Lietuvos pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį ketvirtį sumažėjo beveik…

Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau.

Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų.

„Sėkmingą ir ypač spartų pensijų turto vertės augimą sustabdė tai, ko net negalėjome vertinti kaip tikėtinos realybės: brutalus ir negailestingas karas, griaunantis didelę Europos šalį ir nusinešantis daugybę aukų. Ukraina daugeliu aspektų yra svarbi pasaulio ekonomikos dalyvė, todėl tai, kad Rusijos armija be pasirinkimo griauna viską, kas pasitaiko jos kelyje, o šalies ekonomika yra iš dalies paralyžiuota, kelia daug nerimo įvairiausiems sektoriams visame pasaulyje“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, Rusijos agresija lėmė ir tai, kad šalį agresorę iš indeksų išbraukė tarptautinės reitingų agentūros, todėl ir Lietuvos pensijų fondai jų nebeįtraukia į savo vertės pokyčių vertinimą bei skaičiavimus. 

Mažiausiai paliestos pensijos amžių pasiekusių santaupos

Konservatyviausiai investicijas valdančių turto išsaugojimo fondų vertė šiemet pirmąjį ketvirtį keitėsi mažiausiai. Negalutiniais skaičiavimais, ji sumažėjo -4,2 proc. Šie fondai investuoja pensijos amžių jau pasiekusių fondų dalyvių turtą, stengdamiesi, kad juos kuo mažiau paveiktų svyravimai rinkose.

Tuo tarpu didžiausią akcijų dalį turinčių jauniausių pensijų sistemos dalyvių 20-26 metų amžiaus gyventojų santaupų vertė šiemet sumažėjo -4,66 proc., 27-33 metų smuktelėjo -4,53 proc., o 34-40 metų: -4,39 proc.

„Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad neigiami II pakopos turto grąžų svyravimai vyko 4,2-4,66 proc. ribose. Tokio stipraus geopolitinio sukrėtimo rinkos negali neįskaičiuoti kaip didelio nežinomumo bei rizikos faktoriaus. Matome, kad, deja, karas trunka jau daugiau kaip mėnesį. Ir net pragmatiškai prognozuojant, kad sugrįžusi taika turėtų skatinti ekonomikos atsigavimą ir investuotojų optimizmą, šiuo metu tegalime konstatuoti, kad karas tęsiasi, kasdien tik didindamas žalą ir plėsdamas tragedijos mastą“, – sako T. Gudaitis.

II pakopos pensijų fondai, investuojantys 41-47 metų gyventojų turtą, sausį-kovą patyrė -4,46 proc. vertės sumažėjimą, savo ruožtu 48-54 metų būsimųjų pensininkų turto vertė mažėjo -4,38 proc. Žemyn -4,53 proc. pajudėjo ir 55-61 metų amžiaus II pakopos dalyvių turto vertė.

Priešpensinio ir jau pensinio 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė pirmąjį ketvirtį sumažėjo -4,47 proc.

III pakopos svertiniai vidurkiai irgi aptirpo

Individualų kaupimo pensijai tempą bei apimtis leidžiantys pasirinkti III pakopos pensijų fondai taip pat patyrė geopolitinių sukrėtimų įtaką.

LIPFA skaičiavimais, šiemet pirmąjį ketvirtį didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grąža sumažėjo -4,26 proc., mišraus investavimo fondų -4,73 proc., o mažesnės rizikos fondų -4,62 proc.

Anot asociacijos vadovo, pensijų fondų rezultatai atspindi tam tikrą chaosą finansų rinkose, kuris tam tikrais momentais atskiroms vertybinių popierių grupėms buvo netgi palankus.

„Rusijai tik įsiveržus į Ukrainą, nežinojome, kiek laiko užtruks karas, kokios jis turės įtakos ne tik Ukrainos ir Rusijos, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Skirtingi variantai buvo įskaičiuojami kaip tikėtini, taip pat bandyta pragmatiškai įvertinti abiejų šalių jėgas ir, atitinkamai, karo baigties greitį. Tačiau nebėra abejonių, kad karas užsitęsė, nuostoliai bus išties dideli, todėl tikėtina, kad pozityvių slinkčių artimiausiu metu tikėtis neverta“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. I ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-4,19%	+7,57%
GCF gimusiems 1954-1960	-4,47%	+9,94%
GCF gimusiems 1961-1967	-4,53%	+28,83%
GCF gimusiems 1968-1974	-4,38%	+50,74%
GCF gimusiems 1975-1981	-4,46%	+57,11%
GCF gimusiems 1982-1988	-4,40%	+56,16%
GCF gimusiems 1989-1995	-4,53%	+55,81%
GCF gimusiems 1996-2002	-4,66%	+54,84%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. I ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-4.26%
Mišraus investavimo P3P fondai	-4.73%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-4.62%
Bendras svertinis vidurkis	-4.47%

 

 

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt

Pensininkų gerovė – valstybės rankose, bet pats žmogus turi…

Pensijos amžių pasiekusių žmonių gerovė iš esmės yra valstybės atsakomybė, nors šiam gyvenimo tarpsniui turėtų ruoštis ir pats žmogus. Taip galvoja 57 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

Antroje pasirinkimų vietoje atsidūrė asmeninis kiekvieno būsimo ar esamo senjoro indėlis iš dalies prisidedant valstybei – už tai pasisakė 21 proc. visų apklaustųjų. Tik valstybės atsakomybę įžvelgia 16 proc., o išskirtinai asmeninio finansinio pasiruošimo būtinybę šiam gyvenimo tarpsniui – 3 proc. respondentų.

Likusieji 3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakymo nepateikė arba nežinojo, ką pasakyti.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį socialinio draudimo modelį, didžioji dalis šalies gyventojų pagrįstai valstybei skiria pagrindinį vaidmenį rūpinantis senjorais. Pozityvi žinia – kad jau pakankamai reikšmingomis laikomos ir paties piliečio pastangos stengtis, kad tapus pensininku finansinių rūpesčių būtų kuo mažiau.

„Galiojant einamųjų pajamų paskirstymo modeliui (ang. „pay as you go“)  kiekvienas šiuo metu dirbantis šalies gyventojas savo mokesčiais padeda surinkti biudžetą „Sodrai“, kuri išmoka pensijas. Dabartiniai pensininkai savo laiku lygiai taip pat išlaikė ankstesnes kartas. Natūralu, kad dauguma gyventojų tikisi, jog ir toliau galės pasikliauti šiuo socialiniu kontraktu, kuris galioja jau ne vieną dešimtmetį ir yra pagrįstas einamųjų pajamų paskirstymu. Vis dėlto tai, kad asmeninis indėlis pradėtas vertinti rimtai, yra puiki žinia mums kaip visuomenei. Nes valstybės finansinės galimybės yra ribotos, o skurdo problema išlieka aštri ir be pastangų sutelkimo bus sunku ją spręsti“, – sako T. Gudaitis.

Analizuojant valstybės ir dalinę paties žmogaus atsakomybę palaikančią gausiausią visuomenės grupę, už tokį sprendimą dažniausiai pasisakė vyresni nei 36 metų apklausos dalyviai, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 500 eurų.

Poziciją, kad už savo pensiją yra atsakingas kiekvienas asmeniškai iš dalies prisidedant valstybei, dažniausiai palaikė viena jauniausių 26-35 metų respondentų grupė. Tik valstybės atsakomybę buvo linkę minėti žemesnio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų apklausos dalyviai.

LIPFA vadovo teigimu, jaunų žmonių akcentuojamą asmeninę atsakomybę gali formuoti įvairūs veiksniai: nuo drąsiai keičiamų darbų ir išbandomų įvairių jo juridinių formų iki to, kad jauniems žmonėms pensija dar toli.

„Išties neaišku, kiek jaunimas gilinasi į dabartinį pensijų biudžeto surinkimo modelį. Gali būti, jog pasidomėję taip pat labiau sąžiningu laikytų principą, kad jei dabar moku aš, kodėl ateityje man pensijos neturėtų sumokėti kiti? Tačiau tai, kad imama galvoti ne tik apie momentinį vartojimą, bet ir apie taupymą, kaupimą savo pensijai, nuteikia viltingai. Iš kitos pusės, mažesnį išsilavinimą įgavę gyventojai sunkiau konkuruoja darbo rinkoje, turi mažiau galimybių pretenduoti į didesnį atlyginimą, todėl ir valstybės vaidmuo užtikrinant senjorų gerovę jų akyse yra dominuojantis“, – pastebi asociacijos vadovas.

Jis geru rezultatu laiko tai, kad tik maždaug kas šeštas (16 proc.) Lietuvos gyventojas finansinį aprūpinimą pensijoje patikėtų tik valstybei. Anot T. Gudaičio, akivaizdu, kad didesnė ar mažesnė finansinė disciplina tampa vis labiau įprasta gyvenimo norma. Juo labiau, kad ji realizuojama ir asmeninėmis, ir tokiomis profesionaliomis priemonėmis kaip II ir III pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas.

„Spinter tyrimai“ 2021 m. spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Jiems buvo užduotas klausimas, kas atsakingas už pensijos sulaukusių senjorų gerovę.

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt

200 tūkst. 2019 m. kaupimą pensijai sustabdžiusiems žmonėms sukurta…

Pirmąjį šių metų pusmetį apie 200 tūkst. šalies gyventojų turės dar kartą apgalvoti savo sprendimą laikinai sustabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Kitos savaitės pradžioje „Sodra“ ketina išsiųsti tam skirtus pranešimus į asmenines paskyras, tuo tarpu ekspertai ragina nepasiduoti emocijoms, o objektyviai įvertinti, kokią įtaką asmeniniams finansams jau padarė „nieko nedarymas“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spaudos konferencijoje trečiadienį pristatė specialią skaičiuoklę, kuri ne skaičiuoja teorinę ateities finansų projekciją, o vertina laikotarpį, kuomet aktyvus kaupimas buvo sustabdytas.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, skaičiuoklė buvo tikslingai sukurta tam, kad priimant svarbų finansinį sprendimą, mažesnis vaidmuo tektų emocijoms, o apsispręsti padėtų faktai ir skaičiai.

„Lietuvoje yra apie 200 tūkst. gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2013 ar 2019 metų. Netrūksta įrankių, kurie padeda įvertinti kaupimo prasmingumą ir naudą. Taip pat šių gyventojų santaupas II pakopos pensijų fondai toliau investuoja ir siunčia informaciją apie pasiektus rezultatus. Vis dėlto, pasigedome sprendimo, kuris leistų atmesti emocijas ir objektyviai įvertinti, ar kaupimo stabdymas tikrai buvo naudingas ir gerai apgalvotas. Prieš apsisprendžiant kviečiame pasinaudoti skaičiuokle ir maksimaliai išnaudoti jos galimybes tam, kad sprendimas būtų išties gerai pasvertas“, – sako T. Gudaitis.

Pensijų skaičiuoklėje modeliuojamos situacijos atskleidė, kad asmeniniai finansiniai praradimai siekia tūkstančius eurų. Įvertinus aktyvų kaupimą laikinai sustabdžiusių žmonių skaičių, jie pastaraisiais metais kartu galėjo sukaupti papildomai kelis šimtus milijonų eurų.

Pavyzdžiu pasirinkus jauną 33 metų amžiaus moterį, kuri per mėnesį uždirba 1582 eurų atlyginimą (atskaičiavus mokesčius) ir savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2019 metų, jos asmeninė pensijų sąskaita šių metų pradžioje galėjo būti pilnesnė 3464 eurais.

Tuo tarpu 43 metų, „į rankas“ uždirbantis 800 eurų ir taip pat nutaręs 2019 metais stabdyti įmokų pervedimą į II pakopos sąskaitą vyras praleido galimybę ją papildyti 1971 euru.

Be to, pensijų skaičiuoklė įvertina ir kokią sumą savo pensijai pavyks sukaupti, jei bus atnaujintas aktyvus kaupimas, apimantis įmokas nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo bei valstybės taikomą finansinę paskatą.

„Raktas į geriau finansiškai aprūpintą senatvę yra nuolatinis, reguliarus kaupimas. Būtent jis leidžia pigiau „apsipirkti“ rinkoms nukritus ir daugiau uždirbti iš pakilimo etapų. Lietuvos pensijų fondai dirba gyvenimo ciklo fondų principu, iš pradžių investuojantys drąsiau, o vėliau – laipsniškai didina konservatyvių investicijų dalį, kad santaupos būtų apsaugotos nuo didelių svyravimų. Per mėnesį taupymui skiriama nedidelė atlyginimo dalis galiausiai taps papildomu pajamų šaltiniu, kai pasieksime pensinį amžių. Blaškymasis, kaupimo stabdymas pirmiausiai neapsimoka patiems kaupiantiesiems. Juo labiau, kad dabar prarasto laiko kainą galima įvertinti visiškai objektyviai“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

2021-ieji Lietuvos pensijų fondams buvo sėkmingi. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21,07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln., Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

860260474
info@lipfa.lt

Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pensijų fonduose pernai augo ir…

2021-aisiais Lietuvos gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą ir per 2021 m. paaugo rekordiniu 1.4 mlrd. eur tempu. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21.07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų. LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, 2021-ieji investicijoms vėl buvo palankūs metai, o būsimųjų pensininkų turtas kirto dar vieną psichologiškai reikšmingą naujo milijardo ribą.

„Nemažą dalį aktualijų diktuoja tebesitęsianti COVID-19 pandemija, kurios suvaldymo priemonės veikia verslus, gyventojų užimtumą, vartojimą ir ateities lūkesčius. Ekonominių veiklų gyvybingumą palaiko įvairios skatinimo priemonės, tačiau nežinomybės faktorius išlieka stiprus. Iš kitos pusės, ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo geopolitinių faktorių, o čia įtampos irgi pakanka. Todėl Lietuvos pensijų fondų pasiektą augimą vertinu kaip gerą rezultatą, apie 1,4 mln. šalies gyventojų padedantį siekti esminio tikslo – didesnių pajamų sulaukus pensinio amžiaus“, – sako T. Gudaitis.

Sparčiausiai augo  jaunų asmenų pensijai kaupiamas turtas

„Sodros“ pensiją papildanti II pensijų pakopa, kurios veikimo principas paremtas reguliariu papildomos asmeninės pensijos kaupimu nuo atlyginimo, pernai priartėjo prie beveik 5,9 mlrd. eurų ribos. Čia išskirtinai sparčiai augo trijų jauniausių amžiaus grupių turtas, kurio reikšminga dalis investuojama į bendrovių akcijas, siekiant išnaudoti jų vertės augimo potencialą.

„Praėjusiais metais vykęs spartus ekonomikos atsigavimas ir investuotojus džiuginantys akcijų rinkų pokyčiai solidžiai augino gyventojų, kaupiančių lėšas savo pensijų fondų turtą. Pensijų fondų valdytojų priimti sprendimai ir vykdoma nuosekli gyvenimo ciklo fondų strategija pasiteisino ir leido uždirbti istoriškai didžiausią vidutinę metinę grąžą pensijų fondų grąžą dalyviams per visą II pakopos pensijų fondų veikimo istoriją“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, 20-26 metų amžiau kaupiančiųjų turtą valdantys II pakopos pensijų fondai pernai pasiekė didžiausią, arba +25,94 proc. vidutinę svertinę grąžą, o 27-33 bei 34-40 metų amžiaus  grupėse ji buvo atitinkamai +25,74 proc. ir +25,75 proc.

Nuo jų šiek tiek atsiliko, tačiau net +22,32 proc. padidėjo ir 41-47 metų dirbantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų turto vertė. Dviženkliu procentu, iš viso +12 proc. augo ir 48-54 metų amžiaus kaupiančiųjų lėšas fondų valdomas turtas.

Dviejų vyriausio amžiaus grupių vidutinė svertinė grąžą pernai sudarė po kelis procentus. 55-61 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupų vertė padidėjo +3,65 proc., o 62-68 metų: +2,96 proc. Tuo tarpu II pakopos turto išsaugojimo fondų vidutinė svertinė metų grąža siekė 3,62 procento.

III pakopoje daugiausiai uždirbo akcijų fondai

Maksimaliu savarankiškumu ir liberaliu kaupimo tempu pasižyminti III pensijų pakopa 2021-aisiais išlaikė panašias tendencijas, kaip ir II pakopa: čia sparčiausiai augo rizikingiausi pensijų fondai, o nuosaikių investicijų grąža buvo mažesnė.

LIPFA vertinimu, didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai sudarė +23,41 proc., mišraus investavimo fondų +7,14 proc., o mažesnės rizikos fondų -1,37 proc.

Pasak T. Gudaičio, III pakopos pensijų fondai nėra atskleidę viso savo potencialo, tačiau susidomėjimas jais nuolat auga.

„III pakopa dažniausiai išnaudojama kaip būdas darbdaviams motyvuoti darbuotojus ar asmeninis pastarųjų pasirinkimas sau patogiu tempu investuoti atliekamas lėšas. Reguliarus, tegu ir nedidelės pajamų dalies paskyrimas kaupimui yra pats efektyviausias būdas taupyti senatvei ir puikus to pavyzdys yra II pakopa. Tačiau be galo vertiname visas pastangas skirti lėšas būsimai savo finansinei gerovei ir tikime, kad laikui bėgant tokių sprendimų sulauksime vis daugiau“, – prognozuoja asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2021 m. IV ketvirtis	Nuo 2021 m. pradžios	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	0,82%	2,96%	12,04%
GCF gimusiems 1954-1960	1,12%	3,65%	15,11%
GCF gimusiems 1961-1967	3,94%	12,00%	35,07%
GCF gimusiems 1968-1974	7,44%	22,32%	57,72%
GCF gimusiems 1975-1981	8,58%	25,75%	64,47%
GCF gimusiems 1982-1988	8,52%	25,74%	63,38%
GCF gimusiems 1989-1995	8,75%	25,94%	63,25%
GCF gimusiems 1996-2002	8,86%	25,93%	62,48%
Bendras svertinis vidurkis	7.01%	21.07%	54.05%

 

1 pav. Vidutinė metinė II pakopos grąža, proc.

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2021 m. IV ketvirtis	Nuo 2021 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	6,15%	23,41%
Mišraus investavimo P3P fondai	1,89%	7,14%
Mažesnės rizikos P3P fondai	0%	-1,37%
Bendras svertinis vidurkis	3,56%	13,78%

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

860260474
info@lipfa.lt

Apklausa: jei „Sodra“ išdalintų pensijas iškart, jų neskubėtų išleisti…

Lietuvos gyventojai pakankamai laisvai žvelgia į galimybę nedelsiant panaudoti pinigus, kurie idealiu atveju būtų skirti gyvenimui ilgus metus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, kad jei pensija būtų išmokėta vienu ypu, keliolikos metų laikotarpiui ją išdėlioti bandytų vos kas antras apklausos dalyvis (55 proc.).

Likusi šalies gyventojų dalis pensijai rastų geresnį pritaikymą: pirktų nekilnojamąjį turtą (NT), vertybinius popierius (26 proc.) ar gerintų jau turimą NT (12 proc.), spręstų sveikatos iššūkius (23 proc.), išleistų būtiniausioms reikmėms (11 proc.,) ar tiesiog pramogautų ateities sąskaita (7 proc.). Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, jog supratimas, kad gyventi reikia „čia ir dabar“ įgauna nerimą keliančias formas.

„Taip yra, kad visą gyvenimą nemažus mokesčius mokantys žmonės pagrįstai jaučiasi „užsidirbę“ savo pensiją, nors techniškai mums ją kiekvieną mėnesį uždirbinės ateities kartos, kaip kad mes savo įmokomis pensijas uždirbame dabartiniams pensininkams. Vis dėlto, pensija nėra ir neturėtų būti traktuojama kaip premija, kurią būtų galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Greičiau tai yra atlyginimas, skirtas būtiniausioms kasdienėms reikmėms. Labiausiai nustebino atradimas, kad iš esmės kas antras šalies gyventojas pensijos pinigus tiesiog išleistų, nesusimąstydamas apie ateitį“, – sako T. Gudaitis.

Pensija – ir kasdienėms reikmėms, ir pramogoms

Būtų neįtikėtina, kad einamųjų įmokų principu veikianti socialinio aprūpinimo sistema savo ilgalaikius įsipareigojimus įvykdytų vienu pervedimu į sąskaitą. Kaip į priekį negauname atlyginimo, taip į priekį „Sodra“ neišmokės ir pensijų. Vis dėlto, jei taip nutiktų, visuomenės pasirinkimai nenudžiugintų.

„Atidėti pragyvenimui gautus pensijos pinigus labiau linkę aukščiausią išsilavinimą turintys gyventojai. Panašu, kad greičiausiai pensiją išleistų vidurinio išsilavinimo neįgiję asmenys: jie norėtų investuoti į turimą būstą, būtiniausioms reikmėms bei pramogoms“, – pastebi LIPFA vadovas.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, 57 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų dalintų pensiją keliolikai metų į priekį, taip elgtųsi ir 54 proc. aukštesnįjį ir specialų vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių. Tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių ilgalaikes išlaidas planuojančiųjų dalis smunka žemiau 50 proc. ribos ir sudaro 49 procentus.

Pastaroji grupė išsiskiria ir tuo, kad net 24 proc. jos atstovų pensijų pinigus investuotų į turimą būstą (aukščiausio išsilavinimo – tik 7 proc.), 13 proc. vyktų į kelionę ar pramogautų  (aukščiausio išsilavinimo – 7 proc.), išleistų tuo metu svarbiausioms būtinoms reikmėms – 13 proc. (9 proc.).

Aukštai atsidūrė ir sveikatos problemos, kurias norėtų spręsti 21-26 proc. skirtingo išsilavinimo apklausos dalyvių. Tačiau, pasak T. Gudaičio, jas nurungia noras investuoti į naują nekilnojamąjį turtą, spekuliuoti vertybinių popierių rinkose: to pensijos pinigais imtųsi net 22-34 proc. šalies gyventojų.

Žemiausių pajamų gavėjai – ir pataupytų, ir leistų

Analizuojant mažiausias, iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui pajamas gaunančios visuomenės grupės elgesį, jis atspindi bendras tendencijas.

Čia 54 proc. gyventojų bandytų susiplanuoti išlaidas keliolikai metų, o statistiškai daugiau žmonių pirktų NT ar vertybinius popierius (25 proc.) nei spręstų sveikatos iššūkius (24 proc.). Tačiau tarp jų daugiausiai tokių, kurie būtų linkę išleisti pensiją tuo metu aktualiausiems poreikiams – iš viso 14 proc.

„Einamiesiems poreikiams užkamšyti mažiausių pajamų gavėjai yra linkę skirti didžiausią dėmesį, palyginti su kitomis pajamų grupėmis ir tai net nestebina, nes pajamų trūkumas jau yra tapęs permanentine būsena. Sąlyginai didelė, net 14 proc. dalis linksta investuoti į būsto būklės pagerinimą, o noru pramogauti vos 2 punktais nusileidžia didžiausių pajamų gavėjams: 9 proc. už pensijos pinigus norėtų pakeliauti ar pramogauti“, – sako asociacijos vadovas.

Pasak T. Gudaičio, kaip bebūtų, kas antras ilgalaikio finansinio plano savo pensijai neturintis Lietuvos gyventojas yra išties didelis iššūkis. Tai padeda suprasti ir logiką, kodėl asmeniškai kaupti pensijai su valstybės paskatinimu pasiryžę žmonės galiausiai nustemba, kad santaupų vienu mostu neatgaus, tačiau kasmėnesinės išmokos jiems bus didesnės.

„Apklausos metu paaiškėjo vienas ypač pozityvus momentas. Pačioje jauniausioje 18-25 metų amžiaus respondentų grupėje atsirado daugiausiai, arba net 59 proc. tokių, kurie iškart gavę pensiją apgalvotų, kaip ją panaudoti per ateinančius keliolika metų. Džiugu, kad jaunimas išsiskiria finansiniu raštingumu ir teikia pozityvių lūkesčių, kad keičiantis kartoms supratimo apie ilgalaikius finansinius iššūkius bus tikrai gerokai daugiau negu dabar, o gal net ir susidarys kritinė masė“, – viliasi jis.

„Spinter tyrimai“ spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Jie galėjo rinktis keletą atsakymų, todėl jų suma gali viršyti 100 proc.

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt

Pensijos sulaukia praktiškai visi, bet kas ketvirtas lietuvis nenori…

Kiekviename juoke yra dalis tiesos, ne išimtis ir pareiškimas, kad „aš pensijos vis tiek nesulauksiu“. Pasirodo, beveik kas ketvirtas (23 proc.) Lietuvos gyventojas iš tiesų mano, kad tiek negyvens ar labiau tikėtina, kad negyvens. Iš kitos pusės, didžioji dalis, arba iš viso 50 proc. tokio pajuokavimo net nesuprastų – jie galvoja, kad pensijos amžių pasieks, atskleidė lapkritį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio vertinimu, niūrios nuotaikos yra apėmę reikšmingai nedidelę dalį šalies visuomenės.

„Finansinį elgesį lemia daugybė įvairiausių išorinių bei asmeninių faktorių. Ne paslaptis, kad mums kaip visuomenei vis dar nelengvai pavyksta susidėlioti ilgalaikius finansinius tikslus ir nuosekliai, disciplinuotai jų siekti. Tačiau džiugu, kad apokaliptinės nuotaikos kamuoja sąlyginai nedidelę visuomenės dalį, arba tik kas ketvirtą mūsų šalies gyventoją. Jos akivaizdžiai koreliuoja su tuo, kokia yra dabartinė respondentų finansinė situacija. Matome, kad pensijos sulauks arba tiesiog tikisi jos nesulaukti, gaunantieji mažiausias pajamas“, – sako T. Gudaitis.

Nuotaikos priklauso nuo pajamų

Vidutinio dydžio 501-700 eurų vienam žmogui pajamas skaičiuojančių grupėje optimizmo netrūksta.  Čia jau 21 proc. mano, kad pensijos sulauks ir tik 5 proc., kad ne. Didžiausias, 700 eurų pajamas žmogui viršijantieji labiausiai pasitiki savo ateitimi. Net 34 proc. jų tikri, kad pensijos sulauks ir tik 3 proc., kad nesulauks.

Pensijos tikisi sulaukti palyginti maža dalis, arba 17 proc. respondentų, kurių mėnesio pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro 301-500 eurų. Tuo tarpu 6 proc. sakė negalvojantys, kad pensijos sulauks. Užtikrinti, kad pensijos sulauks, buvo 15 proc. mažiausias (iki 300 eurų vienam šeimos nariui) pajamas gaunantys, atitinkamai tokia perspektyva visiškai netikėjo 8 proc. jų.

Apklausos dalyviams užduoto klausimo apie tikimybę sulaukti pensijos formuluotėje buvo paprašyta įvertinti ir asmeninę situaciją, ir išorines aplinkybes. Apklausos respondentai galėjo rinktis ne tik kraštutinius, bet ir tarpinius – labiau ne arba labiau taip – atsakymų variantus, kurie buvo įvertinti skaičiuojant iš esmės optimistines arba iš esmės pesimistines visuomenės nuotaikas pensinio amžiaus klausimu.

Mažos pajamos – rimta problema

LIPFA vadovas sako, kad visuomenės nuotaikos neleidžia abejoti, jog išgyvenantys didžiausią finansinį spaudimą tikriausiai ir iš pensijos laikotarpio nelaukia nieko geriau, nei praktiškai tokio paties antro dublio.

„Neįkvepiantis ateities įsivaizdavimas neskatina nei daugiau apie šį neišvengiamą gyvenimo tarpsnį galvoti, nei jam rimčiau ruoštis. Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai jau dabar patiria didžiausius iššūkius, pradedant nuo mažiau kvalifikuotos darbo vietos iki kokybiškų sveikatos paslaugų. Neaišku, ar atsižvelgdami į esamą situaciją jie tik galvoja nesulauksiantys pensijos ar patys tikisi jos nesulaukti. Bet kuriuo atveju tai yra pavojaus signalas visiems, kurie nori gerinti visuomenės finansinį raštingumą ir skatinti tvarų požiūrį į asmeninius finansus. Šių apokaliptinių nuotaikų tikrai nenurašyčiau kaip nesvarbių, nes jos irgi veikia mūsų elgesį“, – konstatuoja T. Gudaitis.

Lietuvos antros pakopos pensijų fondų, kuriuose savo pensijai nuolat taupo 80 proc. – iš viso 1,37 mln. šalies dirbančiųjų, turtas per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu iki 5,37 mlrd. eurų. Trečios pakopos pensijų fondų sukaupto turto vertė pasiekė 201,8 mln. eurų.

„Net ir atidedamas euras yra svarbu. Žinoma, nepalyginamai geriau, kai jis nėra tiesiog paliekamas stovėti, nes tokiu atveju jis tiesiog nuvertėja, o aktyviai investuojamas. Dėl demografinių pokyčių ir visuomenės amžėjimo pensijos laikotarpiu bus vis sunkiau pajamų dydį išlaikyti bent kiek labiau artimą gauto darbo užmokesčio dydžiui. Lietuvoje turime puikų, profesionalų investavimo instrumentą, kuris yra skirtas ne išskirtinai pasiturintiems klientams, o kiekvienam. Jį ir palinkėčiau kuo greičiau atrasti kiekvienam ir pagaliau imti kaupti savo finansinį rezervą“, – pataria ekspertas.

„Spinter tyrimai“ spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Iš jų 15 proc. patvirtino, kad jau yra sulaukę pensinio amžiaus.

T. Gudaitis. Žmonės yra žmonės: pinigų leidimo galimybei neatsispyrė…

Pripažinkime: mums patinka leisti pinigus. Leisti, o ne save riboti ir juos taupyti gal niekada ir neateisiantiems blogiems laikams. Teorinius svarstymus, kas būtų jeigu būtų, atidėkim į šalį. Ne vienerius metus mums pavyzdžiu savo racionalumu ir finansiniu išprusimu buvusi Estija šiuo metu įgyvendina realų eksperimentą realiame gyvenime, kuris atvėrė galimybę išsiimti metų metais kauptas santaupas iš II pakopos pensijų fondų ir jas panaudoti savo nuožiūra. Išleisti, investuoti ar taupyti, kiekvienas ateities Estijos pensininkas sprendžia pats.

II pakopos fondų atvėrimo procesas Estijoje jau įsibėgėjęs tiek, kad įmanoma pamatyti ne tik tai, kiek šių fondų dalyvių pasirenka išeiti ir kiek santaupų išsigrynina, bet ir tai, kas vėliau įvyksta su pinigais. Paaiškėjo, kad racionalieji estai irgi yra žmonės, nes apie pensijų santaupų galimai įsukamą vartojimą jau atsargiai perspėja ir Estijos centrinis bankas.

Įvairių šalių bandymai skatinti žmones patiems taupyti ganėtinai ilgam gyvenimui pensijoje kaip taisyklė sulaukia iniciatyvų kažkuriuo momentu pastumti finansinę discipliną į šalį ir leisti žmonėms disponuoti jų pačių (dėl to neverta net ginčytis) pinigais. Dalis turi dar neišmokėtų paskolų, dalis sveikatos iššūkių, dalis neteko darbo ar tiesiog nori pagyventi laisviau. Lietuvoje tokiems siūlymams stipresnės emocijos suteikia konkretūs pensijos amžių pasiekusių gyventojų iššūkiai, dėl kurių, žinoma, irgi siūloma sudaryti sąlygas atsiimti santaupas vienu ypu.

Apžvelkime teigiamus ir neigiamus II pakopos pensijų fondų atvėrimo Estijoje aspektus ir ko galėtume pasimokyti iš kaimynų patirties.

Prieš pradedant reformą buvo prognozuojama, kad Estijoje iš antros pakopos pensijų fondų gali pasitraukti apie 30 proc. dalyvių. Faktas, kad nutekėjimas vyksta, tačiau jo apimtys yra mažesnės nei laukta. Iki šiol iš Estijos pensijų kaupimo nutarė pasitraukti apie 20 proc. klientų ir tai, be abejonės, bent kažkiek džiugina.

Dar vienas teigiamas dalykas yra tas, kad ne vienerius metus taupytas lėšas Estijos gyventojai naudoja biudžeto disbalansui panaikinti. Estijos centrinio banko duomenimis, iš II pakopos rugsėjį išimtais pinigais šalyje veikiančiuose bankuose buvo padengta apie 100 mln. eurų vertės paskolų, iš kurių apie 80 proc. sudarė įsipareigojimai kredito kortelėmis ir vartojimo paskolos. Tuo tarpu likusi dalis teko automobilių lizingui bei būsto paskoloms apmokėti. Labai tikėtina, kad pensijų santaupomis estai dengė ir nebūtinai bankuose turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau to oficialioje statistikoje nepasimatė.

Ir visgi – pažvelkime, kokie pasirinkimai vyrauja išlaidų vakarėlio dalyje gyventojų sąskaitose staiga atsiradus 1.3 mlrd. eurų?

Pirmiausia dairomasi naujų pirkinių ir naujų paskolų. Estijos centrinio banko teigimu, rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo automobilių lizingo paklausa bei susidomėjimas būsto paskolomis. Rugsėjį Estijoje sudaryta 37 mln. eurų vertės lizingo sutarčių, arba 25 proc. daugiau nei trijų ankstesnių mėnesių vidurkis. 169 mln. eurų vertės naujai sudarytų būsto paskolų sutarčių apimtis nebuvo rekordinė, tačiau ji vis tiek 10-15 proc. didesnė negu įprastai. Beveik neabejojama, kad suskubus grąžinti senas būsto paskolas, naujų paklausą artimiausiais mėnesiais skatins iš II pakopos išsiimtos lėšos.

Antra, tikėję, jog estai puls savarankiškai investuoti iš pensijų fondų gautas lėšas,  gaila, bet turėtų būti likę nusivylę. Estiškosios pensijų investicinės sąskaitos startas nuviliantis. Rugsėjo pradžioje jos galimybėmis pasinaudojo gyventojai, savarankiškoms investicijoms skyrė kiek daugiau nei 30 mln. eurų iš atsiimtų 1,3 mlrd. eurų. Ir čia kyla daug klausimų matant, kaip Talino biržoje toliau pūtėsi dėl spekuliacijų jau pabrangusių akcijų kainos. Tačiau palaukime ir pažiūrėkime, kaip pensijų investicinei sąskaitai seksis toliau.

Trečia, baisiausia, jog juoduoju arkliuku ir nerimą keliančiu ženklu lieka rugsėjį net 792 mln. eurų išaugę privatūs indėliai, kurių apimtis Estijoje jau pasiekė 11 mlrd. eurų. Panašiai kaip ir Lietuvoje, gyventojų indėliai per pandemiją ėmė augti sumažėjus galimybių gyventi ankstesniu ritmu bei vartoti, tačiau Estijoje apie 750 mln. eurų naujų indėlių dalis priskiriama iš II pensijų pakopos atsiimtoms lėšoms. Ką tai reiškia praktiškai – pinigai išimti iš investicijų (pensijų sąskaitų) ir padėti į indėlį, leidžiant juos tiesiog suvalgyti įsibėgėjančiai infliacijai.

Na ir pabaigai, mėgstantiems desertą bei egzotiką – kelis milijonus iš savo pensijų sąskaitos išimtų lėšų racionalieji mūsų kaimynai išleido lošimo salonuose, grožio procedūroms, prabangos prekėms. Liūdniausia, kad dalį pinigų išviliojo ir suaktyvėję internetiniai sukčiai.

Stebėdamas besiklostančią situaciją Estijos centrinis bankas išreiškė viltį, kad finansinę situaciją pensijų santaupomis pasigerinę žmonės vėl neprisiimtų įsipareigojimų ne pagal savo galimybes. Ar racionalaus elgesio iš racionalių estų ir sulauksime – parodys laikas. Kol kas aišku tiek, kad ir jiems pinigus leisti yra maloniau negu taupyti.

Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro netoli 900 mln.…

Būsimų Lietuvos pensininkų turtą valdantys šalies II pakopos pensijų fondai į vietos investicijas yra nukreipę apie 875 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo paskirstyta ir finansų rinkoje periodiškai besiskolinančios valstybės reikmėms, ir įvairių verslų plėtrai, rodo naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika.

LIPFA duomenimis, atskirų pensijų valdymo įmonių investicijos Lietuvoje varijuoja nuo apytiksliai 5 proc. iki 15 procentų.

„Pensijų fondų investicijos smarkiai prisideda prie vietos kapitalo plėtros, tą pažymi ir tarptautiniai finansų rinkų ekspertai. Uždirbant grąžą būsimiems pensininkams vietinės investicijos atlieka ir kitą svarbų vaidmenį – padeda vietiniam verslui išplėsti savo ekonominį potencialą pritraukiant papildomų lėšų. Būdami atsakingi už savo pensijai kaupiančių šalies dirbančiųjų turto vertės didinimą ir parinkdami investavimo pozicijas, nemažai dėmesio skiriame lokalioms galimybėms. Tai mūsų namų rinka, kurią gerai pažįstame ir kurios privalumus, neabejoju, galime geriausiai išnaudoti“, – sako asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Rugsėjo 30 dieną penkios II pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės iš viso valdė apie 5,37 mlrd. eurų vertės turto.

Vyriausybės vertybiniai popieriai – pensijų fondų taikiklyje

Pasak T. Gudaičio, remdamiesi geriausia praktika ir vadovaudamiesi klientų interesais, pensijų fondų valdytojai investicijas diversifikuoja ir geografiškai, ir pagal turto klases. Svarbioms reikmėms besiskolinančių vyriausybių vertybiniai popieriai svarbūs balansuojant rizikingas, dinamiškiau į finansų rinkų pokyčius reaguojančias akcijas.

„Pernai tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ priėmė istorinį sprendimą padidinti šaliai suteiktą ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+ su stabilia perspektyva. Tai istoriškai pats aukščiausias įvertinimas, reiškiantis tai, kad užsienio ekspertai išties gerai vertina mūsų šalies finansinę drausmę bei ekonomikos sveikatą. Net drąsiausiai investuojančiuose II pakopos pensijų fonduose rasime mažą dalelę tokių konservatyvių investicijų, kaip Vyriausybių obligacijos. Investuojame į Lietuvos leidžiamas obligacijas, nes pasitikime jomis“, – teigia T. Gudaitis.

Pačiuose konservatyviausiuose turto išsaugojimo ir 61-67 metų amžiaus grupės turtą valdančiuose II pakopos fonduose rugsėjo gale buvo sukaupta apie 340,5 mln. eurų turto. Tuo tarpu link pensinio amžiaus artėjanti pensijų fondų dalyvių grupė pagal jai priklausantį turtą yra viena didžiausių: 1,005 mlrd. eurų.

LIPFA duomenimis, II pakopos pensijų fondai aktyviai dalyvauja šalies Vyriausybės obligacijų pirkime, o kai kuriose fondų valdymo įmonėse tarp lietuviškų investicijų dominuoja būtent šie vertybiniai popieriai. Vis dėlto, pensijų fondų indėlis reikšmingas ir šalies verslams.

Pensijų lėšos pasiekia įmonių obligacijas, akcijas ir NT

Tarp II pakopos pensijų fondų investicijų – šalies įmonių akcijos, obligacijos, į paklausius nekilnojamojo turto (NT) projektus investuojantys fondai bei privataus kapitalo ir į startuolius investuojantys fondai.

„Savarankiškas kaupimas pensijai reiškia ir didesnį lėšų srautą į vietos finansų  rinką. Šį teigiamą pašalinį efektą jaučia šalys, kurios šalia valstybinio socialinio draudimo sistemos plėtoja ir palaiko papildomus gyventojų finansinių rezervų kaupimo įrankius. Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos, iš viso daugiau kaip 700 mln. eurų, nukreiptos į mūsų šalies verslus ir padeda jiems augti, stiprinti konkurencingumą bei pozicijas rinkoje“, – sako asociacijos vadovas.

Jo teigimu, fondai nuolat dairosi patrauklių, strategijas atitinkančių investicijų namų rinkoje bei užsienyje, didindami pridėtinę vertę fondų dalyviams.

„Investicijoms į vietinę finansų rinką, kuri šiandien yra mažiau likvidi, palyginti su išsivysčiusių šalių finansų rinkomis, valstybės politika ir požiūris į ilgalaikį gyventojų lėšų kaupimą yra be galo svarbi. Kalbame ne tik apie pensijų santaupas, bet ir vietinę rinką gaivinantį šimtamilijoninį investicijų srautą. Štai kodėl svarbu užtikrinti, jog išliktų motyvacija kaupti lėšas II ir III pensijų pakopoje. Estijoje leidus atsiimti sukauptus pinigus trumpu laikotarpiu dalis gyventojų plūstelėjo į Talino vertybinių popierių biržą, bet ilguoju laikotarpiu instituciniams investuotojams tokios „seklios“ vietinės rinkos kaip tik tampa mažiau įdomios, nes ne tik sudėtinga generuoti apčiuopiamą lėšų srautą investavimui, bet ir išauga rizika dėl teisinio stabilumo“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, auga ir žaliosios ekonomikos svarba – valstybė tyrėtų aktyviau išnaudoti potencialą šioje srityje. Siekiant užpildyti rinkos spragas, reikėtų siūlyti daugiau finansinių priemonių ir tarptautiniams, ir vietos instituciniams investuotojams.

„Investicijos į  tvarią veiklą vykdančius verslus ir projektus gali ne tik generuoti grąžą pensijų fondų dalyviams, bet ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos perėjimo prie labiau aplinkai draugiškos ekonomikos“, – pabrėžia LIPFA vadovas.

LIPFA duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo +13,1 proc., vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė +1,4 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.