Seimui priėmus naujos redakcijos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, atsiveria galimybės steigti naujus investicinius fondus.

Investicijų valdymo įmonių asociacijos vadovas Saulius Racevičius teigė, kad Seimo sprendimas yra svarbus rinkai, nes įstatymas atveria galimybes steigti naujus fondus, kurių paklausa yra ganėtinai didelė.

Pagrindinė naujovė, kurią nustato naujasis įstatymas, yra ta, kad be suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, veikiančių pagal Tarybos direktyvą 85/611/EEB, galės steigtis specialieji kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurių veikla nėra harmonizuota ES lygiu.

Įstatymu sudaromos teisinės prielaidos steigti privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, alternatyvaus investavimo ir kitus specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus. Šie subjektai galės investuoti į didesnę grupę investavimo objektų, jiems bus taikomi ne tokie griežti diversifikavimo reikalavimai.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų dėka investuotojai galės netiesiogiai investuoti į perspektyvias ir augančias įmones, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, nekilnojamojo turto objektus, išvestines finansines priemones.

Investavimui į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus būdinga didesnė negu vidutinė investavimo rizika, o į alternatyvaus investavimo subjektus galės investuoti tik profesionalieji investuotojai.

Pasak S.Racevičiaus, specialieji kolektyvinio investavimo subjektai suteiks daugiau alternatyvų investuotojams, siūlydami efektyvų investavimo rizikos valdymą, sumažinant finansinių priemonių rinkų cikliškumo poveikį investuotojo portfeliui.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai taip pat skatins investicijų valdymo veiklos plėtrą ir investicijų valdytojų profesionalumą, gerins finansų rinkų likvidumą.

Tai turės teigiamos įtakos visai šalies kapitalo rinkai. Be to, įstatymu baigiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų.

Įstatymas nustato, kad valdymo įmonės, teikiančios papildomas paslaugas (kitiems asmenims, įskaitant pensijų fondams, priklausančių finansinių priemonių portfelių valdymas; konsultavimas investavimo klausimais; kitų valdymo įmonių valdomų subjektų investicinių vienetų ar akcijų saugojimas ir tvarkymas), privalės laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų organizacinių reikalavimų, pareigų klientų atžvilgiu ir šiuos reikalavimus detalizuojančių taisyklių.

Įstatymas įsigalios nuo 2008 m. kovo mėnesio. Iki to laiko Vertybinių popierių komisija patvirtins teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti. Įstatymo nuostatos dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatų taikymo valdymo įmonėms įsigaliojo jau po oficialaus įstatymo paskelbimo.

Šis įstatymas yra pagrindinis investicijų valdymą reglamentuojantis dokumentas Lietuvoje.