Išėję į pensiją tapkite milijonieriumi

 Kiekvienas svajoja išėjęs į pensiją būti milijonieriumi – turint daug laisvo laiko užtarnautą poilsį galima leisti nevaržant savęs ir keliauti, pramogauti, gyventi sveikai ar įgyvendinti kitus troškimus, kuriems iki tol trūko galimybių. Nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįgyvendinama idėja, tačiau tinkamai suplanuota soti senatvė ateitų neišvengiamai.

 Dabar žmonės gali pasirinkti, kad dalis valstybės surinktų „Sodros“ mokesčių būtų nukreipti į asmeninę sąskaitą pensijų fonde, kur jie kaupiami ir investuojami iki pat pensijos. Trečios pakopos PF skirti savanoriškam kaupimui – žmogus gali tam tikrą santaupų dalį skirti senatvei ir, pasinaudodamas valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau, įmokas už jį gali mokėti ir darbdavys ar kitas asmuo.

Šiandien jau ir 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbantis žmogus gali susiplanuoti sukaupti milijoną iki pensijos, tiesa, pradėti taupyti reikėtų kuo anksčiau ir tektų paaukoti dalį šiandienių malonumų. Pavyzdžiui, atidedant po 500 litų per mėnesį, atlyginimui ir šiai įmokai kasmet didėjant po 2 proc., milijonas litų II ir III pakopos PF sąskaitose susikauptų per 40 metų, kai investicijos uždirba gana konservatyvią 5 proc. metinę grąžą, o susigrąžinti pinigai iš mokesčių lengvatos taip pat nukreipiami į III pakopos PF.

Tokiu atveju II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų siektų 94 tūkst. litų, o III pakopos – 908 tūkst. litų. Galiojanti mokesčių lengvata leidžia susigrąžinti iki 15 proc. per metus sumokėtų įmokų į III pakopos PF – jei šios lėšos reinvestuojamos, tai itin paspartina kaupiamo turto augimą ilguoju laikotarpiu, kuomet palūkanos uždirbamos ir nuo jau sukauptų palūkanų.

Kuo uždirbamos pajamos didesnės, tuo lengvesne našta tampa minima 500 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą, be to, didėja ir sukaupiama dalis II pakopos PF sąskaitoje – milijoną sukaupti tampa vis lengviau. O jei investicijų grąža lepins vidutine ilgamete grąža, kuri siekia 7-8%, tuomet vietoje milijono šitaip galima sutaupyti ir beveik 2 mln. Lt.

Ne milijonas turėtų rūpėti

Šiuo metu vidutinis atlyginimas Lietuvoje tesiekia 2.082 litus „ant popieriaus“, arba 1.614 litus „į rankas“. Tokia suma tikrai nėra pakankama pilnavertiškam gyvenimui užtikrinti, nėra ką ir kalbėti apie atidedamus 500 litų per mėnesį. Tačiau, iš viso nieko neatidedant senatvei, vėliau valstybinė pensija atrodys kaip katino ašaros, kadangi ji ateityje bus mokama iš mūsų vaikų ateityje mokamų mokesčių. Kaip žinia, demografinė padėtis ir didelė emigracija lemia, kad dirbančiųjų šalyje vis mažėja.

Vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus po 40 metų išėjęs į pensiją tegaus maždaug 400 litų pensiją dabartiniais pinigais – tokia yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prognozė, jei nedalyvaujama nei II, nei III pakopos PF. Jau dabar valstybė nuo kiekvieno vidutinį atlygį gaunančio asmens vien tik pensijų draudimui kas mėnesį atskaito po 548,56 litų mokesčių ir juos išdalija esamiems pensininkams – tai beveik tokia pati suma, kurios reikia milijonui sukaupti, kuomet taikome įmokų indeksavimą.

Reikia turėti omenyje, kad mokesčius žmogus mokės galbūt ir 40 metų, o pensijų išmokas, pagal tikėtiną gyvenimo trukmę, vidutinis vyras dabar tegautų 5 metus, o moteris – 18,7 metų. Numatoma ir toliau ilginti pensinį amžių – akivaizdu, kad „Sodra“ nėra geriausia investicija į sočią senatvę ir vargu ar sugrąžins bent trečdalį to, ką jai kiekvienas sumokėjome.

Šiam klausimui spręsti ir buvo kuriamos II ir III pensijų pakopos. Finansų teorijoje vyrauja taisyklė, kad taupymui turėtų būti atidedama bent 10 proc. žmogaus pajamų. Laikykime, kad 2 proc. į antrą pakopą už mus jau atideda valstybė, tad atsakomybė už likusius 8 proc. tenka mums patiems. Vidutinį atlyginimą gaunantis asmuo, nenorintis ateityje priklausyti nuo aplinkybių ar vaikų malonės, turėtų taupymui skirti bent 100-200 litų per mėnesį ir atitinkamai įmokas didinti 2 proc. kasmet pagal atlyginimo augimą. Tada jis per 40 metų tomis pačiomis sąlygomis sukauptų 246-428 tūkst. litų.

Jei valstybė nebūtų sumažinusi įmokų į II pakopos sąskaitas nuo 5,5 proc. iki 2 proc., tuomet uždirbančiojo 3.000 litų „ant popieriaus“ sąskaita pasipildytų 165 litais per mėnesį, vietoje dabartinių 60 litų. Todėl siekiant sutaupyti milijoną, papildomai į III pakopą jau tereiktų atidėti po 410 litų per mėnesį, kai įmoka didinama 2 proc. kasmet. Taip II pakopos PF sąskaitoje sutaupyta suma per 40 metų pasiektų 257 tūkst. litų, o III pakopos – 745 tūkst. litų. Reikia tikėtis, kad Vyriausybė susirūpins būsimų pensininkų ateitimi ir racionaliai pradės vertinti taupymo senatvei naudą, kadangi mažiau finansiškai raštingi gyventojai patys taupyti niekada nesusipras.

Milijonas litų, paverstas anuitetu, vyrui galėtų užtikrinti 6.974 litų, o moteriai – 4.783 litų pensiją per mėnesį. Atitinkamai, skiriama 100-200 litų įmoka į III pakopos PF sąskaitą po 40 metų galėtų virsti papildoma 1.715-2.985 litų pensija vyrams, ir 1.176-2.047 litų pensija moterims.

Pinigai praranda vertę

Sutaupyti milijoną litų per ilgą laikotarpį yra sąlyginai paprasta iš dalies dėl vienos priežasties – laikui bėgant infliacija mažina pinigų vertę, tačiau atitinkamai didina pajamas nominalia išraiška ir taupymui skiriamą sumą. Tai reiškia, kad šiandien milijonas litų yra gerokai vertingesnis nei milijonas litų po 40 m.

Pavyzdžiui, esant vidutinei 1 proc. metinei infliacijai, reali milijono vertė po 40 metų siektų 671.653 šiandienių litų, o esant 2 proc. infliacijai milijonas tebūtų vertas 452.890 šiandienių litų.

Tai nesumenkina taupymo vertės – šiandien juk milijono litų neturite. Net ir skaičiuojant realią taupomų lėšų vertę, per 40 metų įneštos įmokos gali ir padvigubėti, ir patrigubėti, priklausomai nuo investicijų grąžos.

Minėtu atveju, kai grąža siekia 5 proc., 3000 litų uždirbantis asmuo, kol sutaupytų milijoną, iš viso iš savo kišenės į III pakopą per 40 metų atseikėtų 360 tūkst. litų, o dar 43 tūkst. litų subyrėtų iš valstybės į II pakopos sąskaitą – iš viso 403 tūkst. litų nominalia išraiška, arba 269 tūkst. litų realia (dabartine) verte.

Rizika

PF lėšas investuoja į finansinius instrumentus, kurie skirstomi į kategorijas pagal galimą riziką ir investicijų grąžą. Mažiausiai rizikingi instrumentai pasirūpina, kad įmokos būtų išsaugotos, tačiau tikėtis didelės grąžos neverta. Tuo tarpu rizikingiausios investicijos trumpuoju laikotarpiu gali sužerti dešimtimis ir šimtais procentų siekiančius prieaugius, tačiau gali būti, kad kurį laiką portfelyje bus ir panašaus dydžio nuosmukiai.

Pastaroji finansų krizė parodė, ką gali finansų rinkos – Lietuvos pensijų fondų turtas buvo stipriai kritęs, tačiau, kaip ir įprasta finansų rinkose, po krizės turto vertė atsistatė ir pensijų fondai toliau augina senatvei kaupiamas lėšas. Įžengus į ekonominės plėtros laikotarpį turto vertė turi potencialo didėti dar labiau.

Pavyzdžiui, jei aptarto menamo 3.000 litų „ant popieriaus“ uždirbančio asmens turtas kas metus augtų ne po 5 proc., o po 8 proc., tuomet per 40 metų sukaupta suma siektų jau ne milijoną, o beveik 2 mln. litų. Atitinkamai, jei grąža tesiektų 3 proc., per 40 metų jis sukauptų 670 tūkst. litų.

Finansų rinkos iš dalies yra savotiška loterija – jei rinkos Jūsų gyvenimo laikotarpiui bus palankios, senatvei sukaupsite daugiau. Tačiau kad ir kokios būtų rinkos, galioja taisyklė – kuo daugiau atidėsi, tuo daugiau ir sukaupsi.

Kuo vyresnis žmogus, tuo mažesnę riziką jis turėtų prisiimti – taip bus išvengiama, kad prieš pat išeinant į pensiją jo turtas gali būti smarkiai nuvertėjęs. Tuo tarpu jauniems žmonėms patariu nebijoti rizikos, kadangi akcijų rinkos per ilgą laikotarpį atsistato po nuosmukių ir ilgainiui uždirba didesnę grąžą. Kertiniai investavimo principai ilgam laikotarpiui, ypač kuomet trūksta finansinių žinių, – investuoti periodiškai, pradėti tą daryti kuo anksčiau, ir prisiminti, kad kuo daugiau bus atidėta, tuo daugiau bus ir sukaupta.

Kol valstybė skatina taupymą III pakopoje, itin palanku naudotis mokesčių lengvata – jau po kelių mėnesių nuo įmokų, kurios bus pervestos šiemet, bus galima susigrąžinti iki 15 proc. vertės, kurias taip pat galima skirti taupymui. Jei mūsų menamas milijonierius mokesčių lengvata nebūtų pasinaudojęs, vietoje milijono jis po 40 metų turėtų 873 tūkst. litų.

Pastaba: visuose skaičiavimuose įvertinta, kad taikomas 1proc. metinis turto valdymo mokestis.

Kovoje dėl pensijų kyla kartų konfliktas

Vyresni žmonės pasitiki valstybinio socialinio draudimo fondu („Sodra“) ir norėtų, kad visa pensija būtų mokama tik iš jo, tuo tarpu dauguma jaunesnių nei 39 metų gyventojų norėtų, kad jų pensija būtų sudaryta iš kelių pakopų, rodo visuomenės apklausos tyrimas. Tačiau abi kartos sutaria – politikai tiek ateitimi, tiek dabartimi turėtų rūpintis vienodai ir ieškoti subalansuoto pensijų klausimo sprendimo.

 44,1% Lietuvos gyventojų mano, kad bent dalis pensijos turi būti kaupiama privačiai: 19,8 proc. visų apklaustųjų norėtų dalį pensijos kaupti pensijų fondų sąskaitose, o 24,3 proc. gyventojų mano, kad jų pensija turėtų priklausyti nuo jų pajamų, todėl pensijai reikia kaupti tik pensijų fonduose. Visą pensiją gauti tik iš vieno šaltinio – „Sodros“ – norėtų gauti 34,9 proc. Lietuvos gyventojų, parodė tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nuomonės šiuo klausimu neturi 21% gyventojų.

Tačiau daugiausia „Sodra“ pasitiki vyriausi žmonės: vien iš šio fondo pensiją gauti norėtų maždaug pusė vyresnių nei 50 metų gyventojų. Tačiau su tuo sutiktų tik 16,5 proc. jaunesnių nei 29 metų respondentų ir 25,1 proc. 30-39 metų amžiaus apklaustųjų.

„Akivaizdu, kad jaunesni žmonės labiau pasitiki savo jėgomis ir norėtų turėti daugiau galimybių patiems kontroliuoti savo mokamus mokesčius į kaupiamą kapitalą būsimai pensijai. Vyresni žmonės nori būti užtikrinti savo pragyvenimu ir tuo, kad jiems bus atlyginta už viso gyvenimo darbą. Problema ta, kad dabartinis jaunimas po kelių dešimčių metų nebegalės reikalauti to paties, kadangi pasikeitusi gyventojų amžiaus struktūra lems gerokai mažesnį dirbančiųjų skaičių, lyginant su pensinio amžiaus žmonėmis – „Sodra“ surinks santykinai mažiau perskirstymui reikalingų lėšų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Anot jo, daugiapakopė pensijų sistema daugumai žmonių leidžia išvengti turto vertės svyravimo ir pajamų negavimo rizikos skirtingais valstybės ekonomikos pakilimų ir nuosmukių ciklo etapais. Pavyzdžiui, „Sodra“ suteikia garantijų, kad žmogus, kuris dėl vienokių ar kitokių priežasčių buvo izoliuotas nuo darbo rinkos, senatvėje turės minimalų pragyvenimo šaltinį. O dirbantiesiems efektyvesnė pensijų fondų sistema, investuojanti pinigus ir ilgainiui galinti sukrauti didesnį kapitalą.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas pažymi, kad kuo jaunesnis žmogus, tuo aktualesnis jam privatus taupymas – ilguoju laikotarpiu uždirbamos palūkanos ne tik nuo sukaupto turto, bet ir nuo anksčiau uždirbtų palūkanų.

Dabartimi ir ateitimi reikia rūpintis vienodai

Tik 15 proc. apklaustųjų mano, kad politikai, spręsdami šiandienines „Sodros“ problemas ir negalvodami, kaip reikės pensijas mokėti didėjančiam pensininkų skaičiui ateityje, elgiasi teisingai. 34,7 proc. respondentų atsakė, kad pirmiausia turi būti galvojama apie būsimų pensininkų ateitį, o dauguma, 49,3 proc. gyventojų, tikina, kad planuojant ateitį neturi būti pamiršta ir šiandienos situacija.

„Kyla kartų konfliktas – vyresni žmonės norėtų visus surenkamus mokesčius plačiai išdalinti ir gauti didesnes pensijas negalvojant apie valstybės ateities perspektyvas, tuo tarpu jaunesnė visuomenės dalis žvelgia į ilgo laikotarpio horizontą, ir supranta, kad jei socialinė sistema nebus subalansuota, po kelių dešimtmečių jų pensijos bus gerokai mažesnės“, – aiškina Š. Ruzgys.

Mažiausiai ateitimi rūpinasi vyresni gyventojai, taip pat neturintys vidurinio išsilavinimo – 30 proc. vyresnių nei 70 metų gyventojų ir 26 proc. vidurinės mokyklos nebaigusiųjų atsakė, kad pirmiausia, sprendžiant „Sodros“ problemas, reikia rūpintis dabartimi.

„Be abejo, siekti asmeninės naudos, yra racionali žmogaus elgsena. Tačiau kuomet jaunesnių ir vyresnių žmonių interesai skiriasi, būtina ieškoti kompromiso – negalima rūpintis vienos kartos gerove, nuskriaudžiant kitus“, – teigia A. Bakšinskas.

Šia apklausa taip pat nustatyta, kad 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus. Apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.

60,3 proc. gyventojų mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, 23,2 proc. respondentų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.

Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo.

„Pagal dabartinius mokesčius, kurie atskaitomi socialiniam pensijų draudimui, ir prognozuojamas pensijas, tampa panašu, kad ateityje dirbantieji, o ypač daugiau uždirbantieji, gali neatgauti trečdalio, o kartais ir žymiai daugiau „Sodrai“ sumokėtų mokesčių. Tai tikrai nėra skatinantis veiksnys dirbti skaidriai ar likti Lietuvoje“, – vertina Š. Ruzgys.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Neviltis dėl būsimos pensijos skatina emigruoti

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, rodo apklausos duomenys. Trečdaliui dirbančiųjų apskritai nebesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius.

Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc. tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktos apklausos dalyvių. 23,2 proc. gyventojų vertina, kad pensijų sistema Lietuvoje neturi jokios įtakos emigracijai, o nuomonės šiuo klausimu neišsakė 16,5 proc. dalyvių.

„Sunki dabartinė socialinės sistemos padėtis ir mažos valstybės galimybės didinti pensijas lemia, kad jauni žmonės sunkiai gali tikėtis didesnių teigiamų pokyčių tuomet, kai jie patys turės gauti pensiją. O jauni žmonės, ypač labiau išsilavinę, dažniausiai labiau domisi savo finansais ir būsimais pragyvenimo šaltiniais, todėl ieško geresnių perspektyvų svetur“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jauni žmonės mažiausiai patenkinti pensijų sistema – 67 proc. iki 29 metų amžiaus gyventojų atsakė, kad pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje. Tuo tarpu taip temano 43,1 proc. vyresnių nei 70 metų apklaustųjų, o 43,7 proc. senjorų šiuo klausimu nuomonės neturi.

„ Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui vidutiniškai nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O „Sodros“ finansinės galimybės mokėti pilnavertes pensijas būsimiems pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – aiškina Š. Ruzgys.

Nesvarbu koks atlyginimas

Tyrimas taip pat parodė, kad trečdaliui (31,7 proc.) dirbančių asmenų (21,9 proc. visų gyventojų) nėra jokio skirtumo, ar darbdavys moka jam viešą atlyginimą ir sumoka visus mokesčius. Taip gyventojai atsakė paklausti, ar įmokos į pensijų fondus paskatino siekti skaidraus atlyginimo. Nedirbantys nurodė 30,8 proc. visų apklaustųjų.

„Pasitikėjimas valstybe ir šešėlinės ekonomikos lygis yra tiesiogiai susiję – kuo pasitikėjimas mažesnis, tuo didesnė šešėlinė ekonomika. Deja matome, kad šiuo metu vykdoma valstybės socialinė politika nemotyvuoja spręsti ir tokių socialinių negandų, kaip mokesčių vengimas, korupcija ir kita“, – pažymi Š. Ruzgys.

Kiti 20,6 proc. visų gyventojų, teigė netikintys, kad valstybė tęsės pažadus sugrąžinti įmokas į pensijų fondus, todėl neėmė siekti skaidresnio atlyginimo. 14,3 proc. teigė kad turėjo dar vieną priežastį reikalauti skaidraus atlyginimo, o 12,4 proc. norėtų skaidraus atlyginimo siekti, bet negali paveikti darbdavio.

Apklausos duomenimis 89,1 proc. gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9 proc. respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų.

Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus tepritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibusas“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Tyrimas: Lietuviai prieštarauja sumažintoms įmokoms į pensijų fondų sąskaitas

Didžioji dauguma visuomenės nėra patenkinta dabartine pensijų sistema ir toliau nesutinka su Vyriausybės sprendimu sumažinti įmokas į asmenines sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose, atskleidžia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nepasitikėjimas valstybės politika mažina domėjimąsi antra pakopa.

89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9% respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų. Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus pritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

„Apklausa parodė, kad gyventojai jaučia rimtą nerimą dėl savo ateities senatvėje, dėl „Sodros“ mokamų pensijų. Pensijų fondai vertinami kaip tam tikra išeitis, tačiau ir čia yra problemų, tame tarpe ir psichologinių dėl nestabilios socialinės apsaugos politikos“, – teigia Vladas Gaidys, „Vilmorus“ direktorius.

Patvirtina

Tai, kad gyventojai neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į asmenines pensijų fondų sąskaitas, parodė ir ankstesni tyrimai: pernai gegužę „OmniCom Media Group“ atlikta apklausa nustatė, kad įmokų sumažinimui nepritaria 85,5 proc. Lietuvos gyventojų. Vertybinių popierių komisijos birželį organizuota apklausa parodė, kad 61% gyventojų nepasinaudotų suteikta galimybe nutraukti II pakopos pensijų fondo sutartį ir grįžti į „Sodrą“.

„2003 m. vykdyta pensijų sistemos reforma ir sudėti pamatai lėšų kaupimui pensijų fonduose turėjo spręsti ilgalaikes problemas, kilsiančias po kelių dešimtmečių. Tačiau priimti politiniai sprendimai sumažinti pervedimus į asmenines sąskaitas pensijų fonduose yra skirti užkaišyti lėšų trūkumą trumpuoju laikotarpiu, kuris atsirado dėl neatsakingo ankstesnės vyriausybės planavimo. Norėtųsi, kad politikai imtųsi greičiau taisyti klaidas ir imtų labiau rūpintis ilgalaike valstybės gyventojų ateitimi“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nesidomi dėl nepasitikėjimo

64,1 proc. gyventojų vertina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe – dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai. 16,9 proc. apklaustųjų vertina, jog mažą susidomėjimą lemia lūkesčiai, kad valstybė jais vis tiek kažkada pasirūpins, o 9,3 proc. – mano, kad nesidomėjimą lemia įsitikinimas, kad pensijų fonduose dabar tiesiog sukaupta per mažai pinigų. 7,8 proc. apklaustųjų tikina investuojantys papildomai patys ir neketinantys niekuo pasitikėti.

„Be jokios abejonės, net ir dalyvaudamas abejose, „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų sistemose, žmogus negali būti užtikrintas kad senatvėje turės pakankamas pajamas. Kaip žinia, išėjus į pensiją reikėtų gauti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši. Tačiau pagal dabartinius pavedimus į pensijų fondus vidutinis statistinis lietuvis iš „Sodros“ ir savo sukauptų lėšų pensijų fonde išeidamas į pensiją galėtų tikėtis apie 40-50% buvusių pajamų. O daugiau uždirbantys žmonės dėl „Sodros“ pensijos lubų gali tikėtis dar mažiau“, – Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys skaičiuoja, kad įmokas į PF sumažinus nuo 5,5%, iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio sąskaitą kas mėnesį pasiekia 41 Lt, vietoje 115 Lt nesumažintomis įmokomis. Per 40 m., atlyginimams kasmet augant po 3%, o investicijoms uždirbant 5% vidutinę metinę grąžą, mažesnėmis įmokomis PF sąskaitoje sukauptas turtas pasiektų 77 tūkst. Lt, vietoje 212 tūkst. Lt. Atitinkamai ir planuojama pensijų išmoka iš II pakopos pirmu atveju tesiektų 370-540 Lt vietoje 1010-1.500 Lt.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibus“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Pensijų fondai daugiausia galimybių uždirbti įžvelgia Lietuvoje

Antros pakopos pensijų fondų investicijos Lietuvoje per trečią ketvirtį išaugo 31,58% – būsimųjų pensininkų parama Lietuvos Vyriausybei ir kitiems šalyje veikiantiems ūkio subjektams sudarė iš viso 1,033 mlrd. litų, arba daugiau nei 1% šiemet prognozuojamo BVP. Valdytojai, siekdami, kad pensijos būtų adekvačios šalies ekonominei raidai, žada ir toliau remti šalies kapitalo rinką.

 „Pensijų fondų investicijas Lietuvoje augina didesnės grąžos lūkesčiai – artimiausiais metais numatomas ekonomikos atsigavimas didins užsienio investuotojų pasitikėjimą ir augins lietuviško turto vertę. Be to, siekiant, kad pensijos ateityje būtų adekvačios Lietuvos makroekonominėms tendencijoms per kaupimo laikotarpį, pensijų fondai turi išlaikyti dalį investicijų Lietuvoje. Kitaip kiltų rizika, kad pensijų fondų investicijų grąža gali neatitikti Lietuvos ekonomikos plėtros tempo“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vien į Vyriausybės vertybinius popierius (VP), kuriais valstybė rinkoje pasiskolina pinigų išlaidoms finansuoti, II pakopos pensijų fondai investicijas per III ketvirtį padidino 51,63%, iki 681,9 mln. litų – tai beveik penktadalis (18,5%) viso jų valdomo turto. Tokia suma padengtų 8,5% šiemet prognozuojamo valstybės biudžeto deficito, sudarysiančio apie 8 mlrd. litų.

„Pensijų fondų noriai investuoja į Vyriausybės skolos VP dėl to, kad jų grąža yra didesnė nei daugumos kitų aplinkinių šalių vyriausybių platinamų atitinkamos trukmės VP, tuo tarpu rizika namų rinkoje yra mažesnė. Pensijų fondai ir toliau seks rinkos situaciją, o esant patrauklioms sąlygoms fondų dalyviams, mielai ir toliau rinksis vietos rinkoje esantį turtą. Tai smarkiai prisideda prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros – finansuojama čia veikiančių ūkio subjektų veikla. Žinoma, pensijų fondų galimybės investuoti šiuo metu yra smarkiai sumažėjusios dėl apkarpytų įmokų į būsimų pensininkų sąskaitas iš „Sodros“, – teigia Š. Ruzgys.

II pakopos pensijų fondų turtas spalio pabaigoje sudarė 3,726 mlrd. litų – pasiteisinusios pensijų fondų investicijos „Sodros“ pervestą dalyvių turtą padidino 204,17 mln. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, valdomuose 9 pensijų kaupimo bendrovių. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,9 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. BVP.

Būsimiems pensininkams investicijos per metus uždirbo 275 mln. litų

Būsimų pensininkų turtą finansų rinkos augino jau keturis mėnesius iš eilės, o 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iš investicijų uždirbta grąža siekia daugiau nei 275 mln. litų. Sparčiau auginti lietuvių santaupas senatvei leidžia ir atsigavimo ženklai darbo rinkoje.

Per spalį Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo 20,03 mln. Lt – tai jau ketvirtas sėkmingas mėnuo iš eilės. Iš viso nuo pernykščio lapkričio pradžios iki šiemet spalio pabaigos pensijų fondų turtas padidėjo iš viso 628,47 mln. litų. Iš šios sumos investicijų grąža sudaro 275,12 mln. Lt, tuo pat metu „Sodra“ būsimiesiems pensininkams pervedė 353,35 mln. Lt. Bendras būsimųjų pensininkų sukauptas turtas pasiekė 3,726 mlrd. litų, tai 204,17 mln. Lt daugiau, nei į pensijų kaupimo sąskaitas pervedė „Sodra“.

„Finansų rinkos tebedžiugina prieaugiais ir leidžia valdytojams auginti pensijų fondų dalyvių turtą. Kiek sparčiau gyventojų santaupos senatvei ėmė didėti ir dėl atsigaunančios darbo rinkos. „Sodros“ įmokos pradeda augti, tačiau dėl ekonominės krizės ir Vyriausybės sumažintų pavedimų jos tebėra 4 kartus mažesnės nei prieš dvejus metus“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

„Sodra“ į antros pakopos pensijų fondų sąskaitas lapkritį numato pervesti 27,99 mln. Lt – didesnių pervedimų per mėnesį šiemet nebūta. Vidutiniškai vieno būsimo pensininko sąskaita lapkritį bus papildyta 28,14 Lt – ši suma auga ketvirtą mėnesį iš eilės, mažiausia ji buvo šiemet gegužę, kuomet vienam asmeniui „Sodra“ tepervedė 25,97 Lt, o iš viso į pensijų fondų sąskaitas – 25,88 mln. Lt. Tiesa, dar 2008 metais, kuomet įmokų į pensijų fondų sąskaitas Vyriausybė nebuvo apkarpiusi, kas mėnesį vieno asmens sąskaitą pasiekdavo vidutiniškai po 101 Lt.

„Vyriausybei nukėlus planus atstatyti pervedimus į pensijų fondus ir nerodant iniciatyvų pasirūpinti būsimų pensininkų gerove, kyla galvosūkis, kaip spręsime ateityje kilsiančias problemas. Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O ateityje „Sodros“ finansinės galimybės vykdant tuometinius įsipareigojimus pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – teigia Š. Ruzgys.

Sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Vyriausybė nusprendė 2008 m. pabaigoje, o 2009 m. viduryje įmokos nurėžtos iki 2 proc. Dėl to būsimieji pensininkai jau prarado daugiau nei 850 mln. Lt turto.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

ES: Turėsime rinktis – mažesnės pensijos, didesni mokesčiai arba vėlesnė pensija

 Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas ir kaip Europos Sąjunga (ES) galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

 „Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau. Į pensiją išėjusių europiečių skaičius palyginus su juos išlaikančiais iki 2060 metų padvigubės – tokia situacija yra nestabili“, – paskelbdamas konsultacijas sakė EK komisaras Laszlo Andor.

Šiuo metu dauguma Europos valstybių jau sprendžią šią problemą kurdamos trijų lygių pensijų sistemą – valstybinę, kaupiamą II pakopos pensijų fonduose ir savanoriškai, iš savo lėšų, kaupiamą pensijas. Ekspertai mano, kad išspręsti senstančios visuomenės problemą galima tik pasiekus, kad pensijas susikauptų patys asmenys, o ne jų mokėjimą palikti vis mažėjančiam jų vaikų skaičiui, kaip yra dabar.

„Šis EK dokumentas signalizuoja Lietuvai, kad visuomenės senėjimas verčia daryti esmines pertvarkas ne tik „Sodros“ valdymo ar mokesčių tarifų lygiu, bet reformuoti patį mąstymą – Lietuvos valdžia ir mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Jeigu nesudarysime sąlygų jiems patiems sukaupti senatvėje, mūsų anūkams jų išlaikymas bus per sunki našta“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Tačiau kol kas tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas nesirūpina tolima perspektyva ir per 2009-2010 metais iš būsimųjų pensininkų jau paėmė daugiau kaip 625 mln. litų, kurie vien palūkanų per tuos pusantrų metų būtų uždirbę dar maždaug 25 mln. litų. Seimo sprendimas ir ateityje palikti įmokas 2 proc. vietoj numatytų 5,5 proc. iš būsimųjų pensininkų kasmet atims dar maždaug po 500-600 mln. litų.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę apie 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais, nepaisant pastarojo laikotarpio krizių, papildomai uždirbta apie 150 milijonų litų.

Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Informacijai – nuoroda į EK pranešimą:

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/905&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en

Papildomai pensiją kaupusiems išmokėta suma per metus padvigubėjo

 Papildomai pensijai kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems nuo Pensijų kaupimo sistemos starto iki 2010 m. liepos 1 dienos jau išmokėta 27,75 mln. litų arba 113 proc. daugiau palyginus su situacija prieš metus, kai bendra išmokų suma siekė 13 mln. litų. Ši suma buvo išmokėta 9,3 tūkst. asmenų, kurie išėjo į pensiją, arba kaip paveldėjimas artimiesiems tų kaupėjų, kurie išėjo Anapilin.

 „Reikia atkreipti dėmesį, kad sparčiai auga ne tik bendra suma, kuri jau išmokėta išėjusiesiems į pensiją ir papildomai kaupusiems jai lėšas, bet ir didėjanti vidutinė išmoka. Be to, padidėjo išmokų skaičius išėjusiems į pensiją žmonėms, palyginus su išmokomis mirusiųjų kaupėjų artimiesiems. Investicijos yra ilgalaikis procesas ir dauguma pasirinkusiųjų kaupti papildomą pensijos dalį tai pradėjo daryti likus daugiau nei penkeriems metams iki pensijinio amžiaus, todėl jų skaičius ateityje didės vis sparčiau“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Didžioji išmokų dalis – 18,5 mln. litų – buvo išmokėta 4,8 tūkst. į pensiją išėjusių žmonių, kurie papildomai kaupė lėšas. O štai 9,25 mln. litų išmokėta 4,5 tūkst. mirusių būsimųjų pensininkų, kaupusių papildomą pensijos dalį, artimiesiems.

Lyginant šių ir praėjusių metų liepos 1 d. rezultatus, išmokų skaičius padidėjo tik 68,7 proc. – tai reiškia, kad šoktelėjo pačių išmokų dydžiai. Bendra vidutinė išmoka nuo praėjusių metų liepos pradžios išaugo 27,5 proc. – nuo 2330 iki 2970 litų.

Pasak A. Bakšinsko, nors vidutinė išmoka siekia beveik 3 tūkst. litų, tačiau paprastai kiekvienu atveju išmokamos sumos labai skiriasi. Yra ir tokių žmonių, kurie vos per keletą metų sugebėjo papildomai sukaupti dešimtis tūkstančių litų.

Tačiau būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Specialistai apskaičiavo, kad dėl sumažintų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas jau dabar nepervesta apie 640 mln. litų, o iki metų galo ši suma pasieks 0,92 milijardo litų. Be to, papildomai nepervestos lėšos būsimiems pensininkams jau būtų uždirbusios dar apie 25 mln. litų.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2010 metų birželio 30 dieną buvo daugiau kaip 3,5 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pranešimas apie Investicijų valdymo įmonių asociacijos pavadinimo pasikeitimą

 2010 m. balandį Investicijų valdymo įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas nusprendė pakeisti asociacijos pavadinimą iš „Investicijų valdymo įmonių asociacija“ į „Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (trump. LIPFA).

Planuojama, kad 2010 m. liepos mėnesį Juridinių asmenų registre bus įregistruoti asociacijos įstatų pakeitimai, susiję su asociacijos pavadinimo pasikeitimu.

Daugiau informacijos:

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija

Šarūnas Ruzgys

Prezidentas

Tel.: + 370 5 2393 567

Pensijų fondų investicijos Lietuvoje viršijo 850 milijonus litų

„Valdydami busimųjų šalies pensininkų turtą, stengiamės investicijas paskirstyti taip, kad didelė ir stabili jų dalis liktų cirkuliuoti Lietuvoje ir prisidėtų prie mūsų valstybės finansų ir ekonomikos stabilumo bei gerovės. Kaip ir anksčiau, stambiausia lėšų dalis buvo nukreipta Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti, į kuriuos investuota suma šiuo metu siekia 533,3 mln. litų. Tai reiškia, kad pensijų fondai aktyviai prisideda prie Lietuvos Vyriausybės finansinių poreikių tenkinimo, taip pat reikalingiausių visuomenės projektų finansavimo“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Dėl pasiteisinusių investicijų iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šių metų kovo mėnesį jau buvo sukaupę 3,5 milijardus litų turto. Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, o fondų turtas jau buvo didesnis 163 mln. litų nei „Sodra“ pervedė lėšų, netgi atskaičiavus padarytus atskaitymus už valdymą bei beveik 21 milijoną litų siekusias išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems dirbantiesiems bei mirusiųjų kaupėjų paveldėtojams.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.