Blog

LIPFA: pirmasis ketvirtis II pensijų pakopoje žymi svarbų lūžį

Savo būsimai pensijai II pakopoje asmeniškai kaupiantys Lietuvos gyventojai pirmąjį šių metų ketvirtį pasiskirstė taip, kad kaupiantieji maksimaliai pirmą kartą sudaro didesnę dalį visų pakopos dalyvių.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-kovą savo pensijai maksimaliai kaupė 634 tūkst. gyventojų, o minimaliu režimu – 605 tūkst. gyventojų. Bendras II pakopos klientų skaičius siekia 1,313 mln., o jų turtas – 3,35 mlrd. eurų

„Galime fiksuoti teigiamą pirmojo ketvirčio balansą. II-oji pakopa toliau išlieka reikalinga net 90 proc. visų šalies dirbančiųjų. Be to, net beveik 59 tūkst. jų pirmąjį šių metų ketvirtį nutarė padidinti kaupimo greitį ir kaupti maksimaliu režimu – ne po 1,8 proc., o po 3 proc. nuo atlyginimo, atitinkamai pasinaudojant ir didesne valstybės teikiama paskata“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo vertinimu, vietoje momentinio vartojimo spartesnio kaupimo alternatyvą besirenkantys gyventojai gerai supranta demografinius iššūkius valstybei bei elgiasi socialiai atsakingai, stengdamiesi patys pasirūpinti savo ateitimi.

Nuo metų pradžios 59 tūkst. II pakopos dalyvių nutarė stabdyti įmokas į savo asmenines pensijų sąskaitas ir perėjo į savotišką pasyvųjį režimą, kuomet jų lėšos liko pensijų fonduose ir yra toliau investuojamos.

„Pastebime, kad dalis susistabdančių įmokas pereina kaupti į III pakopą, yra linkę migruoti sistemos viduje. Tačiau kaupimas III pakopoje reikalauja didesnės disciplinos iš paties kaupiančiojo“, – teigia Š. Ruzgys.

Tuo tarpu 15,9 tūkst. gyventojų sausį-kovą nutarė grįžti į „Sodrą“ ir ten persivesti savo santaupas mainais už atstatytas teises į „Sodros“ mokamą pensiją. LIPFA skaičiuoja, kad į „Sodrą“ daugiausiai grįžo kaupusieji minimaliai ir savo sąskaitose turėję sąlyginai nedideles santaupas, vidutiniškai apie 2,5 tūkst. eurų.

Anot Š. Ruzgio, intensyviausias buvo sausis, kuomet startavo pensijų reforma ir įsigaliojo nauja kaupimo formulė.

„Pasibaigus sausiui susidomėjimo banga akivaizdžiai nuslopo. Vasario ir kovo mėnesiais judėjimo apimtys daugiau-mažiau nusistovėjo. Dabar per mėnesį sudaroma apie 4 tūkst. naujų sutarčių, o lyginant su sausio rezultatais, į „Sodrą“ grįžtančiųjų kovo mėnesį turime 30 proc. mažiau, taip pat šį mėnesį sumažėjęs ir stabdančiųjų įmokas klientų skaičius. Absoliuti dauguma kaupiančiųjų toliau nuosekliai atsideda savo pensijai”, – atkreipia dėmesį jis.

Palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu, kuomet į pensijai kaupiančių II pakopos dalyvių sąskaitas buvo pervesta 29,9 mln. eurų, šiemet sausį pervedimai pasiekė 34,1 mln. eurų ir buvo 14 proc. didesni.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

 

Šarūnas Ruzgys. Ką bendro turi pensija ir kiaulė-taupyklė?

Komentaras portalui Delfi.lt

Žmonių įprotis atsidėti šiek tiek pinigų yra labai senas. Istoriniai radiniai patvirtina, kad taupyklės smulkiems pinigams neabejotinai egzistavo dar prieš mūsų erą. Nebrangus, specialioms taupyklėms-puodynėms gaminti skirtas molis vadintas „pygg“ (angliškai „pig“ yra kiaulė), laikui bėgant imta naudoti ir kitas medžiagas. Kadangi indas įgavo kiaulės formą, galiausiai jis virto „piggy bank“, arba kiaule-taupykle.

Taupyklės principas, kuomet nedidelė, tą akimirką atlikusi pinigų dalis atidedama ateičiai, ir dabartiniais laikais neprarado savo prasmės, tačiau evoliucionavo į šiuolaikiškas, „nepačiupinėjamas“ priemones, dėl ko jos gali atrodyti sudėtingesnės, sunkiau suprantamos.Tam tikra taupykle galima laikyti ir pensijų fondus, kuriuose kaupiama asmeniškai, kas mėnesį pervedant nedidelę gaunamo atlyginimo dalį. Tačiau jei apie išsivažinėjusią ir senstelėjusią Lietuvos visuomenę bei to lemiamus ateities iššūkius suprasti nėra sunku, tikru iššūkiu tampa klausimas, ką reikės daryti su savo pensijų taupykle ateityje.

Taigi, kas yra anuitetas?

Su šia finansine sąvoka nemaža dalis Lietuvos gyventojų rimtai susiduria būdami pakankamai jauno amžiaus: imdami būsto paskolą ir spręsdami, kaip ją grąžins.

Net 80 proc. iš beveik 9 mlrd. eurų šalies gyventojams suteiktų paskolų sudaro kreditai, skirti būstui įsigyti. Tie, kas skolinosi būstui, turėjo įsigilinti ir pasirinkti, kaip pasiskolintas lėšas mokės – vienodais mokėjimais visą paskolos grąžinimo laikotarpį – tai yra anuitetas, ar įmokoms su laiku mažėjant – tai linijinis būdas.

Be to, didžioji dalis dirbančių ir II pakopoje dalyvaujančių gyventojų su sąvoka „anuitetas“ neabejotinai susidurs išeidami į pensiją, nes turės apsispręsti, kokiu būdu iš jų turimos pensijų taupyklės bus „iškratomos“, tai reiškia – išmokamos viso gyvenimo santaupos. Čia iš esmės skiriasi tik anuitetų rūšys.

Kitaip tariant, žmogus per gyvenimą taupė lėšas senatvei, o išėjęs į pensiją ir įmokėjęs sukauptą sumą ar jos dalį, galės užsitikrinti papildomas išmokas senatvėje iki gyvos galvos, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jis gyvens. Nuo pensijų fondų mokamų periodinių išmokų anuitetas skiriasi tuo, kad pirmu atveju pasibaigus sukauptai sumai išmokų mokėjimas nutrūksta, o anuiteto atveju išmokos nutrūksta tik kaupiančiajam mirus.

Dilema: daužyti ar bandyti atidaryti?

Sudėtingai atrodanti II pakopos santaupų išmokėjimo sistema iš tiesų yra gana paprasta. Sutaupyta lėšų suma lemia, ar Jūsų pensijų taupyklę bus galima stuktelėti plaktuku iš karto, ar atidarinėti kas mėnesį.

1. Sukaupėte iki 3000 eurų ir tai reiškia viena – Jūsų taupyklės ant lentynos niekas nebelaikys, drąsiai užsimokite plaktuku, pasiimkite pinigus ir tvarkykite juos savo nuožiūra.

2. Sukaupėte nuo 3001 iki 10 000 eurų. Taupyklė dar turi laiko – iš jos bus mokamos periodinės išmokos. Kai sutaupyta suma išseks, taupyklės misija bus baigta sulig paskutiniu euru.

3. Sukaupėte daugiau kaip 10 000 eurų, tokiu atveju teks prisiminti, ką reiškia sąvoka „anuitetas“, nes turėsite du pasirinkimus:

a) Atidėtasis anuitetas – periodinės išmokos iš taupyklės iki 84 metų, o nuo 85 metų anuiteto išmokos pensijų taupyklei suteiks amžinybės bruožą, nes ji taip pat tarnaus iki gyvenimo pabaigos, kaip standartinio anuiteto atveju. Tačiau šiuo atveju laikotarpiu iki 84 metų jūsų pensijos taupyklė su visu jos turiniu gali pereiti į artimųjų rankas, tai yra būti jų paveldėta. Vėliau – viskas tik jūsų.

b) Standartinis anuitetas – vienodos išmokos iki pat gyvenimo pabaigos, tai iš esmės reiškia neišsenkančią, kas mėnesį vis atidaromą taupyklę. Mažas niuansas: ši taupyklė purtoma tik senjoro naudai ir negali būti perduota jo sutuoktiniui ar sutuoktinei, vaikams, anūkams ar kitiems artimiesiems.

(Ne)teisybė, kad anuitetas kainuoja?

Bene labiausiai II pakopoje kaupiančiuosius piktinantis klausimas: kodėl turiu mokėti už mano santaupų išmokėjimą man? Esmė slypi detalėse. 10 000 eurų laikomi pakankama suma, kad būtų galima prisiimti žmogaus gyvenimo trukmės riziką ir įsipareigoti jam mokėti tam tikras išmokas iki pat mirties. Ir tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tam užtektų asmeniškai pensijų fonde sukauptų santaupų. Tikėtina, kad jos išseks anksčiau.

Praeitis yra istorija, statistika, tendencijos. Ateitis yra rizika. Ją finansų įstaigai iš dalies kompensuojame mokėdami palūkanas už būsto paskolą. Draudimo įmonei sumokame įmoką, tikėdamiesi sutarto dydžio išmokos susižeidus ar susirgus.

Panašiai ir su pensijų anuitetu, kuris iš esmės reiškia apsidraudimą senatvėje gauti išmokas iki gyvos galvos, anuiteto mokėtojui tiksliai nežinant, kiek laiko mes gyvensime. Vien todėl mintis apie galimą neteisybę sunkiai atlaikytų kritiką.

Lietuvių žinios apie pensijų sistemą – dar ganėtinai skylėtos, rodo apklausa

Lietuvos gyventojų žinios apie šalyje veikiančią pensijų sistemą bei jos pakopų ypatybes vis dar pasižymi spragomis. Nors II pakopoje asmeniškai dalyvauja ir savo pensijai kaupia 1,3 mln., arba apie 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kas dešimtas šalies gyventojas nemano, kad šios santaupos yra privati nuosavybė ir beveik tiek pat netiki, kad jas galima paveldėti.

II pakopos fondus valdančias bendroves vienijanti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad didžioji dalis gyventojų žino esmines II pakopos savybes, tačiau teiraujantis apie smulkesnes detales atsiranda daugiau tokių, kurie atsako neteisingai.

Reprezentatyvią apklausą sausį atlikusių „Spinter tyrimų“ duomenimis, 74 proc. gyventojų pritaria teiginiui, kad joje kaupiamos lėšos yra privati nuosavybė, taip pat 67 proc. patvirtino, kad jos paveldimos. Vis dėlto apklausos metu gyventojams buvo sudėtingiausia atsakyti į klausimą, kaip šios santaupos padidins asmenines pajamas jau išėjus į pensiją.

„Šalies gyventojų žinios, kokie yra II pensijų pakopos ypatumai patvirtina tai, kad geriausiai žinoma jos esmė: tai yra privačios santaupos, mirties atveju jas paveldi artimieji. Ir nors šis finansinis instrumentas sukurtas taip, kad būtų ne tik prieinamas, bet ir suprantamas kiekvienam, akivaizdu, kad pagrindinis iššūkis slypi būtent detalėse“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos metu paaiškėjo, kad apčiuopiama dalis gyventojų klysta ir dėl esminių II pakopos savybių. 10 proc. respondentų šalyje nemano, kad II pakopos fondų kaupiamos ir investuojamos gyventojų lėšos yra privačios, dar 13 proc. galvoja, kad ir nepaveldimos.

Beveik du trečdaliai, arba 63 proc. gyventojų teigė žinantys, kad kaupimą II pakopoje finansiškai skatina valstybė. Tuo tarpu priešingai teigė ir neteisingai atsakė 12 proc. apklausos dalyvių, kurie buvo įsitikinę, jog asmeninio kaupimo valstybė neskatina.

„Tripakopė pensijų sistema Lietuvoje vis dar suvokiama kaip atskirų dalių dėlionė, kurią anaiptol ne kiekvienas dirbantysis suvokia kaip nedalomą visumą. Nors prieš porą dešimtmečių Lietuvoje įdiegtą II pakopą renkasi absoliuti dauguma dirbančiųjų, tačiau pagal apklausos rezultatus matome, kad trūksta suvokimo, jog tai yra valstybės pasirinktas įrankis, skirtas padėti susidoroti su prastomis demografinėmis tendencijomis bei jų auginamu krūviu „Sodrai“, atitinkamai skatinamas ir finansiškai“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu, galima daryti išvadą, jog žmonėms sunkiausia pamatyti II pakopos naudą ir įtaką gyvenimo kokybei ateityje.

„Net 42 proc. apklausos dalyvių pripažino, kad nežino, jog II pakopoje sukauptos lėšos būsimą „Sodros“ pensiją papildys apie 20 proc. dabartinių pajamų. Jeigu II pakopos pensijų fondai toliau bus traktuojami kaip dar viena vieta, kur galima tiesiog „pasidėti“ pinigus, bijau, kad turėsime finansinių ir socialinių iššūkių valstybės mastu, nes akivaizdžiai trūksta supratimo, jog kaupimas pirmiausiai yra asmeninė nauda“, – prognozuoja Š. Ruzgys.

Nuo šių metų pradžios įdiegus gyvenimo ciklo fondų modelį, kuomet investicijos tampa konservatyvesnės kartu su didėjančiu kaupiančiojo amžiumi, tikimasi subalansuoti gyventojų pensijų santaupų investicijų riziką. Iki šiol dauguma II pakopos dalyvių laikėsi konservatyvesnės nei tiktų pagal amžių pozicijos ir buvo linkę investuoti labai atsargiai.

LIPFA prezidento vertinimu, atsivėrusi galimybė savo pensijai užsidirbti finansų rinkose ateityje valstybės išmokamą pensiją gali padidinti maždaug penktadaliu.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją. Nuo šių metų pradžios apie 100 II pakopos dalyvių, pareiškusių norą sugrįžti į „Sodrą“ su santaupomis, vėliau nesėkmingai bandė atšaukti savo sprendimą supratę, kad suklydo niuansuose ir iš tikrųjų norėjo pasirinkti kaupimo sustabdymą.

 

 

 

 

 

 

Skaudžių asmeninių praradimų per du pensijų reformos mėnesius išvengti nepavyko

Sausio pradžioje startavus pensijų kaupimo reformai, asmeninius finansinius praradimus skaičiuojančių ir savo sprendimo besigailinčių dirbančiųjų skaičius artėja prie 100-o. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, toks skaičius II pakopos dalyvių bandė atsisakyti grįžimo į „Sodrą“.

Dažniausiai priėmusieji sprendimą grįžti į „Sodrą“ teigia neįvertinę fakto, jog prarado galimybę užsitikrinti sukauptų lėšų paveldimumą bei pateko į savotišką vienkrypčio judėjimo zoną: t. y., net ir norint grįžti kaupti su visa anksčiau turėta suma to padaryti nėra galimybių.

LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad atsižvelgiant į situaciją, II pakopos pensijų fondus valdančių įmonių atstovai skiria didelį dėmesį asmeninės kliento situacijos išsiaiškinimui bei visų svarbių pensijų sistemos pakeitimų aptarimui.

„Gerbiame bet kokį savo klientų sprendimą, tačiau negalime ignoruoti fakto, jog apsigalvoti norinčių klientų skaičius natūraliai auga sulig kiekvienu mėnesiu. Kol kas kaupusiųjų, kurie persigalvojo, dalis nėra reikšmingai didelė ar dominuojanti, tačiau bet kuriam žmogui jo asmeninė klaida dėl santaupų panaudojimo gali būti finansiškai labai skausminga. Todėl norėtųsi, kad sprendimas būtų visapusiškai apgalvotas, pasvertas, įvertinus asmeninę situaciją, o ne priimtas paskubomis. Labai svarbu įvertinti visus niuansus, suprasti, kaip veikia sistema. Tiesiog devynis kartus pamatuoti ir tik dešimtą kirpti, kad vėliau nereikėtų gailėtis“, – sako Š. Ruzgys.

Per du pensijų kaupimo reformos mėnesius norą grįžti į „Sodrą“ pareiškė apie 11,8 tūkst. II pakopos dalyvių. Tarp apsigalvoti norėjusių klientų didžiausia į „Sodrą“ pervesta suma siekia net keliasdešimt tūkstančių eurų – tiek santaupų savo būsimai pensijai II pakopoje sutaupytų lėšų buvo pervesta „Sodrai“.

Su visomis savo II pakopos santaupomis į „Sodrą“ grįžęs gyventojas už tai gaus virtualių taškų, pagal kuriuos jam ateityje bus skaičiuojama pensija. Be to, kiekvienas kaupimą nutraukęs ir į „Sodrą“ grįžęs gyventojas gali bet kada iš naujo pradėti kaupti antrojoje pakopoje, tačiau tai teks pradėti daryti nuo nulio.

Deja, kaip pastebi Š. Ruzgys, vis dar neretai painiojama, ką reiškia „stabdyti kaupimą“ ir „grįžti į „Sodrą“.

Pirmuoju atveju nuo atlyginimo nebenuskaičiuojamos naujos įmokos į pensijų fondą, tačiau iki tol sukaupta suma paliekama fonde ir yra toliau investuojama. Tuo tarpu antrasis pasirinkimas reiškia, jog kaupimas ne tik nutraukiamas, bet ir sukaupta suma grąžinama į „Sodrą“, mainais už valstybės mokamos pensijos atstatymą kaupimo laikotarpiu.

„Savo konsultantams rekomenduojame kliento ne tik klausti, bet ir perklausti, kokį tiksliai variantą jis renkasi, ar įvertino visas jo galimas pasekmes. Teisės aktai visą procesą reglamentuoja taip, jog pareikštas sprendimas negali būti atšaukiamas ar naikinamas – todėl vieno mygtuko paspaudimas ar varnelės uždėjimas lemia viską. Apmaudžiausia, kad tai padariusiam klientui niekuo negalime padėti, net ir suprasdami jo argumentus ir norą, kad viskas būtų kitaip. Patariame prieš priimant sprendimą drąsiai mūsų žmonių klausti, konsultuotis, visapusiškai įsivertinti kaupimo galimybes“, – teigia LIPFA vadovas.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 1,3 mln., arba 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.

LIPFA: Prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių

Praėjus dviem mėnesiams po pensijų kaupimo reformos, II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius beveik nepasikeitė – vasario pabaigoje papildomai pensijai ir toliau kaupė daugiau nei 1,3 mln. kaupiančiųjų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad išaugo jaunų žmonių susidomėjimas II pakopos pensija – beveik 80 proc. naujų klientų yra žmonės iki 40 metų amžiaus. Taip pat pastebimai padaugėjo klientų, nusprendusių kaupti maksimaliai – prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių.

Naujausiais duomenimis, per pirmuosius du šių metų mėnesius pensijų fondai sudarė beveik 9,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai ir naudotis visa valstybės finansine paskata.

„Į II pakopą įsilieja jauni darbingo amžiaus žmonės, kurie supranta individualaus kaupimo reikšmę ir būtinybę turėti tikslinių santaupų, atsižvelgiant į tai, su kokiais demografiniais iššūkiais susiduria valstybė. Sąmoningas pasiryžimas atsidėti dalį pajamų taupymui, vietoj panaudojimo momentiniam vartojimui, rodo, kad dirbantieji galvoja ir rūpinasi savo finansine ateitimi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Išankstiniais duomenimis, sustabdyti kaupimą paliekant pensijų fonduose sukauptas lėšas toliau investuoti nutarė mažiau nei 3 proc. (41,9 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – mažiau nei 1 proc. (11,8 tūkst.) II pakopos dalyvių.

Pasak LIPFA vadovo, vertinant nuo 2019 metų sausio pradėtos pensijų kaupimo reformos pradžią kol kas sudėtinga daryti visa apimančias išvadas.

Jau vasarį pastebimai sumažėjo kaupiančiųjų, kurie nutraukė sutartis ir sukauptas lėšas pervedė į Sodrą skaičius. Tuo tarpu tam tikras kaupimo atostogas imantys ir kaupimą stabdantys dalyviai dažniausiai palieka savo santaupas II pakopoje, kad jos būtų toliau investuojamos. Šie klientai bet kuriuo metu kaupimą savo būsimai pensijai gali atnaujinti.

Kaupimą nutraukiančius ir visą sukauptą turtą „Sodrai“ pervedančius pensijų fondų dalyvius keičia naujai prisijungusieji, norintys pasirūpinti finansiškai saugia senatve.

„Sukaupti apčiuopiamą santaupų sumą, nuo atlyginimo atsidedant vos keletą procentų ir dar skatinant valstybei – tam II pakopa iš tikrųjų yra unikalus savų finansų planavimo instrumentas. Vis dėlto pastebime, kad žmonės nežino esminių dalykų, kad kaupiami pinigai yra investuojami, kad jie gali būti paveldimi ir pan.“, – sako Š. Ruzgys.

Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius pora šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.

Antroje pensijų pakopoje atidedant po 3 proc. algos kas mėnesį galima pasinaudoti ir valstybės mokama maksimalia 1,5 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio paskata, kuri per metus sudaro apie 200 eurų, pervedamų į asmeninę pensijų sąskaitą.

II pensijų pakopoje dalyvauja apie 90 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų.

Kaip tvarkytis su pinigais geriausiai žino pensininkai – apklausa

Kas antras Lietuvos gyventojas neabejoja, kad pats geriausiai tvarko savo pinigus. Net 56 proc. žmonių tvirtina, kad geriausiu asmeninių lėšų valdytoju pirmiausiai įvardintų būtent save, o tarp skirtingų visuomenės grupių didžiausiu pasitikėjimu išsiskiria pensininkai. Tai atskleidė sausį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai yra uždaresni ir yra linkę labiau pasitikėti tik savimi, kai uždirbantys daugiau yra šiek tiek atviresni profesionalų patarimams.

Pensininkai – labiau užtikrinti nei vadovai

Nors vadovai kasdien priima didelės atsakomybės reikalaujančius sprendimus, asmeninių lėšų valdymo srityje jie savimi pasitiki mažiau nei pensininkai. Net 61 proc. senjorų tvirtino, kad asmeniškai pats žmogus geriausiai tvarko savo finansus, tarp vadovų taip manančių buvo 57 procentai.

„Kai vidutinė pensija šalyje sudaro tik apie 338 eurus, nenuostabu, kad gebėjimas išgyventi tampa tiesiog virtuoziškas. Pensijos nėra didelės ir kas mėnesį jas tenka paskirstyti būtiniems mokesčiams, maistui, vaistams bei kitoms neatidėliotinoms reikmėms. Neturint papildomo pajamų šaltinio pragyventi sunku, todėl apie šį laukiantį nelengvą gyvenimo etapą reikia pradėti galvoti kuo anksčiau ir ruošti jam finansinę pagalvę“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA prezidento, per didelis pasitikėjimas savo jėgomis gali atimti galimybę sužinoti net ir teorines išlaidų planavimo ir santaupų kaupimo galimybes, apie kurias pats žmogus nepagalvoja.

Apklausos duomenimis, žemiau 50 proc. ribos atsidūrė ir mažiausią pasitikėjimą savo jėgomis pinigų tvarkymo klausimu parodė tik bedarbiai. Geriausiais asmeninių finansų valdytojais save įvardintų 46 proc. darbo neturinčių žmonių.

Atvirumas lemia platesnį požiūrį

Kuo žmogaus mėnesio pajamos didesnės, tuo labiau jis linkęs bent jau išklausyti patarimą „iš šalies“. Tarp respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui viršija 500 eurų, 57 proc. pasitiki savimi ir 30 proc. bankais.

Jei mėnesio pajamos yra mažos ir sudaro iki 200 eurų, 64 proc. šios grupės atstovų geriausiai vertina būtent savo gebėjimus tvarkytis su tokiu biudžetu, o 29 proc. pasitikėtų privačiu verslu, tarp jų bankais.

„Bendrai didžiausią pasitikėjimą valdant asmenines santaupas po savęs žmonės visoje Lietuvoje įvardina privatų verslą. Tai, kad šalies gyventojai vertina privataus kapitalo gebėjimą sėkmingai įdarbinti pinigus yra gerai, tačiau verta tai išnaudoti labiau – kreiptis konsultacijos, patarimų, paprašyti supažindinti su sprendimais, įvairiais lėšų valdymo instrumentais ir pasirinkti, kas tinka labiausiai“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, norint matyti kuo platesnį vaizdą, neverta užbrėžti ribos, nes dėl asmeninių finansų priimami sprendimai anksčiau ar vėliau turi didelę įtaką gyvenimo kokybei ir finansiniam saugumui.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją.

Kur iš tiesų laikomi pensijų fondams patikėti pinigai?

Lietuvos II pakopos pensijų fondai valdo daugiau kaip 3 mlrd. eurų būsimųjų pensininkų santaupų. 2008 metais pasaulį supurčiusi ekonominė krizė mūsų šalies finansų sektoriui kainavo du bankus ir priminė, kad iki 100 tūkst. eurų dydžio indėliai yra apdrausti, o banko žlugimo atveju indėlininkams bus grąžinti. Pensijai kaupiamos lėšos nėra indėliai, bet nepaisant to – ne mažiau apsaugotos.

Pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat sulaukia klausimų apie tai, ar saugios šalies pensininkų santaupos ir kas garantuotų jų atgavimą, jei pasirinktas pensijų fondas bankrutuotų ar dėl kokių nors priežasčių nuspręstų netęsti savo veiklos.

Atsižvelgusi į nuo metų pradžios užplūdusias užklausas, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) sklaido populiariausius mitus.

Mitas nr. 1. Pensijų fondai visiškai perima fondų dalyvių pinigus. Ne visai. Fondų valdytojai veikia patikėjimo teise ir kas mėnesį gaunamas įmokas investuoja į vertybinius popierius. Tiek pinigai, tiek vertybiniai popieriai yra laikomi net ne pensijų kaupimo bendrovėje, o pasirinktame depozitoriume, kurio pagrindinė funkcija – užtikrinti, kad pensijų dalyvių turtas būtų saugiai prižiūrimas ir investuojamas vadovaujantis Lietuvos banko patvirtintomis pensijų fondų taisyklėmis.

Mitas nr. 2. Pensijų fondai klientų lėšas gali panaudoti savo reikmėms. Tikrai ne. Griežtas reguliavimas neleidžia nė mažiausio žingsnelio „į kairę“, o valdymo įmonės ir fondų dalyvių turtas yra visiškai atskirtas nuo bendrovės turto. Be to, pats turtas yra saugomas pasirinktame depozitoriume patikėjimo teise.

Mitas nr. 3. Nesu tikras, ar už mano santaupas neperkate vilų ir limuzinų. Kategoriškai ne. Būsimųjų pensininkų santaupos laikomos ne pinigų, o vertybinių popierių pavidalu, kad nuolat „dirbtų“. Atitinkamai vertybinių popierių nuosavybės įrašus saugo speciali įstaiga – depozitoriumas, kuris kontroliuoja, kaip investuojamas pensijų dalyvių turtas. Tai tarsi finansų sektoriaus notaras, licencijuojamas Lietuvos banko.

Mitas nr. 4. O kas, jeigu bankrutuosite? Jei ši visiškai teorinė galimybė ir taptų realybe, fondo dalyvio nuosavybė finansų rinkose be sustojimo darbuotųsi toliau ir sektų paskui kaupiantįjį į kitą fondą. Depozitoriumas, kuriame saugomas pensijų dalyvių turtas, yra atsakingas už kitos valdymo įmonės suradimą.

Mitas Nr. 5. Ar yra buvę precedentų, kai pensijų bendrovių tiesiog neliko? Per 15 metų nuo II pakopos veiklos pradžios nebuvo tokių atvejų, kad bendrovių tiesiog neliktų. Per tuos metus bendrovės jungėsi, keitė savo kryptis. Todėl šiuo metu pensijų fondus valdo 5 bendrovės, kai pradžioje jų buvo keliolika. Kaupiančiųjų turtas niekur nedingo, paprasčiausiai turtą investuoja ir sutartis aptarnauja šią paslaugą teikiančios bendrovės.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos II pakopos fonduose 2018 metų pabaigoje sudarė 3,118 mlrd. eurų. Jas investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Skurdo anatomija: taupymas prasidėtų nuo drabužių, baigtųsi medikų paslaugomis

Didžiosios dalies pajamų praradimas verstų Lietuvos gyventojus peržiūrėti savo poreikius ir pirmiausiai atsisakyti drabužių bei avalynės įsigijimo. Po to žmonės apribotų savo mobilumą mažindami išlaidas transportui, bei imtų taupyti kasdieniams maisto produktams – valgyti mažiau vaisių ir daržovių.

Tokią Lietuvos gyventojų reakciją į klausimą, jei pajamos sumažėtų iki vos 30 proc., atskleidė reprezentatyvi apklausa, kurią Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu atliko „Spinter tyrimai“.

„Drastiškas pajamų sumažėjimas, jei jis dar ir ilgalaikis, visapusiškai paveikia žmogaus gyvenimą bei iš esmės pakeičia jo kokybę, susilpnindamas socialinius saitus ir nutolindamas nuo įprasto gyvenimo būdo. Faktas, kad net 68 proc. gyventojų pirmiausiai atsisakytų naujų drabužių ir avalynės pernelyg nestebina, tačiau kiti pasirinkimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją: būtų taupoma maistui, vaistams, vaisiams ir daržovėms, higienos prekėms“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Apklausos duomenimis, taupant antroje vietoje atsidurtų išlaidos transportui (37 proc.), o po jų – kasdieniniai maisto produktai (30 proc.), vaistai, vitaminai ir papildai (27 proc.), vaisiai ir daržovės (20 proc.), higienos bei asmens priežiūros produktai (20 proc.). Paskutinėje vietoje liko medicininės paslaugos (14 proc.) – joms išlaidos būtų nurėžtos paskiausiai.

Skurdžiausių skurdas būtų didžiausias

Pasak Š. Ruzgio, didžiausią nerimą kelia tai, kad mažiausias pajamas gaunantys gyventojai labiausiai taupytų maistui, palyginti su visomis kitomis pajamų grupėmis.

„Tie Lietuvos namų ūkiai, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui neviršija 200 eurų, linkę labiausiai taupyti maistui. Jei drastiškai sumažėtų pajamos, čia išlaidas kasdieniams maisto produktams peržiūrėtų net 42 proc., vaisiams ir daržovėms – 31 proc. gyventojų. Tikėtina, kad tokių namų ūkių išlaidos ir taip yra suspaustos, todėl pajamoms sumažėjus jie tiesiog neturėtų didelės erdvės, kur dar sutaupyti“, – teigia jis.

Palyginimui, 500 eurų pajamas vienam šeimos nariui gaunantys šeimos ūkiai kasdieniams maisto produktams taupytų mažiau (33 proc. respondentų), taip pat rečiau atsisakytų vaisių ir daržovių (13 proc. apklaustųjų).

Pensininkų pasirinkimai, jei dar labiau smuktų pajamos, atitinka bendrą tendenciją – išlaidos būtų mažinamos aprangai, avalynei (76 proc.), transportui (32 proc.) bei maistui (28 proc.). Tačiau ši socialinė grupė stengtųsi kuo mažiau liesti pinigus, kurių gali prireikti sveikatos reikmėms.

„Vaistams, vitaminams ir papildams taip pat būtų taupoma, bet jų eilė ateitų vėliau – tam nusiteikę 21 proc. pensininkų. Tik 12 proc. senjorų imtų taupyti medicininėms paslaugoms“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Problema – santaupų neturėjimas

Šalies gyventojai neturi pakankamai santaupų ir tai yra didžiausia problema praradus pajamas ar joms drastiškai sumažėjus. Europinė statistika rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma visoje Europos Sąjungoje 2016 metais buvo su minuso ženklu: -0,5 proc.

Pasak Š. Ruzgio, tokia situacija susiklostė ir dėl subjektyvių, ir dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai nekeičia fakto – finansinius iššūkius atlaikyti būtų sunku.

„Darbo netekimas, sunki trauma ar liga – to prognozuoti ar numatyti yra neįmanoma. Tačiau tai, kad suėjus tam tikram amžiui tapsime pensininkais, žinome visi. Ir nepaisant to nesame linkę tam ruoštis kaip neišvengiamam gyvenimo etapui, kuriam būdinga sava specifika. Tai, kad prastėjant demografinei situacijai pensininkai ateityje gali gauti tik apie trečdalį buvusių pajamų, skatina kalbėti apie būtinybę taupyti dabar, neatidėliojant to neapibrėžtai ateičiai“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą atliko sausio 15-26 dienomis, joje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

LIPFA vienija fondų valdymo bendroves, administruojančias II pakopos pensijų fondus. 2019 metų pradžioje fondai valdė 3,118 mlrd. eurų privačių būsimų pensininkų santaupų, kurios ateityje papildys „Sodros“ mokamą pensiją.

Finansinis Y kartos portretas nepanašus nė į vieną kitą

Komentaras portalui Delfi.lt

Be abejonės, pirmieji tai pajuto tėvai. Jaunoji karta tikrai turi kitokį požiūrį į pasaulį ir save jame: ji neskuba šiandien pat apsispręsti dėl ateities, pasirinkti profesijos ir kibti į mokslus. Atitinkamai ilgiau ieško savęs, vėliau pradeda darbo karjerą. Tai reiškia, kad Y karta turi per trumpesnį laiką nei jų tėvai padengti paskolas už mokslą, būstą ar vartojimą. Ir dar pasirūpinti finansiniu rezervu juodai dienai ar savo senatvei. 

Kol vyresniems tai kelia nerimą ar net siaubą, Y kartos atstovai atvirai sako – savo gyvenimą dėlioju kaip noriu, pasaulis keičiasi ir kalbos apie taupymą ar kaupimą „juodai dienai“ tėra atgyvena. Tokį kategorišką požiūrį kvestionuoti, pateikti argumentus „už“ ir „prieš“ labai sunku, nes tą pačią minutę būsi „nurašytas“ kaip moralizuotojas, kurio net neverta pradėti klausytis. Dėl to problema, kaip susikalbėti, komunikuoti apie finansus bei jų planavimą, yra kur kas didesnė nei atrodo: į viršų rankas jau kelia ir žiniasklaida, paprastai randanti kelius į skirtingų auditorijų širdis. 

Nori supykdyti Y kartą? Pradėk su ja kalbėti apie taupymą pensijai. Taip finansinės informacijos tinklapis „Market Watch“ pernai apibūdino socialiniuose tinkluose kilusią reakciją į Bostono įmonės „Fidelity Investment“ sudarytas taupymo rekomendacijas. Pasipiktinimo banga nepraslydo pro akis „Huffington Post“, „BuzzFeed“ ir net „Business Insider“. Paminėsiu vieną iš jaunąją kartą papiktinusių rekomendacijų. Pasak „Fidelity Investment“, jei per metus jaunas žmogus uždirba 50 tūkst. JAV dolerių, iki 30 metų savo sąskaitoje jis jau turėtų turėti 50 tūkst. JAV dolerių santaupų. Palyginti su tuo, nuosaikus kaupimas pensijai Lietuvoje nuo algos kas mėnesį atsidedant 3% atrodo kaip vaikų žaidimas. 

Tačiau tai, kad Y karta smarkiai skiriasi nuo ankstesniųjų, yra tikra tiesa. Ir štai kodėl:

1. Y karta neskuba siekti visiško finansinio savarankiškumo ir viena iš galimų tokio elgesio priežasčių gali būti užsitęsęs gyvenimas kartu su tėvais. Eurostato duomenimis, 20-24 metų amžiaus grupėje 2016 metais 79,7% jaunų vyrų ir 67,6% jaunų moterų gyveno su tėvais. 25-29 metų amžiaus su tėvais gyvenančių vyrų ir moterų dalis buvo atitinkamai 46,6% ir 30,7%.

2. Y karta yra nemaža dalimi priklausoma nuo savo tėvų finansiškai. Amerikos atestuotų buhalterių institutas (angl. American Institute of Certified Public Accountants) per apklausą pastebėjo įdomių aspektų. Kas antras šios kartos atstovas yra finansiškai remiamas tėvų, kas ketvirtas – vėluoja apmokėti sąskaitas. Ir net 75% nori tokių pat drabužių, automobilio ar technologinių įrenginių, kokius jau turi jų draugai.

3. Kaip bežiūrėsi, tačiau ir patys jaunuoliai neskuba kurti šeimos, kuri yra vienas iš svaresnių argumentų imti rūpinti tokiais šeimyninio gyvenimo atributais kaip nuosavas būstas, šeimos reikmėms pritaikytas automobilis ir panašiai. Europos Sąjungoje pirmą kartą tuokiamasi apie 30 metų amžiaus. Vėliau pasiėmus paskolą atitinkamai sutrumpėja ir laikas, per kurį ją tenka grąžinti. Atsižvelgiant į faktą, jog 7 iš 10 Europos Sąjungos gyventojų gyvena nuosavame būste, nepanašu, kad noras turėti nuosavą būstą greitai išblės, užleisdamas vietą nuomos alternatyvai. 

4. Y karta yra ne tik technologiškai išprususi, bet ir laikoma viena geriausiai išsilavinusių. Vis dėlto daugybė ekspertų atkreipia dėmesį, kad būtent ši karta neužsibūna vienoje vietoje ir dažnai keičia darbus, vis bandydama ką nors naujo. Būtent intensyvaus jaunų žmonių migravimo dėka darbuotojų kaitos rodikliai kyla į vis naujas aukštumas, o vadinamasis „šmėklinėjimas“ (angl. ghosting), arba neatėjimas į darbo interviu ar atlikti paties darbo, darbdavius varo į neviltį.

5. Prognozuojama, kad Y karta potencialiai turės blogą, o gal net patį prasčiausią pensijų scenarijų nei ankstesnės kartos. Todėl ir socialinė atsakomybė gali įgauti kitą prasmę – kaip būtinybę pasirūpinti savo ateitimi, kol dar laikas. Čia vėl galima atsigręžti į statistiką. 2016 metais Europos Sąjungoje 12% jaunuolių 15-24 metų grupėje ir 19% jaunų žmonių 25-29 amžiaus grupėje nei dirbo, nei mokėsi. Tai reiškia, kad gana didelė dalis jaunimo yra neužimta ir neintegruota į darbo rinką, o ir šalių biudžetų galimybės anaiptol ne beribės. 

Bet gal pensija net neateis? Tikėtina, kad ne tik ateis, bet joje teks pagyventi apčiuopiamą laikotarpį, arba porą dešimtmečių. Šiemet į pensiją išėjęs Lietuvos gyventojas, tikėtina, pensininku bus vidutiniškai net 18 metų. O dabartinis trisdešimtmetis – jau beveik 23 metus.

Neturint santaupų išėjimas į pensiją gali tapti šuoliu nuo tramplyno, ant kurio yra Y kartos laisvė, galimybės, savirealizavimas, kelionės ir džiuginantys daiktai, į svarbiausių sąskaitų apmokėjimo rūpesčius. Štai kodėl dar labai tolimą dilemą dėl pajamų šaltinių jau reikėtų pradėti narplioti ir apsvarstyti finansiškai neskausmingą 3% kaupimą senatvei.

Demografiniai iššūkiai ir jaunosios kartos kitoniškumas verčia ieškoti atsakymo į klausimą, kaip motyvuoti jaunimą, kad jis nemotų ranka į finansinį savo ateities planavimą. Nes pajuokavimas „dabar gyvenk, taupyk vėliau“ gali atsisukti dar neregėtais finansiniais iššūkiais tiek asmeniškai, tiek valstybės mastu.