LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys: Politinė matematika, arba ateities pensijų (r)evoliucija

Lietuvoje stokojame nuo politinės rotacijos nepriklausančio sutarimo, kaip spręsti spartaus visuomenės senėjimo aštrinamą ateities pensininkų finansinio aprūpinimo klausimą. Jei 2016 metais vienam pensininkui Lietuvoje teko 3,5 dirbančio žmogaus, jau 2030 metais priartėsime prie nerimą keliančios dviejų dirbančiųjų vienam pensininkui ribos. Toliau pensininkų ir dirbančiųjų santykis tik prastės, finansinė našta visuomenei ir valstybei, o kartu ir „Sodrai“ – augs.

Ir Lietuvos, ir įtakingų užsienio finansinių institucijų rekomendacijos mūsų šaliai sutampa: kad ir ką darytume, tai turi virsti ilgalaike nauda ne tik visai pensijų sistemai, bet ir mažinti senstančiai visuomenei tenkančius kaštus. Trumpalaikis sprendimas – ne išeitis. Siekiant diversifikuoti pensijų išmokas, 2004 metais Lietuvoje pradėjo veikti II pensijų pakopa, kurios dėka dalis būsimos „Sodros“ naštos perkeliama privataus verslo atsakomybei.

Per 13 veiklos metų pensijų fondai, išlaikydami 4,9 proc. vidutinę metinę grąžą, savo klientams jau uždirbo daugiau kaip 500 mln. eurų ir dabar valdo beveik 2,6 mlrd. eurų būsimų pensininkų santaupų. Ką daryti su jomis? Toliau auginti pensijų fondus, panaudojant juos besikaupiančių demografinių problemų sušvelninimui ateityje? Ar sugriauti II pakopą, joje sukauptas santaupas nusavinant ir panaudojant momentiniam perskirstymui?

Politinės matematikos nemoko mokyklose, nedėsto universitetuose. Tačiau būtent ji gali lemti, kad sėkmingai veikianti II pakopos pensijų sistema išgyvens ne evoliuciją, o ją sunaikinti galinčią revoliuciją, apie kurią byloja valdžios planų nuotrupos.

Dabar II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja beveik 1,26 mln. žmonių. Vadinasi, absoliuti dauguma, arba apie 90 proc. dirbančiųjų yra suteikę mandatą privatiems investicijų valdytojams ir pasitiki, kad jų žinios ir patirtis leis užtikrinti geriau aprūpintą senatvę. Neabejotina, kad anuitetui ir privačioms pensijų išmokoms sukaups tie, kurie maksimaliai kaupia principu 2+2+2. Sukaups ir tie, kurių kaupimas siekia minimalius 2 proc., tačiau pajamos yra pakankamai aukštos.

Problematiška dalimi galima laikyti tik maždaug 160 tūkst. pensijų fondų dalyvių, kurie kaupia minimaliai, jų pajamos žemos ir abejotina, ar jie sukaups anuitetą. Būtent ši pilkoji zona, visoje II pakopoje sudaranti vos 12 proc.  dalyvių, verčia ieškoti atsakymo į klausimą, kaip geriausiai pasirūpinti konkrečiai šiais žmonėmis? Tačiau tai yra 12 procentų prieš sėkmingus 88 procentus. Tuomet kodėl politinėje plotmėje šios procentinės dalys įgauna visiškai priešingą savo reikšmei svorį ir valdantiesiems sufleruoja, kad sistema nepasiteisino?

Šiuo metu politikų retorika nukreipta į dabarties pensininkus, kurių problemos yra „užsidegę“ šią akimirką. Tačiau svarstomi privačios nuosavybės, šiuo konkrečiu atveju, ateities pensininkų santaupų galimo nusavinimo planai gali sukelti didelę investicinio stabilumo ir pasitikėjimo krizę investuotojų akyse. Nekalbant apie tai, kad tokie planai brėžia visiškai į kitą pusę besidriekiančią trajektoriją, tolstančią nuo Europos Komisijos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Lietuvos banko gairių ir rekomendacijų.

Panašu, kad užmiršome, dėl ko buvo sukurta II pakopos pensijų sistema. Užmirštame arba nenorime matyti, kad demografiniai iššūkiai laikui bėgant tik aštrės, dirbančiųjų mažės, finansai – tirps. II pakopą taiko net 26 Europos Sąjungos šalys iš 28-ių, kurių visuomenės taip pat sensta.

Ką reikštų II pakopos pensijų revoliucija Lietuvoje? Kad tas pačias problemas užprogramuosime ilgalaikei perspektyvai, imituodami jų sprendimą asmeninių santaupų nacionalizavimu ir perkėlimu į valstybės kišenę. Jau 13 metų veikianti, tačiau, palyginti su žmogaus gyvenimo trukme, dar tik įsibėgėjanti II pakopa yra reikšminga bendros Lietuvos pensijų sistemos dalis. Ką dėl jos ateities valdžia atsakys daugiau kaip milijonui šios pakopos dalyvių, į kurių santaupas, panašu, yra nusitaikiusi?

Sunerimę emigrantai aktyviau domisi Lietuvoje likusiu savo turtu

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

„Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo. Priešingai, susidomėjimas jų likimu ir padėtimi pastaruoju metu išaugo dvigubai. Į fondų valdytojus aktyviau besikreipiantys žmonės domisi, ne tik tuo, kokias sumas jie yra sukaupę, kaip sekasi investuotojams, bet ir teiraujasi, kaip valdžios sprendimai reformuoti pensijų sistemą, gali paveikti jų sukauptas lėšas, kokių veiksmų jie turėtų ar galėtų imtis“ – teigia LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA skaičiavimu, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 400 tūkst. žmonių, kurių sąskaitos yra neaktyvios dėl nutrūkusių darbo santykių, o 75 proc. pasyviai kaupiančiųjų yra emigravę. Išmokos laikinai savo kaupimą pensijų fonduose sustabdžiusiems emigrantams, kai jie pasieks pensinį amžių, gali siekti per 0,4 mlrd. eurų.

Pasak Š. Ruzgio, nerimą kelia signalai, jog dalis emigrantų teiraujasi, ar savo santaupų jie negalėtų „išvesti“ iš Lietuvos:

„Žmonės klausia, ar pensijai kaupiamas lėšas jie gali persivesti ir prijungti prie užsienio šalyse senatvei kaupiamų lėšų. Deja, bet išskyrus nedideles išimtis, teisiškai to padaryti nėra galimybės. Jų sukauptos lėšos valdomos ir pinigus uždirba Lietuvoje, čia ir liks. Tačiau faktas, kad toks klausimas keliamas, tuo aktyviai domimasi, rodo, jog žmonės susirūpinę savo finansiniu saugumu senatvėje ir nėra tikri ar galės gauti papildomą išmoką už Lietuvoje išdirbtus metus ir mokėtus mokesčius“, – teigia LIPFA vadovas.

Kita pastebima tendencija, kad laikinai kaupimą sustabdžiusių asmenų sąskaitos vėl tampa aktyvios, tai reiškia – žmonės grįžta į Lietuvos darbo rinką.

„Pagal tai, kad per pastaruosius penkerius metus kaupimas atsinaujino maždaug 18 proc. suspenduotų pensijų fondų sąskaitų, matome, jog žmonės ne tik išvyksta, bet ir grįžta, įsilieja į darbo rinką. Tai iš esmės reiškia, kad finansinio raštingumo, sąmoningumo lygis keičiasi. Į Lietuvą grįžta aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys asmenys. Tikėtina, jog dalis jų yra išsimokslinę, kvalifikuoti emigrantai, nusprendę grįžti į Lietuvą ir efektyviai prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Dažnai jie atsiveža Vakarų šalių praktiką ir supratimą, kad prie pensijos kaupimo turi prisidėti patys ir tikisi atitinkamų instrumentų bei valstybės indėlio į tai“, – sako Š. Ruzgys.

Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos  gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Nuo 2004 m. fondai uždirbo 600 mln. eurų, o viso fonduose sukaupta virš 2,5 mlrd. eurų.

Privačių pensijų paveldėtojams jau išmokėta per 20 mln. eurų

Beveik penktadalis Lietuvos II pakopos privataus pensijų fondų išmokėtų pinigų nukeliauja paveldėtojams. Pensijų fondų valdytojų duomenimis, per pastaruosius šešerius metus paveldėtojams buvo išmokėta 20,4 mln. eurų II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, o vidutinė išmoka viršijo tris minimaliąsias mėnesio algas, arba 1215 eurų vienam asmeniui.

„Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos  gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad išmokas iš II pakopos pensijų fondų gauna daugiau kaip 33 tūkst. dabartinių pensininkų, dar beveik 17 tūkst. fondų klientų kauptos pensijos tapo finansine paspirtimi jų artimiesiems“ , – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Įsibėgėjantis privatus pensijų kaupimas po truputį keičia žmonių supratimą apie tai, kad šie pinigai yra asmeninė nuosavybė, kaip ir bet koks kitas mirusiojo turėtas turtas.

Pasak advokatų profesinės bendrijos TVINS partnerio Tomo Talučio, sukauptos II pakopos pensijos yra paveldimos tokia pat tvarka, kaip ir kitas sukauptas turtas: pagal įstatymą arba pagal iš anksto sudarytą testamentą.

„Mirus pensijos kaupėjui, o jo artimiesiems tiksliai nežinant pensijos kaupimo subtilybių, visiškai nereiškia, kad jie praras sukauptas lėšas. Per tris mėnesius privalu kreiptis į notarą, kuris ne tik tvarko paveldėjimo reikalus, bet, esant reikalui, gali papildomai kreiptis į finansines institucijas ir išsiaiškinti ar yra papildomo turto“,  – pensijos paveldėjimo mechanizmą aiškina T. Talutis.

II pakopos pensijų fonde sukaupti pinigai, mirus jų savininkui, yra įrašomi į bendro paveldimo turto sąrašą, notaras išduoda teisės liudijimą, su kuriuo paveldėtojas gali kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir prašyti išmokėti pinigus.

Jei asmuo nebuvo parašęs testamento, jo turtas kartu su II pakopos pensijų fonduose sukauptais pinigais padalijamas paveldėtojams įstatymuose numatyta tvarka.

Mirus II pakopos pensiją kaupusiam asmeniui jo paveldėtojas pensijų kaupimo bendrovei privalo pateikti dokumentus, įrodančius jo teisę į sukauptas lėšas. Teisininkai primena, kad privalu turėti paveldėjimo teisės liudijimą, tapatybės dokumentus ir prašymą pervesti sukauptas lėšas į paveldėtojo banko sąskaitą. II pakopos pensijų fondų vienetai konvertuojami į pinigus dokumentų gavimo dieną.

Svarbus momentas yra pats paveldėjimo būdas, nes dažnai pamirštama, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.

„Palikimą priėmęs įpėdinis turi atsakyti už testamento sudarytojo paliktas skolas. Baiminantis, kad testamento sudarytojo skolos gali būti didesnės nei palikimas, reikia kreiptis į teismą su prašymu, kad antstolis sudarytų paveldimo turto apyrašą. Priėmus palikimą pagal apyrašą, testamento sudarytojo skolos padengiamos tik iš palikimo, įpėdiniui nereikės rizikuoti asmeniniu turtu“, – praktikoje svarbius niuansus vardija advokatas.

Praradę artimą žmogų, patiriame netektį, o kartais ir netikėtų finansinių išlaidų. II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas galima palyginti su santaupomis banke arba kitu vertingu turtu, kuris, įvykus nelaimei, užsitikrins tam tikrą finansinį stabilumą.

Daugiau informacijos:

Šarūnas Ruzgys

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

El. p. sarunas.ruzgys@dnb.lt 

Mob. +370 686 62649

Susitarimui su valstybe dėl pensijos dveji: papildomas įmokas jau moka pusė milijono pensijų fondų dalyvių

VILNIUS 2015 m. lapkričio 11 d.: Šį lapkritį sukanka dveji metai, kai 2013 metais, balandžio-lapkričio mėnesiais, valstybės pasiūlytam naujam pensijų kaupimo modeliui pritarė ir savanoriškas papildomas įmokas sutiko mokėti 352,5 tūkst. tuometinių pensijų sistemos dalyvių.Šalia 2 proc. žmogaus pajamų dydžio mokesčių, kuriuos „Sodra“ perveda į asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde, dalyviai sutiko kas mėnesį primokėti 1 proc. ir gauti 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio subsidiją iš valstybės.

Šiandien, 2015-ųjų lapkričio pradžioje, šis skaičius išaugo 45 proc. ir jau yra 511 tūkst. dalyvių, kurie prie kaupia savo lėšomis.

Nuo 2014 m. pradžios papildomai savanoriškomis įmokomis kaupti nusprendę gyventojai į savo sąskaitas pensijų fonduose pervedė daugiau kaip 46 mln. eurų. Tokiu būdu daugiau kaip dešimtmetį mūsų šalyje skaičiuojanti pensijų fondų sistema geriau prisitaikė prie demografinių ateities iššūkių ir leidžia pensijai sukaupti didesnę pinigų sumą.

Nuo 2016 m. visi, pasirašę susitarimą, ims kaupti dar daugiau: šalia 2 proc. iš „Sodros“, žmonės prisidės 2 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio mūsų šalyje.

„Tai – vienas reikšmingiausių piliečių susitarimų su valstybe per visą Nepriklausomybės istoriją – trečdalis milijono dirbančiųjų sutiko pasidalinti būsimos pensijos kaupimo našta su valstybe: „aš moku papildomas lėšas iš atlyginimo, o valstybė, gerbdama tokį mano žingsnį, prideda dar tiek pat“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, svarbiausia, kad valstybė realiai įvertino būsimųjų pensininkų perspektyvas, o diskusijose išgrynintas modelis buvo neatidėliojant paverstas realybe.

Iki 2014 m. pabaigos pensijų fondų sistemos dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų pensijos kaupimo scenarijų – stabdyti kaupimą ir likti tik su pensijos dalimi, kurią užtikrina „Sodra“; kaupti pasirinktame pensijų fonde ankstesnėmis sąlygomis – tik su bazine įmoka iš Sodrai sumokėtų mokesčių; arba kas mėnesį prisidėti prie būsimos pensijos iš savo atlyginimo ir gauti papildomą valstybės įmoką. Pastarąjį variantą pasirinko apie 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o stabdyti kaupimą pensijų fonduose nusprendė vos 24 tūkst. sistemos dalyvių.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad tik pensija, kaupiama iš kelių šaltinių, gali garantuoti būsimam pensininkui panašų pragyvenimo lygį sulaukus pensinio amžiaus.

„Skaičiuojama, kad gyventojui išėjus į pensiją, jo pragyvenimo poreikiai sudaro maždaug 70-80 proc. anksčiau gautų pajamų, o valstybė savo lėšomis ateityje galėtų garantuoti apie 30 proc. dabartinių dirbančiųjų pajamų siekiančias pensijas. Šiandien susiduriame su tokiomis ateities perspektyvomis, kurios verčia turėti mechanizmus, leidžiančius gyventojui ne tik užsitikrinti minimalią pensiją socialinio draudimo sistemoje, bet sukaupti didesnei pensijai investuojant lėšas ateičiai“, – mano Š.Ruzgys.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia 1,2 mln. šalies dirbančiųjų. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 dieną pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos sudarė 2 mlrd. eurų arba apie 350 mln. eurų daugiau nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Daugiau informacijos:

Šarūnas Ruzgys,

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

El. p. sarunas.ruzgys@dnb.lt

Mob. +370 686 62649

2014-aisiais pensijų fondai dalyviams išmokėjo 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų)

Pensijų fondų išmokos dalyviams kasmet didėja. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2014 metais išmokėta 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų). Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 34,6 tūkstančiams klientų išmokėjo 54,7 mln. eurų (188,9 mln. litų).

2014 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 6,7 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka 2014 metais buvo 2149 eurai (7420 litai) – maždaug 1600 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 2459 eurai (8490 litai), o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 1525 eurai (5267 litai).

„Pernai sparčiai didėjo vidutinė išmokos suma. Tai lėmė tiek gera pensijų fondų pasiekta investicijų grąža paskutiniaisiais metais, tiek didėjančios įmokos. Beje, 2014 metais į savo sąskaitas pradėjo pervesti ir patys pensijų fondų dalyviai – tai sistemai suteikė papildomo stabilumo ir papildomo pasitikėjimo. Nuo šiol žymiai greičiau augs tiek sukaupta suma, tiek ir išmokos“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose.

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

2014-aisiais į pensijų fondus dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose.

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

„Pernai buvo svarbūs visai sistemai, nes savanoriškas įmokas į savo sąskaitas pradėjo mokėti ir patys pensijų fondų dalyviai, nusprendę kaupti papildomai. Be to, pensijų fondai sėkmingai išnaudoja tebesitęsiantį rinkų kilimo periodą ir savo dalyviams toliau kuria solidžią vertę. Todėl svarbiausias dalykas, kurio reikia šiai sistemai – tai stabilumas ir kuo mažesni pokyčiai iš valstybės pusės“, – sakė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.

Šiemet II pakopos pensijų fondų dalyviams jau išmokėta 32,65 mln. litų

Per pirmus tris šių metų ketvirčius II pakopos pensijų fondai savo dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 32,65 mln. litų, kas yra 9 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet išmokėta 29,61 mln. litų. Trečią 2014 m. ketvirtį išmokų suma siekė 12,24 mln. litų ir buvo didžiausia šiais metais. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais šiuo metu yra 172,12 mln. litų.

„Šiandien išmokų pensijų fondų dalyviams augimą galima pastebėti lyginant nebe ištisų metų, bet atskirų ketvirčių ataskaitas: šių metų trečiojo ketvirčio išmokos vidutiniškai 2 mln. litų lenkė pirmąjį pusmetį išmokėtas sumas. Be to, kasmet vis daugiau žmonių, sulaukę pensijos, gauna papildomas išmokas“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Nuo II pakopos pensijų fondų veiklos pradžios iki dabar didžiausia išmokų dalis išmokama į pensiją išeinantiems pensijų fondų dalyviams – beveik 21 tūkst. asmenų gavo 129,44 mln. litų. Likusi suma, 42,69 mln. litų, išmokėta 12 tūkst. kaupiančiųjų mirties atveju. Pinigus gavo jų artimieji.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykdytos Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokia apimtimi jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. rugsėjo 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 6,2 mlrd. litų.

II pakopos pensijų fondų dalyviams per pirmąjį 2014 m. pusmetį – 20,41 mln. litų

Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 20,41 mln. litų, o per 12 mėnesių – 46,21 mln. Lt. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais yra 159,88 mln. litų.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios didžioji sumos dalis – 120,43 mln. Lt – išmokėta išeinantiems į pensiją fondų dalyviams, kurių buvo 19,47 tūkst. Dar 39,44 mln. litų išmokėta 11,54 tūkst. kaupiančiojo mirties atveju, jų artimiesiems.

„Su kiekvienais metais išmokų suma auga, nes šiuo metu į pensiją išeina tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Be to, būsimųjų pensininkų sukauptos sumos didėja vis sparčiau, nes ne tik yra papildomos naujomis įmokomis, bet ir auga dėl sėkmingos pensijų fondus valdančių bendrovių veiklos. Vis daugiau žmonių gauna papildomų lėšų išeidami į pensiją, todėl visuomenė vis geriau supranta pensijų fondų paskirtį bei naudą“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet lėšų kaupimas dar labiau paspartėjo tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sutiko nuo metų pradžios papildomai mokėti į fondus iš savo pajamų ir gauti papildomą valstybės įmoką. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. birželio 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,9 mlrd. litų.

Pensijų fondų išmokos dalyviams jau pasiekė 150 mln. litų

 Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų.

Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt. Likusiais 1042 atvejais išmokas gavo patys pensijų fondų dalyviai, vidutiniškai po 7485 litus.

„Nuo 2008-2009 m. išmokos kasmet didėja, nes auga sukauptos lėšos žmonių sąskaitose, esančiose pensijų fonduose. Be to, vis didesniam skaičiui pensijų fondų dalyvių ateina pensinis amžius. Pernai išmokėta 44,52 mln. litų, šiemet išmokų suma neabejotinai bus didesnė, tokia augimo tendencija tęsis mažiausiai keletą dešimtmečių, kol pati pensijų kaupimo sistema subręs“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. kovo 31 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,6 mlrd. litų.

Pernai lietuviai pensijų fondą keitė dažniau nei mobiliojo ryšio operatorių

 Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.

„Toks dalyvių aktyvumas rodo, jog Lietuvoje veikiančios 8 pensijų kaupimo bendrovės aktyviai konkuruoja ir stengiasi pasiekti geriausius investavimo rezultatus. Kaupimas senatvei yra ilgalaikis procesas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti, dalyviams visada rekomenduojame domėtis jų pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondų veikla bei rezultatais“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,117 mln. dirbančiųjų, jų sąskaitose jau sukaupta apie 5,5 mlrd. litų. 2013 metais pensijų fonduose valdomas turtas vien dėl investicinės veiklos paaugo 4,28 proc.

Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.