Blog

COVID-19 poveikį šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pajuto jauniausių klientų santaupas investuojantys pensijų fondai

Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso COVID-19 poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų. Pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė -14,8 procento.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.

Konservatyviausi fondai atsilaikė

Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo nuosaikiai:
-4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.

LIPFA valdybos nario Tado Gudaičio vertinimu, koronavirusu išbandomi pensijų fondai jau nuo 2019 metų pradžios, sėkmingai įgyvendinus pensijų reformą, veikia pagal gyvenimo ciklo fondų (GCF) strategiją ir tai padėjo amortizuoti konservatyviausių fondų grąžos pokyčius.

„Gyventojui artėjant prie pensijos amžiaus jo fonde atsiranda vis didesnis konservatyvių, nuo didelių svyravimų apsaugančių vertybinių popierių „buferis“, dėl kurio fondas kur kas silpniau atliepia pokyčius akcijų rinkose. Tokiuose fonduose akcijų dalis yra nedidelė ir įprastomis sąlygomis jie auga santūriau, tačiau tokiomis ekonominio ir finansinio streso sąlygomis kaip dabar jie pademonstravo savo atsparumą judėjimui žemyn“, – sako T. Gudaitis.

Jaunesnių dalyvių fondai svyravo labiau

Mažiausią grąžos sumažėjimą pirmąjį ketvirtį patyrė pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, jis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė -11,62 procento. Šios amžiaus grupės pensijų fondų dalyviams iki pensinio amžiaus yra likę mažiausiai 5 metai.

Tuo tarpu nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc. (46-52 metų sudaro -16,67 proc., 39-45 metų sudaro -17,32 proc., 32-38 metų sudaro -17,28 proc., 25-31 metų sudaro -17,27 proc., 18-24 metų sudaro -17,33 proc.).

„Jaunesnio amžiaus klientams skirtų pensijų fondai pagal GFC strategiją turėtų investuoti drąsiau ir rinktis labiau svyruoti linkusias akcijas, kad iki išėjimo į pensiją gyventojams uždirbtų kuo didesnę grąžą. Natūralu, kad akcijų kursams leidžiantis žemyn, tokie fondai reaguoja labiausiai. Iš kitos pusės, kad ir kokį didelį nerimą keltų COVID-19 sustabdytas gyvenimas, būtent akcijų fondai turi geriausias galimybes pigiai apsipirkti smukusiose rinkose ir tuo pačiu pasinaudoti būsimu jų atšokimu, kadangi lėšos yra investuojamos nuolat“, – teigia T. Gudaitis.

18-59 amžiaus klientų lėšas valdančių pensijų fondų turtas kovo pabaigoje buvo 3,019 mlrd. eurų, iš jų mažiausi buvo 18-24 metų amžiaus klientams skirtų fondų turtas, kuris sudarė 32,165 mln. eurų.

Fondai toliau investuoja

Pensijų fondai laikosi Lietuvos banko patvirtintų investavimo strategijų, skaidančių riziką pagal dalyvių amžių, ir periodiškai investuoja jiems patikėtas lėšas.

„Nerimas dėl COVID-19 poveikio ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai yra suprantamas. Tačiau šioje situacijose vyriausybės ir centriniai bankai nelaukia ir nedelsdami imasi priemonių sušvelninti koronaviruso smūgį, o finansų rinkose atsiveria ne tik praradimai, bet ir galimybės mažesne kaina įsigyti augimo potencialą turinčių vertybinių popierių, todėl jaunesniems dalyviams patartina nekeisti fondo į konservatyvesnį ir tas galimybes išnaudoti“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Spaudos konferencijos įrašas ir pristatymo skaidrės: https://bit.ly/3aBrl4G

100 mln. eurų – tiek Lietuvos pensijų fondai papildomai pasiruošę įlieti į šalies ekonomiką

Daugiau kaip milijono šalies gyventojų pensijų santaupas valdantys pensijų fondai yra pasiruošę prisidėti prie Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano, į ją investuojant papildomus 100 mln. eurų.

Siūlydama papildomas investicijas į Lietuvos ekonomiką ir kviesdama ieškoti bendrų sprendimų Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) kreipėsi į Finansų ministeriją.

„Šiuo nelengvu viso pasaulio ekonomikai laikotarpiu norime konkrečiais finansiniais ištekliais prisidėti prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo. Pensijų fondai galėtų papildomai akumuliuoti iki 100 mln. eurų ir nukreipti juos į finansų priemones ar instrumentus, kurie būtų orientuoti į vietinio verslo ir ekonomikos skatinimą, bei tuo pačiu galėtų generuoti grąžą Lietuvos gyventojams – kaupiantiems lėšas savo senatvei. Esame pasiruošę svarstyti įvairius variantus: nuo investicijų į vertybinius popierius iki bendro darbo su paramos verslui agentūromis“, – sako LIPFA valdybos narys T. Gudaitis.

Asociacija laišką su papildomų investicijų siūlymu išsiuntė Finansų ministerijos vadovybei. Tikimasi, kad valstybės finansų politiką vykdanti institucija rekomenduos galimybę asociacijos nariams jungtis prie ekonomikos tvarumo užtikrinimo veiksmų.

Kada LIPFA nariai lėšas galėtų nukreipti ekonomikos tvarumui stiprinti skirtoms priemonėms, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutarti dėl investicijų pobūdžio bei sukurti joms reikalingą mechanizmą.

„Nuo pat Lietuvos pensijų fondų įsteigimo 2004 metais, tai yra beprecedentė priemonė, kurios fondai imasi solidarizuodamiesi koronaviruso COVID-19 grėsmės akivaizdoje. Esame tikri, kad neeilinį iššūkį galime įveikti tik bendromis jėgomis, maksimaliai susitelkę į pagrindinio tikslo įgyvendinimą“, – teigia T. Gudaitis.

Lietuvos pensijų fondams, kaip ir analogiškiems fondams kitose šalyse, yra taikomas ypač griežtas teisinis reguliavimas, nukreiptas į šių fondų dalyvių interesų gynimą. Atsižvelgiant į išskirtinę situaciją, asociacija taip pat pasirengusi aktyviai konsultuotis su rinkos reguliatoriumi Lietuvos banku.

Pasak T. Gudaičio, net ir didinant investicijas į šalies ekonomiką fondų dalyvių interesai yra pagrindinis prioritetas.

„Norime patikinti, kad su pensijų fondų dalyvių įmokomis bus elgiamasi ypač atsargiai ir apgalvotai. Mūsų tikslas jiems užtikrinti kuo didesnę grąžą ir toliau išlieka nepakitęs. Tačiau tikėdami šalies ekonomikos tvarumu ir perspektyvomis manome, kad galime perskirstyti dalį investicijų, taip prisidedant prie tvaraus vietinio verslo ir greitesnio ekonomikos atsigavimo“, – sako jis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Asociacija vienija keturias pensijų fondų valdymo bendroves, kurios investuoja ir saugo šalies gyventojų pensijų santaupas: „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos pranešimas dėl koronaviruso COVID-19 įtakos

Finansų rinkos jautriai reaguoja į koronaviruso COVID-19 plitimą po pasaulį. Ekspertams bandant nuspėti, ar užkrato įtaką ekonomikai pavyks suvaldyti ar vis dėlto įvyks globalus domino efektas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) turi svarbų pranešimą daugiau kaip 1 mln. mūsų šalies kaupiančiųjų.

LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, kad šiuo metu reikia suvokti, kad rinkų kritime jau ir taip dalyvaujame, todėl svarbu neužkirsti kelio savo pensijai kaupiamoms lėšoms sudalyvauti ir jų atšokime, kuris bus kritiškai svarbus ilguoju laikotarpiu atgaunant bei auginant savo senatvės pensijų lėšas.

„Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) prognozuoja, kad COVID-19 įtaka finansų rinkoms bus didesnė nei SARS infekcija 2003 metais. Tai iš esmės lemia kelios svarbios priežastys: pirmoji šio naujo viruso paveikta Kinija dabar yra daug svarbesnė pasaulio ekonomikos dalis. Be to, Kinija yra pagrindinė žaliavų tiekėja kitoms šalims, todėl COVID-19 poveikis nepraeis be pasekmių daugumai pasaulio ekonomikų. Kol kas sunku pasakyti, ar globali ekonomika patirs nuosaikų ar domino scenarijų, tačiau tikimės kuo mažesnių pasekmių vien dėl to, kad šalys dėl viruso imasi tiek griežtų karantino priemonių, tiek ženklių finansinių paskatų ekonomikai“, – sako T. Gudaitis.

Tačiau, pasak jo, gera žinia yra tai, kad finansų rinkų krizė neužklupo didžiųjų pasaulio ekonomikų nepasiruošusių: ekonomikos augimas yra tvarus, valstybės meta milžiniškus resursus ekonomikai stimuliuoti.

Kautis ar bėgti?

Savotišku priešnuodžiu COVID-19 infekcijai tapo Lietuvos pensijų fondų pertvarkymas į gyvenimo ciklo fondus. Dėl to vyresnio amžiaus šalies gyventojų lėšos yra investuotos konservatyviai, didelė dalis lėšų į akcijas nukreipta tik tuose fonduose, kurie valdo jauniausių dalyvių investicijas ir kuriems iki pensijos pradžios liko 20 metų ir daugiau.

„Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis tik bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, – primena T. Gudaitis.

Mūsų šalies fondai jau patyrė verčių sumažėjimus, todėl dabar geriau galvoti apie tai, kaip nepraleisti būsimo atšokimo.

„Dabar krentančios akcijos turi ir didžiausią potencialą atsitiesti bei augti ateityje. Skatiname likti pagal amžių bei riziką tinkamiausiame fonde – jie sukurti laikantis griežtų Lietuvos banko taisyklių bei reguliavimo, taip pat išnaudoti šį laikotarpį finansų rinkoje apsiperkant geromis kainomis. Nes praleidus šį momentą laiko atsukti atgal nebus įmanoma“, – sako T. Gudaitis.

Situacija stebima nuolat

Nepaisant Lietuvos Vyriausybės nuo pirmadienio įvesto visuotinio karantino ir saviizoliavimosi, pensijų fondai toliau aktyviai valdo investicijas.

„Koronavirusas nepakeitė mums keliamų griežtų reikalavimų investicinių sprendimų priėmimui. Nuolat stebime informaciją finansų rinkose ir priimame operatyvius sprendimus. Esame pasirengę greitai reaguoti, su visa turima atsakomybe atstovaudami geriausiems pensijų fondų dalyvių interesams. Virusas pakeitė įprastą mūsų gyvenimą, tačiau ne tik mikro, bet makro ekonomikos lygmenyje planuojamos efektyvios priemonės, padėsiančios iškilusią grėsmę įveikti“,  –  patikino LIPFA atstovas.

LIPFA naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus planuoja skelbti pasibaigus kovui.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Pensijų fondų ataskaitos – ką verta žinoti būsimam pensininkui

Visi 1,35 mln. šalies gyventojų, kaupiančių lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose, kasmet per pirmuosius penkis metų mėnesius turėtų sulaukti asmeninių 2019 m. pensijų kaupimo ataskaitų. Į kokius šiose ataskaitose skelbiamus rodiklius, be sukauptos sumos ir jos metinio pokyčio, tikslinga atkreipti dėmesį būsimiems pensininkams?

„Kasmet, gyventojams gavus pranešimus apie metinius rezultatus, valdymo bendrovės sulaukia nemažai klausimų, ką reiškia ataskaitose nurodyti skaičiai, kaip juos tinkamai vertinti, kokių rezultatų laukti šiemet. Natūralu, kad specifinę finansų informaciją ar investicinės grąžos apskaičiavimo metodiką nėra paprasta suprasti. Todėl norime išskirti, į ką svarbu atkreipti dėmesį kaupiančiajam gavus metinę ataskaitą“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Pasak LIPFA vadovo, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į metinius, bet ir į ilgalaikius pensijų fondo rezultatus: „Rinkos, į kurias investuojami fondų dalyvių pinigai, nuolat patiria svyravimų. Jei vienerių metų grąža pasirodys itin didelė, nebūtinai tokio prieaugio reikėtų tikėtis ir kitais metais. Lygiai taip pat nereikia panikuoti sumažėjus sukauptų lėšų vertei. Prieš dešimtmetį pasaulio rinkas nusiaubė finansų krizė, dabar matome akcijų kainų nuosmukį dėl koronaviruso – tokių svyravimų buvo ir bus, tačiau kaupiant pensijai svarbiausia yra investicijų grąža per ilgesnį periodą, pavyzdžiui, 10 metų ir daugiau“.

Fondų grąža – nevienoda

Pensijų fondų valdytojai viešai skelbia bendrus skaičius savo interneto svetainėse, jie randami ir Lietuvos banko puslapyje, ir kiekvienam asmeniškai pateiktoje ataskaitoje.

Bendra visų šalyje veikiančių antros pakopos vidutinė pensijų fondų grąža 2019 m. sudarė 19,93 proc. ir buvo didžiausia nuo pat 2004 metų. Visų gyventojų amžiaus grupių fondų vidutinė grąža buvo teigiama, nors pagal amžiaus grupes grąža nėra vienoda.

Pernai penkių amžiaus grupių gyventojų – gimusių 1968 m. ir vėliau – lėšas investuojantys pensijų fondai vidutiniškai uždirbo didesnę nei 20 proc. investicinę grąžą. Tuo tarpu kitų trijų amžiaus grupių gyventojų, gimusių iki 1967 m., pensijų fondai generavo nuo 6 iki 15 proc. vidutinę grąžą.

„Nuo 2019 m. pradžios pradėjo veikti gyvenimo ciklo fondai, kurių investicijų sudėtis subalansuota pagal dalyvių amžių. Jaunesniems fondų dalyviams taikoma rizikingesnė, vyresniems – konservatyvesnė lėšų investavimo strategija. Gyvenimo ciklo fondai veikia taip, kad artėjant pensiniam amžiui, akcijų dalis mažėja, o obligacijų – didėja, todėl turto vertė svyruoja mažiau, esant rinkų neramumams, bet ir uždirbta grąža būna nuosaikesnė“, – sako Š. Ruzgys.

 

Ataskaita reikalauja atidesnio žvilgsnio

Pasak Š. Ruzgio, ataskaitoje kaupiantieji gali rasti svarbiausius duomenis – sukauptų lėšų sumą, jų pokytį per metus, tačiau vertėtų atidžiau žvilgtelėti ir į kitus pateikiamus rodiklius.

„Ataskaitose kiekvienam kaupiančiajam pateikiami asmeniniai duomenys apie jo sukauptą sumą ir lėšų pokytį, tačiau svarbu atidžiau žvilgtelėti ir įvertinti, kokią sumą sudarė per metus pervestos įmokos, kokia investicinė grąža, turto valdymo mokestis, atidžiau stebint šiuos rodiklius, galima matyti platesnį paveikslą ir vertinti pokyčius“, – teigia Š. Ruzgys.

Svarbiausia – ilgalaikiai rezultatai

Nepaisant rekordinės vidutinės grąžos 2019 m., LIPFA vadovas pataria pensijų fondų rezultatus vertinti ne vienerių metų, o ilgalaikiu periodu.

„Jei 2018 metais nemažai kaupiančiųjų pensijai fondų ataskaitose matė minuso ženklą, praėjusiais metais pelningai finišavo visi pensijų fondai. Vis dėlto nei nerimauti dėl minuso, nei per daug džiaugtis dėl teigiamų rodiklių nereikėtų. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o vertinant tokio ir ilgesnio laikotarpio investicinės grąžos rezultatus, geriausia juos lyginti su infliacijos rodikliu – tai akivaizdžiai parodo, ar pensijų fondai apsaugojo dalyvių turtą nuo nuvertėjimo, ar sukaupė papildomai“, – komentuoja Š. Ruzgys.

Per pastaruosius 10 metų (2010-2019 m.) visų antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža siekė 5,6 procento. Šis rezultatas yra gerokai didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje – 2 procentai.

Šalies gyventojų įmokas ir skatinamąsias valstybės įmokas į antros pakopos pensijų fondus investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias įvardijo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė būsto paskolų, automobilių lizingui ir kitų kreditų grąžinimui skirtos išlaidos.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti lėšų ateities poreikiams, investuojant į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.

„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.

Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Vos 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi tokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“,  – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų įvardijo, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.

Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Apie LIPFA:

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Rekordiniai metai: pensijų fonduose kaupiančių dalyvių turtas kaip reikiant ūgtelėjo

2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai – nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas. 19,93 proc.  – tokią vidutinę po visų mokesčių, dalyviams tenkančią grąžą pernai II pakopoje kaupiantiems dalyviams uždirbo pensijų fondų valdytojai.

„Bene didžiausia ir reikšmingiausia praėjusiais metais įgyvendintos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovė – gyvenimo ciklo fondų įvedimas. Beveik penkiolika metų gyvavusiuose senuosiuose II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas buvo perkeltas į naujus pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtus fondus. Nauja investavimo strategija leido pensijų fondų valdytojams didesnę kaupiamo turto dalį nukreipti į akcijas, sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir per praėjusius metus uždirbti rekordiškai aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Dešimtmetis – teigiamas

Per metus II pakopoje pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo net 25 proc. – nuo 3,12 mlrd. iki 3,89 mlrd. eurų. Šią pakopą per metus papildė beveik 30 tūkst. naujų klientų – dabar jų skaičius siekia daugiau nei 1,347 mln.

„Nors 2019 metais pelningai finišavo visi pensijų fondai, nereikėtų skubėti nei labai džiaugtis, nei nerimauti. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o tikrasis rezultatas pasimato tik artėjant pensiniam amžiui“, – komentuoja LIPFA prezidentas.

Per pastaruosius 10 metų visi pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,77 proc. grąžą, o akcijų pensijų fondai gali pasigirti didesne nei 9 proc. metine grąža. Pasak LIPFA atstovo, šis rezultatas yra du kartus didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje (apie 2 proc.), todėl galima teigti, kad dalyvių lėšos padidėjo net ir įvertinus infliaciją.

Rizikingesni aktyvai – didesnė grąža

Per praėjusius metus daugiausiai, arba vidutiniškai 23,71 proc. uždirbo 38-44 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 24-30 bei 17-23 metų gyventojams skirti pensijų fondai per praėjusius metus vidutiniškai paaugę atitinkamai 22,91 proc. ir 22,90 proc.

„Nors gyvenimo ciklo fondų dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad iki reformos pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai uždirbo būtent iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas. Jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skyrė investicijoms į akcijas ir augo kur kas sparčiau nei konservatyvūs“, – teigia Š. Ruzgys.

Tai pat galima pastebėti, kad būtent 2019 m. daugiausia uždirbo tie II ir III pakopos pensijų fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudarė akcijos, tačiau ateityje situacija gali keistis.

III pakopa auga nuosaikiai

Trečios pakopos rezultatai taip pat teigiami – per praėjusius metus turtas padidėjo net 30 proc. Būsimieji pensininkai III pakopos pensijų fonduose jau yra sukaupę daugiau nei 135 mln. eurų, o prie kaupimo šioje pakopoje per praėjusius metus prisijungė 9,5 tūkst. žmonių. Šiuo metu kaupiančiųjų trečioje pakopoje skaičius siekia 71,8 tūkst.

„Trečia pakopa, jei lygintume ją su antra, yra lankstesnė. Gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, gali kaupti neribodamas nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, paprastai nėra nustatomas ir įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis. Taip pat lėšas į trečios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o antros pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato“, – pabrėžė Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA atstovo, šie pagrindiniai trečios pakopos privalumai bei mokestinės lengvatos pastaruosius metus užtikrintai augina kaupiančiųjų šioje pakopoje skaičių. Taip pat pastebimai daugėja žmonių, kurie siekia finansiškai saugesnės senatvės, todėl kaupti renkasi ir antros, ir trečios pakopos fonduose.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Apklausa: gyventojai per gruodį patiria didžiausią finansinį smūgį

Šventiniai stalai ir kalėdinės dovanos gruodį taip ištuština šalies gyventojų pinigines, kad nuo išlaidų šuolio bandoma atsigauti dar ir sausį. Gruodis Lietuvoje finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – iššūkių patiria net 48 proc. jų, o apskritai žiema per asmeninius finansus smogia beveik 4 iš 5 mūsų šalies gyventojų.

„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, didžiausi asmeniniai finansiniai sunkumai Lietuvoje patiriami gruodį, kai užgriūva 36 proc. žmonių, sausį – 34 proc., o vasarį – 7 proc. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, žiemos šventes gruodį su trenksmu atšventę gyventojai sausį bando išgyventi kiek galėdami apriboję vartojimą.

Negailestinga žiema

Pasak Š. Ruzgio, užsienio šalyse atliekami tyrimai dažnai kaip finansiškai sudėtingiausią metų mėnesį išskiria sausį, tad iš bendro konteksto smarkiai neiškrentame.

„Vis dėlto, nors žiema su visais jos pliusais ir minusais mūsų neužklumpa netikėtai, problema yra ta, kad jai finansiškai nepasiruošiame, netaupome ir neplanuojame išlaidų augimo. Nėra nė vieno kito metų laiko, kuris būtų toks sudėtingas finansiškai kaip žiema, kurios metu lėšų pritrūksta net 77 proc. mūsų šalies gyventojų. Bet pinigų trūksta nebūtinai dėl to, kad pajamos mažos. Dažnai taip nutinka todėl, kad mažiau dėmesio kreipiame į išlaidų eilutes, nors būtent jos ištuština biudžetą“, – pastebi jis.

Lėšų poreikį žiemą ir taip padidina būsto šildymas, sezoninė apranga ir avalynė, bet ir vartojimas išauga. Didžiuosiuose miestuose prieššventinis laikotarpis labai intensyvus – prie didžiųjų prekybos centrų dažnai sunku surasti laisvą vietą automobiliui.

„Ir pastovias, ir kintančio dydžio pajamas gaunantieji taupymui turėtų skirti apie 20 proc. Tačiau akivaizdu, kad vartojame labai intensyviai ir sunkiai save disciplinuojame net vienerių metų laikotarpiui, nekalbant apie tai, kad dar labiau nesinori mąstyti tokius ilgalaikius iššūkius, kaip gyvenimas išėjus į pensiją“, – sako Š. Ruzgys.

Kitas laiptelis – mokslai rugsėjį

Pavasarį ir vasarą Lietuvos gyventojai gyvena be didesnių finansinių sukrėtimų, tačiau rugsėjį prasidedant mokslams bei studijoms problemų su pinigais kyla 8 proc. apklaustųjų. Atitinkamai pirmas rudens mėnuo po gruodžio bei sausio patenka į finansiškai sudėtingiausių metų mėnesių trejetuką.

„Jei liepą ir rugpjūtį finansiškai sunkiausiais metų mėnesiais įvardija vos po 3 proc. gyventojų, tai rugsėjį su didžiausiais finansiniais metų iššūkiais susiduria kur kas daugiau žmonių. Kadangi rugsėjis yra oficiali mokslų pradžia ir mokiniams, ir studentams, jis negali neatsispindėti namų ūkių išlaidose, nes reikia ir mokymo priemonių, ir drabužių, studentams dar prisideda nuomos bei kitos išlaidos“, – konstatuoja LIPFA vadovas.

Kiti du rudens mėnesiai, spalis ir lapkritis, daugeliui gyventojų finansinių rūpesčių nesukelia. Finansiškai sunkiais juos įvardino vos po 2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Š. Ruzgys sako, kad pakankamai gerus rudens mėnesių vertinimus galėjo lemti ir ilgai šilti išsilaikę orai.

„Nors oficialiai šildymo sezonas pradedamas rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, o apklausa buvo atlikta antroje lapkričio pusėje, tačiau bemaž iki gruodžio vidurio rimtų šalčių nebuvo. Jei rudens mėnesiai būtų buvę šalti, išaugusios sąskaitos už šildymą būtų virtę kur kas niūresniu rudens mėnesių vertinimu“, – teigia jis.

TOP3 įdomybės apie Lietuvos gyventojų finansines nuotaikas gruodį:

1. Gruodis finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – net 48 proc. jų teigia patiriančios su pinigais susijusių iššūkių,
2. Daugiausiai, arba 38 proc. moterų neigiamai įvertino gruodį, tuo tarpu vyrų „favoritas“ yra sausis – 36 proc.,
3. Kuo mažesnės pajamos, tuo gruodį sunkiau. 49 proc. iki 200 eurų vienam šeimos nariui gaunančių namų ūkių sudėtinga finansinė situacija susiklosto gruodį, bet pajamoms viršijus 500 eurų iššūkių patiriančių namų ūkių dalis sumažėja iki 34 proc.,

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Dirbantys savarankiškai irgi gali kaupti savo pensijai, tik ne visi žino kaip

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra sąlyginai nedaug – jų šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 53,6 tūkst. Ilgą laiką kūrybinį darbą reiškusi darbo forma plečiasi ir į tokias sritis, kaip informacinės technologijos (IT), o pajamų nepastovumas tokiems darbuotojams paprastai reiškia ir miglotą finansinę situaciją ateityje.

Savarankiškai dirbantys darbuotojai gyvena kitokiu ritmu, nei etatiniai dirbantieji: jie neturi pastovių mėnesio pajamų ir, pavyzdžiui, dirbantieji pagal individualią veiklą, visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Investavimo ekspertai teigia, kad jie irgi gali viską susiplanuoti taip, kad sulaukę pensinio amžiaus neatsidurtų prastesnėje situacijoje, palyginti su etatiniais darbuotojais.

Svarbiausia, kaip paskirstomos išlaidos

Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai – lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, numojant ranka į finansinę discipliną ne tik menininkui, bet ir šiuo metu gerai apmokamam IT specialistui ateityje gali kilti rimtų finansinių iššūkių.

„Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kuomet 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, kurias sudaro pirkiniai bei pramogos, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui. Gaunant nepastovias pajamas itin svarbu kaupti lėšas ateičiai, nes tik taip galima užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje“, – sako asociacijos vadovas.

Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir kaupia „Sodros“ pensijai, kurią sudaro bendroji pensijos dalis, daugiausiai priklausanti nuo sukaupto stažo, bei individualioji pensijos dalis, daugiausia priklausanti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.

Ir „Sodros“ pensiją užsidirbti nelengva

Dabar Lietuvos pensininkų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudaro vos 344 eurus per mėnesį, o sukaupus šiai dienai būtinąjį 31 metų darbo stažą galima maksimali bendrosios pensijos dalis siekia vos 164,59 euro. Tam, kad sukauptų vienerius stažo metus, šiandien dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą turi per metus uždirbti 10 571 eurų prieš mokesčius, arba apie 742 euro „į rankas“ per mėnesį.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Vieno apskaitos vieneto vertė 2019 m. yra 3,52 euro. Vadinasi, tam būtina per metus uždirbti 21 642 prieš mokesčius arba apytiksliai 1 519 eurų į rankas per mėnesį.

Pensijai būtina kaupti savarankiškai

Užsiimantiems individualia veikla verta pasinaudoti galimybe mokėti įmokas į II pakopos pensijų fondus ir sudaryti gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų sutartis – galios  toks pats valstybės skatinimas ir pajamų mokesčio lengvatos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.

„Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė į asmeninę pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį papildomai perveda 16,4 eurų: tai beveik 200 eurų per metus, o per 25 metus net 10 tūkst. eurų. Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, – teigia Š. Ruzgys.

Pensijų įmokas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis „Sodrai“ reikia sumokėti už visus veiklos metus iki kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau jas galima įmokėti ir avansu už pasirinktą mėnesį, tai deklaruojant „Sodrai“.

„Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius: neaišku, kiek jam esame atsparūs mes patys

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad situacijos nevaldymo jausmas yra tokio streso priežastis – tai įrodo, kad be augančių kaštų, turimų skolų, neplanuotų išlaidų, amerikiečiams didelį nerimą kelia ir pensijos bei gyvenimo joje planavimas.

„JAV finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ 2018 metų duomenimis, 44 proc. amerikiečių patiria pinigų stresą, tuo tarpu asmeniniai santykiai stresu tampa 25 proc., o darbas – 18 proc. amerikiečių. 41 proc. tyrime dalyvavusių žmonių stresą reiškė būsimos pensijos planavimas. Tikėtina, kad Lietuvoje rezultatai galėtų būti panašūs. Be to, finansinį stresą dar labiau padidina periodiškai ekonomiką perkraunančios krizės, kuriose ne visi ir ne visuomet sugebame įžvelgti ne tik praradimus, bet ir progas“, – sako Šarūnas Ruzgys.

Kaip apsaugoti pinigus nuo savęs

Apie tai, kad pastangos nuolat bent truputį atsidėti „juodai“ dienai gali tapti geriausiu praeityje priimtu sprendimu, kalbama nuolat. Dar asmeninių finansų sveikatą pataiso ir pasitikėjimą savimi padidina tikslingai mažinami įsiskolinimai, apkarpomos nebūtinos išlaidos bei žinojimas, kad turima santaupų nenumatytoms išlaidoms.

„Netikėtų atvejų gali nutikti įvairių: tai ir problemos su sveikata, ir atlyginimo sumažėjimas ar net darbo praradimas, komunalinės avarijos, kurias tenka taisyti nedelsiant. Štai kodėl santaupas rekomenduojama numatyti konkretiems tikslams, o tolimiems ilgalaikiams tikslams skirtų pinigų tiesiog neliesti, kitaip tariant, apsaugoti juos nuo savęs. Šiuo atžvilgiu II pakopoje iki pat pensijos saugomos dirbančiųjų santaupos nebus pravalgytos iki pensijos“, – teigia Š. Ruzgys.

Be to, skaičiuojama, kad ir didesnės ar mažesnės išorinės ekonominės krizės ištinka maždaug kas 7-10 metų, joms imunitetą išugdyti nėra paprasta. Net ir atsakingai elgiantis su pinigais ekstremalios sąlygos gali neapsaugoti nuo pagundos priimti rizikingus finansinius sprendimus ir taip dar labiau save nuskriausti.

Per ekonominę krizę dega ne viskas

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai paveikė globali 2008 metų finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau II pensijų pakopoje kaupiamos ir nuolat investuojamos apie 90 proc. mūsų šalies dirbančiųjų lėšos buvo apsaugotos.

„Pensijų santaupoms poveikį daro daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, centrinių bankų vykdoma politika, atskirų Europos Sąjungos narių skolų krizės, kurios, kaip bebūtų gaila, nelieka izoliuotos ir lokalios. Tačiau vertinant visą kaupimo periodą, neigiamų grąžų būsimieji pensininkai apskritai nepatyrė“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu,  neigiama metinė grąža Lietuvos II pakopos pensijų fonduose buvo tik tris kartus 2008 metais (–19,7 proc.), 2011 metais (–2,9 proc.) ir 2018 metais (–3,9 proc.). Kita vertus, 2004 metais pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą, 2012 metais – 11,2 proc. grąžą, o kitais metais po rekordiškai minusinių 2008-ųjų pensijų fondams pavyko labai greitai atsitiesti ir pasiekti rekordinę 17,3 proc. grąžą.

„Šiemet Lietuvoje pradėję veikti gyvenimo ciklo fondai (GCF) kaip tik leidžia kaupiantiesiems iki 48 metų amžiaus išnaudoti rinkų svyravimus, kurių kritimas per dideles krizes gali siekti  20-30 proc. ir tai yra normalu. Be to, kad ir rinkų „atšokimas“ būna ne mažiau įspūdingas, iki pensinio amžiaus pradžios pensijų fondas tikėtina spės atidirbti nuostolius, investuodamas reguliarias įmokas atpigusiose rinkose. Svarbu nestresuoti, nesiblaškyti ir laikytis pasirinktos strategijos“, – sako LIPFA vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Bismarcko planas veikė 140 metų – kas pasiūlys naują planą?

Komentaras portalui delfi.lt