III pakopos pensijų fondai: vertės kyla, dalyvių daugėja, investuojamų pinigų mažėja

Trečiosios pakopos pensijų fondai per šių metų pirmąjį pusmetį pakilo 5,6 proc. Palyginti, praėjusių metų tą patį laikotarpį fondų vertės krito 2,5 proc. Šiuo metu papildomai pasirinkusių kaupti yra 27,8 tūkst. asmenų. 2011 m. pirmąjį pusmetį jų buvo 25,4 tūkst. Einamaisiais metais į šiuos fondus įsitraukė 2,4tūkst. dalyvių, t.y. jų padaugėjo 9,4 proc.

„Tenka pripažinti, kad vis dar nedidelei daliai lietuvių suvokiama, kas tie trečiosios pakopos pensijų fondai ir kodėl verta į juos investuoti. Todėl ir dalyvių daugėja labai po truputį, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Visgi geri investavimo rezultatai rodo, kad per mėnesį paskyrus vieno bilieto į operos teatrą sumą senatvėje būtų galima ją aplankyti Vienoje“, – šių fondų naudą pabrėžia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, trečios pakopos pensijų fonduose iš viso sukaupta 97,7 mln. litų. Praėjusių metų analogišku laikotarpiu jų buvo 98,3 mln. litų. Tai gali reikšti, kad didesnes sumas sukaupę žmonės jas pasiima nesulaukę pensinio amžiaus, o nauji dalyviai įneša nedideles sumas ar investuoja periodiškai tarkim po 100 ar 200 litų. Didėjantis dalyvių skaičius rodo, kad žmonės po truputį ima vis labiau domėtis savo ateitimi ir ja rūpintis, tačiau investuojamos sumos mažėja. Tai lemia bendros ekonominės tendencijos ir tai, kad žmonėms pinigų reikia labiau šiandien, nei jie yra linkę kaupti ateičiai.

Žiūrint šių metų pirmąjį pusmetį vienas dalyvis vidutiniškai turėjo 3514 litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu suma siekė 3870 litų.

Pasak Š. Ruzgio, vertinti vidutiniškai nėra itin teisinga, ypač kalbant apie fondus, į kuriuos investuoti žmonės renkasi patys. Skirtingai nei antra pakopa, kuri proporcingai susieta su atlygiu, šiai pakopai žmogus gali vienais metais skirti 500, kitais – 1500 litų. Ir tik jam pačiam spręsti, kokią sumą jis nori ar gali atsidėti savo sotesnei senatvei.

Nepamirština, kad toks ilgalaikis kaupimas ateičiai yra skatinamas valstybės ir jam taikoma mokesčių lengvata – nuo įmokų galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Be to, tokia finansinė drausmė ir periodinis taupymas leidžia sukurti ir tam tikrą šeimos atsargos kapitalą, kuris gali būti panaudojamas bet kada ir esant nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms, nelaukiant pensinio amžiaus.

Lietuvoje veikia 9 trečios pakopos pensijų fondai. Juos valdo 5 turto valdymo įmonės. Per trejus veiklos metus fondų vertės vidutiniškai užaugo apie 28 proc.

Šiemet pensiją kaupusiems gyventojams ar jų artimiesiems išmokėta 11,7 mln. litų

Per pirmąjį šių metų pusmetį 2,3 tūkst. antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupusių gyventojų arba jų artimųjų išmokėta 11,7 mln. litų. Per šį pusmetį vidutinė išmoka vienam asmeniui siekė 5130 litų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išmokų suma išaugo 23 proc. Iš viso per aštuonerius metus nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios šalies gyventojams jau išmokėta beveik 74 mln. litų.

„Tiek šio pusmečio, tiek bendri aštuonerių metų veiklos rezultatai rodo, kad išmokos oriai senatvei papildomai kaupiantiems žmonėms mūsų šalyje nuosekliai auga. Tai rodo, kad pensijų kaupimo sistema Lietuvoje tampa patikimu finansiniu ramsčiu tiek patiems gyventojams ar jų artimiesiems, tiek „Sodrai“. Didėjančios pensijų fondų išmokos ir jų gavėjų skaičius mažina valstybės naštą ir padės išvengti „Sodros“ mokumo krizės ateityje“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

2012 m. pirmąjį pusmetį  iš viso išmokas gavo 1,4 tūkst. žmonių, apsisprendusių papildomai kaupti lėšas antros pakopos pensijų fonduose, ir apie 900 jų artimųjų, įvykus nelaimei. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius papildomai kaupusių gyventojų sąskaitos pasipildė 8,3 mln. litų, o šeimos nariams ar kitiems artimiems žmonėms išmokėta 3,4 mln. litų.

Pasak A. Bakšinsko, papildomas pensininkų išmokas lemia įvairūs veiksniai – tiek kaupusiojo atlyginimo dydis, nemokamos atostogos, nedarbo laikotarpis, tiek pasaulio rinkų pokyčiai, valstybės pensijų kaupimo sistemos permainos. Lietuvoje pastarasis veiksnys turėjo lemiamą įtaką, kalbant apie gyventojų galimybes gauti didesnes išmokas. Mūsų šalyje įmokos į pensijų fondus šiuo metu nuo 5,5 proc. sumažintos iki 1,5 proc., kai veiklos pradžioje siekė 2,5 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti lėšų papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį būsimieji pensininkai sukaupė 351 mln. litų

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojų oresnei senatvei antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, suma padidėjo dvigubai. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį papildomai kaupiantys būsimi pensininkai sukaupė 143 mln. litų.

„Visas pirmasis šių metų pusmetis rinkoms buvo išties sėkmingas, tad pasiekėme tikrai solidžių rezultatų. Šis laikotarpis dar kartą puikiai parodo, kokiais principais iš tikrųjų gyvena rinkos – svyravimai yra nuolatiniai, tačiau ilguoju laikotarpiu pasiekiamas tik teigiamas rezultatas“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak Š. Ruzgio, didelę įtaką tokiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir Lietuvos pensijų fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei – vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža. Jis taip pat pabrėžia, kad pensijų fondai yra orientuoti į ilgalaikį investavimą, todėl jų augimą reikėtų vertinti būtent iš ilgalaikės perspektyvos.

Per palyginti trumpą laiką nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Palyginti, infliacijos dydis mūsų šalyje siekia 3,9 proc., o vos per kelerius metus pasaulio rinkos išgyveno net du ekonominius sunkmečius.

Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1 milijonas 53 tūkstančiai dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 milijardo litų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Sukauptos sumos yra labai įvairios ir siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Latviai ir estai didina įmokas į pensijų fondus, lietuviai – vis dar laukia

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc.

Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Latvija šešiais procentiniais punktais įmokas į pensijų fondus sumažino nuo 2009 metų, kai prasidėjo visuotinė ekonominė krizė. Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose dalį savo ateities lėšų kaupia 1,16 mln. latvių. Iš viso sistemoje sukaupta 900 mln. latų, t. y. kiek daugiau nei 4,5 mlrd. litų. 

Estija nuo šių metų pradžios pensijai kaupiantiesiems tokio tipo fonduose grąžino prieš krizę galiojančius įmokų dydžius – valstybė skiria 4 proc., o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Iki 2012 metų pradžios valstybė skyrė 2 proc., o asmuo – 1 proc. Tačiau tiems kaupiantiesiems, kurie per krizę nebuvo nutraukę savo asmeninių įmokų, 2014–2017 metais valstybė kaip kompensaciją skirs 6 vietoj privalomų 4 proc. Estų antros pakopos pensijų fondai valdo 1,4 mlrd. JAV dolerių (beveik 4 mlrd. litų).

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus įmokos į antros pakopos pensijų fondus mažintos 4 kartus. 2009-aisiais – nuo 5,5 iki 3, po pusmečio – iki 2 proc. 2011 m. pabaigoje įmokos dydis buvo sumažintas iki 1,5 proc. pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Vyriausybės pasiūlytą pensijų sistemos reformą valstybė mokėtų bazinę įmoką, kuri per 8 metus pasiektų 3,5 proc., asmuo į asmeninę savo pensijų sąskaitą mokėtų iš pradžių 1 proc., tiek pat būtų skiriama iš jo mokesčių ir dar tiek pat skirtų valstybė. Vėliau šis skaičius didėtų iki 2 proc.

Šiuo metu daugiau kaip milijonas Lietuvos dirbančiųjų pensijų fonduose jau yra sukaupę apie 4,5 mlrd. litų. Nuo metų pradžios fondų vieneto vertė vidutiniškai padidėjo 5,1 proc.

Pensijų kaupimo sistema sukurta, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Konstitucinis Teismas – pensijų fondų dalyviams turi būti kompensuota

Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės mano, kad svarbiausia šiandien paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo nuostata yra ta, kad sumažinant įmokas į pensijų fondus privalėjo būti numatyta atitinkama kompensacijos tvarka. Tikimasi, kad Vyriausybė ir Seimas, rugsėjo mėnesį pratęsdami Pensijų sistemos reformos diskusijas, į tai atsižvelgs ir su šia reforma susiję įstatymai bus pataisyti taip, kad atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatas.

„Džiaugiamės, kad Teismas priėmė šį svarbų sprendimą, kurio laukta trejus metus. Suprantame, kad valstybė turi finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, tačiau visada laikėmės nuostatos, kad visomis visuomenės grupėmis turi būti rūpinamai po lygiai. Anksčiau sumažintos pensijos dabar yra kompensuojamos, todėl taip pat turi būti elgiamasi ir su tais dirbančiaisiais, kurie nusprendė kaupti pensijai“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jis atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatą, kad „įstatymų leidėjas turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas ir į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“.

„Konstitucinio Teismo sprendimas gali akivaizdžiai paveikti esamų pensijų įstatymų projektų pagrindines nuostatas. Esame pasirengę ir toliau diskutuoti apie pensijų sistemos reformos galimus variantus, kad milijonui kaupiančiųjų būtų pasiūlytas tinkamiausias sprendimas“, – sakė Š. Ruzgys.

Seime – sprendimai, po kurių gali paaiškėti Pensijų kaupimo sistemos likimas

Pensijų kaupimo sistema gali jau kitais metais nustoti funkcionavusi, jeigu Seimas šiandien priims siūlymus priversti milijoną kaupiančiųjų gaišti laiką ir vykti į „Sodros“ filialus pasirašinėti sutikimus, o pensijų kaupimo bendrovėms pajamas taip sumažinti, kad joms neapsimokėtų ši veikla, ir jos svarstytų pasitraukimą iš rinkos.

„Mums keista, kad siūlomas toks neefektyvus sprendimas. Visam šiam procesui suvaldyti – informuoti milijoną kaupiančiųjų apie pertvarkas, juos prisikviesti į „Sodrą“ pasirašyti sutarties atnaujinimą ir dar apdoroti milijoną naujų sutarčių – reikės milžiniškų resursų tiek iš „Sodros“, tiek iš pensijų kaupimo bendrovių. Todėl mes manome, kad žymiai racionalesnis ir praktiškai lengviau įgyvendinamas Vyriausybės pasiūlymas visus kaupiančiuosius perkelti į naująją Pensijų kaupimo sistemą leidžiant iš jos pasitraukti tiems, kurie persigalvojo“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jeigu bus visgi priimtas Seimo komiteto siūlymas, valstybė turės numatyti biudžete ne vieną milijoną kainuosiančią informacinę kampaniją, kaip tai buvo su skaitmeninės televizijos įvedimu, finansuoti samdymą papildomų darbuotojų „Sodrai“ paskirtoms naujoms funkcijoms vykdyti ir investicijas sutarčių apdorojimui, skaičiavimams ir t.t.

Kitas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytas sprendimas, ekspertų vertinimu, taip pat nėra paskaičiuotas ir įvertintas. Komitetas pasiūlė Seimui sumažinti pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymus daugiau kaip dvigubai, taip tikėdamiesi, kad sistema bus pigesnė. Šiuo metu tokiam drastiškam pokyčiui nepritaria ir įstatyminę valdymo įmonių priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas. Šis sumažinimas gali sumažinti konkurenciją rinkoje, nes greičiausiai išliktų tik keletas bendrovių.

„Suprantame politikų norus mažinti atskaitymus, tačiau šis siūlymas nebuvo tinkamai išanalizuotas ir vertintas, jis yra visiškai ekstremalus ir reiškia, kad tokiu būdu būtų vienareikšmiškai didinama rinkos koncentracija, mažėtų konkurencija ir galiausiai pralaimėtų kaupiantieji, turėdami mažesnes galimybes rinktis pensijų fondą ir jo valdytoją“, – teigia Š. Ruzgys.

Jeigu bus priimti siūlymai, Lietuvoje veikiančioms bendrovėms bus leidžiama gauti maždaug keturis kartus mažesnes pajamas nei Latvijoje ir Estijoje.

Vyriausybės pateiktoje pensijų sistemos reformoje numatyta, kad  įsigaliojus įstatymams, dalyviai automatiškai pereitų į naują sistemą.  Lėšas į savo asmenines antros pakopos pensijų fondo sąskaitas jie gautų iš trijų šaltinių. Pirmasis – tai valstybės nustatytas procentas iš dalies socialinių mokesčių, antrasis – žmogaus asmeniškai skiriami procentai  iš savo atlyginimo, trečiasis – valstybės skatinimas kaupti skiriant tuos pačius procentus nuo šalies vidutinio mėnesio atlyginimo.

Konkurse studentai siūlė pensijų sistemos bėdų nespręsti ateities kartų sąskaita

Antrus metus vykstantį nacionalinį konkursą „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ laimėjo Kauno technologijos universiteto studentės darbas „Pensijų sistemos finansavimo alternatyvos ir ekonomikos augimas“. Išsamios Gintarės Aleksandravičienės analizės apie pensijų sistemos tvarumą lemiančius veiksnius išvadose teikiami pavyzdžiai, kurie galbūt būtų tinkamiausi Lietuvai, ir rekomendacijos šaliai.

Antrus metus vykstantį nacionalinį konkursą „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ laimėjo Kauno technologijos universiteto studentės darbas „Pensijų sistemos finansavimo alternatyvos ir ekonomikos augimas“. Išsamios Gintarės Aleksandravičienės analizės apie pensijų sistemos tvarumą lemiančius veiksnius išvadose teikiami pavyzdžiai, kurie galbūt būtų tinkamiausi Lietuvai, ir rekomendacijos šaliai.

„Šiemet išties turėjome itin aiškų konkurso lyderį – G. Aleksandravičienės darbas išsiskiria ne vien savo mintimis, analize, pasiūlymais, bet ir apimtimi“, – sako Šarūnas Ruzgys, vienos iš konkursą organizuojančių šalių – Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos – prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino teigimu, labai džiugu, kad studentai pateikė tokius išsamius, brandžius, gausius įžvalgų ir pasiūlymų darbus. „Darbų autoriai dar kartą parodė, kad jaunimui rūpi tai, kokią pensiją jie gaus senatvėje. Šie žmonės ne tik dalyvauja pensijų kaupime, bet ir drąsiai siūlo konkrečius būdus, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad ateityje būtų daugiau galimybių sukaupti didesnes pensijas. Esu tikras, kad šios idėjos bus plačiai analizuojamos ir pasitarnaus tobulinant pensijų sistemos modelį mūsų šalyje“, – sakė viceministras A. Bitinas.

Be to, A. Bitino teigimu, reikia pastebėti tai, kad nemažai studentų siūlomų idėjų sutampa su Vyriausybės pasiūlyta ir šiuo metu Seime svarstoma pensijų kaupimo reforma, taigi kai kurios idėjos jau yra virtusios kūnu. Jaunuolių pateikti siūlymai bus įvertinti ir rengiant valstybinę pensijų sistemos pertvarką.

Konkursą laimėjusio darbo autorė teigia, kad pensijų sistemų tvarumą lemia visos valstybės fiskalinės politikos stabilumas. Primintas Pasaulio banko pragmatinis požiūris į pensijų problematiką – ši tarptautinė organizacija ragina socialinius tikslus sieti su šalies turimomis finansinėmis galimybėmis ir nespręsti esamų politinių bei ekonominių problemų ateities kartų sąskaita.

Autorė siūlo efektyvinti pačią socialinę sistemą, didinant įmokų mokėtojų skaičių ir mažinant mokestines lengvatas. Pasak jos, tikslinga būtų Lietuvoje įsteigti socialinį garantinį fondą, kuris užtikrintų valstybinę kaupimo sistemą ar privataus kaupimo sistemą. Jos nuomone, pavyzdiniais laikytini Danijos ir Nyderlandų pensijų kaupimo sistemos, kuriomis remtis galėtų ir Lietuva.

„Praktiškai visuose darbuose pažymima, kad kaupimas yra būtina sąlyga sistemai veikti tvarkingai. Studentai gana aiškiai suvokia, kokia situacija yra susidariusi ir ko reikėtų šaliai ateičiai“, – sakė Š. Ruzgys.

Antrąją vietą konkurse laimėjo kito Kauno universiteto, Vytauto Didžiojo, studentė Ernesta Karosaitė, kuri apžvelgia užsienio šalių sistemos ir pensijų svarbą šalių ekonomikai. Remiantis einamųjų mokėjimų ir kaupiamųjų mokėjimų modeliais, galimi įvairūs pensijų sistemos finansavimo mechanizmai, kurių pagrindiniai yra kolektyvinis, valstybinis ir liberalus. Teikiama išvada, kad kaupiamųjų mokėjimų modeliais paremtos pensijų sistemos skatina taupymą ir investicijas.

Trečiosios vietos laimėtojas – Kauno technologijos universiteto studentų  Manto Juodelio ir Dovydo Strumylos darbas „Lietuvos pensijų sistemos vizija. III pakopų pensijų sistema su integruotais profesiniais pensijų fondais“. Darbe pabrėžiama trijų pakopų sistemos nauda ir siūloma suteikti daugiau privalumų tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, kurie galėtų naudotis pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis.

Pirmųjų trijų vietų laimėtojams įteikti diplomai ir skatinamieji piniginiai prizai – 2000, 1500 ir 500 litų. Kitiems konkurso dalyviams įteikti  padėkos raštai, apdovanota gabiausio darbo vadovė – KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė Vilma Deltuvaitė.

Konkursą rengė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos. Šiais metais konkurse dalyvavo 13 studentų iš 5 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Trečiosios pakopos pensijų fondai: kodėl jie vis labiau patrauklūs lietuviui?

Praėjusiais metais į trečiosios pakopos pensijų fondus įsitraukė rekordiškai didelis skaičių naujų dalyvių – jų padaugėjo net 10,4 proc. Šiuo metu trečiosios pakopos fondų turtas siekia 99 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį trečios pakopos pensijų fondai vidutiniškai 7,5 proc. padidino savo vertę.

Praėjusiais metais į trečiosios pakopos pensijų fondus įsitraukė rekordiškai didelis skaičių naujų dalyvių – jų padaugėjo net 10,4 proc. Šiuo metu trečiosios pakopos fondų turtas siekia 99 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį trečios pakopos pensijų fondai vidutiniškai 7,5 proc. padidino savo vertę.

„Trečioji pakopa Lietuvoje vis dar populiarėjantis investicinis produktas, tačiau praeitais metais padaugėjus įsitraukiančiųjų į ją skaičiui, tampa aišku, kad žmonės ieško papildomų būdų, kaip sukaupti pinigų senatvei. Tai lemia daug aspektų: ir visuomenės sąmonėjimas investicijų požiūriu, ir valstybės įmokų mažinimas į antros pakopos pensijų fondus, ir žmonių noras kuo labiau lemti savo finansiškai užtikrintą ateitį“, – teigia Tomas Krakauskas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos narys.

Trečios pakopos pensijų fondų kategorijose pirmąjį šių metų ketvirtį nepralenkiami buvo fondai, investuojantys į akcijas. Per minėtą laikotarpį jie kilo 9,7 proc. Daugiausia grąžos klientams uždirbo „Finasta“ akcijų pensija plius fondas, kilęs 13,8 proc.

Mišraus investavimo fondai, investicijas paskirstantys į kelias vertybinių popierių formas, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutiniškai kilo 4,2 proc. Didžiausią investicinį prieaugį pademonstravo „DNB papildoma pensija“ – fondas paaugo 5,2 proc.

Investavimo ekspertai teigia, kad trečios pakopos populiarumas ateityje turėtų didėti vis labiau. Pasak T. Krakausko, lietuviai vis labiau supranta, kad investavimas yra geriausias būdas kaupti savo lėšoms. „Esame įsitikinę, kad dalyvių daugėjimas šioje pakopoje nesustos ir kitais metais trečios pakopos pensijų fondais pasitikės dar didesnė masė lietuvių. Šios pakopos svarbiausią privalumą daugelis dalyvių įvardija kaip galimybę laisvai pačiam priimti sprendimą joje dalyvauti ar iš jos pasitraukti. Tuo tarpu fondų valdytojai pastebi, kad trečiojoje pakopoje, palyginti su antrąja, investiciniu gyvybės draudimu ar investiciniais fondais, iš viso tėra sukaupta 3–10 proc. visų sumų“, – sako T. Krakauskas.

Trečiosios pakopos patrauklumą didina ir tai, kad iš fondų lėšas atsiimti galima anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, įnešti tiek, kiek norisi ir galima konkrečiu laiku. Taip pat žmonėms svarbu tai, kad galima susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ir tas lėšas investuoti iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių trečiosios pakopos pensijų fondus taiko kaip savo darbuotojų motyvacijos priemonę.

Lietuvoje kaupti papildomą būsimos pensijos dalį galima 9-uose trečios pakopos pensijų fonduose. Šiuos fondus valdo 5 pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės.

Antros pakopos pensijų fondai šių metų pirmąjį ketvirtį kilo 5,2 proc.

Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai toliau fiksuoja teigiamą prieaugį – šių metų pirmąjį ketvirtį jie kilo 5,2 procento ir uždirbo apie 300 mln. litų. Per šį laikotarpį uždirbta visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nesvarbu, kokiam fondui jie patikėjo savo būsimos pensijos dalį. Praėjusių metų pabaigoje ėmę kilti fondai didelį prieaugį fiksavo dar šių metų pradžioje.

Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai toliau fiksuoja teigiamą prieaugį – šių metų pirmąjį ketvirtį jie kilo 5,2 procento ir uždirbo apie 300 mln. litų. Per šį laikotarpį uždirbta visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nesvarbu, kokiam fondui jie patikėjo savo būsimos pensijos dalį. Praėjusių metų pabaigoje ėmę kilti fondai didelį prieaugį fiksavo dar šių metų pradžioje.

„Nors pensijų fondai dažnai sulaukia itin griežtos kritikos dėl savo veiklos, rezultatai rodo, kad jie veikia efektyviai ir fiksuoja augimą. Žinoma, džiaugtis trumpalaikiais rezultatais, kai kalbama apie ligojo laikotarpio investavimo priemonę, nėra itin tikslinga. Kur kas svarbiau atsitraukti ir pažvelgti iš tolesnio kampo. Dabartinė fondų kryptis iš esmės atspindi šios sistemos veiksnumą – per visą savo veikimo laikotarpį antros pakopos pensijų fondai kasmet vidutiniškai pasiekia 4,6 proc. prieaugį. Tad galima sakyti, kad tai viena iš efektyviausių priemonių būsimos pensijos daliai užsitikrinti“, – sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį daugiausia kilo vien į akcijas investuojantys fondai – 8,1 proc. Antros pakopos pensijų fondai, kurių investicijos į akcijas sudaro 30–70 proc., minėtą laikotarpį pakilo 6,1 proc. Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) fondai per tris mėnesius išaugo 4,2 proc. Mažiausiai iš visų fondų pirmąjį šių metų ketvirtį kilo konservatyvūs fondai – jų dalyvių vienetų vertė pakilo 2,5 proc.

Didžiausią investicinę grąžą klientams uždirbo UAB „Finasta Asset Management“ valdomas „Finasta“ racionalios rizikos fondas, kilęs 11,6 proc. Iš konservatyviai valdomų fondų daugiausia kilo UAGDPB „Aviva Lietuva“ valdomas pensijų fondas „Europensija“, pirmąjį šių metų ketvirtį pakilęs 4,7 proc.

Pasak antros pakopos pensijų fondus valdančių įmonių, tokius rezultatus lėmė pagerėjęs investicinis klimatas. Metų pradžioje geresnes rinkų nuotaikas lėmė Europos Centrinio banko sprendimas komerciniams bankams skolinti lengvatinėmis sąlygomis. Nors praėjusiais metais pasaulio rinkos susidūrė su naujais iššūkiais, kurie galėjo lemti ilgesnį atsigavimo laikotarpį, tačiau Europos šalių centrinių bankų ir finansinių institucijų atlikti ryžtingi veiksmai lėmė teigiamą rinkų kryptį.

Apie pensijų kaupimo sistemą

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su darbuotojais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje darbuotojams sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2012 m. sausio 31 dieną buvo 4,1 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,04 mln. lėšas būsimai pensijai kaupiančiųjų 30 pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

2012 m. pradžioje Lietuvos investiciniai fondai rodo nuoseklų augimą

2012 m. sausio ir vasario mėnesiais Lietuvos kolektyvinių investavimo subjektų (KIS), arba investicinių fondų, vertė didėjo 7,4 proc. Tokius duomenis pateikia didžiausios šalies fondus valdančios įmonės – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „DNB investicijų valdymas“. Lietuvos centrinio banko duomenimis, šios įmonės praėjusių metų pabaigoje pagal valdomą turtą sudarė 73,6 proc. investicinių fondų rinkos.

2012 m. sausio ir vasario mėnesiais Lietuvos kolektyvinių investavimo subjektų (KIS), arba investicinių fondų, vertė didėjo 7,4 proc. Tokius duomenis pateikia didžiausios šalies fondus valdančios įmonės – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „DNB investicijų valdymas“. Lietuvos centrinio banko duomenimis, šios įmonės praėjusių metų pabaigoje pagal valdomą turtą sudarė 73,6 proc. investicinių fondų rinkos.

„Pastaraisiais mėnesiais didėjančios vertės rodo, kad pasaulio ekonomika bei finansų rinkos ir toliau nuosekliai „sveiksta“. Kartu su atsigaunančiomis rinkų kainomis pastebime ir susidomėjimo investavimo galimybėmis pagyvėjimą, tarp jų ir investiciniais fondais, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. – Žinoma, tam tikrų problemų atspindžiai šiandien vis dar išlieka aktualūs, nes finansines ir investavimo paslaugas teikiančioms įmonėms po 2008 metų sunkios pasaulio finansų krizės pastarieji ketveri metai buvo permainingi.“

Lietuvos investiciniams fondams sėkmingas buvo ir paskutinis praėjusių metų ketvirtis. Per jį, Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų svertinė vertė padidėjo 3,4 proc.

Didžiausią prieaugį šiais metais generavo įmonių akcijų fondai, jų vertės kilti ėmė praėjusių metų rudenį. „SEB investicijų valdymo“ daugiausia kilo nuo 73 proc. į akcijas investuojantis fondas „SEB aktyviai valdomas fondų portfelis 100“ – 10,5 proc., „Finasta Asset Management“ – Rusijos TOP20 subfondas, kilęs 21,7 proc., „DNB investicijų valdymo“ – DNB akcijų fondų fondas, padidėjęs 8,1 proc. Tokius rezultatus daugiausia lėmė ryžtingas centrinių banko atsakas – pinigų politikos priemonių taikymas, bazinių palūkanų normų mažinimas. Taip pat įtakos turėjo analitikų lūkesčius viršiję JAV ekonomikos duomenys. Dėl šių priežasčių pasaulio akcijų indekso vertė nuo rudens pakilo apie 20 proc., taip pat sparčiai kilo obligacijų kainos.

Investiciniuose fonduose kaupiančių dalyvių skaičius minėtu laikotarpiu mažėjo. Pasak „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus Andrejaus Cybos, tokia situacija visiškai natūrali finansų rinkose. „Paprastai dalyvių mažėja, kai fondų vertė krenta, ir daugėja, kai vertė kyla. Kadangi pernai rugpjūtį ir rugsėjį daugelis verčių mažėjo, tai taip pat paveikė dalyvių pasirinkimą investuoti. Fondų dalyvių skaičius ateityje turėtų ir vėl pradėti didėti kartu su nauja kilimo banga, kuri prasidėjo 2011 m. rudenį“, – teigia A. Cyba.

Investavimo ekspertai pažymi, kad verčių svyravimas yra neatsiejama finansų rinkų dalis – tai yra kaina už didesnį tokių investicijų grąžos potencialą. Praėjusiais metais finansų rinkų vertės svyravimus žemyn daugiausia lėmė pietų Europos valstybių skolų problemos ir silpna Europos ekonomikos būklė.

2012-ųjų pirmąjį pusmetį rinkose gali vyrauti tam tikra įtampa, nes vertėms sparčiai kilus kelis mėnesius investuotojai gali pradėti atsiimti pelnus. Pirmąjį pusmetį taip pat nusimato nemažai Pietų Europos valstybių skolos refinansavimo aukcionų. Žvelgiant ilgesniu, 6–12 mėnesių laikotarpiu, akcijos, ypač besivystančių rinkų, yra įkainotos kur kas patraukliau nei vyriausybių obligacijos, todėl turi gerą potencialą kilti.