Seimas kaupiančius senatvei apgautų ketvirtą kartą per trejus metus

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

„Mes jaučiame atsakomybę už daugiau kaip milijoną žmonių, kurie tikėjosi sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei. Tačiau negalime ramiai žiūrėti, kaip politikai bando manipuliuoti ir supriešinti pensininkus ir dirbančiuosius, taip susikurdami sau patogų politinį foną priimti įstatymus, kuriais iš būsimųjų pensininkų pavagiama ori senatvė, o didžiulės skolos paliekamos mūsų vaikams“, – pareiškė pensijų fondų valdymo bendroves vienijančios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų dalyvių asociacija bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Įmokų sustabdymas būtų jau ketvirtas kartas per trejus paskutinius metus, kai valstybė apgauna kaupiančiuosius senatvei. 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti įmokas nuo 5,5 iki 3 proc., po pusmečio įmokos dar kartą sumažinamos iki 2 proc., o 2011 m. pradžioje įmokos buvo neatstatytos į 5,5 proc., nors tai buvo pažadėta 2008 m. pabaigoje. Dabar ketinama apskritai sustabdyti įmokas, nors 2009 m. Vyriausybė pažadėjo, kad 2 proc. dydžio įmoka nebebus mažinama.

„Po tokių sprendimų bet kuris visuomenės narys skeptiškai vertins valstybės raginimus taupyti senatvei ir pažadus padėti jam tai padaryti. Tai reiškia, kad gali būti neįmanoma išspręsti neišvengiamų „Sodros“ finansavimo problemų dėl prastėjančios demografinės situacijos, dėl ko sutaria ekspertai, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – teigia asociacijos.

Pasak jų, pensijų fondai ir „Sodra“ yra neatskiriamos ir viena kitą papildomos socialinės sistemos dalys, todėl negalima remti vieną kitos sąskaita, jų negalima supriešinti. Būtina veikti priešingai ir ieškoti galimybių stiprinti šią sistemą, abi jos dalis – tiek pensijų fondus, tiek „Sodrą“. Nes tik tokiu atveju dirbantieji galės būti ramesni dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

Bendrovės pasiruošusios prisidėti prie Lietuvos skolos finansavimo. Šiuo metu maždaug trečdalis pensijų fondų turto yra investuota į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius.

Šiuo metu pensijų fondų bendras turtas siekia 4 mlrd. litų. Nuo 2004 m. pradžios „Sodra“ į pensijų fondus pervedė apie 3,92 mln. litų, o pensijų fondai jau yra išmokėję apie 55 mln. litų. Bendras Pensijų kaupimo sistemos rezultatas yra teigiamas ir siekia 117 mln. litų.

57 proc. visuomenės nepritaria, kad keistųsi II pakopos pensijų fondų įmokų mokėjimo tvarka

Visuomenės apklausa rodo, kad net 57 proc. visų Lietuvos gyventojų nepritaria Vyriausybės siūlomai įmokų į II pakopos pensijų fondus mokėjimo tvarkai, kai į fondą mokėtų ir pats dirbantysis iš asmeninių lėšų. Papildomai 2 proc. nuo savo pajamų pensijų kaupimui ketina skirti tik 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai gauti rinkos tyrimo bendrovei „RAIT“ atlikus reprezentatyvią apklausą.

 „Lietuvoje jau yra susiformavusi II pakopos pensijų fondų vieta socialinėje sistemoje, įmokų mokėjimo tvarka, todėl bet kokie pakeitimai sutinkami su pasipriešinimu bei abejone. Apklausos metu išryškėjęs žmonių nenoras keisti šios sistemos reiškia, kad šiuo metu svarstoma Pensijų sistemos reforma turi būti gerai apgalvota, kad vėliau ją palaikytų ir šalies visuomenė“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas, „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.

 Iš 57 proc. nepritariančių siūlymui, kad dirbantysis turėtų papildomai mokėti į savo sąskaitą pensijų fonde 28 proc. teigia, kad valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas. Dar 23 proc. mano, kad sistema keičiama iš esmės, o dirbantieji bus verčiami mokėti papildomas įmokas, o 6 proc. mano, kad valstybės paskata yra per menka. Tačiau 8 proc. pritaria tokiam sprendimui, tik su sąlyga, kad tai bus laikina, o 3 proc. tai pateisina dėl sunkios valstybės padėties.

 Jeigu naujoji sistema bus įvesta, tik 4 proc. apklaustųjų (atmetus apklausoje dalyvavusius pensininkus ir gaunančiuosius pensiją) yra pasiryžę papildomai skirti 2 proc. savo pajamų. 52 proc. apklausos dalyvių to neketina daryti dėl įvairių priežasčių: ketina taupyti kitaip, netiki, kad valstybė vykdys savo pažadą mokėti papildomas įmokas, neturi pinigų, nemano, kad to reikia. Net 40 proc. nežino, kaip pasielgti, o tai rodo, kad pokyčiams žmonės nėra pasiruošę arba jie keli dideles abejones.

 „Labai vertiname Vyriausybės ir Seimo norą spręsti sumažintų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas klausimą, tačiau apklausa parodė tai, kad pasiūlytas naujas modelis neįtikina visuomenės aktyviau įsitraukti ir papildomai dalyvauti savo lėšomis. Savo ruožtu reformos iniciatoriams visada siūlėme, kad papildomas dalyvavimas savo lėšomis turėtų būti tik priedas prie atstatomų įmokų tarifo, bet ne jo pakeitimas“, – sakė Š.Ruzgys.

 Bendrovė „RAIT“ Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų užsakymu apklausą atliko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, jos metu apklausė iš viso 1017 15-74 m. amžiaus respondentų.

 2004 metais startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti. Pensijų sistemos reforma numato, kad dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą dirbantiesiems.

 Manoma, kad siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fonduose, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

 Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Detalūs apklausos klausimai ir atsakymai

Vyriausybė ketina pakeisti įmokų į II pakopos pensijų fondų mokėjimo tvarką. Iki šiol valstybė į Jūsų sąskaitą pensijų fonduose įmokėdavo 5,5% Jūsų gaunamo užmokesčio, o dabar mokės tik 2%. Jeigu Jūs asmeniškai iš savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą mokėsite papildomai 2%, tada Jums valstybė papildomai mokės dar 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kokią Jūsų nuomonė?

Nepritariu tokiam sprendimui, nes valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas	28%
Nepritariu tokiam sprendimui, nes sistema keičiama iš esmės, o pensijų fondų dalyviai bus verčiami mokėti papildomas įmokas	23%
Nepritariu tokiam sprendimui, nes man bus per maža paskata, jeigu aš dėsiu 2% nuo mano priskaičiuoto atlyginimo	6%
Pritariu tokiam sprendimui tik tuo atveju, jei jis yra laikinas, t.y. atsigaunant ekonomikai per kelis metus valstybės įmokų dalis turi palaipsniui prie 5,5% įmokų	8%
Pritariu tokiam sprendimui, nes valstybė šiuo metu nepajėgi daugiau lėšų skirti Pensijų kaupimo sistemai	3%
Nežino/ neatsakė	32%

 Nauja pensijų kaupimo sistemos tvarka numato, kad į Jūsų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose valstybė perves tik 2%. Papildomai 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybė perves tik tuo atveju, jeigu Jūs asmeniškai pervesite papildomus 2% nuo savo darbo užmokesčio. Kaip ketinate elgtis? (atmetus pensininkus ir gaunančius pensiją)

Ketinu į savo sąskaitą II pakopos pensijų fonde pervesti papildomai 2% nuo savo atlyginimo	4%
Nemokėsiu papildomai, kaupsiu kitomis priemonėmis	16%
Nemokėsiu papildomai, nes netikiu, kad valstybė visada laikysis pažado mokėti papildomus 2%	16%
Nemokėsiu papildomai, nes neturiu tam pinigų	10%
Nemokėsiu papildomai, nes man ir pervedamų 2% pakanka	5%
Nemokėsiu papildomai, nes tai per maža paskata (2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio)	5%
Nesu apsisprendęs	40%
Nežino/ neatsakė	4%

Pensiją kaupusiems gyventojams išmokėta suma per metus išaugo 74 proc.

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net  3,73 karto.

 „Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pensijų kaupimo sistemos reforma nėra iki galo paruošta

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

„Daugelis reformos punktų skamba patraukliai ir sveikiname Vyriausybę, kad ši siekia sustiprinti pensijų kaupimą, deja siūloma reforma nuvylė, nes atsisakoma minties atstatyti prieš pustrečių metų sumažintas įmokas, jau nekalbant apie sumažintų įmokų kompensaciją. O dalies labai svarbių naujos reformos punktų arba tiesiog nebus įmanoma įgyvendinti techniškai, arba žmonėms bus sudėtinga apsispręsti. Žinant, kad daugeliui žmonių senatvės pensija atrodo labai toli, didelė dalis jų pasielgs emociškai ir nesutiks su didesne mokesčių našta. Mes kalbame apie du trečdalius dirbančiųjų, milijoną žmonių, kuriems kils begalė klausimų ir abejonių“, – sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Pasak jo, leidimas Pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš žymus skaičius dirbančiųjų. Tokiu atveju valstybė neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos. Taip pat lieka neaišku, ką reikėtų daryti su jo sukaupta suma fonde ir kokią papildomą pensiją jam senatvėje mokės „Sodra“ – ar ji bus sumažinta dėl laikino kaupimo, ar ją turės kompensuoti valstybė.

2003 metais diegta Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į fondą ir nenumatė prievolės papildomai mokėti. Dabar dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą darbo jėgai. „Siūlomą „2+2+2“ („2+1+1“) mechanizmą, kai dirbantysis pats turės mokėti 2%, mes laikome tik papildoma priemone, neišsprendžiančios ilgalaikių „Sodros“ problemų“, – salė A.Bakšinskas.

Siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fondus, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

„Mes siūlėme, kad Vyriausybės paskata dirbančiajam, sutikusiam papildomai mokėti 2% (1%) nuo pajamų, būtų vienoda suma visiems, lygi 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio, o bent jau priklausytų nuo kaupiančiojo pajamų, tačiau negalėtų mažesni nei 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinė Vyriausybės idėja skatina kaupti mažiau uždirbančius, kuriems dažniausiai ir taip trūksta pinigų, o aukštesnes pajamas uždirbantiems ši paskata nėra pakankama, kad jie sutiktų mokėti papildomai, tad jie greičiausiai papildomai nemokės arba rinksis kitas priemones“, – sakė A.Bakšinskas.

2011 m. gegužės pabaigoje būsimųjų pensininkų turtas sudarė 4 mlrd. litų. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso fonduose yra apie 220 mln. litų daugiau nei į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi „Sodra“.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimai pensijai sutaupyti pinigai perlipo 4 mlrd. Lt ribą

Būsimų pensininkų turtas, kuris kaupiamas dirbančiųjų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose, gegužę paūgėjo 1,33 proc. ir pirmąkart perlipo 4 mlrd. litų ribą. Ši suma, jei nebūtų sumažintos įmokos į privačias sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, būtų didesnė 1,25 mlrd. ir siektų 5,25 mlrd. litų.

Gegužę gyventojų naujos įmokos į pensijų fondus iš „Sodros“ sudarė 29,26 mln. litų, dar 23,41 mln. Lt uždirbo prieaugiai finansų rinkose – tai bendrą sukauptą būsimų pensininkų turtą per mėnesį pastūmėjo nuo 3,949 iki 4,002 mlrd. Lt. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso „Sodra“ į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi 3,78 mlrd. litų.

„Šiemetinės finansų rinkos tikrai nėra itin palankios – nuo metų pradžios pasauliniu mastu akcijų kainos yra smuktelėjusios, ir tą lėmė net kelios priežastys. Euro zonos skolų krizė, baimės dėl Europos bankų, buvusios Japonijos tragedijos padariniai ir nerimas dėl stringančio JAV ekonomikos atsigavimo – štai kas gadino investuotojų nuotaikas. Tačiau dabartinis stabtelėjimas yra labai nereikšmingas, kuomet kaupimo pensijai laikotarpis apima 10,20, 30 ir daugiau metų. Ilguoju laikotarpiu rinkos grįš prie įprastų augimo vidurkių“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jis apgailestauja, kad Vyriausybei nuo 5,5 proc. iki 2 proc. sumažinus įmokas į gyventojų pensijų sąskaitas, nuostoliai būsimoms privačioms pensijoms siekia jau 1,25 mlrd. litų. Tuo tarpu Vyriausybė pripažįsta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos senatvės pensijos nedidės, net ir ilginant pensinį amžių.

„Susidaro labai nepatogi padėtis, kuomet neturime ką pasakyti naujai ateinantiems ir esamiems klientams. Neaišku, kokios bus sistemos finansavimo perspektyvos ateityje, o dabartiniai pervedami 2 proc., kai kaupiama nuo pat atėjimo į darbo rinką, teužtikrins apie penktadalį tų lėšų, kurių reikėtų senatvėje. Tegalime rekomenduoti klientams patiems daugiau rūpintis savimi ir savarankiškai planuoti aprūpintą senatvę konsultuojantis su finansų patarėjais. Tačiau tik retam įkandama atidėti papildomų lėšų senatvei, kai pragyvenimo išlaidos suvalgo gaunamus atlyginimus – būtino aprūpinimo klausimą senatvėje turėtų spręsti Vyriausybė“, – teigia Š. Ruzgys.

Šiuo metu būsimai pensijai II pakopos fonduose kaupiančių gyventojų skaičius siekia 1,053 mln. – vien šiemet iki gegužės 24 d. prie sistemos prisijungė 18.844 nauji dalyviai. Pernai pensijų kaupimo sistema sulaukė 42.123 naujų dalyvių.

„Tiek visuomenės apklausos, tiek ir pensijų fondų dalyvių skaičiaus augimas, rodo visuomenės didelį pasitikėjimą taupymu privačiose sąskaitose. Politikai turėtų susitelkti ties sprendimais, kurie leistų palaipsniui atstatyti žmonių įmokas į sistemą, kuri žmones motyvuoja mokėti įmokas – iš to naudos gauna „Sodra“, kadangi ji perskirsto visas įmokas. O dabartiniai politikų siūlymai, pavyzdžiui, skatinti papildomas savanoriškas gyventojų įmokas, gali privesti prie to, kad tik labai maža dalis žmonių siūlomomis lengvatomis naudosis ir problema nebus sprendžiama, tik vilkinama“, – pažymi Š. Ruzgys.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

 

 

Čilės atstovai neigia privačios pensijų sistemos nesėkmę ir siūlo Lietuvai stiprinti kaupimą

Lietuvoje viešai reiškiama nuomonė, kad Čilės pensijų reforma, kuomet pereita prie privačiai kaupiamų pensijų, nepasiteisino, yra visiškai nepagrįsta, į kritiką atsako Čilėje įsikūrusios Tarptautinės pensijų fondų valdytojų federacijos (FIAP) prezidentas Guillermo Arthur ir Lietuvai siūlo stiprinti kaupimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad vykdant socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos reformą į nepagrįstą kritiką nebus atsižvelgiama.

 1981 m. Čilėje pensijų sistema pertvarkyta į privataus kaupimo modelį – valstybė, atskaičiusi mokesčius nuo darbuotojų atlyginimo, didelę dalį tų pinigų grąžina į jų asmenines sąskaitas pensijų fonduose. Šiuos pinigus gyventojai galės panaudoti tik senatvėje – už sutaupytus pinigus išpirkus anuitetą žmonėms bus mokamos pensijos.

Lietuvoje ne kartą viešai kritikuotos Čilės pensijų sistemos ginti ėmėsi FIAP. Federacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos pensijų fondų valdytojams atsiuntė raštą, kuriame G. Arthur teigia tegalįs paneigti nepagrįstą Lietuvoje skelbiamą kritiką Čilės pensijų fondų atžvilgiu.

Po pasaulyje praūžusios krizės Čilės respublikos buvusios prezidentės Mišelės Bašelės (Michelle Bachelet) sudaryta komisija nustatė, kad pensijų sistema nėra krizėje ir funkcionuoja kaip numatyta, sukauptos lėšos leidžia finansuoti pensijas, kurios prilygsta buvusioms darbuotojų pajamoms, teigiama FIAP rašte. Mat Čilės pensijų fondų vidutinė metinė grąža būsimiesiems pensininkams siekia 12,6 proc., o privalomos įmokos į pensijų fondus šioje šalyje siekia 13 proc. darbuotojų atlyginimo. Lietuvoje šiuo metu pensijos sudaro apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Čilės pensijų fondų metinė grąža būsimiesiems pensininkams siekia 12,6 proc. Tyrimai rodo, kad vos 4 proc. vidutinė metinė investicijų grąža leidžia sukaupti pensijas, siekiančias iki 70 proc. vidutinio atlyginimo (toks yra tarptautinis standartas). Visos FIAP šalys narės pasiekė geresnius rezultatus“, – aiškina G. Arthur ir pažymi, kad be didesnių pensijų privačiai finansuojama pensijų kaupimo sistema teigiamai paveikė Čilės pinigų rinkos augimą ir plėtrą, tai atsispindi ne tik makroekonominiuose rodikliuose, bet ir realybėje – investicijos kūrė darbo vietas, plėtojo pramonę.

Vertindama Lietuvos pensijų sistemos padėtį, FIAP laikosi nuomonės, kad įmokų sumažinimas į privačius pensijų fondus yra rimta klaida, kuri neigiamų pasekmių turės ne tik darbuotojams, nusprendusiems kaupti būsimą pensiją fonduose (galimybė atsirado nuo 2004 m.), bet ir visai ekonomikai.

„Sumažintos įmokos neišspręs Vyriausybės biudžeto problemų, atvirkščiai, šis veiksmas didins „Sodros“ įsipareigojimus ateityje. Dėl mažo tarifo pensijų fondai negalės užtikrinti adekvačių pensijų ir užtikrinti finansinės apsaugos senatvėje. Jei būtų paliktas 2 proc. tarifas, tai reikštų, kad 2004 m. įgyvendinta pensijų sistemos reforma yra pasmerkta žlugti“, – aiškina G. Arthur ir priduria, kad politinių sprendimų nestabilumas tik atbaido užsienio investicijas.

Viceministras A. Bitinas, atsakydamas FIAP prezidentui G. Arthur akcentavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), esanti Lietuvoje atsakinga už socialinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, nesiima vertinti nei vienos kitoje valstybėje vykdomos reformos ir supranta, kad bet kuri reforma yra konkrečios valstybės apsisprendimas, grindžiamas tiek istorinių, tiek ekonominių, tiek politinių aplinkybių, rašoma SADM pranešime spaudai.

Anot A. Bitino, ministerijos atstovai negali daryti įtakos individualių, nepriklausomų ekspertų pasisakymams bei vertinimams, kurie yra pateikiami viešojoje erdvėje. Tačiau, viceministro A. Bitino teigimu, ministerija užtikrina, kad komentarai apie Čilės pensijų sistemą neturi ir neturės jokios įtakos planuojamai pensijų sistemos reformai Lietuvoje.

Jis taip pat pabrėžė, kad SADM yra atvira pasiūlymams ir kviečia bendradarbiauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių ekspertus strateginiais reformų klausimais, laukia komentarų, pastebėjimų, patarimų ar pasiūlymų.

Visą FIAP atsiųstą komentarą galite paskaityti anglų kalba:

FIAP komentaras

Taip pat pateikiame komentaro vertimus į Lietuvių kalbą:

FIAP komentaras apie pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje

FIAP komentaras apie Čilės pensijų sistemą

 

Apdovanoti geriausią pensijų sistemos viziją pasiūlę studentai

Lietuvos pensijų fondų valdytojų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame studentų mokslinių darbų konkurse „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ nugalėjo Kauno technologijos universiteto studentų darbas. Studentai įvardijo didžiausias dabartinės pensijų sistemos ydas – priklausomybę nuo demografinės padėties ir gaunamų atlyginimų, bei būsimų pensijų neatitikimą per gyvenimą uždirbtoms pajamoms, taip pat pasiūlė būdų, kaip būtų tikslinga sistemą keisti.

 Gegužės 27 d. vykusiuose apdovanojimuose Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sveikindamas šio konkurso nugalėtojus džiaugėsi, kad jauni žmonės domisi pensijų sistema ir turi idėjų, kaip ją tobulinti, analizuoja įvairias galimybes.

„Labai vertinu tai, kad šie jaunuoliai mūsų šalyje veikiančia pensijų sistema domisi susidarydami nuomonę ne iš nuogirdų, o patys ją nagrinėdami, lygindami su kitų šalių patirtimi ir siūlydami savo variantus, kaip būtų galima tobulinti. Anksčiau ar vėliau viena karta pakeis kitą ir ateis toks laikas, kai dabartinė jaunoji karta turės priimti valstybei svarbius sprendimus, spręsti, kaip įveikti sunkumus. Todėl, manau, kad dabartinis Jūsų indėlis yra labai vertingas, tai lyg savotiškas pasiruošimas iš anksto, žinių gilinimas“, – tvirtino D. Jankauskas.

Geriausių mokslinių darbų konkurse pirmąją vietą laimėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų Vaido Paužuolio, Indrės Martovičiūtės ir Karolio Kaupo pateiktas darbas. Jų pensijų sistemos vizija – pertvarkyti esamą Lietuvos pensijų sistemą, kuri paremta einamuoju finansavimu, ir palaipsniui pereiti prie individualiu kaupimu besiremiančios pensijų sistemos, kuri užtikrintų didesnį efektyvumą atskiro asmens, visuomenės, ir valstybės atžvilgiu. Studentai pateikė ir perėjimo prie kaupimu paremtos sistemos finansavimo modelį.

Antrosios vietos laimėtojai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai Andrius Statkevičius ir Tomas Pribušauskas, palygino, kiek valstybei kainuotų perėjimas prie kaupimo sistemos, ir apžvelgė įvairius finansavimo būdus. Trečią vietą užėmę to paties universiteto studentai Donata Janickaitė ir Aurimas Ačas lygino užsienio šalių pensijų sistemas ir įgytas patirtis.

„Studentai pateikė daug naudingų įžvalgų, pademonstravo sistemos bėdų išmanymą ir pateikė pasiūlymų, kurie padėtų sprendžiant pensijų sistemos stabilumo, adekvatumo, bei suinteresuotumo būsima pensija problemas. Žinoma, jaunatviškas maksimalizmas lemia tai, kad siūlomi modeliai teorijoje kartais yra labai gražūs, tačiau realybėje vargiai pavyktų suderinti skirtingų kartų interesus – siekiant didesnių pensijų ateityje reikia nenuskriausti ir dabarties pensininkų“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Iš viso konkurse dalyvavo 33 studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų, pateikę iš viso 19 mokslo darbų. Būta ir daugiau studentų darbų, tačiau patys universitetai padarė pirminę atranką ir asociacijai pateikė gabiausių studentų darbus. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Šiaulių universitetas, pateikęs net 9 darbus. Studentai įvardijo ir kitų aspektų, kaip būtų galima siekti didesnių pensijų ateityje: tai ir darbdavių įtraukimas į darbuotojų pensijos kaupimą, kaupiamosios pensijų dalies didinimas, dabartinės „Sodros“ reformavimas, pensinio amžiaus didinimas. Studentai vertina, kad vien reformavus „Sodrą“ pagal taškų ar virtualių sąskaitų sistemą, pensijų sistemos tvarumas vis tiek nebus užtikrintas, kadangi pagrindinis veiksnys, lemiantis nuolatinį lėšų trūkumą – demografinės problemos. Todėl daugumoje darbų siūloma stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

„Džiugina tai, kad jaunimas domisi aktualiomis visuomenėje problemomis ir teikia savus pasiūlymus. Auganti jaunoji karta vėliau taps sprendimų priėmėjais ir nuo jų priklausys šalies ateitis. Todėl klojant būsimos pensijų sistemos pamatus būtina į diskusiją įtraukti ir jaunimą, kuris turės tęsti šiandien pradedamus darbus“, – tikino ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pirmosios, antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojams konkurse įteikti diplomai, piniginiai 500, 300 ir 200 litų prizai, taip pat kiti skatinamieji organizatorių prizai.

Nugalėtojų mokslinius darbus galite atsisiųsti paspaudę šias nuorodas:

Pirmoji vieta
Antroji vieta

Trečioji vieta

Ketvirtoji vieta

Penktoji vieta

Daugiau informacijos:
Ernestas Naprys
Viešųjų ryšių technologijos
Mob. +370 675 82335
el. paštas: Ernestas@vrtechnologijos.lt

Lina Bušinskaitė, 
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, 
Mob. +370 698 83391, el. paštas: lina.businskaite@socmin.lt

Vyriausybė raginama stiprinti pensijų kaupimą, kad pensija būtų didesnė nei 40 proc. buvusio atlyginimo

 Pensijų fondų valdytojai, vienijami Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, sveikina Vyriausybės ryžtą ilgainiui stiprinti pensijų kaupimo sistemą ir tikisi, kad užsimezgęs dialogas leis kurti didesnį gyventojų pasitikėjimą ir padės ištaisyti anksčiau padarytas klaidas bei tobulinti sistemą.

 „Diskutuojame su Vyriausybės atstovais ir iki šiol girdėjome tik pritarimą pensijų kaupimo sistemos stiprinimui. Nepaisant to, kad dabartinės valstybės finansinės galimybės taupyti yra ribotos, būtina išlaikyti tęstinumą ir apsibrėžti tikslus ateičiai – kokias pensijas norime užtikrinti senatvėje. Manome, kad 40 proc. pakeitimo norma nėra pakankama, todėl vertėtų ieškoti būdų, kaip ilgainiui didinti kaupimui skirtą tarifą, kad ir palaipsniui“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, jei nekaups dalies pensijos II pakopos pensijų fonduose. O dalyvaujant II pakopoje pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Šiuo metu į kaupiančiųjų gyventojų sąskaitas pensijų fonduose tepervedamos 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančios įmokos, arba, vidutiniškai po 42 Lt per mėnesį. Didinant šią dalį pensijai sukaupta suma galėtų būti gerokai didesnė.

„Dabar būtina daryti viską, kad pasitikėjimas būtų atstatytas, o pensijų kaupimo sistema atneštų kiek įmanoma didesnę naudą ateities kartoms. Džiaugiamės, kad pradeda vykti dialogas su valdžios institucijomis, atliekami rimtesni skaičiavimai ir pagaliau įvertinama, kad pensijų kaupimas ilguoju laikotarpiu leidžia užtikrinti didesnes pensijas. Raginame ties tuo nesustoti ir greičiau priimti reikiamus sprendimus“, – tikina Š. Ruzgys.

Svarbiausias uždavinys – suplanuoti pagrindinės įmokų tarifo dalies atstatymą ir įstatyme jį įtvirtinti grafiku, esant politiniam sutarimui.

„Pirmiausia turėtų būti didinamas pagrindinis įmokų tarifas, kuris šiuo metu tesiekia 2 proc. Netgi anksčiau buvę 5,5 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ yra nepakankami ilguoju laikotarpiu. Prasmingiausia kaupti, kuomet būsimai pensijai atidedama bent 10 proc. atlyginimo – su tokiomis lėšomis jau galima susiplanuoti aprūpintą senatvę. Todėl ir patys gyventojai turi rūpintis savo būsima pensija“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Todėl siūlymai leisti gyventojams patiems savanoriškai į pensijų fondus primokėti 2 proc. nuo atlyginimo, kuomet valstybė jiems papildomai primokėtų proporcingai uždirbamam atlyginimui, yra gera iniciatyva, tačiau nepakankama siekiant atstatyti tvaresnę pensijų sistemą. Nepriimtinas toks variantas, kuomet siūloma visus mokančiuosius papildomas įmokas skatinti vienodai – tai yra 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo (po 42 Lt per mėn.), kadangi didesnes pajamas gaunančių darbuotojų tokia paskata prisidėti prie kaupimo pensijai nemotyvuotų.

Pasak A. Bakšinsko, rūpestį kelia tai, kad valstybė iki šiol visuomenę laiko nežinioje – nenuspėjama, kiek ilgai tęsis dabartinis įmokų stabdymas ir kokia pensijų sistema bus ateityje. Gyventojai negali planuoti savo ateities ir priimti sprendimų – kiek pasitikėti valstybe, o kiek lėšų atidėti patiems.

Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose siekia rekordą, o lietuvių įnašas – 0,005 proc.

 Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose pernai pasiekė rekordines aukštumas – 80,35 trilijonų litų, o tai sudaro maždaug po 11628 litus vienam iš 6,91 milijardo pasaulio gyventojų. Tačiau daugiau nei 85 proc. viso sukaupto turto teko vos 13 valstybių piliečiams, o Lietuvos gyventojų sukaupto turto dalis bendrame „katile“ tesudaro 0,0048 procento, rodo skaičiavimai.

 Pasaulio gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas 2010 m. perlipo 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, rodo nepriklausomos konsultacijų bendrovės „TheCityUK“ duomenys. Vien JAV buvo sukaupusi beveik pusę viso pasaulio pensijų fondų turto (39,4 trln. litų, arba po 127613 litus vienam gyventojui), o tai sudarė 104 proc. šalies BVP. Didžiausias pasaulio pensijų fondų rinkas turinčių 13 šalių gyventojų sukauptas turtas iš viso siekė 68,5 trln. litų – tai 76 proc. šių šalių BVP. Daugiausiai, lyginant su BVP, ir toliau išlieka sukaupę Nyderlandų būsimi pensininkai (134 proc. BVP) bei šveicarai (126 proc. BVP), rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Didžiausias pensijų fondų rinkas turinčios šalys kartu yra ir vienos iš labiausiai išsivysčiusių. Toks taupymo būdas kelia šalies investicijas, kurios apskritai yra plėtros pagrindas. Kartu didelės santaupos yra ir stabilizuojantis veiksnys ekonominių šokų– didelių pakilimų ir nuosmukių – metu. Mat esant ekonominiam bumui taupymui skiriama didesnė lėšų dalis padeda suvaldyti infliaciją, o ekonominio nuosmukio metu santaupos leidžia stabilesniu vartojimu stimuliuoti ekonomiką, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. – Todėl taupančioms valstybėms lengviau augti subalansuotai ir nepatiriant didelių stresų. Ta pati JAV, kurioje prasidėjo pasaulio finansų krizė, jau atstatė krizės padarinius, tuo tarpu Lietuvoje tam dar prireiks kelių metų.“

Lietuvos pensijų fonduose 2010 m. pabaigoje gyventojai buvo sukaupę 3,854 mlrd. litų. Palyginimui, vienam lietuviui tenkanti pensijai sukauptų lėšų dalis tesiekia kiek daugiau nei 1.000 litų – tai 11 kartų mažiau nei vidutiniškai pasaulyje.

„Vertinant pagal pasaulio vidurkį, lietuvių santaupos pensijoms yra neproporcingai mažos, atsižvelgiant į šalies ūkio gerovę. O skiriamos lėšos taupymui, kuomet į sąskaitas II pakopos pensijų fonduose tenukreipiama 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, nenuteikia optimistiškai – išsivysčiusiose valstybėse normalu II pakopos pensijų fonduose kaupti ateities pensijai skiriant po 10 proc. ir daugiau atlyginimo, priklausomai nuo esamos pensijų sistemos“, – teigia ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Prieaugiai pralenkė

Trylikos didžiausias pensijų fondų rinkas turinčių valstybių sukauptas būsimų pensininkų turtas 2010 m. išaugo 12 proc. Palyginimui, Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas per metus išaugo 18,22 proc.

Pasaulio pensijų fonduose sukauptas turtas, nors nominalia išraiška yra rekordinis, iki šiol dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygmens, lyginant su BVP, mat 2007 m. užfiksuotos aukštumos – 78 proc. BVP, o 2010 m. turtas sudarė 76 proc. BVP. Tačiau Lietuvoje II pakopos pensijų fondų dalyvių turto ir BVP santykis iki šiol tik augo ir 2010 m. pabaigoje sudarė 4,07 proc. (2007 m. – 1,7 proc. BVP).

„Jei lietuviai nebūtų patyrę priespaudos ir nuolat būtų taupę kaip olandai, dabar, esant toms pačioms ekonominėms sąlygoms, vidutiniškai vieno dalyvio sąskaitoje būtų 100.000 litų viršijanti suma. Tačiau taupant ilguoju laikotarpiu investicijos stiprina šalies ūkį, todėl sukaupta suma būtų dar didesnė. Tačiau mūsiškė kaupimo sistema dar yra labai jauna, o jos finansavimas blaškomas politinių vėjų. Šiuo metu vienam kaupiančiajam tenka mažiau nei 4.000 litų turto“, – vertina Š. Ruzgys.

Lietuva pagal pensijų fondų turtą atsilieka ne tik pasauliniame, bet ir regioniniame kontekste. Praėjusių metų I ketvirčio duomenimis, vidutiniškai vienam Lenkijos pensijų fondų dalyviui teko po 12268 litų, atitinkamai, kroatui – 9.733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų.

Kur panaudoti mokesčių lengvata susigrąžintas lėšas?

 Šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais iki 600 tūkst. gyventojų susigrąžins 250 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio permokų – kiekvienam dirbančiajam vidutiniškai po dešimtadalį mėnesio atlyginimo. Paprastai „iš dangaus nukritę pinigai“ išleidžiami vartojimui, tačiau, kuomet valstybė paskatas teikia tikslingai, verta tikslingai jas ir panaudoti – taupymui, skolų grąžinimui, būsimai pensijai.

 Ko gero niekas nesiginčytų, kad Lietuvos gyventojai apskritai gerokai per mažai dėmesio skiria asmeniniams finansams – dažnam faktas, jog pavyko pragyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, yra finansų planavimo atsakingumo viršūnė. Vis labiau įprasta tampa apsikrauti paskolomis, tačiau investicijos į sotesnę ateitį – išimtis. Tačiau iš ko tuomet reikės gyventi tada, kai jau niekas nebeskolins, neliks nei jaunystės, nei darbo, nei sveikatos ir tik vargana valstybės pensija bus vienintelė finansinė parama.

Esama padėtis

Pirmiausia apskritai reikia pagalvoti ir paklausti savęs, ko norite – ar dabartinė gyvenimo kokybė tenkina, ar esate užtikrinti, kad ji tokia išliks ir ateityje. Galbūt turite didelių svajonių, bet dėl finansų stokos nesiimate jų įgyvendinti. Tokiu atveju „dabartistų“ gyvenimo būdas nelabai tiktų žvelgiant į ateitį ir siekiant užsitikrinti stabilumą ir aukštą gyvenimo kokybę visais gyvenimo etapais.

Klausdami savęs, kur panaudoti netikėtai gautą pinigų sumą, prieš tai išsiaiškinkite, kur esate, ir kokių tikslų siekiate – ar apskritai jūsų finansai yra planuojami, ar esamą padėtį galima vadinti finansiškai saugia. Niekuomet nieko sau negražinkite – vertindami tikrąją padėtį nepieškite rožinių perspektyvų – ateitį galima nuspėti tik iš dalies, to pamokė ir praūžusi krizė.

Pradžioje suskaičiuokite savo turimą turtą: grynieji pinigai, indėliai, finansiniai instrumentai (akcijos, investicinių fondų vienetai). Taip pat įvertinkite ir mažiau likvidaus turto vertę, pvz., būsto, automobilio, kitų vertybių. Skaičiuojant šio turto vertę ne visuomet galima pasitikėti rinkose esančiomis kainomis – skubiai prireikus parduoti tenka stipriai mažinti tokio turto kainą, ir į tai reikia atsižvelgti. Tuomet iš suskaičiuotos viso sukaupto turto vertės atimkite esamų skolų sumą – ar turto pakanka padengti visus įsipareigojimus? Ar esamas turto perviršis tenkintų atsitikus nenumatytoms aplinkybėms – ar neteks atsidurti „gatvėje“?

Įvertinus turto ir įsipareigojimų balansą, metas imtis pajamų ir išlaidų santykio – jis parodys, kiek sugebate gyventi pagal išgales – ar galite ilgainiui sutaupyti, ar vis tik toliau grimztama į skolas. Sąžiningai įvertinkite, kokios yra jūsų, ar šeimos metinės pajamos, ir kokios metinės išlaidos – gautas skirtumas yra ta suma, kurią galite sutaupyti per metus. Nepamirškite ir tokių išlaidų, kurios nėra kasdienės – automobilio taisymas ir draudimas, atostogos, buitinės technikos atnaujinimas.

Kur išleisti

Pagrindinis principas, kurio siekiame valdydami asmeninius finansus – mažinti įsipareigojimus, patenkinti esamus poreikius ir atidėti santaupų ateičiai. Valstybė skatina finansinį raštingumą: anksčiau teiktos lengvatos būsto paskolų palūkanoms, kad gyventojai lengviau grąžintų skolas, taip pat skatinamas taupymas senatvei III pakopos pensijų fonduose – investicijoms į ateitį.

Kad ir labai grubiai įvertinę asmeninių finansų padėtį, iškart matysite, kur galima panaudoti netikėtai gautus papildomus pinigus. Pirmiausia, jei neturite atsargos „juodai dienai“, būtina ją suformuoti – paprastai laikoma, kad žmogus ar šeima turi turėti santaupų, kurios padengtų pragyvenimo išlaidas 6-12 mėn. Jokiu būdu šių pinigų nelaikykite kojinėje – tam yra indėliai, saugūs pinigų rinkos fondai, kurie užtikrins kad ir kelių procentų, tačiau teigiamą investicinę grąžą, sušvelninančią įsibėgėjančios infliacijos poveikį.

Jei turite per daug įsipareigojimų – tikslinga juos mažinti. Sumažėjusi įsipareigojimų suma išlaisvina didesnį teigiamą laisvų pinigų srautą ateityje – daugiau atlyginimo liks jūsų kišenėje, o ne kreditorių, juos galima bus skirti kitoms reikmėms. Kiek laiko prireiks taupyti, kol jūsų turto ir skolų balansas taps priimtinas ramiai gyventi?

Planas ateičiai

Esant stabiliai finansiniai padėčiai būtina pagalvoti apie ateities planus. Ar esate pasirengę senatvėje patirti itin stiprų gyvenimo kokybės suprastėjimą? Lietuvos pensijų sistema šiuo metu teužtikrina apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančias išmokas, o po kelių dešimtmečių, nieko nekeičiant, išmokos gali siekti tik apie 25 proc. atlyginimo – pamėginkite šiandienius vartojimo įpročius iki tiek suveržti, ir pasirodys akivaizdu, kad pragyventi už tiek vargu ar įmanoma. Valstybėje padėtis pensijų klausimu kol kas negerėja, pervedimų atstatymas į II pakopos pensijų fondus užstrigęs. Reikia ir patiems jausti pareigą rūpintis savo ateitimi, todėl suplanuokite taupymą senatvei.

Paprastai laikoma, kad tam reikėtų atidėti apie 10 proc. pajamų, kad per ilgą laikotarpį, pinigus investuojant, būtų sukaupta solidžią senatvę garantuojanti suma. Deja, Lietuvoje pragyvenimo lygis daugumai neleidžia atidėti tiek pinigų, tačiau net ir pradėjus nuo 100 litų per mėnesį, pinigus investuojant III pakopos pensijų fonduose, per 30 metų galima sukaupti penkiaženkles sumas.

Kadangi valstybė taupymą senatvei skatina mokesčių lengvatomis, pasiūlykite įmokas atlikti darbdaviui – jam tai pigesnė alternatyva, nei išmokėti tuos pinigus Jums atlyginimu. Pavyzdžiui, skyręs papildomus 100 Lt, darbdavys atlyginimu dėl mokesčių tegalėtų išmokėti apie 55 Lt, tačiau visus 100 Lt jis gali pervesti į jūsų asmeninę III pakopos pensijų fondo sąskaitą. Atsisakę 55 litų dabar, investuojate 100 Lt, o tai – būsima paspirtis senatvėje, kuomet dirbti nebegalėsite. Vien tokiu būdu taupant per 30 metų sukaupta suma perliptų 100.000 Lt, esant konservatyviai 5 proc. investicijų grąžai.

Taupymas

Kiekviena svajonė finansiškai įgyvendinama pasitelkus planavimą. Jei susitvarkėte asmeninius finansus, rasite būdų, kaip kas mėnesį atidėti tam tikrą dalį lėšų kitiems tikslams – vaiko mokslams, naujam automobiliui, atostogoms, ar kitam dalykui. Priklausomai nuo to, kokia taupymo trukmė, rasite ir tam tinkanti taupymo instrumentą. Jei taupote iki metų, geriausiai tam tiks indėliai. Jei taupymo trukmė iki 3 metų – verta pasvarstyti apie mažesnės rizikos investicinius fondus, pavyzdžiui konservatyvesnius investicinius fondus, portfelių valdymo paslaugas. Jei taupote ilgam laikotarpiui, tuomet jau verta mažiau baimintis rizikos finansų rinkose, kadangi ilguoju laikotarpiu jos elgiasi daug labiau prognozuojamai – tam tiks ir akcijų investiciniai fondai, ilguoju laikotarpiu labiau didinantys kaupiamo turto vertę. Niekuomet nereikia baimintis svyravimų – jie laikini, o netinkamas sprendimas gali reikšti pasekmes ilgam.

Todėl gavę šiemetinį Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą neskubėkite į parduotuvę – galbūt mažas žingsnelis taps didelės kelionės pradžia. Žinoma nepamirškite šiandienos – taupydami turite justi ne tik pasitenkinimą finansine padėtimi, bet ir kiekvienos dienos teikiamą džiaugsmą. Tačiau apie ateitį galvokite – po šios dienos ateis kita, kuriai gali prireikti praeityje pastatytos užuovėjos.