Lietuvos gyventojai savo pensijų kaupimui pasiryžo kasmet investuoti 63 mln. litų

Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

 „Pensijų fondų sistemos kritikai nuolat pabrėžia, kad didelė dalis dirbančiųjų yra neaktyvūs ir nenori mokėti savanoriškų įmokų, todėl nesukaups pakankamai lėšų pensijai. Tačiau situacija priešinga, atmetus emigravusius ir nedirbančius pensijų fondų dalyvius, kurių priskaičiuojama apie 35 proc., šiuo metu kas antras kaupiantysis sutiko mokėti savanoriškas įmokas, kurių bendra suma šiuo metu jau viršija 63 mln. litų“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, tai yra tik minimalūs skaičiavimai, tikimasi, kad iki apsisprendimo termino pabaigos savanoriškas įmokas mokėti sutiks dar apie 40-50 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o jų įmokos į asmenines sąskaitas pasirinktuose pensijų fonduose sieks 80 mln. Lt. Be to, esant stabiliai ekonominei situacijai, kiekvieno dirbančiojo pajamos augs, o pensijų kaupimo sistema leis užsitikrinti didesnes pensijas.

Asociacijos statistika atskleidžia, kad daugiausiai – tiek skaičiumi, tiek pinigais – investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Jie sudaro 38 proc. pasirašiusiųjų papildomam kaupimui dalyvių, daugiau kaip 18 proc. jų –uždirbantys nuo 2000 iki 3000 Lt. Ši tendencija parodo, kad valstybės sukurta sistema iš tikrųjų veikia taip, kaip ir suplanuota įstatyme, ir paneigia šiuo metu eskaluojamas abejones, ar uždirbančiam mažiau verta kaupti papildomai.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų jau kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus. Žmogus gauna daugiau kaip 100 proc. naudą, o valstybei tai yra teisingas būdas skatinti socialiai labiau pažeidžiamus žmones.

Asociacijos atstovai pažymi, kad gyventojams suteiktas apsisprendimo laikotarpis yra dabar, o ne vėliau. Šiandien priimamas sprendimas nėra susijęs su jų dabartine finansine situacija. Nors apie 15 proc. asmenų, nusprendusių kaupti papildomai, šiuo metu nedirba, taip atsitinka dėl įvairių asmeninių priežasčių: motinystės ar tėvystės atostogų, darbo keitimo, dėl laikinos bedarbystės ar kitų aplinkybių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad šie asmenys ir ateityje neturės pajamų.

Iki gruodžio 1 dienos, pensijų fondų sistemoje dalyvaujantys gyventojai gali apsispręsti ir pasirinkti vieną iš trijų būdų, kaip jie kaups ateičiai – šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, apskritai stabdyti kaupimą pensijų fonduose arba nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis.

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, norą kaupti savanoriškomis įmokomis jau pareiškė 273 tūkst. gyventojų. Iš jų – beveik 42 tūkst. yra pensijų sistemos dalyviai sudarę sutartis šiais metais, t.y. 2,2 kartų daugiau nei pernai. Stabdyti kaupimą nusprendė šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o likusieji 527 tūkst. dalyvių nusprendė pensijai kaupti iki šiol galiojusiomis sąlygomis arba sprendimą priims per likusius pusantro mėnesio. Apie 300 tūkst. nėra aktyvūs pensijų fondų dalyviai, nes jau ne vienerius metus į jų sąskaitas įmokos nepervedamos.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai: estiškas kaupimas mums artimesnis nei lenkų laimės receptai

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.

 „Jeigu jau norime remtis kaimyninių šalių pavyzdžiais, rinkimės tas šalis, kuriose pensijų kaupimo sistema yra stabili ir leidžia žmonėms sukaupti didesnę pensiją, o pačios valstybės savo patirtimi ir sandara yra artimos mums. Lietuvos pensijų sistema yra gimininga Estijos – kur ir kaip kaupti pensijai mūsų piliečiai apsisprendžia patys, todėl turėtume puoselėti šį demokratinį principą ir gerbti 260 tūkst. gyventojų pasirinkimą kaupti papildomai primokant savo lėšomis“, – dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, situacija kaimyninėje Lenkijoje, kur apie 90 proc. pensijų fondų dalyvių gali būti priversti stabdyti kaupimą, jau sulaukė nemažai Europos finansų ekspertų ir žiniasklaidos kritikos.

Iki šiol Lenkijoje į pensijų fondus lėšas perveda tik valstybė. Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradės veikti panaši sistema į tą, kuri Estijoje galioja jau ne vienerius metus – pasirinkusieji maksimalų kaupimą į savo sąskaitas pensijų fonduose mokės įmokas iš savo lėšų ir gaus įmokas iš valstybės. Lietuvoje ši valstybės įmoka siekia 3 proc. (vėliau padidės iki 4,5 proc.), o Estijoje yra 4 proc.

Pirmadienį LR seimo narių kvietimu konferencijoje „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“ viešintis Lenkijos socialinio draudimo institucijos (ZUS) prezidentas Zbigniew Derdziuk savo šalies patirtį pateikia kaip būdą spręsti valstybės finansų problemas. Kita vertus, Lenkijos pensijų fondus vienijanti organizacija bręstančius pokyčius jau atvirai vadina nacionalizacija. Pagrindinis šios reformos veiksnys – vis auganti valstybės skola, tačiau tai niekaip nesprendžia ateities socialinių problemų.

Jeigu vyriausybės planams pritars parlamentas, nuo kitų metų lenkai, dar neapsisprendę, kur kaupti pensiją – privačiame fonde ar valstybiniame socialiniame draudime – automatiškai bus priskirti valstybės globai, ten pat atsidurs ir tų gyventojų lėšos, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Be to, pensijų fondai negalės investuoti į obligacijas, o ankstesnės investicijos taip pat atiteks valstybės pensijų sistemai.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų, iš jų 260 tūkst. pareiškė norą kaupti maksimaliai, prisimokant papildomai iš savo atlyginimo.

Kaupti pensijai savanoriškomis įmokomis apsisprendė jau 200 tūkst. gyventojų

 Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

 Pastebima, kad tarp kaupsiančių mokant savanoriškas įmokas sparčiai didėja ir naujų pensijų fondų dalyvių dalis. Pavyzdžiui, pirmąjį 2013 metų pusmetį buvo pasirašytos 25983 naujos kaupimo sutartys – tai 52 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį. Iš viso, prašymus kaupti savanoriškomis įmokomis yra pateikę 18,8 proc. esamų ir naujų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

„Kaupimo modelį su savanoriškomis įmokomis ir valstybės subsidijomis renkasi vis daugiau esamų pensijų fondų dalyvių, tačiau didėja ir naujas sutartis pasirašančiųjų dalis. Tai rodo, kad pensijų fondų ir valstybės siūlomos sąlygos yra pakankamai patrauklios būsimiesiems pensininkams, todėl kaupiančiųjų gretos gausės ir po gruodžio 1 dienos“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Seimo sprendimu pratęsus pasirinkimo terminą iki lapkričio 30 d., kaupiantieji turės tris rudens mėnesius pasirinkti vieną iš trijų pensijų kaupimo būdų – šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, apskritai stabdyti kaupimą pensijų fonduose arba nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų.

Antrą metų ketvirtį pensijų fondai išmokėjo daugiau nei 10 mln. litų

Antrąjį 2013 metų ketvirtį Lietuvoje veikiančių privačių pensijų fondų išmokos siekė 10,5 mln. litų – 40 proc. daugiau lyginant su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu. Iš viso nuo pensijų reformos pradžios 23,6 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų jau yra išmokėta 113,67 mln. litų. Iš jų – net 40 mln. litų arba 35 proc. – buvo išmokėta per metų laikotarpį nuo 2012-ųjų liepos.

Daugiau nei 1000 litų per metus išaugo ir vidutinis išmokos dydis. Lyginant su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu, jis yra penktadaliu didesnis ir šiuo metu siekia 4810 litų. Vidutinė išmoka į pensiją išėjusiam gyventojui siekė 5861 litą, o vidutinė išmoka mirties atveju – 3177 litų.

Antrąjį 2013 metų ketvirtį gaunančių išmokas gyventojų pagausėjo 8,3 proc., o lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais – net 22,4 proc.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas išmokų ir jų gavėjų skaičiaus augimą prognozuoja ir tolimesnėje perspektyvoje. Pasak jo, dauguma pensijų sistemos dalyvių šiuo metu renkasi kaupti papildomai prisimokant iš savo lėšų ir taip gauti valstybės paskatinamąją premiją. Tikėtina, kad Seimui nutarus pratęsti pasirinkimo laikotarpį iki gruodžio 1 d. priimti tokį sprendimą spės dar daugiau gyventojų, todėl laikui bėgant pensijų fondai išmokės vis daugiau lėšų.

Iš viso antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas gavo 23 632 asmenys. Iš jų didesnė dalis, arba 14 345 gyventojų pensijas kaupė patys, o 9326 žmonės sukauptas lėšas gavo paveldėjimo būdu.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.

Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis arba stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų. Liepos mėnesio duomenimis, 160 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.

Kaupti maksimaliai renkasi gaunantys ir mažesnes pajamas

 66,4 proc. pensijų fondų sistemos dalyvių, šiai dienai nusprendusių senatvės pensijai kaupti papildomai mokant į pensijų fondus, gauna iki 2000 litų pajamų per mėnesį, rodo „SoDros“ statistika. Palyginimui, iš viso pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 560 tūkst. arba 69 proc. mažiausias, 2000 litų per mėnesį nesiekiančias pajamas turinčių gyventojų.

 „Nepasitvirtino pensijų fondų sistemos skeptikų abejonės, kad naujoji pensijų kaupimo sistema yra orientuota išskirtinai į turtinguosius visuomenės sluoksnius, o mažas pajamas gaunantiems gyventojams pritrūks ir ryžto, ir lėšų tinkamai ja pasinaudoti. Šiandien matome, kad gyventojai nori rūpintis savo senatve patys, o tai, kad papildomai mokėti į pensijų fondus renkasi skirtingas pajamas gaunantys žmonės, dar kartą patvirtina sistemos reikalingumą“, – dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, artimiausiu metu didelių pokyčių dalyvių turtinėje sudėtyje taip pat neturėtų būti. Per Seimo nutarimu pratęstą laikotarpį kaupti mokant papildomai į pensijų fondus nuo kitų metų turėtų suspėti pasirašyti visi jau anksčiau apsisprendę. Rinktis vieną iš trijų variantų – kaupti papildomai mokant savanoriškas įmokas, stabdyti kaupimą arba nieko nekeisti – gyventojai gali ne tik per likusius vasaros mėnesius, bet iki pat lapkričio 30 d.

Vidutines ir didesnes pajamas gaunantys gyventojai sudaro proporcingai mažesnę dalį tiek papildomai mokėti jau pasiryžusių, tiek apskritai pensijai kaupiančių gyventojų. Šiuo metu pensijų fondų sistemoje gaunančiųjų 2000-3000 litų mėnesines pajamas yra apie 15,63 proc. arba 127 tūkst., o tarp maksimalų kaupimą pasirinkusiųjų – 18,1 proc. Dalyviai su didesnėmis nei 3000 tūkst. litų pajamomis sudaro 15,68 proc. visos sistemos kaupėjų, tiek pat, kiek ir nusprendusiųjų kaupti papildomai – 15,6 proc.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.

Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų. Gegužės mėnesio duomenimis, 152 tūkst. iš jų jau apsisprendė mokėti papildomai įmokos dalį savo lėšomis.

Per 2 mėnesius maksimaliai kaupti senatvės pensijai nusprendė 130 tūkst. gyventojų

 „Sodros“ duomenys rodo, kad per pirmuosius du pensijų fondų sistemos reformos mėnesius 129,9 tūkst. gyventojų jau pasirinko savo senatvės pensijai kaupti maksimaliai, primokant savo lėšomis. Iš jų 107,6 tūkst. yra anksčiau kaupti pradėję būsimieji pensininkai, taip pat 22,3 tūkst. dirbančiųjų nusprendė pradėti kaupti šiemet. Dar 3,5 tūkst. pensijų fondų dalyvių nusprendė sustabdyti kaupimą. Apsispręsti, kaip ketina kaupti senatvei būsimieji pensininkai dar gali per likusius tris vasaros mėnesius – iki rugsėjo 1 d.

Metų pradžioje Lietuvoje buvo 1,05 mln. dirbančiųjų, kurie nusprendė kaupti senatvei pensijų fonduose.

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas palankiai vertina pirmųjų dviejų mėnesių rezultatus.

„Žinoma, norėtųsi, kad savo ateičiai maksimaliai kaupti imtų kuo daugiau būsimųjų pensininkų, tačiau tokių rezultatų buvo galima tikėtis. Apsispręsti dėl savo pensijos yra sudėtingas sprendimas, todėl jį priima tik aktyviausieji, kurie domisi savo senatvės pensija. Tikimės, kad per likusius tris mėnesius šis skaičius padvigubės. Esant tokiai situacijai, valstybė išliks pajėgi finansuoti sistemą, o norintiems bus sudarytos sąlygos dalimi pensijos pasirūpinti patiems“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Pasak jo, pensijų fondų bendrovės reformos viešinimui skyrė solidžias sumas, aktyviai apie galimybę pasirinkti būsimiesiems pensininkams primena ir „Sodra“. Tikimasi, kad valstybė, oficialūs asmenys taip pat aktyviau įsitrauks aiškinant visuomenei pensijų sistemos reformos svarbą ir eigą.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos.

Pernai, priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.

Metų pabaigoje, patvirtinus naująją tvarką, keletą mėnesių intensyviai dirbo tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek „Sodra“ ir kitos su pensijų kaupimu susijusios valstybės institucijos. Vienas svarbiausių darbų buvo būsimos pensijos skaičiuoklės parengimas, kuri pasiekiama adresu www.pensijuskaiciuokle.lt.

Antrosios pakopos pensijų fonduose – jau 5 milijardai litų

Lietuvos banko duomenimis, pensijų fonduose kaupiančių dirbančiųjų lėšos per praėjusį balandžio mėnesį vien dėl investicijų pasipildė daugiau kaip 32 mln. litų ir perkopė 5 mlrd. litų ribą. Nuo 2013 metų pradžios antrosios pakopos pensijų fondų turtas augo beveik 3 proc., o tai reiškia 150 mln. litų tik investicijų dėka.

 „Pensijų fondų pelningumo nederėtų vertinti pagal trumpo laikotarpio rezultatus. Visai kas kita yra ši simbolinė 5 milijardų litų suma, gyventojų sukaupta per 9 antrosios pakopos pensijų fondų gyvavimo metus – tai nuoseklaus augimo rezultatas. Jį gali įvertinti ir ne vienerius metus mūsų fonduose kaupiantys gyventojai, ir naujai pasirašiusieji kaupimo sutartis“, – dėsto Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak jo, vertinant visą fondų augimą, nereikėtų pamiršti, kad jis pranoksta visų 9 metų, kiek veikia pensijų kaupimo sistema, infliaciją, ir kompensavo ankstesnius rinkos nuosmukius.

Lietuvos banko duomenimis, labiausiai (0,96 proc.) praėjusį mėnesį augo mažos akcijų dalies pensijų fondai, taip pat vidutiniškai po 0,6 proc. išaugo konservatyvaus investavimo ir vidutinės akcijų dalies pensijų fondai. Daugiau informacijos rasite Lietuvos banko interneto svetainėje – http://www.lb.lt/finansu_istaigu_finansines_ataskaitos.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pernai priėmus įstatymų pakeitimus, metų pabaigoje buvo patvirtina naujoji pensijų kaupimo tvarka, kuri numato galimybę mokėti papildomas įmokas ir gauti paskatinamą valstybės subsidiją, likti prie ankstesnio minimalaus kaupimo arba stabdyti kaupimą.

Metų pabaigoje patvirtinus naująją tvarką, keletą mėnesių intensyviai dirbo tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek „Sodra“ ir kitos su pensijų kaupimu susijusios valstybės institucijos. Vienas svarbiausių darbų buvo būsimos pensijos skaičiuoklės parengimas, kuri pasiekiama adresu www.pensijuskaiciuokle.lt.

Pensijas kaupusiesiems iš viso jau išmokėta 103 mln. litų

Pirmąjį šių metų ketvirtį antrosios pakopos pensijų fonduose kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems išmokėta suma siekė 8,2 mln. litų. Iš viso nuo pensijų kaupimo sistemos veiklos pradžios jau išmokėta 103,2 mln. litų. Išmokas gavo 21,8 tūkst. kaupusiųjų ir jų artimųjų. Vien per pastaruosius 12 mėnesių išmokų padaugėjo per pusę, arba 53 proc. daugiau – nuo 67,42 mln. litų.

 Pirmąjį ketvirtį augo ir vidutinis vienos išmokos dydis – per pirmuosius tris šių metų mėnesius jis sudarė 4732 litus ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu padidėjo 27 proc. Vidutinė išmoka į pensiją išėjusiam žmogui siekė 5834 litus. Vidutinė suma, kurią gavo kaupusio žmogaus artimieji jo mirties atveju, sudarė 3111 litų.

„Nuo šių metų įsigalioję pensijų sistemos pakeitimai leidžia tikėti, kad žmonių kaupiamos lėšos pensijų fonduose augs sparčiau, o kartu su jomis – ir išmokos. Mat nemaža dalis papildomai pensijai kaupiančių žmonių šiemet pasirašo sutikimus tam skirti ir dalį savo pajamų bei pasinaudoti valstybės paskatinimu“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Per visą laikotarpį nuo fondų veiklos pražios į pensiją išėjusiems ir lėšas senatvei kaupusiems asmenimis išmokėta 75,73 mln. litų. Kai nelaimės atveju tokių asmenų artimiesiems pervesta 27,45 mln. litų.

Iš viso antros pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas gavo 21 801 asmuo. Iš jų didesnė dalis, arba 12 980 gyventojų pensijas kaupė patys, o 8823 žmonės sukauptas lėšas gavo paveldėjimo būdu.

Naujoji pensijų kaupimo tvarka buvo patvirtinta pernai metų pabaigoje, kai buvo priimti atitinkami įstatymų pakeitimai. Keletą mėnesių intensyviai dirbo tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek „Sodra“ ir kitos su pensijų kaupimu susijusios valstybės institucijos. Vienas svarbiausių darbų buvo būsimos pensijos skaičiuoklės parengimas, kuri pasiekiama adresu www.pensijuskaiciuokle.lt. 

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Per pirmus tris mėnesius į naująją pensijų kaupimo sistemą įsitraukė 14 tūkst. gyventojų

Per pirmus tris 2013 metų mėnesius pensijai kaupti nusprendė dar 13 672 dirbantieji. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, įsitraukusiųjų į pensijų kaupimo sistemą padaugėjo 47 proc. Duomenis apie naujas sudaromas sutartis skelbia ir kas savaitę atnaujina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (http://www.sodra.lt/index.php?cid=280).

Visų šių dirbančiųjų sutartys sudarytos jau pagal naująją pensijų kaupimo modelį, pagal kurį į šių asmenų sąskaitas pasirinktame pensijų fonde valstybė jau šiemet perves 2,5 proc. jo gaunamų pajamų, nuo 2014 metų 2 proc., o nuo 2020 m. ši dalis padidės iki 3,5 proc. Naujieji pensijų dalyviai sutiko mokėti papildomas įmokas (1 proc. nuo savo gaunamų pajamų 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.), o valstybė jiems įsipareigojo mokėti papildomą įmoką (1 proc. nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio 2014 m., 2 proc. – nuo 2016 m.).

Visi jau anksčiau pasirašę pensijų kaupimo sutartis nuo balandžio pradžios iki rugsėjo 1 dienos gali pareikšti ketinimą kaupti papildomai tokiu pat principu, kaip ir naujai pasirašantieji sutartys, arba stabdyti kaupimą. Jeigu per šį laikotarpį jie neišsakys savo ketinimų, į jų sąskaitas bus pervedama minimali įmoka, lygi 2 proc. (nuo 2020 m. – 3,5 proc.) asmens gaunamų pajamų.

Anot Šarūno Ruzgio, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidento, šiais metais visais mėnesiais sutarčių pasirašyta smarkiai daugiau nei pernai. „Reforma yra iššūkis visai sistemai, žmonėms kyla begalė klausimų, į kuriuos stengiamės atsakyti. Toks norinčių pradėti kaupti skaičiaus augimas tik patvirtina, kad visuomenėje yra didelis susidomėjimas, ir žmonės linkę rinktis naująją sistemą, sutikdami mokėti papildomai“, – pažymi Š. Ruzgys.

Manoma, kad didžiausią valstybė paramą pajus mažas pajamas gaunantys kaupiantieji, nes valstybės papildoma įmoka bus skaičiuojama nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Todėl mažiau uždirbantys iš valstybės gaus didesnę įmoką nei gaunantys didesnius atlyginimus. Beje, ši valstybės skiriama priemoka nedarys jokios įtakos iš „Sodros“ mokamai kaupiančiojo pensijai.

Naujoji pensijų kaupimo tvarka buvo patvirtinta pernai metų pabaigoje, kai buvo priimti atitinkami įstatymų pakeitimai. Keletą mėnesių intensyviai dirbo tiek pensijų kaupimo bendrovės, tiek „Sodra“ ir kitos su pensijų kaupimu susijusios valstybės institucijos. Vienas svarbiausių darbų buvo skaičiuoklės parengimas, kuri pasiekiama adresu www.pensijuskaiciuokle.lt.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Nuo balandžio būsimiems pensininkams – galimybė apsispręsti aktyviau kaupti senatvei

Nuo balandžio pradžios Lietuvoje prasideda pensijų kaupimo sistemos reforma – papildomai lėšas aprūpintai senatvei kaupiantys žmonės iki šių metų rugsėjo 1 dienos turi pasirinkti, kaip kaups būsimai pensijai. Pensijų fondų atstovai rekomenduoja gyventojams iš naujo apsvarstyti visas galimybes ir pasirinkti tinkamiausią kaupimo būdą ir prisidėti patiems skiriant procentą nuo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą ir gauti valstybės priemoką.

Balandžio-rugpjūčio mėnesiais jie savo pensijų kaupimo bendrovėje galės pareikšti norą kaupti papildomai, mokant savanorišką 1 proc. (vėliau – 2 proc.) dydžio įmoką ir gaunant iš valstybės paskatinimą nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, arba stabdyti kaupimą. Jeigu per šį laikotarpį neišsakys savo ketinimų, į jų sąskaitas ir toliau bus pervedama minimali valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis, lygi 2 proc. (vėliau – 3,5 proc.) gaunamų pajamų.

O visos nuo šių metų pradžios sudaromos naujos pensijų kaupimo sutartys numato, kad dirbantysis šalia valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies moka savanorišką įmoką ir gauna papildomą dotaciją iš valstybės. Tokių sutarčių per du pirmuosius 2013 metų mėnesius pasirašė 10 185 dirbantieji, 58 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

„Keletą mėnesių pensijų kaupimo bendrovės ir „Sodra“ bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aktyviai ruošėsi reformai. Daug dėmesio, papildomo darbo ir investicijų skirta informacinėms technologijoms, darbuotojams apmokyti, klientams informuoti. Kadangi pensijai papildomai kaupia daugiau kaip milijonas dirbančiųjų, pirmieji mėnesiai, kai klientai pasirašinės naujas sutartis, mūsų bendrovėms bus tikras iššūkis,“ – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Visi Lietuvos gyventojai gali pasirinkti, kurį kelią rinktis, pasinaudoję nuo kovo veikiančia būsimos pensijos skaičiuokle. Adresu www.pensijuskaiciuokle.lt pasiekiama skaičiuoklė parodo, kokios pensijos žmogus gali tikėtis kaupdamas pensijų fonde taip, kaip iki šiol, kokios – kaupdamas pagal naująją tvarką ir kokios, jei jam pensiją mokės tik „Sodra“. Ši skaičiuoklė sukurta bendradarbiaujant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, „Sodros“, Lietuvos banko ir pensijų kaupimo bendrovių ekspertams.

Anot Š. Ruzgio, dar viena paskata gyventojams pradėti kaupti aktyviau gali būti pensijų kaupimo sistemos veiklos rezultatai. Vidutinė Lietuvos pensijų fondų grąža nuo reformos pradžios 2004 m. yra 5 proc. (svertinis visų trisdešimties fondų vidurkis). Kai šalies infliacija siekia 4,2 proc.

2012 m. pabaigoje antros pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 4,8 mlrd. Lt. Išėjusiems į pensiją asmenims arba pensiją kaupusių žmonių artimiesiems per tą laiką išmokėta 95 mln. Lt išmokų, kurias gavo daugiau nei 19 tūkst. asmenų. Iš viso Lietuvoje šiuo metu  papildomai pensijas kaupia 1,067 mln. gyventojų.