EBPO ragina vyriausybes neatidėlioti pensijų reformų, nes tai sukels…

Ataskaitoje teigiama, kad „finansinė ir ekonominė krizė reiškia, kad vyriausybių dėmesys yra labiau nei bet kada sutelktas į trumpalaikius tikslus“, ir išreiškiamas susirūpinimas, kad jos susivilioja trumpalaikiais praktiniais sprendimais, stabdančias anksčiau pradėtas reformas. O ilgalaikis, strateginis planavimas, kuris yra gyvybiškai svarbus pensininkų pajamoms, yra paliekamas nuošalyje.

„Trumpalaikių politinių sprendimų poreikis vyriausybėms daro milžinišką spaudimą, bet yra svarbu atsispirti norui priimti sprendimus, kurie sukels grėsmę ilgalaikiam stabilumui, garantuojančiam pensininkams pajamas“, – mano ataskaitos autoriai.

EBPO teigia, kad vyriausybės turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą, ir išreiškė savo įsitikinimą, kad tai geriau apsaugotų žmones. „Geriausias požiūris į pensinį aprūpinimą yra garantuoti į pensiją išėjusiam žmogui ne vieną, o keletą pajamų šaltinių – tiek valstybės mokamą, tiek privačiai kaupiamą pensiją. Dėl egzistuojančių įvairių rizikų būtų neišmintinga palikti tik vieną iš šaltinių“, – mano EBPO ekspertai.

Parengta ataskaita apima visų EBPO priklausančių šalių pensijų sistemas, reformas, taip pat pensinio amžiaus žmonių finansinės padėties pokyčius. Daugiau informacijos apie ataskaitą galite rasti čia: http://www.oecd.org/document/49/0,3343,en_2649_34757_42992113_1_1_1_37411,00.html

 

Apie EBPO

Šiuo metu EBPO priklauso 30 valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje. Viena iš tokių valstybių yra Lietuva. EBPO yra unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios analizuoja atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje.

Per 2009 m. sausį-gegužę būsimieji pensininkai uždirbo jau 148…

„Pastarieji mėnesiai buvo itin palankūs viso pasaulio akcijų rinkoms, taip pat ir būsimiesiems Lietuvos pensininkams. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad kalbant apie ilgalaikį investavimą, yra natūralūs tiek pakilimai, tiek ir kritimai, todėl ir ateityje galima tikėtis šių įprastų svyravimų“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Ypač sėkmingas buvo šių metų balandis, kurio metu antros pakopos pensijų fonduose lėšas senatvei kaupiantys būsimieji pensininkai uždirbo apie 120 milijonų litų. Pasak S. Racevičiaus, nors ekspertai dar nesutaria, kada ekonominis nuosmukis baigsis ir prasidės atsigavimas, tačiau daugiau nei šimtą metų trukmės vertybinių popierių statistika rodo, kad didžiausio atsigavimo sulaukiama iškart po krizių.

„Šiandieninis nuosmukis dažnai lyginamas su Didžiąja depresija, tad verta paminėti, kad iškart po jos Jungtinių Amerikos Valstijų akcijų rinka per ketverius metus šoktelėjo apie 260 proc.“, – sako S.Racevičius.

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistemos esmė buvo ta, kad laisva valia pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantieji gali sukaupti kapitalą papildomai pensijai gauti – jiems iš „Sodros“ būtų mokama sumažinta pensija. Tikimasi, kad tokia pensijų kaupimo sistema palaipsniui leis pakeisti šiuo metu veikiančią senatvės pensijos skyrimo sistemą, o kiekvienas žmogus savo senatve pasirūpins pats.

TVF pareikalavo, kad Rumunija sugrąžintų sumažintas įmokas į pensijų…

Šią savaitę buvo paskelbtas Rumunijos finansinis susitarimas su Tarptautiniu valiutos fondu, pagal kurį Rumunija privalės atsisakyti sprendimo mokėti sumažintas įmokas į būsimųjų pensininkų kaupimo sąskaitas. Balandžio pradžioje panašaus sprendimo sulaukė ir Latvija – TVF paprašė peržiūrėti šalies nutarimą sumažinti įmokas į pensijų fondus.

„Tarptautinis valiutos fondas išreiškė savo aiškią poziciją – negalima kovoti su ekonomine krize mažinant būsimųjų pensininkų pensijas, nes tokiu būdu valstybė iš esmės neišsprendžia, o tik atitolina dar didesnes finansines problemas, kurias sukels senstanti visuomenė ir didėjančios socialinės valstybės išlaidos. Turime nepamiršti, kad, jeigu mes bent iš dalies nepasirūpinsime savo senatve patys sukaupdami dalį pensijos, vėliau tapsime sunkia našta savo vaikams“, – sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Jis primena, kad remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per artimiausius 20 metų Lietuvoje maždaug trečdaliu sumažės dirbančiųjų skaičius, palyginus su pensijinio amžiaus sulaukusiųjų gretomis.

Rumunijoje galiojantis pensijų kaupimo įstatymas numatė, kad 2007-2008 m. įmokos į būsimųjų pensininkų sąskaitas sieks 2 proc. nuo jų pajamų, 2009 m. padidės iki 2,5 proc., 2010 m. – iki 3 proc. ir t.t., kol 2016 m. pasieks 6 proc. Prieš pusmetį Rumunija nusprendė, kad 2009 m. įmokos bus „įšaldytos“ ir liks 2 proc., tačiau TVF reikalavimu buvo priversta grįžti prie anksčiau patvirtinto įmokų didėjimo grafiko.

Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus jau buvo sumažintos dukart: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009-2010 metams pernai gruodį, o nuo 3 iki 2 proc. sumažintos 2009.07.01-2010.12.31 laikotarpiui. Iš viso 2009-2010 metais įmokos bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – iš viso 1,5 proc. punkto), tačiau kompensacija numatyta tik už „antrąjį sumažinimą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistemos esmė buvo ta, kad laisva valia pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantieji gali sukaupti kapitalą papildomai pensijai gauti – jiems iš „Sodros“ būtų mokama sumažinta pensija. Tikimasi, kad tokia pensijų kaupimo sistema palaipsniui leis pakeisti šiuo metu veikiančią senatvės pensijos skyrimo sistemą, o kiekvienas žmogus savo senatve pasirūpins pats.

85,5 proc. Lietuvos gyventojų nepritaria įmokų į pensijų fondus…

Šių metų gegužės mėnesio pradžioje atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad didžioji dauguma – 85,5 proc. – Lietuvos gyventojų neigiamai vertina sprendimą mažinti įmokas į privačius pensijų fondus. T.y. dauguma apklaustųjų teigė nepritariantys, kad valstybė šiandienines biudžeto deficito problemas sprendžia būsimųjų pensininkų sąskaita.

„Ši visuomenės apklausa dar kartą parodė, kad ir didžioji dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria tokiems valstybės veiksmams ir jų nepateisina. Manome, kad, priimant tokius svarbius sprendimus, kurie turės įtakos visos šalies ekonomikai ir gerovei, reikėtų atkreipti dėmesį ir į aiškiai išreikštą jos piliečių nuomonę“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Saulius Racevičius.

Ši apklausa taip pat parodė, kad beveik 84,3 proc. apklaustųjų mano, jog valstybė privalo įsipareigoti 100 procentų kompensuoti būsimųjų pensininkų praradimus ateityje. Iš viso 2009-2010 metais Lietuvoje įmokos į privačius pensijų fondus bus sumažintos 6,5 procentiniais punktais (pirmuoju mažinimu – po 2,5 proc. punkto kasmet, o antruoju – 1,5 proc. punkto), tačiau šiuo metu valstybė numato kompensaciją tik už „antrąjį etapą“ arba 23 proc. viso sumažinimo.

Beveik 75 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų teigia, kad valstybės sprendimas finansines problemas spręsti tik tų dirbančiųjų, kurie apsisprendė patys papildomai kaupti pensijas, sąskaita yra socialiai neteisingas.

Minėta apklausa buvo vykdoma šių metų gegužės 6-13 dienomis, ją atliko kompanija „OmniCom Media Group“ internetinių tyrimų („Snapshots“) būdu. Apklausoje dalyvavo 1003 respondentai.

Pensijų kaupimo sistema buvo sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistemos esmė buvo ta, kad laisva valia pasirinkę dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantieji gali sukaupti kapitalą papildomai pensijai gauti – jiems iš „Sodros“ būtų mokama sumažinta pensija. Tikimasi, kad tokia pensijų kaupimo sistema palaipsniui leis pakeisti šiuo metu veikiančią senatvės pensijos skyrimo sistemą, o kiekvienas žmogus savo senatve pasirūpins pats.

IVĮA siūlymai Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, rengianti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimų projektą, teikti savo siūlymus pakvietė Investicijų valdymo įmonių asociaciją (IVĮA).

Asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus teigimu, IVĮA aktyviai dalyvaus tobulinant šį įstatymą.Jo teigimu, visų pirma reikėtų plėsti konservatyviam investavimo fondui tinkamą finansinių instrumentų paletę, suteikiant galimybę nedidelėmis proporcijomis investuoti į akcinių bendrovių skolos vertybinius popierius bei iki 10 proc. pensijų fondo turto į akcijas ar akcijų fondus.

Tikėtina, kad toks pakeitimas padidintų vidutinę konservatyvių pensijų fondų grąžą iki 0,5 proc. per metus.

Beje, tik iš obligacijų sudarytus fondus papildžius nedidele akcijų dalimi, dėl neigiamos šių skirtingų vertybinių popierių kainos koreliacijos, tokių fondų rizikingumas iš esmės nepadidėtų, o galimai ir sumažėtų.

Jeigu būtų poreikis tiksliau apibrėžti skolos vertybinių popierių investicinio reitingo sąvoką, asociacija siūlo tai daryti ne įstatyme, o pensijų fondus prižiūrinčių valstybės institucijų norminiuose dokumentuose.

IVĮA taip pat rekomenduoja nekeisti maksimalių valdymo mokesčio ribų.

Pasak S.Racevičiaus, valdymo įmonės yra daug investavę į savo paslaugų kokybės gerinimą, tad jokio efekto iš mokesčių mažinimo nebus. Įmonės, veikiančios ir taip skaidrioje rinkoje, tuo tiesiog bus įstumtos į nuostolius. Blogiausioje padėtyje atsidurs mažesnių investicinių portfelių valdytojai.

„Mokesčių mažinimas tėra viena iš alternatyvų, galinčių turėti teigiamą poveikį konservatyvių pensijų fondų pelningumui. Tačiau yra ir kitų alternatyvų. Tai galėtų būti investavimo galimybių plėtra, užtikrinant, jog investavimo rizika išliktų itin žemame lygmenyje.

Valdymo įmonių išlaidos galėtų būti mažinamos, jei dėl to neblogės fondų dalyvių aptarnavimo kokybė. Tokiu atveju sumažėjusios išlaidos taptų realiu pagrindu ir fondų mokesčių mažinimu. Reikėtų skatinti ir valdymo įmonių konkurenciją, supaprastinant pensijų fondų keitimo procedūrą“, – kalbėjo S.Racevičius.

IVĮA taip pat siūlo sudaryti ekspertų ir valdžios institucijų atstovų darbo grupę, kuri įvertintų įvairias pensijų reformos tobulinimo galimybes ir pateiktų pagrįstus pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo.

Investuotojams – naujos investavimo galimybės

Seimui priėmus naujos redakcijos Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, atsiveria galimybės steigti naujus investicinius fondus.

Investicijų valdymo įmonių asociacijos vadovas Saulius Racevičius teigė, kad Seimo sprendimas yra svarbus rinkai, nes įstatymas atveria galimybes steigti naujus fondus, kurių paklausa yra ganėtinai didelė.

Pagrindinė naujovė, kurią nustato naujasis įstatymas, yra ta, kad be suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų, veikiančių pagal Tarybos direktyvą 85/611/EEB, galės steigtis specialieji kolektyvinio investavimo subjektai – investiciniai fondai ir investicinės bendrovės, kurių veikla nėra harmonizuota ES lygiu.

Įstatymu sudaromos teisinės prielaidos steigti privataus kapitalo, nekilnojamojo turto, alternatyvaus investavimo ir kitus specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus. Šie subjektai galės investuoti į didesnę grupę investavimo objektų, jiems bus taikomi ne tokie griežti diversifikavimo reikalavimai.

Specialiųjų kolektyvinio investavimo subjektų dėka investuotojai galės netiesiogiai investuoti į perspektyvias ir augančias įmones, kurių vertybiniais popieriais nėra prekiaujama reguliuojamose rinkose, nekilnojamojo turto objektus, išvestines finansines priemones.

Investavimui į specialiuosius kolektyvinio investavimo subjektus būdinga didesnė negu vidutinė investavimo rizika, o į alternatyvaus investavimo subjektus galės investuoti tik profesionalieji investuotojai.

Pasak S.Racevičiaus, specialieji kolektyvinio investavimo subjektai suteiks daugiau alternatyvų investuotojams, siūlydami efektyvų investavimo rizikos valdymą, sumažinant finansinių priemonių rinkų cikliškumo poveikį investuotojo portfeliui.

Specialieji kolektyvinio investavimo subjektai taip pat skatins investicijų valdymo veiklos plėtrą ir investicijų valdytojų profesionalumą, gerins finansų rinkų likvidumą.

Tai turės teigiamos įtakos visai šalies kapitalo rinkai. Be to, įstatymu baigiama įgyvendinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl finansinių priemonių rinkų.

Įstatymas nustato, kad valdymo įmonės, teikiančios papildomas paslaugas (kitiems asmenims, įskaitant pensijų fondams, priklausančių finansinių priemonių portfelių valdymas; konsultavimas investavimo klausimais; kitų valdymo įmonių valdomų subjektų investicinių vienetų ar akcijų saugojimas ir tvarkymas), privalės laikytis Finansinių priemonių rinkų įstatyme nustatytų organizacinių reikalavimų, pareigų klientų atžvilgiu ir šiuos reikalavimus detalizuojančių taisyklių.

Įstatymas įsigalios nuo 2008 m. kovo mėnesio. Iki to laiko Vertybinių popierių komisija patvirtins teisės aktus, reikalingus įstatymui įgyvendinti. Įstatymo nuostatos dėl Finansinių priemonių rinkų įstatymo nuostatų taikymo valdymo įmonėms įsigaliojo jau po oficialaus įstatymo paskelbimo.

Šis įstatymas yra pagrindinis investicijų valdymą reglamentuojantis dokumentas Lietuvoje.

Įvertinti konservatyvių pensijų fondų rezultatai

Lapkričio mėnesį Finansų analitikų asociacija atliko konservatyvių 2-os pakopos pensijų fondų (PF) rezultatų analizę.

Šiuo tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti pagrindinius veiksnius, turėjusius įtakos konservatyvių PF pelningumui bei įvertinti šių fondų ateities perspektyvas.

Finansų analitikų asociacija taip pat pateikė savo pasiūlymus kaip tobulinti konservatyvių PF veiklą.

Finansų analitikų asociacijos ekspertų nuomone, visuomenei susirūpinimą keliantį mažą konservatyvių pensijų fondų pelningumą per pirmus trejus veiklos metus lėmė reikšminga pradinio mokesčio įtaka kaupimo pradžioje bei nepalankūs palūkanų svyravimai 2006 ir 2007 metais. Tačiau net per palyginti trumpą investavimo istoriją, konservatyvūs pensijų fondai atliko savo paskirtį – uždirbto pelno svyravimai buvo mažesni nei akcijų fondų.

„Tikėtina, kad ateinantys treji metai konservatyviems pensijų fondams turėtų būti palankesni dėl palaipsniui mažėjančios pradinio mokesčio įtakos ir laukiamos euro palūkanų augimo laikotarpio pabaigos“,– teigiama Finansų analitikų asociacijos tyrime.

Tyrime kalbama ir apie konservatyvių pensijų fondų valdymo mokesčio sumažinimą. Finansų analitikų nuomone, Valstybei priėmus sprendimą sumažinti valdymo mokestį, iškiltų pavojus, jog fondo valdymas taptų pasyvus. Dėl to nukentėtų valdymo paslaugų kokybė ir tuo būdu būtų pažeisti juose kaupiančių gyventojų interesai gauti kokybišką paslaugą.

Tyrimo išvadose Finansų analitikų asociacija siūlo leisti konservatyviems fondams investuoti į akcijų rinkas iki 10% fondo vertės – tai padidintų vidutinį pelningumą ir leistų sumažinti riziką konservatyviuose fonduose.

Gyventojams, kuriems liko keleri metai iki pensijos, Finansų analitikų asociacijos ekspertai rekomenduoja, lėšas kaupti konservatyviuose pensijų fonduose, siekiant sumažinti investavimo riziką. Tokiu būdu, išėjimo į pensiją metu kauptos lėšos bus apsaugotos nuo galimų ženklių nuostolių.

Pilną 2-os pakopos konservatyvių pensijų fondų veiklos rezultatų analizę galima rasti: www.finansai.lt

Keisti pensijų fondų atskaitymus per anksti

Investicijų valdymo įmonių asociacija (IVĮA) Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlo nekeisti pensijų fondų atskaitymų dydžių iki 2009 metų birželio mėn., kai sueis penkeri metai nuo pirmųjų investicijų į pensijų fondus.

Pasak IVĮA prezidento Sauliaus Racevičiaus, pensijų kaupimo reforma Lietuvoje vykdyta nuosaikiai: pervedamos sumos į pensijų kaupimo fondus nuo 2,5 proc. nuo atlyginimo didėjo iki 5,5 proc. ir tik šiemet pasiekė šį 5,5 proc. nuo atlyginimo dydį. Todėl šiuo metu mažinti konservatyvių pensijų fondų atskaitymus dar per anksti.

Pasaulio banko ataskaitoje taip pat pažymima, kad paprastai reformos pradžioje įkainiai yra kiek didesni, vėliau jie mažėja. Nors reformai įsibėgėti reikia maždaug penkerių metų, konkurencija mūsų šalyje jau mažina pensijų kaupimo fondų atskaitymus. Pavyzdžiui, pradinis mokestis pensijų fonduose jau neviršija 3 proc. nuo įmokų, tuo tarpu reformos pradžioje kai kurios bendrovės taikė net 7 proc. pradinį mokestį. Įstatymais leidžiama imti net iki 10 proc. mokestį.

Anot S. Racevičiaus, sparčiai kylančios išlaidos trečiosioms šalims (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ brangstančios paslaugos) gali kelti grėsmę pensijų kaupimo bendrovių, ypač mažųjų, finansiniam stabilumui, todėl pensijų kaupimo bendrovėms reikėtų leisti dengti fondų valdymo išlaidas iš pensijų kaupimo fondų. Pasak S. Racevičiaus, klientų saugumui reikėtų taikyti apribojimą, kad iš fondo dengiami atskaitymai neviršytų 0,2 proc. fondo vidutinės metinės vertės.

IVĮA siūlo taikyti maksimalų 0,6 proc. metinį mokestį konservatyvaus investavimo pensijų fonde ir ne didesnį kaip 2 proc. pradinį mokestį nuo įmokų.

Taikyti skirtingus metinius valdymo mokesčius fondų dalyviams, kurie kaupia trejus metus (ar kitą laikotarpį), techniškai neįmanoma, todėl IVĮA siūlo sumažinti mokesčius visiems konservatyvių fondų klientams nuo 2009 m. birželio mėn. 1 d.

Naujos galimybės investuotojams

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo pakeitimams, kurie atveria kelią specialiųjų fondų steigimui. Tikimasi, kad jau 2007 m. rudenį įstatymo pakeitimus patvirtins Seimas, o fondai galės būti įsteigti 2008 m. pavasarį.

Pagal dabar galiojantį 2003 metais priimtą Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą, galimybės Lietuvoje steigti tokius fondus nėra.

Kuriami specialieji fondai turės platesnes galimybes investuoti į nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, kuriais neprekiaujama biržose. Galės steigtis ir kiti alternatyvaus investavimo fondai.

Anot Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidento Sauliaus Racevičiaus, šie fondai atveria galimybes platesniam investuotojų ratui. Smulkesniems investuotojams suteikiamos galimybės į nekilnojamo turto rinką investuoti nedideles sumas. Investuojančiajam nebus būtina turėti milijonų, norint investuoti į šiuos fondus pakaks keleto tūkstančių litų.

Investicijoms į specialiuosius fondus bus taikomos tokios pat investicijų pelno apmokestinimo sąlygos. Išlaikius investicijas daugiau nei metus – pelnas iš jų nebus apmokestinamas.

Šie fondai bus reglamentuoti nacionaliniu mastu, remiantis tarptautine patirtimi.

Pensijų reforma gali būti pavyzdžiu kitoms reformoms

Sėkmingai vykstanti pensijų reforma Lietuvoje galėtų būti pavyzdžiu nesibaigiančioms švietimo ar sveikatos sistemos reformoms. Tai patvirtino Pasaulio banko ataskaita, kurioje pabrėžiama, jog Lietuvos pensijų kaupimo sistema turi gerus ir tvirtus pagrindus, o pensijų fondai veikia skaidriai.

Teigiamus reformos rezultatus rodo ir privačiame kaupime dalyvaujančių asmenų skaičius – dalyvauja beveik pusė (48 proc.) dirbančių Lietuvos žmonių, mokančių įmokas “Sodrai”.

Kai kurių politikų noras priverstinai mažinti fondų mokesčius neturi realaus pagrindimo, nes kainas reikia reguliuoti monopolinėje arba oligopolinėje rinkoje.

Pensijų fondų rinka nėra monopolinė – Lietuvoje veikia dvylika konkuruojančių bei žinomų pensijų produktų teikėjų, kurie gyventojų lėšas investuoja pelningai. Taigi, konkurencija yra didelė ir žmogus gali pasirinkti fondo valdytoją, vieną pakeisti kitu. O ir administravimo mokesčiai nėra vienodi.

Tai, kad konkurencija yra veiksminga ir skatina mažinti mokesčius rodo tai, jog ketvirtadalis pensijų fondų valdytojų jau nusprendė sumažinti savo taikomus pradinius mokesčius. Ir tokia tendencija turėtų tik stiprėti. Nė vienas fondų valdytojas netaikė maksimalaus įstatymais leistino vienkartinio mokesčio t.y. – 10 proc., tai rodo, jog mokestis nustatomas ne pagal valstybės leistinas ribas, bet atsižvelgiant į realias rinkos sąlygas ir konkurenciją su kitais fondais.

Reikia nepamiršti, jog Lietuvoje pensijų fondai yra dar labai jauni, kurie kurdamiesi patyrė daug išlaidų. Didelę fondų kaštų dalį tenka skirti pačios fondų valdymo įmonės valdymo struktūros sukūrimui.

Pasaulio bankas taip pat ataskaitoje pastebėjo mūsų fondų mažumą, tuo pagrįsdamas dabartinį fondų mokesčių lygį kaip priimtiną ankstyvojoje pensijų reformos stadijoje. Tuomet, kai fonduose bus sukaupta daugiau pinigų, bendri administravimo kaštai sumažės ir fondų valdytojai turės galimybę mažinti administravimo mokesčius.

Svarbu, kad asmuo gali pasirinkti ne tik fondo valdytoją, ar paties fondo pelningumo ir rizikingumo laipsnį, bet ir pats dalyvavimas privačiame kaupime – kiekvieno žmogaus asmeninis apsisprendimas. Taigi, reguliavimų yra pakankamai ir visokių, kuriuos reikėtų ne griežtinti, o tik paprastinti.

Saulius Racevičius