Apdovanoti geriausią pensijų sistemos viziją pasiūlę studentai

Lietuvos pensijų fondų valdytojų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamame studentų mokslinių darbų konkurse „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ nugalėjo Kauno technologijos universiteto studentų darbas. Studentai įvardijo didžiausias dabartinės pensijų sistemos ydas – priklausomybę nuo demografinės padėties ir gaunamų atlyginimų, bei būsimų pensijų neatitikimą per gyvenimą uždirbtoms pajamoms, taip pat pasiūlė būdų, kaip būtų tikslinga sistemą keisti.

 Gegužės 27 d. vykusiuose apdovanojimuose Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas sveikindamas šio konkurso nugalėtojus džiaugėsi, kad jauni žmonės domisi pensijų sistema ir turi idėjų, kaip ją tobulinti, analizuoja įvairias galimybes.

„Labai vertinu tai, kad šie jaunuoliai mūsų šalyje veikiančia pensijų sistema domisi susidarydami nuomonę ne iš nuogirdų, o patys ją nagrinėdami, lygindami su kitų šalių patirtimi ir siūlydami savo variantus, kaip būtų galima tobulinti. Anksčiau ar vėliau viena karta pakeis kitą ir ateis toks laikas, kai dabartinė jaunoji karta turės priimti valstybei svarbius sprendimus, spręsti, kaip įveikti sunkumus. Todėl, manau, kad dabartinis Jūsų indėlis yra labai vertingas, tai lyg savotiškas pasiruošimas iš anksto, žinių gilinimas“, – tvirtino D. Jankauskas.

Geriausių mokslinių darbų konkurse pirmąją vietą laimėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) studentų Vaido Paužuolio, Indrės Martovičiūtės ir Karolio Kaupo pateiktas darbas. Jų pensijų sistemos vizija – pertvarkyti esamą Lietuvos pensijų sistemą, kuri paremta einamuoju finansavimu, ir palaipsniui pereiti prie individualiu kaupimu besiremiančios pensijų sistemos, kuri užtikrintų didesnį efektyvumą atskiro asmens, visuomenės, ir valstybės atžvilgiu. Studentai pateikė ir perėjimo prie kaupimu paremtos sistemos finansavimo modelį.

Antrosios vietos laimėtojai, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentai Andrius Statkevičius ir Tomas Pribušauskas, palygino, kiek valstybei kainuotų perėjimas prie kaupimo sistemos, ir apžvelgė įvairius finansavimo būdus. Trečią vietą užėmę to paties universiteto studentai Donata Janickaitė ir Aurimas Ačas lygino užsienio šalių pensijų sistemas ir įgytas patirtis.

„Studentai pateikė daug naudingų įžvalgų, pademonstravo sistemos bėdų išmanymą ir pateikė pasiūlymų, kurie padėtų sprendžiant pensijų sistemos stabilumo, adekvatumo, bei suinteresuotumo būsima pensija problemas. Žinoma, jaunatviškas maksimalizmas lemia tai, kad siūlomi modeliai teorijoje kartais yra labai gražūs, tačiau realybėje vargiai pavyktų suderinti skirtingų kartų interesus – siekiant didesnių pensijų ateityje reikia nenuskriausti ir dabarties pensininkų“, – aiškina Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Iš viso konkurse dalyvavo 33 studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų, pateikę iš viso 19 mokslo darbų. Būta ir daugiau studentų darbų, tačiau patys universitetai padarė pirminę atranką ir asociacijai pateikė gabiausių studentų darbus. Aktyviausiai konkurse dalyvavo Šiaulių universitetas, pateikęs net 9 darbus. Studentai įvardijo ir kitų aspektų, kaip būtų galima siekti didesnių pensijų ateityje: tai ir darbdavių įtraukimas į darbuotojų pensijos kaupimą, kaupiamosios pensijų dalies didinimas, dabartinės „Sodros“ reformavimas, pensinio amžiaus didinimas. Studentai vertina, kad vien reformavus „Sodrą“ pagal taškų ar virtualių sąskaitų sistemą, pensijų sistemos tvarumas vis tiek nebus užtikrintas, kadangi pagrindinis veiksnys, lemiantis nuolatinį lėšų trūkumą – demografinės problemos. Todėl daugumoje darbų siūloma stiprinti pensijų kaupimo sistemą.

„Džiugina tai, kad jaunimas domisi aktualiomis visuomenėje problemomis ir teikia savus pasiūlymus. Auganti jaunoji karta vėliau taps sprendimų priėmėjais ir nuo jų priklausys šalies ateitis. Todėl klojant būsimos pensijų sistemos pamatus būtina į diskusiją įtraukti ir jaunimą, kuris turės tęsti šiandien pradedamus darbus“, – tikino ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Pirmosios, antrosios ir trečiosios vietos nugalėtojams konkurse įteikti diplomai, piniginiai 500, 300 ir 200 litų prizai, taip pat kiti skatinamieji organizatorių prizai.

Nugalėtojų mokslinius darbus galite atsisiųsti paspaudę šias nuorodas:

Pirmoji vieta
Antroji vieta

Trečioji vieta

Ketvirtoji vieta

Penktoji vieta

Daugiau informacijos:
Ernestas Naprys
Viešųjų ryšių technologijos
Mob. +370 675 82335
el. paštas: Ernestas@vrtechnologijos.lt

Lina Bušinskaitė, 
SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, 
Mob. +370 698 83391, el. paštas: lina.businskaite@socmin.lt

Vyriausybė raginama stiprinti pensijų kaupimą, kad pensija būtų didesnė…

 Pensijų fondų valdytojai, vienijami Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos, sveikina Vyriausybės ryžtą ilgainiui stiprinti pensijų kaupimo sistemą ir tikisi, kad užsimezgęs dialogas leis kurti didesnį gyventojų pasitikėjimą ir padės ištaisyti anksčiau padarytas klaidas bei tobulinti sistemą.

 „Diskutuojame su Vyriausybės atstovais ir iki šiol girdėjome tik pritarimą pensijų kaupimo sistemos stiprinimui. Nepaisant to, kad dabartinės valstybės finansinės galimybės taupyti yra ribotos, būtina išlaikyti tęstinumą ir apsibrėžti tikslus ateičiai – kokias pensijas norime užtikrinti senatvėje. Manome, kad 40 proc. pakeitimo norma nėra pakankama, todėl vertėtų ieškoti būdų, kaip ilgainiui didinti kaupimui skirtą tarifą, kad ir palaipsniui“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, jei nekaups dalies pensijos II pakopos pensijų fonduose. O dalyvaujant II pakopoje pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Šiuo metu į kaupiančiųjų gyventojų sąskaitas pensijų fonduose tepervedamos 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ siekiančios įmokos, arba, vidutiniškai po 42 Lt per mėnesį. Didinant šią dalį pensijai sukaupta suma galėtų būti gerokai didesnė.

„Dabar būtina daryti viską, kad pasitikėjimas būtų atstatytas, o pensijų kaupimo sistema atneštų kiek įmanoma didesnę naudą ateities kartoms. Džiaugiamės, kad pradeda vykti dialogas su valdžios institucijomis, atliekami rimtesni skaičiavimai ir pagaliau įvertinama, kad pensijų kaupimas ilguoju laikotarpiu leidžia užtikrinti didesnes pensijas. Raginame ties tuo nesustoti ir greičiau priimti reikiamus sprendimus“, – tikina Š. Ruzgys.

Svarbiausias uždavinys – suplanuoti pagrindinės įmokų tarifo dalies atstatymą ir įstatyme jį įtvirtinti grafiku, esant politiniam sutarimui.

„Pirmiausia turėtų būti didinamas pagrindinis įmokų tarifas, kuris šiuo metu tesiekia 2 proc. Netgi anksčiau buvę 5,5 proc. atlyginimo „ant popieriaus“ yra nepakankami ilguoju laikotarpiu. Prasmingiausia kaupti, kuomet būsimai pensijai atidedama bent 10 proc. atlyginimo – su tokiomis lėšomis jau galima susiplanuoti aprūpintą senatvę. Todėl ir patys gyventojai turi rūpintis savo būsima pensija“, – teigia Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Todėl siūlymai leisti gyventojams patiems savanoriškai į pensijų fondus primokėti 2 proc. nuo atlyginimo, kuomet valstybė jiems papildomai primokėtų proporcingai uždirbamam atlyginimui, yra gera iniciatyva, tačiau nepakankama siekiant atstatyti tvaresnę pensijų sistemą. Nepriimtinas toks variantas, kuomet siūloma visus mokančiuosius papildomas įmokas skatinti vienodai – tai yra 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo (po 42 Lt per mėn.), kadangi didesnes pajamas gaunančių darbuotojų tokia paskata prisidėti prie kaupimo pensijai nemotyvuotų.

Pasak A. Bakšinsko, rūpestį kelia tai, kad valstybė iki šiol visuomenę laiko nežinioje – nenuspėjama, kiek ilgai tęsis dabartinis įmokų stabdymas ir kokia pensijų sistema bus ateityje. Gyventojai negali planuoti savo ateities ir priimti sprendimų – kiek pasitikėti valstybe, o kiek lėšų atidėti patiems.

Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose siekia rekordą, o lietuvių…

 Pasaulio gyventojų turtas pensijų fonduose pernai pasiekė rekordines aukštumas – 80,35 trilijonų litų, o tai sudaro maždaug po 11628 litus vienam iš 6,91 milijardo pasaulio gyventojų. Tačiau daugiau nei 85 proc. viso sukaupto turto teko vos 13 valstybių piliečiams, o Lietuvos gyventojų sukaupto turto dalis bendrame „katile“ tesudaro 0,0048 procento, rodo skaičiavimai.

 Pasaulio gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas 2010 m. perlipo 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, rodo nepriklausomos konsultacijų bendrovės „TheCityUK“ duomenys. Vien JAV buvo sukaupusi beveik pusę viso pasaulio pensijų fondų turto (39,4 trln. litų, arba po 127613 litus vienam gyventojui), o tai sudarė 104 proc. šalies BVP. Didžiausias pasaulio pensijų fondų rinkas turinčių 13 šalių gyventojų sukauptas turtas iš viso siekė 68,5 trln. litų – tai 76 proc. šių šalių BVP. Daugiausiai, lyginant su BVP, ir toliau išlieka sukaupę Nyderlandų būsimi pensininkai (134 proc. BVP) bei šveicarai (126 proc. BVP), rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Didžiausias pensijų fondų rinkas turinčios šalys kartu yra ir vienos iš labiausiai išsivysčiusių. Toks taupymo būdas kelia šalies investicijas, kurios apskritai yra plėtros pagrindas. Kartu didelės santaupos yra ir stabilizuojantis veiksnys ekonominių šokų– didelių pakilimų ir nuosmukių – metu. Mat esant ekonominiam bumui taupymui skiriama didesnė lėšų dalis padeda suvaldyti infliaciją, o ekonominio nuosmukio metu santaupos leidžia stabilesniu vartojimu stimuliuoti ekonomiką, – aiškina Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys. – Todėl taupančioms valstybėms lengviau augti subalansuotai ir nepatiriant didelių stresų. Ta pati JAV, kurioje prasidėjo pasaulio finansų krizė, jau atstatė krizės padarinius, tuo tarpu Lietuvoje tam dar prireiks kelių metų.“

Lietuvos pensijų fonduose 2010 m. pabaigoje gyventojai buvo sukaupę 3,854 mlrd. litų. Palyginimui, vienam lietuviui tenkanti pensijai sukauptų lėšų dalis tesiekia kiek daugiau nei 1.000 litų – tai 11 kartų mažiau nei vidutiniškai pasaulyje.

„Vertinant pagal pasaulio vidurkį, lietuvių santaupos pensijoms yra neproporcingai mažos, atsižvelgiant į šalies ūkio gerovę. O skiriamos lėšos taupymui, kuomet į sąskaitas II pakopos pensijų fonduose tenukreipiama 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, nenuteikia optimistiškai – išsivysčiusiose valstybėse normalu II pakopos pensijų fonduose kaupti ateities pensijai skiriant po 10 proc. ir daugiau atlyginimo, priklausomai nuo esamos pensijų sistemos“, – teigia ir Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas.

Prieaugiai pralenkė

Trylikos didžiausias pensijų fondų rinkas turinčių valstybių sukauptas būsimų pensininkų turtas 2010 m. išaugo 12 proc. Palyginimui, Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas per metus išaugo 18,22 proc.

Pasaulio pensijų fonduose sukauptas turtas, nors nominalia išraiška yra rekordinis, iki šiol dar nepasiekė prieš krizę buvusio lygmens, lyginant su BVP, mat 2007 m. užfiksuotos aukštumos – 78 proc. BVP, o 2010 m. turtas sudarė 76 proc. BVP. Tačiau Lietuvoje II pakopos pensijų fondų dalyvių turto ir BVP santykis iki šiol tik augo ir 2010 m. pabaigoje sudarė 4,07 proc. (2007 m. – 1,7 proc. BVP).

„Jei lietuviai nebūtų patyrę priespaudos ir nuolat būtų taupę kaip olandai, dabar, esant toms pačioms ekonominėms sąlygoms, vidutiniškai vieno dalyvio sąskaitoje būtų 100.000 litų viršijanti suma. Tačiau taupant ilguoju laikotarpiu investicijos stiprina šalies ūkį, todėl sukaupta suma būtų dar didesnė. Tačiau mūsiškė kaupimo sistema dar yra labai jauna, o jos finansavimas blaškomas politinių vėjų. Šiuo metu vienam kaupiančiajam tenka mažiau nei 4.000 litų turto“, – vertina Š. Ruzgys.

Lietuva pagal pensijų fondų turtą atsilieka ne tik pasauliniame, bet ir regioniniame kontekste. Praėjusių metų I ketvirčio duomenimis, vidutiniškai vienam Lenkijos pensijų fondų dalyviui teko po 12268 litų, atitinkamai, kroatui – 9.733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų.

Kur panaudoti mokesčių lengvata susigrąžintas lėšas?

 Šiemet Valstybinės mokesčių inspekcijos skaičiavimais iki 600 tūkst. gyventojų susigrąžins 250 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio permokų – kiekvienam dirbančiajam vidutiniškai po dešimtadalį mėnesio atlyginimo. Paprastai „iš dangaus nukritę pinigai“ išleidžiami vartojimui, tačiau, kuomet valstybė paskatas teikia tikslingai, verta tikslingai jas ir panaudoti – taupymui, skolų grąžinimui, būsimai pensijai.

 Ko gero niekas nesiginčytų, kad Lietuvos gyventojai apskritai gerokai per mažai dėmesio skiria asmeniniams finansams – dažnam faktas, jog pavyko pragyventi nuo atlyginimo iki atlyginimo, yra finansų planavimo atsakingumo viršūnė. Vis labiau įprasta tampa apsikrauti paskolomis, tačiau investicijos į sotesnę ateitį – išimtis. Tačiau iš ko tuomet reikės gyventi tada, kai jau niekas nebeskolins, neliks nei jaunystės, nei darbo, nei sveikatos ir tik vargana valstybės pensija bus vienintelė finansinė parama.

Esama padėtis

Pirmiausia apskritai reikia pagalvoti ir paklausti savęs, ko norite – ar dabartinė gyvenimo kokybė tenkina, ar esate užtikrinti, kad ji tokia išliks ir ateityje. Galbūt turite didelių svajonių, bet dėl finansų stokos nesiimate jų įgyvendinti. Tokiu atveju „dabartistų“ gyvenimo būdas nelabai tiktų žvelgiant į ateitį ir siekiant užsitikrinti stabilumą ir aukštą gyvenimo kokybę visais gyvenimo etapais.

Klausdami savęs, kur panaudoti netikėtai gautą pinigų sumą, prieš tai išsiaiškinkite, kur esate, ir kokių tikslų siekiate – ar apskritai jūsų finansai yra planuojami, ar esamą padėtį galima vadinti finansiškai saugia. Niekuomet nieko sau negražinkite – vertindami tikrąją padėtį nepieškite rožinių perspektyvų – ateitį galima nuspėti tik iš dalies, to pamokė ir praūžusi krizė.

Pradžioje suskaičiuokite savo turimą turtą: grynieji pinigai, indėliai, finansiniai instrumentai (akcijos, investicinių fondų vienetai). Taip pat įvertinkite ir mažiau likvidaus turto vertę, pvz., būsto, automobilio, kitų vertybių. Skaičiuojant šio turto vertę ne visuomet galima pasitikėti rinkose esančiomis kainomis – skubiai prireikus parduoti tenka stipriai mažinti tokio turto kainą, ir į tai reikia atsižvelgti. Tuomet iš suskaičiuotos viso sukaupto turto vertės atimkite esamų skolų sumą – ar turto pakanka padengti visus įsipareigojimus? Ar esamas turto perviršis tenkintų atsitikus nenumatytoms aplinkybėms – ar neteks atsidurti „gatvėje“?

Įvertinus turto ir įsipareigojimų balansą, metas imtis pajamų ir išlaidų santykio – jis parodys, kiek sugebate gyventi pagal išgales – ar galite ilgainiui sutaupyti, ar vis tik toliau grimztama į skolas. Sąžiningai įvertinkite, kokios yra jūsų, ar šeimos metinės pajamos, ir kokios metinės išlaidos – gautas skirtumas yra ta suma, kurią galite sutaupyti per metus. Nepamirškite ir tokių išlaidų, kurios nėra kasdienės – automobilio taisymas ir draudimas, atostogos, buitinės technikos atnaujinimas.

Kur išleisti

Pagrindinis principas, kurio siekiame valdydami asmeninius finansus – mažinti įsipareigojimus, patenkinti esamus poreikius ir atidėti santaupų ateičiai. Valstybė skatina finansinį raštingumą: anksčiau teiktos lengvatos būsto paskolų palūkanoms, kad gyventojai lengviau grąžintų skolas, taip pat skatinamas taupymas senatvei III pakopos pensijų fonduose – investicijoms į ateitį.

Kad ir labai grubiai įvertinę asmeninių finansų padėtį, iškart matysite, kur galima panaudoti netikėtai gautus papildomus pinigus. Pirmiausia, jei neturite atsargos „juodai dienai“, būtina ją suformuoti – paprastai laikoma, kad žmogus ar šeima turi turėti santaupų, kurios padengtų pragyvenimo išlaidas 6-12 mėn. Jokiu būdu šių pinigų nelaikykite kojinėje – tam yra indėliai, saugūs pinigų rinkos fondai, kurie užtikrins kad ir kelių procentų, tačiau teigiamą investicinę grąžą, sušvelninančią įsibėgėjančios infliacijos poveikį.

Jei turite per daug įsipareigojimų – tikslinga juos mažinti. Sumažėjusi įsipareigojimų suma išlaisvina didesnį teigiamą laisvų pinigų srautą ateityje – daugiau atlyginimo liks jūsų kišenėje, o ne kreditorių, juos galima bus skirti kitoms reikmėms. Kiek laiko prireiks taupyti, kol jūsų turto ir skolų balansas taps priimtinas ramiai gyventi?

Planas ateičiai

Esant stabiliai finansiniai padėčiai būtina pagalvoti apie ateities planus. Ar esate pasirengę senatvėje patirti itin stiprų gyvenimo kokybės suprastėjimą? Lietuvos pensijų sistema šiuo metu teužtikrina apie 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio siekiančias išmokas, o po kelių dešimtmečių, nieko nekeičiant, išmokos gali siekti tik apie 25 proc. atlyginimo – pamėginkite šiandienius vartojimo įpročius iki tiek suveržti, ir pasirodys akivaizdu, kad pragyventi už tiek vargu ar įmanoma. Valstybėje padėtis pensijų klausimu kol kas negerėja, pervedimų atstatymas į II pakopos pensijų fondus užstrigęs. Reikia ir patiems jausti pareigą rūpintis savo ateitimi, todėl suplanuokite taupymą senatvei.

Paprastai laikoma, kad tam reikėtų atidėti apie 10 proc. pajamų, kad per ilgą laikotarpį, pinigus investuojant, būtų sukaupta solidžią senatvę garantuojanti suma. Deja, Lietuvoje pragyvenimo lygis daugumai neleidžia atidėti tiek pinigų, tačiau net ir pradėjus nuo 100 litų per mėnesį, pinigus investuojant III pakopos pensijų fonduose, per 30 metų galima sukaupti penkiaženkles sumas.

Kadangi valstybė taupymą senatvei skatina mokesčių lengvatomis, pasiūlykite įmokas atlikti darbdaviui – jam tai pigesnė alternatyva, nei išmokėti tuos pinigus Jums atlyginimu. Pavyzdžiui, skyręs papildomus 100 Lt, darbdavys atlyginimu dėl mokesčių tegalėtų išmokėti apie 55 Lt, tačiau visus 100 Lt jis gali pervesti į jūsų asmeninę III pakopos pensijų fondo sąskaitą. Atsisakę 55 litų dabar, investuojate 100 Lt, o tai – būsima paspirtis senatvėje, kuomet dirbti nebegalėsite. Vien tokiu būdu taupant per 30 metų sukaupta suma perliptų 100.000 Lt, esant konservatyviai 5 proc. investicijų grąžai.

Taupymas

Kiekviena svajonė finansiškai įgyvendinama pasitelkus planavimą. Jei susitvarkėte asmeninius finansus, rasite būdų, kaip kas mėnesį atidėti tam tikrą dalį lėšų kitiems tikslams – vaiko mokslams, naujam automobiliui, atostogoms, ar kitam dalykui. Priklausomai nuo to, kokia taupymo trukmė, rasite ir tam tinkanti taupymo instrumentą. Jei taupote iki metų, geriausiai tam tiks indėliai. Jei taupymo trukmė iki 3 metų – verta pasvarstyti apie mažesnės rizikos investicinius fondus, pavyzdžiui konservatyvesnius investicinius fondus, portfelių valdymo paslaugas. Jei taupote ilgam laikotarpiui, tuomet jau verta mažiau baimintis rizikos finansų rinkose, kadangi ilguoju laikotarpiu jos elgiasi daug labiau prognozuojamai – tam tiks ir akcijų investiciniai fondai, ilguoju laikotarpiu labiau didinantys kaupiamo turto vertę. Niekuomet nereikia baimintis svyravimų – jie laikini, o netinkamas sprendimas gali reikšti pasekmes ilgam.

Todėl gavę šiemetinį Valstybinės mokesčių inspekcijos pavedimą neskubėkite į parduotuvę – galbūt mažas žingsnelis taps didelės kelionės pradžia. Žinoma nepamirškite šiandienos – taupydami turite justi ne tik pasitenkinimą finansine padėtimi, bet ir kiekvienos dienos teikiamą džiaugsmą. Tačiau apie ateitį galvokite – po šios dienos ateis kita, kuriai gali prireikti praeityje pastatytos užuovėjos.

Būsimų pensininkų santaupos atlaikė neramumus finansų rinkose

Būsimų pensininkų turtas II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmą ketvirtį išaugo 1,82 proc., ir kovo pabaigoje siekė 3,924 mlrd. litų, daugiausiai nuo pensijų kaupimo sistemos pradžios. Nors investicinės rinkos buvo itin dramatiškos, tačiau, nepaisant neramumų Libijoje, eskaluojamos euro zonos skolų krizės ir Japonijos tragedijos, būsimų pensininkų kaupiamas turtas išlaikė stabilią vertę ir teigiamas perspektyvas pelnytis iš ūkio atsigavimo.

 Per metus nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. kovo būsimųjų pensininkų turtas išlaiko 12,6 proc., arba 439,8 mln. litų prieaugį – iš jų 356 mln. litų sudaro „Sodros“ lyginamuoju laikotarpiu pervestos naujos lėšos, o likę 82,8 mln. litų – uždarbis iš investicijų, jau atskaičius visus mokesčius. Iš viso pensijų fondai nuo reformos pradžios būsimiesiems pensininkams uždirbo apie ketvirtį milijardo litų, nors finansų rinkos tam nebuvo palankios.

„Pasaulio finansų rinkas šiemet pirmą ketvirtį itin stipriai drebino net trys priežastys: pirmiausia, atgijęs euro zonos skolų krizės eskalavimas, kuomet reitingų agentūros sumažino pasitikėjimą Portugalija. Antra priežastis – konfliktas Libijoje, įliejęs daug svyravimų į žaliavų rinkas. O Japonijos tragedija trumpuoju laikotarpiu davė kirtį viso pasaulio finansų rinkoms. Nepaisant to, pensijų fondų vienetai išlaikė savo vertę ir tėra sumenkę tiek, kiek rinkos svyruoja ir vienos dienos laikotarpiu – tai yra, per ketvirtį vienetų vertės tesumenko maždaug 1,1 proc., o jau balandžio 1 d. pusę šio nuosmukio jos atstatė“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Anot jo, sukrėtimai rinkose pirmą ketvirtį nekeičia šių metų lūkesčių – finansų rinkos pajėgios investuotojams užtikrinti ilgametę vidutinę ar net didesnę grąžą, kadangi finansinio turto kainos dar nepasiekė istoriškai būdingų įverčių.

„Įmonių rezultatai tik gerėja, tuo tarpu akcijų rinkoje buvo juntamas stabtelėjimas. Ekonominės perspektyvos tebėra šviesios, todėl verslas iš jo pelnysis. Atitinkamai finansų rinkose tai teigiamai veiks akcijų vertes. Tikėtina, kad rizikingiausi pensijų fondai šiemet būsimiesiems pensininkams užtikrins nuo 8 iki 12 proc. investicijų grąžą, o mažiausios rizikos fondų grąža sieks nuo 1 iki 4 proc., tokie yra ir ilgamečiai istoriniai vidurkiai. Žinoma, neapibrėžtumas visuomet egzistuoja, ir tik ilguoju laikotarpiu rinkų elgesys yra tolygesnis“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Bendras būsimo pensininko investicinis uždarbis priklauso ne tik nuo fondų valdytojų uždirbtos grąžos finansų rinkose, bet ir nuo jo paties veiksmų – jei keičiama fondo strategija, tam tikru metu būsimas pensininkas gali pralošti, arba išlošti. Jo asmeninio portfelio rezultatas atsižvelgiant į tolesnį investavimo horizontą gali būti ypač skirtingas, t. y., klaida ankstyvame kaupimo periode gali turėti tokių finansinių pasekmių, kad sukauptas turtas būtų kelis kartus mažesnis (arba didesnis), nei tuo atveju, jei strategijos keitimo nebūtų daryta. Vertybinių popierių komisijos 2009 m. gruodį atliktas tyrimas parodė, kad deja dauguma pensijų fondų dalyvių riziką kritiniais momentais keičia netinkama linkme ir ilgainiui nuo to nukenčia.

„Neturint gilių investicijų valdymo žinių labai svarbu nesiblaškyti pagal nuotaikas finansų rinkose, o keisti riziką tik tuomet, kai tą reikia daryti dėl dalyvio amžiaus: jaunystėje pravartu rinktis rizikingiausią fondą, o likus 5 metams iki pensijos – saugiausią, kad uždirbtas turtas būtų saugus išėjimo į pensiją metu. Patyrę investuotojai, kuomet finansų rinkose nuotaikos neigiamos, dažniausiai riziką didina, kadangi tai reiškia didesnius uždarbius ateityje. Tačiau patirties neturintieji paprastai visi elgiasi priešingai ir stengiasi išparduoti turtą tuomet, kai jo kaina mažiausia. Tai neracionalus veiksmas“, – aiškina Š. Ruzgys.

Iš viso nuo pensijų sistemos reformos pradžios iki 2010 m. kovo pabaigos „Sodra“ į gyventojų sąskaitas privačiuose pensijų fonduose pervedė 3,718 mlrd. litų. Iš sistemos pasitraukusiems dalyviams iki 2010 m. pabaigos iš viso buvo išmokėti daugiau nei 36 mln. litų.

Nepaisydami neapibrėžtumo nauji dalyviai renkasi pensijų kaupimą

Šiemet per sausį – vasarį pasirašytos 10.675 naujos pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sutartys, nepaisant to, kad įmokos į sąskaitas pensijų fonduose yra sumažintos, o jų atstatymo lygmens ir laiko perspektyvų sąlygos yra neaiškios. Pensijų fondų valdytojai norą taupyti aiškina augančiu gyventojų išprusimu ir atsigaunančia darbo rinka.

 „Dalyvavimas II pakopos pensijų kaupime yra savanoriškas, šioje sistemoje jau kaupia beveik 80 proc. dirbančiųjų ir ateina vis naujų dalyvių – pasitikėjimą kaupimo sistema parodo ir apklausų duomenys. Spartus dalyvių skaičiaus augimas stebina dėl to, kad iš dalies rinka yra baigtinė – tai yra, kartą šią sutartį pasirašius, kaupiama iki pensijos, o rinką papildo tik naujai į darbo rinką ateinantis jaunimas arba persigalvoję vyresni darbo rinkos dalyviai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.

Vasario mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavo iš viso 1.045.546 dalyviai, rodo „Sodros“ duomenys. Tai sudaro apie 78 proc. visų dirbančiųjų – pernai šalies ūkyje dirbo 1,344 mln. gyventojų, duomenis pateikia Statistikos departamentas. Pirmas naujų sutarčių pasirašymo bumas, anot Š. Ruzgio, buvo tuomet, kai pensijų kaupimo sistema startavo (2003 m.), o antrasis – 2005 metais, mat pradėjo augti įmokos į sąskaitas pensijų fonduose, įstatymas dalyviams garantavo 5,5 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“ pervedimų tarifą, tačiau per krizę jis buvo sumažintas iki 2 proc. Pernai per du mėnesius, kuomet dar buvo žadama įmokas nuo šių metų atstatyti iki 5,5proc., iš viso buvo pasirašytos 13.604 naujos pensijų kaupimo sutartys.

„Pensijų kaupimo rinkos aktyvumą galima pagrįsti ir atsigaunančia darbo rinka – daugiau žmonių susiranda darbus, tuomet žmonės tampa motyvuoti dalį „Sodrai“ skiriamų lėšų nukreipti privačiam kaupimui. Kuomet įmokos į pensijų fondus siekia 2 proc., vidutinį atlygį gaunantis asmuo taip per metus gali asmeniniam taupymui skirti maždaug 512 litų nuo sumokėtų socialinio draudimo mokesčių – o jie per metus sudaro 10.132 litus.“, – aiškina Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas.

Naujas pensijų kaupimo sutartis gyventojai gali pasirašyti iki liepos, o naujai atėję į darbo rinką ir pirmą kartą gavę socialinio draudimo pažymėjimą asmenys turi teisę sudaryti šias sutartis iki spalio 1 d. Jos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.

Pernai lapkritį UAB „Vilmorus“ atliktas Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad 89,1 proc. apklaustų gyventojų teigia nepritariantys Seimo sprendimui neapibrėžtu laikotarpiu į dirbančiųjų asmenų sąskaitas pensijų fonduose pervesti dviem trečdaliais mažesnes sumas (2 proc., vietoje 5,5 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“).

LGDĮA šiemet atlikto tyrimo duomenimis, kaupdami pensijai Lietuvos gyventojai vis dar labiausiai pasitiki „Sodros“ sistema – 70 proc. apklaustųjų. Minėtas tyrimas taip pat parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šalies gyventojai nesirenka papildomų pensijos kaupimo būdų, yra manymas, kad ateityje pakaks „Sodros“ pensijos.

„Darome prielaidą, kad dauguma žmonių gyvena „šia diena“ ir mano, kad ateityje jais bus finansiškai pasirūpinta. „Sodra“ po reformų tikriausiai nesugebės užtikrinti net pusės buvusio atlyginimo, tačiau gyventojai, net ir turėdami atliekamų lėšų, retai susimąsto, kad juos patys galėtų skirti sotesnei senatvei.“, – teigia A. Bakšinskas.

Anot asociacijų vadovų, Lietuvos demografinė padėtis tik blogėja – pensininkų ir kitų išmokų gavėjų santykis su dirbančiaisiais, prognozuojama, vis prastės, todėl „Sodra“ surinks mažiau lėšų, iš kurių galės mokėti pensijas. Pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Studentų darbuose – siūlymai ilginti pensinį amžių, mažinti „Sodros“…

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) organizuojamame studentų mokslinių darbų konkurse „Lietuvos pensijų sistemos vizija“ dalyvauja 33 studentai iš 4 šalies aukštųjų mokyklų, pateikę iš viso 19 mokslo darbų. Studentai įvardijo įvairiausių aspektų, kaip būtų galima siekti didesnių pensijų ateityje: tai ir darbdavių įtraukimas į darbuotojų pensijos kaupimą, kaupiamosios pensijų dalies didinimas, dabartinės „Sodros“ reformavimas, pensinio amžiaus didinimas ir kita.

 LIPFA, siekdama gerinti pensijų sistemos padėtį Lietuvoje, studentus iš visų Lietuvos universitetų kvietė prisijungti kuriant pensijų sistemos viziją, kuri galėtų tapti realiu projektu, skirtu gerinti pensijų sistemą Lietuvoje. Visi pateikti darbai atitinka universitetų keliamus reikalavimus mokslo darbams.

Iš pateiktų mokslo darbų iki balandžio 1 d. komisija, sudaryta iš LIPFA narių, išrinks vieną geriausią darbą, kuris bus pripažintas projekto nugalėtoju, o darbo autorius bus apdovanotas pinigine premija. Aktyviausiai konkurse dalyvauja Šiaulių universitetas, pateikęs net 9 darbus, taip pat darbus konkursui pateikė Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Vytauto Didžiojo Universiteto studentai.

„Būta ir daugiau studentų darbų, tačiau patys universitetai padarė pirminę atranką ir asociacijai pateikė gabiausių bei aktyviausių studentų darbus. Mes labiausiai vertinsime praktinį pateiktų mokslo darbų pritaikomumą rengiant pensijų sistemos reformą Lietuvoje – dabar vyksta audringos diskusijos dėl esamų resursų paskirstymo tarp dabartinių ir būsimų pensininkų. Studentai pateikė labai daug naudingų įžvalgų ir pademonstravo sistemos bėdų išmanymą ir ryžtą, kurio kartais pritrūksta sprendimų priėmėjams“, – teigia Šarūnas Ruzgys, LIPFA prezidentas.

Anot jo, mokslo darbuose apstu ir jaunatviško maksimalizmo – siekdami kiek įmanoma didesnių pensijų studentai dažnai siūlė visiškai pereiti prie kaupiamosios pensijų sistemos, atsisakant dabartinės „Sodros“ sistemos.

„Studentų skaičiavimai, kad kaupiamoji pensijų sistema labiau apsimoka, yra teisingi, tačiau praktikoje valstybės socialinė sistema turi atlikti ir apsaugos nuo skurdo funkciją, todėl jos negalima visiškai atsisakyti. „Sodra“ ateityje turės užtikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį senatvėje tiems, kurių karjera, asmeninis gyvenimas susiklostė ne taip sėkmingai. O kaupiamoji pensijų sistema, žinoma, orientuota į kuo didesnį asmeninės naudos siekimą ir ji geriau atitinka individualius asmens poreikius“, – aiškina Š. Ruzgys.

Tarp kitų studentų pasiūlymų, siekiant stabilios ir adekvačios pensijų sistemos, yra ir palaipsnis pensinio amžiaus didinimas iki 71 metų, taip pat darbdavių įtraukimas į privalomąjį kaupimą pensijų fonduose. Studentai vertina, kad vien reformavus „Sodrą“ pagal taškų sistemą, kaip yra Vokietijoje, pensijų sistemos tvarumas vis tiek nebus užtikrintas, kadangi pagrindinis veiksnys, lemiantis nuolatinį lėšų trūkumą – demografinės problemos. Anot studentų pateiktų darbų, pensijų sistema turėtų užtikrinti didesnį asmens suinteresuotumą pensijos kaupimu.

„Akademinė visuomenė, politikai ir visuomenės atstovai vieningai sutaria, kad dabartinė pensijų sistema Lietuvoje nėra teisinga būsimųjų pensininkų atžvilgiu, todėl ją būtina koreguoti, tobulinti. Tačiau nesutariama kokiu būdu tai daryti ir kaip turėtų veikti sistema ilgalaikėje perspektyvoje, kad būsimiesiems pensininkams būtų užtikrinta pastovi, pakankama pensija senatvėje“, – tikina Š. Ruzgys.

Viso rudens semestro metu LIPFA nariai, kurie yra vieni iš stipriausių ekonomikos ir investavimo ekspertų Lietuvoje, atstovaujantys bankams ir privačioms investicinėms bendrovėms, nemokamai skaitė pranešimus vadybos ir ekonomikos studijų krypčių studentams ir numato patirtimi dalintis ir kitais semestrais.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) buvo įkurta 2003 m. ir tuomet vadinosi Investicijų valdymo įmonių asociacija (IVĮA). LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla.

Europos Komisija atsiliepė į Lietuvos pensijų fondų valdytojų pasiūlymus

 Europos Komisija, rengianti pensijų baltąją knygą, pažadėjo atsižvelgti į Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų pateiktus pasiūlymus, skirtus užkirsti kelią dalies valstybių politikų siekiams griauti privačias pensijų kaupimo sistemas. Komisijos pareigūnai teigia su nerimu stebinti politinius įvykius ir ketina nubrėžti bendras gaires valstybėms narėms.

 „Kaip žinote, pensijų sistemų modeliai didžiąja dalimi yra valstybinės kompetencijos klausimas ir Europos Sąjungos galimybės kištis į šią sritį yra ribotos. Europos Komisija (EK), šią vasarą išleidusi pensijų žaliąją knygą, siekė plačiai konsultuotis, kaip ES lygmeniu būtų galima paremti valstybes nares užtikrinant adekvačias, tvarias ir saugias pensijas piliečiams. Surinktos įvairių suinteresuotų šalių nuomonės šiame darbe jau leidžia žengti kitus žingsnius“, – Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijai atsiųstame laiške teigia Ralfas Jacobas, Europos Komisijos padalinio, atsakingo už aktyvų senėjimą, pensijas, sveikatos priežiūrą ir socialines paslaugas, vadovas.

Lietuvos privačių pensijų fondų valdytojų gruodį Europos komisijai nusiųstame laiške buvo siūloma įvesti bendras ES šalims narėms nuostatas, kurios reglamentuotų nacionalinių pensijų sistemų veiklos sąlygas ir užtikrintų pensijų sistemų tvarumą bei dalyvių teisėtų lūkesčių įgyvendinimą. Taip pat valdytojai siūlė Europos Komisijai numatyti visoms šalims narėms reglamentavimo modelį, užtikrinantį, kad esminės pensijų kaupimo sąlygos nesikeistų arba nesikeistų staiga. Pavyzdžiui, gyventojų įmokų į privačius pensijų fondus dydis neturėtų būti staiga mažinamas vien todėl, kas valstybinė socialinė sistema turi skolų, kaip tai buvo padaryta Lietuvoje 2009 sausio 1 d. ir 2009 m. liepos 1d., ir šis sumažinimas galioja neapibrėžtą laikotarpį – dėl to Lietuvos pensijų fondų dalyviai neteko jau daugiau nei 1 mlrd. litų.

„Be abejonės, EK labai atidžiai ir su susirūpinimu seka pokyčius valstybės finansuojamose pensijų schemose dalyje valstybių narių. Mūsų tęsiamo darbo kontekste, po konsultacijų ties žaliąja knyga ir rengiant baltąją knygą, mes svarstysime visus pasiūlymus, tokius, kokių pateikėte ir jūs“, – teigia R. Jacobas.

Žaliąja knyga pavadintas 2010 m. liepos 12 d. EK priimtas svarbus visoms Europos Sąjungos narėms valstybėms dokumentas „Adekvačios, tvarios ir saugios Europos pensijų sistemos“ – jis buvo skirtas išsamioms konsultacijoms, kuriomis bus siekiama nustatyti didžiausias pensijų sistemų problemas Europos Sąjungos valstybėse, ir būdus, kaip ES galėtų paremti valstybių narių pastangas sukurti adekvačias ir tvarias pensijų sistemas. Dabar EK pradeda rengti baltąją knygą, kurioje bus apibendrint siūlomų pasikeitimų gairės ir pasiūlymai ES valstybėms narėms.

„Kuomet einamosios socialinės problemos užgožia būsimų pensijų klausimus, bendras koordinavimas ES lygmeniu padėtų išlaikyti nuoseklią pensijų sistemą, keičiantis politikams ar ekonominei padėčiai“, – teigia Šarūnas Ruzgys, Investicijų valdymo įmonių asociacijos prezidentas.

Be minėtų pasiūlymų, Lietuvos pensijų fondų valdytojai EK siųstame laiške siūlė aiškiai apibrėžti, kokia pensija yra adekvati – adekvačios pensijos lygis galėtų būti išreiškiamas kaip santykis nuo vidutinio šalies atlyginimo lygmens, kaip minimalaus pragyvenimo lygmens daugiklis ar kitais rodikliais. Nubrėžus adekvačios pensijos lygmenį ES valstybės narės būtų suinteresuotos užsibrėžtą tikslą pasiekti, tuomet didesnį spaudimą spręsti problemas Vyriausybėms keltų ir visuomenė. Taip pat siūloma imtis priemonių, skirtų didinti gyventojų finansinį išprusimą, daugiau dėmesio skirti pensijų sistemų viešinimui.

Pensijų fondai buvo sukurti tam, kad pirmosios pakopos einamojo finansavimo sistema galėtų sėkmingai susidoroti su nuolat senėjančios visuomenės padariniais, o dabartinė dirbančiųjų karta sukauptų bent dalį pensijos patys. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad per didelė priklausomybė nuo valstybinės pensijos veda prie didžiulių biudžetų deficitų – valstybinės socialinio draudimo sistemos, prastėjant demografinei padėčiai, nepajėgios iš surenkamų lėšų įvykdyti įsipareigojimų pensininkams. Todėl tenka periodiškai vykdyti reformas, kuriomis mažinami valstybės įsipareigojimai ne tik esamiems, bet ir būsimiems pensininkams: tai ir pensinio amžiaus ilginimas, o per finansų krizę – ir pensijų mažinimas.

Sutaupytos pensijos Lietuvoje sudaro 4 proc., o Vakaruose –…

Aštuoniose Vidurio ir Rytų Europos šalyse nuo 1999 m. pradėtos diegti antros pakopos pensijų fondų sistemos jau sukaupė apie 70 mlrd. eurų, kurie pernai sudarė daugiau nei 10 proc. valstybių metinio bendrojo vidaus produkto. Lietuvoje pensijų fondų dalyvių turtas teperlipo 4 proc. BVP, kadangi sumažintos įmokos į pensijų fondus neleido augti sparčiau.

 Daugiausiai lėšų ir didžiausia vidutinė suma vienam fondų dalyviui sukaupta Lenkijoje, kuri pensijų fondų sistemą įdiegė dar 1999 m. – anksčiausiai tarp regiono šalių – ir taupymui atideda vienas solidžiausių įmokų (7,3 proc. atlyginimo „ant popieriaus“). 2010 metų I ketv. duomenimis, 14,85 mln. būsimai pensijai taupančių lenkų priklausė 52,8 mlrd. eurų (182,3 mlrd. litų) arba po 12268 litus kiekvienam. Atitinkamai vienam pensiją fonde kaupiančiam kroatui teko 9733 litai, slovakui – 7537 litai, estui – 5780 litų, lietuviui – 3370 litų, latviui – 3361 litas, bulgarui – 1388 litai, o rumunui – 615 litų, tokius duomenis pateikė atskirų valstybių pensijų fondų asociacijos.

„Kiekviena valstybė savaip sudėliojo pensijų politikos prioritetus ir tai atsispindi vieno pensijų fondo dalyvio sukauptoje sumoje. Sukauptas turtas šalyje yra tuo didesnis, kuo ilgiau sistema veikia, kuo didesnės įmokos ir kuo aukštesnė investicijų grąža. Investicijų grąžos, uždirbtos visų fondų valdytojų regione per ilgesnį laikotarpį buvo daugmaž vienodos, o štai įmokas vienos vyriausybės išlaikė stabilias, kitos – mažino“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas, tikina, kad Lietuvos valdytojų rezultatai netgi maloniai stebina, kadangi nepaisant skaudžiausios pasaulinės finansų krizės nuo Didžiosios Depresijos laikų, šalies pensijų fondai jau sugrąžino patirtus nuostolius ir iki 2010 m. pabaigos uždirbo 284,9 mln. litų pelno kaupiantiems gyventojams.

Vakaruose dalis pensijų fondų iki šiol skendi nuostoliuose, kuriuos lėmė itin rizikingos investicijos į išvestinius finansinius instrumentus – pvz., JAV pensijų fondai, per 2008 m. praradę 3,5 trln. USD vertės, 2009 m. teatidirbo 1,5 trln. USD. Lietuvos pensijų fondų dalyviai nuo itin rizikingų investicijų yra apsaugoti įstatymuose numatytais ribojimais.

Lenkijos gyventojų turtas pensijų fonduose 2010 m. I ketv. pabaigoje sudarė apie 16,2 proc. pernykščio valstybės BVP, o metų gale ši dalis jau išaugo iki beveik 18 proc. BVP, kadangi šį turtą didino prieaugiai finansų rinkose ir naujos įmokos. Lietuvos pensijų fondų dalyvių turtas 2010 m. pabaigoje sudarė apie 4,3 proc. Dar mažiau, arba 0,8 proc. BVP, pernai I ketv. duomenimis, buvo sukaupusi tik Rumunija, mat šioje šalyje II pakopos pensijų fondų sistema įdiegta vėliausiai, t. y., 2008 m. gegužę, todėl taupymo laikotarpis buvo trumpiausias.

Palyginimui, 2009 m. pabaigoje išsivysčiusių pasaulio valstybių pensijų fonduose sukauptas turtas siekė apie 70 proc. BVP. Daugiausia lėšų teko Nyderlandams, Šveicarijai ir JAV, šiose būsimi pensininkai sukaupė atitinkamai 120, 113 ir 93 proc. BVP siekiantį turtą – rodo „Towers Watson“ tyrimas.

„Palaipsniui fonduose sukauptos lėšos sumažins spaudimą vyriausybių biudžetams, kadangi senatvėje pensininkus išlaikys nebe dirbantieji, o per gyvenimą sukauptos santaupos. Dabartinės pensijų sistemos, kurios išlaikomos dirbančiųjų sumokamų mokesčių, jokios investicijų grąžos neteikia ir patiria trūkumą, kai pensininkų daugėja, o dirbančiųjų mažėja“, – teigia Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos vadovas Šarūnas Ruzgys.

Ilguoju laikotarpiu kaupiamas turtas, anot jo, turi savybę uždirbti palūkanas nuo anksčiau gautų palūkanų, todėl bendra suma didėja progresyviai.

„Dalyvavimas II pakopos pensijų fondų sistemoje turi pranašumą, kad pačiam dalyviui tiesiogiai nereikia rūpintis taupymu – už jį dalį jo sumokėtų mokesčių į jo asmeninę pensijų fondo sąskaitą perveda vyriausybės. Taip užtikrinama, kad savo ateitimi mažiau besirūpinantys ir apie gyvenimo sąlygas senatvėje nesusimąstantys gyventojai sukauptų bent dalį solidesnei pensijai reikalingų lėšų ir vėliau netaptų našta visuomenei“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje pensijų kaupimo sistema sukurta 2003 metais, siekiant išvengti „Sodros“ mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai, remiantis ekspertų prognozėmis, pensininkų skaičius, lyginant su dirbančiaisiais, smarkiai išaugs. Sistema leidžia laisva valia pasirinkusiems dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje dirbantiesiems sukaupti kapitalą papildomai pensijai, kuri būtų mokama šalia gaunamos iš „Sodros“.

Savarankiškai netaupo

Savanoriškai taupyti pensijai Vidurio ir Rytų Europos gyventojai nelinkę – bendras aštuoniose šalyse sukauptas turtas III pakopos pensijų fonduose, į kuriuos lėšas nukreipia patys dalyviai, tesiekia 3,65 mlrd. eurų (12,6 mlrd. litų), arba 0,57 proc. šių šalių BVP.

Daugiausia papildomai pensijai kaupiančių gyventojų yra Slovakijoje – t. y. 32,5 proc. dirbančiųjų, kiekvienas jų 2010 m. I ketv. pabaigoje buvo sutaupęs vidutiniškai po 5153,2 lito, o bendra sukaupta suma sudarė 1,76 proc. valstybės BVP. Lietuvoje papildomai pensijai kaupiančiųjų dalis yra mažiausia visame regione – III pakopos fonduose taupo 1,8 proc. visų dirbančiųjų, o jų sukauptas turtas tesudaro 0,1 proc. BVP.

Trečia pakopa yra skirta savanoriškam kaupimui – pats žmogus, darbdavys ar kitas asmuo gali skirti dalį lėšų sočiai senatvei specialiai tam pritaikytuose instrumentuose – pasirinkę kaupiamojo gyvybės draudimo rūšį ir/arba pensijų fonduose – ir, pasinaudodami valstybės taikoma lengvata, sukaupti daugiau. Statistikos, kiek regiono šalių gyventojai kaupia būsimai pensijai pasirinkę gyvybės draudimo sutartis, nėra surinkta, kadangi šis produktas universalus ir tinka taupyti įvairiais tikslais. Bendras Lietuvos gyventojų sukauptas turtas gyvybės draudimo pagalba 2010 m. pabaigoje siekė 2,053 mlrd. litų, tai sudaro apie 2,1 proc. šalies BVP.

„Pensija šiandien suvokiama tik kaip valstybės, arba mokesčius mokančiųjų, rūpestis pagyvenusiais žmonėmis. Deja, ateityje pensininkų tik daugės, o dirbančiųjų mažės, tad kas turėtų pasirūpinti šios kartos, kurioje vaikai tampa vis labiau išimtimi nei taisykle, atstovais? Verta susirūpinti ir patiems pradėti taupyti lėšas, kad neišsipildytų pasakėčios, kurioje sūnus veža tėvą į mišką, scenarijus“, – teigia A. Bakšinskas.

Pasak LGDĮA atstovo, kol padėtis dėl valstybinės pensijos ir politinių sprendimų blaškomos II pensijų pakopos yra neapibrėžta, papildoma pensija galima rūpintis patiems – ją susitaupyti. Norint pradėti kaupti pensijai, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek pajamų per mėnesį žmogui reikės sulaukus senatvės. Paprastai laikoma, kad papildomam kaupimui reikėtų skirti apie 10-15 proc. pajamų, o visa pensijos suma iš visų trijų pakopų turėtų sudaryti apie 75 proc. buvusių įplaukų.

„Kas mėnesį „į kojinę“ atidedant po 100 Lt per 40 metų galima sukaupti 48 tūkst. Lt. Skatindama savanorišką taupymą trečioje pakopoje, pvz., apsidraudus investiciniu ar kaupiamuoju gyvybės draudimu, ar investuojant į III pakopos pensijų fondus, valstybė taiko mokesčių lengvatas, kuriomis galima susigrąžinti iki 15 proc. sumokėtų įmokų vertės. Todėl kas mėnesį 100 Lt nukreipiant taupymui šiuose produktuose, po 40 metų su 5 proc. investicijų grąža sukaupta suma siektų jau apie 140 tūkst. Lt, jei lengvata susigrąžinti pinigai taip pat būtų skiriami papildomam kaupimui“, – skirtumą tarp taupymo būdų pabrėžia A. Bakšinskas.

Antros pakopos pensijų fondų dalyvių turtas, 2010 m. I ketv.

Valstybė	Vienam dalyviui tenkantis turtas, Lt	Kaupiančiųjų santykis su dirbančiaisiais	Visas turtas, mlrd. Lt	Dalis nuo BVP
Latvija	3361,0	120%	3,9	6,5%
Kroatija	9733,4	109%	16,1	10,5%
Estija	5780,0	107%	3,6	7,2%
Lenkija	12267,8	93%	182,2	16,2%
Bulgarija	1388,0	81%	4,7	4,1%
Lietuva	3369,9	77%	3,7	4,0%
Slovakija	7537,5	62%	12,1	5,5%
Rumunija	614,6	55%	3,1	0,8%

Trečios pakopos pensijų fondų dalyvių turtas, 2010 m. I ketv.

Valstybė	Vienam dalyviui tenkantis turtas, Lt	Kaupiančiųjų santykis su dirbančiaisiais	Visas turtas, mln. Lt	Dalis nuo BVP
Estija	5363,2	9,6%	286,6	0,58%
Lenkija	5194,5	7,1%	5869,8	0,52%
Slovakija	5153,2	32,5%	3875,8	1,76%
Kroatija	4308,9	12,6%	770,0	0,50%
Lietuva	3842,6	1,8%	87,0	0,10%
Latvija	2681,9	20,5%	514,1	0,86%
Bulgarija	1598,8	21,2%	959,7	0,84%
Rumunija	1141,2	2,3%	241,7	0,06%

Šaltinis: pensijų fondų asociacijos

LIPFA narių valdomas klientų turtas per metus išaugo 18,5…

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) narių valdomas klientų turtas pernai išaugo 18,5 proc. iki 4,694 mlrd. litų, o klientų skaičius didėjo 3,8 proc. iki 871,6 tūkstančių. Tai lėmė ne tik atsigaunančios finansų rinkos, bet ir išaugusi investicijų paklausa Lietuvoje, tikina valdytojai.

 Didžiausią dalį viso LIPFA narių valdomo investicijų portfelio, t. y. 66,9 proc., 2010 metų pabaigoje sudarė II pakopos pensijų fondų turtas, kuris siekė 3,14 mlrd. litų. Per metus šis turtas augo 17,75 proc. ir apėmė 81,5 proc. visos II pakopos pensijų fondų rinkos (3,854 mlrd. litų).

LIPFA nariams teko beveik visa, t. y. 99,5 proc., papildomo savanoriško kaupimo (III pakopos) pensijų fondų rinka – asociacijai priklausančios įmonės metų pabaigoje kartu valdė 98,66 mln. litų vertės III pakopos pensijų fondų klientų turtą. Šios papildomos investicijos į aprūpintą senatvę, nors per visus metus ir išaugo 24,9 proc., tesudarė 2,1 proc. visų LIPFA narių valdomų klientų investicijų.

„Gyventojai noriai renkasi II pakopos pensijų fondus ir juose taupo – psichologiškai atrodo, kad tai jiems nieko nekainuoja, kadangi dalį nuo jų sumokėtų mokesčių į šiuos pensijų fondus perveda valstybė. Tačiau įmokos į II pakopos pensijų fondus tesiekia 2 proc. atlyginimo „ant popieriaus“, kai senatvei atidėti reikėtų bent 10 proc. Papildomai taupyti galima III pakopos pensijų fonduose, tačiau sunki gyventojų finansinė padėtis sulaiko nuo didesnių investicijų į aprūpintą senatvę“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Investicijos, nukreiptos į investicinius ir likvidumo fondus, sudarė 10,3 proc. arba 483,6 mln. litų asociacijos narių valdomo turto, institucinių ir privačių klientų valdomų investicinių portfelių apimtis siekė 522,7 mln. litų arba 12,7 proc. viso LIPFA valdomo turto.

„Istoriškai nusistovėjusią vidutinę metinę grąžą viršijantys prieaugiai finansų rinkose paskatino investuotojus patikėti turimą turtą profesionaliems valdytojams. Ypač aktyvūs 2010-aisiais buvo privatūs klientai – jų skaičius išaugo daugiau nei 70 proc., o valdytojams patikėtas jų turtas – 52 proc. Smarkiai dėl papildomų dalyvių įmokų ir teigiamų tendencijų finansų rinkose augo investicinių fondų valdomas turtas“, – pažymi Š. Ruzgys.

LIPFA privačių klientų skaičius per metus išaugo nuo 107 iki 182, o jų turtas, patikėtas valdytojams, šoktelėjo nuo 66,8 mln. iki 101,4 mln. litų. Praėjusių metų pabaigoje vidutiniškai vienam privačiam klientui teko po 0,56 mln. litų turto. Investicinių fondų turtas per metus išaugo 30,8 proc. iki 405,21 mln. Lt, nors klientų skaičius liko beveik nepakitęs (mažėjo 0,05 proc., iki 17.595).

„Tikimės, kad šiemet investicijos rinkoje užtikrins tokią grąžą, kuri artima vidutinei istorinei grąžai, susiformavusiai per daugelį dešimtmečių. Tai yra, tik akcijų rinkoje diversifikuoto portfelio investicijų grąža turėtų siekti apie 8-12 proc., o konservatyvių investicijų, nukreiptų į pinigų rinką ar vyriausybių obligacijas, grąža sudarys apie 1-3 proc. Kiek didesnės grąžos galima tikėtis besivystančiose rinkose, pigaus turto jau galima pasidairyti ir vadinamosiose PIIGS šalyse (Portugalija, Airija, Italija, Graikija, Ispanija), tačiau jose ir rizika atitinkamai didesnė“, – vertina Š. Ruzgys.

LIPFA – nepriklausoma organizacija, vienijanti šalies privačias investicijų valdymo bendroves ir komercinių bankų padalinius, užsiimančius investicine veikla. Šiuo metu LIPFA jungia 7 narius, kurie aktyviai dalyvauja asociacijos veikloje ir prisideda prie investavimo populiarinimo bei jam palankios aplinkos kūrimo Lietuvoje. Vertybinių popierių komisijos duomenimis, iš viso Lietuvoje veikia 11 investicijų valdymo įmonių.

Dabartiniai LIPFA nariai: Aurimas Maždžierius, UAB „Swedbank investicijų valdymas“; Jonas Iržikevičius, UAB „SEB investicijų valdymas“, Šarūnas Ruzgys, UAB „DnB NORD investicijų valdymas“, Andrej Cyba, UAB „Finasta asset Management“, Saulius Racevičius, UAB „Synergos Capital International“, Ramūnas Stankevičius, UAB „MP Pension Funds Baltic“, Audrius Balaišis, UAB „Prudentis“.

LIPFA narių 2010 m. pabaigoje valdytos investicijos

Turto tipas	Valdomas turtas, mln. Lt	Pokytis per metus	Klientų skaičius	Pokytis per metus
II pakopos pensijų fondai	3.140,0	17,8%	829.337	3,6%
III pakopos pensijų fondai	98,7	24,9%	23.864	12,9%
Likvidumo fondai	78,4	29,9%	568	568,2%
Kiti fondai	405,2	30,7%	17.595	-0,1%
Gyvybės draudimo portfelis	377,6	27,2%	4	33,3%
Instituciniai portfeliai	493,3	2,1%	2	100,0%
Privačių klientų portfeliai	101,4	51,7%	182	70,1%
Iš viso	4.694,5	18,5%	871.552	3,6%

Šaltinis: investicijų valdymo įmonės