Pranešimas apie Investicijų valdymo įmonių asociacijos pavadinimo pasikeitimą

 2010 m. balandį Investicijų valdymo įmonių asociacijos visuotinis narių susirinkimas nusprendė pakeisti asociacijos pavadinimą iš „Investicijų valdymo įmonių asociacija“ į „Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija“ (trump. LIPFA).

Planuojama, kad 2010 m. liepos mėnesį Juridinių asmenų registre bus įregistruoti asociacijos įstatų pakeitimai, susiję su asociacijos pavadinimo pasikeitimu.

Daugiau informacijos:

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija

Šarūnas Ruzgys

Prezidentas

Tel.: + 370 5 2393 567

Pensijų fondų investicijos Lietuvoje viršijo 850 milijonus litų

„Valdydami busimųjų šalies pensininkų turtą, stengiamės investicijas paskirstyti taip, kad didelė ir stabili jų dalis liktų cirkuliuoti Lietuvoje ir prisidėtų prie mūsų valstybės finansų ir ekonomikos stabilumo bei gerovės. Kaip ir anksčiau, stambiausia lėšų dalis buvo nukreipta Lietuvos Vyriausybės vertybiniams popieriams įsigyti, į kuriuos investuota suma šiuo metu siekia 533,3 mln. litų. Tai reiškia, kad pensijų fondai aktyviai prisideda prie Lietuvos Vyriausybės finansinių poreikių tenkinimo, taip pat reikalingiausių visuomenės projektų finansavimo“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Dėl pasiteisinusių investicijų iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šių metų kovo mėnesį jau buvo sukaupę 3,5 milijardus litų turto. Nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, o fondų turtas jau buvo didesnis 163 mln. litų nei „Sodra“ pervedė lėšų, netgi atskaičiavus padarytus atskaitymus už valdymą bei beveik 21 milijoną litų siekusias išmokas pensinio amžiaus sulaukusiems dirbantiesiems bei mirusiųjų kaupėjų paveldėtojams.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Valstybės prašoma leisti išankstinį išmokų iš pensijų fondų mokėjimą

Šiandien II pakopos pensijų fondų valdytojai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, prašydami svarstyti galimybę numatyti išankstinių išmokų iš pensijų fondų mokėjimo tvarką, analogišką šiuo metu galiojančiai „Sodros“ išankstinėms pensijoms. Atitinkamą kreipimąsi pasirašė Investicijų valdymo įmonių asociacija ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija.

Pasak asociacijų, šiuo metu visi pensijų fondų valdytojai yra priversti vykdyti įstatymą ir kaupiamas lėšas gali išmokėti tik tada, kai kaupiantysis sulaukia valstybės nustatyto pensinio amžiaus. Tuo tarpu šiuo metu galiojantys įstatymai numato galimybę dirbančiajam išeiti į pensiją anksčiau laiko ir iš „Sodros“ gauti pensiją, nors ir mažesnę. Siūloma patobulinti įstatymus ir suteikti galimybę tokiais atvejais šalia iš „Sodros“ mokamos pensijos taip pat mokėti ir pensijų fonduose sukauptą pensiją.

Asociacijos atkreipia dėmesį, kad šiuo metu didžiausias nesusipratimas potencialiai kyla tik su statutiniais pareigūnais, kurie į pensiją išleidžiami žymiai anksčiau nei visi kiti dirbantieji. Spaudoje jau buvo pranešta apie tai, kad 49 m. amžiaus pareigūnas išėjo į pensiją, tačiau įstatymas jam išmokėti pensijų fonde kaupiamą sumą draus dar 14 metų.

Pensijų fondų valdytojų nuomone, ši problema ateityje gali dar labiau paaštrėti, nes anksčiau laiko išeinančiųjų gali daugėti. Tokia tendencija matoma visoje Europos Sąjungoje – atlikti tyrimai parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų šiuo metu yra sukaupę daugiau kaip 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, bet ir uždirbta pelno.

Prie sistemos ilgalaikiškumo ir dar spartesnio augimo neprisidėjo Vyriausybės sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau.

Ketvirtadalis ES gyventojų ketina kaupti papildomą pensiją

Ketvirtadalis Europos Sąjungos (ES) dirbančiųjų ketina kaupti papildomą pensijos dalį. Tai paaiškėjo tarptautinei konsultacijų kompanijai „Aon Consulting“ atlikus specialų tyrimą, kurio metu buvo apklausti 7279 darbingo amžiaus žmonės iš 9 ES šalių, tarp kurių – Didžioji Britanija, Danija, Vokietija, Airija, Olandija ir kt.

Iš apklausoje dalyvavusių šalių labiausiai už papildomos pensijos dalies kaupimą pasisakė vokiečiai. Papildomai kaupti pensiją ketina beveik pusė – 49 proc. – Vokietijos dirbančiųjų. Tokią poziciją taip pat palaiko 43 proc. ispanų ir 38 proc. prancūzų.

„Permaininga ekonominė aplinka pastaruosius kelis metus privertė žmones ir vyriausybes peržiūrėti savo pensijų planus bei sistemas ir įvertinti tai, ar jie yra pasirengę atlaikyti senėjančios populiacijos pasekmes“, – teigia Oliver Rowlands, kompanijos „Aon“ EMEA pensijų padalinio vadovas.

Tyrimas taip pat parodė, kad kas trečias dirbantysis labiau norėtų išeiti anksčiau ir gauti mažiau pajamų senatvėje nei dirbti ilgiau nei to reikalauja valstybėje numatytas pensinis amžius. Tarp norinčių dirbti ilgiausiai yra airiai – 46 proc. pasakė sutiksiantys dirbti ilgiau nei numatytas valstybės pensinis amžius.

Net 45 proc. Jungtinės Karalystės ir Danijos gyventojų yra įsitikinę, kad pensinis amžius bus prailgintas.

Daugiau informacijos rasite čia: http://www.ipe.com/news/third-of-eu-workers-would-retire-early-for-less_34838.php

Pensijų kaupimo sistema Lietuvoje sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

EBPO: jeigu Čekiją nepertvarkys pensijų sistemos, valstybės skola išaugs…

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Čekiją artimiausiu metu imtis pensijų sistemos reformos, nes priešingu atveju šios valstybės skola gali katastrofiškai išaugti. Tokios išvados pateikiamos EBPO tyrime, skirtame Čekijos finansinės padėties apžvalgai.

EBPO ekonominis tyrime minima, kad, Čekijos Respublikos Finansų ministerija duomenimis, spartus visuomenės senėjimas iki 2060 m. išlaidas, skiriamas pensinio amžiaus žmonėms išlaikyti, padidins 6,4 proc. Iki 2040 m. tai „užaugins“ valstybės skolą 60 proc., kuri 2060 m. turėtų sudaryti 250 proc. valstybės BVP, jeigu Čekijoje nebus imtasi rimtų priemonių keičiant pensinį aprūpinimą.

„Remiantis dabartinėmis prognozėmis, valstybės išlaidos pensijoms kils nuo 7,8 proc. BVP 2007 m. iki maždaug 11 proc. 2060-aisiais“, – teigiama EBPO tyrime. Pagal Europos Komisijos duomenis, kuriais remiasi minėtas tyrimas, išlaidos senstančiai visuomenei išlaikyti Čekijoje 2060 m. sudarys 23,4 proc. valstybės BVP.

Vienas iš pasirinkimų, keičiant padėtį Čekijoje, EBPO nuomone, galėtų būti privaloma pensijų kaupimo sistema. EBPO pabrėžia, kad Čekija turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą.

Dar pernai vasarą EBPO yra pareiškusi, kad visų šalių vyriausybės turi apsvarstyti galimybę sukurti įvairesnį pensininkų aprūpinimą, ir išreiškė savo įsitikinimą, kad tai geriau apsaugotų žmones. „Geriausias požiūris į pensinį aprūpinimą yra garantuoti į pensiją išėjusiam žmogui ne vieną, o keletą pajamų šaltinių – tiek valstybės mokamą, tiek privačiai kaupiamą pensiją. Dėl egzistuojančių įvairių rizikų būtų neišmintinga palikti tik vieną iš šaltinių“, – mano EBPO ekspertai.

2009 m. liepos mėnesio duomenimis, Čekijoje privačiuose pensijų fonduose buvo sukaupta 25,6 milijardo litų, tai sudarė 5,3 proc. valstybės BVP. Pagal šį rodiklį Čekija beveik dukart atsilieka nuo Lenkijos, o tarp Centrinės ir Rytų Europos šalių lenkia tik Latviją, Bulgariją, Lietuvą ir Rumuniją.

Originalų pranešimą galite rasti čia: http://www.ipe.com/news/making-pensions-mandatory-is-vital-to-czech-republic-oecd_34586.php?s=czech.

 

Apie EBPO

Šiuo metu EBPO priklauso 30 valstybių: Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada, Lenkija, Liuksemburgas, Meksika, Naujoji Zelandija, Nyderlandai, Norvegija, P. Korėja, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija ir Vokietija.

Šiuo metu EBPO palaiko ryšius su daugiau nei 70 valstybių, siekiančių glaudesnio bendradarbiavimo su EBPO ar narystės šioje organizacijoje. Viena iš tokių valstybių yra Lietuva.

EBPO yra unikalus forumas, kuriame valstybės diskutuoja, dalijasi patirtimi bei plėtoja naujas ekonominės bei socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktinį valstybių gyvenimą. Kitos tarptautinės ekonominės organizacijos ir finansinės institucijos aukštai vertina EBPO ruošiamas tyrimais bei analizėmis pagrįstas studijas, kurios analizuoja atskirų valstybių vykdomą politiką konkrečioje srityje.

Per kovą būsimųjų pensininkų santaupos užaugo iki 3,5 mlrd.…

Šių metų kovas buvo labai palankus būsimiems pensininkams, kurių aprūpintai senatvei kaupiamos lėšos didėjo sparčiausiai nuo pat pensijų kaupimo sistemos veikimo pradžios. Kovą būsimųjų pensininkų valdomas turto augimas siekė apie 98 milijonus litų, o nuo metų pradžios – iš viso padidėjo 224 mln. litų.

„Pavasaris jau antrus metus iš eilės yra investicinėms rinkoms labai palankus metas. Svarbu pabrėžti, kad rinkoms kylant didesnis sukauptas būsimųjų pensininkų turtas auga vis didesniu greičiu, įsijungia vadinamasis sudėtinių palūkanų mechanizmas arba kitaip sakant jų sukauptos lėšos „uždirba“ daugiau. Tai taip pat įrodo, kad pensijų kaupimo sistema mūsų šalyje, nepaisant nepagrįstos kritikos, ne tik funkcionuoja stabiliai, bet ir yra pelninga ir pateisinanti jai skirtas investicijas“, – teigia Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Iš viso beveik milijonas būsimųjų Lietuvos pensininkų kovo mėnesį jau buvo sukaupę 3,5 milijardus litų turto. O nuo Pensijų kaupimo sistemos pradžios 2004-aisiais ne tik buvo kompensuoti ankstesnių laikotarpių nuosmukiai, bet ir uždirbta 201,5 milijonų litų.

Prie sistemos ilgalaikiškumo ir dar spartesnio augimo neprisidėjo Vyriausybės sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas. 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. viduryje – jau tik iki 2 proc. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau.

Šiuo metu Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas siekia maždaug 3,8 proc. šalies BVP. Palyginimui, Latvija turi sukaupusi 5,2 proc., Estija – 5,7 proc., Lenkija – 10,1 proc. Vakarų Europos šalyse šis skaičius siekia dar didesnius skaičius: Olandijoje – 120 proc. BVP, Šveicarija – 113 proc. Europos pensinio aprūpinimo federacija, išanalizavusi padėtį 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių, padarė išvadą, kad Europos šalys turi didinti įmokas į pensijų fondus, nes sukauptos sumos yra labai nevienodos.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Europa raginama didinti pensijų fondų įmokas

Europos šalyse rekomenduojama didinti įmokas į pensijų fondus – tokią išvadą po atlikto nuodugnaus tyrimo pateikė Europos pensinio aprūpinimo federacija. Tyrimo metu buvo išanalizuota padėtis 21-oje Europos šalyje, kurioje veikia pensijų kaupimo sistemos, kuriose iš viso dalyvauja 58 mln. žmonių.

„Pirmas dalykas, kuris krinta į akis, yra tai, kad būsimųjų pensininkų kaupiamas turtas Europoje jau šiuo metu siekia solidžią sumą ir nuolat auga. Tačiau lėšų pasiskirstymas pensijų kaupimo sistemose visoje Europoje kol kas nėra vienodas“, – pristatydama minėto tyrimo rezultatus teigė Joanne Segars, Didžiosios Britanijos Nacionalinės pensijų fondų asociacijos vykdančioji direktorė.

Šiuo metu didžiausius pensijų fondus Centrinėje ir Rytų Europoje (CRE) valdo Lenkija (120,8 mlrd. litų) ir Vengrija (34,5 mlrd. litų). Palyginimui, Jungtinės Karalystės būsimieji pensininkai yra sukaupę apie 4,6 trilijono, o Olandijos – 2,6 trilijono litų.

Tai ne pirmas kartas, kai tarptautiniai ekspertai rekomenduoja valstybėms atkreipti dėmesį į pensijų fondų įmokas ir jokiu būdu jų nemažinti. 2009 m. vasarą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija perspėjo vyriausybes neatidėti pensijų reformų, sprendžiant trumpalaikes ekonomines problemas, nes ilgalaikėje perspektyvoje tokie veiksmai sukels dar didesnę žalą.

2008 m. pabaigoje mūsų šalies Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. pavasarį – iki 2 proc. Už 2009 metus į būsimųjų pensininkų sąskaitas buvo pervesta apie 0,5 mlrd. litų mažesnė suma nei planuota, šiemet ši suma išaugs iki maždaug 1,06 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad būsimieji mūsų šalyje pensininkai iš viso dėl negautų įmokų ir jų neuždirbtų investicijų neteks apie 5-7 mlrd. litų.

Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje įmokos į pensijų fondus siekia 7,3 proc. Be to, šių metų vasarį Lenkijos vyriausybė atsisakė planų mažinti šias įmokas iki 3 proc., vietoj to nuspręsta ieškoti alternatyvių būdų sparčiau didinti būsimųjų pensininkų kaupiamą turtą.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Kai kurių CRE šalių būsimųjų pensininkų santaupos pensijų fonduose

Šalis Pensijų kaupimo sistema startavo PF turto dydis

(2009 m. liepos 1 d. duomenys, milijonais litų)

Procentas nuo 2009 m. BVP
Vengrija 1998 34 528 10,1 %
Lenkija 1999 120 848 9,5 %
Kroatija 2002 12 085 8,3 %
Estija 2002 2 762 5,7 %
Slovakija 2005 12 085 5,6 %
Latvija 2001 3 452 5,2 %
Bulgarija 2002 4 661 4,1 %
Lietuva 2004 2 793 3,0 %
Rumunija 2008 1 381 0,3 %

 Palyginimui, kai kurių Vakarų Europos šalių būsimųjų pensininkų santaupos pensijų fonduos

Šalis Būsimųjų pensininkų santaupos pensijų fonduose

(2009 m. gruodžio 31 d. duomenys, milijonais litų)

Procentas nuo 2009 m. BVP
Olandija 2 574 000 120 %
Šveicarija 1 515 000 113 %
Jungtinė Karalystė 4 656 000 80 %
Vokietija 1 068 000 12 %
Prancūzija 462 800 6 %

 

Vasarį būsimųjų pensininkų turtas išaugo 35 mln. litų

Būsimųjų pensininkų sukauptas turtas toliau sparčiai didėja – per vasario mėnesį jis padidėjo daugiau kaip procentu – 35 milijonais litų. Bendras valdomas turtas jau siekia 3,305 mlrd. litų. Nuo 2010 metų pradžios turtas padidėjo beveik 46 mln. litų.

„Po Pensijų kaupimo sistemai svarbaus sausio mėnesio, kai buvo galutinai padengti per 2008 metų krizę rinkose susidarę šio laikotarpio laikini investiciniai nuostoliai, jau antras mėnuo bendra sukaupta pensijų turto vertė viršijusi šią ribą ir toliau didėja. Nežiūrint to, pensijų sistema Lietuvoje dar labai jauna. Palyginti su Vakarų Europos ar JAV privačiuose pensijų fonduose sukaupto turto verte, kuri sudaro vidutiniškai 70 proc. nuo BVP, Lietuvos pensijų turto vertė, sudaranti tik viso labo apie 3,6 proc. nuo BVP yra švelniai tariant vis dar gana kukli“, – sakė Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Tik pensijų sistemos stabilumas ir demokratinėse valstybėse įprastas balansas tarp valstybės minimaliai garantuojamų ir privačiai kaupiamų lėšų gali garantuoti Lietuvos piliečių orų būsimą pragyvenimo lygį. Deja prie sistemos ilgalaikiškumo tikrai neprisidėjo Vyriausybės sprendimas sumažinti įmokas į būsimųjų pensininkų sąskaitas. Kaip žinia 2008 m. pabaigoje Vyriausybė nusprendė sumažinti „Sodros“ įmokas į pensijų fondus nuo 5,5 iki 3 proc., o 2009 m. viduryje – jau tik iki 2 proc. Dėl to į būsimųjų pensininkų kaupiamąsias sąskaitas 2009 metais buvo pervesta keliais šimtais milijonų litų mažiau.

Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Naujuoju Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentu tapo Š. Ruzgys

Investicijų valdymo įmonių asociacijos narių metinis susirinkimas aptaręs praėjusių metų veiklos rezultatus bei patvirtinęs asociacijos veiklos kryptis 2010 m., naujuoju asociacijos prezidentu išrinko Šarūną Ruzgį Šiose pareigose jis pakeis septynerius metus asociacijai vadovavusį Saulių Racevičių. 37 metų amžiaus Š.Ruzgys yra „DnB NORD investicijų valdymas“ bendrovės direktorius.

„Asociacija jungia įvairaus profilio investicijų valdytojus – antros ir trečios pakopos pensijų fondų, skirtingų tipų investicinių fondų valdymo, klientų portfelių valdymo ir konsultavimo paslaugų įmones. Tačiau visus asociacijos narius vienija ir bendras tikslas – siekti didesnio tarpusavio supratimo tarp visų sistemos dalyvių – pačių narių, valstybės ir svarbiausia, klientų. Vieni pirmųjų uždavinių bus dar glaudesnių ryšių tarp šių interesų grupių užtikrinimas, geros praktikos gairių įgyvendinimas. Turime aiškiau suprasti, kad tik aktyviai vystomos kompetencijos veda prie tinkamai valdomų investicijų, o tai didžia dalimi prisideda prie valstybės ir jos piliečių gerovės kūrimo“, – sakė Š.Ruzgys.

Investicijų valdymo įmonių asociacijos (IVĮA) nariai padėkojo S.Racevičiui už jo darbą vadovaujant asociacijai. Jis ir toliau aktyviai dalyvaus asociacijos veikloje.

Investicijų valdymo įmonių asociacija savo veiklą pradėjo 2003 metais. Dabar IVĮA jungia 9 Lietuvos investicijų valdymo įmones, kurios šiuo metu bendrai valdo 4,03 mlrd. litų dydžio turtą ir turi apie 834 tūkst. klientų.

Viso pasaulio dirbantieji pensijų fonduose jau sukaupė apie 57,5…

Per 2009 metus pasaulio pensijų fondų turtas ūgtelėjo vidutiniškai 15,1 proc. iki 23,29 trilijonų JAV dolerių (57,5 trilijonų litų), tai sudaro apie 70 proc. viso pasaulio sukuriamo bendro vidaus produkto (BVP). Tokius skaičiavimus pateikė didžiausia pasaulyje bendrovė „Towers Watson“, teikianti paslaugas darbuotojų atlyginimų, išmokų ir motyvavimo srityje.

Kaip ir prieš dešimtmetį, didžiausi pensijų fondai išliko Jungtinėse Amerikos Valstijose – jų turtas yra 13,2 trilijonų dolerių, tačiau tai sudaro tik 93 proc. šalies BVP. Žymiai daugiau senatvei yra sukaupę būsimieji pensininkai Europoje – Olandijoje pensijų fondų turtas siekia 120 proc. šalies BVP (990 mlrd. JAV dolerių), Šveicarijoje – 113 proc. (583 mlrd. JAV dolerių).

Per paskutinį dešimtmetį (1999-2009 metais) dirbančiųjų sukauptos lėšos senatvei visame pasaulyje padidėjo 43 proc. – nuo 16,3 iki 23,29 trilijonų JAV dolerių. Tarp intensyviausiai taupiusiųjų buvo australai – jie santaupas padidino nuo 271 iki 996 mlrd. JAV dolerių, tai siekia 93 proc. šalies BVP. Specialioje studijoje buvo analizuojamos 13-a didžiausius pensijų fondus sukūrusių valstybių: Australija, Brazilija, Kanada, Prancūzija, Vokietija, Honkongas, Airija, Japonija, Olandija, Pietų Afrika, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos.

Daugiau informacijos apie minėtą studiją rasite: http://www.towerswatson.com/research/972.

Lietuvoje būsimieji pensininkai yra sukaupę apie 3,3 mlrd. litų, o tai siekia tik 3,6 proc. šalies BVP (92 mlrd. 450 mln. litų).

Vertybinių popierių komisijos duomenimis, Lietuvos II pakopos pensijų fondų investicinei veiklai 2009 m. buvo patys sėkmingiausi nuo šių fondų veiklos pradžios 2004 metais. Pagal vidutinį metinį fondų grynųjų aktyvų dydį apskaičiuotas vidutinis metinis fondų apskaitos vieneto vertės pokytis siekė +17,31 proc.

Lietuvoje Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.