2012 m. pensijų fondų dalyvių sąskaitos vien iš investicijų…

Praėjusiais metais Lietuvos antros pakopos pensijų fondai savo dalyviams papildomai sukaupė 424 milijonus litų. Tai suma, kuri uždirbta tik iš investicinės veiklos. Ji apskaičiuojama iš visos per metus susidariusio pensijų kaupimo sistemos turto prieaugio, atėmus valstybės pervestą sumą.

2012-aisiais sistema papilnėjo 729 mln. litų ir šiuo metu sudaro 4,8 mlrd. litų. Praeitais metais  valstybė į milijono dirbančiųjų sąskaitas pensijų fonduose pervedė 304 mln. litų, likusi dalis – investicinis uždarbis. Nuo sistemos pradžios valstybė į fondus pervedė 4,26 mlrd. litų.

Lietuvos banko duomenimis, 2012 m. pensijų fondų apskaitos vieneto vertės pokytis siekė 11,21 proc. Daugiausia kilo į akcijas investuojantieji fondai – 13,06 proc., mažiausiai – konservatyvieji fondai, kurių vertės kilo 6,47 proc.

„Svarbu tai, kad šalies ateities pensininkai gali vis labiau būti tikri oresne savo senatve, jei kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Beje, tos lėšos per visus devynerius fondų veiklos metus nenuvertėjo – bendras jų kilimas yra didesnis nei vidutinė šalies infliacija“, – sako Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. „Mūsų valdytojų uždirbti prieaugiai ne tik padengia anksčiau sunkesniais laikotarpiais patirtus nuosmukius, bet ir padidina kiekvieno kaupiančiojo senatvei saugomas lėšas. Tai kaip ir investavimo įnašas į gyventojų socialinę gerovę“, – pabrėžia Š. Ruzgys.

2012 m. į antros pakopos pensijų fondus įsitraukė dar apie 19 tūkst. dirbančiųjų, norinčių kaupti dalį pensijos. Iš viso šiuose fonduose dalį savo ateities lėšų kaupia daugiau nei milijonas lietuvių, o tai yra apie 80 proc. visų šalies dirbančiųjų.

Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kai į naujai sistemą ateisiantiems dirbantiesiems nuo 2014 m. bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Lietuvoje pradėjo veikti atnaujinta pensijų kaupimo sistema

Nuo 2013 m. pradžios Lietuvoje pradėjo veikti naujoji pensijų kaupimo sistema, kuri, kaip tikimasi, padės dirbantiesiems sukaupti didesnes sumas senatvės pensijai. Šiais metais daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų galės rinktis – arba likti su maža valstybės įmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir gauti iš valstybės didesnę įmoką. Taip pat kurį laiką bus leidžiama sustabdyti kaupimą.

„Turime pripažinti, kad naujoji sistema, nors ir turi tam tikrų ydų, yra neabejotinai geresnė nei veikusi iki šiol, nes sudaro geresnes galimybes kaupti senatvei tiems, kurie rūpinasi savo pensija. Milijonas dirbančiųjų turės priimti sprendimą dėl ateities ir tai bus didelis iššūkis visai sistemai – tiek patiems kaupiantiesiems, tiek rinkai, tiek valstybei“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc.

„Sodros“ atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus praėjusius metus siekė 1,5 proc. Nuo šių metų jie didėja iki 2,5, nuo 2014 m. – 2, o nuo 2020 m. – 3,5 proc.

Tokią trinarę sistemą šiais metais galės pasirinkti ir jau dabar kaupimo sistemoje dalyvaujantieji. Jiems balandžio–rugpjūčio mėnesiais tereikės parašyti prašymą tam fondui, kuriame kaupiama dalis jo pensijos, ir į jį žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką.

„Panašią trinarę sistemą naudoja kita Baltijos šalis Estija. Jos piliečiams valstybė nuo praėjusių metų skiria 4, o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Latvija nuo šių metų padidino įmokas ir dabar į pensijų kaupimo sąskaitas perveda 4 proc. nuo kaupiančiojo gaunamų pajamų. Po sunkios finansų krizės pensijų kaupimo sistemos atsitiesia ne vienoje šalyje“,  – tvirtina Š. Ruzgys.

Naujajai kaupimo sistemai pritarta kelios savaitės iki Naujųjų metų. Pasak Š. Ruzgio, tai reikšminga data milijonui lietuvių, kurie dalį ateities finansų kaupia antros pakopos kaupiamuosiuose fonduose ir sistemos pokyčių laukė daugiau nei trejus metus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas. Pagal ministerijos prognozes, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., palyginus ją su vidutiniu atlyginimu,.

Tie, kurie nusprendė visgi savo senatvę patikėti valstybei, 2013 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais galės sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje. Tiesa, vėliau vieną kartą jiems bus leidžiama persigalvoti ir toliau tęsti kaupimą pensijų fonde.

Kitas svarbus pokytis – tai, kad numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trijų metų ir trigubinamos, jei trys.

Per trečiąjį 2012-ųjų ketvirtį pensijų fondų dalyviams išmokėta 9…

Trečiąjį metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fondai savo dalyviams išmokėjo 9 mln. litų. Nuo 2012 metų pradžios išmokos iš viso siekia 20 mln. litų. Ketvirčio vidutinė išmoka pasiekė beveik 5 tūkst. litų ir nuo praėjusių metų to paties laikotarpio padidėjo 7 proc. Per minėtą laikotarpį išmokas gavo 1730 fondų dalyvių arba jų paveldėtojų.

2004-aisiais metais pradėjusi veikti pensijų kaupimo sistema savo 21 tūkst. dalyvių per daugiau kaip aštuonerius metus iš viso jau išmokėjo 82 mln. litų. Iš jų 12,7 tūkst. išėjusiųjų į pensiją išmokėta 59 mln. litų. 8,4 tūkst. paveldėtojų teko kiek mažesnė suma – 22,8 mln. litų.

„Nuosekliai augantys išmokų skaičiai rodo, jog ši sistema vis labiau nusistovi ir įsivažiuoja. Ypač palankūs pensijas kaupiantiems šie metai, nes vien dėl gerų investicinių rezultatų nuo metų pradžios fondų vertės padidėjo beveik dešimtadaliu, – pažymi Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas. – Tiesa, ši suma galėjo būti ir kur kas didesnė, jei ne nuolatiniais tapę įmokų į fondus mažinimai. Įmokos buvo sumažintos iš viso nuo 5,5 iki 1,5 proc., dėl ko fondų dalyvių sąskaitų per pastaruosius kelerius metus nepasiekė apie 2 mlrd. litų.“

Anot A. Bakšinsko, išmokos pensijų kaupimo sistemoje yra visiškai susijusios su dirbančiojo gautu darbo užmokesčiu. „Jei asmuo uždirbo tikrai daug, iš valstybės pensiją jis vis tiek gaus ribotą, nes ten galioja lubos, kurių perlipti tiesiog neįmanoma. O antros pakopos pensijų fondai garantuoja tiesioginį ryšį tarp to, kiek žmogus uždirbo, ir kiek jis gaus senatvėje. Beje, tie pinigai visuomet lieka jam ar jo šeimai,“ – sako A. Bakšinskas.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fondai investuoja 4,66 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad kasmet pensijų fondų vertės didėjo vidutiniškai po 4,9 proc.

Iš viso Lietuvoje yra 1,05 mln. dirbančiųjų, lėšas būsimai pensijai kaupiančių 30 pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės ir dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pensijų fondų vidutinis metinis prieaugis – žymiai didesnis nei…

Seimui ruošiantis svarstyti su Pensijų sistemos reforma susijusius įstatymus pranešama, kad II pakopos pensijų fonduose rugpjūčio 31 dieną buvo sukaupta apie 4,6 mlrd. litų. Nuo savo veiklos pradžios 2004-asiais pensijų fondai būsimiesiems pensininkams jau uždirbo 410 mln. litų. Geriausiai sekasi vidutinės rizikos pensijų fondams – nuo įsteigimo pradžios jų vertė pakilo 25–40 proc.

„Neįsigilinusiems gali atrodyti, kad bendras uždarbis siekia tik 10 proc. bendros sumos, tačiau pirmaisiais metais į fondus pervesta gana nedaug pinigų, todėl ir uždarbis buvo minimalus. Nors vertybinių popierių rinkose būna ir pakilimų, ir nuosmukių, patirtis rodo, kad vertės prieaugis visada pralenkia laikinus jos sumažėjimus“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nuo 2004-ųjų pensijų fondų vienetų vertės kasmet vidutiniškai kilo po 4,8 proc. Palyginti, vidutinė metinė infliacija šiuo laikotarpiu siekė tik 3,6 proc., o palūkanos už terminuotuosius indėlius dažniausiai siūlomos 0,8–4 proc.

Vidutinė fondų vertė nuo veiklos pradžios paaugo beveik trečdaliu, t. y. 30 proc. Geriausiai sekėsi vidutinės rizikos pensijų fondams, investavusiems į akcijas ir obligacijas. Jų vienetų vertės nuo 2004-ųjų pakilo maždaug 30–40 proc. Palyginti, konservatyvūs, tik į obligacijas investavę, pensijų fondai nuo veiklos pradžios sugebėjo būsimiesiems pensininkams uždirbti po maždaug 20–40 proc. ir nei vienais metais jų vertė nebuvo sumažėjusi.

„Tenka tik apgailestauti, kad kai kurie kritikai arba nepasidomi, kokia yra reali situacija, arba specialiai sako netiesą, teigdami, kad kaupdami pensijų fonduose žmonės praranda pinigus“, – sakė Š. Ruzgys.

Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja daugiau nei milijonas arba apie 80 proc. visų šalies dirbančiųjų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Iš viso išmokėta jau 73,7 mln. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, smarkiai išaugs pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais ir mokančiais mokesčius, dėl ko sumažės „Sodros“ pajamos ir padidės išlaidos. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

III pakopos pensijų fondai: vertės kyla, dalyvių daugėja, investuojamų…

Trečiosios pakopos pensijų fondai per šių metų pirmąjį pusmetį pakilo 5,6 proc. Palyginti, praėjusių metų tą patį laikotarpį fondų vertės krito 2,5 proc. Šiuo metu papildomai pasirinkusių kaupti yra 27,8 tūkst. asmenų. 2011 m. pirmąjį pusmetį jų buvo 25,4 tūkst. Einamaisiais metais į šiuos fondus įsitraukė 2,4tūkst. dalyvių, t.y. jų padaugėjo 9,4 proc.

„Tenka pripažinti, kad vis dar nedidelei daliai lietuvių suvokiama, kas tie trečiosios pakopos pensijų fondai ir kodėl verta į juos investuoti. Todėl ir dalyvių daugėja labai po truputį, ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Visgi geri investavimo rezultatai rodo, kad per mėnesį paskyrus vieno bilieto į operos teatrą sumą senatvėje būtų galima ją aplankyti Vienoje“, – šių fondų naudą pabrėžia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, trečios pakopos pensijų fonduose iš viso sukaupta 97,7 mln. litų. Praėjusių metų analogišku laikotarpiu jų buvo 98,3 mln. litų. Tai gali reikšti, kad didesnes sumas sukaupę žmonės jas pasiima nesulaukę pensinio amžiaus, o nauji dalyviai įneša nedideles sumas ar investuoja periodiškai tarkim po 100 ar 200 litų. Didėjantis dalyvių skaičius rodo, kad žmonės po truputį ima vis labiau domėtis savo ateitimi ir ja rūpintis, tačiau investuojamos sumos mažėja. Tai lemia bendros ekonominės tendencijos ir tai, kad žmonėms pinigų reikia labiau šiandien, nei jie yra linkę kaupti ateičiai.

Žiūrint šių metų pirmąjį pusmetį vienas dalyvis vidutiniškai turėjo 3514 litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu suma siekė 3870 litų.

Pasak Š. Ruzgio, vertinti vidutiniškai nėra itin teisinga, ypač kalbant apie fondus, į kuriuos investuoti žmonės renkasi patys. Skirtingai nei antra pakopa, kuri proporcingai susieta su atlygiu, šiai pakopai žmogus gali vienais metais skirti 500, kitais – 1500 litų. Ir tik jam pačiam spręsti, kokią sumą jis nori ar gali atsidėti savo sotesnei senatvei.

Nepamirština, kad toks ilgalaikis kaupimas ateičiai yra skatinamas valstybės ir jam taikoma mokesčių lengvata – nuo įmokų galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Be to, tokia finansinė drausmė ir periodinis taupymas leidžia sukurti ir tam tikrą šeimos atsargos kapitalą, kuris gali būti panaudojamas bet kada ir esant nenumatytoms gyvenimo aplinkybėms, nelaukiant pensinio amžiaus.

Lietuvoje veikia 9 trečios pakopos pensijų fondai. Juos valdo 5 turto valdymo įmonės. Per trejus veiklos metus fondų vertės vidutiniškai užaugo apie 28 proc.

Šiemet pensiją kaupusiems gyventojams ar jų artimiesiems išmokėta 11,7…

Per pirmąjį šių metų pusmetį 2,3 tūkst. antrosios pakopos pensijų fonduose lėšas kaupusių gyventojų arba jų artimųjų išmokėta 11,7 mln. litų. Per šį pusmetį vidutinė išmoka vienam asmeniui siekė 5130 litų. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išmokų suma išaugo 23 proc. Iš viso per aštuonerius metus nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios šalies gyventojams jau išmokėta beveik 74 mln. litų.

„Tiek šio pusmečio, tiek bendri aštuonerių metų veiklos rezultatai rodo, kad išmokos oriai senatvei papildomai kaupiantiems žmonėms mūsų šalyje nuosekliai auga. Tai rodo, kad pensijų kaupimo sistema Lietuvoje tampa patikimu finansiniu ramsčiu tiek patiems gyventojams ar jų artimiesiems, tiek „Sodrai“. Didėjančios pensijų fondų išmokos ir jų gavėjų skaičius mažina valstybės naštą ir padės išvengti „Sodros“ mokumo krizės ateityje“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

2012 m. pirmąjį pusmetį  iš viso išmokas gavo 1,4 tūkst. žmonių, apsisprendusių papildomai kaupti lėšas antros pakopos pensijų fonduose, ir apie 900 jų artimųjų, įvykus nelaimei. Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius papildomai kaupusių gyventojų sąskaitos pasipildė 8,3 mln. litų, o šeimos nariams ar kitiems artimiems žmonėms išmokėta 3,4 mln. litų.

Pasak A. Bakšinsko, papildomas pensininkų išmokas lemia įvairūs veiksniai – tiek kaupusiojo atlyginimo dydis, nemokamos atostogos, nedarbo laikotarpis, tiek pasaulio rinkų pokyčiai, valstybės pensijų kaupimo sistemos permainos. Lietuvoje pastarasis veiksnys turėjo lemiamą įtaką, kalbant apie gyventojų galimybes gauti didesnes išmokas. Mūsų šalyje įmokos į pensijų fondus šiuo metu nuo 5,5 proc. sumažintos iki 1,5 proc., kai veiklos pradžioje siekė 2,5 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti lėšų papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Per pirmąjį 2012-ųjų pusmetį būsimieji pensininkai sukaupė 351 mln.…

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos gyventojų oresnei senatvei antros pakopos pensijų fonduose kaupiamos lėšos išaugo 351 mln. litų. Iš jų 206 mln. litų sudaro iš investicinės veiklos. Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, suma padidėjo dvigubai. Per 2011 metų pirmąjį pusmetį papildomai kaupiantys būsimi pensininkai sukaupė 143 mln. litų.

„Visas pirmasis šių metų pusmetis rinkoms buvo išties sėkmingas, tad pasiekėme tikrai solidžių rezultatų. Šis laikotarpis dar kartą puikiai parodo, kokiais principais iš tikrųjų gyvena rinkos – svyravimai yra nuolatiniai, tačiau ilguoju laikotarpiu pasiekiamas tik teigiamas rezultatas“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak Š. Ruzgio, didelę įtaką tokiems rezultatams turėjo ne vien palanki situacija rinkose, bet ir Lietuvos pensijų fondų valdytojų gebėjimas ją išnaudoti. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, kad nuolatinės įmokos į pensijų fondus leidžia įsigyti vertybinių popierių ir sumažėjus jų vertei – vėliau, kylant rinkoms, gaunama patraukli investicinė grąža. Jis taip pat pabrėžia, kad pensijų fondai yra orientuoti į ilgalaikį investavimą, todėl jų augimą reikėtų vertinti būtent iš ilgalaikės perspektyvos.

Per palyginti trumpą laiką nuo Lietuvos pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios 2004-aisiais kiekvieno dalyvio kaupiamos lėšos vidutiniškai didėjo 4,6 proc. per metus. Palyginti, infliacijos dydis mūsų šalyje siekia 3,9 proc., o vos per kelerius metus pasaulio rinkos išgyveno net du ekonominius sunkmečius.

Šiuo metu pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1 milijonas 53 tūkstančiai dirbančiųjų, kurie yra sukaupę daugiau kaip 4,3 milijardo litų. „Sodros“ duomenimis, per pirmuosius aštuonerius sistemos veiklos metus 11,5 tūkst. dirbančiųjų jau išėjo į pensiją ir gavo vienkartines arba jiems mokamos periodinės išmokos, dar 7,8 tūkst. atvejų sumos išmokėtos mirusiojo artimiesiems. Sukauptos sumos yra labai įvairios ir siekia nuo keleto iki kelių dešimčių tūkstančių litų. Iš viso išmokėta jau 73,6 mln. litų.

Pensijų kaupimo sistema sukurta siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Latviai ir estai didina įmokas į pensijų fondus, lietuviai…

Prieš keletą dienų Latvijos vyriausybė nusprendė nuo kitų metų iki 4 proc. didinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Šiuo metu kaimyninė valstybė pensiją kaupiantiesiems perveda 2 proc. nuo jų sumokamų socialinių mokesčių. Anksčiau ši suma siekė 8 proc.

Sprendimą imti atstatinėti įmokas į pensijų fondus vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.

Latvija šešiais procentiniais punktais įmokas į pensijų fondus sumažino nuo 2009 metų, kai prasidėjo visuotinė ekonominė krizė. Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose dalį savo ateities lėšų kaupia 1,16 mln. latvių. Iš viso sistemoje sukaupta 900 mln. latų, t. y. kiek daugiau nei 4,5 mlrd. litų. 

Estija nuo šių metų pradžios pensijai kaupiantiesiems tokio tipo fonduose grąžino prieš krizę galiojančius įmokų dydžius – valstybė skiria 4 proc., o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Iki 2012 metų pradžios valstybė skyrė 2 proc., o asmuo – 1 proc. Tačiau tiems kaupiantiesiems, kurie per krizę nebuvo nutraukę savo asmeninių įmokų, 2014–2017 metais valstybė kaip kompensaciją skirs 6 vietoj privalomų 4 proc. Estų antros pakopos pensijų fondai valdo 1,4 mlrd. JAV dolerių (beveik 4 mlrd. litų).

Lietuvoje pastaruosius kelerius metus įmokos į antros pakopos pensijų fondus mažintos 4 kartus. 2009-aisiais – nuo 5,5 iki 3, po pusmečio – iki 2 proc. 2011 m. pabaigoje įmokos dydis buvo sumažintas iki 1,5 proc. pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Vyriausybės pasiūlytą pensijų sistemos reformą valstybė mokėtų bazinę įmoką, kuri per 8 metus pasiektų 3,5 proc., asmuo į asmeninę savo pensijų sąskaitą mokėtų iš pradžių 1 proc., tiek pat būtų skiriama iš jo mokesčių ir dar tiek pat skirtų valstybė. Vėliau šis skaičius didėtų iki 2 proc.

Šiuo metu daugiau kaip milijonas Lietuvos dirbančiųjų pensijų fonduose jau yra sukaupę apie 4,5 mlrd. litų. Nuo metų pradžios fondų vieneto vertė vidutiniškai padidėjo 5,1 proc.

Pensijų kaupimo sistema sukurta, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Konstitucinis Teismas – pensijų fondų dalyviams turi būti kompensuota

Lietuvos pensijų kaupimo bendrovės mano, kad svarbiausia šiandien paskelbto Konstitucinio Teismo sprendimo nuostata yra ta, kad sumažinant įmokas į pensijų fondus privalėjo būti numatyta atitinkama kompensacijos tvarka. Tikimasi, kad Vyriausybė ir Seimas, rugsėjo mėnesį pratęsdami Pensijų sistemos reformos diskusijas, į tai atsižvelgs ir su šia reforma susiję įstatymai bus pataisyti taip, kad atitiktų Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatas.

„Džiaugiamės, kad Teismas priėmė šį svarbų sprendimą, kurio laukta trejus metus. Suprantame, kad valstybė turi finansinių sunkumų vykdyti įsipareigojimus, tačiau visada laikėmės nuostatos, kad visomis visuomenės grupėmis turi būti rūpinamai po lygiai. Anksčiau sumažintos pensijos dabar yra kompensuojamos, todėl taip pat turi būti elgiamasi ir su tais dirbančiaisiais, kurie nusprendė kaupti pensijai“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jis atkreipia dėmesį į Konstitucinio Teismo sprendimo nuostatą, kad „įstatymų leidėjas turi siekti, kad ją kaupę asmenys nepatirtų didelių praradimų, o jeigu tokie praradimai neišvengiami, privalo, atsižvelgdamas ir į valstybės finansines, ekonomines galimybes, nustatyti teisingą jų kompensavimą; gali būti pasirenkami įvairūs tokio kompensavimo būdai“.

„Konstitucinio Teismo sprendimas gali akivaizdžiai paveikti esamų pensijų įstatymų projektų pagrindines nuostatas. Esame pasirengę ir toliau diskutuoti apie pensijų sistemos reformos galimus variantus, kad milijonui kaupiančiųjų būtų pasiūlytas tinkamiausias sprendimas“, – sakė Š. Ruzgys.

Seime – sprendimai, po kurių gali paaiškėti Pensijų kaupimo…

Pensijų kaupimo sistema gali jau kitais metais nustoti funkcionavusi, jeigu Seimas šiandien priims siūlymus priversti milijoną kaupiančiųjų gaišti laiką ir vykti į „Sodros“ filialus pasirašinėti sutikimus, o pensijų kaupimo bendrovėms pajamas taip sumažinti, kad joms neapsimokėtų ši veikla, ir jos svarstytų pasitraukimą iš rinkos.

„Mums keista, kad siūlomas toks neefektyvus sprendimas. Visam šiam procesui suvaldyti – informuoti milijoną kaupiančiųjų apie pertvarkas, juos prisikviesti į „Sodrą“ pasirašyti sutarties atnaujinimą ir dar apdoroti milijoną naujų sutarčių – reikės milžiniškų resursų tiek iš „Sodros“, tiek iš pensijų kaupimo bendrovių. Todėl mes manome, kad žymiai racionalesnis ir praktiškai lengviau įgyvendinamas Vyriausybės pasiūlymas visus kaupiančiuosius perkelti į naująją Pensijų kaupimo sistemą leidžiant iš jos pasitraukti tiems, kurie persigalvojo“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jeigu bus visgi priimtas Seimo komiteto siūlymas, valstybė turės numatyti biudžete ne vieną milijoną kainuosiančią informacinę kampaniją, kaip tai buvo su skaitmeninės televizijos įvedimu, finansuoti samdymą papildomų darbuotojų „Sodrai“ paskirtoms naujoms funkcijoms vykdyti ir investicijas sutarčių apdorojimui, skaičiavimams ir t.t.

Kitas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlytas sprendimas, ekspertų vertinimu, taip pat nėra paskaičiuotas ir įvertintas. Komitetas pasiūlė Seimui sumažinti pensijų kaupimo bendrovių taikomus atskaitymus daugiau kaip dvigubai, taip tikėdamiesi, kad sistema bus pigesnė. Šiuo metu tokiam drastiškam pokyčiui nepritaria ir įstatyminę valdymo įmonių priežiūrą vykdantis Lietuvos bankas. Šis sumažinimas gali sumažinti konkurenciją rinkoje, nes greičiausiai išliktų tik keletas bendrovių.

„Suprantame politikų norus mažinti atskaitymus, tačiau šis siūlymas nebuvo tinkamai išanalizuotas ir vertintas, jis yra visiškai ekstremalus ir reiškia, kad tokiu būdu būtų vienareikšmiškai didinama rinkos koncentracija, mažėtų konkurencija ir galiausiai pralaimėtų kaupiantieji, turėdami mažesnes galimybes rinktis pensijų fondą ir jo valdytoją“, – teigia Š. Ruzgys.

Jeigu bus priimti siūlymai, Lietuvoje veikiančioms bendrovėms bus leidžiama gauti maždaug keturis kartus mažesnes pajamas nei Latvijoje ir Estijoje.

Vyriausybės pateiktoje pensijų sistemos reformoje numatyta, kad  įsigaliojus įstatymams, dalyviai automatiškai pereitų į naują sistemą.  Lėšas į savo asmenines antros pakopos pensijų fondo sąskaitas jie gautų iš trijų šaltinių. Pirmasis – tai valstybės nustatytas procentas iš dalies socialinių mokesčių, antrasis – žmogaus asmeniškai skiriami procentai  iš savo atlyginimo, trečiasis – valstybės skatinimas kaupti skiriant tuos pačius procentus nuo šalies vidutinio mėnesio atlyginimo.