Reaguodami į naujuosius Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, pirmąjį šių metų ketvirtį viso pasaulio finansiniai instrumentai fiksavo nuosmukį. Tad nors ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pabrėžia, kad tai iš esmės nepaveikė ilgalaikių pensijų fondų veiklos rezultatų.

„Po itin sėkmingos pastarųjų dvejų metų pensijų fondų veiklos, kuomet vidutinis metinis prieaugis siekė 15 proc., tam tikros korekcijos žemyn buvo tikimasi dar prieš Jungtinių Valstijų įvestus muitus bei kitus ekonominius sprendimus, nusmukdžiusius akcijų biržų rezultatus visame pasaulyje. Vis tik reikia prisiminti, kad kaupimas pensijų fonduose yra maratonas, o ne sprintas. O skaičiuojant bendrą rezultatą nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc.“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Praėjusių metų pabaigoje perkopęs 9 mlrd. eurų ribą, Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas šiek tiek sumažėjo, tačiau neabejotina, kad, finansų rinkoms stabilizavusis, vėl ims augti. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupta bendra įmokų ir agreguoto pelno suma siekia beveik 9,53 mlrd. eurų.

Bendrai pirmąjį šių metų ketvirtį į pensijų fondus buvo pervesta 208,6 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 35,7 mln. eurų. Nors nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto investicinis pelnas yra neigiamas ir sudaro -4,4 proc., ilgalaikio, nuo veiklos pradžios skaičiuojamo, GCF rezultato tai praktiškai nepaveikė – jų pelningumas vis dar išlieka didesnis nei 70 proc. Pirmąjį šių metų ketvirtį 4,4 proc. smuktelėjo ir III pensijų pakopos fondų fiksuotas bendras svertinis vidurkis. Bendrai III pakopos fonduose sukaupto turto vertė kovo pabaigoje buvo 407,5 mln. eurų.

Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra dabartinės 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai

Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai į pastarųjų mėnesių įvykius reagavo nevienodai. Kovo pabaigoje didžiausią kritimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šiek tiek viršijusį 6 proc., fiksavo 23-29 m. amžiaus grupės pensijų fondų svertinis vidurkis. Mažiausiai, nepilnais 0,9 proc., per metus sumažėjo 65-71 m. amžiaus grupės fonduose sukauptas turtas.

Tuo tarpu nuo veiklos pradžios didžiausią prieaugį kovo pabaigoje fiksavo 44-50 m. amžiaus grupės pensijų fondai. Bendras jų svertinio vidurkio prieaugis šiuo metu siekia 82,6 proc. Nedaug atsilieka ir 37-43 m. (+81,35 proc.) bei 30-36 m. (+79,9 proc.) amžiaus grupių pensijų fondų rezultatai. Konservatyviausio, Turto išsaugojimo fondo svertinio vidurkio rezultatas kovo pabaigoje, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumenko vidutiniškai 1,2 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja 12,6 proc. augimą.

„Veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.“, – skaičiuoja T. Gudaitis.

Svarbiausia – nepamesti galvos

LIPFA vadovas akcentuoja, kad finansų rinkoms koreguojantis žemyn, svarbu nepanikuoti, nes bet kurį nuosmukį visuomet keičia augimas.

„Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimas yra grindžiamas gyvenimo ciklo principu. Tai reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Jaunesniems dalyviams skirtuose fonduose, siekiant pasinaudoti ilgalaikiu finansų rinkų augimu, yra didesnė akcijų dalis, o vis labiau artėjant pensijai, pamažu didinama konservatyvių investicijų dalis, kad būtų apsaugota visa sukaupta suma. Toks modelis padeda užtikrinti nuoseklų ir tvarų kapitalo augimą per visą gyvenimą, iki pat pensinio amžiaus“, – pabrėžia T. Gudaitis.

Jis įsitikinęs, kad susinormalizavus visiems dabar vykstantiems ekonominiams procesams, finansų rinkos vėl ims žaliuoti. Pasak T. Gudaičio, svarbu prisiminti pagrindinį į pensijų fondus investuojamų lėšų tikslą – sukaupti papildomų pajamų senatvei.

„Kitaip tariant, tikslas yra ilgalaikis. Žvelgiant tiek į pensijų fondų grąžos rezultatus nuo veiklos pradžios, tiek į bendrą juose sukauptą turtą, akivaizdu, kad šiam ilgalaikiam tikslui pasiekti dabartiniai finansų rinkų stabtelėjimai turi visiškai minimalų ir ilguoju laikotarpiu neišliksiantį poveikį“, – reziumuoja T. Gudaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pranešė parengusi teisės aktų projektus, kaip būtų galima tobulinti antrąją pensijų kaupimo pakopą. Ministerijos teigimu, šios pataisos pagerins esamą pensijų sistemą. Deja, siūlymuose nėra jokių objektyviais duomenimis grįstų ekonominių vertinimų, kokią įtaką šie siūlymai iš tikrųjų turės tiek mūsų šalies gyventojams, tiek valstybei ilguoju laikotarpiu. Dar daugiau: ministerijos siūlomos pataisos iš esmės prieštarauja tarptautinių bei vietinių ekspertų ir Europos Komisijos bei EBPO rekomendacijoms.

Nors ministerija teigia „intensyviai dirbusi ir besikonsultavusi su specialistais ir socialiniais partneriais“, panašu, kad ne tik vietinių ekspertų, bet ir visos Europos Sąjungos (ES) lygmeniu išsakyti siūlymai ministerijos atstovų arba nebuvo išgirsti, arba yra ignoruojami.

Pavyzdžiui, vos prieš pora savaičių, kovo 19 dieną, Europos Komisija (EK) paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga. Piliečių gerovės ir Europos Sąjungos (ES) ekonomikos konkurencingumo skatinimo strategija“. Jame pabrėžiama, kad automatinį įtraukimą į pensijų sistemas taikančių ES valstybių narių teigiama patirtis nedviprasmiškai rodo, jog šią praktiką reikėtų plačiau skatinti visoje Europos Sąjungoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) praėjusią savaitę paskelbė Lietuvos ekonomikos apžvalgą. Joje, be kita ko, konstatuojama, kad mūsų šalis „susidurs su dideliu demografiniu sukrėtimu, todėl reikės imtis politinių priemonių daugelyje sričių, įskaitant darbo rinką, pensijas ir sveikatos apsaugą“ EBPO pabrėžia, kad skatinimas naudotis privačiomis pensijų sistemomis padėtų sumažinti su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų didėjimo spaudimą.

Lietuva tuo tarpu pensijai skirtus pinigus planuoja išdalinti anksčiau laiko, atsisakyti  automatinio įtraukimo į kaupimą ir įtvirtinti savanorišką kaupimo modelį ir nuolatinį įmokų stabdymą, net nepaisant to, kad EBPO ataskaitoje yra įvardijama, kad mūsų šalyje šiuo metu galiojanti papildomo kaupimo sistema, priešingai nei kitų regiono valstybių, jau ir dabar yra savanoriška. Ministerija itin akcentuoja po šio pakeitimo atsirasiantį sistemos patrauklumą ir lankstumą, tačiau nė žodžiu neužsimena apie tai, kaip šie sprendimai paveiks tiek valstybės finansus, tiek kiekvieno žmogaus galimybes ateityje gauti bent jau pakankamą pensiją. Kitaip tariant – SADM siūlymai pateikia tikrai nemažai galimybių, kaip nebekaupti papildomai, ar sukauptas lėšas atsiimti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, bet nei vieno siūlymo, kaip susitaupyti sotesnei senatvei.

Net ir pačius minimaliausius ekonomikos pagrindus turintis žmogus supranta, kad, senėjant visuomenei, augs ir pensininkų išlaikymo našta. Susilpninus papildomo kaupimo sistemą, vien ant valstybės pečių kris kur kas didesnė būsimų pensininkų išlaikymo našta. Kaip žinia, valstybė pinigų negamina, vadinasi, neišvengiamai bus didinami mokesčiai ir/arba ilginamas pensinis amžius.

Kaip dar vieną argumentą siūlomiems pakeitimams, SADM pasitelkia Konstitucinio teismo (KT) nutarimą. Jame, beje, patvirtinama, kad „siekiant kuo didesniam skaičiui gyventojų užtikrinti efektyvesnį pensijų kaupimą ir didesnes pajamas senatvėje, be kita ko, numatyta, kad pensijų kaupimas turi būti ilgalaikis, kad būtų pasiektas jo tikslas“ ir primenama, kad papildomas kaupimas yra Lietuvos pensijų sistemos dalis ir bet kokie jos pakeitimai neturėtų griauti bendros sistemos.

Ministerija taip pat patogiai nutyli, kad KT išaiškinime sakoma, jog „tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Šią formuluotę tikrai atitinka SADM siūlymai leisti atsiimti visas lėšas, kai pensijų sistemos dalyvis netenka 70-100 proc. darbingumo, kai jam nustatoma sunki liga ar paliatyvios pagalbos poreikis. Tačiau siūlymai neribotai stabdyti kaupimą ar netgi skatinti jį apskritai nutraukti yra panašesni ne į išimtis ar racionalią bei toliaregišką socialinę politiką, o tiesiog į pataikavimą emocijoms.

Ironiška tai, kad ir šie Vyriausybės siūlymai ilguoju laikotarpiu gyventojams sukels būtent neigiamas emocijas. Galimybė nekaupti papildomai dabar atrodo labai viliojančiai, bet artėjant pensiniam amžiui ir gaunant minimalią „SoDra“ pensiją, jis tikrai nebeatrodys toks patrauklus ir beveik garantuotai atneš tik nusivylimą.

Deja, SADM nutyli ne tik šiuos aspektus, bet ir sėkmingai ignoruoja bet kokius tiek vietinių, tiek tarptautinių ekonomikos ekspertų perspėjimus apie pensijų sistemos išbalansavimą ir netgi nesivargina aiškiai argumentuoti, dėl kokių priežasčių, jos nuomone, šie perspėjimai nėra svarūs ir svarbūs.

Valdantiesiems užsimojus keisti pensijų sistemos taisykles, ekspertai perspėja, kad tai turėtų itin neigiamų pasekmių tiek artimiausioje ateityje, tiek ilguoju laikotarpiu. Visų pirma – nukentėtų patys žmonės, kurių pajamos senatvėje dėl to neišvengiamai sumažėtų, o dėl to išaugtų ir fiskalinis spaudimas valstybei. Šiuos nuogąstavimus patvirtina ir nauja kompanijos „Spinter tyrimai“ apklausa. Jos rezultatai parodė, kad, atsiradus galimybei atsiimti lėšas iš II pakopos, taip potencialiai padarytų iki dviejų trečdalių respondentų.

Į klausimą, ar atsiimtų sukauptus pinigus iš II pakopos, jei tokia galimybė atsirastų, teigiamai atsakė 47 proc. žmonių. Dar 19 proc. kol kas nėra apsisprendę ir tik trečdalis (34 proc.) patvirtino, kad sukauptas lėšas ir toliau paliktų pensijų fonduose.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis įsitikinęs, kad galutinis lėšas atsiimančių žmonių skaičius viršytų 50 proc.

„Be tų 47 proc., kurie jau tikrai žino, kad sukauptas lėšas išsiims, dalis tokių būtų ir tarp šiuo metu dar neapsisprendusiųjų. Skaičiuojant, kad tokių būtų pusė, lėšas iš II pakopos atsiimančių žmonių bendras skaičius Lietuvoje priartėtų prie 60 proc. Asociacijos ekspertų nuomone, būtent toks variantas ir yra labiausiai tikėtinas“, – sako T. Gudaitis.

Jis primena, kad prieš nepamatuotą pensijų sistemos išbalansavimą aiškiai pasisakė ir Konsituticinis Teismas, nurodęs, kad „siekiant užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis“.

Didžiausia dalis atsiimsiančiųjų lėšas, pasak apklausos rezultatų, būtų tarp mažiausiai uždirbančiųjų ir žmonių su nebaigtu viduriniu išsilavinimu. Respondentų grupėje, kurioje vienam namų ūkio nariui per mėnesį tenka iki 400 eurų pajamų, sukauptas lėšas atsiimtų du trečdaliai asmenų, o tarp neturinčiųjų vidurinio išsilavinimo ši dalis didėja net iki 78,9 proc.

Šiek tiek dažniau lėšas iš II pakopos taip pat atsiimtų sukūrusieji šeimas (48,3 proc.) – palyginti su vienišiais (40,4 proc.) – ir gyvenantieji mažesniuose miestuose bei rajonų centruose (51,1 proc.), palyginti su gyvenančiais kaimo vietovėse (46,8 proc.) ir didmiesčiuose (44,4 proc.).

Ženkliai sumažėtų ir liekančiųjų II pakopoje

Be lėšų atsiėmimo galimybės, respondentų buvo klausiama ir apie tai, ar, pakeitus pensijų sistemą pagal naujuosius siūlymus, jie ir toliau kauptų lėšas II-oje pakopoje. Atsakymo į šį klausimą rezultatai rodo labai panašias tendencijas.

Kad tikrai liktų II-oje pakopoje ir toliau kauptų joje savo pensijos dalį, atsakė vos 32 proc. respondentų. 36 proc. pareiškė, kad kaupimą joje nutrauktų, dar 11 proc. – kad liktų II pakopoje, bet kaupimą laikinai sustabdytų. Penktadalis respondentų atsakymo į šį klausimą kol kas neturi.

Blogiau nei Estijoje

T. Gudaitis primena, kad Estijoje, kurioje finansinės sąlygos dalyvauti pensijų sistemoje buvo palankesnės gyventojams nei mūsų šalyje, iš II-osios pakopos jau yra pasitraukę beveik keturi iš dešimties gyventojų.

„Šiuo metu mūsų valstybė prie žmogaus kaupimo antroje pakopoje prisideda, sumokėdama 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo. Estijoje valstybės parama yra pustrečio karto didesnė ir siekia 4 proc. Nepaisant kur kas svaresnės valstybės paramos, iš jos pensijų sistemos II pakopos jau pasitraukė daugiau nei trečdalis gyventojų. Galima tik įsivaizduoti, kokį žmonių ir kapitalo nuotėkį patirs Lietuvos pensijų sistema, priėmus naujuosius pakeitimus“, – perspėja LIPFA vadovas.

Įdomu, kad didžiausia dalis nurodžiusiųjų, jog tęstų dalyvavimą II pakopoje ir po siūlomų pakeitimų priėmimo, yra tarp vyriausių, 56-erių metų ir vyresnių, respondentų. T. Gudaičio nuomone, tai rodo, kad, artėjant pensiniam amžiui, žmonės kur kas atsakingiau žiūri į ateitį ir geriau supranta papildomo kaupimo pensijai naudą ir svarbą.

„Gaila, kad atsakingesnio požiūrio, panašu, stokoja dabartinės valdančiosios daugumos atstovai. Ne tik vengiama aiškiai atsakyti, kaip planuojama spręsti senėjančios visuomenės pensijų sistemos iššūkius ateityje, bet ir visiškai ignoruojama gyventojų pensijų fonduose jau dabar akumuliuoto kapitalo nauda artimiausioje ateityje – kaip įrankio finansuoti sparčiai augančius Lietuvos saugumo ir gynybos poreikius“, – apgailestauja LIPFA vadovas.

Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa apie dalyvavimą II pensijų sistemos pakopoje buvo atliekama 2025 m. vasario 17-27 dienomis, joje dalyvavo 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.