Tyrimas: Lietuviai prieštarauja sumažintoms įmokoms į pensijų fondų sąskaitas

Didžioji dauguma visuomenės nėra patenkinta dabartine pensijų sistema ir toliau nesutinka su Vyriausybės sprendimu sumažinti įmokas į asmenines sąskaitas antros pakopos pensijų fonduose, atskleidžia tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Nepasitikėjimas valstybės politika mažina domėjimąsi antra pakopa.

89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“). Iš jų 21,5 proc. teigia, kad sprendimui pritartų, jei būtų aiškus jo „galiojimo“ laikotarpis ir kaip bus kompensuojamos sumažintos įmokos, dar 16,9% respondentų sprendimui pritartų tik tuo atveju, jei būtų numatyta vėliau sumokėti dabar nepervedamus pinigus, apskritai tokio žingsnio nepalaiko 50,7% gyventojų. Sprendimui mažinti įmokas į pensijų fondus pritaria 9,5 proc. respondentų, o didžiausia pritariančiųjų dalis – tarp pensininkų (apie 20 proc. apklaustų vyresnių nei 60 m. žmonių).

„Apklausa parodė, kad gyventojai jaučia rimtą nerimą dėl savo ateities senatvėje, dėl „Sodros“ mokamų pensijų. Pensijų fondai vertinami kaip tam tikra išeitis, tačiau ir čia yra problemų, tame tarpe ir psichologinių dėl nestabilios socialinės apsaugos politikos“, – teigia Vladas Gaidys, „Vilmorus“ direktorius.

Patvirtina

Tai, kad gyventojai neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į asmenines pensijų fondų sąskaitas, parodė ir ankstesni tyrimai: pernai gegužę „OmniCom Media Group“ atlikta apklausa nustatė, kad įmokų sumažinimui nepritaria 85,5 proc. Lietuvos gyventojų. Vertybinių popierių komisijos birželį organizuota apklausa parodė, kad 61% gyventojų nepasinaudotų suteikta galimybe nutraukti II pakopos pensijų fondo sutartį ir grįžti į „Sodrą“.

„2003 m. vykdyta pensijų sistemos reforma ir sudėti pamatai lėšų kaupimui pensijų fonduose turėjo spręsti ilgalaikes problemas, kilsiančias po kelių dešimtmečių. Tačiau priimti politiniai sprendimai sumažinti pervedimus į asmenines sąskaitas pensijų fonduose yra skirti užkaišyti lėšų trūkumą trumpuoju laikotarpiu, kuris atsirado dėl neatsakingo ankstesnės vyriausybės planavimo. Norėtųsi, kad politikai imtųsi greičiau taisyti klaidas ir imtų labiau rūpintis ilgalaike valstybės gyventojų ateitimi“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Nesidomi dėl nepasitikėjimo

64,1 proc. gyventojų vertina, kad mažą susidomėjimą asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde kaupiama pensija lemia nepasitikėjimas valstybe – dėl nepastovios socialinės apsaugos politikos jie vis tiek nesukaups pakankamai. 16,9 proc. apklaustųjų vertina, jog mažą susidomėjimą lemia lūkesčiai, kad valstybė jais vis tiek kažkada pasirūpins, o 9,3 proc. – mano, kad nesidomėjimą lemia įsitikinimas, kad pensijų fonduose dabar tiesiog sukaupta per mažai pinigų. 7,8 proc. apklaustųjų tikina investuojantys papildomai patys ir neketinantys niekuo pasitikėti.

„Be jokios abejonės, net ir dalyvaudamas abejose, „Sodros“ ir antros pakopos pensijų fondų sistemose, žmogus negali būti užtikrintas kad senatvėje turės pakankamas pajamas. Kaip žinia, išėjus į pensiją reikėtų gauti apie 70-80 proc. buvusių pajamų, kad gyvenimo kokybė išliktų panaši. Tačiau pagal dabartinius pavedimus į pensijų fondus vidutinis statistinis lietuvis iš „Sodros“ ir savo sukauptų lėšų pensijų fonde išeidamas į pensiją galėtų tikėtis apie 40-50% buvusių pajamų. O daugiau uždirbantys žmonės dėl „Sodros“ pensijos lubų gali tikėtis dar mažiau“, – Š. Ruzgys.

Š. Ruzgys skaičiuoja, kad įmokas į PF sumažinus nuo 5,5%, iki 2% atlyginimo „ant popieriaus“, vidutinį atlyginimą gaunančio dalyvio sąskaitą kas mėnesį pasiekia 41 Lt, vietoje 115 Lt nesumažintomis įmokomis. Per 40 m., atlyginimams kasmet augant po 3%, o investicijoms uždirbant 5% vidutinę metinę grąžą, mažesnėmis įmokomis PF sąskaitoje sukauptas turtas pasiektų 77 tūkst. Lt, vietoje 212 tūkst. Lt. Atitinkamai ir planuojama pensijų išmoka iš II pakopos pirmu atveju tesiektų 370-540 Lt vietoje 1010-1.500 Lt.

Reprezentatyvi „Vilmorus“ apklausa „Omnibus“ atlikta lapkričio 3 – 15 d. Jos metu apklaustas 1.000 ne jaunesnių nei 18 metų gyventojų visoje Lietuvos teritorijoje taip, kad atspindėtų visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, išsimokslinimą, perkamąją galią.

Pensijų fondai daugiausia galimybių uždirbti įžvelgia Lietuvoje

Antros pakopos pensijų fondų investicijos Lietuvoje per trečią ketvirtį išaugo 31,58% – būsimųjų pensininkų parama Lietuvos Vyriausybei ir kitiems šalyje veikiantiems ūkio subjektams sudarė iš viso 1,033 mlrd. litų, arba daugiau nei 1% šiemet prognozuojamo BVP. Valdytojai, siekdami, kad pensijos būtų adekvačios šalies ekonominei raidai, žada ir toliau remti šalies kapitalo rinką.

 „Pensijų fondų investicijas Lietuvoje augina didesnės grąžos lūkesčiai – artimiausiais metais numatomas ekonomikos atsigavimas didins užsienio investuotojų pasitikėjimą ir augins lietuviško turto vertę. Be to, siekiant, kad pensijos ateityje būtų adekvačios Lietuvos makroekonominėms tendencijoms per kaupimo laikotarpį, pensijų fondai turi išlaikyti dalį investicijų Lietuvoje. Kitaip kiltų rizika, kad pensijų fondų investicijų grąža gali neatitikti Lietuvos ekonomikos plėtros tempo“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vien į Vyriausybės vertybinius popierius (VP), kuriais valstybė rinkoje pasiskolina pinigų išlaidoms finansuoti, II pakopos pensijų fondai investicijas per III ketvirtį padidino 51,63%, iki 681,9 mln. litų – tai beveik penktadalis (18,5%) viso jų valdomo turto. Tokia suma padengtų 8,5% šiemet prognozuojamo valstybės biudžeto deficito, sudarysiančio apie 8 mlrd. litų.

„Pensijų fondų noriai investuoja į Vyriausybės skolos VP dėl to, kad jų grąža yra didesnė nei daugumos kitų aplinkinių šalių vyriausybių platinamų atitinkamos trukmės VP, tuo tarpu rizika namų rinkoje yra mažesnė. Pensijų fondai ir toliau seks rinkos situaciją, o esant patrauklioms sąlygoms fondų dalyviams, mielai ir toliau rinksis vietos rinkoje esantį turtą. Tai smarkiai prisideda prie Lietuvos kapitalo rinkos plėtros – finansuojama čia veikiančių ūkio subjektų veikla. Žinoma, pensijų fondų galimybės investuoti šiuo metu yra smarkiai sumažėjusios dėl apkarpytų įmokų į būsimų pensininkų sąskaitas iš „Sodros“, – teigia Š. Ruzgys.

II pakopos pensijų fondų turtas spalio pabaigoje sudarė 3,726 mlrd. litų – pasiteisinusios pensijų fondų investicijos „Sodros“ pervestą dalyvių turtą padidino 204,17 mln. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būsimai pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, valdomuose 9 pensijų kaupimo bendrovių. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,9 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. BVP.

Būsimiems pensininkams investicijos per metus uždirbo 275 mln. litų

Būsimų pensininkų turtą finansų rinkos augino jau keturis mėnesius iš eilės, o 12 mėnesių laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iš investicijų uždirbta grąža siekia daugiau nei 275 mln. litų. Sparčiau auginti lietuvių santaupas senatvei leidžia ir atsigavimo ženklai darbo rinkoje.

Per spalį Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vien iš investicijų uždirbo 20,03 mln. Lt – tai jau ketvirtas sėkmingas mėnuo iš eilės. Iš viso nuo pernykščio lapkričio pradžios iki šiemet spalio pabaigos pensijų fondų turtas padidėjo iš viso 628,47 mln. litų. Iš šios sumos investicijų grąža sudaro 275,12 mln. Lt, tuo pat metu „Sodra“ būsimiesiems pensininkams pervedė 353,35 mln. Lt. Bendras būsimųjų pensininkų sukauptas turtas pasiekė 3,726 mlrd. litų, tai 204,17 mln. Lt daugiau, nei į pensijų kaupimo sąskaitas pervedė „Sodra“.

„Finansų rinkos tebedžiugina prieaugiais ir leidžia valdytojams auginti pensijų fondų dalyvių turtą. Kiek sparčiau gyventojų santaupos senatvei ėmė didėti ir dėl atsigaunančios darbo rinkos. „Sodros“ įmokos pradeda augti, tačiau dėl ekonominės krizės ir Vyriausybės sumažintų pavedimų jos tebėra 4 kartus mažesnės nei prieš dvejus metus“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

„Sodra“ į antros pakopos pensijų fondų sąskaitas lapkritį numato pervesti 27,99 mln. Lt – didesnių pervedimų per mėnesį šiemet nebūta. Vidutiniškai vieno būsimo pensininko sąskaita lapkritį bus papildyta 28,14 Lt – ši suma auga ketvirtą mėnesį iš eilės, mažiausia ji buvo šiemet gegužę, kuomet vienam asmeniui „Sodra“ tepervedė 25,97 Lt, o iš viso į pensijų fondų sąskaitas – 25,88 mln. Lt. Tiesa, dar 2008 metais, kuomet įmokų į pensijų fondų sąskaitas Vyriausybė nebuvo apkarpiusi, kas mėnesį vieno asmens sąskaitą pasiekdavo vidutiniškai po 101 Lt.

„Vyriausybei nukėlus planus atstatyti pervedimus į pensijų fondus ir nerodant iniciatyvų pasirūpinti būsimų pensininkų gerove, kyla galvosūkis, kaip spręsime ateityje kilsiančias problemas. Negalima tikėtis, kad sočią senatvę užtikrins dabartinės įmokos į pensijų fondų sąskaitas, vienam žmogui nesiekiančios 30 litų per mėnesį. O ateityje „Sodros“ finansinės galimybės vykdant tuometinius įsipareigojimus pensininkams bus vis mažesnės dėl prastėjančių demografinių tendencijų“, – teigia Š. Ruzgys.

Sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc. Vyriausybė nusprendė 2008 m. pabaigoje, o 2009 m. viduryje įmokos nurėžtos iki 2 proc. Dėl to būsimieji pensininkai jau prarado daugiau nei 850 mln. Lt turto.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

ES: Turėsime rinktis – mažesnės pensijos, didesni mokesčiai arba…

 Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi visos bendrijos narių pensijų sistemomis ir paskelbė pradedanti konsultacijas dėl to, kaip užtikrinti adekvačias, stabilias bei pakankamas pensijas ir kaip Europos Sąjunga (ES) galėtų prisidėti prie kiekvienos šalies pastangų šioje srityje. EK yra įsitikinusi, kad, nereformavus dabartinių sistemų, jos neatlaikys senėjančios visuomenės ir kitų veiksnių spaudimo.

 „Mes turime pasirinkti tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba žmonės turės dirbti daugiau ir ilgiau. Į pensiją išėjusių europiečių skaičius palyginus su juos išlaikančiais iki 2060 metų padvigubės – tokia situacija yra nestabili“, – paskelbdamas konsultacijas sakė EK komisaras Laszlo Andor.

Šiuo metu dauguma Europos valstybių jau sprendžią šią problemą kurdamos trijų lygių pensijų sistemą – valstybinę, kaupiamą II pakopos pensijų fonduose ir savanoriškai, iš savo lėšų, kaupiamą pensijas. Ekspertai mano, kad išspręsti senstančios visuomenės problemą galima tik pasiekus, kad pensijas susikauptų patys asmenys, o ne jų mokėjimą palikti vis mažėjančiam jų vaikų skaičiui, kaip yra dabar.

„Šis EK dokumentas signalizuoja Lietuvai, kad visuomenės senėjimas verčia daryti esmines pertvarkas ne tik „Sodros“ valdymo ar mokesčių tarifų lygiu, bet reformuoti patį mąstymą – Lietuvos valdžia ir mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Jeigu nesudarysime sąlygų jiems patiems sukaupti senatvėje, mūsų anūkams jų išlaikymas bus per sunki našta“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Tačiau kol kas tiek Lietuvos Vyriausybė, tiek Seimas nesirūpina tolima perspektyva ir per 2009-2010 metais iš būsimųjų pensininkų jau paėmė daugiau kaip 625 mln. litų, kurie vien palūkanų per tuos pusantrų metų būtų uždirbę dar maždaug 25 mln. litų. Seimo sprendimas ir ateityje palikti įmokas 2 proc. vietoj numatytų 5,5 proc. iš būsimųjų pensininkų kasmet atims dar maždaug po 500-600 mln. litų.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę apie 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais, nepaisant pastarojo laikotarpio krizių, papildomai uždirbta apie 150 milijonų litų.

Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Informacijai – nuoroda į EK pranešimą:

http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/10/905&format=HTML&aged=0&language=EN&guiLanguage=en

Papildomai pensiją kaupusiems išmokėta suma per metus padvigubėjo

 Papildomai pensijai kaupusiems dirbantiesiems arba jų artimiesiems nuo Pensijų kaupimo sistemos starto iki 2010 m. liepos 1 dienos jau išmokėta 27,75 mln. litų arba 113 proc. daugiau palyginus su situacija prieš metus, kai bendra išmokų suma siekė 13 mln. litų. Ši suma buvo išmokėta 9,3 tūkst. asmenų, kurie išėjo į pensiją, arba kaip paveldėjimas artimiesiems tų kaupėjų, kurie išėjo Anapilin.

 „Reikia atkreipti dėmesį, kad sparčiai auga ne tik bendra suma, kuri jau išmokėta išėjusiesiems į pensiją ir papildomai kaupusiems jai lėšas, bet ir didėjanti vidutinė išmoka. Be to, padidėjo išmokų skaičius išėjusiems į pensiją žmonėms, palyginus su išmokomis mirusiųjų kaupėjų artimiesiems. Investicijos yra ilgalaikis procesas ir dauguma pasirinkusiųjų kaupti papildomą pensijos dalį tai pradėjo daryti likus daugiau nei penkeriems metams iki pensijinio amžiaus, todėl jų skaičius ateityje didės vis sparčiau“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Didžioji išmokų dalis – 18,5 mln. litų – buvo išmokėta 4,8 tūkst. į pensiją išėjusių žmonių, kurie papildomai kaupė lėšas. O štai 9,25 mln. litų išmokėta 4,5 tūkst. mirusių būsimųjų pensininkų, kaupusių papildomą pensijos dalį, artimiesiems.

Lyginant šių ir praėjusių metų liepos 1 d. rezultatus, išmokų skaičius padidėjo tik 68,7 proc. – tai reiškia, kad šoktelėjo pačių išmokų dydžiai. Bendra vidutinė išmoka nuo praėjusių metų liepos pradžios išaugo 27,5 proc. – nuo 2330 iki 2970 litų.

Pasak A. Bakšinsko, nors vidutinė išmoka siekia beveik 3 tūkst. litų, tačiau paprastai kiekvienu atveju išmokamos sumos labai skiriasi. Yra ir tokių žmonių, kurie vos per keletą metų sugebėjo papildomai sukaupti dešimtis tūkstančių litų.

Tačiau būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. – 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Specialistai apskaičiavo, kad dėl sumažintų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas jau dabar nepervesta apie 640 mln. litų, o iki metų galo ši suma pasieks 0,92 milijardo litų. Be to, papildomai nepervestos lėšos būsimiems pensininkams jau būtų uždirbusios dar apie 25 mln. litų.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2010 metų birželio 30 dieną buvo daugiau kaip 3,5 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra beveik milijonas dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 27 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pranešimas apie Investicijų valdymo įmonių asociacijos pavadinimo pasikeitimą

 2010 m. balandį Investicijų valdymo įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas nusprendė pakeisti asociacijos pavadinimą iš „Investicijų valdymo įmonių asociacija“ į „Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (trump. LIPFA).

Planuojama, kad 2010 m. liepos mėnesį Juridinių asmenų registre bus įregistruoti asociacijos įstatų pakeitimai, susiję su asociacijos pavadinimo pasikeitimu.

Daugiau informacijos:

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija

Šarūnas Ruzgys

Prezidentas

Tel.: + 370 5 2393 567

Pensijų fondų investicijos Lietuvoje viršijo 850 milijonus litų

„Valdydami busimųjų šalies pensininkų turtą, stengiamės investicijas paskirstyti taip, kad didelė ir stabili jų dalis liktų cirkuliuoti Lietuvoje ir prisidėtų prie mūsų valstybės finansų ir ekonomikos stabilumo bei gerovės. Kaip ir anksčiau, stambiausia lėšų dalis buvo nukreipta Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti, į kuriuos investuota suma šiuo metu siekia 533,3 mln. litų. Tai reiškia, kad pensijų fondai aktyviai prisideda prie Lietuvos Vyriausybės finansinių poreikių tenkinimo, taip pat reikalingiausių visuomenės projektų finansavimo“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Dėl pasiteisinusių investicijų iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šių metų kovo mėnesį jau buvo sukaupę 3,5 milijardus litų turto. Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, o fondų turtas jau buvo didesnis 163 mln. litų nei „Sodra“ pervedė lėšų, netgi atskaičiavus padarytus atskaitymus už valdymą bei beveik 21 milijoną litų siekusias išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems dirbantiesiems bei mirusiųjų kaupėjų paveldėtojams.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Valstybės prašoma leisti išankstinį išmokų iš pensijų fondų mokėjimą

Šiandien II pakopos pensijų fondų valdytojai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prašydami svarstyti galimybę numatyti išankstinių išmokų iš pensijų fondų mokėjimo tvarką, analogišką šiuo metu galiojančiai „Sodros“ išankstinėms pensijoms. Atitinkamą kreipimąsi pasirašė Investicijų valdymo įmonių asociacija ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Pasak asociacijų, šiuo metu visi pensijų fondų valdytojai yra priversti vykdyti įstatymą ir kaupiamas lėšas gali išmokėti tik tada, kai kaupiantysis sulaukia valstybės nustatyto pensinio amžiaus. Tuo tarpu šiuo metu galiojantys įstatymai numato galimybę dirbančiajam išeiti į pensiją anksčiau laiko ir iš „Sodros“ gauti pensiją, nors ir mažesnę. Siūloma patobulinti įstatymus ir suteikti galimybę tokiais atvejais šalia iš „Sodros“ mokamos pensijos taip pat mokėti ir pensijų fonduose sukauptą pensiją.

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad šiuo metu didžiausias nesusipratimas potencialiai kyla tik su statutiniais pareigūnais, kurie į pensiją išleidžiami žymiai anksčiau nei visi kiti dirbantieji. Spaudoje jau buvo pranešta apie tai, kad 49 m. amžiaus pareigūnas išėjo į pensiją, tačiau įstatymas jam išmokėti pensijų fonde kaupiamą sumą draus dar 14 metų.

Pensijų fondų valdytojų nuomone, ši problema ateityje gali dar labiau paaštrėti, nes anksčiau laiko išeinančiųjų gali daugėti. Tokia tendencija matoma visoje Europos Sąjungoje – atlikti tyrimai parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę daugiau kaip 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, bet ir uždirbta pelno.

Prie sistemos ilgalaikiškumo ir dar spartesnio augimo neprisidėjo Vyriausybės sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau.

Ketvirtadalis ES gyventojų ketina kaupti papildomą pensiją

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt.

Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc. – Vokietijos dirbančiųjų. Tokią poziciją taip pat palaiko 43 proc. ispanų ir 38 proc. prancūzų.

„Permaininga ekonominė aplinka pastaruosius kelis metus privertė žmones ir vyriausybes peržiūrėti savo pensijų planus bei sistemas ir įvertinti tai, ar jie yra pasirengę atlaikyti senėjančios populiacijos pasekmes“, – teigia Oliver Rowlands, kompanijos „Aon“ EMEA pensijų padalinio vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius. Tarp norinčių dirbti ilgiausiai yra airiai – 46 proc. pasakė sutiksiantys dirbti ilgiau nei numatytas valstybės pensinis amžius.

Net 45 proc. Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų yra įsitikinę, kad pensinis amžius bus prailgintas.

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.ipe.com/news/third-of-eu-workers-would-retire-early-for-less_34838.php

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

EBPO: jeigu Čekiją nepertvarkys pensijų sistemos, valstybės skola išaugs…

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Čekiją artimiausiu metu imtis pensijų sistemos reformos, nes priešingu atveju šios valstybės skola gali katastrofiškai išaugti. Tokios išvados pateikiamos EBPO tyrime, skirtame Čekijos finansinės padėties apžvalgai.

EBPO ekonominis tyrime minima, kad, Čekijos Respublikos Finansų ministerija duomenimis, spartus visuomenės senėjimas iki 2060 m. išlaidas, skiriamas pensinio amžiaus žmonėms išlaikyti, padidins 6,4 proc. Iki 2040 m. tai „užaugins“ valstybės skolą 60 proc., kuri 2060 m. turėtų sudaryti 250 proc. valstybės BVP, jeigu Čekijoje nebus imtasi rimtų priemonių keičiant pensinį aprūpinimą.

„Remiantis dabartinėmis prognozėmis, valstybės išlaidos pensijoms kils nuo 7,8 proc. BVP 2007 m. iki maždaug 11 proc. 2060-aisiais“, – teigiama EBPO tyrime. Pagal Europos Komisijos duomenis, kuriais remiasi minėtas tyrimas, išlaidos senstančiai visuomenei išlaikyti Čekijoje 2060 m. sudarys 23,4 proc. valstybės BVP.

Vienas iš pasirinkimų, keičiant padėtį Čekijoje, EBPO nuomone, galėtų būti privaloma pensijų kaupimo sistema. EBPO pabrėžia, kad Čekija turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą.

Dar pernai vasarą EBPO yra pareiškusi, kad visų šalių vyriausybės turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą, ir išreiškė savo įsitikinimą, kad tai geriau apsaugotų žmones. „Geriausias požiūris į pensinį aprūpinimą yra garantuoti į pensiją išėjusiam žmogui ne vieną, o keletą pajamų šaltinių – tiek valstybės mokamą, tiek privačiai kaupiamą pensiją. Dėl egzistuojančių įvairių rizikų būtų neišmintinga palikti tik vieną iš šaltinių“, – mano EBPO ekspertai.

2009 m. liepos mėnesio duomenimis, Čekijoje privačiuose pensijų fonduose buvo sukaupta 25,6 milijardo litų, tai sudarė 5,3 proc. valstybės BVP. Pagal šį rodiklį Čekija beveik dukart atsilieka nuo Lenkijos, o tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių lenkia tik Latviją, Bulgariją, Lietuvą ir Rumuniją.

Originalų pranešimą galite rasti čia: http://www.ipe.com/news/making-pensions-mandatory-is-vital-to-czech-republic-oecd_34586.php?s=czech.

 

Apie EBPO

Šiuo metu EBPO priklauso 30 valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje. Viena iš tokių valstybių yra Lietuva.

EBPO yra unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios analizuoja atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje.