Būsimų pensininkų santaupos atlaikė neramumus finansų rinkose

Būsimų pensininkų turtas II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmą ketvirtį išaugo 1,82 proc., ir kovo pabaigoje siekė 3,924 mlrd. litų, daugiausiai nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios. Nors investicinės rinkos buvo itin dramatiškos, tačiau, nepaisant neramumų Libijoje, eskaluojamos euro zonos skolų krizės ir Japonijos tragedijos, būsimų pensininkų kaupiamas turtas išlaikė stabilią vertę ir teigiamas perspektyvas pelnytis iš ūkio atsigavimo.

 Per metus nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. kovo būsimųjų pensininkų turtas išlaiko 12,6 proc., arba 439,8 mln. litų prieaugį – iš jų 356 mln. litų sudaro „Sodros“ lyginamuoju laikotarpiu pervestos naujos lėšos, o likę 82,8 mln. litų – uždarbis iš investicijų, jau atskaičius visus mokesčius. Iš viso pensijų fondai nuo reformos pradžios būsimiesiems pensininkams uždirbo apie ketvirtį milijardo litų, nors finansų rinkos tam nebuvo palankios.

„Pasaulio finansų rinkas šiemet pirmą ketvirtį itin stipriai drebino net trys priežastys: pirmiausia, atgijęs euro zonos skolų krizės eskalavimas, kuomet reitingų agentūros sumažino pasitikėjimą Portugalija. Antra priežastis – konfliktas Libijoje, įliejęs daug svyravimų į žaliavų rinkas. O Japonijos tragedija trumpuoju laikotarpiu davė kirtį viso pasaulio finansų rinkoms. Nepaisant to, pensijų fondų vienetai išlaikė savo vertę ir tėra sumenkę tiek, kiek rinkos svyruoja ir vienos dienos laikotarpiu – tai yra, per ketvirtį vienetų vertės tesumenko maždaug 1,1 proc., o jau balandžio 1 d. pusę šio nuosmukio jos atstatė“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Anot jo, sukrėtimai rinkose pirmą ketvirtį nekeičia šių metų lūkesčių – finansų rinkos pajėgios investuotojams užtikrinti ilgametę vidutinę ar net didesnę grąžą, kadangi finansinio turto kainos dar nepasiekė istoriškai būdingų įverčių.

„Įmonių rezultatai tik gerėja, tuo tarpu akcijų rinkoje buvo juntamas stabtelėjimas. Ekonominės perspektyvos tebėra šviesios, todėl verslas iš jo pelnysis. Atitinkamai finansų rinkose tai teigiamai veiks akcijų vertes. Tikėtina, kad rizikingiausi pensijų fondai šiemet būsimiesiems pensininkams užtikrins nuo 8 iki 12 proc. investicijų grąžą, o mažiausios rizikos fondų grąža sieks nuo 1 iki 4 proc., tokie yra ir ilgamečiai istoriniai vidurkiai. Žinoma, neapibrėžtumas visuomet egzistuoja, ir tik ilguoju laikotarpiu rinkų elgesys yra tolygesnis“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Bendras būsimo pensininko investicinis uždarbis priklauso ne tik nuo fondų valdytojų uždirbtos grąžos finansų rinkose, bet ir nuo jo paties veiksmų – jei keičiama fondo strategija, tam tikru metu būsimas pensininkas gali pralošti, arba išlošti. Jo asmeninio portfelio rezultatas atsižvelgiant į tolesnį investavimo horizontą gali būti ypač skirtingas, t. y., klaida ankstyvame kaupimo periode gali turėti tokių finansinių pasekmių, kad sukauptas turtas būtų kelis kartus mažesnis (arba didesnis), nei tuo atveju, jei strategijos keitimo nebūtų daryta. Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodį atliktas tyrimas parodė, kad deja dauguma pensijų fondų dalyvių riziką kritiniais momentais keičia netinkama linkme ir ilgainiui nuo to nukenčia.

„Neturint gilių investicijų valdymo žinių labai svarbu nesiblaškyti pagal nuotaikas finansų rinkose, o keisti riziką tik tuomet, kai tą reikia daryti dėl dalyvio amžiaus: jaunystėje pravartu rinktis rizikingiausią fondą, o likus 5 metams iki pensijos – saugiausią, kad uždirbtas turtas būtų saugus išėjimo į pensiją metu. Patyrę investuotojai, kuomet finansų rinkose nuotaikos neigiamos, dažniausiai riziką didina, kadangi tai reiškia didesnius uždarbius ateityje. Tačiau patirties neturintieji paprastai visi elgiasi priešingai ir stengiasi išparduoti turtą tuomet, kai jo kaina mažiausia. Tai neracionalus veiksmas“, – aiškina Š. Ruzgys.

Iš viso nuo pensijų sistemos reformos pradžios iki 2010 m. kovo pabaigos „Sodra“ į gyventojų sąskaitas privačiuose pensijų fonduose pervedė 3,718 mlrd. litų. Iš sistemos pasitraukusiems dalyviams iki 2010 m. pabaigos iš viso buvo išmokėti daugiau nei 36 mln. litų.

Nepaisydami neapibrėžtumo nauji dalyviai renkasi pensijų kaupimą

Šiemet per sausį – vasarį pasirašytos 10.675 naujos pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartys, nepaisant to, kad įmokos į sąskaitas pensijų fonduose yra sumažintos, o jų atstatymo lygmens ir laiko perspektyvų sąlygos yra neaiškios. Pensijų fondų valdytojai norą taupyti aiškina augančiu gyventojų išprusimu ir atsigaunančia darbo rinka.

 „Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime yra savanoriškas, šioje sistemoje jau kaupia beveik 80 proc. dirbančiųjų ir ateina vis naujų dalyvių – pasitikėjimą kaupimo sistema parodo ir apklausų duomenys. Spartus dalyvių skaičiaus augimas stebina dėl to, kad iš dalies rinka yra baigtinė – tai yra, kartą šią sutartį pasirašius, kaupiama iki pensijos, o rinką papildo tik naujai į darbo rinką ateinantis jaunimas arba persigalvoję vyresni darbo rinkos dalyviai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vasario mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavo iš viso 1.045.546 dalyviai, rodo „Sodros“ duomenys. Tai sudaro apie 78 proc. visų dirbančiųjų – pernai šalies ūkyje dirbo 1,344 mln. gyventojų, duomenis pateikia Statistikos departamentas. Pirmas naujų sutarčių pasirašymo bumas, anot Š. Ruzgio, buvo tuomet, kai pensijų kaupimo sistema startavo (2003 m.), o antrasis – 2005 metais, mat pradėjo augti įmokos į sąskaitas pensijų fonduose, įstatymas dalyviams garantavo 5,5 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ pervedimų tarifą, tačiau per krizę jis buvo sumažintas iki 2 proc. Pernai per du mėnesius, kuomet dar buvo žadama įmokas nuo šių metų atstatyti iki 5,5proc., iš viso buvo pasirašytos 13.604 naujos pensijų kaupimo sutartys.

„Pensijų kaupimo rinkos aktyvumą galima pagrįsti ir atsigaunančia darbo rinka – daugiau žmonių susiranda darbus, tuomet žmonės tampa motyvuoti dalį „Sodrai“ skiriamų lėšų nukreipti privačiam kaupimui. Kuomet įmokos į pensijų fondus siekia 2 proc., vidutinį atlygį gaunantis asmuo taip per metus gali asmeniniam taupymui skirti maždaug 512 litų nuo sumokėtų socialinio draudimo mokesčių – o jie per metus sudaro 10.132 litus.“, – aiškina Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Naujas pensijų kaupimo sutartis gyventojai gali pasirašyti iki liepos, o naujai atėję į darbo rinką ir pirmą kartą gavę socialinio draudimo pažymėjimą asmenys turi teisę sudaryti šias sutartis iki spalio 1 d. Jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

LGDĮA šiemet atlikto tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų. Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei.“, – teigia A. Bakšinskas.

Anot asociacijų vadovų, Lietuvos demografinė padėtis tik blogėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų santykis su dirbančiaisiais, prognozuojama, vis prastės, todėl „Sodra“ surinks mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Studentų darbuose – siūlymai ilginti pensinį amžių, mažinti „Sodros“ įtaką, į kaupimą įtraukti darbdavius

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) organizuojamame studentų mokslinių darbų konkurse „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ dalyvauja 33 studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų, pateikę iš viso 19 mokslo darbų. Studentai įvardijo įvairiausių aspektų, kaip būtų galima siekti didesnių pensijų ateityje: tai ir darbdavių įtraukimas į darbuotojų pensijos kaupimą, kaupiamosios pensijų dalies didinimas, dabartinės „Sodros“ reformavimas, pensinio amžiaus didinimas ir kita.

 LIPFA, siekdama gerinti pensijų sistemos padėtį Lietuvoje, studentus iš visų Lietuvos universitetų kvietė prisijungti kuriant pensijų sistemos viziją, kuri galėtų tapti realiu projektu, skirtu gerinti pensijų sistemą Lietuvoje. Visi pateikti darbai atitinka universitetų keliamus reikalavimus mokslo darbams.

Iš pateiktų mokslo darbų iki balandžio 1 d. komisija, sudaryta iš LIPFA narių, išrinks vieną geriausią darbą, kuris bus pripažintas projekto nugalėtoju, o darbo autorius bus apdovanotas pinigine premija. Aktyviausiai konkurse dalyvauja Šiaulių universitetas, pateikęs net 9 darbus, taip pat darbus konkursui pateikė Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo Universiteto studentai.

„Būta ir daugiau studentų darbų, tačiau patys universitetai padarė pirminę atranką ir asociacijai pateikė gabiausių bei aktyviausių studentų darbus. Mes labiausiai vertinsime praktinį pateiktų mokslo darbų pritaikomumą rengiant pensijų sistemos reformą Lietuvoje – dabar vyksta audringos diskusijos dėl esamų resursų paskirstymo tarp dabartinių ir būsimų pensininkų. Studentai pateikė labai daug naudingų įžvalgų ir pademonstravo sistemos bėdų išmanymą ir ryžtą, kurio kartais pritrūksta sprendimų priėmėjams“, – teigia Šarūnas Ruzgys, LIPFA prezidentas.

Anot jo, mokslo darbuose apstu ir jaunatviško maksimalizmo – siekdami kiek įmanoma didesnių pensijų studentai dažnai siūlė visiškai pereiti prie kaupiamosios pensijų sistemos, atsisakant dabartinės „Sodros“ sistemos.

„Studentų skaičiavimai, kad kaupiamoji pensijų sistema labiau apsimoka, yra teisingi, tačiau praktikoje valstybės socialinė sistema turi atlikti ir apsaugos nuo skurdo funkciją, todėl jos negalima visiškai atsisakyti. „Sodra“ ateityje turės užtikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį senatvėje tiems, kurių karjera, asmeninis gyvenimas susiklostė ne taip sėkmingai. O kaupiamoji pensijų sistema, žinoma, orientuota į kuo didesnį asmeninės naudos siekimą ir ji geriau atitinka individualius asmens poreikius“, – aiškina Š. Ruzgys.

Tarp kitų studentų pasiūlymų, siekiant stabilios ir adekvačios pensijų sistemos, yra ir palaipsnis pensinio amžiaus didinimas iki 71 metų, taip pat darbdavių įtraukimas į privalomąjį kaupimą pensijų fonduose. Studentai vertina, kad vien reformavus „Sodrą“ pagal taškų sistemą, kaip yra Vokietijoje, pensijų sistemos tvarumas vis tiek nebus užtikrintas, kadangi pagrindinis veiksnys, lemiantis nuolatinį lėšų trūkumą – demografinės problemos. Anot studentų pateiktų darbų, pensijų sistema turėtų užtikrinti didesnį asmens suinteresuotumą pensijos kaupimu.

„Akademinė visuomenė, politikai ir visuomenės atstovai vieningai sutaria, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje nėra teisinga būsimųjų pensininkų atžvilgiu, todėl ją būtina koreguoti, tobulinti. Tačiau nesutariama kokiu būdu tai daryti ir kaip turėtų veikti sistema ilgalaikėje perspektyvoje, kad būsimiesiems pensininkams būtų užtikrinta pastovi, pakankama pensija senatvėje“, – tikina Š. Ruzgys.

Viso rudens semestro metu LIPFA nariai, kurie yra vieni iš stipriausių ekonomikos ir investavimo ekspertų Lietuvoje, atstovaujantys bankams ir privačioms investicinėms bendrovėms, nemokamai skaitė pranešimus vadybos ir ekonomikos studijų krypčių studentams ir numato patirtimi dalintis ir kitais semestrais.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) buvo įkurta 2003 m. ir tuomet vadinosi Investicijų valdymo įmonių asociacija (IVĮA). LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla.

Europos Komisija atsiliepė į Lietuvos pensijų fondų valdytojų pasiūlymus

 Europos Komisija, rengianti pensijų baltąją knygą, pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų pateiktus pasiūlymus, skirtus užkirsti kelią dalies valstybių politikų siekiams griauti privačias pensijų kaupimo sistemas. Komisijos pareigūnai teigia su nerimu stebinti politinius įvykius ir ketina nubrėžti bendras gaires valstybėms narėms.

 „Kaip žinote, pensijų sistemų modeliai didžiąja dalimi yra valstybinės kompetencijos klausimas ir Europos Sąjungos galimybės kištis į šią sritį yra ribotos. Europos Komisija (EK), šią vasarą išleidusi pensijų žaliąją knygą, siekė plačiai konsultuotis, kaip ES lygmeniu būtų galima paremti valstybes nares užtikrinant adekvačias, tvarias ir saugias pensijas piliečiams. Surinktos įvairių suinteresuotų šalių nuomonės šiame darbe jau leidžia žengti kitus žingsnius“, – Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai atsiųstame laiške teigia Ralfas Jacobas, Europos Komisijos padalinio, atsakingo už aktyvų senėjimą, pensijas, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas, vadovas.

Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų gruodį Europos komisijai nusiųstame laiške buvo siūloma įvesti bendras ES šalims narėms nuostatas, kurios reglamentuotų nacionalinių pensijų sistemų veiklos sąlygas ir užtikrintų pensijų sistemų tvarumą bei dalyvių teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Taip pat valdytojai siūlė Europos Komisijai numatyti visoms šalims narėms reglamentavimo modelį, užtikrinantį, kad esminės pensijų kaupimo sąlygos nesikeistų arba nesikeistų staiga. Pavyzdžiui, gyventojų įmokų į privačius pensijų fondus dydis neturėtų būti staiga mažinamas vien todėl, kas valstybinė socialinė sistema turi skolų, kaip tai buvo padaryta Lietuvoje 2009 sausio 1 d. ir 2009 m. liepos 1d., ir šis sumažinimas galioja neapibrėžtą laikotarpį – dėl to Lietuvos pensijų fondų dalyviai neteko jau daugiau nei 1 mlrd. litų.

„Be abejonės, EK labai atidžiai ir su susirūpinimu seka pokyčius valstybės finansuojamose pensijų schemose dalyje valstybių narių. Mūsų tęsiamo darbo kontekste, po konsultacijų ties žaliąja knyga ir rengiant baltąją knygą, mes svarstysime visus pasiūlymus, tokius, kokių pateikėte ir jūs“, – teigia R. Jacobas.

Žaliąja knyga pavadintas 2010 m. liepos 12 d. EK priimtas svarbus visoms Europos Sąjungos narėms valstybėms dokumentas „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ – jis buvo skirtas išsamioms konsultacijoms, kuriomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas Europos Sąjungos valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Dabar EK pradeda rengti baltąją knygą, kurioje bus apibendrint siūlomų pasikeitimų gairės ir pasiūlymai ES valstybėms narėms.

„Kuomet einamosios socialinės problemos užgožia būsimų pensijų klausimus, bendras koordinavimas ES lygmeniu padėtų išlaikyti nuoseklią pensijų sistemą, keičiantis politikams ar ekonominei padėčiai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas.

Be minėtų pasiūlymų, Lietuvos pensijų fondų valdytojai EK siųstame laiške siūlė aiškiai apibrėžti, kokia pensija yra adekvati – adekvačios pensijos lygis galėtų būti išreiškiamas kaip santykis nuo vidutinio šalies atlyginimo lygmens, kaip minimalaus pragyvenimo lygmens daugiklis ar kitais rodikliais. Nubrėžus adekvačios pensijos lygmenį ES valstybės narės būtų suinteresuotos užsibrėžtą tikslą pasiekti, tuomet didesnį spaudimą spręsti problemas Vyriausybėms keltų ir visuomenė. Taip pat siūloma imtis priemonių, skirtų didinti gyventojų finansinį išprusimą, daugiau dėmesio skirti pensijų sistemų viešinimui.

Pensijų fondai buvo sukurti tam, kad pirmosios pakopos einamojo finansavimo sistema galėtų sėkmingai susidoroti su nuolat senėjančios visuomenės padariniais, o dabartinė dirbančiųjų karta sukauptų bent dalį pensijos patys. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad per didelė priklausomybė nuo valstybinės pensijos veda prie didžiulių biudžetų deficitų – valstybinės socialinio draudimo sistemos, prastėjant demografinei padėčiai, nepajėgios iš surenkamų lėšų įvykdyti įsipareigojimų pensininkams. Todėl tenka periodiškai vykdyti reformas, kuriomis mažinami valstybės įsipareigojimai ne tik esamiems, bet ir būsimiems pensininkams: tai ir pensinio amžiaus ilginimas, o per finansų krizę – ir pensijų mažinimas.

Sutaupytos pensijos Lietuvoje sudaro 4 proc., o Vakaruose – 70 proc. BVP

Aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse nuo 1999 m. pradėtos diegti antros pakopos pensijų fondų sistemos jau sukaupė apie 70 mlrd. eurų, kurie pernai sudarė daugiau nei 10 proc. valstybių metinio bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje pensijų fondų dalyvių turtas teperlipo 4 proc. BVP, kadangi sumažintos įmokos į pensijų fondus neleido augti sparčiau.

 Daugiausiai lėšų ir didžiausia vidutinė suma vienam fondų dalyviui sukaupta Lenkijoje, kuri pensijų fondų sistemą įdiegė dar 1999 m. – anksčiausiai tarp regiono šalių – ir taupymui atideda vienas solidžiausių įmokų (7,3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“). 2010 metų I ketv. duomenimis, 14,85 mln. būsimai pensijai taupančių lenkų priklausė 52,8 mlrd. eurų (182,3 mlrd. litų) arba po 12268 litus kiekvienam. Atitinkamai vienam pensiją fonde kaupiančiam kroatui teko 9733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų, tokius duomenis pateikė atskirų valstybių pensijų fondų asociacijos.

„Kiekviena valstybė savaip sudėliojo pensijų politikos prioritetus ir tai atsispindi vieno pensijų fondo dalyvio sukauptoje sumoje. Sukauptas turtas šalyje yra tuo didesnis, kuo ilgiau sistema veikia, kuo didesnės įmokos ir kuo aukštesnė investicijų grąža. Investicijų grąžos, uždirbtos visų fondų valdytojų regione per ilgesnį laikotarpį buvo daugmaž vienodos, o štai įmokas vienos vyriausybės išlaikė stabilias, kitos – mažino“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, tikina, kad Lietuvos valdytojų rezultatai netgi maloniai stebina, kadangi nepaisant skaudžiausios pasaulinės finansų krizės nuo Didžiosios Depresijos laikų, šalies pensijų fondai jau sugrąžino patirtus nuostolius ir iki 2010 m. pabaigos uždirbo 284,9 mln. litų pelno kaupiantiems gyventojams.

Vakaruose dalis pensijų fondų iki šiol skendi nuostoliuose, kuriuos lėmė itin rizikingos investicijos į išvestinius finansinius instrumentus – pvz., JAV pensijų fondai, per 2008 m. praradę 3,5 trln. USD vertės, 2009 m. teatidirbo 1,5 trln. USD. Lietuvos pensijų fondų dalyviai nuo itin rizikingų investicijų yra apsaugoti įstatymuose numatytais ribojimais.

Lenkijos gyventojų turtas pensijų fonduose 2010 m. I ketv. pabaigoje sudarė apie 16,2 proc. pernykščio valstybės BVP, o metų gale ši dalis jau išaugo iki beveik 18 proc. BVP, kadangi šį turtą didino prieaugiai finansų rinkose ir naujos įmokos. Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas 2010 m. pabaigoje sudarė apie 4,3 proc. Dar mažiau, arba 0,8 proc. BVP, pernai I ketv. duomenimis, buvo sukaupusi tik Rumunija, mat šioje šalyje II pakopos pensijų fondų sistema įdiegta vėliausiai, t. y., 2008 m. gegužę, todėl taupymo laikotarpis buvo trumpiausias.

Palyginimui, 2009 m. pabaigoje išsivysčiusių pasaulio valstybių pensijų fonduose sukauptas turtas siekė apie 70 proc. BVP. Daugiausia lėšų teko Nyderlandams, Šveicarijai ir JAV, šiose būsimi pensininkai sukaupė atitinkamai 120, 113 ir 93 proc. BVP siekiantį turtą – rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Palaipsniui fonduose sukauptos lėšos sumažins spaudimą vyriausybių biudžetams, kadangi senatvėje pensininkus išlaikys nebe dirbantieji, o per gyvenimą sukauptos santaupos. Dabartinės pensijų sistemos, kurios išlaikomos dirbančiųjų sumokamų mokesčių, jokios investicijų grąžos neteikia ir patiria trūkumą, kai pensininkų daugėja, o dirbančiųjų mažėja“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

Ilguoju laikotarpiu kaupiamas turtas, anot jo, turi savybę uždirbti palūkanas nuo anksčiau gautų palūkanų, todėl bendra suma didėja progresyviai.

„Dalyvavimas II pakopos pensijų fondų sistemoje turi pranašumą, kad pačiam dalyviui tiesiogiai nereikia rūpintis taupymu – už jį dalį jo sumokėtų mokesčių į jo asmeninę pensijų fondo sąskaitą perveda vyriausybės. Taip užtikrinama, kad savo ateitimi mažiau besirūpinantys ir apie gyvenimo sąlygas senatvėje nesusimąstantys gyventojai sukauptų bent dalį solidesnei pensijai reikalingų lėšų ir vėliau netaptų našta visuomenei“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Savarankiškai netaupo

Savanoriškai taupyti pensijai Vidurio ir Rytų Europos gyventojai nelinkę – bendras aštuoniose šalyse sukauptas turtas III pakopos pensijų fonduose, į kuriuos lėšas nukreipia patys dalyviai, tesiekia 3,65 mlrd. eurų (12,6 mlrd. litų), arba 0,57 proc. šių šalių BVP.

Daugiausia papildomai pensijai kaupiančių gyventojų yra Slovakijoje – t. y. 32,5 proc. dirbančiųjų, kiekvienas jų 2010 m. I ketv. pabaigoje buvo sutaupęs vidutiniškai po 5153,2 lito, o bendra sukaupta suma sudarė 1,76 proc. valstybės BVP. Lietuvoje papildomai pensijai kaupiančiųjų dalis yra mažiausia visame regione – III pakopos fonduose taupo 1,8 proc. visų dirbančiųjų, o jų sukauptas turtas tesudaro 0,1 proc. BVP.

Trečia pakopa yra skirta savanoriškam kaupimui – pats žmogus, darbdavys ar kitas asmuo gali skirti dalį lėšų sočiai senatvei specialiai tam pritaikytuose instrumentuose – pasirinkę kaupiamojo gyvybės draudimo rūšį ir/arba pensijų fonduose – ir, pasinaudodami valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau. Statistikos, kiek regiono šalių gyventojai kaupia būsimai pensijai pasirinkę gyvybės draudimo sutartis, nėra surinkta, kadangi šis produktas universalus ir tinka taupyti įvairiais tikslais. Bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas gyvybės draudimo pagalba 2010 m. pabaigoje siekė 2,053 mlrd. litų, tai sudaro apie 2,1 proc. šalies BVP.

„Pensija šiandien suvokiama tik kaip valstybės, arba mokesčius mokančiųjų, rūpestis pagyvenusiais žmonėmis. Deja, ateityje pensininkų tik daugės, o dirbančiųjų mažės, tad kas turėtų pasirūpinti šios kartos, kurioje vaikai tampa vis labiau išimtimi nei taisykle, atstovais? Verta susirūpinti ir patiems pradėti taupyti lėšas, kad neišsipildytų pasakėčios, kurioje sūnus veža tėvą į mišką, scenarijus“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA atstovo, kol padėtis dėl valstybinės pensijos ir politinių sprendimų blaškomos II pensijų pakopos yra neapibrėžta, papildoma pensija galima rūpintis patiems – ją susitaupyti. Norint pradėti kaupti pensijai, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek pajamų per mėnesį žmogui reikės sulaukus senatvės. Paprastai laikoma, kad papildomam kaupimui reikėtų skirti apie 10-15 proc. pajamų, o visa pensijos suma iš visų trijų pakopų turėtų sudaryti apie 75 proc. buvusių įplaukų.

„Kas mėnesį „į kojinę“ atidedant po 100 Lt per 40 metų galima sukaupti 48 tūkst. Lt. Skatindama savanorišką taupymą trečioje pakopoje, pvz., apsidraudus investiciniu ar kaupiamuoju gyvybės draudimu, ar investuojant į III pakopos pensijų fondus, valstybė taiko mokesčių lengvatas, kuriomis galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų vertės. Todėl kas mėnesį 100 Lt nukreipiant taupymui šiuose produktuose, po 40 metų su 5 proc. investicijų grąža sukaupta suma siektų jau apie 140 tūkst. Lt, jei lengvata susigrąžinti pinigai taip pat būtų skiriami papildomam kaupimui“, – skirtumą tarp taupymo būdų pabrėžia A. Bakšinskas.

Antros pakopos pensijų fondų dalyvių turtas, 2010 m. I ketv.

Valstybė	Vienam dalyviui tenkantis turtas, Lt	Kaupiančiųjų santykis su dirbančiaisiais	Visas turtas, mlrd. Lt	Dalis nuo BVP
Latvija	3361,0	120%	3,9	6,5%
Kroatija	9733,4	109%	16,1	10,5%
Estija	5780,0	107%	3,6	7,2%
Lenkija	12267,8	93%	182,2	16,2%
Bulgarija	1388,0	81%	4,7	4,1%
Lietuva	3369,9	77%	3,7	4,0%
Slovakija	7537,5	62%	12,1	5,5%
Rumunija	614,6	55%	3,1	0,8%

Trečios pakopos pensijų fondų dalyvių turtas, 2010 m. I ketv.

Valstybė	Vienam dalyviui tenkantis turtas, Lt	Kaupiančiųjų santykis su dirbančiaisiais	Visas turtas, mln. Lt	Dalis nuo BVP
Estija	5363,2	9,6%	286,6	0,58%
Lenkija	5194,5	7,1%	5869,8	0,52%
Slovakija	5153,2	32,5%	3875,8	1,76%
Kroatija	4308,9	12,6%	770,0	0,50%
Lietuva	3842,6	1,8%	87,0	0,10%
Latvija	2681,9	20,5%	514,1	0,86%
Bulgarija	1598,8	21,2%	959,7	0,84%
Rumunija	1141,2	2,3%	241,7	0,06%

Šaltinis: pensijų fondų asociacijos

LIPFA narių valdomas klientų turtas per metus išaugo 18,5 proc.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) narių valdomas klientų turtas pernai išaugo 18,5 proc. iki 4,694 mlrd. litų, o klientų skaičius didėjo 3,8 proc. iki 871,6 tūkstančių. Tai lėmė ne tik atsigaunančios finansų rinkos, bet ir išaugusi investicijų paklausa Lietuvoje, tikina valdytojai.

 Didžiausią dalį viso LIPFA narių valdomo investicijų portfelio, t. y. 66,9 proc., 2010 metų pabaigoje sudarė II pakopos pensijų fondų turtas, kuris siekė 3,14 mlrd. litų. Per metus šis turtas augo 17,75 proc. ir apėmė 81,5 proc. visos II pakopos pensijų fondų rinkos (3,854 mlrd. litų).

LIPFA nariams teko beveik visa, t. y. 99,5 proc., papildomo savanoriško kaupimo (III pakopos) pensijų fondų rinka – asociacijai priklausančios įmonės metų pabaigoje kartu valdė 98,66 mln. litų vertės III pakopos pensijų fondų klientų turtą. Šios papildomos investicijos į aprūpintą senatvę, nors per visus metus ir išaugo 24,9 proc., tesudarė 2,1 proc. visų LIPFA narių valdomų klientų investicijų.

„Gyventojai noriai renkasi II pakopos pensijų fondus ir juose taupo – psichologiškai atrodo, kad tai jiems nieko nekainuoja, kadangi dalį nuo jų sumokėtų mokesčių į šiuos pensijų fondus perveda valstybė. Tačiau įmokos į II pakopos pensijų fondus tesiekia 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, kai senatvei atidėti reikėtų bent 10 proc. Papildomai taupyti galima III pakopos pensijų fonduose, tačiau sunki gyventojų finansinė padėtis sulaiko nuo didesnių investicijų į aprūpintą senatvę“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Investicijos, nukreiptos į investicinius ir likvidumo fondus, sudarė 10,3 proc. arba 483,6 mln. litų asociacijos narių valdomo turto, institucinių ir privačių klientų valdomų investicinių portfelių apimtis siekė 522,7 mln. litų arba 12,7 proc. viso LIPFA valdomo turto.

„Istoriškai nusistovėjusią vidutinę metinę grąžą viršijantys prieaugiai finansų rinkose paskatino investuotojus patikėti turimą turtą profesionaliems valdytojams. Ypač aktyvūs 2010-aisiais buvo privatūs klientai – jų skaičius išaugo daugiau nei 70 proc., o valdytojams patikėtas jų turtas – 52 proc. Smarkiai dėl papildomų dalyvių įmokų ir teigiamų tendencijų finansų rinkose augo investicinių fondų valdomas turtas“, – pažymi Š. Ruzgys.

LIPFA privačių klientų skaičius per metus išaugo nuo 107 iki 182, o jų turtas, patikėtas valdytojams, šoktelėjo nuo 66,8 mln. iki 101,4 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje vidutiniškai vienam privačiam klientui teko po 0,56 mln. litų turto. Investicinių fondų turtas per metus išaugo 30,8 proc. iki 405,21 mln. Lt, nors klientų skaičius liko beveik nepakitęs (mažėjo 0,05 proc., iki 17.595).

„Tikimės, kad šiemet investicijos rinkoje užtikrins tokią grąžą, kuri artima vidutinei istorinei grąžai, susiformavusiai per daugelį dešimtmečių. Tai yra, tik akcijų rinkoje diversifikuoto portfelio investicijų grąža turėtų siekti apie 8-12 proc., o konservatyvių investicijų, nukreiptų į pinigų rinką ar vyriausybių obligacijas, grąža sudarys apie 1-3 proc. Kiek didesnės grąžos galima tikėtis besivystančiose rinkose, pigaus turto jau galima pasidairyti ir vadinamosiose PIIGS šalyse (Portugalija, Airija, Italija, Graikija, Ispanija), tačiau jose ir rizika atitinkamai didesnė“, – vertina Š. Ruzgys.

LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Šiuo metu LIPFA jungia 7 narius, kurie aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje ir prisideda prie investavimo populiarinimo bei jam palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, iš viso Lietuvoje veikia 11 investicijų valdymo įmonių.

Dabartiniai LIPFA nariai: Aurimas Maždžierius, UAB „Swedbank investicijų valdymas“; Jonas Iržikevičius, UAB „SEB investicijų valdymas“, Šarūnas Ruzgys, UAB „DnB NORD investicijų valdymas“, Andrej Cyba, UAB „Finasta asset Management“, Saulius Racevičius, UAB „Synergos Capital International“, Ramūnas Stankevičius, UAB „MP Pension Funds Baltic“, Audrius Balaišis, UAB „Prudentis“.

LIPFA narių 2010 m. pabaigoje valdytos investicijos

Turto tipas	Valdomas turtas, mln. Lt	Pokytis per metus	Klientų skaičius	Pokytis per metus
II pakopos pensijų fondai	3.140,0	17,8%	829.337	3,6%
III pakopos pensijų fondai	98,7	24,9%	23.864	12,9%
Likvidumo fondai	78,4	29,9%	568	568,2%
Kiti fondai	405,2	30,7%	17.595	-0,1%
Gyvybės draudimo portfelis	377,6	27,2%	4	33,3%
Instituciniai portfeliai	493,3	2,1%	2	100,0%
Privačių klientų portfeliai	101,4	51,7%	182	70,1%
Iš viso	4.694,5	18,5%	871.552	3,6%

Šaltinis: investicijų valdymo įmonės

Pensijos Lietuvoje – vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje

 Lietuvoje mokamos senatvės pensijos yra vienos iš mažiausių Vidurio ir Rytų Europoje ir beveik dvigubai kuklesnės nei Lenkijoje, tačiau papildomu taupymu vis dar rūpinamasi per mažai. Mūsų šalies pensininkams tenkantis dirbančiųjų skaičius yra vienas iš didžiausių regione, t. y. vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo, visgi lietuviški atlyginimai lenkia tik rumuniškus bei bulgariškus.

 Šiuo metu vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sudaro 222 eurus (766,5 lito). Lietuvos pensijų fondų valdytojų surinkti duomenys rodo, kad Lenkijoje pensininkai vidutiniškai gauna beveik dvigubai daugiau – 432 eurus (1.492 litus), Čekijoje – 409 eurus (1.412 litus), Slovakijoje – 350 eurų (1.208 litus). Didesnės pensijos mokamos ir Latvijoje, ir Estijoje – atitinkamai 304 eurai (1.050 litų) ir 232 eurai (801 litas). Iš Vidurio ir Rytų Europos regiono šalių mažesnės nei Lietuvoje pensijos yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 175 eurai (604 litai) ir 125 eurai (432 litai).

„Lietuva pagal vidutinio atlyginimo dydį taip pat rikiuojasi eilės gale ir lenkia tik Bulgariją bei Rumuniją. Tačiau atotrūkis tarp mokamų pensijų ir gaunamų atlyginimų Lietuvoje yra vienas iš didesnių regione – pensijos tesudaro 37 proc. vidutinio atlyginimo „ant popieriaus“, kai, pavyzdžiui, Lenkijoje šis santykis siekia 54 proc. Tai verčia rimtai abejoti, ar mūsų šalyje pensijų išmokų klausimas sprendžiamas efektyviai, ir kelia klausimų, kodėl nesirūpinama papildomu taupymu senatvei sukurtoje II pakopos pensijų sistemoje, jei kuo toliau, vis labiau valstybinės pensijos tampa neadekvačios atlyginimams“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Mat Lenkija, nepaisant didesnių nei Lietuvoje mokamų pensijų, lyginant su atlyginimais, iki šiol dar po 7,3 proc. nuo atlyginimų pervedė į būsimų pensininkų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, kai Lietuvoje ši dalis tesiekia 2 proc. – tai dar labiau mažina lietuvių galimybes senatvėje turėti buvusį pragyvenimo lygį atitinkančias pensijas.

Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“ Lietuvoje sudaro apie 603 eurus (2.082 litus). Didžiausias atlyginimai regione mokami Kroatijoje, Čekijoje ir Lenkijoje – atitinkamai 1.045 eurai, 946 eurai ir 800 eurų. Estijoje ir Latvijoje vidutinis atlyginimas siekia atitinkamai 790 ir 656 eurus, o Rumunijoje ir Bulgarijoje – atitinkamai 316 ir 299 eurus.

„Šiuo metu Lietuvoje vieną pensininką išlaiko 2,1 dirbančiojo. Kroatijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Rumunijoje, Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis yra prastesnis ir svyruoja nuo 1,2 iki 2 dirbančiųjų vienam pensininkui. Lenkijoje ir Slovakijoje šis santykis siekia atitinkamai 2,3 ir 2,4. Prognozuojama, kad dėl prastėjančios demografinės padėties, emigracijos, ateityje vienam pensininkui teks vis mažiau dirbančiųjų, ir juos išlaikyti bus vis sunkiau. Tad mūsų šalyje galime tikėtis vis mažesnių, lyginant su vidutiniu atlyginimu, valstybinių pensijų, o papildomu taupymu II ir III pakopos sistemose šiuo metu tiek politikai, tiek patys gyventojai, per mažai rūpinasi“, – teigia ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Jis pažymi, kad vis mažėjančios valstybinės pensijos – tai dabartinės pensijų sistemos, kuri remiasi „Sodra“, yda. Dar 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs, buvo sukurta pensijų kaupimo sistema. Tačiau valstybė, sumažinusi įmokas į privačius II pakopos pensijų fondus, mažina dirbančiųjų galimybes patiems sukaupti papildomą pensijos dalį.

Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 60,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigė nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtam laikotarpiui į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc. vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

 

Pensijos ir atlyginimai Vidurio ir Rytų Europoje

Valstybė	Vidutinė senatvės pensija, EUR	Vidutinis atlyginimas „ant popieriaus“, EUR	Pensijos dalis nuo atlyginimo	Vienam pensininkui tenkantis dirbančiųjų skaičius
Lenkija	432	800	54,00%	2,3
Čekija	409	946	43,27%	1,7
Slovakija	350	775	45,23%	2,4
Kroatija	325	1.045	31,10%	1,2
Estija	304	790	38,46%	1,9
Latvija	232	656	35,37%	2,0
Lietuva	222	603	37,23%	2,1
Rumunija	175	316	55,38%	1,6
Bulgarija	125	299	41,81%	1,3

Šaltinis: valstybių pensijų fondų valdymo įmonių asociacijos.

 

 

Pensijų fondai dalyviams ir jų artimiesiems pernai išmokėjo 17 mln. litų

 Pensijų fondai papildomą pensiją kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems 2010 metais išmokėjo beveik 17 mln. litų, o vidutinė išmoka vienam dalyviui siekė 3.892 litus. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos starto dalyviams pervesti 36,15 mln. litų.

Pensijų fondai sukauptas lėšas pagal šiuo metu galiojančius įstatymus gali išmokėti keliais būdais: kuomet dalyvis išeina į pensiją ir pasirašo pensijų išmokos sutartį (jos galima nepasirašyti neribotą laiką ir toliau laikyti pinigus pensijų fonde), arba dalyvio mirties atveju sukaupti pinigai pagal paveldėjimą tenka artimiesiems. Pernai 2.659-iems pensininkais tapusiems asmenims išmokėti 11,885 mln. litų (vidutiniškai po 4.470 litų), o 1.626 dalyvių mirties atveju paveldėtojams išmokėti 4,791 mln. litų (po 2.946 litus).

Jeigu pensijų fonde sukaupta didesnė suma, dalyviui privalu įsigyti pensijų anuitetą iš pasirinktos gyvybės draudimo įmonės, kuriuo jam garantuojamos tam tikros pajamos iki gyvos galvos, šalia mokamos pensijos iš „Sodros“. Kaip žinia, „Sodrai“ sumokami mokesčiai ar „būsima pensija“ nėra paveldimi.

Klientui sulaukus pensinio amžiaus, jam tereikia kreiptis į jo pensiją kaupiančią valdymo įmonę ir pateikti prašymą dėl išmokos būdo pasirinkimo. Valdymo įmonės įgaliotas darbuotojas patikrins, ar sukaupta suma nėra didesnė nei reikalaujama suma anuiteto įsigijimui (šiuo metu vyrams – 26.634 litai., moterims – 37.633 litai). Šios sumos įtvirtintos įstatymų numatyta tvarka, o patikslinamos kartą į metus priklausomai nuo patvirtintos bazinės pensijos dydžio. Tuomet paruošiama išmokų sutartis ir sukauptos lėšos pervedamos į kliento pasirinktą banko sąskaitą arba į kliento pasirinktą gyvybės draudimo įmonę anuiteto įsigijimui.

„Pensijų fondų sistema Lietuvoje dar yra labai jauna, pirmosios įmokos pensijų fondus pasiekė 2004 m. viduryje, o šiuo metu į pensijų fondus įmokos yra sumažintos nuo 5,5 proc. iki 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“. Tad vidutinį atlygį gaunančio asmens sąskaitą pensijų fonde per mėnesį tepasiekia maždaug po 41,6 lito. Laikui bėgant ir remiantis istoriniais rinkų pokyčiais, išmokos vis didės, kadangi pensijų dalyviai bus taupę vis ilgesnį laikotarpį, atitinkamai, tikėtina vis daugiau jie bus uždirbę ir iš investicijų“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pavyzdžiui, vien per 2010 metų paskutinį ketvirtį vidutinė išmoka iš pensijų fondų į pensiją išėjusiems dalyviams sudarė 5.588 litus (512 asmenų gavo iš viso 2,861 mln. litų), o dalyvių mirties atveju vidutinė išmoka sudarė 3.073 litus (385 dalyviams mirties atveju išmokėti 1,183 mln. litų).

Šių metų pradžioje bendras II pakopos pensijų fondų klientų turtas sudarė3,853 mlrd. litų, arba vidutiniškai po 3.700 litų vienam dalyviui. Sukaupta suma priklauso nuo įmokėtų įmokų ir pasirinkto pensijų fondo investicijų grąžos per kaupimo laikotarpį, taip pat pensijų fondų dalyvių veiksmų, jei jie kaupimo metu keitė fondus ir, atitinkamai, riziką.

Lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

Šventinis optimizmas rinkose būsimų pensininkų turtą kilstelėjo 72 mln. litų

Antros pakopos pensijų fondai pernai vien iš investicijų savo klientams uždirbo iš viso 271,68 mln. litų ir būsimų pensininkų turtą užaugino iki 3,854 mlrd. litų. Gruodis pensijų fondų investicijoms buvo vienas sėkmingiausių 2010-ųjų metų mėnesių – vien per jį investicijos būsimiems pensininkams sužėrė 72,12 mln. litų, daugiausiai nuo kovo, per kurį uždirbta suma sudarė 98 mln. Lt.

 „Pasaulio finansų rinkose šiemet gruodį itin stipriai suveikė vadinamasis „Kalėdų senelio ralio“ efektas – metų pabaigoje dėl mokestinių niuansų, teigiamų nuotaikų ar laukiamų prieaugių kitąmet paprastai atgyja akcijų ir kito turto pirkėjai, tai augina ir būsimų pensininkų investicijas į sočią senatvę. Investuotojų optimizmas dėl ateities būsimų pensininkų turtą augina jau 7 mėnesį iš eilės“, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šiuo metu, skaičiuojant nuo pensijų reformos pradžios 2004 m., bendras pensijų fondų valdytojų uždarbis būsimiesiems pensininkams sudaro 280,735 mln. Lt. „Sodra“ iš viso į pensijų fondų dalyvių sąskaitas yra pervedusi 3,605 mlrd. litų, o pensijų fondų dalyvių turtas metų pabaigoje sudarė iš viso 3,854 mlrd. Lt, dar 32,01 mln. Lt, trečio ketvirčio duomenimis, yra išmokėti iš sistemos pasitraukusiems gyventojams.

Ilgalaikė vidutinė metinė II pakopos pensijų sistemos grąža, skaičiuojant pagal 2004-2010 m. laikotarpį išdėliotą „Sodros“ įmokų grafiką, šiuo metu sudaro 2,6% per metus. Kadangi akcijų rinkoms praėję du metai buvo labai sėkmingi, pagal atskirus akcijų dalies pensijų fondus šis rodiklis gali būti ir žymiai geresnis. Taip pat uždirbama grąža priklauso nuo to, kuriuo ekonomikos ciklo laikotarpiu prie sistemos prisijungė atskiras pensijų fondų dalyvis, ar jis keitė pensijų fondus.

„Po didžiausios krizės per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį būsimų pensininkų turtas jau ne tik atsitiesė iki buvusios vertės, tačiau skaičiuoja vis didesnius prieaugius. Dar tik įžengiame į ekonomikos vystymosi etapą, tad būsimų pensininkų turtas turės papildomą impulsą uždirbti iš investicijų – teigiamus prieaugius rinkos prognozuoja dauguma analitikų. Gyventojams tikrai nevertėtų baimintis trumpalaikių turto vertės svyravimų, kuomet taupoma 20 metų ir ilgesniam laikotarpiui“, – tikina Š. Ruzgys.

Vyriausybės skriauda taupantiems – milijardas

Dėl Vyriausybės sumažintų įmokų į II pakopos pensijų fondų sąskaitas (nuo 5,5% iki 2% nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“) pensijų fondų iš „Sodros“ jau nepasiekė 905,5 mln. litų, o dar 64,211 mln. litų pensijų fondų dalyviai neteko dėl negautos investicijų grąžos. Bendra skriauda ateities pensininkams jau sausį perlips 1 mlrd. litų.

„Estija nuo šių metų ne tik įsivedė eurą, tačiau ir ėmėsi atstatyti įmokas į dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose, jas vėliau numatyta palaipsniui didinti. Suprantama, kad blogėjančios demografinės tendencijos lems vis prastesnes valstybės galimybes išlaikyti didėjantį pensininkų būrį, todėl būtina senatvei pradėti ruoštis iš anksto“, – teigia Š. Ruzgys.

Lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Nepaisant sumažintų įmokų į pensijų fondus naujų dalyvių srautas nemažėja

 Lietuvoje, net ir esant nuo 5,5 iki 2 proc. sumažintoms įmokoms, į privačius pensijų fondus plūsta taupyti būsimai pensijai pasiryžę nauji dalyviai – 2010 m. naujų sutarčių pasirašyta tiek pat kiek ir 2009 m. Išaugęs nedarbas lėmė, kad Latvijoje ir Estijoje antros pakopos pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų – tačiau kaupiami pinigai „dirba“ net ir nemokant naujų įmokų.

 2010 m. iki gruodžio 21 dienos Lietuvoje įregistruoti 42.124 nauji pensijų kaupimo dalyviai – palyginti, 2009 m. naujai pasirašytų sutarčių skaičius sudarė iš viso 43.000, rodo „Sodros“ duomenys. Iš viso Lietuvos pensijų fonduose (PF) lėšas kaupia jau 1,0358 mln. gyventojų, arba apie 77 proc. dirbančiųjų. Iš viso 2010 m. trečią ketvirtį buvo 1,351 mln. galinčių dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje asmenų – t. y. dirbančių pilnamečių gyventojų, rodo Statistikos departamento duomenys.

„Nors Vyriausybė sumažino įmokas į gyventojų sąskaitas pensijų fonduose nuo 5,5% iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, tačiau nauji dalyviai, ypač jaunesni žmonės, vis tiek pageidauja kaupti antroje pakopoje. Čia sutaupyti pinigai atitenka žmonėms nepriklausomai nuo to, kokia bus valstybinio pensijų draudimo sistemos padėtis po daugelio metų, žmogus mato kiek sukaupė, tokie pinigai yra paveldimi“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad demografinė padėtis tik prastėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų vis daugės, o dirbančiųjų skaičius mažės, todėl „Sodra“ surinks vis mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Tuo tarpu po finansų krizės atsitiesiančios finansų rinkos suteikia didesnio pasitikėjimo, kad ko gero ilgainiui sukaupti didesnį turtą galimybės yra vis didesnės.

Kaimynystėje – daugiau

Dalyje Vidurio ir Rytų Europos šalių šiuo metu pensijų fondų dalyvių yra netgi daugiau nei dirbančiųjų: Latvijoje, Kroatijoje ir Estijoje pensijų fondų dalyviai sudaro atitinkamai 120, 109 ir 107 proc. dirbančiųjų skaičiaus – tokius duomenis Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai pateikė kitų valstybių pensijų fondų valdytojų asociacijos. Pavyzdžiui, Latvijoje yra 1,122 mln. pensijų fondų dalyvių, o tuo tarpu dirbančiųjų asmenų skaičius antrą ketvirtį tesiekė 0,936 mln.

„Daugumoje šalių dalyvavimas II pakopos pensijų sistemoje yra privalomas, todėl anksčiau visi dirbantieji buvo privalomai įtraukti į sistemą. Per krizę darbo netekęs žmogus ir toliau lieka pensijų sistemos dalyviu, tik pensijų fondų nepasiekia naujos įmokos iki tol, kol dalyvis nesusiras darbo“, – aiškina Š. Ruzgys

Lenkijoje, kur II pakopos PF modelis įdiegtas anksčiausiai tarp Vidurio ir Rytų Europos šalių (1999 m. vasarį), PF lėšas senatvei kaupia 93% dirbančiųjų. Ši valstybė vienintelė Europos Sąjungoje nepatyrė ekonominio nuosmukio, o nedarbas joje tesudarė 9,5%.

Bulgarijoje, Slovakijoje ir Rumunijoje pensijų fondų dalyvių skaičius sudaro atitinkamai 81, 62 ir 55 proc. viso dirbančiųjų skaičiaus. Čekijoje II pakopos pensijų fondų modelis dar nėra įdiegtas – jį numatoma įdiegti anksčiausiai 2012 m.

Nedarbas Latvijoje antrą ketvirtį siekė 19,4 proc., Estijoje trečią ketvirtį nedarbo lygmuo buvo 16,2 proc., o Lietuvoje – 18,4 proc., rodo Europos statistikų biuro „Eurostat“ duomenys.

Auga ir nedirbant

Žmonių lėšos, kaupiamos fonduose, priešingai nei būsima valstybinė pensija, auga ir jiems nedirbant, teigia valdytojai. Kai netekęs darbo asmuo nebemoka įmokų valstybiniam socialiniam pensijų draudimui –tuo metu nekaupiamas stažas ir dėl to būsima „Sodros“ pensija nedidėja. Jeigu naujos įmokos nepasiekia pensijų fondų, juose jau sukauptas turtas esant sėkmingoms finansų rinkoms ir toliau uždirba investicinę grąžą. Žinoma vykstant ekonominių ciklų pokyčiams, vertė gali laikinai ir sumažėti. Tačiau paprastai, kaip įsitikinome ir po paskutinės, ypač didelės finansų krizės, finansinio turto vertė vėl padidėja. Per daugelį metų vidutinė grąža iš akcijų rinkų paprastai yra kiek didesnė, negu grąža iš fiksuotos grąžos instrumentų, t. y. indėlių bankuose, vyriausybių obligacijų ir pan.

„Nesvarbu, ar dirbate, ar ne, investuoti pinigai visuomet dirba – tai yra jie užtikrina tą grąžą, kurią pagal prisiimtą riziką suteikia investicijų rinkos. Aišku, nedirbančiojo ilgainiui sukaupta suma bus mažesnė nei dirbančiojo, kadangi nepervestos įmokos irgi būtų taupomos ir uždirbtų papildomą grąžą“, – tikina Š. Ruzgys.

2009 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos pensijų fondai dalyviams vidutiniškai uždirbo atitinkamai 17,3 proc., 13,3 proc. ir 12,7 proc. investicijų grąžą, o 2010 m. per 9-10 mėn. būsimų pensininkų turto vertė vien iš investicijų vidutiniškai augo atitinkamai 6 proc., 8,8 proc. ir 7,4 proc. Šie rezultatai yra jau atsižvelgus į metinį valdymo administravimo kaštų atskaitymo dydį valdytojams.