Apklausa: kokio socialinio teisingumo tikimasi pensijų klausimu?

Užsidirbtas poilsis pensijoje yra tas metas, kai visos visuomenės amžiaus grupės pirmiausiai tikisi stabilumo. Šią savaitę valdžios atstovų paskelbti planai iš esmės reformuoti šalies pensijų sistemą neatitinka nuotaikų, kuriomis, kaip parodė gyventojų apklausa, gyvena ir vienodo socialinio teisingumo tikisi tiek pensininkai, tiek juos išlaikantys dirbantieji, kurie pensininkais taps ateityje.

61,2 proc. Lietuvos gyventojų teigia, jog pensijų sistema turėtų tuo pat metu mokėti pensijas dabartiniams pensininkams ir padėti jas kaupti dirbantiesiems. Tuo pat metu 15 proc. norėtų lėšas skirti tik pensijų mokėjimui šiuo metu.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, interesų subalansavimo labiausiai tikisi darbingo amžiaus 30-39 metų (77,8 proc.) bei 40-49 metų (71,5 proc.) žmonės. Tuo tarpu viską išmokėti dabartiniams pensininkams siūlo kas ketvirtas vyresnis nei 60 metų amžiaus pensininkas.

„Bandoma įtvirtinti mintį, jog pensininkų ir dirbančiųjų gerovė yra du radikaliai skirtingi, vienas kitam prieštaraujantys dalykai, yra paprasčiausiai neteisinga, nes šalies gyventojai save suvokia kaip vieningai veikiantį mechanizmą, o ne atskiras jo dalis. Skirtingoms gyventojų grupėms aktuali ir kitos grupės ekonominė bei socialinė padėtis. Tad matome šiokį tokį paradoksą: būsima reforma pristatoma kaip suvienijanti dvi iš tiesų nesusipriešinusias grupes, o štai tikrieji lūkesčiai yra ignoruojami“, – teigia Lietuvos investicinių pensijų fondų (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, nestebina, kad Lietuvos valdžios polinkis dažnai imtis svarbių socialinių sričių pertvarkų sulaukia stabilumo lūkesčio. Apklausos duomenimis, net 71,4 proc. aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių tikisi socialinio teisingumo.

„Galime teigti, jog valdžia vienareikšmiškai palankesnė tiems, kurie jau dabar gauna pensiją, nei tiems, kurie ją dar tik kaupia. Todėl šiek tiek keistos politikų kalbos apie bandymą suvienyti iki šiol skirtingus prioritetus – tai daroma, regis, patenkinant vienos grupės poreikius, bet visiškai ignoruojant kitos. Maža to, kad šitokiai sistemai iš principo trūks tvarumo, su jos pamatinėmis idėjomis nesutinka net tie šalies gyventojai, kuriems pokyčiai būtų finansiškai naudingiausi“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Daugiausiai, iš viso 36,9 proc. apklausos dalyvių teigia, jog jiems bet kokioje pensijų sistemoje svarbiausias yra stabilumas, dar 21,9 proc. respondentų norėtų didesnio valstybės įsitraukimo, skatinant privatų kaupimą.

„Abu šie gyventojų norai yra absoliučiai pagrįsti. Nuo tada, kai 2004 metais pradėjo veikti II pakopa, ją reglamentuojantys teisės aktai keisti net keliolika kartų – joks planas neduos ilgalaikės naudos, jei kasmet jį pergalvosi. Antra, valstybės indėlis privalo kilti pagal Konstitucinio teismo nutarimus. Vadinamoji „2+2+2“ sistema 2020 m. turi virsti į „3,5+2+2“, o valstybė yra teisiškai įsipareigojusi padėti žmonėms savarankiškai kaupti dar labiau, nei iki šiol“, – teigia LIPFA prezidentas.

Vos pristatytas naujosios pensijų sistemos reformos planas sulaukė kritikos dėl to, jog nebuvo pristatytas socialiniams partneriams.

„Akivaizdu, kad šiam siūlymui klijuojamos „vienijančio“ etiketės nepavyksta išlaikyti nei vienu klausimu. Priešingai, kiekvienas pageidavimas, kuris vienijo tiek pensininkus, tiek dirbančiuosius, jame atmetamas: žmonės nenori radikalių pokyčių – ateitis, ypatingai finansinė turi būti planuojama“, – teigia Š. Ruzgys.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ spalio 6-15 dienomis atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa įtraukė 1000 Lietuvoje gyvenančių žmonių nuo 18 metų.

Š. Ruzgys: idėja Lietuvai – 20-iai metų nekaitalioti pensijų sistemos

Laisvę turime. Demokratiją turime. Beliko susikurti finansinę gerovę ne pagal sovietinės planinės ekonomikos, o pagal Vakarų pasaulio pripažįstamas, globalios rinkos bei ateities demografijos iššūkius atliepiančias taisykles. Mano idėja 100 metų gimtadienį švęsti besiruošiančiai Lietuvai: pagaliau priimkime plataus masto politinį sutarimą dėl pensijų sistemos ir palikime ją ramybėje bent 20 metų. Po tokio netrumpo laikotarpio bent jau galėsime objektyviai vertinti savo pasirinkimo rezultatus, nes būtent ši sritis yra niekaip nesuderinama su skuba ir dažnais bei radikaliais pertvarkymais.

Gerėjant gyvenimo sąlygoms ir stiprėjant sveikatos apsaugai, gyvenimo trukmė išsivysčiusiose valstybėse auga. Laimingi, smalsūs, švytinčiomis akimis po užsienio šalis keliaujantys ir aktyvų gyvenimo būdą propaguojantys senjorai Skandinavijoje ar aukšto pragyvenimo lygio Azijos valstybėse yra kasdienybė. Kai Lietuvoje sau tai gali leisti retas garbaus amžiaus sulaukęs žmogus.

Keliai į tinkamą aprūpinimą senatvėje gali būti skirtingi ir priklausyti nuo šalies ekonominės situacijos, tradicijų, drąsos, inovatyvumo ir … kantrybės. Visas šalis, kurios gali būti pavyzdžiu mums, vienija sunkiausiai išlaukiamas faktorius – laikas. Nė vienoje šalyje orus gyvenimas senatvėje nebuvo sukurtas per dieną ar 10 metų: kiekviena pasiteisinusi idėja kasdienio gyvenimo realybe virto tik praėjus užtektinai laiko.

II pakopos pensijų fondai, pradėję pratinti Lietuvos dirbančiuosius prie savarankiško kaupimo senatvei, nuolat atsiduria reformų ir pertvarkymų taikiklyje. Per 17 metų nuo jų veiklos pradžios įvairūs teisės aktai buvo pakeisti net kelias dešimtis kartų, per 2008 metų krizę pervedimai į juos buvo sumažinti, dabar – pamažu atstatomi. Valdantieji vėl turi įvairių minčių ir idėjų, kaip reformuoti II pakopos pensijų sistemą, nors ji net nespėjo užauginti savo pirmos kartos klientų, kurie būtų kaupę visą savo darbingą amžių ir galėtų objektyviai vertinti realų indėlį į pensiją.

Gerovės valstybė nereiškia gerovės vienai kuriai nors visuomenės grupei čia ir dabar. Nesvarbu, ar tai būtų dabartiniai ar būsimi pensininkai. Gerovė visų pirma reiškia, kad matome, kas vyksta ir suprantame, ką daryti, kad galėtume tinkamai atsakyti į šiandieninius iššūkius ir neužkrauti savo nepadarytų namų darbų tiems, kurie bus po mūsų.

Dėl emigracijos ir mažėjančio gimstamumo dirbančių bei mokesčius mokančių žmonių skaičius Lietuvoje mažės. Tai faktas. Ilgėjant gyvenimo trukmei senjorų skaičius augs. Dar vienas faktas. Tokiame demografiniame kontekste būtų netoliaregiška susikoncentruoti vien į pensijų mokėjimo klausimą, nesvarbu, kas tą darytų – „Sodra“ ar valstybės biudžetas. Lėšų reikės sveikatos, globos sritims, slaugai. Kaip ir jaunų žmonių kompetencijų didinimui, perkvalifikavimui, integravimui į sparčiai besikeičiančią darbo rinką. Globalios tendencijos ir laisvas judėjimas jau dabar skaudžiai atsiliepia Lietuvai, kuri kenčia dėl emigracijos. Ir socialinis aprūpinimas tikrai nėra paskutinės svarbos klausimas tiems, kurie apsisprendžia kurti savo gyvenimą svetur.

Būkime atviri – šimtmetis ateis ir praeis. Bet gyvenimas tęsis. Tad galvokime toli į ateitį ir leiskime svarbiausiems sprendimams subręsti. Tokie svarbūs klausimai, kaip pensijų sistema, kuri lems didžiosios dalies visuomenės gyvenimą ateityje, turi būti apmąstyti, išdiskutuoti ir turėti platų politinių jėgų bei įvairių visuomenės grupių pritarimą. Asmeninės gerovės stabilumas kuria stabilumą visai valstybei ir atvirkščiai. Tai suprasti labiausiai ir norėtųsi palinkėti 100 metų jubiliejų švenčiančiai Lietuvai.

Apklausa atskleidė: dabartinių ir būsimų pensininkų supriešinimas yra dirbtinis

Lietuvos senjorai nesijaučia saugūs ne tik dėl dabarties, bet ir dėl ateities pensininkų. Beveik kas antras šalies pensininkas laikosi pozicijos, jog valstybė turi ne tik mokėti pensijas dabartiniams pensininkams, bet ir padėti sukaupti būsimas papildomas pensijas šių dienų dirbantiesiems.

Spalio mėnesį visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė, kad už tai pasisako 45 proc. visų šalies pensininkų.

„Antagonizmas ir nuolatinis akcentavimas, jog pensininkai susirūpinę tik savimi, neturi jokio pagrindo ir yra dirbtinis. Nedideles pensijas gaunantys ir kiekvieną mėnesį išgyvenimo klausimą sprendžiantys senjorai geriausiai mato realybę ir valstybės finansinį pajėgumą. Akivaizdu, jie tokio likimo nelinki nei savo vaikams, nei anūkams ir pritartų, kad valstybė turi stengtis palengvinti jų dalią ateityje“, – įsitikinęs Lietuvos investicinių pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Jo teigimu, priimant politinius sprendimus geriausiai girdimi garsiausi balsai, tačiau tokiu jautriu klausimu kaip pensijos derėtų įtraukti visas suinteresuotas visuomenės grupes, vengiant jų dirbtinio supriešinimo ir įsiklausant į reiškiamas nuomones.

Apklausos duomenimis, net 61 proc. Lietuvos gyventojų yra įsitikinę, kad valstybė turi prisidėti prie privačiai kaupiamų pensijų. Dažniausiai tokios nuomonės laikosi 30-49 m. asmenys, taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą bei užimantys specialistų pozicijas darbo rinkoje.

„Visuomenė gerai supranta Lietuvai kylančias demografines grėsmes ir nesijaučia saugi. Atsakydami į klausimą, kaip turėtų elgtis valstybė su pensijų sistema, beveik du trečdaliai respondentų nurodė, kad valstybė turėtų padėti sukaupti papildomas pajamas būsimiems pensininkams. Iš esmės tai reiškia viena – žmonės yra pasiryžę kaupti, prisidėti savo lėšomis, tačiau nori ir valstybės įsitraukimo. Valstybė savo laiku pažadėjo būti II pensijų pakopos viena iš dalių bei garantų, todėl natūralu, kad dirbantieji tikisi tęstinumo ir pažadų tesėjimo“, – sako Š. Ruzgys.

Tuo tarpu tik kas ketvirtas pensininkas (25,3 proc.) įsitikinęs, kad valstybė turėtų koncentruotis tik į dabartinius pensininkus ir niekaip neskatinti ateities pensininkų ir tai didžiausia taip manančių gyventojų dalis.

„Niekuo nepagrįstos kalbos, jog visa dabartinių pensininkų gerovė kas mėnesį perpumpuojama į privačius pensijų fondus, daliai pensininkų leidžia manyti, kad tai juos išgelbėtų. Deja. Pervedimai yra tokie minimalūs, kad tinka tik dirbtiniam senjorų ir kaupiančiųjų priešinimui, tuo tarpu pensininkų pensijų problemos neišspręstų“, – įsitikinęs LIPFA prezidentas.

Daugiausia manančių, kad visas lėšas reiktų skirti dabartinių pensininkų situacijos gerinimui gyvena Vilniuje (19,4 proc.). Kituose didžiuosiuose miestuose taip manančių – beveik 9 proc. punktais mažiau (10,9 proc.).

„Tiesą pasakius, šie rezultatai kiek nustebino, tačiau sostinėje gyvenantiems pensininkams pajamų nelygybė akis bado, ko gero, labiausiai. Be to, Vilnius pagal pragyvenimo lygį yra brangiausias Lietuvos miestas, o pensininkams reikia apsipirkti tose pačiose parduotuvėse, jie naudojasi viešuoju transportu, moka mokesčius, tad būtent čia noras, kad pensininkų situacija pasikeistų „čia ir dabar“ – pats stipriausias. Kita vertus, vilniečiai nėra trumparegiai – 67,2 proc. sostinės gyventojų taip pat pritartų valstybės įsitraukimui taupant ateities pensijoms“, – teigia Š. Ruzgys.

Reprezentatyvus tyrimas atliktas šių metų spalio 6-15 d. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų

Lietuvos gyventojai II pakopos pensijų fonduose jau sukaupė 2,8 mlrd. eurų

Antros pakopos pensijų fonduose Lietuvos dirbantieji rugsėjo pabaigoje buvo sukaupę 2,8 mlrd. eurų – jų santaupos nuo metų pradžios padidėjo 292 mln. eurų, arba 12 proc.

Galime konstatuoti, kad ilgalaikiai fondų rezultatai yra stiprūs. Ekonomikos ciklui esant pakilime, didžiausią grąžą šiemet uždirba daugiausiai į akcijas investuojantys fondai. Tačiau visada žvelgiame ir į ilgalaikę perspektyvą ir laikomės gyvenimo ciklo tikslus atitinkančio investicijų balanso“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Didžiausia grąža šiemet pasižymėjo fondai, investuojantys tik į akcijas arba tie, kuriuose akcijos sudaro didžiausią dalį įsigyjamų vertybinių popierių.

Tik į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai šiemet pasiekė 4,87 proc. grąžos svertinį vidurkį, fondai, kurių investicijos į akcijas siekia iki 70 proc., – 3,07 proc. Konservatyvesnių fondų, kurių investicijos į akcijas siekia iki 30 proc., grąžos svertinis vidurkis 1,14 proc., o visiškai konservatyvių – 0,33 proc.

Balansuoti pensijų išmokas ir ateityje „Sodrai“ tenkančią naštą mažinti turintys II pakopos pensijų fondai yra glaudžiai susiję su socialinėmis bei ekonominėmis šalies tendencijomis: sparčia emigracija bei situacija darbo rinkoje.

Šiemet per tris ketvirčius naujas pensijų kaupimo sutartis II pakopoje sudarė 33,4 tūkst. žmonių ir tai yra vidutinis rezultatas, lyginant su ankstesniais laikotarpiais, tarp jų ir 2008 m. ekonomine bei finansine krize, tačiau geras rodiklis, įvertinant darbo jėgos nutekėjimą į užsienį ir gyvenimo trukmės ilgėjimą.

Pasak Š. Ruzgio, ši tendencija išsilaikys ir laipsniškai stiprės, nes Lietuvos visuomenė sens, demografinė padėtis tik prastės.

„Žmonių finansinis raštingumas nuolat auga, globalios tendencijos bei informacijos gausa skatina kur kas geresnį suvokimą ir realistinį situacijos vertinimą. Tai rodo, kad į II pakopos pensijų fondus ateina nauji klientai, suprantantys, kad senatvėje gali ir nelikti, kas juos išlaikytų pagal dabartinį „Sodros“ įmokų surinkimo ir paskirstymo modelį. Dalis Lietuvos gyventojų renkasi kitas šalis darbui ir gyvenimui, sąlyginis dirbančiųjų ir pensininkų santykis tik prastėja pastarųjų nenaudai, todėl jauni, į darbo rinką ateinantys žmonės renkasi papildomų pensijų pajamų galimybę, atsietą nuo dirbančiųjų skaičiaus ir kur kas labiau suasmenintą, priklausančią nuo paties kaupiančiojo pastangų ir indėlio“, – sako Š. Ruzgys.

II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius rugsėjo 30 d. siekė 1,283 mln. Nepaisant 2008 m. vykusios finansų krizės, vidutinė metinė pensijų fondų grąža, atskaičius valdymo mokesčius, siekia 4,9 proc., ir tai beveik 2 procentiniais punktais daugiau nei 3,1 proc. siekusi metinė infliacija.

Lietuvos banko duomenimis, pagal dalyvių skaičių didžiausią rinkos dalį užima „Swedbank investicijų valdymas“ – 513,1 tūkst. Toliau rikiuojasi „SEB investicijų valdymas“ (286,3 tūkst.), „Aviva Lietuva“ (225,7 tūkst.), „Luminor investicijų valdymas“ (134,9 tūkst.) ir „INVL Asset Management“ (114 tūkst.).

Pagal grynuosius aktyvus taip pat pirmauja „Swedbank investicijų valdymas“ – 1,033 mlrd. eurų. „SEB investicijų valdymas“ valdo 721 mln. eurų, „Aviva Lietuva“ – 432,4 mln., „Luminor investicijų valdymas“ – 297,4 mln., „INVL Asset Management“ – 295,9 mln. eurų.

LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys: Politinė matematika, arba ateities pensijų (r)evoliucija

Lietuvoje stokojame nuo politinės rotacijos nepriklausančio sutarimo, kaip spręsti spartaus visuomenės senėjimo aštrinamą ateities pensininkų finansinio aprūpinimo klausimą. Jei 2016 metais vienam pensininkui Lietuvoje teko 3,5 dirbančio žmogaus, jau 2030 metais priartėsime prie nerimą keliančios dviejų dirbančiųjų vienam pensininkui ribos. Toliau pensininkų ir dirbančiųjų santykis tik prastės, finansinė našta visuomenei ir valstybei, o kartu ir „Sodrai“ – augs.

Ir Lietuvos, ir įtakingų užsienio finansinių institucijų rekomendacijos mūsų šaliai sutampa: kad ir ką darytume, tai turi virsti ilgalaike nauda ne tik visai pensijų sistemai, bet ir mažinti senstančiai visuomenei tenkančius kaštus. Trumpalaikis sprendimas – ne išeitis. Siekiant diversifikuoti pensijų išmokas, 2004 metais Lietuvoje pradėjo veikti II pensijų pakopa, kurios dėka dalis būsimos „Sodros“ naštos perkeliama privataus verslo atsakomybei.

Per 13 veiklos metų pensijų fondai, išlaikydami 4,9 proc. vidutinę metinę grąžą, savo klientams jau uždirbo daugiau kaip 500 mln. eurų ir dabar valdo beveik 2,6 mlrd. eurų būsimų pensininkų santaupų. Ką daryti su jomis? Toliau auginti pensijų fondus, panaudojant juos besikaupiančių demografinių problemų sušvelninimui ateityje? Ar sugriauti II pakopą, joje sukauptas santaupas nusavinant ir panaudojant momentiniam perskirstymui?

Politinės matematikos nemoko mokyklose, nedėsto universitetuose. Tačiau būtent ji gali lemti, kad sėkmingai veikianti II pakopos pensijų sistema išgyvens ne evoliuciją, o ją sunaikinti galinčią revoliuciją, apie kurią byloja valdžios planų nuotrupos.

Dabar II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja beveik 1,26 mln. žmonių. Vadinasi, absoliuti dauguma, arba apie 90 proc. dirbančiųjų yra suteikę mandatą privatiems investicijų valdytojams ir pasitiki, kad jų žinios ir patirtis leis užtikrinti geriau aprūpintą senatvę. Neabejotina, kad anuitetui ir privačioms pensijų išmokoms sukaups tie, kurie maksimaliai kaupia principu 2+2+2. Sukaups ir tie, kurių kaupimas siekia minimalius 2 proc., tačiau pajamos yra pakankamai aukštos.

Problematiška dalimi galima laikyti tik maždaug 160 tūkst. pensijų fondų dalyvių, kurie kaupia minimaliai, jų pajamos žemos ir abejotina, ar jie sukaups anuitetą. Būtent ši pilkoji zona, visoje II pakopoje sudaranti vos 12 proc.  dalyvių, verčia ieškoti atsakymo į klausimą, kaip geriausiai pasirūpinti konkrečiai šiais žmonėmis? Tačiau tai yra 12 procentų prieš sėkmingus 88 procentus. Tuomet kodėl politinėje plotmėje šios procentinės dalys įgauna visiškai priešingą savo reikšmei svorį ir valdantiesiems sufleruoja, kad sistema nepasiteisino?

Šiuo metu politikų retorika nukreipta į dabarties pensininkus, kurių problemos yra „užsidegę“ šią akimirką. Tačiau svarstomi privačios nuosavybės, šiuo konkrečiu atveju, ateities pensininkų santaupų galimo nusavinimo planai gali sukelti didelę investicinio stabilumo ir pasitikėjimo krizę investuotojų akyse. Nekalbant apie tai, kad tokie planai brėžia visiškai į kitą pusę besidriekiančią trajektoriją, tolstančią nuo Europos Komisijos, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD), Lietuvos banko gairių ir rekomendacijų.

Panašu, kad užmiršome, dėl ko buvo sukurta II pakopos pensijų sistema. Užmirštame arba nenorime matyti, kad demografiniai iššūkiai laikui bėgant tik aštrės, dirbančiųjų mažės, finansai – tirps. II pakopą taiko net 26 Europos Sąjungos šalys iš 28-ių, kurių visuomenės taip pat sensta.

Ką reikštų II pakopos pensijų revoliucija Lietuvoje? Kad tas pačias problemas užprogramuosime ilgalaikei perspektyvai, imituodami jų sprendimą asmeninių santaupų nacionalizavimu ir perkėlimu į valstybės kišenę. Jau 13 metų veikianti, tačiau, palyginti su žmogaus gyvenimo trukme, dar tik įsibėgėjanti II pakopa yra reikšminga bendros Lietuvos pensijų sistemos dalis. Ką dėl jos ateities valdžia atsakys daugiau kaip milijonui šios pakopos dalyvių, į kurių santaupas, panašu, yra nusitaikiusi?

Sunerimę emigrantai aktyviau domisi Lietuvoje likusiu savo turtu

Beveik trečdalis milijono Lietuvos emigrantų tikisi, kad prie pensijos prisidurs lėšas, sukauptas iš mūsų šalyje turėtų darbo santykių. Lietuvoje veikiančiuose II pakopos pensijų fonduose pasyviai dalyvauja apie 300 tūkst. emigrantų, o užklausų dėl to, kas gali vykti su sąskaitose sukauptomis santaupomis, pastaruoju metu daugėja, pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

„Nepaisant to, kad išvyko, emigrantai pensijų fonduose sukaupto savo turto nepamiršo. Priešingai, susidomėjimas jų likimu ir padėtimi pastaruoju metu išaugo dvigubai. Į fondų valdytojus aktyviau besikreipiantys žmonės domisi, ne tik tuo, kokias sumas jie yra sukaupę, kaip sekasi investuotojams, bet ir teiraujasi, kaip valdžios sprendimai reformuoti pensijų sistemą, gali paveikti jų sukauptas lėšas, kokių veiksmų jie turėtų ar galėtų imtis“ – teigia LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

LIPFA skaičiavimu, pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 400 tūkst. žmonių, kurių sąskaitos yra neaktyvios dėl nutrūkusių darbo santykių, o 75 proc. pasyviai kaupiančiųjų yra emigravę. Išmokos laikinai savo kaupimą pensijų fonduose sustabdžiusiems emigrantams, kai jie pasieks pensinį amžių, gali siekti per 0,4 mlrd. eurų.

Pasak Š. Ruzgio, nerimą kelia signalai, jog dalis emigrantų teiraujasi, ar savo santaupų jie negalėtų „išvesti“ iš Lietuvos:

„Žmonės klausia, ar pensijai kaupiamas lėšas jie gali persivesti ir prijungti prie užsienio šalyse senatvei kaupiamų lėšų. Deja, bet išskyrus nedideles išimtis, teisiškai to padaryti nėra galimybės. Jų sukauptos lėšos valdomos ir pinigus uždirba Lietuvoje, čia ir liks. Tačiau faktas, kad toks klausimas keliamas, tuo aktyviai domimasi, rodo, jog žmonės susirūpinę savo finansiniu saugumu senatvėje ir nėra tikri ar galės gauti papildomą išmoką už Lietuvoje išdirbtus metus ir mokėtus mokesčius“, – teigia LIPFA vadovas.

Kita pastebima tendencija, kad laikinai kaupimą sustabdžiusių asmenų sąskaitos vėl tampa aktyvios, tai reiškia – žmonės grįžta į Lietuvos darbo rinką.

„Pagal tai, kad per pastaruosius penkerius metus kaupimas atsinaujino maždaug 18 proc. suspenduotų pensijų fondų sąskaitų, matome, jog žmonės ne tik išvyksta, bet ir grįžta, įsilieja į darbo rinką. Tai iš esmės reiškia, kad finansinio raštingumo, sąmoningumo lygis keičiasi. Į Lietuvą grįžta aukštesnes pajamas gaunantys ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriantys asmenys. Tikėtina, jog dalis jų yra išsimokslinę, kvalifikuoti emigrantai, nusprendę grįžti į Lietuvą ir efektyviai prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo. Dažnai jie atsiveža Vakarų šalių praktiką ir supratimą, kad prie pensijos kaupimo turi prisidėti patys ir tikisi atitinkamų instrumentų bei valstybės indėlio į tai“, – sako Š. Ruzgys.

Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos  gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Nuo 2004 m. fondai uždirbo 600 mln. eurų, o viso fonduose sukaupta virš 2,5 mlrd. eurų.

Privačių pensijų paveldėtojams jau išmokėta per 20 mln. eurų

Beveik penktadalis Lietuvos II pakopos privataus pensijų fondų išmokėtų pinigų nukeliauja paveldėtojams. Pensijų fondų valdytojų duomenimis, per pastaruosius šešerius metus paveldėtojams buvo išmokėta 20,4 mln. eurų II pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, o vidutinė išmoka viršijo tris minimaliąsias mėnesio algas, arba 1215 eurų vienam asmeniui.

„Šiuo metu privačiuose pensijų fonduose savo pensijas kaupia per 1,3 mln. Lietuvos  gyventojų, arba daugiau nei 80 proc. visų dirbančiųjų. Skaičiuojama, kad išmokas iš II pakopos pensijų fondų gauna daugiau kaip 33 tūkst. dabartinių pensininkų, dar beveik 17 tūkst. fondų klientų kauptos pensijos tapo finansine paspirtimi jų artimiesiems“ , – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Įsibėgėjantis privatus pensijų kaupimas po truputį keičia žmonių supratimą apie tai, kad šie pinigai yra asmeninė nuosavybė, kaip ir bet koks kitas mirusiojo turėtas turtas.

Pasak advokatų profesinės bendrijos TVINS partnerio Tomo Talučio, sukauptos II pakopos pensijos yra paveldimos tokia pat tvarka, kaip ir kitas sukauptas turtas: pagal įstatymą arba pagal iš anksto sudarytą testamentą.

„Mirus pensijos kaupėjui, o jo artimiesiems tiksliai nežinant pensijos kaupimo subtilybių, visiškai nereiškia, kad jie praras sukauptas lėšas. Per tris mėnesius privalu kreiptis į notarą, kuris ne tik tvarko paveldėjimo reikalus, bet, esant reikalui, gali papildomai kreiptis į finansines institucijas ir išsiaiškinti ar yra papildomo turto“,  – pensijos paveldėjimo mechanizmą aiškina T. Talutis.

II pakopos pensijų fonde sukaupti pinigai, mirus jų savininkui, yra įrašomi į bendro paveldimo turto sąrašą, notaras išduoda teisės liudijimą, su kuriuo paveldėtojas gali kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę ir prašyti išmokėti pinigus.

Jei asmuo nebuvo parašęs testamento, jo turtas kartu su II pakopos pensijų fonduose sukauptais pinigais padalijamas paveldėtojams įstatymuose numatyta tvarka.

Mirus II pakopos pensiją kaupusiam asmeniui jo paveldėtojas pensijų kaupimo bendrovei privalo pateikti dokumentus, įrodančius jo teisę į sukauptas lėšas. Teisininkai primena, kad privalu turėti paveldėjimo teisės liudijimą, tapatybės dokumentus ir prašymą pervesti sukauptas lėšas į paveldėtojo banko sąskaitą. II pakopos pensijų fondų vienetai konvertuojami į pinigus dokumentų gavimo dieną.

Svarbus momentas yra pats paveldėjimo būdas, nes dažnai pamirštama, kad paveldimas ne tik turtas, bet ir skolos.

„Palikimą priėmęs įpėdinis turi atsakyti už testamento sudarytojo paliktas skolas. Baiminantis, kad testamento sudarytojo skolos gali būti didesnės nei palikimas, reikia kreiptis į teismą su prašymu, kad antstolis sudarytų paveldimo turto apyrašą. Priėmus palikimą pagal apyrašą, testamento sudarytojo skolos padengiamos tik iš palikimo, įpėdiniui nereikės rizikuoti asmeniniu turtu“, – praktikoje svarbius niuansus vardija advokatas.

Praradę artimą žmogų, patiriame netektį, o kartais ir netikėtų finansinių išlaidų. II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas galima palyginti su santaupomis banke arba kitu vertingu turtu, kuris, įvykus nelaimei, užsitikrins tam tikrą finansinį stabilumą.

Daugiau informacijos:

Šarūnas Ruzgys

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

El. p. sarunas.ruzgys@dnb.lt 

Mob. +370 686 62649

„Swedbank investicijų valdymui“ perleista 100 proc. „Danske Capital investicijų valdymas“ akcijų

„Swedbank investicijų valdymas“, UAB ir Danske Bank A/S“ pasirašė sutartį dėl Lietuvos pensijų fondų valdymo įmonės UAB „Danske Capital investicijų valdymas“ 100 proc. akcijų perleidimo.

Lietuvos bankui paskelbus, kad šiam sandoriui neprieštarauja, akcijų perleidimas įvyko 2016 m. liepos 15 d. Tai reiškia, kad „Danske Capital investicijų valdymas“ tampa „Swedbank“ grupės dukterine bendrove kartu su šiais II ir III pakopos „Danske“ pensijų fondais: „Konservatyvaus valdymo Danske pensija”, “Danske pensija 50”, “Danske pensija 100”, „Danske pensija plius“.

Jeigu esate II ir III pakopos „Danske“ pensijų fondų dalyvis, visą Jums rūpimą informaciją galite rasti čia:

https://www.swedbank.lt/lt/pages/danske-fondai/pagrindines-datos-ir-patarimai

Susitarimui su valstybe dėl pensijos dveji: papildomas įmokas jau moka pusė milijono pensijų fondų dalyvių

VILNIUS 2015 m. lapkričio 11 d.: Šį lapkritį sukanka dveji metai, kai 2013 metais, balandžio-lapkričio mėnesiais, valstybės pasiūlytam naujam pensijų kaupimo modeliui pritarė ir savanoriškas papildomas įmokas sutiko mokėti 352,5 tūkst. tuometinių pensijų sistemos dalyvių.Šalia 2 proc. žmogaus pajamų dydžio mokesčių, kuriuos „Sodra“ perveda į asmeninę sąskaitą pasirinktame pensijų fonde, dalyviai sutiko kas mėnesį primokėti 1 proc. ir gauti 1 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio subsidiją iš valstybės.

Šiandien, 2015-ųjų lapkričio pradžioje, šis skaičius išaugo 45 proc. ir jau yra 511 tūkst. dalyvių, kurie prie kaupia savo lėšomis.

Nuo 2014 m. pradžios papildomai savanoriškomis įmokomis kaupti nusprendę gyventojai į savo sąskaitas pensijų fonduose pervedė daugiau kaip 46 mln. eurų. Tokiu būdu daugiau kaip dešimtmetį mūsų šalyje skaičiuojanti pensijų fondų sistema geriau prisitaikė prie demografinių ateities iššūkių ir leidžia pensijai sukaupti didesnę pinigų sumą.

Nuo 2016 m. visi, pasirašę susitarimą, ims kaupti dar daugiau: šalia 2 proc. iš „Sodros“, žmonės prisidės 2 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė – 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio mūsų šalyje.

„Tai – vienas reikšmingiausių piliečių susitarimų su valstybe per visą Nepriklausomybės istoriją – trečdalis milijono dirbančiųjų sutiko pasidalinti būsimos pensijos kaupimo našta su valstybe: „aš moku papildomas lėšas iš atlyginimo, o valstybė, gerbdama tokį mano žingsnį, prideda dar tiek pat“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, svarbiausia, kad valstybė realiai įvertino būsimųjų pensininkų perspektyvas, o diskusijose išgrynintas modelis buvo neatidėliojant paverstas realybe.

Iki 2014 m. pabaigos pensijų fondų sistemos dalyviai galėjo rinktis vieną iš trijų pensijos kaupimo scenarijų – stabdyti kaupimą ir likti tik su pensijos dalimi, kurią užtikrina „Sodra“; kaupti pasirinktame pensijų fonde ankstesnėmis sąlygomis – tik su bazine įmoka iš Sodrai sumokėtų mokesčių; arba kas mėnesį prisidėti prie būsimos pensijos iš savo atlyginimo ir gauti papildomą valstybės įmoką. Pastarąjį variantą pasirinko apie 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o stabdyti kaupimą pensijų fonduose nusprendė vos 24 tūkst. sistemos dalyvių.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad tik pensija, kaupiama iš kelių šaltinių, gali garantuoti būsimam pensininkui panašų pragyvenimo lygį sulaukus pensinio amžiaus.

„Skaičiuojama, kad gyventojui išėjus į pensiją, jo pragyvenimo poreikiai sudaro maždaug 70-80 proc. anksčiau gautų pajamų, o valstybė savo lėšomis ateityje galėtų garantuoti apie 30 proc. dabartinių dirbančiųjų pajamų siekiančias pensijas. Šiandien susiduriame su tokiomis ateities perspektyvomis, kurios verčia turėti mechanizmus, leidžiančius gyventojui ne tik užsitikrinti minimalią pensiją socialinio draudimo sistemoje, bet sukaupti didesnei pensijai investuojant lėšas ateičiai“, – mano Š.Ruzgys.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia 1,2 mln. šalies dirbančiųjų. Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. rugsėjo 30 dieną pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos sudarė 2 mlrd. eurų arba apie 350 mln. eurų daugiau nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Daugiau informacijos:

Šarūnas Ruzgys,

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas

El. p. sarunas.ruzgys@dnb.lt

Mob. +370 686 62649

2014-aisiais pensijų fondai dalyviams išmokėjo 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų)

Pensijų fondų išmokos dalyviams kasmet didėja. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2014 metais išmokėta 14,3 mln. eurų (49,5 mln. litų). Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 34,6 tūkstančiams klientų išmokėjo 54,7 mln. eurų (188,9 mln. litų).

2014 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 6,7 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka 2014 metais buvo 2149 eurai (7420 litai) – maždaug 1600 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 2459 eurai (8490 litai), o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 1525 eurai (5267 litai).

„Pernai sparčiai didėjo vidutinė išmokos suma. Tai lėmė tiek gera pensijų fondų pasiekta investicijų grąža paskutiniaisiais metais, tiek didėjančios įmokos. Beje, 2014 metais į savo sąskaitas pradėjo pervesti ir patys pensijų fondų dalyviai – tai sistemai suteikė papildomo stabilumo ir papildomo pasitikėjimo. Nuo šiol žymiai greičiau augs tiek sukaupta suma, tiek ir išmokos“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

2014 metais į savo sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose dirbantieji pervedė 22,74 mln. eurų savanoriškų įmokų. Per 2013 m. vykusią pensijų kaupimo sistemos reformą 352,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių sutiko mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti papildomą valstybės įmoką. Prie jų prisijungė 56,5 tūkst. dirbančiųjų, kurie 2013 m. pradėjo kaupti senatvei pensijų fonduose.

Paskutiniais metais sparčiai augo investuotas pensijų fondų turtas – kaupimo sistemos priežiūrą atliekančio Lietuvos banko duomenimis, vien 2014 m. visų antros pakopos pensijų fondų dalyvių kaupiamos lėšos uždirbo vidutiniškai po 7,8 proc. Nuo sistemos veiklos pradžios 2004 metais vidutinė metinė pensijų fondų grąža siekia 5,3 proc., nors to paties laikotarpio vidutinė metinė infliacija tebuvo 3,5 proc.

Šiuo metu antros pakopos pensijų fonduose senatvei lėšas kaupia apie 1,1 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos metų pradžioje sudarė 1,85 mlrd. eurų ir yra maždaug 290 mln. eurų didesnės nei į kaupiančiųjų sąskaitas pervedė valstybė bei patys dalyviai.

Pensijų kaupimo sistema yra bendros socialinės sistemos dalis. Ji padės pensijų fondų dalyviui sumažinti riziką, jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių – pasirinkto pensijų fondo ir „Sodros“.