėlu, vis tik reikėtų daugiau dėmesio skirti išlaidų kontrolei ir bent nuo simbolinių sumų pradėti taupyti tiek didesniems pirkiniams, tiek „juodai dienai“, kuri gali nutikti susirgus, netekus darbo ar patiems išėjus į pensiją“, – teigia asociacijos vadovas.

Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta liepos 16-26 dienomis, joje dalyvavo 1013 respondentų, kurių amžius 18-75 metai. Vertinant pensininkų tėvų finansinę pagalbą savo vaikams buvo atrinkta 572 respondentų, turinčių pensininkus tėvus, dalis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie ateityje gaus ne tik pensiją iš „Sodros“, bet ir papildomas pajamas iš darbo laikotarpiu kauptų santaupų.

Privačias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Tadas Gudaitis: Kaip suprast tave, matematika?

Šiemet valstybinio matematikos egzamino neišlaikius rekordiniam skaičiui abiturientų pagaliau turėtume pripažinti, kad ne vien jie ar švietimo sistema, o mes visi kaip šalis išgyvename matematikos krizę. Matematika yra fundamentalus mokslas. Idealiu atveju jo žinios turėtų tapti ne sprintu iki įrašo diplomo priede, o viso gyvenimo maratonu ir pakankamų funkcinių įgūdžių susiformavimu, gebant pritaikyti juos praktinėse gyvenimiškose situacijose.

Šiandien turime faktą, kad Lietuvoje vienas iš trijų abiturientų neįveikė dar pirmojo laiptelio. Liūdna, apmaudu ir gaila tų jaunų žmonių, kurie dėl to turės iš esmės persvarstyti ir tikriausiai radikaliai keisti savo tolesnio išsilavinimo bei gyvenimo planus. Bet matematikos dėstymo kokybės, jos suvokimo ir, galiausiai, praktinio pritaikymo iššūkiai nėra būdingi tik Lietuvai.

Didžioji Britanija dar 2014 metais paskelbė, kad išgyvena matematikos krizę paaiškėjus, jog net keturi iš penkių suaugusiųjų turi žemus funkcinius matematikos įgūdžius. Atitinkamai žemas funkcinio raštingumo lygis buvo nustatytas mažiau nei pusei šios šalies suaugusiųjų, todėl akivaizdu, kad problemų su matematika kyla žymiai daugiau.

Nerimo signalų apstu ir Lietuvoje, tačiau iki šiol jie labai ir nerūpėjo kaip visuma. Finansinis mūsų šalies gyventojų raštingumas yra iš esmės kuklus, nemaža dalis žmonių gyvena nuo algos iki algos ir netgi didesnės pajamos jiems nepadeda susikurti visiškos finansinės nepriklausomybės, nekalbant apie tvaraus finansinio elgesio ir taupymo reikšmės suvokimą. Vėliau peršokama į pensinį amžių su kuklia pensija ir finansiniai iššūkiai tęsiasi toliau – užburtas ratas.

Kaip nutiko, kad matematika, kurios net dvi sritys – aritmetika ir geometrija – senovės Graikijoje buvo laikomos dviem iš septynių laisvųjų menų, atsidūrė tokioje nepavydėtinoje situacijoje šių dienų pasaulyje, neaplenkiant ir mūsų Lietuvos?

Gerų motyvuotų specialistų trūkumas mokant matematikos problemų sukuria dar mokykloje, nes matematika prisideda net ir prie (ne)kokybiško socialinių mokslų disciplinų, muzikos ar meno suvokimo. Tik pažymiui „iškalus“ matematikos teoriją vėliau nesugebama žinių taikyti praktiškai. Galiausiai turime masę žmonių, kurių finansinius įgūdžius galima pavadinti nebent baziniais ir nuo pagrindų jiems turime aiškinti vieno ar kito sprendimo pasekmes. Sutikime, kad tai nedidina jų finansinio saugumo ir pasitikėjimo savimi jausmo, o kai kuriais atvejais dar ir sukuria erdvę manipuliacijoms.

Ko imtis, kaip keisti matematikos mokymo programą ir kaip sujungti žinias su jų praktiniu pritaikymu, nuspręs specialistai. Norėtųsi palinkėti, kad tai būtų padaryta kuo greičiau ir vertinant ne tik šiemet matematikos egzaminą išlaikiusių (67,61 proc.) bei jo neišlaikiusių (32,39 proc.) santykį, bet ir bendras nedžiuginančias tendencijas jau tarp suaugusių gyventojų.

Tai, kad mūsų santykis su matematika pasidarė labai specifinis, bene pirmoji praėjusio amžiaus viduryje prabilo su jaunimu dirbusi matematikė sesuo Mary Fides Gough. Būtent ji pasiūlė terminą matemafobija (angl. mathemaphobia), kuris reiškia nerimą dėl matematikos, jos baimę, nepasitikėjimą savo gebėjimais. Neįtikėtina, bet jau 70 metų šį fenomeną tiriantys mokslininkai ne kartą patvirtino jo universalumą. Matematikos fobija būdinga įvairioms šalims, įvairaus amžiaus žmonėms, tarp kurių atsiduria ir besiruošiantieji egzaminams, ir tie, kuriems matematikos žinių prisireikia kasdieninio gyvenimo reikaluose.

Neįtikėtina, kad taip reaguojame į vieną universaliausių ir reikalingiausių gyvenime dalykų, nes net vadinamoji auksinė proporcija, panaudota garsiausiuose, milijonus žmonių žavinčiuose meno šedevruose, yra skaičius – 1,618.

Jaunimo pamėgta grupė „KaYra“ vienoje savo dainų taikliai klausia – kaip suprast tave, matematika? Ir aš užbaigsiu klausimu – ar dar ne pats laikas susigrąžinti matematiką į savo gyvenimą ir skirti jai deramą vietą jame? Pirmiausiai pasirūpinti tvirtais ir kokybiškais šios disciplinos pagrindais nuo pat darželio ir tęsti juos mokantis visą gyvenimą bei taikant praktiškai – tiek priimant finansinius sprendimus, tiek gėrintis meno šedevrais.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Pensijų fondai atidirbo didžiąją dalį dėl koronaviruso krizės prarastos…

Koronaviruso pandemijos supurtytos finansų rinkos atšoko nuo kovą pasiekto šių metų dugno, kartu spurtavo ir Lietuvos pensijų fondų investicijos. Preliminariais duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį šalies II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža dar buvo neigiama ir sudarė -5,6 proc., tačiau nuo veiklos pradžios 2019-aisiais fondai fiksuoja vidutinį +13,1 proc. prieaugį.

Antrasis šių metų ketvirtis buvo ypač sėkmingas. Balandį-birželį vidutinė svertinė visų Lietuvos II pakopos pensijų fondų grąža siekė +11,1 proc.

„Koronaviruso pandemijos paveiktoms šalių ekonomikoms gelbėti skirtos lėšos finansų rinkoms suteikė optimizmo, kurį dar labiau augino laipsniškas ribojimų mažinimas ir šalių atsivėrimas. Pirminę paniką pakeitė spartus atšokimas, todėl labiausiai kritusi investicijų į akcijas vertė labiausiai ir atsitiesė. Galime teigti, jog pirmą šių metų pusmetį finansų rinkose matome klasikinį V formos scenarijų. Antrojo šių metų ketvirčio rezultatai buvo labai geri, perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų (GCF) formato 2019 metų pradžioje – pasiteisino“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis.

Birželio pabaigoje Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdė 3,849 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. Per metus pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo daugiau nei 10 proc.

„Daugiau ar mažiau rinkos svyruoja nuolatos, todėl turint ilgalaikį tikslą ir lėšas kaupiant periodiškai dėl to jaudintis neverta. Pandemijos įtaka pensijų fondų rezultatų neaplenkė, tačiau kritimo metu įsigyti vertybiniai popieriai šiuo metu turi ir didžiausią vertės augimo potencialą. Todėl tie gyventojai, kurie praėjusiais metais pasirinko minimalią 1,8 proc. nuo atlyginimo įmoką, nuo šių metų liepos 1 d. bet kada gali pateikti prašymą įmoką pasididinti“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak asociacijos direktoriaus, stiprus antrojo ketvirčio atšokimas primena, kaip svarbu nesiblaškyti ir nuosekliai laikytis pasirinktos investicijų krypties, nekeičiant jos į konservatyvesnę.

Šiemet stabiliausiai laikėsi ir mažiausius svyravimus patyrė pensijų turto išsaugojimo fondai, kurių vidutinė svertinė grąža sausį-birželį buvo -1,23 proc. (nuo veiklos pradžios +4,68 proc.). Priešpensinio 60-66 metų amžiaus gyventojų santaupas investuojančių pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį pusmetį sudarė -1,88 proc. (nuo veiklos pradžios +5,83 proc.).

Santūriai svyravo ir 53-59 amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai, kurių vidutinė svertinė grąža per pusmetį buvo -4 proc. (nuo veiklos pradžios +10,57 proc.).

Į akcijas nukreipta didesnė investicijų dalis jaunesnio amžiaus gyventojų santaupų pokyčiams suteikė daugiau dinamikos. 46-52 amžiaus santaupas valdančių fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį pusmetį buvo -6,42 proc. (nuo veiklos pradžios +14,51 proc.). 39-45 metų amžiaus dalyvių santaupas investuojančių fondų svertinė grąža buvo -6,63 proc. (nuo veiklos pradžios 15,51 proc.). Panašiai pirmąjį pusmetį užbaigė ir 32-38 metų gyventojams skirti pensijų fondai, jų rezultatas buvo -6,62 proc. (nuo veiklos pradžios +14,73 proc.).

Pačių jauniausių 25-31 metų ir 18-24 metų gyventojų pensijų fondų grąža šiemet buvo atitinkamai
-6,74 proc. (nuo veiklos pradžios 14,63 proc.) ir -6,91 proc. (nuo veiklos pradžios +14,41 proc.).

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmąją vietą pasaulyje pagal metinį realios grąžos rodiklį. EBPO vertinimu, mūsų šalies pensijų fondai pirmauja pagal 2019 metais uždirbtą realią 16,6 proc. investicijų grąžą.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Fondų kategorijos grąžos vidurkis	2020 m. II ketvirtis	Nuo metų pradžios (2020 m.)	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	3,90%	-1,23%	4,68%
GCF gimusiems 1954-1960	4,52%	-1,88%	5,83%
GCF gimusiems 1961-1967	8,66%	-4,00%	10,57%
GCF gimusiems 1968-1974	12,31%	-6,42%	14,51%
GCF gimusiems 1975-1981	12,95%	-6,63%	15,51%
GCF gimusiems 1982-1988	12,89%	-6,62%	14,73%
GCF gimusiems 1989-1995	12,74%	-6,74%	14,63%
GCF gimusiems 1996-2002	12,60%	-6,91%	14,41%

 

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

EBPO pagal realią grąžą Lietuvos pensijų fondams pernai skyrė…

Viena svarbiausių pasaulio ekonominių organizacijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmąją vietą pasaulyje pagal metinį realios grąžos rodiklį. EBPO antradienį paskelbė preliminarius 2019 metų vertinimus, kuriuose lyderės pozicija atiteko Lietuvai.

EBPO duomenimis, Lietuvos pensijų fondų reali investicijų grąža pernai siekė 16,6 proc. Antroje vietoje liko Belgijos pensijų fondai, kurių grąža pernai buvo 15,6 proc., trečioje – Nyderlandai, kurių pensijų fondai pernai uždirbo 13,8 proc. daugiau. Į pirmą pelningiausiai dirbusių fondų penketuką pateko Čilė (ketvirta vieta) ir Danija (penkta vieta) – jų reali investicijų grąža 2019 metais buvo atitinkamai 11,9 proc. ir 11,7 procento.

Organizacijos ataskaitoje teigiama, kad pernai pensijų fondų investavimo rezultatai 2019 metais buvo labai geri: „29-iose iš 46-ių vertintų šalių reali pensijų fondų investicijų grąža viršijo 5 proc., o 13-oje  buvo didesnė nei 10 proc., įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas (10,1 proc.). Pensijų fondai Lietuvoje pasiekė aukščiausią realią investavimo grąžą 2019 metais (16,6 proc.). Apskritai pensijų fondai pernai pasiekė teigiamus rezultatus beveik visose ataskaitas teikiančiose šalyse“.

Su visa EBPO preliminaria ataskaita, kurioje įvertinti 46-ių šalių pensijų fondų rezultatai, galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2019 metai dėl geros situacijos finansų rinkoje visiems buvo geri, todėl tokia aukšta pozicija EBPO vertinamų šalių sąraše reiškia labai daug.

„Šis įvertinimas pats svarbiausias daugiau kaip 1 mln. Lietuvos gyventojų, už kurių pensijų santaupų valdymą esame atsakingi. Diskutuojant dėl to, ar Lietuvos II pensijų pakopa yra pakankamai subalansuota, nepriklausomo arbitro vertinimas įgauna dar didesnę reikšmę. Tai, kad Lietuva išsiskyrė vienos įtakingiausių Pasaulio ekonominių organizacijų vertinimuose, yra neabejotinai didelis pasiekimas“, – teigia jis.

Pasak jo, 2019 metais rinkos kilo, tačiau akivaizdu, kad ir tokiu palankiu metu ne visiems pensijų fondams sekėsi vienodai gerai ir tam yra daug priežasčių. Lietuvos pensijų fondams papildomu iššūkiu, kurį pavyko sėkmingai įveikti, tapo tai, kad jiems 2019 metai prasidėjo nauju veiklos modeliu – po II pensijų pakopos reformos jie pradėjo dirbti kaip gyvenimo ciklo fondai.

„Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų, kurių investavimo rizika dinamiškai mažinama kartu su kaupiančiojo amžiumi, suteikė Lietuvos II pensijų pakopai naują kvėpavimą. Finansų rinkos yra labai dinamiškos, todėl tampresnis investavimo rizikos susiejimas su kaupiančiojo amžiumi padeda pasiūlyti efektyviausią pensijų santaupų valdymo strategiją“, – sako T. Gudaitis.

Gudaitis pastebi, kad Lietuvoje dirbantys ir pensijų sistemoje sau papildomai pensijai kaupiantys gyventojai yra sąlyginai jaunesni, lyginant su išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio šalimis, todėl bendra investicijų dalis nukreipta į akcijas yra didesnė nei tose šalyse, kuriose nėra įsteigti gyvenimo ciklo fondai ar kaupiantieji yra pasirinkę sąlyginai mažiau rizikingas investicijas. Kuomet akcijų vertės kyla – tai duoda teigiamą efektą – ypač jauniems sistemos dalyviams ir tuo pačiu leidžia pasiekti didesnį visos sistemos efektyvumą ir didesnę grąžą.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį iki balandžio pabaigos, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +9,3 proc. grąžą. Balandžio 30 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal ir dar tolesniame plane, būdinga jaunimui visame pasaulyje.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), remdamasi beveik 20 metų darbo su klientais patirtimi, dalinasi penkiais mitais, kuriais dažniausiai tiki jaunimas neįsivaizduojantis, kad po kelių dešimtmečių pats pereis į senjorų lygą.

1. Dabar gyvensiu, taupysiu vėliau. Ši jauno žmogaus pasaulėžiūrą puikiai atspindinti sparnuota frazė kartojasi ne tik žiniasklaidos straipsniuose ar tinklalaidžių pavadinimuose. Ji patenka ir į mokslininkų akiratį, taip pat vienaip ar kitaip yra pasakoma kalbantis su investavimo konsultantais. Jauniems žmonėms nerimą kelia tai, kad nukreipdami dalį savo pajamų taupymui jie nuskriaus save dabar. Tai mitas. Kelių procentų atidėjimai nuo atlyginimo lemiamos įtakos gyvenimo kokybei nepadarys, užtat nuolatinis taupymas padės sukaupti apčiuopiamą finansinę pagalvę ateičiai.
2. Aš per mažai uždirbu. Natūralu, kad dar tik pradedančiam dirbti jaunam žmogui patikimos paprastesnės užduotys ir mažiau atsakomybių, todėl startinis atlyginimas gali būti mažesnis. Paprastai geriau apmokamą darbo vietą „užsidirbame“ su laiku. Bet tai mitas, kad galimybę sutaupyti nulemia tik algos dydis – o ir kada jos jau tikrai ima užtekti viskam? Iš tikrųjų taupymo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo asmeninės finansinės disciplinos ir gero savo išlaidų valdymo.
3. Pirmiau norėčiau įsigyti nuosavą būstą. Lietuva pasižymi labai aukštu nuosavo būsto rodikliu, tai yra mūsų kultūros dalis. Nuosavas būstas – svarbus ir reikšmingas pirkinys, bet nereikia užmiršti, kad labai dažnai jis pareikalauja rimtų finansinių įsipareigojimų, kurie gali trukti 20-30 metų ar dar ilgiau. Todėl mitas, kad būsto įsigijimas finansinių planų sąraše būtinai turi lenkti taupymą pensijai, nes pastarajam tikslui startas gali išmušti tada, kai jums jau bus apie 50 metų!
4. COVID-19 pandemija sukėlė ekonominę krizę, palauksiu ramesnių laikų. Ekonomikos sukrėtimai, į kuriuos reaguoja finansų rinkos, nerimo kelia visiems. Bet pensijų fondus valdantys profesionalūs investuotojai elgiasi kaip per apsipirkimą per akciją. Vertybinių popierių kainos tokiais laikotarpiais sumažėja ir sumaniai investuojant daugiausiai uždirbama būtent per akcijų kainos „atšokimus“ nuo žemiausių taškų. Taip kad baimė startuoti su kaupimu pensijai smarkiau svyruojant rinkoms yra mitas.
5. O jei neteksiu darbo, kas tada? Ne paslaptis, kad nemaža dalis jaunų žmonių pradeda dirbti darbuose ne visu etatu, neplanuodami juose ilgiau užsibūti. Arba tiesiog pasinaudoja trumpalaikio uždarbio galimybėmis pozicijose, kurios yra visiškai nesusiję su jų siekiama profesija, pavyzdžiui, paslaugų srityje. Įsijungus į kaupimą pensijai II pakopoje galioja labai paprastas principas: yra darbas, yra ir aktyvus kaupimas. Nėra darbo ir algos – nėra ir pervedimų į asmeninę pensijos sąskaitą. Taip kad nereikia tikėti mitu, jog netekus darbo į duris pasibels antstoliai ir pateiks sąskaitą už laikotarpį, kuomet nedirbote.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

LIPFA vadovu tapo T. Gudaitis

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 dienos vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

LIPFA vadovo pozicija iš prezidento į direktoriaus pakeista pakoregavus asociacijos įstatus. 10 metų  asociacijai vadovavęs Šarūnas Ruzgys pasirinko kitą veiklos kryptį ir iš asociacijos vadovo pareigų pasitraukė.

„16 metų Lietuvoje veikianti II pakopos pensijų fondų sistema mūsų kaip investavimo profesionalų kompetencijas leido dar labiau išplėsti specifinėje ir ypač jautrioje srityje, daugiau kaip 1 mln. klientų teikiant investavimo ir jų pensijų santaupų valdymo paslaugas. Nuolat siekdami mūsų svarbiausio tikslo – stabilios ir konkurencingos investicijų grąžos pensijų fondų dalyviams, stengsimės sudaryti galimybes, leidžiančias kiekvienam gyventojui tvariai kaupti papildomas lėšas pensijai ir siekti savo ilgalaikių taupymo tikslų. Taip pat aktyviau prisidėsime prie finansinio raštingumo didinimo šalyje, skatinsime žmones labiau domėtis pensijai kaupiamomis santaupomis“, – sako T. Gudaitis.

Pasak LIPFA vadovo, būdama priklausoma nuo pasaulio bei šalies ekonomikos, taip pat ir pokyčių finansų rinkose, II pensijų pakopa nuolat reaguoja tiek reglamentavimo srityje, tiek ir iš vidaus, o  bendradarbiavimas asociacijoje padeda dalintis gerąja patirtimi bei iniciatyvomis.

„Kartu su sumažėjusiais valdymo mokesčiais, II pensijų pakopa šiuo metu yra įgavusi bene patraukliausią formą kaupti lėšas pensijai gyventojams. Aktyviai ir profesionaliai valdomi II pakopos pensijų fondai yra svarbi šalies socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios reikšmė nuolat auga ir valstybei, ir kiekvienam sistemos dalyviui individualiai“, – teigia T. Gudaitis.

Tadas Gudaitis yra sukaupęs daugiau nei 15 metų patirtį pensijų kaupimo, gyvybės draudimo ir investicijų valdymo srityse. 2010 m. Vilniaus universitete jis apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją pensijų sistemos reformų tema. Nuo 2017 m. jis yra Vilniaus universiteto profesorius. Šiuo metu jis taip pat dėsto Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentams.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Tadas Gudaitis. Kaip jums dabartinė būsimos pensijos repeticija?

Komentaras portalui Delfi.lt

Koronaviruso pandemijai privertus mus užsidaryti namuose, turime neišvengiamą progą sudalyvauti generalinėje savo būsimos pensijos repeticijoje. Ne tos išsvajotos su kelionėmis po užsienio šalis ir nuostabiu laiku sau, o varianto B, apie kurį esame tik girdėję, bet dažniausiai esame linkę stumti į paraštes: drastiškai sumažėjus pajamoms ir didžiąją dalį laiko leidžiant tarp keturių sienų.

Precedento neturintis iššūkis ir toks pats neregėtas mūsų visų atsakas į jį finansų ekspertus visame pasaulyje skatina prabilti apie tai, kad nors aplinkybės ir yra skausmingos, tačiau realiai galime išbandyti gyvenimą, kuris vieną dieną gali pasikeisti taip pat radikaliai.

Vis dėlto nereikia ir galvoti, kad finansinio raštingumo klausimais esame kuo nors išskirtiniai: panašu, kad ir Lietuvoje, ir JAV gyventojai mieliau renkasi laikyti praktinius išgyvenimo testus realiame gyvenime – iš jų ir mokosi.

Džordžo Vašingtono universiteto Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centras (The George Washingtin University Global Financial Literacy Excellence Center – GFLEC), atlikęs 2020 metų JAV gyventojų finansinio raštingumo tyrimą pastebi, kad jo metu suaugę šalies gyventojai teisingai atsakė į vidutiniškai 52 proc. pateiktų klausimų.

Dar įdomesni skirtumai išryškėjo tarp kartų, kurių išprusimą tyrėjai turėjo progą palyginti pirmą kartą. Pačios jauniausios Z kartos atstovai teisingai atsakė į vidutiniškai 41 proc. klausimų, kai vyriausioji kūdikių bumo karta (angl. Baby boomers) įveikė net 58 proc. klausimų.

Neįmanoma nepastebėti, kad kuo vyresnio amžiaus respondentai, tuo jų atsakymai tikslesni. Tarp Z ir kūdikių bumo atsidūrę Y ir X kartų atstovai teisingai atsakė į atitinkamai 50 proc. ir 51 proc. jiems pateiktų klausimų.

Lietuvoje natūraliai daug vilčių dedame į jaunimą, kuris išsilavinęs, technologiškai išprusęs ir, kas yra tik laiko klausimas, jo priimami sprendimai kažkada lems visos šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą.

2019 metų vasarą Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos studentas Mykolas Baranauskas, siekdamas išsiaiškinti 16–26 metų amžiaus jaunuolių finansinių žinių lygį, apklausė 426 šiai amžiaus grupei priklausančius žmones, kurių visoje šalyje buvo 343,3 tūkstančio. Jo metu paaiškėjo, kad maždaug kas antras jaunimo atstovas nuolat neseka savo finansinių veiksmų.

Kadangi daugiau kaip 26 proc. respondentų amžius buvo 19 metų ir žemiau, iš šios, tikėtina dar nedirbančios ir nuolatinių pajamų neturinčių jaunuolių grupės tikėtis rimto išlaidų valdymo būtų dar ankstoka. Tačiau didžiosios dalies apklausos dalyvių amžius siekė 19–22 metus, kuomet ir prasideda tikrasis savarankiškas gyvenimas bei pirmieji rimtesni darbai bei išlaidų paskirstymas.

Dar didesniu nerimo signalu turėtų tapti faktas, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunimo neturi ilgalaikio finansinio tikslo, kuris tikrai neturėtų būti suprantamas tik kaip konkretus didesnis pirkinys, kuriam reikia kurį laiką šiek tiek pataupyti.

Koronaviruso pandemija skausmingai, bet tiksliai atskleidė niuansą, kas yra (kad ir ganėtinai tvarkingas) gyvenimas nuo algos iki algos, iki to momento, kai susiduriama su nenugalimomis išorinėmis aplinkybėmis. Praėjusį kartą jomis tapo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2008 metais, 2020-aisiais – netikėtas pasaulinis pandeminis lockdown‘as, ne tik stabdantis globalią ekonomiką, bet ir stumiantis ją recesijos kryptimi.

Akivaizdu, kad tai, kaip tvarkomės užtikrindami savo kasdieninius poreikius bei laiku apmokėdami būtiniausias sąskaitas, dar neparodo, kaip išgyvensime ekstra situacijoje, kurios nelaukėme ir kuriai nesiruošėme.

Ką galime padaryti dabar? Konstatuoti, kad ir vėl stovime ant bedugnės krašto ir galimai jų mūsų gyvenime dar bus ne viena. Didžiosios jų dalies numatyti negalime, išskyrus tai, kad vieną dieną išeisime į pensiją, kuri gali būti panaši į tą išgyventą pandeminę būseną tarp keturių sienų, jei tarp ilgalaikių finansinių tikslų neturėsime tikslo užsitikrinti finansinę pagalvę šiam savo gyvenimo etapui.

Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo…

Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas

Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai

Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, –konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.