Blog

LIPFA: pensijų reformoje užmaskuotas tikslas nacionalizuoti privačias santaupas

Seimui ketvirtadienį patvirtinus pensijų reformos pakeitimus, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) perspėja, kad pensijų reforma maskuojamas tikslas galiausiai nacionalizuoti privatų žmonių turtą – II pakopoje sukauptas santaupas pensijai.

Šiuo metu II pakopoje yra sukaupta beveik 3 mlrd. eurų ateities pensininkų lėšų. LIPFA teigia, kad privatų kaupimą su galimybe artimiesiems paveldėti pensijų santaupas neabejotinai diskredituoja planai perduoti anuitetų mokėjimą „Sodrai“, kas de facto reikštų privačių lėšų nacionalizavimą.

„Didžiausia rizika kyla dėl planų valstybei monopolizuoti anuitetų mokėjimą ir tokiu būdu nacionalizuoti gyventojų privačiai visą gyvenimą asmeninėmis lėšomis pensijai taupytas lėšas. Tai panašu ne į toliaregišką reformą, bet veikiau į gudrų gyventojų lėšų nacionalizavimo planą. Kaip kitaip turėtume vadinti tai, kai visą gyvenimą žmonių kauptos lėšos, jam išėjus į pensiją pervedamos vieninteliam išmokų mokėtojui – „Sodrai“, be teisės paveldėti“, – atkreipia dėmesį LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad II pakopoje sukauptos lėšos yra privati žmogaus nuosavybė, todėl tokių dviprasmiškų, galimai su Konstitucija bei konkurencijos pažeidimais monopolizuojant rinką gresiančių nuostatų atsiradimas teisės aktuose yra mažų mažiausiai nesuprantamas.

„Įvertinę ne kilnų tikslą deklaruojančius reformos autorių teiginius, o juodu ant balto išdėstytas teisės aktų nuostatas, vis dėlto esame priversti pasakyti, kad galutinis rezultatas gali būti visai ne toks, kokio tikimasi. Išlaikyta nedžiuginanti tradicija būtinai dar kartą koreguoti sistemą, tačiau palikta daugybė galimai Konstitucijai, konkurencijai prieštaraujančių, o kartu ir teisines problemas užprogramuojančių vietų. Tai gali sulėtinti II pakopos vystymąsi, o pesimistiniu scenarijumi – netgi nublokšti į sąstingio etapą“, – sako LIPFA vadovas.

LIPFA vadovas atkreipia dėmesį, kad kartu su reformos paketo įsigaliojimu bus pažeisti teisėti lūkesčiai ir tų II pakopos dalyvių, kurie savo senatvei ėmė kaupti remdamiesi kitokiomis pradinėmis sąlygomis bei įstatymuose įtvirtinta palankesne kaupimo formule.

Per paskutinę ekonomikos krizę valdžia vienpusiškai pablogino jiems taupymo sąlygas, o dabar dar ir nesilaiko Konstitucinio Teismo įpareigojimo praradimus kompensuoti.

„Pakeitimai iš esmės griauna II pakopą kaip funkcionuojančią privataus kaupimo sistemą ir pažeidžia žmonių pasitikėjimą valstybe, kuri aukščiausiu lygiu ignoruoja konstitucinę pareigą vykdyti savo įsipareigojimus. Neabejotina, kad valstybė tokiu būdu atsiduria nepasitikėjimo zonoje ir tai gali paveikti II pakopos pensijų fondų dalyvių elgesį“, – sako Š. Ruzgys.

Neatmestina, kad mažas arba vidutines algas uždirbantys, kartu ir suinteresuoti bent jau ne mažesne valstybės paskata nei dabar, apskritai nebenorės taupyti ir mieliau rinksis vartojimą šiandien. Žinant, kad nemaža dalis visuomenės gyvena nuo algos iki algos ir papildomų pinigų neturi ne pramogoms, o taupymui, toks scenarijus yra net labai tikėtinas.

„Balandžio pabaigoje Eurostatas pirmą kartą paskelbė Europos Sąjungos namų ūkių santaupų lygį. Paaiškėjo, kad tik Lietuvoje ir Kipre 2016 metais jos buvo neigiamos, atitinkamai -0,4 ir -1 proc. Tai indikuoja, kad vis dar nesame pasiekę europinio gerovės lygio, kuomet nereikia rinktis tarp dviejų skausmingų pasirinkimų – dabar ar pensijai. Žinant, kaip sparčiai blogėja šalies demografija ir mažėja dirbančiųjų, būsimų pensininkų išlaikymo klausimas ne perkeltine, o tiesiogine prasme taps jų pačių rūpesčiu, tačiau to nenorima pripažinti“, – sako Š. Ruzgys.

LIPFA laikosi pozicijos, nei dabar, nei ateityje neturėtų būti laikomasi konfrontuojančio požiūrio į II pakopą, tačiau jos masiškumas kaupimą padarytų efektyvesniu ne tik pačiam kaupiančiajam, bet ir valstybei, nes ateityje nuimtų nuo jos dalį finansinės naštos.

Anot LIPFA vadovo, dabar II pakopa nuolat pasmerkiama politiniams skersvėjams, nes atidarinėjami langai, kuomet galima iš jos pasitraukti, įteisinamos taupymo atostogos, kuomet metus galima pasirinkti apskritai netaupyti.

„Esame nedidelė rinka. Be mūsų visų pastangų, II pakopos efektyvumas pats savaime neatsiras, todėl reiktų ją stiprinti, o ne klibinti ar draskyti. Kol kas nesame tikri, po kiek laiko pasimatys dabartinės reformos padariniai tiek pačiai sistemai, tiek joje dalyvaujančiam verslui, tačiau peršasi mintis, jog mažinant ir taip nuosekliai mažėjančius turto valdymo mokesčius siekiama rinką paversti neptrauklia privatiems žaidėjams. Jei taip nutiktų, būtų įkurta dar viena valstybinė bendrovė, kurią, deja, turėtų išlaikyti visi mokesčių mokėtojai”, – sako Š. Ruzgys.

Tam, kad pensijų sistemos pakeitimai įsigaliotų nuo 2019 metų sausio 1 dienos, juos dar turi pasirašyti prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pensijų sistemos pokyčių įdiegimas užtruktų mažiausiai metus – fondų valdytojai

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui skubant pensijų reformai pritarti dar birželį, 2019 metų sausio 1 diena yra nerealus terminas tikėtis pokyčių funkcionavimo praktiniame lygmenyje, kurį užtruktų pakeisti mažiausiai vienerius metus.

Prognozuojama, jog įskaitant poįstatyminius teisės aktus, įvairias naujas tvarkas, taisykles bei metodikas, tektų kurti ir naujas integruotas, sudėtingas informacines sistemas, dėl kurių vienu metu kiltų ypač didelis ir taip paklausių kvalifikuotų IT specialistų poreikis.

Detaliai situaciją reglamentuojantis paaiškinimas ir prašymas atidėti pokyčių, jeigu jie bus patvirtinti, įsigaliojimą, išsiųstas Seimo Socialinių reikalų ir darbo bei Biudžeto ir finansų komitetų vadovams bei nariams.

„Pensijų kaupimo kokybė yra neatsiejama nuo sklandaus pokyčių įgyvendinimo praktiniame lygmenyje. Pensijų kaupimo sritis yra labai griežtai ir išsamiai reglamentuojama veikla. Paprastai kalbant, jei keisis žaidimo taisyklės, praktiškai iš naujo turės būti aprašytas ir reglamentuotas kiekvienas žingsnis. Mūsų vertinimu, tai užtruks mažiausiai 12 mėnesių“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis.

Pensijų kaupimo įstatymu yra numatyta priimti bent 12 poįstatyminių teisės aktų, pradedant pensijų fondų taisyklėmis ir investavimo strategijų reglamentavimu ir baigiant pensijų fondų dalyvių informavimo tvarka.

LIPFA žiniomis, nė vienas poįstatyminis teisės aktas dar nėra pradėtas rengti, nėra teiktas ir derinimui su susijusiomis institucijomis, rinkos dalyviais, ką privaloma daryti pagal teisėkūros ir Lietuvos banko įstatymus.

Šių poįstatyminių teisės aktų sukūrimas ir patvirtinimas gali užtrukti mažiausiai 3-6 mėnesius, o nesant įstatymą aiškinančių teisės aktų, pensijų fondų valdymo bendrovės negalėtų net pradėti įgyvendinamųjų darbų pensijų kaupimo bendrovėse.

Po šių poįstatyminių teisės aktų paskelbimo, pensijų kaupimo bendrovių ir jų valdomų fondų pertvarkymas truktų mažiausiai 6 mėnesius.

Vadovaujantis nauju Pensijų kaupimo įstatymu ir poįstatyminiais teisės aktais pensijų fondų valdymo įmonės turėtų sukurti naujus 8 fondus, automatinį klientų įtraukimo mechanizmą, pakeisti galiojančią bendroves keičiančių dalyvių modelį, dalyvių perkėlimo į turto išsaugojimo fondą mechanizmą. Be to, tektų persirašyti visas sutartis ir įgyvendinti operacinius pakeitimus– su „Sodra“, vertybinių popierių depozitoriumu, Euroclear‘u, investicijų tarpininkais, tiekėjais.

T.Gudaitis atkreipia dėmesį, kad ir taip trūkstant kvalifikuotų IT specialistų, visos pensijų fondų valdymo bendrovės praktiškai vienu metu dar labiau įkaitins situaciją rinkoje, kurioje, be kita ko, ir   darbdaviai turės diegti su mokesčių reforma susijusius IT pakeitimus.

„Technologijoms sparčiai žengiant į priekį, vien tik numatytiems einamiesiems darbams IT specialistai ar jų komandos yra rezervuotos į priekį. Akivaizdu, kad tokios sudėtingos ir jautrios srities negalima patikėti pradedantiesiems specialistams. Įvertinus dabartinę darbo rinkos situaciją – kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, atlyginimo augimo tempą, manome, kad trumpas įgyvendinimo terminas, ne tik neracionaliai išaugins įgyvendinimo kaštus, tačiau gali būti nerealus, nes įmonės teiks užsakymus ir ieškos papildomų resursų vienu metu“, – tvirtina T. Gudaitis.

Pirmos pensijų pakopos, mokamos iš „Sodros“, pensijos skaičiuoklė ir vertinimai visuomenei pristatyti tik birželio 19 dieną, tai yra praėjus praktiškai pusei metų nuo atitinkamų teisės aktų įsigaliojimo pradžios.

LIPFA pagrindiniams komitetams, svarstantiems pensijų sistemos pakeitimus, siūlo pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, išskyrus gyvenimo ciklo koncepciją, įgyvendinti nuo 2019 metų liepos 1 dienos, o Pensijų kaupimo įstatymo projekte numatytą gyvenimo ciklo fondų koncepcijos įgyvendinimo terminą numatyti 2020 metų sausio 1 dieną.

Pensijų reforma: Seimo komitetas perima uždarų durų estafetę

Lietuvos pensijų fondų valdytojai atkreipia dėmesį, kad Seimui skubant pensijų reformai pritarti dar birželį, 2019 metų sausio 1 diena yra nerealus terminas tikėtis pokyčių funkcionavimo praktiniame lygmenyje, kurį užtruktų pakeisti mažiausiai vienerius metus.

Būtent plačią diskusiją Lietuvos finansų sistemos sveikatos vardan rekomendavo ir ką tik šalyje dirbę Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai, ir kiek anksčiau – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) atstovai, kurie Lietuvos stojimo į šią organizaciją kontekste teigiamai įvertino dabar veikiančią pensijų kaupimo sistemą.

Seime patvirtina nauja darbo grupė, kurioje dirbs tik keli valdantiesiems priklausantys parlamentarai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Vyriausybės atstovai.

„Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) nuomone, diskusijos ir ekspertiškumo imitavimas, kuomet pasirenkama negirdėti daugiau kaip 1 mln. šalies dirbančiųjų atstovaujančių institucijų nuomonės, yra nepriimtinas demokratinėje valstybėje. „Kaltų“ ieškojimas ir bandymas kabinti verslo interesų etiketę terodo desperaciją, siekiant sumenkinti jau pirminius projektus. Su nerimu stebime situaciją, kuomet nesvarbu, kiek pastangų berodytum bandant prisibelsti į duris, jos vis tiek nėra atidaromos“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Kadangi diskusijos dėl pensijų sistemos gali nusikelti į rudenį, LIPFA kviečia turiningai išnaudoti laiką, išplečiant ekspertų ir ekonomistų įsitraukimą į projektų rengimą, apsvarstant priimtiną susitikimų bei pokalbių formatą.

„Savo pasiūlymus esame pateikę ir esame pasirengę įsijungti į diskusiją bet kuriuo momentu, kad pensijų pertvarka būtų maksimaliai išdiskutuota, apgalvota ir subalansuota. Pasisakome už skaidrų bendradarbiavimą ir visapusio vaizdo atskleidimą, neapsiribojant ir neužsidarant tik patogių, vienodai mąstančių žmonių rate, nes toks vienpusiškumas neišvengiamai reikš, jog didelės dalies visuomenės nuomonė liks neišgirsta, o visų interesai neatstovaujami”, – teigia LIPFA atstovas.

LIPFA vienija pensijų fondus, kuriuose savo sąskaitas turi beveik 1,3 mln. žmonių, jie jau yra sukaupę apie 3 mlrd. eurų santaupų savo pensijai.

Pagal dabartinius teisės aktus, maksimali kaupimo formulė 2+2+2 nuo 2020 m. turėtų pasikeisti į 3,5+2+2, tačiau parengtuose teisės aktų projektuose kaupimas numatomas tik pagal formulę 0+4+2, be to, atimant iš kaupiančiojo galimybę taupymui nukreipti 2 proc. dydžio „Sodros“ mokamų savo įmokų dalį.

Vengiant vykdyti neskundžiamą Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo valdžia yra įpareigota kompensuoti kaupiantiesiems dėl 2008 m. krizės sumažintą pervedimų į II pakopą dalį, kyla ir pažeistų teisėtų lūkesčių klausimas.

Anot T. Gudaičio, apmaudu, kad dirbantiems ir II pakopos pensijų fonduose senatvei taupantiems žmonės nesuteikiama galimybė iki galo išnaudoti ekonomikos cikliškumą ir esant jos kilimo etapui taupyti daugiau ir sparčiau.

„Dėl krizės apkarpyti ir vis dar neatstatyti pervedimai reiškia, kad daugiau kaip milijono žmonių pensijų santaupos yra mažesnės nei būtų valstybei nuosekliai vykdant savo pažadus. Jie prarado galimybę  ekonominio pakilimo metu ne tik atsidėti daugiau, bet ir paauginti savo santaupas dėl kylančių rinkų. Kadangi visų tikslas yra vienas – orus gyvenimas pensijoje, o kaupimas yra ilgalaikis procesas, neabejojame, kad rinkos ekspertų patirtis bei įžvalgos būtų vertingi ir praplėstų tematiką plačiau“, – teigia jis.

Nuo 2004 metų Lietuvoje veikiantys pensijų fondai, buvo sukurti vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, valdžiai apsisprendus suteikti galimybę dirbantiesiems taupyti būsimai pensijai asmeniškai. Fondų veikla griežtai reglamentuojama ir prižiūrima Lietuvos banko.

Deja, valdančiųjų pasirinktas darbo stilius ir forma indikuoja, kad investuotojai paliekami nuošalyje, tikrą ar menamą ekspertiškumą sutelkiant išimtinai valdžios rankose.

„Įsijungę į socialinės gerovės kūrimo mechanizmą ir būdami jo dalimi, nenorime tapti tuo blogu pavyzdžiu, kuomet valdžia partnerystę ima traktuoti kaip priešpriešą ir užtrenkia duris tam, kad ramiai ir vienpusiškai pakeistų žaidimo taisykles. Visi turėtume suvokti, jog tai ne tik siunčia nedžiuginantį signalą investuotojams apie kuriamų sąlygų nestabilumą, bet ir iš esmės kerta per pasitikėjimą stabiliu bendradarbiavimu bei galima partneryste“, – sako LIPFA valdybos narys.

LIPFA: ar sugebėsime išgyventi iš 23 proc. atlyginimo dydžio pajamų?

Mažėjantis gyventojų skaičius ir sparčiai senstanti visuomenė Lietuvoje jau netrukus paneigs mitą, kad pensijoje pavyks išgyventi be papildomo taupymo. Būsimi pensininkai jau po 20 metų vien iš valstybės gali tikėtis vos 23 proc. dabartinio atlyginimo siekiančios pensijos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) perspėja, kad bandymas naujomis reformomis klibinti II pensijų pakopos pamatus gali baigtis tuo, kad ateities pensininkai bus pasmerkti dar neregėtam nepritekliui. Didelį rūpestį kelia ir tai, ar pensijų sistemos pertvarkymas netaps antra naktine mokesčių reforma, kadangi paskelbusi, jog laukia visuomenės ir socialinių partnerių nuomonės, Vyriausybė jau parengė ir pateikė teisės aktus, kuriuose atsispindi tik ministerijų idėjos.

Įsijungdama į viešą diskusiją dėl šalies pensijų sistemos ateities LIPFA teikia savo siūlymus, kad dirbantiesiems asmeniškai kaupti pensijai padedanti II pakopa būtų sustiprinta, o ne susilpninta. Skaičiuojama, kad vien pakeitus kaupimo formulę, gyventojų praradimai kiekvienam asmeniškai gali siekti 5-9 tūkst. eurų.

„Primindami nepaneigiamą faktą, kad kuo ilgiau ir nuosekliau taupai, tuo daugiau sutaupai, siūlome nenusigręžti nuo anksčiau valdžios prisiimtų įsipareigojimų ir išlaikyti žadėtą kaupimo formulę, kuri yra palanki pensijai taupančiam žmogui bei padeda jam sukaupti daugiau. Reformos pasiūlymuose pastebime norą valstybei „nusiplauti rankas“: ir taip nedideles pajamas gaunantiems žmonėms siūloma daugiau „atsikirpti“ nuo atlyginimo, o žadama paskata – minimali ir pažeidžiama“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, klaidingas įsitikinimas, kad II pakopoje dalyvauja daug uždirbantys žmonės, kurie nėra jautrūs sprendimams, kokia dalis jų atlyginimo turėtų nukeliauti kaupimui. LIPFA duomenimis, beveik 60 proc. II pensijų pakopos dalyvių gauna mažesnes nei vidutinis darbo užmokestis (VDU) pajamas, o daugiau kaip 30 proc.. dalyvių pajamos yra mažesnės nei 500 eurų.

„Realybė yra tokia, kad II pakopa yra skirta žmonėms, turintiems ribotas galimybes taupyti ir naudotis instrumentais, leidžiančiais sumažinti infliacijos įtaką, kurią patiria „kojinėje“ laikomi pinigai, jei tokių turima. Be to, kad bandoma ignoruoti teisėtus lūkesčius ir esamus įsipareigojimus, dirbantiesiems ketinama panaikinti teisę patiems perskirstyti mažą dalį mokamo „Sodros“ mokesčio ir nukreipti jį savo pensijai. Gaunasi paradoksas: dalimi sumokėtų mokesčių galime remti nevyriausybines organizacijas, viešojo sektoriaus įstaigas, labdaros organizacijas, net profsąjungas ir partijas, tačiau kai kalba pasisuka apie paties žmogaus gerovę, pasakoma ne. Sakyčiau, kad toks požiūris nėra sąžiningas“, – sako Š. Ruzgys.

SADM siūlant bandyti tris kartus į kaupimą įtraukti dirbančiuosius iki 40 metų, LIPFA manymu, įtraukimas turėtų būti dažnesnis, o amžiaus riba – bent 50 metų.

Taip pat turėtų būti išlaikyta ankstesnė kaupimo formulė ir jos dedamųjų šaltiniai bei jų stabilumas. Valstybės paskata turėtų būti ne mažesnė nei 3 proc., apgalvotas skatinimas tų II pakopos dalyvių, kurie gauna už VDU didesnį atlyginimą. Siekiant užtikrinti kuo didesnes būsimųjų pensininkų santaupas, LIPFA siūlo sudaryti sąlygas į kaupimą įsitraukti tiek iškart visa apimtimi, tiek laipsniškai, o valstybės subsidiją nustatyti atlyginimo dydžio, bet ne mažesnę nei VDU, bei įtvirtinti ją įstatymo lygiu.

„II pakopos stiprinimas turi būti vienas svarbiausių valstybės interesų, nes, deja, visuomenė sensta daug greičiau, o dirbančiųjų skaičius mažėja kur kas sparčiau, nei buvo prognozuota ir ruošiamasi tam anksčiau. Vertinant demografinį kontekstą bei reformos gaires tampa neaišku, koks šios reformos tikslas ir ar ji tikrai orientuota į žmogaus gerovę. Kol kas smarkiai abejojame, ar iš demografinės duobės sugebėsime išlipti kreivomis kopėčiomis“, – sako LIPFA vadovas.

Dalis pensijos reformų pasiūlymų yra tiesiogiai susiję su II pakopos sistemos konkurencingumu.

„Nuskambėjęs siūlymas per pusę mažinti atskaitymus gali reikšti pasiūlos susitraukimą ir konkurencijos mažėjimą, kas pirmiausiai būtų minusas gyventojams, kurie turėtų mažiau galimybių rinktis geriausią ir efektyviausią pensijos santaupų valdytoją. Svarstant panašius pakeitimus, siūlome pirmiausiai įgyvendinti pakeitimus, dėl kurių sutarta ir kurių įgyvendinimas pareikalaus lėšų, o vėliau – kalbėti apie atskaitymų susiejimą su valdomo turto dydžiu“, – teigia LIPFA vadovas.

Skubant reformas įteisinti jau nuo 2019 metų, gegužės 4 dieną buvo pateikti siūlomi teisės aktų pakeitimai ir paprašyta pastabas pateikti iki gegužės 10 dienos. Anot LIPFA, toks skubėjimas ir minimalus 3 darbų dienų terminas niekaip nėra pateisinamas, kai klausimas liečia daugiau kaip 1 mln. Lietuvos dirbančiųjų ir jų ateitį tuo metu, kai jų gebėjimas pasirūpinti savo finansine situacija bus ribotas.

Pensijų reformos grimasos: dirbantieji praras milijardus eurų

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), preliminariai įvertinusi Vyriausybės siūlomos pensijų reformos įtaką dirbantiesiems pastebi, kad planuojami pokyčiai jiems reiškia tūkstantinius praradimus asmeniškai ir apie 2 mlrd. eurų bendrai. Asociacijos vertinimu, neigiamų demografinių pokyčių įtaką garsiai įvardijanti valdžia negina dirbančiųjų interesų ir jų situaciją gali apčiuopiamai pabloginti.

Be to, asociacija pasigenda vertinimo, ar planuojami pokyčiai neprieštaraus Konstitucinio Teismo sprendimams, pagal kuriuos reikia atstatyti ankstesnių valdžios sprendimų lemtus II pensijų pakopos dalyvių praradimus.

LIPFA skaičiavimais, jei bus ignoruojami nuo pat pradžių II pakopoje dalyvaujančių žmonių teisėti lūkesčiai bei pakeista kaupimo formulė, prie kaupimo savo lėšomis prisidedantis kiekvienas vidutinio dydžio užmokestį gaunantis dalyvis, dalyvaujantis kaupimo sistemoje nuo jos pradžios, praras apie 5 tūkst. eurų sumą.

Jei į darbo rinką šiais metais atėjęs jaunas žmogus, taip pat gaunantis vidutinio dydžio atlyginimą ir pensijai pradėjęs kaupti dabar galiojančiomis sąlygomis, kurias planuojama nuo kitų metų pakeisti, sukauptos santaupos senatvei bus apie 8-9 tūkst. eurų mažesnės, nei jis gali tikėtis sistemos nekeičiant.

Bendros asmeninės būsimųjų pensininkų santaupos gali sumažėti apie 2 mlrd. eurų ir tai ateityje gali tapti nemaža problema tiek jiems patiems, tiek valstybės biudžetui.

„Siūlomos pensijų reformos nuostatas vertinome remiantis prielaida, kad šiuo metu žmogus kaupia pagal formulę 2+2+2 bei, kad jam nuo 2020 metų pervedimai kaupimui iš mokamo „Sodros“ mokesčio padidės iki 3,5 proc., o formulė pasikeis į 3,5+2+2. Deja, tikėtinas rezultatas yra akivaizdus: pakeitus kaupimo sąlygas, dirbantis žmogus sukaups apčiuopiamai mažiau ir bus labiau priklausomas nuo ribotų valstybės biudžeto bei „Sodros“ galimybių. Tai nėra socialinis kontraktas, kaip bandoma pristatyti visuomenei, tai – dūmų uždanga“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Europos Komisija (EK), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Lietuvos bankas ir kiti ekspertai prognozuoja, kad visuomenei senėjant mažės dirbančiųjų skaičius, o jų išlaikomų pensininkų skaičius – didės.

LIPFA vertinimais, tikėtina, kad per 10 metų dirbančiųjų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,35 mln. iki 1,06 mln., o pensinio amžiaus senjorų padaugės nuo 0,55 mln. iki 0,62 mln. Atitinkamai per 20 metų dirbančiųjų gali likti 0,88 mln., o pensininkų bus 0,67 mln. Jei visos kitos sąlygos liktų tos pačios, vien dėl demografijos po 10 metų pensijos dabartiniais pinigais mažės 30 proc., po 20 – per pusę.

Jei būtų norima išlaikyti dabartinį algų ir pensijų santykį, kuris ir taip mažas, tuomet „Sodros“ pajamas per dešimtmetį reikėtų padidinti 43 proc., o per 20 metų – beveik dvigubai.

Skaičiuojant dabartiniais pinigais, kai „Sodros” pajamos dabar 3,7 mlrd. eurų, jei deficitas būtų dengiamas skolintomis lėšomis, po 10 metų reikėtų skolintis po 1,6 mlrd. eurų kasmet, po 20 – po 3,2 mlrd. eurų kasmet.

„II pensijų pakopa yra skirta tam, kad žmonės savo pensijai susitaupytų kuo daugiau, o „Sodrai“ tenkanti našta su laiku mažėtų. Panašu, kad siūloma pensijų reforma šios sistemos pamatus ketinama ne sustiprinti, o išjudinti nepaisant realios grėsmės, jog jau po dešimties metų „Sodros“ deficitui dengti reikės daugiau kaip 1,5 mlrd. eurų. Pensijų reformos nuostatos neapima ir neatliepia būsimų valstybės finansinių galimybių. Be to, vienpusiškas dirbančiųjų teisėtų lūkesčių ignoravimas ne tik mažina pasitikėjimą teisine valstybe, tačiau kiekvienam kaupiančiajam lemia konkrečius finansinius praradimus“, – teigia Š. Ruzgys.

LIPFA atkreipia dėmesį į naujausius Eurostato paskelbtus duomenis, kad Lietuvos namų ūkiai patenka tarp mažiausiai sutaupančiųjų kartu su Kipru ir Latvija. Tuo tarpu daugiausiai sutaupoma Liuksemburge, Švedijoje ir Vokietijoje.

„Finansinis raštingumas šalyje auga ir suvokimas, kad taupyti ir atsidėti reikia – auga. Tačiau įvertinant tai, kad namų ūkių pajamos nėra didelės ir yra išnaudojamos einamiesiems poreikiams, aišku, kad tą daryti yra sunku. Pensijų reformos nuostatose ši nedžiuginanti darbingo amžiaus žmonių situacija niekaip neatsispindi, o jų interesai nėra apginti. Tai verčia abejoti reformos visapusiškumu“, – sako LIPFA prezidentas.

Danijos ekspertas teigia, kad pensijų sistemos keitimas turi būti atsietas nuo politikos

Žinomas Danijos ekspertas Ole Beier Sørensen, ilgą laiką dirbęs tarptautinėje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (OECD), II pensijų sistemos pakopą reformuoti besiruošiantiems  Lietuvos atstovams pataria remtis išimtinai ekonomine analize ir atriboti ją nuo politikos.

Lietuvoje viešėjęs ir savo įžvalgas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje (SADM) pristatęs ekspertas atskleidė, jog su džiaugsmu mokesčius mokančiais piliečiais galinti džiaugtis Danija dėl ateities pensininkų aprūpinimo modelio diskutavo net 8 metus, o dėl privačių pensijų modelio apsisprendė tik pasiekusi platų visuomenės pritarimą.

„Džiugu, kad užsienio ekspertai, kurių nuomone pasitiki mūsų šalies institucijų atstovai, primena žinomą tiesą: politiniai interesai turi būti atriboti nuo ekonominės realybės, o socialinių partnerių, tarp kurių būtų ne tik darbuotojai, bet ir darbdaviai, įsitraukimas yra kritiškai svarbus siekiant susitelkimo svarbiausiais klausimais. 8 metai diskusijų ir daugiau kaip 550 susitikimų Danijoje dabartinės lietuviškos skubos kontekste skamba šiek tiek utopiškai, tačiau puikiai iliustruoja tai, kad tik taip pasiekiami svarbiausi tikslai – stabilumas ir efektyvumas“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, OECD ekspertas atkreipė dėmesį į tai, kad privačiai kaupiamų pensijų santaupų sėkmė priklauso nuo aprėpties, kuri privalo būti maksimali, o tas pats sistemos modelis privalo būti taikomas maksimaliai visiems.

Danija yra geras pavyzdys dar ir tuo, kad siekiant socialinio teisingumo bei atsižvelgiant į darbuotojų  poreikius, įmokos į pensijų fondus buvo didinamos ne keliant mokesčius dirbantiesiems, o įmokų procentą didinant laipsniškai, atsižvelgiant į augančius atlyginimus.

Beje, 2016 metais net šešiose OECD šalyse pensijų turtas pasiekė 1 trln. JAV dolerių, tai Australijoje, Kanadoje, Japonijoje, Nyderlanduose, Didžiojoje Britanijoje bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. Lietuvoje II pakopos pensijų fonduose kaupiančių dirbančiųjų santaupos šiemet sausio 1 dieną sudarė 2,911 mlrd. eurų ir artėja prie 3 mlrd. eurų ribos.

Lietuva šiemet tikisi sulaukti kvietimo tapti Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nare. Ir Švedija, ir Danija jau priklauso šiam ekonomiškai išsivysčiusių šalių klubui.

„Globalių iššūkių akivaizdoje susitelkimas ir socialinių partnerių vaidmuo yra ekstremaliai svarbus. Visuomenei sparčiai senstant išsivysčiusios šalys susiduria su realybe, kuomet senjorų skaičius auga, o dirbančiųjų mažėja ir jiems finansinė našta sunkėja. Didžiausią privačios pensijų sistemos naudą pajus kita karta, kuri ne tik pati kaups nuo pat pradžių, bet ir galės pasinaudoti sistemoje cirkuliuojančiomis, paveldimomis santaupomis – tam ir reikalingas platus sutarimas bei politinis stabilumas, kurio būtinybę pabrėžia Danijos ekspertas“, – teigia LIPFA vadovas.

Statistikos departamento duomenimis, šiemet 100-as šalies gyventojų šiemet turės išlaikyti 53 vaikus ir pensininkus, kai pernai juos išlaikė 52.

2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.

II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti „Sodrai“ tenkančią naštą. II pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji gali kaupti nuo 2004 metų.

Vien pernai Lietuvos II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų.

Lietuvos gyventojų pensijų santaupos netrukus pasieks 3 mlrd. eurų

Lietuvos gyventojų santaupos II pakopos pensijų fonduose artėja prie 3 mlrd. eurų ribos: per 2017 m. jos išaugo 17 proc. iki 2,911 mlrd. eurų, iš jų penktadalis yra iš investicijų uždirbta santaupų dalis.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, vien pernai II pakopos pensijų fondai dirbančiųjų santaupas padidino 106,4 mln. eurų. Nuo veiklos pradžios pensijų fondai jau uždirbo 571,2 mln. eurų. Visų pensijų fondų svertinė 2017 metų grąža siekė 4,51 procento, akcijų pensijų fondai uždirbo net 9,17 proc. grąžą.

Prie II pensijų pakopos pernai prisijungė 43,5 tūkst. naujų dalyvių ir dabar pensijai kaupia beveik 1,3 mln. žmonių. Nuo veiklos pradžios II pakopos pensijų fondai 113,1 mln. eurų jau yra pervedę išėjusiems į pensiją arba paveldėtojams.

„2017 metai buvo stabilūs ir investicijoms palankūs metai – vidutinė ilgalaikė grąža yra teigiama. Geriausiai sekėsi pensijų fondams, daugiausiai investuojantiems į akcijas, tuo tarpu konservatyviausių pensijų fondų rezultatai pernai buvo kuklesni. Tai atspindi dabar esančio ekonomikos augimo ciklo fazę: didžiausią grąžą generuoja akcijos, tuo tarpu ypatingai saugus investavimo instrumentas obligacijos vis dar yra rekordiškai žemų palūkanų zonoje. Tarptautinė ilgametė investavimo patirtis rodo, kad bet kokie neigiami pokyčiai, kaip, pavyzdžiui, matėme 2008 metais, vėliau yra su kaupu kompensuojami“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Konservatyviausiuose, vyriausio amžiaus žmonėms rekomenduojamuose II pakopos pensijų fonduose, preliminariais duomenimis, taupo apie 8 proc. klientų, o vien tik akcijų fonduose – beveik 19 proc. Mišrius akcijų ir obligacijų fondus yra pasirinkusi dauguma – apie 73 proc. klientų. Tai parodo, kad žmonės nėra linkę prisiimti kraštutinių rizikos lygių nei į konservatyvią, nei į pernelyg aktyvią pusę.

„Taip pat pastebime, kad tarp II pakopos pensijų fondų klientų daugėja jaunų žmonių, kurie sutinka prie kaupimo prisidėti ir savo lėšomis. Tai suprantama, nes prastėjant šalies demografiniams rodikliams ir senstant visuomenei jau nebesitikima, kad asmeniškai nesirūpinant pensija bus galima oriai pragyventi“, – sako Š. Ruzgys.

Kadangi dalyvavimo II pensijų pakopoje rezultatai priklauso nuo kaupimo laiko ir įneštų lėšų, jauni žmonės joje turi geriausias galimybes, nes kaups pakankamai ilgai. LIPFA vadovas tikisi, jog  valdžios atstovai išgirs socialinių partnerių nuomonę dėl pensijų sistemos Lietuvoje, kad nebūtų pakartota trumpalaikė ir, kaip rodo situacija, neefektyvi priemonė esamus pensininkus gelbėti būsimų sąskaita, kaip buvo pasielgta per 2008 metų krizę.

„Pasiekę senjoro amžių dauguma dirbančiųjų neišvengiamai pasitrauks iš darbo rinkos ir nebeturės galimybių užsidirbti einamosioms išlaidoms bei užsitikrinti įprastą gyvenimo lygį, todėl yra ypač svarbus valstybės įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Deja, kai kurių valdžios atstovų požiūrio kol kas negalima laikyti tvariu. Stabilumas yra tai, ką apklausose pabrėžia šalies gyventojai, nes jie nori planuoti savo ateitį ir nėra nusiteikę nei dažnoms, nei radikalioms pensijų reformoms“,  – teigia LIPFA vadovas.

II pakopa buvo sukurta siekiant balansuoti pensijų išmokas ir mažinti „Sodrai“ tenkančią naštą.

2016 metais Lietuvoje vienam pensininkui teko 3,5 dirbančiojo, tačiau jau 2030 metais šis santykis sumažės iki 2,1.

LIPFA: ateities pensijų lėšos negali būti pravalgomos

Valdančiųjų planai su niekuo nesitariant iš esmės keisti pensijų sistemą siunčia aiškią žinią: kaupimui pažadėtas lėšas norima pravalgyti. Nors demografinės problemos tik aštrėja ir visuomenė sparčiai sensta, šiuo metu dirbantys ir „Sodrai“ įmokas mokantys žmonės rizikuoja likti nuviltais lūkesčiais prie suskilusios geldos.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad nesubalansuoti, su socialiniais partneriais neišdiskutuoti sprendimai gali pakirsti pasitikėjimą visa pensijų sistema.

„Deja, tenka konstatuoti, kad pensijos suprantamos ne kaip integrali visos socialinės sistemos dalis, o atskiras, savaime egzistuojantis segmentas, kurį galima keisti ir reformuoti sulig kiekvienu nauju politiniu vėju. Visuomenės senėjimas kelia prognozuojamą iššūkį, kuriam atsako imta ieškoti jau prieš keliolika metų. Tenka konstatuoti, kad per šį laiką situacija nepasikeitė, atvirkščiai – toliau aštrėja, todėl už šią sritį atsakingo ministro pasisakymai, jog kuo mažiau Lietuvoje bus dirbančių žmonių, tuo bus didesnės jų algos bei mokesčiai „Sodrai“, atleiskite, panašu į šieno ravėjimą“, – sako LIPFA vadovas.

Jo teigimu, tai, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis savotiškai interpretuoja esamą situaciją.

„Ministras kuria dirbtinę priešpriešą teigdamas, kad ateities pensijos kaupiamos dabartinių pensininkų sąskaita. Užmirštamas faktas, kad būtent dirbantieji išlaiko pensininkus iš savo mokesčių, kurių maža dalis grįžta jiems kaip valstybės paskata kaupti savarankiškai. Atsisakius paskatos būsimiems pensininkams, dabartinės pensijos vieną kartą padidėtų apie 20 eurų ir tai niekaip nėra panašu į esminį mažų pensijų klausimo sprendimą. Toks valdžios požiūris kuria nereikalingą įtampą tarp skirtingų visuomenės grupių, palikdamas erdvės politikams būti „geriems“ vienai iš jų“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Nerimą kelia valstybės mastu ignoruojami jos pačios įsipareigojimai didinti įmokas į pensijų fondus, atstatyti ir kompensuoti ekonominės krizės laikotarpiu apkarpytus pervedimus.

Pasak LIPFA vadovo, bet kurioje kitoje gyvenimo srityje teisinių įsipareigojimų bei Konstitucinio Teismo sprendimų nesilaikymas reikštų atitinkamas pasekmes, tačiau pensijų klausimas padarytas išimtiniu.

„Ministras kalba, apie didesnius atlyginimus dirbantiesiems, nes jų bus mažiau, „Sodros“ pensijų augimą lygina su privačių pensijų fondų darbo rezultatais, nors pirmuoju atveju viską lemia politiniai sprendimai dėl išmokų dydžio ir su realia ekonomine situacija tai neturi nieko bendro. Čia bent jau visi vieningai sutariame, kad dirbančiųjų skaičius vienam pensininkui su laiku drastiškai mažės, apie „Sodros“ pensijos augimą svarstyti yra ir nelogiška, ir nekorektiška“, – sako jis.

Blogiausia, kas gali nutikti – asmeniniu apsisprendimu ir atsakingu ilgalaikiu planavimu bei taupymu pagrįsta II pensijų pakopos sistema bus susieta su nepastoviais, neprognozuojamas politikų pažadais ir gali mažinti paskatas kaupti savarankiškai ypač mažas pajamas gaunančius asmenis, t.y vieniems jautriausiems Lietuvos gyventojams.

„Ketinimas atsisakyti konkrečių, aiškių valstybės  įsipareigojimų, kokie yra dabar, ir pasirinkimas eiti į nuolatinių politinių spekuliacijų objektu esančias mokestines lengvatas grąžina mus į situaciją, kai aiškumo ir stabilumo besitikintys dirbantieji tampa priklausomi nuo besikeičiančių politikų požiūrio, supratimo ir nuolatinės žaidimo taisyklių kaitos. Taip elgiantis gali būti pakirstas pasitikėjimas visa pensijų sistema ir visomis jo pakopomis“, – mano Š. Ruzgys.

Apklausa: kokio socialinio teisingumo tikimasi pensijų klausimu?

Užsidirbtas poilsis pensijoje yra tas metas, kai visos visuomenės amžiaus grupės pirmiausiai tikisi stabilumo. Šią savaitę valdžios atstovų paskelbti planai iš esmės reformuoti šalies pensijų sistemą neatitinka nuotaikų, kuriomis, kaip parodė gyventojų apklausa, gyvena ir vienodo socialinio teisingumo tikisi tiek pensininkai, tiek juos išlaikantys dirbantieji, kurie pensininkais taps ateityje.

61,2 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog pensijų sistema turėtų tuo pat metu mokėti pensijas dabartiniams pensininkams ir padėti jas kaupti dirbantiesiems. Tuo pat metu 15 proc. norėtų lėšas skirti tik pensijų mokėjimui šiuo metu.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, interesų subalansavimo labiausiai tikisi darbingo amžiaus 30-39 metų (77,8 proc.) bei 40-49 metų (71,5 proc.) žmonės. Tuo tarpu viską išmokėti dabartiniams pensininkams siūlo kas ketvirtas vyresnis nei 60 metų amžiaus pensininkas.

„Bandoma įtvirtinti mintį, jog pensininkų ir dirbančiųjų gerovė yra du radikaliai skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys dalykai, yra paprasčiausiai neteisinga, nes šalies gyventojai save suvokia kaip vieningai veikiantį mechanizmą, o ne atskiras jo dalis. Skirtingoms gyventojų grupėms aktuali ir kitos grupės ekonominė bei socialinė padėtis. Tad matome šiokį tokį paradoksą: būsima reforma pristatoma kaip suvienijanti dvi iš tiesų nesusipriešinusias grupes, o štai tikrieji lūkesčiai yra ignoruojami“, – teigia Lietuvos investicinių pensijų fondų (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, nestebina, kad Lietuvos valdžios polinkis dažnai imtis svarbių socialinių sričių pertvarkų sulaukia stabilumo lūkesčio. Apklausos duomenimis, net 71,4 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tikisi socialinio teisingumo.

„Galime teigti, jog valdžia vienareikšmiškai palankesnė tiems, kurie jau dabar gauna pensiją, nei tiems, kurie ją dar tik kaupia. Todėl šiek tiek keistos politikų kalbos apie bandymą suvienyti iki šiol skirtingus prioritetus – tai daroma, regis, patenkinant vienos grupės poreikius, bet visiškai ignoruojant kitos. Maža to, kad šitokiai sistemai iš principo trūks tvarumo, su jos pamatinėmis idėjomis nesutinka net tie šalies gyventojai, kuriems pokyčiai būtų finansiškai naudingiausi“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Daugiausiai, iš viso 36,9 proc. apklausos dalyvių teigia, jog jiems bet kokioje pensijų sistemoje svarbiausias yra stabilumas, dar 21,9 proc. respondentų norėtų didesnio valstybės įsitraukimo, skatinant privatų kaupimą.

„Abu šie gyventojų norai yra absoliučiai pagrįsti. Nuo tada, kai 2004 metais pradėjo veikti II pakopa, ją reglamentuojantys teisės aktai keisti net keliolika kartų – joks planas neduos ilgalaikės naudos, jei kasmet jį pergalvosi. Antra, valstybės indėlis privalo kilti pagal Konstitucinio teismo nutarimus. Vadinamoji „2+2+2“ sistema 2020 m. turi virsti į „3,5+2+2“, o valstybė yra teisiškai įsipareigojusi padėti žmonėms savarankiškai kaupti dar labiau, nei iki šiol“, – teigia LIPFA prezidentas.

Vos pristatytas naujosios pensijų sistemos reformos planas sulaukė kritikos dėl to, jog nebuvo pristatytas socialiniams partneriams.

„Akivaizdu, kad šiam siūlymui klijuojamos „vienijančio“ etiketės nepavyksta išlaikyti nei vienu klausimu. Priešingai, kiekvienas pageidavimas, kuris vienijo tiek pensininkus, tiek dirbančiuosius, jame atmetamas: žmonės nenori radikalių pokyčių – ateitis, ypatingai finansinė turi būti planuojama“, – teigia Š. Ruzgys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ spalio 6-15 dienomis atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa įtraukė 1000 Lietuvoje gyvenančių žmonių nuo 18 metų.

Š. Ruzgys: idėja Lietuvai – 20-iai metų nekaitalioti pensijų sistemos

Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės planinės ekonomikos, o pagal Vakarų pasaulio pripažįstamas, globalios rinkos bei ateities demografijos iššūkius atliepiančias taisykles. Mano idėja 100 metų gimtadienį švęsti besiruošiančiai Lietuvai: pagaliau priimkime plataus masto politinį sutarimą dėl pensijų sistemos ir palikime ją ramybėje bent 20 metų. Po tokio netrumpo laikotarpio bent jau galėsime objektyviai vertinti savo pasirinkimo rezultatus, nes būtent ši sritis yra niekaip nesuderinama su skuba ir dažnais bei radikaliais pertvarkymais.

Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir stiprėjant sveikatos apsaugai, gyvenimo trukmė išsivysčiusiose valstybėse auga. Laimingi, smalsūs, švytinčiomis akimis po užsienio šalis keliaujantys ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys senjorai Skandinavijoje ar aukšto pragyvenimo lygio Azijos valstybėse yra kasdienybė. Kai Lietuvoje sau tai gali leisti retas garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.

Keliai į tinkamą aprūpinimą senatvėje gali būti skirtingi ir priklausyti nuo šalies ekonominės situacijos, tradicijų, drąsos, inovatyvumo ir … kantrybės. Visas šalis, kurios gali būti pavyzdžiu mums, vienija sunkiausiai išlaukiamas faktorius – laikas. Nė vienoje šalyje orus gyvenimas senatvėje nebuvo sukurtas per dieną ar 10 metų: kiekviena pasiteisinusi idėja kasdienio gyvenimo realybe virto tik praėjus užtektinai laiko.

II pakopos pensijų fondai, pradėję pratinti Lietuvos dirbančiuosius prie savarankiško kaupimo senatvei, nuolat atsiduria reformų ir pertvarkymų taikiklyje. Per 17 metų nuo jų veiklos pradžios įvairūs teisės aktai buvo pakeisti net kelias dešimtis kartų, per 2008 metų krizę pervedimai į juos buvo sumažinti, dabar – pamažu atstatomi. Valdantieji vėl turi įvairių minčių ir idėjų, kaip reformuoti II pakopos pensijų sistemą, nors ji net nespėjo užauginti savo pirmos kartos klientų, kurie būtų kaupę visą savo darbingą amžių ir galėtų objektyviai vertinti realų indėlį į pensiją.

Gerovės valstybė nereiškia gerovės vienai kuriai nors visuomenės grupei čia ir dabar. Nesvarbu, ar tai būtų dabartiniai ar būsimi pensininkai. Gerovė visų pirma reiškia, kad matome, kas vyksta ir suprantame, ką daryti, kad galėtume tinkamai atsakyti į šiandieninius iššūkius ir neužkrauti savo nepadarytų namų darbų tiems, kurie bus po mūsų.

Dėl emigracijos ir mažėjančio gimstamumo dirbančių bei mokesčius mokančių žmonių skaičius Lietuvoje mažės. Tai faktas. Ilgėjant gyvenimo trukmei senjorų skaičius augs. Dar vienas faktas. Tokiame demografiniame kontekste būtų netoliaregiška susikoncentruoti vien į pensijų mokėjimo klausimą, nesvarbu, kas tą darytų – „Sodra“ ar valstybės biudžetas. Lėšų reikės sveikatos, globos sritims, slaugai. Kaip ir jaunų žmonių kompetencijų didinimui, perkvalifikavimui, integravimui į sparčiai besikeičiančią darbo rinką. Globalios tendencijos ir laisvas judėjimas jau dabar skaudžiai atsiliepia Lietuvai, kuri kenčia dėl emigracijos. Ir socialinis aprūpinimas tikrai nėra paskutinės svarbos klausimas tiems, kurie apsisprendžia kurti savo gyvenimą svetur.

Būkime atviri – šimtmetis ateis ir praeis. Bet gyvenimas tęsis. Tad galvokime toli į ateitį ir leiskime svarbiausiems sprendimams subręsti. Tokie svarbūs klausimai, kaip pensijų sistema, kuri lems didžiosios dalies visuomenės gyvenimą ateityje, turi būti apmąstyti, išdiskutuoti ir turėti platų politinių jėgų bei įvairių visuomenės grupių pritarimą. Asmeninės gerovės stabilumas kuria stabilumą visai valstybei ir atvirkščiai. Tai suprasti labiausiai ir norėtųsi palinkėti 100 metų jubiliejų švenčiančiai Lietuvai.