II pakopos pensijų fondų dalyviams per pirmąjį 2014 m. pusmetį – 20,41 mln. litų

Per pirmąjį šių metų pusmetį pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 20,41 mln. litų, o per 12 mėnesių – 46,21 mln. Lt. Bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais yra 159,88 mln. litų.

Nuo pensijų fondų veiklos pradžios didžioji sumos dalis – 120,43 mln. Lt – išmokėta išeinantiems į pensiją fondų dalyviams, kurių buvo 19,47 tūkst. Dar 39,44 mln. litų išmokėta 11,54 tūkst. kaupiančiojo mirties atveju, jų artimiesiems.

„Su kiekvienais metais išmokų suma auga, nes šiuo metu į pensiją išeina tik nedidelė dalis kaupiančiųjų. Be to, būsimųjų pensininkų sukauptos sumos didėja vis sparčiau, nes ne tik yra papildomos naujomis įmokomis, bet ir auga dėl sėkmingos pensijų fondus valdančių bendrovių veiklos. Vis daugiau žmonių gauna papildomų lėšų išeidami į pensiją, todėl visuomenė vis geriau supranta pensijų fondų paskirtį bei naudą“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Šiemet lėšų kaupimas dar labiau paspartėjo tiems pensijų fondų dalyviams, kurie sutiko nuo metų pradžios papildomai mokėti į fondus iš savo pajamų ir gauti papildomą valstybės įmoką. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. birželio 30 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,9 mlrd. litų.

Pensijų fondų išmokos dalyviams jau pasiekė 150 mln. litų

 Per pirmuosius tris šių metų mėnesius pensijų fondai dalyviams arba jų artimiesiems išmokėjo 10,25 mln. litų, ir bendra išmokų suma nuo pensijų fondų veiklos pradžios 2004-aisiais pasiekė 149,72 mln. litų.

Nuo 2004-ųjų pensijų fondų veiklos pradžios išmokas jau gavo 36,4 tūkst. pensijų fonduose kaupiančiųjų arba jų artimųjų, vien šiemet per pirmus tris mėnesius – 1,5 tūkst. Iš šio skaičiaus 497 atvejais išmokėta kaupusiųjų mirties atveju, jų artimieji gavo vidutiniškai po 4930 Lt. Likusiais 1042 atvejais išmokas gavo patys pensijų fondų dalyviai, vidutiniškai po 7485 litus.

„Nuo 2008-2009 m. išmokos kasmet didėja, nes auga sukauptos lėšos žmonių sąskaitose, esančiose pensijų fonduose. Be to, vis didesniam skaičiui pensijų fondų dalyvių ateina pensinis amžius. Pernai išmokėta 44,52 mln. litų, šiemet išmokų suma neabejotinai bus didesnė, tokia augimo tendencija tęsis mažiausiai keletą dešimtmečių, kol pati pensijų kaupimo sistema subręs“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas.

Tikimasi, kad po pernai metais įvykusios Pensijų kaupimo sistemos reformos ir suteiktos galimybės žmonėms pasirinkti, kokiu intensyvu jie ketina kaupti pensijai, sistema stabilizuosis ir ateityje nebus keičiama.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2014 m. kovo 31 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,6 mlrd. litų.

Pernai lietuviai pensijų fondą keitė dažniau nei mobiliojo ryšio operatorių

 Apibendrinus praėjusius metus paaiškėjo, kad konkurencija pensijų kaupimo sistemoje yra tokia pat ar net aštresnė nei judriojo ryšio rinkoje. Statistika rodo, kad 2013 metais 47,4 tūkst. arba 4,27% visų pensijų fondų dalyvių nusprendė pereiti į kitą pensijų kaupimo bendrovę. Palyginimui, pernai perkelta beveik 207 tūkst. judriojo ryšio numerių arba maždaug 4,18 proc. nuo bendro skaičiaus.

„Toks dalyvių aktyvumas rodo, jog Lietuvoje veikiančios 8 pensijų kaupimo bendrovės aktyviai konkuruoja ir stengiasi pasiekti geriausius investavimo rezultatus. Kaupimas senatvei yra ilgalaikis procesas, todėl sprendimai turi būti labai gerai apgalvoti, dalyviams visada rekomenduojame domėtis jų pasirinktos pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondų veikla bei rezultatais“, – sakė Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Šiuo metu II pakopos pensijų fonduose kaupia 1,117 mln. dirbančiųjų, jų sąskaitose jau sukaupta apie 5,5 mlrd. litų. 2013 metais pensijų fonduose valdomas turtas vien dėl investicinės veiklos paaugo 4,28 proc.

Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

2013-aisiais pensijų fondai dalyviams išmokėjo 44,52 mln. Lt

Praėjusieji metai buvo derlingiausi kaupiantiems pensijų fonduose nuo pat kaupimo sistemos starto. Į pensiją išeinantiems fondų dalyviams arba artimiesiems, kaupusiųjų mirties atveju, 2013 metais išmokėta 44,52 mln. litų. Iš viso pensijų kaupimo bendrovės nuo savo veiklos pradžios 2004-aisiais beveik 28 tūkstančiams klientų išmokėjo 139,5 mln. litų.

2013 metais pensijų fondai išmokėjo sukauptas lėšas 7,6 tūkst. kaupusiųjų, vidutinė išmoka buvo 5845 – maždaug 1000 litų didesnė nei prieš metus. Vidutinė išmokos suma išeinantiems į pensiją siekė 6403 Lt, o vidutinė išmoka artimiesiems kaupusiojo mirties atveju – 4241 litas.

„Su kiekvienais metais vidutinė išmoka auga, nes kaupimo laikotarpis vis ilgėja, po krizės pradėjo didėti atlyginimai, o kartu su jais – ir įmokos į sąskaitas pensijų fonduose. Nuo šių metų pradžios didelė dalis pensijų fondų dalyvių nusprendė prisidėti ir savo lėšomis, todėl sumos augs dar sparčiau. Taip pat džiugina faktas, jog išeinat į pensiją ar nelaimės atveju vis rečiau pamirštama pasidomėti apie pensijų fonde sukauptas sumas ir jas pasiimti“, – sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. Daugiau kaip trečdalis visų pensijų fondų dalyvių, 352,5 tūkstančių kaupiančiųjų, savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių. 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka, o likę 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą.

Iš viso Lietuvos pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja apie 1,1 mln. dirbančiųjų. 2013 m. gruodžio 31 d. duomenimis, pensijų fonduose esančiose sąskaitose dalyviai jau yra sukaupę 5,43 mlrd. litų.

2013-ieji pensijų fondų dalyviams buvo pilni iššūkių, tačiau sėkmingi

Per praėjusius metus pensijų kaupimo sistema dar labiau sustiprėjo. Sėkmingos sistemos reformos metu beveik 410 tūkstančių žmonių nusprendė kaupti maksimaliai: mokėti dalį įmokos savo lėšomis ir gauti valstybės subsidiją, taip parodydami, kad nori kaupti patys ir senatvėje dalį pensijos gauti iš savo asmeninėje sąskaitoje pensijų fonde sukauptos sumos. Be to, dėl sėkmingų investicijų pensijų fondų turto vertė per 2013 metus išaugo 4,28 proc. arba beveik 151 mln. litų.

2013 gruodžio 31 dieną Lietuvos pensijų fondų dalyviai savo sąskaitose turėjo 5,43 mlrd. litų vertės turtą, t.y. 625 mln. litų didesnį nei prieš metus. Valstybė į pensijų fondų dalyvių sąskaitas pervedė apie 500 mln. litų įmokų.

„Praėjusieji metai patvirtino investavimo tiesą, kad reikia būti kantriems ir žiūrėti į ilgalaikius rezultatus – nuo 2004 metų, kai startavo pensijų kaupimo sistema, dirbančiųjų pensijai kaupiamos lėšos kasmet paaugdavo vidutiniškai 5%, todėl 2013-ųjų rezultatas atitinka šią tendenciją. Manome, kad šie metai neturėtų iš esmės skirtis nuo praėjusių“, – sakė Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

2013 m. balandžio-lapkričio mėnesiais pensijų fondų dalyviai galėjo pasirinkti, kaip toliau jie norėtų kaupti senatvei. 24 tūkst. dalyvių nusprendė stabdyti kaupimą, 684 tūkst. žmonių nusprendė likti su minimalia valstybės mokama įmoka. Daugiau kaip trečdalis milijono, 352,5 tūkstančių, kaupiančiųjų savo senatvei sutiko mokėti papildomas įmokas savo lėšomis ir gauti papildomą valstybės įmoką, o prie jų prisijungė ir 56,5 tūkst. naujų pensijų fondų dalyvių, kurie iki šiol nekaupė.

„Pernai vykusi pensijų kaupimo sistemos reforma buvo didelis sukrėtimas ir iššūkis tiek pensijų fondų dalyviams, tiek pensijų kaupimo bendrovėms, todėl sistemai gyvybiškai reikia kuo didesnio stabilumo. Dabar turime tęsti tai, kas pradėta, užtikrinti efektyvų sistemos funkcionavimą ir vengti bet kokių reikšmingesnių permainų“, – sakė Š.Ruzgys.

Pensijų kaupimo sistema veikia šalia „Sodros“ – abi šios sistemos susijusios ir viena kitą papildo, o pensijų fondų dalyviui padeda sumažinti riziką, nes jis senatvėje pensiją gaus iš dviejų skirtingų šaltinių. Šiuo metu pensijų fonduose lėšas senatvei kaupia daugiau kaip milijonas žmonių.

Pensijų fondai: gyventojų ryžtas kaupti yra ne valstybės bėda, o jos sėkmė

 Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija teigia, kad pensijų sistemos reformos rezultatus reikėtų vertinti tik optimistiškai – pasibaigus pasirinkimo laikotarpiui, kaupti prisidedant savo lėšomis ir gaunant valstybės paskatinimą yra pasirinkę beveik 35 proc. – 385,9 tūkst. gyventojų. Asociacijos skaičiavimais, tai reiškia, kad jau kitąmet šie žmonės į savo pensijų kaupimą investuos daugiau kaip 100 mln. litų.

 „Reikia pabrėžti, kad būsimieji pensininkai, priėmę valstybės kvietimą kaupti, yra pasiryžę kiekvieną mėnesį tam skirti nedidelę dalį savo pajamų. Tai nėra kiekvieną dieną pasitaikantis abipusis supratimas, o tikra valstybės sėkmė, todėl ji ir vykdys savo įsipareigojimus“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Jo nuomone, beveik 400 tūkst. darbingo amžiaus Lietuvos piliečių – tai svarbi visuomenės dalis, kuri valdžiai pasiuntė labai aiškų ir teigiamą signalą apie kaupimą pensijų fonduose. Svarbu, kad visos politinės jėgos gerbtų šį žmonių pasirinkimą ir ateityje.

Pensijų kaupimo bendrovės taip pat pastebi, kad kai kuriose žiniasklaidos priemonėse eskaluota sumaištis baigiantis pasirinkimo laikotarpiui neatspindėjo tikrovės. Reformos metu iš esmės buvo išvengta paskutinės minutės sindromo, o rugsėjį pratęstas pasirinkimo laikotarpis leido tinkamą sprendimą dėl pensijos kaupimo priimti dar daugiau kaip 190 tūkst. gyventojų.

Remiantis asociacijos statistika, daugiausiai investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus.

„Sodros“ duomenimis, stabdyti kaupimą nusprendė vos 2 proc. sistemos dalyvių – kiek daugiau nei 22 tūkst. gyventojų. Likusieji 63 proc. dalyvių pensijas kaups iki reformos pradžios galiojusiomis sąlygomis – jie savo sąskaitų pensijų fonduose nepildys savanoriškomis įmokomis ir negaus paskatinamosios premijos iš valstybės.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 113 tūkst. gyventojų.

82 proc. į pensiją išeinančių pensijų fondų dalyvių renkasi paveldimas išmokas

Pensijų kaupimo bendrovių duomenimis, šiuo metu daugiau kaip 80 proc. pensijų fonduose senatvei kaupusių gyventojų, sulaukusių pensinio amžiaus, renkasi galimybę jų artimiesiems paveldėti pensijų fonde sukauptas lėšas. Likusi dalis vietoje to renkasi didesnes išmokas be teisės į paveldėjimą.

Jeigu dirbantysis miršta nesulaukęs pensijos, jo sukauptas lėšas, kaip ir kitą jo turtą, gauna paveldėjimo teisę turintys artimieji. Priešingu atveju, pensinio amžiaus sulaukęs žmogus dėl galimybės paveldėti išmokas iš jo sukauptų lėšų sprendžia pats, pasirašydamas pensijų anuiteto sutartį. Anuitetas – tai pensija, mokama ją įsigijusiam asmeniui iki gyvos galvos. Tokią paslaugą teikia gyvybės draudimo bendrovės. Šiuo metu Lietuvoje pensijų anuitetus yra įsigiję apie 150 gyventojų.

„Statistika rodo, kad pensijų fonde sukauptų lėšų paveldimumas yra svarbus ir gyventojų vertinamas pranašumas. Esame įsitikinę, kad taip mąsto ir didžioji dauguma būsimųjų pensininkų, šiuo metu kaupiančių lėšas antros pakopos pensijų fonduose“, – dėsto Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, – „Kai žmogus žino, kad visos lėšos, kurias jis kaupia sugrįš jam arba jo artimiesiems, nepriklausomai nuo valstybės ekonominės padėties, natūralu, kad motyvacija kaupti yra didesnė“.

Šiuo metu gyventojai, norintys įsigyti anuitetą su paveldėjimo galimybe, gali rinktis vieną iš trijų – penkių, dešimties arba penkiolikos metų – garantuotą laikotarpį, iki kurio pabaigos išmokos mokamos gyventojo artimiesiems, jei anuitetą įsigijęs asmuo iki jo neišgyvena. Jeigu garantuotas mokėjimo laikotarpis pasibaigia pensininkui esant gyvam, išmokos mokamos toliau iki jo gyvos galvos, nesvarbu kiek anuitetą įsigijęs asmuo gyventų – dešimt, trisdešimt ar daugiau metų.

„Verta pastebėti, kad anuitetas yra draudimo rūšis, todėl veikia tuo pačiu solidarumo principu: laimi tie, kurių gyvenimo trukmė yra ilgiausia. Kita anuiteto ypatybė – draudimo bendrovė, prisiėmusi pareigą mokėti išmokas, jokiomis sąlygomis neturi teisės sumokėti mažiau, nei žmogus yra sukaupęs, dažnai atsitinka priešingai: bendrovės dalinasi savo pelnu su anuitetus įsigijusiais klientais“, – sako Aistė Rudžinskytė, pensijų anuitetus parduodančios įmonės „ERGO Life Insurance SE“ draudimo departamento direktorė Baltijos šalyse.

Kol kas rinkoje pensijų anuitetus, nustatančius išmokų mokėjimo tvarką, galima įsigyti tik iš „ERGO Life Insurance SE“. Dar kelios šalies gyvybės draudimo įmonės yra pasiruošusios pradėti teikti šią paslaugą, tačiau laukia rinkos suaktyvėjimo – vis daugiau pensijų fondų dalyvių sukaupia pakankamai dideles sumas, už kurias įsigis pensijų anuitetus, kai tik išeis į pensiją. Įstatymai numato, kad pensijų anuitetą turi įsigyti pensijų fondų dalyvis, sukaupęs daugiau kaip 31920 Lt sumą.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.

Lietuvos gyventojai savo pensijų kaupimui pasiryžo kasmet investuoti 63 mln. litų

Rugsėjo mėnesį savanoriškai apsisprendusiųjų kaupti pensijai papildomomis įmokomis gyventojų skaičius jau viršijo 273 tūkst. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija pastebi, kad kartu didėja ir būsimos gyventojų savanoriškos investicijos į asmenines sąskaitas fonduose, iš kurių ir bus mokama dalis ateities pensijos. Skaičiuojant pagal dabartines papildomai kaupti apsisprendusių gyventojų metines pajamas, ši suma viršija 63 mln. Lt.

 „Pensijų fondų sistemos kritikai nuolat pabrėžia, kad didelė dalis dirbančiųjų yra neaktyvūs ir nenori mokėti savanoriškų įmokų, todėl nesukaups pakankamai lėšų pensijai. Tačiau situacija priešinga, atmetus emigravusius ir nedirbančius pensijų fondų dalyvius, kurių priskaičiuojama apie 35 proc., šiuo metu kas antras kaupiantysis sutiko mokėti savanoriškas įmokas, kurių bendra suma šiuo metu jau viršija 63 mln. litų“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Pasak jo, tai yra tik minimalūs skaičiavimai, tikimasi, kad iki apsisprendimo termino pabaigos savanoriškas įmokas mokėti sutiks dar apie 40-50 tūkst. pensijų fondų dalyvių, o jų įmokos į asmenines sąskaitas pasirinktuose pensijų fonduose sieks 80 mln. Lt. Be to, esant stabiliai ekonominei situacijai, kiekvieno dirbančiojo pajamos augs, o pensijų kaupimo sistema leis užsitikrinti didesnes pensijas.

Asociacijos statistika atskleidžia, kad daugiausiai – tiek skaičiumi, tiek pinigais – investuoti į savo pensijas pasiryžo tie antros pakopos fondų dalyviai, kurių pajamos siekia nuo 1000 iki 2000 litų. Jie sudaro 38 proc. pasirašiusiųjų papildomam kaupimui dalyvių, daugiau kaip 18 proc. jų –uždirbantys nuo 2000 iki 3000 Lt. Ši tendencija parodo, kad valstybės sukurta sistema iš tikrųjų veikia taip, kaip ir suplanuota įstatyme, ir paneigia šiuo metu eskaluojamas abejones, ar uždirbančiam mažiau verta kaupti papildomai.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus uždirba 1000 litų, jis pats iš savo lėšų jau kitais metais į asmeninę pensijų fondo sąskaitą mokės 10 litų, o valstybė jam papildomai perves apie 22 litus. Žmogus gauna daugiau kaip 100 proc. naudą, o valstybei tai yra teisingas būdas skatinti socialiai labiau pažeidžiamus žmones.

Asociacijos atstovai pažymi, kad gyventojams suteiktas apsisprendimo laikotarpis yra dabar, o ne vėliau. Šiandien priimamas sprendimas nėra susijęs su jų dabartine finansine situacija. Nors apie 15 proc. asmenų, nusprendusių kaupti papildomai, šiuo metu nedirba, taip atsitinka dėl įvairių asmeninių priežasčių: motinystės ar tėvystės atostogų, darbo keitimo, dėl laikinos bedarbystės ar kitų aplinkybių. Tai jokiu būdu nereiškia, kad šie asmenys ir ateityje neturės pajamų.

Iki gruodžio 1 dienos, pensijų fondų sistemoje dalyvaujantys gyventojai gali apsispręsti ir pasirinkti vieną iš trijų būdų, kaip jie kaups ateičiai – šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, apskritai stabdyti kaupimą pensijų fonduose arba nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis.

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, norą kaupti savanoriškomis įmokomis jau pareiškė 273 tūkst. gyventojų. Iš jų – beveik 42 tūkst. yra pensijų sistemos dalyviai sudarę sutartis šiais metais, t.y. 2,2 kartų daugiau nei pernai. Stabdyti kaupimą nusprendė šiek tiek daugiau nei 10 tūkst. gyventojų, o likusieji 527 tūkst. dalyvių nusprendė pensijai kaupti iki šiol galiojusiomis sąlygomis arba sprendimą priims per likusius pusantro mėnesio. Apie 300 tūkst. nėra aktyvūs pensijų fondų dalyviai, nes jau ne vienerius metus į jų sąskaitas įmokos nepervedamos.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 100 tūkst. gyventojų.

Pensijų fondai: estiškas kaupimas mums artimesnis nei lenkų laimės receptai

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija neigiamai vertina spekuliacijas kaimyninių šalių pensijų kaupimo pavyzdžiais ir ragina neapsunkinti Lietuvos pensijų kaupimo sistemos dalyviams paskutinių mėnesių, kai jie gali apsispręsti, kaip kaups būsimai pensijai. Užuot pažvelgus į mums giminingą Estijos pensijų fondų sistemą, pastaruoju metu visuomenei pateikiami kardinalūs pokyčiai Lenkijos sistemoje, kurių baigtis ir poveikis dar nėra aiškūs bei sulaukia ekspertų kritikos.

 „Jeigu jau norime remtis kaimyninių šalių pavyzdžiais, rinkimės tas šalis, kuriose pensijų kaupimo sistema yra stabili ir leidžia žmonėms sukaupti didesnę pensiją, o pačios valstybės savo patirtimi ir sandara yra artimos mums. Lietuvos pensijų sistema yra gimininga Estijos – kur ir kaip kaupti pensijai mūsų piliečiai apsisprendžia patys, todėl turėtume puoselėti šį demokratinį principą ir gerbti 260 tūkst. gyventojų pasirinkimą kaupti papildomai primokant savo lėšomis“, – dėsto Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas. Pasak jo, situacija kaimyninėje Lenkijoje, kur apie 90 proc. pensijų fondų dalyvių gali būti priversti stabdyti kaupimą, jau sulaukė nemažai Europos finansų ekspertų ir žiniasklaidos kritikos.

Iki šiol Lenkijoje į pensijų fondus lėšas perveda tik valstybė. Nuo kitų metų pradžios Lietuvoje pradės veikti panaši sistema į tą, kuri Estijoje galioja jau ne vienerius metus – pasirinkusieji maksimalų kaupimą į savo sąskaitas pensijų fonduose mokės įmokas iš savo lėšų ir gaus įmokas iš valstybės. Lietuvoje ši valstybės įmoka siekia 3 proc. (vėliau padidės iki 4,5 proc.), o Estijoje yra 4 proc.

Pirmadienį LR seimo narių kvietimu konferencijoje „Pensijų sistemų vystymosi tendencijos“ viešintis Lenkijos socialinio draudimo institucijos (ZUS) prezidentas Zbigniew Derdziuk savo šalies patirtį pateikia kaip būdą spręsti valstybės finansų problemas. Kita vertus, Lenkijos pensijų fondus vienijanti organizacija bręstančius pokyčius jau atvirai vadina nacionalizacija. Pagrindinis šios reformos veiksnys – vis auganti valstybės skola, tačiau tai niekaip nesprendžia ateities socialinių problemų.

Jeigu vyriausybės planams pritars parlamentas, nuo kitų metų lenkai, dar neapsisprendę, kur kaupti pensiją – privačiame fonde ar valstybiniame socialiniame draudime – automatiškai bus priskirti valstybės globai, ten pat atsidurs ir tų gyventojų lėšos, kuriems iki pensijos liko mažiau kaip 10 metų. Be to, pensijų fondai negalės investuoti į obligacijas, o ankstesnės investicijos taip pat atiteks valstybės pensijų sistemai.

Lietuvos pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų, iš jų 260 tūkst. pareiškė norą kaupti maksimaliai, prisimokant papildomai iš savo atlyginimo.

Kaupti pensijai savanoriškomis įmokomis apsisprendė jau 200 tūkst. gyventojų

 Anksčiau pensijai jau kaupusių ir nusprendusių mokėti savanoriškas įmokas į pensijų fondus ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, daugėja – „Sodros“ duomenimis, rugpjūtį šis skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą. Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos nuomone, nuolatinis maksimaliai kaupiančiųjų gausėjimas atitinka prognozes ir dar kartą patvirtina, kad tripakopė pensijų kaupimo sistema yra reikalinga būsimiesiems pensininkams ir atitinka valstybės poreikius.

 Pastebima, kad tarp kaupsiančių mokant savanoriškas įmokas sparčiai didėja ir naujų pensijų fondų dalyvių dalis. Pavyzdžiui, pirmąjį 2013 metų pusmetį buvo pasirašytos 25983 naujos kaupimo sutartys – tai 52 proc. daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį. Iš viso, prašymus kaupti savanoriškomis įmokomis yra pateikę 18,8 proc. esamų ir naujų pensijų kaupimo sistemos dalyvių.

„Kaupimo modelį su savanoriškomis įmokomis ir valstybės subsidijomis renkasi vis daugiau esamų pensijų fondų dalyvių, tačiau didėja ir naujas sutartis pasirašančiųjų dalis. Tai rodo, kad pensijų fondų ir valstybės siūlomos sąlygos yra pakankamai patrauklios būsimiesiems pensininkams, todėl kaupiančiųjų gretos gausės ir po gruodžio 1 dienos“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Seimo sprendimu pratęsus pasirinkimo terminą iki lapkričio 30 d., kaupiantieji turės tris rudens mėnesius pasirinkti vieną iš trijų pensijų kaupimo būdų – šalia „Sodros“ įmokų mokėti savanoriškas įmokas ir gauti paskatinamąją valstybės subsidiją, apskritai stabdyti kaupimą pensijų fonduose arba nieko nekeisti ir kaupti tik „Sodros“ įmokomis.

Pensijų kaupimo sistema startavo 2004 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia „Sodros“ senatvės pensijos. Iš viso Lietuvos pensijų fondų sistemoje dalyvauja 1 mln. 70 tūkst. gyventojų.