Naujausiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose teisės aktų pasiūlymuose yra ir vadinamojo „pasitraukimo lango“ įvedimas, kuris leistų gyventojams pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šis sprendimas gali paskatinti sprendimus, pakenksiančius būsimam finansiniam Lietuvos gyventojų saugumui bei didina riziką ilgalaikiam pensijų sistemos efektyvumui ir tvarumui. Didžiausios Europos pensijų fondų asociacijos „PensionsEurope“ generalinis direktorius Matti Leppälä perspėja, kad šie siūlymai prieštarauja tiek Europos Komisijos (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga: strategija piliečių gerovei ir ES konkurencingumui skatinti“. Jame akcentuojama teigiama ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių patirtis, įgyvendinant automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemas ir aiškiai raginama šį modelį plačiau taikyti visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Leppälä, tai nėra vienintelė nauja Europos Komisijos įžvalga pensijų klausimu.

„Pernai EK paskelbė ataskaitą apie pensijų sistemų adekvatumą visoje ES. Joje nurodyta, kad dabartinė pensijų pakeitimo norma Lietuvoje siekia vos 40 proc. – gerokai mažiau nei 58 proc. siekiantis ES vidurkis. Net ir optimistiškai vertinant dabartinę sistemą bei nieko nekečiant, galima pažanga siektų vos apie 10 procentinių punktų – t. y., pensijos pakeitimo norma galėtų pasiekti 50 proc. Tačiau atsižvelgiant į augantį demografinį spaudimą, akivaizdu, kad vien to nepakaks. Be to, jei siūlomi pokyčiai būtų įgyvendinti, užtikrinti orų pensijų lygį būtų dar sudėtingiau – problemos išaugtų ne keliais procentiniais punktais, bet galimai daug kartų“, – teigia M. Leppälä.

EBPO taip pat išsakė aiškių perspėjimų. Naujausioje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, paskelbtoje kovo pabaigoje, organizacija pabrėžė artėjantį demografinį šoką, su kuriuo susidurs mūsų šalis. Apžvalgoje akcentuojama būtinybė imtis tvirtų politinių sprendimų įvairiose srityse – darbo rinkos, sveikatos priežiūros ir pensijų – ir ypač raginama skatinti privačias pensijų kaupimo iniciatyvas, kurios padėtų sušvelninti didėjančias senėjančios visuomenės finansines sąnaudas.

„Panašu, kad Lietuva renkasi pensijoms skirtas santaupas išleisti šiandien. Politiškai tai gali atrodyti patrauklu, nes suteikia greitą populiarumo efektą. Tačiau toks sprendimas, tikėtina, ateityje sukels rimtą visuomenės nusivylimą ir padidins finansinę valstybės naštą“, – įspėja M. Leppälä.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės siūlymuose, teisėkūros projektuose ar viešajame diskurse stipriai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstų ekonominių vertinimų ir įžvalgų apie tai, kokį ilgalaikį poveikį šie pakeitimai turėtų gyventojams ir valstybei.

„Nemaloni tiesa yra tokia: visuomenei senstant, parama pensininkams taps vis didesne našta. Silpnindami antrąją pakopą dabar, tik dar labiau apsunkinsime situaciją ateityje“, – sako jis.

Pasak M. Leppälä, iš esmės egzistuoja tik du būdai, kaip sumažinti šį augantį fiskalinį spaudimą – didinti mokesčius arba kelti pensinį amžių.

„Tačiau pasekmes turės spręsti jau būsimos Vyriausybės. Paradoksalu, bet šiuo metu svarstomi pasiūlymai ilgainiui gali sukelti daug neigiamų emocijų. Šiandien atsisakyti papildomo kaupimo gali atrodyti patrauklu, tačiau artėjant pensiniam amžiui ir likus tik su bazine valstybine pensija, toks sprendimas beveik neabejotinai taps apgailestavimo šaltiniu“, – apibendrina jis.

„PensionsEurope“ atstovauja nacionalinėms pensijų fondų asociacijoms 18-oje ES šalių ir trijose ne ES Europos valstybėse. Asociacijos nariai atstovauja maždaug 90 mln. Europos piliečių ir valdo daugiau nei 6 trilijonus eurų turto.