Lietuvos pensijų fondų grąža – geriausių EBPO šalių trejetuke

38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą. Lietuva pernai pademonstravo trečią geriausią rezultatą iš visų EBPO valstybių – mūsų šalies II ir III pakopos pensijų fondų reali investicinė grąža po infliacijos 2024-aisiais siekė 10,8 proc.

„Rezultatas tikrai puikus – aplenktos tokios valstybės kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus. Žinoma, šiek tiek apmaudu, kad Lietuvą ir vėl aplenkė Estija“, – šypsosi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Vaidotas Rūkas.

Tiesa, visas tris pirmąsias vietas skiria vos pusė procentinio punkto: Estijos pensijų fondų realus metinis augimas 2024-aisiais buvo 11,3 proc., o antroje vietoje esančios Slovakijos – 11,1 proc.

Naudą kūrė investicijos į pasaulio įmonių akcijas

EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą – Estija, Slovakija ir Lietuva – daugiau nei 60 proc. pensijų fondų turto buvo investavę į akcijas.

„Būtent šios investicijos labiausiai nulėmė aukštus grąžos rezultatus – pasaulio akcijų rinkų vertė pastaraisiais metais sparčiai auga ir teigiamą grąžą sugeneravo jau antrus metus iš eilės. Gyvenimo ciklo pensijų fondų įkūrimas 2019 m., kai investicijos buvo pritaikytos pagal amžių, pasiteisino su kaupu ir padėjo kaupiantiesiems uždirbti ne vieną milijardą“, – sako V. Rūkas.

Sukauptas turtas augo

„Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą. Tuo tarpu Estijoje metinis augimas sudarė šiek tiek daugiau nei 22 proc., o bendras šios šalies pensijų fondų valdomo turto dydis buvo maždaug ketvirtadaliu mažesnis nei Lietuvoje – apie 6,8 milijardo eurų“, – pastebi LIPFA valdybos narys.

Apskritai pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių. Sparčiausias, 20 proc. viršijęs nominalus augimas nacionaline valiuta pernai buvo fiksuotas Baltijos šalyse.

Pasaulio pensijų fondų lyderiai ir atsiliekantys

Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP. Pagal šį rodiklį pasaulyje pirmauja Danija, pensijų fonduose turinti maždaug 777 milijardus eurų – dvigubai (204 proc.) didesnę sumą nei visas valstybės BVP.

Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m. pabaigoje pensijų fonduose sukaupusi turto už 39,5 trilijono eurų (42,9 trilijono JAV dolerių).

Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija. Šiose šalyse finansinio turto kaupimas pensija nėra išvystytas, todėl remiasi mokesčių perskirstymu.

Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m. pabaigoje bendro EBPO šalių gyventojų pensijoms sukaupto turto suma buvo 56,6 trilijono eurų.

Išsami 2025 m. leidinio „Pension Markets in Focus“ ataskaitos versija bus paskelbta paskutinį šių metų ketvirtį.

Tarptautinės institucijos kritikuoja siūlomus II pakopos pakeitimus

Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų. Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug: Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės; Europos Komisija sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką; o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę.

Prie perspėjančio ekspertų choro jungiasi ir TVF

Dėl potencialios naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų žalos penktadienį pasisakė eilinę misiją Lietuvoje užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pasak šios autoritetingos tarptautinės organizacijos, leidimas kaupiantiesiems pasitraukti iš II pakopos ir išsiimti sukauptas lėšas yra kardinaliai priešingas TVF jau ne kartą siūlytoms Lietuvos pensijų sistemos tobulinimo rekomendacijoms.

Pasak TVF, II pakopos esmė yra skatinti žmones kaupti papildomai, didinti valstybės mokamą pensiją ir didinti jos pakeitimo normą. Dėl senėjančios visuomenės pensijos pakeitimo norma t. y. būsimos pensijos santykis su buvusiu darbo užmokesčiu, neišvengiamai mažės. O jei SAMD siūlymai bus priimti, šis procesas dar labiau paspartės. Dabartinė pensijų sistemos struktūra jau dabar numato reikšmingą valstybės išlaidų pensijoms augimą per artimiausius du dešimtmečius – ir tai vyksta esant nepalankiai demografinei situacijai, kai mažėja dirbančiųjų skaičius ir auga senjorų dalis.

TVF misijos išvadose dar didesnį nerimą kelia galimos reformos siūlomos priemonės – daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku. Tokios priemonės, skambančios patraukliai trumpuoju laikotarpiu, ilgainiui reikšmingai mažins gyventojų būsimų pensijų dydžius, didins socialinę atskirtį senatvėje ir grąžins papildomą finansinę naštą valstybei – biudžetui teks padengti vis daugiau gyventojų pensijų poreikių.

TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai svarbu itin atidžiai įvertinti ne tik II pakopą, bet ir visą pensijų sistemą, kuri žmones labiau skatintų nuosekliai kaupti didesnei ir oriai senatvės pensijai bei ilguoju laikotarpiu nedidintų spaudimo valstybės biudžetui. Todėl tarptautiniai ekspertai griežtai ragina valdžios institucijas neskubėti priimti skubotų sprendimų ir suteikti pakankamai laiko išsamiam visų galimų pasekmių įvertinimui.

Raudonas linijas brėžia ir EK

Dar vieną progą pažvelgti į socialinės apsaugos veidrodį suteikė ir praėjusį trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos rekomendacijos Lietuvai. Deja, tai, ką jame matome, neatrodo nei subalansuota, nei apgalvota strategiškai. EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą – konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui. Kodėl? Nes tai nėra vien didesnis finansinis stabilumas Lietuvos piliečiams, bet ir investicijų į strategines šalies sritis – gynybą, energetiką, inovacijas – šaltinis.

O ką darome mes? Ogi atidarome 21 mėnesio trukmės „langą“ visiems norintiems išeiti iš pensijų kaupimo. Tiesą sakant, netgi ne atidarome langą, o plačiai atlapojame duris – be kontrolės, be jokio plano. Dar ir papildomai įteisiname neribotą įmokų stabdymą.

Genialu. Mažėjančio gimstamumo ir senstančios visuomenės akivaizdoje mes nusprendžiame iš esmės susilpninti vieną pagrindinių ateities socialinės apsaugos ramsčių. Kitaip tariant – imkite ir išleiskite savo sukauptus pinigus, o ką valgysite senatvėje, tada ir matysim. Nuoširdžiai – atrodo, kad Vyriausybė tiesiog sąmoningai ignoruoja visas ekspertų įžvalgas bei perspėjimus.

Negana to, kovo mėnesį EK paskelbtoje Taupymo ir investavimo strategijoje labai aiškiai pabrėžta, kad antrosios pakopos pensijos yra ne tik būtinos individualiam finansiniam saugumui, bet ir – atkreipkite dėmesį – investicijų mobilizavimui visos Europos Sąjungos (ES) mastu. Kitaip tariant, šiais siūlymais mes ne tik šaudome į kojas sau, bet bandome torpeduoti ir visos ES siekį drauge stiprinti bendrą bloko ekonominį stuburą.

EBPO piešia niūrią ateitį

Naujausiose Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijose Lietuvai pasiųstas stiprus pavojaus signalas, konstatavus, kad mūsų šalis ateityje „susidurs su dideliu demografiniu šoku, kuris reikalaus valstybės vykdomos politikos pokyčių daugelyje sričių“.

EBPO ne tik atkreipia dėmesį į realią grėsmę pensijų tvarumui dėl visuomenės senėjimo, bet ir perspėja, kad šalies pensijų sistema turėtų būti kuo universalesnė, aprėpianti kuo didesnę gyventojų dalį; turėtų skatinti nuolatinį kaupimą, o ne suteikti galimybę išsigryninti lėšas vos panorėjus. Kalbant be užuolankų, tai, ką Lietuva dabar planuoja, EBPO vadina grėsme ilgalaikiam šalies pajamų saugumui.

Jei Lietuvos tikslas – užtikrinti, kad būsimi pensininkai būtų priklausomi nuo „Sodros“ malonės, o kapitalo rinkos liktų stagnacijos būsenos – tuomet sveikinu, einame teisingu keliu. Visi kiti – įskaitant EK, TVF ir EBPO – turbūt tiesiog nesupranta „vietinio konteksto“. Tik keista, kad jo nesupranta ir mūsų pačių institucijos – Lietuvos bankas bei Valstybės kontrolė, perspėjantys apie tuos pačius pavojus.

Ar išgirsime pavojaus varpus?

Kalbant be sarkazmo, galbūt būtų galima laikytis pozicijos, kad tarptautinės institucijos mums tik siūlo savo įžvalgas – pataria, bet neįpareigoja. Bet tada iškyla klausimas, kam apskritai reikalingos visos jų ataskaitos, jei jose esančias rekomendacijas mes ignoruojame su tokia demonstratyvia abejingumo doze?

Vyriausybė, pritardama SADM siūlymams, renkasi kelią prieš srovę – ne prieš hipotetinę, retorinę ar ideologinę, bet prieš ekonominės logikos srovę. Pensijų kaupimo skatinimo mechanizmai keičiami atgrasymo priemonėmis – suteikiamos galimybės bet kada pasitraukti iš sistemos, stabdyti įmokas, išsiimti sukauptas lėšas. Kitaip tariant, daryti viską, kad žmogus liktų be nieko tada, kai jam paramos ir saugumo reikės labiausiai.

Argumentas „suteikime žmonėms daugiau laisvės“ iš esmės reiškia „leiskime žmonėms padaryti klaidą, bet taip, kad paskui niekas nebūtų už tai atsakingas“. Tai nėra nei laisvė, nei atsakomybė. Tai – institucionalizuotas atsitraukimas nuo valstybės pareigos rūpintis ilgalaikiu piliečių socialiniu saugumu ir šalies fiskaline sveikata.

PensionsEurope: „Lietuva turėtų įsiklausyti į Europos Komisijos ir EBPO rekomendacijas dėl pensijų reformos“

Naujausiuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktuose teisės aktų pasiūlymuose yra ir vadinamojo „pasitraukimo lango“ įvedimas, kuris leistų gyventojams pasitraukti iš antrosios pensijų kaupimo pakopos. Šis sprendimas gali paskatinti sprendimus, pakenksiančius būsimam finansiniam Lietuvos gyventojų saugumui bei didina riziką ilgalaikiam pensijų sistemos efektyvumui ir tvarumui. Didžiausios Europos pensijų fondų asociacijos „PensionsEurope“ generalinis direktorius Matti Leppälä perspėja, kad šie siūlymai prieštarauja tiek Europos Komisijos (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijoms.

2025 m. kovo 19 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą „Taupymo ir investicijų sąjunga: strategija piliečių gerovei ir ES konkurencingumui skatinti“. Jame akcentuojama teigiama ES valstybių narių ir kitų pasaulio šalių patirtis, įgyvendinant automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemas ir aiškiai raginama šį modelį plačiau taikyti visoje Europos Sąjungoje.

Pasak M. Leppälä, tai nėra vienintelė nauja Europos Komisijos įžvalga pensijų klausimu.

„Pernai EK paskelbė ataskaitą apie pensijų sistemų adekvatumą visoje ES. Joje nurodyta, kad dabartinė pensijų pakeitimo norma Lietuvoje siekia vos 40 proc. – gerokai mažiau nei 58 proc. siekiantis ES vidurkis. Net ir optimistiškai vertinant dabartinę sistemą bei nieko nekečiant, galima pažanga siektų vos apie 10 procentinių punktų – t. y., pensijos pakeitimo norma galėtų pasiekti 50 proc. Tačiau atsižvelgiant į augantį demografinį spaudimą, akivaizdu, kad vien to nepakaks. Be to, jei siūlomi pokyčiai būtų įgyvendinti, užtikrinti orų pensijų lygį būtų dar sudėtingiau – problemos išaugtų ne keliais procentiniais punktais, bet galimai daug kartų“, – teigia M. Leppälä.

EBPO taip pat išsakė aiškių perspėjimų. Naujausioje Lietuvos ekonominėje apžvalgoje, paskelbtoje kovo pabaigoje, organizacija pabrėžė artėjantį demografinį šoką, su kuriuo susidurs mūsų šalis. Apžvalgoje akcentuojama būtinybė imtis tvirtų politinių sprendimų įvairiose srityse – darbo rinkos, sveikatos priežiūros ir pensijų – ir ypač raginama skatinti privačias pensijų kaupimo iniciatyvas, kurios padėtų sušvelninti didėjančias senėjančios visuomenės finansines sąnaudas.

„Panašu, kad Lietuva renkasi pensijoms skirtas santaupas išleisti šiandien. Politiškai tai gali atrodyti patrauklu, nes suteikia greitą populiarumo efektą. Tačiau toks sprendimas, tikėtina, ateityje sukels rimtą visuomenės nusivylimą ir padidins finansinę valstybės naštą“, – įspėja M. Leppälä.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad Vyriausybės siūlymuose, teisėkūros projektuose ar viešajame diskurse stipriai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstų ekonominių vertinimų ir įžvalgų apie tai, kokį ilgalaikį poveikį šie pakeitimai turėtų gyventojams ir valstybei.

„Nemaloni tiesa yra tokia: visuomenei senstant, parama pensininkams taps vis didesne našta. Silpnindami antrąją pakopą dabar, tik dar labiau apsunkinsime situaciją ateityje“, – sako jis.

Pasak M. Leppälä, iš esmės egzistuoja tik du būdai, kaip sumažinti šį augantį fiskalinį spaudimą – didinti mokesčius arba kelti pensinį amžių.

„Tačiau pasekmes turės spręsti jau būsimos Vyriausybės. Paradoksalu, bet šiuo metu svarstomi pasiūlymai ilgainiui gali sukelti daug neigiamų emocijų. Šiandien atsisakyti papildomo kaupimo gali atrodyti patrauklu, tačiau artėjant pensiniam amžiui ir likus tik su bazine valstybine pensija, toks sprendimas beveik neabejotinai taps apgailestavimo šaltiniu“, – apibendrina jis.

„PensionsEurope“ atstovauja nacionalinėms pensijų fondų asociacijoms 18-oje ES šalių ir trijose ne ES Europos valstybėse. Asociacijos nariai atstovauja maždaug 90 mln. Europos piliečių ir valdo daugiau nei 6 trilijonus eurų turto.

EBPO: Lietuvos pensijų fondai pagal turto augimą 2021-aisiais – antri pasaulyje

Tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą 2021-aisiais Lietuvai skyrė antrąją vietą. Negalutiniais EBPO ekspertų duomenimis, ateities pensininkų turtas pernai išaugo +31,5 proc. ir nusileido tik Turkijai, kurioje pensijų fondų turtas pernai padidėjo +41,2 proc.

Organizacija Lietuvą išskyrė ir vertindama grąžos rodiklį. Išankstiniais EBPO vertinimais, iš 53-jų duomenis pateikusių šalių nominali fondų grąža +10 proc. viršijo 17-oje valstybių. Tuo tarpu 20 proc. viršijo Lietuvoje (+20,7 proc.), Lenkijoje (+25,2 proc.) ir Turkijoje (+22,9 proc.).

Su preliminaria EBPO ataskaita galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad mūsų šalis jau trečius metus iš eilės išlieka aukštose EBPO ataskaitų pozicijose ir tai negali būti laikoma atsitiktinumu.

„Lietuvos privačių pensijų fondų sistemai reikėjo laiko įsibėgėti, tačiau pasiektas didelis dirbančiųjų įsitraukimas ir paties turto apimtis leidžia maksimaliai gerai išnaudoti galimybes rinkoje, kad ateities pensininkų gaunama nauda būtų maksimali. Laikau tai ir dideliu mūsų pensijų fondų valdytojų profesionalumo įvertinimu. Aktyvus ir laikmečio aktualijoms pritaikytas investicijų valdymas aukštai vertinamas tarptautiniu mastu, o tai yra objektyviausias įmanomas būdas įsitikinti, kad Lietuvos dirbantieji gauna išties aukšto lygio paslaugą“, – sako T. Gudaitis.

EBPO ataskaitoje nurodoma, kad pernai pensijų fondų turtas išaugo daugiau nei +8 proc. EBPO šalyse narėse ir beveik +2 proc. kitose valstybėse.

Lietuvos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje, pagal EBPO ataskaitą, pasiekė 6,994 mlrd. JAV dolerių ir sudarė 11,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Į pirmą vietą išsiveržusios Turkijos dirbantieji 2021 metų gale buvo sukaupę 18,43 mlrd. JAV dolerių vertės turto, kuris sudarė 3,3 proc. šios šalies BVP.

2021 metais pensijų fondai teigiamą investicijų grąžą pasiekė 18-oje iš 27-ių duomenis pateikusių EBPO šalių ir 11-oje iš 26-ių kitų duomenis teikiančių jurisdikcijų.

Pasak T. Gudaičio, nereikėtų užmiršti, kad 2021-ieji buvo antrieji koronaviruso COVID-19 pandemijos metai, kuomet įvairių ribojimų šalių ekonomikose netrūko, kaip ir aiškesnių perspektyvų finansų rinkose.

Kartu su kaupiančiuoju nuo akcijų prie didesnės dalies konservatyvesnių investicijų pereinantys Lietuvos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo fondų modelį. EBPO vertinimu, juose 74,6 proc. investicijų praėjusių metų pabaigoje sudarė investicijos į akcijas.

„Po 2020-ųjų, kurie labai didelių iššūkių atnešė dėl prasidėjusios pandemijos, pernai finansų rinkos atšoko nuo pandeminio dugno ir investuotojams leido uždirbti. Nuolat vykstantis periodinis investavimas leido sugaudyti dinamiškiau už obligacijas judančių akcijų svyravimus ir, atitinkamai, auginti grąžą klientams. Tai puikus pavyzdys, koks naudingas ir efektyvus yra reguliarus investavimas“, – pastebi T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Visos autorinės teisės yra saugomos LIPFA ©
Theme by Colorlib Powered by WordPress