Pensijų reforma pastebimai pakeitė gyventojų požiūrį į kaupimą senatvei. Pirmą kartą per ilgą laiką žmonės masiškai tikrinosi, kiek yra sukaupę pensijai, lygino alternatyvas, skaičiavo, ar valstybinės pensijos ir II pakopos jiems pakaks, bei domėjosi papildomais būdais užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų – augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst. naujų dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas pastebi, kad pensijų reforma išjudino visą sistemą, o suaktyvėjusios viešosios diskusijos duoda rezultatą. Dalis žmonių, pirmą kartą aiškiau pamatę savo II pakopos santaupas ir ilgalaikio kaupimo naudą, pradeda domėtis ir kitais kaupimo būdais.

Vienas jų – III pakopa, veikianti jau daugiau kaip 20 metų. Per šį laiką gyventojų lėšos joje buvo kasdien stabiliai ir pelningai investuojamos, o dalyviai jas galėjo išsiimti, pakeisti fondą ar net bendrovę. Tačiau būtent šiemet III pakopa sulaukia gerokai daugiau dėmesio: sausį–balandį joje kaupti pradėjo 13 861 naujas dalyvis.

„Tai – pozityvus pokytis, nes žmonės renkasi ne vartoti šiandien, o toliau investuoti į savo ateitį. Matome, kad dalis gyventojų ne tik grįžta į II pakopą ar sudaro naujas sutartis, bet ir aktyviau renkasi III pakopą kaip papildomą ilgalaikio kaupimo priemonę. Prie šio augimo prisideda ir darbdaviai – vis daugiau jų periodiškai perveda įmokas nuo darbo užmokesčio, o patys darbuotojai premijas ar dalį pajamų augimo nukreipia kaupimui“, – sako V. Rūkas.

Ne viena pakopa, o visa sistema: kodėl svarbios visos trys

LIPFA vadovas pažymi, kad po reformos žmonės ir toliau aktyviai kaupia pensijai, tik šiandien turi daugiau pasirinkimų ir sprendimus priima pagal savo situaciją. Vieni pasinaudojo galimybe atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, bet liko sistemoje ir kaupimą tęsia. Kiti grįžta kaupti iš naujo – vien balandį tą padarė virš 13 tūkst. žmonių. O absoliuti dauguma – 875 tūkst. – kaupimą tęsia iki šiol.

„Žmonės vis aiškiau supranta, kad pensijai kaupia ne kažkam kitam, o sau, todėl aktyviau ieško jiems tinkamiausio būdo. Nors III pakopa sparčiai auga, o dalis gyventojų iš II pakopos atsiėmė dalį lėšų, II pakopoje sukauptas turtas vis dar yra apie 10 kartų didesnis. Todėl svarbu matyti ne vieną atskirą pakopą, o visą pensijų sistemą: „Sodros“ pensija suteikia pagrindą, II-oji didina finansinį stabilumą ateičiai, o III pakopa leidžia kaupti pagal individualius poreikius. Visos trys pakopos yra reikalingos ir gali viena kitą papildyti“, – teigia V. Rūkas.

Pasak jo, II ir III pakopų nereikėtų supriešinti. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. Kartu ši sistema turi daugiau taisyklių: ryškesnė disciplina, lėšų išmokėjimo tvarka – labiau apibrėžta.

Tuo metu III pakopa suteikia daugiau lankstumo: žmogus pats sprendžia, kokią įmoką ir kaip dažnai mokėti, kokį fondą bei rizikos lygį pasirinkti. Tai leidžia kaupti pagal individualius tikslus, priimtiną riziką ar amžių ir įdarbinti pinigus ateičiai, užuot leidus jiems nuvertėti.

III pakopa – lankstesnis kelias kaupti papildomai

III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė  191 760 gyventojų – 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža taip pat išlieka teigiama – metinė grąža nuo 2025 m. I ketv. pabaigos iki šių metų I ketv. pabaigos sudaro +8,6 proc., o penkerių metų laikotarpiu siekia +28,8 proc.

V. Rūko teigimu, III pakopa suteikia daugiau lankstumo, bet kartu reikalauja ir daugiau atsakomybės: žmogus pats sprendžia dėl fondo, įmokos dydžio ir kaupimo tempo, todėl turi įsivertinti fondo investavimo strategiją, riziką, mokesčius ir periodiškai pasitikrinti, ar pasirinkimas vis dar atitinka jo poreikius.

LIPFA vadovas nurodo, kad III pakopoje yra obligacijų fondai, kurie yra atsargesni, akcijų – rizikingesni, ilguoju laikotarpiu turintys didesnį augimo potencialą, o mišrūs fondai derina abi kryptis.

„Svarbus skirtumas nuo II pakopos – III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats. Todėl laikui bėgant verta pasitikrinti, ar pasirinktas fondas vis dar tinka pagal amžių, tikslą ir norimą riziką“, – akcentuoja V. Rūkas.

III pakopos dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, pats renkasi, kaip gauti III pakopoje sukauptas lėšas – vienu kartu ar periodinėmis išmokomis. Nors ši sistema leidžia lėšas atsiimti anksčiau, V. Rūkas pabrėžia, kad tokia galimybė turėtų būti vertinama kaip papildomas saugiklis, o ne pagrindinis tikslas. Sprendimas lėšas atsiimti anksčiau turėtų būti labai gerai apgalvotas, nes gali turėti mokestinių pasekmių.

„Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra ilgalaikio kaupimo priemonė – kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo didesnis yra sudėtinių palūkanų efektas ir grąža. Todėl III pakopa yra patrauklus papildomas instrumentas tiems, kurie nori daugiau lankstumo ir kartu siekia įdarbinti pinigus ateičiai, kad šie, laikomi sąskaitoje, nenuvertėtų“, – sako LIPFA vadovas.

Jis priduria, kad tam tikrais atvejais III pakopoje taikomi ir mokestiniai privalumai: sudarius sutartis iki 2024 m. pabaigos, už įmokas galima susigrąžinti dalį GPM, o kaupiant ilgai ir lėšas atsiimant tik artėjant pensiniam amžiui, investicinė grąža gali būti neapmokestinama GPM. Tai ypač svarbu kaupiant ilgai, nes investicinė grąža per laiką sudaro vis didesnę sukaupto turto dalį.

V. Rūko teigimu, šiemet maždaug 8 proc. nei pernai didesnis kaupiančiųjų skaičius III pakopoje rodo, kad savanoriškas papildomas kaupimas pensijai nebėra niša – tai tampa vis įprastesniu pasirinkimu. Augantis susidomėjimas III pakopa leidžia manyti, kad gyventojai ją vis dažniau mato kaip vieną iš savaime suprantamų būdų nuosekliai kaupti senatvei.