Pensijų reforma gyventojams suteikė daugiau lankstumo, o naujausi duomenys rodo, kad kaupimo poreikis išlieka stiprus. Nuo šių metų pradžios II pakopos dalyvių gretas papildė apie 14 tūkst. žmonių – vieni į kaupimą sugrįžo, kiti prisijungė pirmą kartą.

„Sodros“ duomenimis, per pirmąjį 2026 m. ketvirtį prie II pakopos prisijungė 2,3 tūkst. naujų dalyvių, kurie iki šiol joje nekaupė. O balandžio 1–22 dienomis po sutarties nutraukimo kaupti sugrįžo dar 11,7 tūkst. gyventojų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko vertinimu, daliai gyventojų pasitraukimas buvo ne ilgalaikis nusivylimas sistema, o galimybė sukauptas lėšas panaudoti atsakingai – investuoti kitais būdais ar finansiniams įsipareigojimams mažinti ir vėliau grįžti prie kaupimo II pakopoje.

Jis primena, kad gyventojai gali bet kada vėl pradėti kaupti, sudarydami sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Tokiu atveju kas mėnesį į II pakopą pervedama 3 proc. nuo atlyginimo prieš mokesčius, o valstybė papildomai skiria 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio – 2026 m. tai sudaro apie 402 eurus per metus.

LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo: beveik 7 iš 10 II pakopoje kaupiančių žmonių sutinka, kad kaupimas joje yra vienas paprasčiausių būdų taupyti pensijai.

„Savarankiškas investavimas yra sveikintinas, bet ne kiekvienas žmogus moka ar gali tuo užsiimti. Daliai gyventojų reikia sprendimo, kuris veiktų be jų įsikišimo: įmokos pervedamos automatiškai, o lėšos investuojamos profesionaliai. Tai – paprastas ir efektyvus sprendimas rūpintis savo finansiniu saugumu išėjus į pensiją. Būtent todėl II pakopa išlieka svarbi ir reikalinga šalies pensijų sistemos dalis“, – sako V. Rūkas.

Atsiėmė pinigus ir grįžo kaupti

V. Rūko teigimu, 875 tūkst. gyventojų toliau kaupia II pakopos pensijų fonduose, o dalis pasitraukusiųjų reformos lankstumu pasinaudojo spręsdami šiandieninius finansinius klausimus ir dabar grįžta vėl kaupti.

„Sodros“ duomenys rodo – kuo pajamos didesnės, tuo pasitraukusiųjų dalis yra mažesnė. Tą patvirtina ir apklausos rezultatai: tarp mažiausias pajamas (iki 500 eurų) gaunančių gyventojų kaupia 42 proc., tarp vidutines pajamas (701–1 tūkst. eurų) gaunančiųjų – 53 proc., o tarp daugiausia uždirbančių (virš 1,5 tūkst. eurų) – 70 proc.

Pagal pajamas skiriasi ir požiūris į kaupimą: mažiausias pajamas gaunantys gyventojai papildomą kaupimą šiuo metu svarstytų rečiau – taip nurodė 36 proc. respondentų, kai tarp didžiausių pajamų atstovų tokių yra tik 16 proc.

„Mažesnes pajamas gaunančiam žmogui keli tūkstančiai eurų šiandien gali atrodyti svarbiau nei nauda po kelių dešimtmečių. Tačiau tai nereiškia, kad jis netiki kaupimu – veikiau nori susitvarkyti turimas skolas, paskolas ar kitus finansinius įsipareigojimus. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad pasitraukus kaupimas pradedamas nuo nulio: anksčiau sukaupta suma nebeaugina būsimos pensijos, todėl ir galutinis rezultatas atspindi trumpesnį kaupimo laiką“, – pabrėžia V. Rūkas.

Gyventojai nori stabilumo

LIPFA užsakymu rengta apklausa taip pat rodo, kad gyventojams labiausiai reikia aiškumo ir stabilumo. Trečdalis apklaustųjų nurodė, kad papildomai kaupti pensijai juos labiausiai paskatintų stabili, nekaitaliojama pensijų kaupimo sistema. Tarp jau kaupiančių šis poreikis yra dar ryškesnis – taip atsakė 44 proc. respondentų.

„Žmonės aiškiai pasako, ko jiems reikia – stabilumo. Pensijų kaupimas yra kelių dešimtmečių sprendimas, todėl pokyčiai turi būti nuoseklūs, o ne kelti jausmą, kad taisyklės yra nuolat keičiamos. Sistemą tobulinti reikia, tačiau taip, kad ji išliktų tvari, efektyvi ir kurtų kuo didesnę vertę kaupiančiajam“, – pastebi V. Rūkas.

Jis primena, kad pensijų kaupime svarbiausias yra laikas. Pavyzdžiui, jei žmogus 2026 m. uždirba vidutinį atlyginimą – 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą sudarytų apie 69,36 euro per mėnesį. Kartu su valstybės skatinamąja įmoka – 33,49 euro – kaupimui kas mėnesį iš viso būtų skiriama apie 102,85 euro.

Skaičiuojant su maždaug 8 proc. vidutine metine fondų grąža, tačiau nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, sukaupta suma per 5 metus galėtų išaugti iki 7,5 tūkst. eurų, per 10 metų – iki 18,5 tūkst. eurų, per 15 metų – iki 34,7 tūkst. eurų, per 20 metų – iki 58,5 tūkst. eurų, o per 30 metų – iki 144,9 tūkst. eurų.

Tai iliustruoja sudėtinių palūkanų rezultatą: grąža skaičiuojama nuo vis didesnės sumos, todėl, kuo ilgiau kaupiama, tuo didesnę galutinio rezultato dalį sudaro investicijų prieaugis.

„Kuo anksčiau žmogus pradeda ir kuo nuosekliau kaupia, tuo daugiau galutinės sumos sudaro ne jo paties įmokos, o investicijų grąža. Todėl net grįžimas kaupti nuo pradžių gali būti labai svarbus sprendimas, ypač – jaunesniems žmonėms“, – sako LIPFA vadovas.

Pasak jo, gyventojų grįžimas į kaupimą rodo, kad sistema išlieka aktuali – II pakopa daugeliui yra vienas paprasčiausių ir patogiausių įrankių papildomai kaupti senatvei.