Konkurse studentai siūlė pensijų sistemos bėdų nespręsti ateities kartų…

Antrus metus vykstantį nacionalinį konkursą „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ laimėjo Kauno technologijos universiteto studentės darbas „Pensijų sistemos finansavimo alternatyvos ir ekonomikos augimas“. Išsamios Gintarės Aleksandravičienės analizės apie pensijų sistemos tvarumą lemiančius veiksnius išvadose teikiami pavyzdžiai, kurie galbūt būtų tinkamiausi Lietuvai, ir rekomendacijos šaliai.

Antrus metus vykstantį nacionalinį konkursą „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ laimėjo Kauno technologijos universiteto studentės darbas „Pensijų sistemos finansavimo alternatyvos ir ekonomikos augimas“. Išsamios Gintarės Aleksandravičienės analizės apie pensijų sistemos tvarumą lemiančius veiksnius išvadose teikiami pavyzdžiai, kurie galbūt būtų tinkamiausi Lietuvai, ir rekomendacijos šaliai.

„Šiemet išties turėjome itin aiškų konkurso lyderį – G. Aleksandravičienės darbas išsiskiria ne vien savo mintimis, analize, pasiūlymais, bet ir apimtimi“, – sako Šarūnas Ruzgys, vienos iš konkursą organizuojančių šalių – Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos – prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Audriaus Bitino teigimu, labai džiugu, kad studentai pateikė tokius išsamius, brandžius, gausius įžvalgų ir pasiūlymų darbus. „Darbų autoriai dar kartą parodė, kad jaunimui rūpi tai, kokią pensiją jie gaus senatvėje. Šie žmonės ne tik dalyvauja pensijų kaupime, bet ir drąsiai siūlo konkrečius būdus, kaip tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kad ateityje būtų daugiau galimybių sukaupti didesnes pensijas. Esu tikras, kad šios idėjos bus plačiai analizuojamos ir pasitarnaus tobulinant pensijų sistemos modelį mūsų šalyje“, – sakė viceministras A. Bitinas.

Be to, A. Bitino teigimu, reikia pastebėti tai, kad nemažai studentų siūlomų idėjų sutampa su Vyriausybės pasiūlyta ir šiuo metu Seime svarstoma pensijų kaupimo reforma, taigi kai kurios idėjos jau yra virtusios kūnu. Jaunuolių pateikti siūlymai bus įvertinti ir rengiant valstybinę pensijų sistemos pertvarką.

Konkursą laimėjusio darbo autorė teigia, kad pensijų sistemų tvarumą lemia visos valstybės fiskalinės politikos stabilumas. Primintas Pasaulio banko pragmatinis požiūris į pensijų problematiką – ši tarptautinė organizacija ragina socialinius tikslus sieti su šalies turimomis finansinėmis galimybėmis ir nespręsti esamų politinių bei ekonominių problemų ateities kartų sąskaita.

Autorė siūlo efektyvinti pačią socialinę sistemą, didinant įmokų mokėtojų skaičių ir mažinant mokestines lengvatas. Pasak jos, tikslinga būtų Lietuvoje įsteigti socialinį garantinį fondą, kuris užtikrintų valstybinę kaupimo sistemą ar privataus kaupimo sistemą. Jos nuomone, pavyzdiniais laikytini Danijos ir Nyderlandų pensijų kaupimo sistemos, kuriomis remtis galėtų ir Lietuva.

„Praktiškai visuose darbuose pažymima, kad kaupimas yra būtina sąlyga sistemai veikti tvarkingai. Studentai gana aiškiai suvokia, kokia situacija yra susidariusi ir ko reikėtų šaliai ateičiai“, – sakė Š. Ruzgys.

Antrąją vietą konkurse laimėjo kito Kauno universiteto, Vytauto Didžiojo, studentė Ernesta Karosaitė, kuri apžvelgia užsienio šalių sistemos ir pensijų svarbą šalių ekonomikai. Remiantis einamųjų mokėjimų ir kaupiamųjų mokėjimų modeliais, galimi įvairūs pensijų sistemos finansavimo mechanizmai, kurių pagrindiniai yra kolektyvinis, valstybinis ir liberalus. Teikiama išvada, kad kaupiamųjų mokėjimų modeliais paremtos pensijų sistemos skatina taupymą ir investicijas.

Trečiosios vietos laimėtojas – Kauno technologijos universiteto studentų  Manto Juodelio ir Dovydo Strumylos darbas „Lietuvos pensijų sistemos vizija. III pakopų pensijų sistema su integruotais profesiniais pensijų fondais“. Darbe pabrėžiama trijų pakopų sistemos nauda ir siūloma suteikti daugiau privalumų tiek darbuotojui, tiek darbdaviui, kurie galėtų naudotis pensijų fonduose kaupiamomis lėšomis.

Pirmųjų trijų vietų laimėtojams įteikti diplomai ir skatinamieji piniginiai prizai – 2000, 1500 ir 500 litų. Kitiems konkurso dalyviams įteikti  padėkos raštai, apdovanota gabiausio darbo vadovė – KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto lektorė Vilma Deltuvaitė.

Konkursą rengė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių bei Pensijų fondų dalyvių asociacijos. Šiais metais konkurse dalyvavo 13 studentų iš 5 Lietuvos aukštųjų mokyklų.

Trečiosios pakopos pensijų fondai: kodėl jie vis labiau patrauklūs…

Praėjusiais metais į trečiosios pakopos pensijų fondus įsitraukė rekordiškai didelis skaičių naujų dalyvių – jų padaugėjo net 10,4 proc. Šiuo metu trečiosios pakopos fondų turtas siekia 99 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį trečios pakopos pensijų fondai vidutiniškai 7,5 proc. padidino savo vertę.

Praėjusiais metais į trečiosios pakopos pensijų fondus įsitraukė rekordiškai didelis skaičių naujų dalyvių – jų padaugėjo net 10,4 proc. Šiuo metu trečiosios pakopos fondų turtas siekia 99 mln. litų. Pirmąjį šių metų ketvirtį trečios pakopos pensijų fondai vidutiniškai 7,5 proc. padidino savo vertę.

„Trečioji pakopa Lietuvoje vis dar populiarėjantis investicinis produktas, tačiau praeitais metais padaugėjus įsitraukiančiųjų į ją skaičiui, tampa aišku, kad žmonės ieško papildomų būdų, kaip sukaupti pinigų senatvei. Tai lemia daug aspektų: ir visuomenės sąmonėjimas investicijų požiūriu, ir valstybės įmokų mažinimas į antros pakopos pensijų fondus, ir žmonių noras kuo labiau lemti savo finansiškai užtikrintą ateitį“, – teigia Tomas Krakauskas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos narys.

Trečios pakopos pensijų fondų kategorijose pirmąjį šių metų ketvirtį nepralenkiami buvo fondai, investuojantys į akcijas. Per minėtą laikotarpį jie kilo 9,7 proc. Daugiausia grąžos klientams uždirbo „Finasta“ akcijų pensija plius fondas, kilęs 13,8 proc.

Mišraus investavimo fondai, investicijas paskirstantys į kelias vertybinių popierių formas, pirmąjį 2012 m. ketvirtį vidutiniškai kilo 4,2 proc. Didžiausią investicinį prieaugį pademonstravo „DNB papildoma pensija“ – fondas paaugo 5,2 proc.

Investavimo ekspertai teigia, kad trečios pakopos populiarumas ateityje turėtų didėti vis labiau. Pasak T. Krakausko, lietuviai vis labiau supranta, kad investavimas yra geriausias būdas kaupti savo lėšoms. „Esame įsitikinę, kad dalyvių daugėjimas šioje pakopoje nesustos ir kitais metais trečios pakopos pensijų fondais pasitikės dar didesnė masė lietuvių. Šios pakopos svarbiausią privalumą daugelis dalyvių įvardija kaip galimybę laisvai pačiam priimti sprendimą joje dalyvauti ar iš jos pasitraukti. Tuo tarpu fondų valdytojai pastebi, kad trečiojoje pakopoje, palyginti su antrąja, investiciniu gyvybės draudimu ar investiciniais fondais, iš viso tėra sukaupta 3–10 proc. visų sumų“, – sako T. Krakauskas.

Trečiosios pakopos patrauklumą didina ir tai, kad iš fondų lėšas atsiimti galima anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus, įnešti tiek, kiek norisi ir galima konkrečiu laiku. Taip pat žmonėms svarbu tai, kad galima susigrąžinti sumokėtą gyventojų pajamų mokestį ir tas lėšas investuoti iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvoje vis daugiau įmonių trečiosios pakopos pensijų fondus taiko kaip savo darbuotojų motyvacijos priemonę.

Lietuvoje kaupti papildomą būsimos pensijos dalį galima 9-uose trečios pakopos pensijų fonduose. Šiuos fondus valdo 5 pensijų kaupimu užsiimančios bendrovės.

Antros pakopos pensijų fondai šių metų pirmąjį ketvirtį kilo…

Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai toliau fiksuoja teigiamą prieaugį – šių metų pirmąjį ketvirtį jie kilo 5,2 procento ir uždirbo apie 300 mln. litų. Per šį laikotarpį uždirbta visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nesvarbu, kokiam fondui jie patikėjo savo būsimos pensijos dalį. Praėjusių metų pabaigoje ėmę kilti fondai didelį prieaugį fiksavo dar šių metų pradžioje.

Lietuvoje veikiantys antros pakopos pensijų fondai toliau fiksuoja teigiamą prieaugį – šių metų pirmąjį ketvirtį jie kilo 5,2 procento ir uždirbo apie 300 mln. litų. Per šį laikotarpį uždirbta visiems pensijų kaupimo sistemos dalyviams, nesvarbu, kokiam fondui jie patikėjo savo būsimos pensijos dalį. Praėjusių metų pabaigoje ėmę kilti fondai didelį prieaugį fiksavo dar šių metų pradžioje.

„Nors pensijų fondai dažnai sulaukia itin griežtos kritikos dėl savo veiklos, rezultatai rodo, kad jie veikia efektyviai ir fiksuoja augimą. Žinoma, džiaugtis trumpalaikiais rezultatais, kai kalbama apie ligojo laikotarpio investavimo priemonę, nėra itin tikslinga. Kur kas svarbiau atsitraukti ir pažvelgti iš tolesnio kampo. Dabartinė fondų kryptis iš esmės atspindi šios sistemos veiksnumą – per visą savo veikimo laikotarpį antros pakopos pensijų fondai kasmet vidutiniškai pasiekia 4,6 proc. prieaugį. Tad galima sakyti, kad tai viena iš efektyviausių priemonių būsimos pensijos daliai užsitikrinti“, – sako Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pirmąjį 2012 m. ketvirtį daugiausia kilo vien į akcijas investuojantys fondai – 8,1 proc. Antros pakopos pensijų fondai, kurių investicijos į akcijas sudaro 30–70 proc., minėtą laikotarpį pakilo 6,1 proc. Mažos akcijų dalies (iki 30 proc.) fondai per tris mėnesius išaugo 4,2 proc. Mažiausiai iš visų fondų pirmąjį šių metų ketvirtį kilo konservatyvūs fondai – jų dalyvių vienetų vertė pakilo 2,5 proc.

Didžiausią investicinę grąžą klientams uždirbo UAB „Finasta Asset Management“ valdomas „Finasta“ racionalios rizikos fondas, kilęs 11,6 proc. Iš konservatyviai valdomų fondų daugiausia kilo UAGDPB „Aviva Lietuva“ valdomas pensijų fondas „Europensija“, pirmąjį šių metų ketvirtį pakilęs 4,7 proc.

Pasak antros pakopos pensijų fondus valdančių įmonių, tokius rezultatus lėmė pagerėjęs investicinis klimatas. Metų pradžioje geresnes rinkų nuotaikas lėmė Europos Centrinio banko sprendimas komerciniams bankams skolinti lengvatinėmis sąlygomis. Nors praėjusiais metais pasaulio rinkos susidūrė su naujais iššūkiais, kurie galėjo lemti ilgesnį atsigavimo laikotarpį, tačiau Europos šalių centrinių bankų ir finansinių institucijų atlikti ryžtingi veiksmai lėmė teigiamą rinkų kryptį.

Apie pensijų kaupimo sistemą

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, palyginti su darbuotojais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje darbuotojams sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2012 m. sausio 31 dieną buvo 4,1 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,04 mln. lėšas būsimai pensijai kaupiančiųjų 30 pensijų fondų, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

2012 m. pradžioje Lietuvos investiciniai fondai rodo nuoseklų augimą

2012 m. sausio ir vasario mėnesiais Lietuvos kolektyvinių investavimo subjektų (KIS), arba investicinių fondų, vertė didėjo 7,4 proc. Tokius duomenis pateikia didžiausios šalies fondus valdančios įmonės – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „DNB investicijų valdymas“. Lietuvos centrinio banko duomenimis, šios įmonės praėjusių metų pabaigoje pagal valdomą turtą sudarė 73,6 proc. investicinių fondų rinkos.

2012 m. sausio ir vasario mėnesiais Lietuvos kolektyvinių investavimo subjektų (KIS), arba investicinių fondų, vertė didėjo 7,4 proc. Tokius duomenis pateikia didžiausios šalies fondus valdančios įmonės – UAB „SEB investicijų valdymas“, UAB „Finasta Asset Management“ ir UAB „DNB investicijų valdymas“. Lietuvos centrinio banko duomenimis, šios įmonės praėjusių metų pabaigoje pagal valdomą turtą sudarė 73,6 proc. investicinių fondų rinkos.

„Pastaraisiais mėnesiais didėjančios vertės rodo, kad pasaulio ekonomika bei finansų rinkos ir toliau nuosekliai „sveiksta“. Kartu su atsigaunančiomis rinkų kainomis pastebime ir susidomėjimo investavimo galimybėmis pagyvėjimą, tarp jų ir investiciniais fondais, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. – Žinoma, tam tikrų problemų atspindžiai šiandien vis dar išlieka aktualūs, nes finansines ir investavimo paslaugas teikiančioms įmonėms po 2008 metų sunkios pasaulio finansų krizės pastarieji ketveri metai buvo permainingi.“

Lietuvos investiciniams fondams sėkmingas buvo ir paskutinis praėjusių metų ketvirtis. Per jį, Lietuvos banko duomenimis, visų Lietuvoje registruotų KIS vienetų svertinė vertė padidėjo 3,4 proc.

Didžiausią prieaugį šiais metais generavo įmonių akcijų fondai, jų vertės kilti ėmė praėjusių metų rudenį. „SEB investicijų valdymo“ daugiausia kilo nuo 73 proc. į akcijas investuojantis fondas „SEB aktyviai valdomas fondų portfelis 100“ – 10,5 proc., „Finasta Asset Management“ – Rusijos TOP20 subfondas, kilęs 21,7 proc., „DNB investicijų valdymo“ – DNB akcijų fondų fondas, padidėjęs 8,1 proc. Tokius rezultatus daugiausia lėmė ryžtingas centrinių banko atsakas – pinigų politikos priemonių taikymas, bazinių palūkanų normų mažinimas. Taip pat įtakos turėjo analitikų lūkesčius viršiję JAV ekonomikos duomenys. Dėl šių priežasčių pasaulio akcijų indekso vertė nuo rudens pakilo apie 20 proc., taip pat sparčiai kilo obligacijų kainos.

Investiciniuose fonduose kaupiančių dalyvių skaičius minėtu laikotarpiu mažėjo. Pasak „Finasta Asset Management“ generalinio direktoriaus Andrejaus Cybos, tokia situacija visiškai natūrali finansų rinkose. „Paprastai dalyvių mažėja, kai fondų vertė krenta, ir daugėja, kai vertė kyla. Kadangi pernai rugpjūtį ir rugsėjį daugelis verčių mažėjo, tai taip pat paveikė dalyvių pasirinkimą investuoti. Fondų dalyvių skaičius ateityje turėtų ir vėl pradėti didėti kartu su nauja kilimo banga, kuri prasidėjo 2011 m. rudenį“, – teigia A. Cyba.

Investavimo ekspertai pažymi, kad verčių svyravimas yra neatsiejama finansų rinkų dalis – tai yra kaina už didesnį tokių investicijų grąžos potencialą. Praėjusiais metais finansų rinkų vertės svyravimus žemyn daugiausia lėmė pietų Europos valstybių skolų problemos ir silpna Europos ekonomikos būklė.

2012-ųjų pirmąjį pusmetį rinkose gali vyrauti tam tikra įtampa, nes vertėms sparčiai kilus kelis mėnesius investuotojai gali pradėti atsiimti pelnus. Pirmąjį pusmetį taip pat nusimato nemažai Pietų Europos valstybių skolos refinansavimo aukcionų. Žvelgiant ilgesniu, 6–12 mėnesių laikotarpiu, akcijos, ypač besivystančių rinkų, yra įkainotos kur kas patraukliau nei vyriausybių obligacijos, todėl turi gerą potencialą kilti.

Seimas kaupiančius senatvei apgautų ketvirtą kartą per trejus metus

Jeigu įmokos į dirbančiųjų kaupiamąsias pensijų sąskaitas bus sustabdytos, galutinai žlugs tiek pati Pensijų kaupimo sistema, tiek žmonių pasitikėjimas valstybės sugebėjimais įvykdyti socialinės sistemos reformą. Bus nubrauktas aštuonerių metų darbas, o dirbantieji vėl bus palikti su nerimu laukti senatvės.

„Mes jaučiame atsakomybę už daugiau kaip milijoną žmonių, kurie tikėjosi sukaupti pakankamai lėšų oriai senatvei. Tačiau negalime ramiai žiūrėti, kaip politikai bando manipuliuoti ir supriešinti pensininkus ir dirbančiuosius, taip susikurdami sau patogų politinį foną priimti įstatymus, kuriais iš būsimųjų pensininkų pavagiama ori senatvė, o didžiulės skolos paliekamos mūsų vaikams“, – pareiškė pensijų fondų valdymo bendroves vienijančios Lietuvos investicijų ir pensijų fondų dalyvių asociacija bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Įmokų sustabdymas būtų jau ketvirtas kartas per trejus paskutinius metus, kai valstybė apgauna kaupiančiuosius senatvei. 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti įmokas nuo 5,5 iki 3 proc., po pusmečio įmokos dar kartą sumažinamos iki 2 proc., o 2011 m. pradžioje įmokos buvo neatstatytos į 5,5 proc., nors tai buvo pažadėta 2008 m. pabaigoje. Dabar ketinama apskritai sustabdyti įmokas, nors 2009 m. Vyriausybė pažadėjo, kad 2 proc. dydžio įmoka nebebus mažinama.

„Po tokių sprendimų bet kuris visuomenės narys skeptiškai vertins valstybės raginimus taupyti senatvei ir pažadus padėti jam tai padaryti. Tai reiškia, kad gali būti neįmanoma išspręsti neišvengiamų „Sodros“ finansavimo problemų dėl prastėjančios demografinės situacijos, dėl ko sutaria ekspertai, taip pat ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija“, – teigia asociacijos.

Pasak jų, pensijų fondai ir „Sodra“ yra neatskiriamos ir viena kitą papildomos socialinės sistemos dalys, todėl negalima remti vieną kitos sąskaita, jų negalima supriešinti. Būtina veikti priešingai ir ieškoti galimybių stiprinti šią sistemą, abi jos dalis – tiek pensijų fondus, tiek „Sodrą“. Nes tik tokiu atveju dirbantieji galės būti ramesni dėl savo finansinio saugumo išėjus į pensiją.

Bendrovės pasiruošusios prisidėti prie Lietuvos skolos finansavimo. Šiuo metu maždaug trečdalis pensijų fondų turto yra investuota į Lietuvos Vyriausybės vertybinius popierius.

Šiuo metu pensijų fondų bendras turtas siekia 4 mlrd. litų. Nuo 2004 m. pradžios „Sodra“ į pensijų fondus pervedė apie 3,92 mln. litų, o pensijų fondai jau yra išmokėję apie 55 mln. litų. Bendras Pensijų kaupimo sistemos rezultatas yra teigiamas ir siekia 117 mln. litų.

57 proc. visuomenės nepritaria, kad keistųsi II pakopos pensijų…

Visuomenės apklausa rodo, kad net 57 proc. visų Lietuvos gyventojų nepritaria Vyriausybės siūlomai įmokų į II pakopos pensijų fondus mokėjimo tvarkai, kai į fondą mokėtų ir pats dirbantysis iš asmeninių lėšų. Papildomai 2 proc. nuo savo pajamų pensijų kaupimui ketina skirti tik 4 proc. apklaustųjų. Tokie rezultatai gauti rinkos tyrimo bendrovei „RAIT“ atlikus reprezentatyvią apklausą.

 „Lietuvoje jau yra susiformavusi II pakopos pensijų fondų vieta socialinėje sistemoje, įmokų mokėjimo tvarka, todėl bet kokie pakeitimai sutinkami su pasipriešinimu bei abejone. Apklausos metu išryškėjęs žmonių nenoras keisti šios sistemos reiškia, kad šiuo metu svarstoma Pensijų sistemos reforma turi būti gerai apgalvota, kad vėliau ją palaikytų ir šalies visuomenė“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas, „DnB Nord investicijų valdymas“ generalinis direktorius Šarūnas Ruzgys.

 Iš 57 proc. nepritariančių siūlymui, kad dirbantysis turėtų papildomai mokėti į savo sąskaitą pensijų fonde 28 proc. teigia, kad valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas. Dar 23 proc. mano, kad sistema keičiama iš esmės, o dirbantieji bus verčiami mokėti papildomas įmokas, o 6 proc. mano, kad valstybės paskata yra per menka. Tačiau 8 proc. pritaria tokiam sprendimui, tik su sąlyga, kad tai bus laikina, o 3 proc. tai pateisina dėl sunkios valstybės padėties.

 Jeigu naujoji sistema bus įvesta, tik 4 proc. apklaustųjų (atmetus apklausoje dalyvavusius pensininkus ir gaunančiuosius pensiją) yra pasiryžę papildomai skirti 2 proc. savo pajamų. 52 proc. apklausos dalyvių to neketina daryti dėl įvairių priežasčių: ketina taupyti kitaip, netiki, kad valstybė vykdys savo pažadą mokėti papildomas įmokas, neturi pinigų, nemano, kad to reikia. Net 40 proc. nežino, kaip pasielgti, o tai rodo, kad pokyčiams žmonės nėra pasiruošę arba jie keli dideles abejones.

 „Labai vertiname Vyriausybės ir Seimo norą spręsti sumažintų įmokų į būsimųjų pensininkų sąskaitas klausimą, tačiau apklausa parodė tai, kad pasiūlytas naujas modelis neįtikina visuomenės aktyviau įsitraukti ir papildomai dalyvauti savo lėšomis. Savo ruožtu reformos iniciatoriams visada siūlėme, kad papildomas dalyvavimas savo lėšomis turėtų būti tik priedas prie atstatomų įmokų tarifo, bet ne jo pakeitimas“, – sakė Š.Ruzgys.

 Bendrovė „RAIT“ Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijų užsakymu apklausą atliko 2011 m. rugpjūčio mėnesį, jos metu apklausė iš viso 1017 15-74 m. amžiaus respondentų.

 2004 metais startavusi Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į būsimojo pensininko sąskaitą ir nenumatė prievolės dirbančiajam papildomai mokėti. Pensijų sistemos reforma numato, kad dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą dirbantiesiems.

 Manoma, kad siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fonduose, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

 Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Detalūs apklausos klausimai ir atsakymai

Vyriausybė ketina pakeisti įmokų į II pakopos pensijų fondų mokėjimo tvarką. Iki šiol valstybė į Jūsų sąskaitą pensijų fonduose įmokėdavo 5,5% Jūsų gaunamo užmokesčio, o dabar mokės tik 2%. Jeigu Jūs asmeniškai iš savo atlyginimo į savo pensijų sąskaitą mokėsite papildomai 2%, tada Jums valstybė papildomai mokės dar 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio. Kokią Jūsų nuomonė?

Nepritariu tokiam sprendimui, nes valstybė neturėtų kas kelerius metus kaitalioti sistemos, dėl ko prarandamas visuomenės pasitikėjimas	28%
Nepritariu tokiam sprendimui, nes sistema keičiama iš esmės, o pensijų fondų dalyviai bus verčiami mokėti papildomas įmokas	23%
Nepritariu tokiam sprendimui, nes man bus per maža paskata, jeigu aš dėsiu 2% nuo mano priskaičiuoto atlyginimo	6%
Pritariu tokiam sprendimui tik tuo atveju, jei jis yra laikinas, t.y. atsigaunant ekonomikai per kelis metus valstybės įmokų dalis turi palaipsniui prie 5,5% įmokų	8%
Pritariu tokiam sprendimui, nes valstybė šiuo metu nepajėgi daugiau lėšų skirti Pensijų kaupimo sistemai	3%
Nežino/ neatsakė	32%

 Nauja pensijų kaupimo sistemos tvarka numato, kad į Jūsų sąskaitas II pakopos pensijų fonduose valstybė perves tik 2%. Papildomai 2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio valstybė perves tik tuo atveju, jeigu Jūs asmeniškai pervesite papildomus 2% nuo savo darbo užmokesčio. Kaip ketinate elgtis? (atmetus pensininkus ir gaunančius pensiją)

Ketinu į savo sąskaitą II pakopos pensijų fonde pervesti papildomai 2% nuo savo atlyginimo	4%
Nemokėsiu papildomai, kaupsiu kitomis priemonėmis	16%
Nemokėsiu papildomai, nes netikiu, kad valstybė visada laikysis pažado mokėti papildomus 2%	16%
Nemokėsiu papildomai, nes neturiu tam pinigų	10%
Nemokėsiu papildomai, nes man ir pervedamų 2% pakanka	5%
Nemokėsiu papildomai, nes tai per maža paskata (2% nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio)	5%
Nesu apsisprendęs	40%
Nežino/ neatsakė	4%

Pensiją kaupusiems gyventojams išmokėta suma per metus išaugo 74…

Papildomai antros pakopos pensijų fonduose pensiją kaupusiems gyventojams arba jų artimiesiems nuo šios sistemos veikimo pradžios 2004-aisiais iki šių metų birželio 30 d. daugiau kaip 14 tūkst. dalyvių iš viso išmokėta 48,2 mln. litų. Per metus, nuo 2010 m. birželio 30 dienos, ši suma išaugo 20,45 mln. litų arba 74 proc., o per dvejus metus – net  3,73 karto.

 „Šalyje didėja ne tik bendra papildomai pensiją kaupusiems gyventojams išmokama lėšų suma, bet ir nuosekliai auga išmokų kiekvienam į pensiją išeinančiam asmeniui dydžiai. Kol kas išmokamos sumos negali užtikrinti solidžių išmokų, nes lėšos buvo kaupiamos tik keletą metų, tačiau labai gera tendencija yra ta, kad vis daugiau žmonių supranta, jog kaupimas yra ilgalaikis procesas, todėl į būsimą gerovę senatvėje pradeda investuoti iki jos dar likus daug metų“, – teigia Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Per metus, birželio 30 d. duomenimis, pensijas papildomai kaupusiems gyventojams arba jų paveldėtojams iš viso buvo išmokėta 20,45 mln. litų, o jas pasidalino 4,8 tūkst. žmonių. Vidutinė kaupusiojo gauta išmoka siekė 4 281 Lt arba 10 proc. daugiau nei prieš metus, kuomet sudarė 3 873 Lt.

Didžioji minėtų išmokų dalis per metus teko į pensiją išėjusiems 3078 žmonėms, vidutinė jiems išmokėta suma siekė 4734 Lt. Mirusių kaupėjų, kurių buvo 1,74 tūkst., artimiesiems vidutiniškai išmokėta po 3372 tūkst. Lt.

Kita vertus, būsimieji pensininkai turėjo galimybę sukaupti daug daugiau, jeigu mūsų šalyje nebūtų dukart sumažintos įmokos į pensijų fondus: nuo 5,5 iki 3 proc. 2009 metų pirmajam pusmečiui ir iki 2 proc. nuo 2009 m. vidurio. Specialistai apskaičiavo, kad, jeigu minėti pervedimai į fondus nebūtų sumažinti, vidutinė išmoka papildomai pensiją kaupusiems žmonėms šių metų birželio pabaigoje jau būtų buvusi didesnė 1200 Lt arba 25-30 proc.

Bendra antros pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė 2011 metų birželio 30 dieną buvo beveik 4 mlrd. litų. Iš viso Lietuvoje yra 1,03 mln. dirbančiųjų, kurie lėšas būimais pensijai kaupia 30 pensijų fonduose, kuriuos valdo 9 pensijų kaupimo bendrovės. Septynios iš jų yra investicijų valdymo įmonės, o likusios dvi – gyvybės draudimo bendrovės.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Pensijų kaupimo sistemos reforma nėra iki galo paruošta

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

Vyriausybės siūloma Pensijų kaupimo sistemos reforma yra geranoriškas bandymas spręsti šios sistemos likimą, tačiau realybėje pokyčiai neveiks, nors milijonui būsimųjų pensininkų ir visai Sistemai sukels didelį stresą. Tokios nuomonės laikosi Pensijų kaupimo bendrovių atstovai, kurie akcentuoja, kad reformos pasekmės nėra prognozuojamos, nėra numatyti įgyvendinimo mechanizmai.

„Daugelis reformos punktų skamba patraukliai ir sveikiname Vyriausybę, kad ši siekia sustiprinti pensijų kaupimą, deja siūloma reforma nuvylė, nes atsisakoma minties atstatyti prieš pustrečių metų sumažintas įmokas, jau nekalbant apie sumažintų įmokų kompensaciją. O dalies labai svarbių naujos reformos punktų arba tiesiog nebus įmanoma įgyvendinti techniškai, arba žmonėms bus sudėtinga apsispręsti. Žinant, kad daugeliui žmonių senatvės pensija atrodo labai toli, didelė dalis jų pasielgs emociškai ir nesutiks su didesne mokesčių našta. Mes kalbame apie du trečdalius dirbančiųjų, milijoną žmonių, kuriems kils begalė klausimų ir abejonių“, – sakė Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Pasak jo, leidimas Pensijų fondų dalyviams grįžti į „Sodrą“ yra suprantamas, tačiau jis gali sugriauti sistemą, jeigu į „Sodrą“ sugrįš žymus skaičius dirbančiųjų. Tokiu atveju valstybė neišspręs ateityje gresiančio demografinio spaudimo „Sodrai“, o dirbantieji nesukaups papildomos pensijos. Taip pat lieka neaišku, ką reikėtų daryti su jo sukaupta suma fonde ir kokią papildomą pensiją jam senatvėje mokės „Sodra“ – ar ji bus sumažinta dėl laikino kaupimo, ar ją turės kompensuoti valstybė.

2003 metais diegta Pensijų kaupimo sistema numatė 5,5 % pajamų dydžio įmoką į fondą ir nenumatė prievolės papildomai mokėti. Dabar dirbantysis turės mokėti papildomai 2% (pirmus tris metus bus 1%), norėdamas gauti 4% (2%), t.y. dar mažiau nei valstybė jam pažadėjo prieš 8 metus. Tai reiškia didesnę socialinio draudimo mokesčių naštą darbo jėgai. „Siūlomą „2+2+2“ („2+1+1“) mechanizmą, kai dirbantysis pats turės mokėti 2%, mes laikome tik papildoma priemone, neišsprendžiančios ilgalaikių „Sodros“ problemų“, – salė A.Bakšinskas.

Siūlomo mechanizmo silpnoji vieta yra valstybės skatinamoji dalis. Šiuo metu norintys papildomai sukaupti pensiją gali rinktis kaupiamąjį gyvybės draudimą arba savanoriškuose III pakopos pensijų fondus, iš kurių lėšas leidžiama po tam tikro laikotarpio atsiimti. Vyriausybės siūlymas skatinti dirbančiuosius kaupti II pakopos pensijų fonduose iš esmės supainioja sistemą su savanoriškąja.

„Mes siūlėme, kad Vyriausybės paskata dirbančiajam, sutikusiam papildomai mokėti 2% (1%) nuo pajamų, būtų vienoda suma visiems, lygi 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio, o bent jau priklausytų nuo kaupiančiojo pajamų, tačiau negalėtų mažesni nei 2% (1%) vidutinio darbo užmokesčio. Dabartinė Vyriausybės idėja skatina kaupti mažiau uždirbančius, kuriems dažniausiai ir taip trūksta pinigų, o aukštesnes pajamas uždirbantiems ši paskata nėra pakankama, kad jie sutiktų mokėti papildomai, tad jie greičiausiai papildomai nemokės arba rinksis kitas priemones“, – sakė A.Bakšinskas.

2011 m. gegužės pabaigoje būsimųjų pensininkų turtas sudarė 4 mlrd. litų. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso fonduose yra apie 220 mln. litų daugiau nei į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi „Sodra“.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Būsimai pensijai sutaupyti pinigai perlipo 4 mlrd. Lt ribą

Būsimų pensininkų turtas, kuris kaupiamas dirbančiųjų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose, gegužę paūgėjo 1,33 proc. ir pirmąkart perlipo 4 mlrd. litų ribą. Ši suma, jei nebūtų sumažintos įmokos į privačias sąskaitas II pakopos pensijų fonduose, būtų didesnė 1,25 mlrd. ir siektų 5,25 mlrd. litų.

Gegužę gyventojų naujos įmokos į pensijų fondus iš „Sodros“ sudarė 29,26 mln. litų, dar 23,41 mln. Lt uždirbo prieaugiai finansų rinkose – tai bendrą sukauptą būsimų pensininkų turtą per mėnesį pastūmėjo nuo 3,949 iki 4,002 mlrd. Lt. Iš viso per metus nuo 2010 m. gegužės pabaigos būsimų pensininkų turtas padidėjo 13,5 proc., arba 474,6 mln. Lt: iš jų 361,2 mln. litų sudarė nauji pavedimai į gyventojų sąskaitas, o 113,4 mln. litų uždirbo investicijos. Iš viso „Sodra“ į būsimų pensininkų sąskaitas iki gegužės 31 d. buvo pervedusi 3,78 mlrd. litų.

„Šiemetinės finansų rinkos tikrai nėra itin palankios – nuo metų pradžios pasauliniu mastu akcijų kainos yra smuktelėjusios, ir tą lėmė net kelios priežastys. Euro zonos skolų krizė, baimės dėl Europos bankų, buvusios Japonijos tragedijos padariniai ir nerimas dėl stringančio JAV ekonomikos atsigavimo – štai kas gadino investuotojų nuotaikas. Tačiau dabartinis stabtelėjimas yra labai nereikšmingas, kuomet kaupimo pensijai laikotarpis apima 10,20, 30 ir daugiau metų. Ilguoju laikotarpiu rinkos grįš prie įprastų augimo vidurkių“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Jis apgailestauja, kad Vyriausybei nuo 5,5 proc. iki 2 proc. sumažinus įmokas į gyventojų pensijų sąskaitas, nuostoliai būsimoms privačioms pensijoms siekia jau 1,25 mlrd. litų. Tuo tarpu Vyriausybė pripažįsta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo mokamos senatvės pensijos nedidės, net ir ilginant pensinį amžių.

„Susidaro labai nepatogi padėtis, kuomet neturime ką pasakyti naujai ateinantiems ir esamiems klientams. Neaišku, kokios bus sistemos finansavimo perspektyvos ateityje, o dabartiniai pervedami 2 proc., kai kaupiama nuo pat atėjimo į darbo rinką, teužtikrins apie penktadalį tų lėšų, kurių reikėtų senatvėje. Tegalime rekomenduoti klientams patiems daugiau rūpintis savimi ir savarankiškai planuoti aprūpintą senatvę konsultuojantis su finansų patarėjais. Tačiau tik retam įkandama atidėti papildomų lėšų senatvei, kai pragyvenimo išlaidos suvalgo gaunamus atlyginimus – būtino aprūpinimo klausimą senatvėje turėtų spręsti Vyriausybė“, – teigia Š. Ruzgys.

Šiuo metu būsimai pensijai II pakopos fonduose kaupiančių gyventojų skaičius siekia 1,053 mln. – vien šiemet iki gegužės 24 d. prie sistemos prisijungė 18.844 nauji dalyviai. Pernai pensijų kaupimo sistema sulaukė 42.123 naujų dalyvių.

„Tiek visuomenės apklausos, tiek ir pensijų fondų dalyvių skaičiaus augimas, rodo visuomenės didelį pasitikėjimą taupymu privačiose sąskaitose. Politikai turėtų susitelkti ties sprendimais, kurie leistų palaipsniui atstatyti žmonių įmokas į sistemą, kuri žmones motyvuoja mokėti įmokas – iš to naudos gauna „Sodra“, kadangi ji perskirsto visas įmokas. O dabartiniai politikų siūlymai, pavyzdžiui, skatinti papildomas savanoriškas gyventojų įmokas, gali privesti prie to, kad tik labai maža dalis žmonių siūlomomis lengvatomis naudosis ir problema nebus sprendžiama, tik vilkinama“, – pažymi Š. Ruzgys.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

 

 

Čilės atstovai neigia privačios pensijų sistemos nesėkmę ir siūlo…

Lietuvoje viešai reiškiama nuomonė, kad Čilės pensijų reforma, kuomet pereita prie privačiai kaupiamų pensijų, nepasiteisino, yra visiškai nepagrįsta, į kritiką atsako Čilėje įsikūrusios Tarptautinės pensijų fondų valdytojų federacijos (FIAP) prezidentas Guillermo Arthur ir Lietuvai siūlo stiprinti kaupimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažymėjo, kad vykdant socialinio draudimo ir pensijų sistemos reformos reformą į nepagrįstą kritiką nebus atsižvelgiama.

 1981 m. Čilėje pensijų sistema pertvarkyta į privataus kaupimo modelį – valstybė, atskaičiusi mokesčius nuo darbuotojų atlyginimo, didelę dalį tų pinigų grąžina į jų asmenines sąskaitas pensijų fonduose. Šiuos pinigus gyventojai galės panaudoti tik senatvėje – už sutaupytus pinigus išpirkus anuitetą žmonėms bus mokamos pensijos.

Lietuvoje ne kartą viešai kritikuotos Čilės pensijų sistemos ginti ėmėsi FIAP. Federacija Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai bei Lietuvos pensijų fondų valdytojams atsiuntė raštą, kuriame G. Arthur teigia tegalįs paneigti nepagrįstą Lietuvoje skelbiamą kritiką Čilės pensijų fondų atžvilgiu.

Po pasaulyje praūžusios krizės Čilės respublikos buvusios prezidentės Mišelės Bašelės (Michelle Bachelet) sudaryta komisija nustatė, kad pensijų sistema nėra krizėje ir funkcionuoja kaip numatyta, sukauptos lėšos leidžia finansuoti pensijas, kurios prilygsta buvusioms darbuotojų pajamoms, teigiama FIAP rašte. Mat Čilės pensijų fondų vidutinė metinė grąža būsimiesiems pensininkams siekia 12,6 proc., o privalomos įmokos į pensijų fondus šioje šalyje siekia 13 proc. darbuotojų atlyginimo. Lietuvoje šiuo metu pensijos sudaro apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

„Čilės pensijų fondų metinė grąža būsimiesiems pensininkams siekia 12,6 proc. Tyrimai rodo, kad vos 4 proc. vidutinė metinė investicijų grąža leidžia sukaupti pensijas, siekiančias iki 70 proc. vidutinio atlyginimo (toks yra tarptautinis standartas). Visos FIAP šalys narės pasiekė geresnius rezultatus“, – aiškina G. Arthur ir pažymi, kad be didesnių pensijų privačiai finansuojama pensijų kaupimo sistema teigiamai paveikė Čilės pinigų rinkos augimą ir plėtrą, tai atsispindi ne tik makroekonominiuose rodikliuose, bet ir realybėje – investicijos kūrė darbo vietas, plėtojo pramonę.

Vertindama Lietuvos pensijų sistemos padėtį, FIAP laikosi nuomonės, kad įmokų sumažinimas į privačius pensijų fondus yra rimta klaida, kuri neigiamų pasekmių turės ne tik darbuotojams, nusprendusiems kaupti būsimą pensiją fonduose (galimybė atsirado nuo 2004 m.), bet ir visai ekonomikai.

„Sumažintos įmokos neišspręs Vyriausybės biudžeto problemų, atvirkščiai, šis veiksmas didins „Sodros“ įsipareigojimus ateityje. Dėl mažo tarifo pensijų fondai negalės užtikrinti adekvačių pensijų ir užtikrinti finansinės apsaugos senatvėje. Jei būtų paliktas 2 proc. tarifas, tai reikštų, kad 2004 m. įgyvendinta pensijų sistemos reforma yra pasmerkta žlugti“, – aiškina G. Arthur ir priduria, kad politinių sprendimų nestabilumas tik atbaido užsienio investicijas.

Viceministras A. Bitinas, atsakydamas FIAP prezidentui G. Arthur akcentavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), esanti Lietuvoje atsakinga už socialinės politikos formavimą ir įgyvendinimą, nesiima vertinti nei vienos kitoje valstybėje vykdomos reformos ir supranta, kad bet kuri reforma yra konkrečios valstybės apsisprendimas, grindžiamas tiek istorinių, tiek ekonominių, tiek politinių aplinkybių, rašoma SADM pranešime spaudai.

Anot A. Bitino, ministerijos atstovai negali daryti įtakos individualių, nepriklausomų ekspertų pasisakymams bei vertinimams, kurie yra pateikiami viešojoje erdvėje. Tačiau, viceministro A. Bitino teigimu, ministerija užtikrina, kad komentarai apie Čilės pensijų sistemą neturi ir neturės jokios įtakos planuojamai pensijų sistemos reformai Lietuvoje.

Jis taip pat pabrėžė, kad SADM yra atvira pasiūlymams ir kviečia bendradarbiauti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių ekspertus strateginiais reformų klausimais, laukia komentarų, pastebėjimų, patarimų ar pasiūlymų.

Visą FIAP atsiųstą komentarą galite paskaityti anglų kalba:

FIAP komentaras

Taip pat pateikiame komentaro vertimus į Lietuvių kalbą:

FIAP komentaras apie pensijų kaupimo sistemą Lietuvoje

FIAP komentaras apie Čilės pensijų sistemą