V. Rūkas: silpnesnėmis laikomos šalių pensijų sistemos turi ryškų…

Konstituciniam Teismui gana aiškiai apibrėžus, kokiais atvejais būtų galima leisti pasitraukti iš II pensijų pakopos, kaip ir kasmet savo dėmesio porcijos laukia dar vienas aistras keliantis kaupimo pensijai aspektas. Iki birželio pradžios kaupti savo būsimai pensijai II pensijų pakopoje įtraukiami nauji darbo rinkos dalyviai, todėl automatinio įtraukimo tikslingumo klausimas iškeliamas kasmet.

Nobelio premija ir už automatinio įtraukimo idėją

Automatinio įtraukimo metodas nėra išgalvotas Lietuvoje. Jo ištakos siekia šių metų kovą pasaulį palikusį Daniel Kahneman, praturtinusį žiniomis apie neracionalią žmogaus elgseną bei sprendimų priėmimus, 2002 m. įvertintą Nobelio premija. D. Kahneman veiklos bendramintis, taipogi 2017 m. Nobelio premijos laureatas Richard H. Thaler tęsė žmogaus elgsenos pažinimą link „stumtelėjimo“ (angl. nudge) teorijos populiarumo. Teorija, lengvai įdiegiama praktikoje, rodo, kaip galima nesudėtingai pakreipti visuomenės elgesį norima pozityvia linkme vien pritaikius automatinę opciją, nors ir paliekant galimybę rinktis (pvz. iš pradžių siūlyti kavą daugkartiniame puodelyje užuot iš karto įpylus į vienkartinį).

Šių mokslo žmonių tyrimų dėka stumtelėjimo metodo variantą – automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą – kartu su Lietuva yra pasirinkusios šešios EBPO narės, tarp jų ir Didžioji Britanija bei Naujoji Zelandija. Automatinis įtraukimas yra patogus politikams, kurie supranta kaupimo pensijai būtinybę, bet neturi galutinio ryžto kaupimo padaryti privalomu. Ar to pakanka? O kokios gi yra geriausios pensijų sistemos pasaulyje?

Koks 1 bruožas vienija geriausias pensijų sistemas pasaulyje?

Pensijų sistemas reitinguojanti pasaulinė konsultacijų įmonė „Mercer“ sudarytame indekse „Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023” į pirmąjį geriausių pensijų sistemų vienuoliktuką pateko 10 EBPO narių (eilės tvarka): Nyderlandai, Islandija, Danija, Izraelis, Australija, Suomija, Singapūras (ne EBPO narė), Norvegija, Švedija, Didžioji Britanija. Vienuoliktoji liko Šveicarija.

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas. Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo  vidaus produkto (BVP). Jei Lietuva pasiektų tokią pačią kaupimo brandą, pensijų fondų dalyviai vidutiniškai būtų sukaupę po 51 tūkst. eurų. Toks pasiekimas neatsirado nei per naktį, nei be pastangų – valstybėse lyderėse pensijų kaupimui skiriama daugiau nei 5 proc. BVP, Lietuvoje – 1 proc.

Prasčiausios„Mercer“ indekse esančios senosios ES valstybės – Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, o jei būtų įvertinta, ten be dvejonių patektų ir Graikija. Kodėl šių šalių sistemos vertinamos prastai? Kaupimas pensijai čia nėra nei privalomas, nei taikomas autoįtraukimas, todėl vidutiniškai jose papildomai kaupia tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Vaizdžiau būtų pasakyti – trys ketvirtadaliai nekaupia. Kadangi dirbantieji sau pensijos nesusikaupė, tenka kliautis valstybės reguliuojamu perskirstymu, o tiksliau susimokėti dirbantiesiems per mokesčius. EBPO duomenimis, šios valstybės viešųjų pinigų pensijoms išleidžia 14 proc. savo BVP. Tokia suma yra dvigubai didesnė nei lyderių dešimtuko.

Kadangi pensininkų išlaikymas tenka valstybei, todėl atsiranda ir papildomų problemų: didesnius mokesčius turi mokėti dirbantieji, sunkiau pritraukti naujų investicijų. Galiausiai valstybėms tenka skolintis išmokoms – vidutinė atsiliekančiųjų penktetuko valstybių skola sudaro apie 130 proc. BVP. Tokia skola kelia pagrįstų dvejonių dėl gebėjimo tęsti socialinį aprūpinimą esamame lygyje, kai demografijos rodikliai toliau prastėja.

„Todėl reitinguojant pasaulio šalių pensijų sistemas ir atsiranda paradoksalių situacijų, kada Austriją matome visai šalia Indonezijos, o Italija kažkodėl yra greta Malaizijos. Nes sistemos tvarumui bei efektyvumui nepadeda tai, kad kaupimas pensijai nėra nei privalomas, nei dirbantieji automatiškai įtraukiami, o tuo tarpu patys piliečiai aktyviai naudojasi teise nekaupti“, – pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.

Kodėl latviai ateityje tikėtina bus dvigubai turtingesni už mus?

Anot jo, net palyginti su kaimynine Latvija, Lietuvoje dirbantieji turi daugiau teisių nedalyvauti kaupime, tačiau Latvijoje jau turima dvigubai daugiau sukaupto turto. Latvijoje II ir III pakopos pensijų fondų turtas siekia 19,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. BVP.

„Ir laikui bėgant šis skirtumas tik didės, nes Latvijoje kaupia 100 proc. dirbančiųjų, į pensijų fondus kasmet pervedama suma siekia beveik 2 proc. BVP arba dvigubai daugiau nei Lietuvoje, kaip ir negirdėti reikalavimų atlaisvinti sukauptą turtą anksčiau nei sukakus pensiniam amžiui“, – teigia jis.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie – stringančiose. Viskas mūsų rankose, kurių valstybių pavyzdžiu seksime: trumparegiška nauda ar toliaregiškais sprendimais bus grįstas kelias į didesnę pensiją ateityje.

Antra pensijų pakopa šiemet paaugo 7 proc., būsimų Lietuvos…

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo palankus Lietuvos gyventojams, kaupiantiems savo pensijai. Vidutinė svertinė jų investicijų grąža II pakopoje sausį-kovą sudarė +7 proc., o turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų. Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda kovo pabaigoje buvo 2,8 mlrd. eurų, arba 36 proc. būsimųjų pensininkų II pakopoje sukaupto turto, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.

Kelis kartus mažesnė III pakopa pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 6,7 proc. iki 324,8 mln. eurų.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad savo pensijai kaupiančių šalies gyventojų turto vertės augimas atspindi kryptingą jų pagrindinio tikslo siekimą.

„Finansų rinkos ir atskirų turto klasių vertės augimas suteikė galimybę Lietuvos kaupiantiesiems didinti savo turto vertę ir 2024 m. pradžioje. Pensijų santaupų augimas išlaiko teigiamą kryptį ir prisideda prie būsimų senatvės pensijų auginimo“, – konstatuoja T. Gudaitis.

II pakopą šiemet „vežė“ jaunimas

Gyvenimo ciklo fondų principu veikiančią II pakopą šiemet į viršų labiausiai timptelėjo drąsiausiai investuojantys jauniausių pakopos dalyvių fondai.

22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +9,0 proc. svertinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +8,6 proc., 36-42 metų klientams skirti II pakopos pensijų fondai sausį-kovą uždirbo +8,6 proc., nuo pastarųjų tik nežymiai atsiliko 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža, kuri pirmąjį ketvirtį sudarė +8,5 proc.

Vyresnių II pakopos dalyvių, kuriems iki pensijos lieka mažiau laiko ir jų santaupos investuojamos konservatyviau, siekiant išsaugoti jų sukurtą vertę, fondų grupė šiemet uždirbo kukliau.

T. Gudaičio teigimu, taip nutinka, nes su amžiumi investicijose akcijas ima keisti kuklesnius uždarbius suteikiančios, bet stabilesnės finansų priemonės.

„Taip ir sumanyta, kad su amžiumi svyravimų būtų vis mažiau, o link pensinio amžiaus vis labiau artėjančių II pakopos dalyvių santaupas kuo mažiau veiktų pokyčiai rinkoje. Pensijai kaupiame ne vieną dešimtmetį ir jaunesnio amžiaus kaupiantieji dar turės laiko atstatyti savo turtą, jei jo vertė kažkuriuo momentu sumažės. Tuo tarpu vyresniems stiprūs bangavimai yra mažiausiai reikalingi, mums svarbu jiems suteikti kuo didesnį stabilumą“, – sako LIPFA vadovas.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža šiemet sudarė +6,5 proc., 57-63 metų amžiaus kaupiantieji uždirbo +3,8 proc. svertinę grąžą. Pliusą fiksavo ir pačių vyriausių (64-70 metų) II pakopos pensijų fondų grąža, kuri sudarė +2,0 proc.

Netoli 2 proc. laikėsi ir turto išsaugojimo fondų pirmojo ketvirčio rezultatas, kuris buvo +1,8 proc.

III pakopoje sukauptas gyventojų turtas nuosaikiai augo

III pensijų pakopą sudaro trys fondų grupės, sudarytos ne pagal dalyvių amžių, o pagal investavimo strategijų pobūdį. Jos investavimo rezultatai šiemet pirmąjį ketvirtį pasiskirstė panašiai, kaip ir II pakopoje: rizikingiausios investicijos atnešė didžiausią grąžą.

LIPFA skaičiavimais, didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grupės vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą buvo didžiausia ir sudarė +8,5 proc. Mišraus investavimo III pakopos fondai dalyviams uždirbo +4,8 proc. investavimo prieaugį. Savo ruožtu mažesnės rizikos fondų grąžos svertinis vidurkis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo +1,2 proc.

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad III pensijų pakopoje daugiausiai turto valdo būtent drąsiausiai investuojantys fondai.

II pakopa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, ji yra glaudžiai integruota su valstybine socialinio draudimo sistema: kaupimą joje skatina valstybė, įmokos yra reguliarios ir pervedamos į pensijų turto valdymo fondą kiekvieną mėnesį, jei pakopos dalyvis gauna darbo pajamas. III pakopa yra skirta papildomam savarankiškam kaupimui pensijai, ją pasirinkęs gyventojas ar jo darbdavys įmokas gali pervesti pasirinktu periodiškumu, rinktis jų dydį.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	1,79%	8,67%
GCF gimusiems 1954-1960	2,06%	10,99%
GCF gimusiems 1961-1967	3,79%	34,84%
GCF gimusiems 1968-1974	6,47%	64,75%
GCF gimusiems 1975-1981	8,49%	76,52%
GCF gimusiems 1982-1988	8,58%	75,61%
GCF gimusiems 1989-1995	8,61%	75,09%
GCF gimusiems 1996-2002	9,01%	72,75%
Bendras svertinis vidurkis	6,98%	63,82%

 

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	8,46%
Mišraus investavimo P3P fondai	4,82%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,15%
Bendras svertinis vidurkis	6,67%%

 

 

Beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad anksti taupyti…

Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, per vienerius metus taip mąstančių respondentų padaugėjo 8 procentiniais punktais (2023 m. taip manė  61 proc. analogiškos apklausos dalyvių).

Gyventojų apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad per pastaruosius dvejus metus gyventojų finansinį elgesį ryškiausiai paveikė ekonominių aplinkybių visuma.

„Galima sakyti ir taip, kad nemažai daliai visuomenės tai buvo savotiškas pensijos testas. Jis parodė, kaip greitai gali komplikuotis gyvenimas, kuomet pajamos nepaveja išlaidų. 2022 metais dėl rekordinio dydžio infliacijos brango ir energetiniai ištekliai, ir maistas, ir kitos prekės bei paslaugos. Tuo tarpu pernai besitęsęs palūkanų didinimas skaudžiausiai palietė ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turinčius asmenis, o dažniausiai tai yra darbo rinkoje aktyviausi žmonės, gaunantys reguliarias pajamas. Kaip rezultatą turime pagerėjusį suvokimą, kad pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau“,  – sako jis.

Visišką pritarimą tokiam pasirinkimui išreiškė 30 proc. apklausos dalyvių, dažniausiai taip galvojo aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Dar 39 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jie greičiau sutinka su tokia būtinybe.

Priešingos nuomonės besilaikančiųjų šalyje yra vos penktadalis, arba 19 proc. Iš jų 10 proc. greičiau nesutinka pensijai taupyti anksčiau, o 9 proc. – visiškai nesutinka.

Iš viso apytiksliai dešimtadalis (12 proc.) respondentų negalėjo tiksliau suformuluoti savo nuomonės klausimu, ar pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau.

Ir toliau kas antras (2024 metais tokių yra 53 proc.) Lietuvos gyventojas sako kaupiantis savo pensijai II pakopoje. Savo ruožtu tik tarp darbingo amžiaus 18-64 metų respondentų tokių buvo 60 proc.

Į klausimą apie paprastumą kaupti pensijai II pakopoje teigiamai atsakė 64 proc. pakopos dalyvių. Tarp jų 21 proc. visiškai sutiko su kaupimo šioje pakopoje paprastumu, 43 proc. – greičiau sutiko.

Skeptiškai pasisakė 28 proc. kaupiančiųjų: 16 proc. greičiau nesutiko su paprasčiausiu būdu kaupti pensijai, o 12 proc. – visiškai nesutiko. Likusieji 8 proc. II pakopą atsisakė vertinti.

„Bendrai vertinant šalies gyventojų požiūris į būtinybę ruoštis svarbiam savo gyvenimo etapui sušvelnėjo. Jeigu kyla išlaidos gyvenimui ir tai priklauso nuo išorinių aplinkybių, kurių mes negalime nei paveikti, nei pakeisti, paprastai sunku rasti greitą sprendimą, kaip padidinti pajamas. Tikiuosi, kad daugiau dirbančiųjų priims sprendimą pradėti taupyti savo pensijai ilgai nelaukdami“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ 1017 gyventojų apklausė šiemet vasario 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus respondentai.

LIPFA pozicija dėl Konstitucinio Teismo sprendimo

Gerbiame šiandien paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą. Su jo išsakytais argumentais bei išaiškinimais, kurie toliau formuos pensijų kaupimo teisinį lauką Lietuvoje, būtinai susipažinsime išsamiai, kai tik jie bus paskelbti viešai visa apimtimi.

Kiek galime spręsti pagal Konstitucinio Teismo žodžiu išsakytus argumentus, realizuojant pensijų kaupimo dalyvio teisę į disponavimą savo turtu, pagrindinis tikslas – kaupimo sistemos nuoseklumas bei stabilumas – turėtų būti išlaikomas ir toliau. Tai reiškia, kad pensijai sukauptą turtą kitais tikslais turėtų būti galima naudoti tik susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai. Svarbu išsianalizuoti gerąsias kitų pažangių šalių praktikas, aiškiai nusistatyti išskirtines svarbias priežastis. Kaip tai ateityje atsispindės teisės aktuose ir koks bus surastas šio privataus pensijų turto panaudojimo balansas, priklausys nuo įstatymų leidžiamosios valdžios apsisprendimo.

Pritariame Konstituciniam Teismui, kad įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai dėl naujų gyvenimo aplinkybių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Ypač pozityviai vertiname tai, kad patikslinus kaupimo sąlygas ir aiškias galimo pasitraukimo taisykles, II pensijų pakopos sistema taps dar patrauklesnė kaupiantiesiems.

Bendrai vertinant, Lietuvoje II pakopos pensijų sistema yra efektyvi, veikia sklandžiai ir atitinka tvarios bei pažangios pensijų sistemos principus. Ypatingai svarbu, kad tinkamai saugomi kaupiančiųjų interesai, kadangi II pakopos efektyvumas neatsiejamas nuo masiškumo principo.

Pensijų fondų rezultatai 2023 metais: +14,2 proc. išaugusi II…

2023-ieji investuotojams, tarp kurių yra daugiau nei 1.4 mln. pensijai kaupiančių Lietuvos dirbančiųjų, leido padidinti kaupiančiųjų turto vertę. Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Lietuvos III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +12,5 proc. svertinę investicinę grąžą, jų valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Realybė nurungė baimes

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį. Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas.

„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža – arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, – sako LIPFA vadovas.

T. Gudaitis pažymi, kad optimizmo finansų rinkoje netrūksta ir žvelgiant į šiuos metus, ypač dėl sėkmingai suvaldytos infliacijos ir prognozuojamo centrinių bankų palūkanų karpymo.

„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių. Ilgalaikė užsienio praktika rodo, kad nuolat reguliariai investuojamos lėšos stabiliai auga ir trumpalaikiai neigiami rinkų svyravimai kaupiantiesiems nesutrukdo pasiekti turto augimo tikslų“, – teigia jis.

Akcijų ralis: +16% grąža

Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. indėlių) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos.

Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.

Gyvenimo ciklo fondų penkmetis

Prieš 5 metus II pakopoje įdiegta gyvenimo ciklo fondų koncepcija kaupiančiuosius perskirstė į jų amžiui tinkamiausius pensijų fondus, kuriuose investavimo strategija pritaikoma pagal kaupiančiojo amžių.

Praėjus 5 metams nuo šių fondų veiklos pradžios galima teigi, kad jų įsteigimas ir pasirinkta investavimo strategija pasiteisino su kaupu. Gyventojams, kuriems iki pensijos amžiaus liko apie 17-20 ir jaunesniems, jų svertinės investicinės grąžos per pastarąjį penkmetį pasiekusios 60 proc. ribą ir svyruoja tarp 59,2-62,9 proc.

Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju – paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų.  

III pakopos grąžos

III pakopos pensijų fondų grąža 2023 metais buvo dviženklė, išskyrus mažesnės rizikos, konservatyviau investuojančius fondus.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondų grupės vidutinė svertinė praėjusių metų grąža buvo +6,9 proc.

„Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių – reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis. Visa tai prisideda prie didesnių būsimųjų pensininkų pajamų ateityje. Kadangi šiais metais matysime ne vieną rinkimų kampaniją, norėtųsi palinkėti išsaugoti šią papildomų pensijos pakopų sistemą, kuri neturi kitų alternatyvų šalyje kaip papildomų pajamų šaltinis pensijoje“,  – sako LIPFA vadovas.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	16,3%	59,2%
Pensija 1989-1995	16,1%	61,6%
Pensija 1982-1988	15,9%	61,9%
Pensija 1975-1981	15,9%	62,9%
Pensija 1968-1974	14,1%	54,9%
Pensija 1961-1967	10,6%	29,9%
Pensija 1954-1960	7,6%	8,7%
Turto išsaugojimo fondas	7,4%	6,8%
Bendras svertinis vidurkis	14,2%	52.5%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	14,5%
Mišraus investavimo P3P fondai	10,5%
Mažesnės rizikos P3P fondai	6,9%
Bendras svertinis vidurkis	12,5%

 

T. Gudaitis: pusė kaupiančiųjų pensijai nori ne tik didesnės…

Dažnos pensijos kaupimo sistemos pertvarkos išvargino Lietuvos gyventojus, kurie kaupia papildomas lėšas savo ateities pensijai. Prieš kitąmet suplanuotus trejus rinkimus į aukščiausias valdžios institucijas, kas antras jų tvirtina, kad kaupti nutarė dėl didesnės pensijos ir tiesiog norėtų stabilumo. Tačiau politikai nevengia populistinių siūlymų pensijų kaupimo sąskaitas paversti savotiškais „pensijomatais“, kurie leistų greitai išsigryninti ir išleisti pensijai kauptas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje kaupiančių pensijai apklausoje 52 proc. dalyvių pažymėjo, kad kaupti pasiryžo žinodami, kad ateityje dėl to gaus didesnę pensiją.

Paklausti, kas padėtų iš esmės pagerinti sistemos patrauklumą, 53 proc. pažymėjo, kad jos stabilumas, o 52 proc. paprastos ir finansiškai patrauklesnės pinigų naudojimo schemos pensijoje.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, jog stabilumo siekis reiškia norą laikytis kontrakto sąlygų, o jos per 19-a II pakopos gyvavimo metų keitėsi bent 10 kartų.

„Dėl įvairių priežasčių kaupimo dydis II pakopoje skirtingu laiku varijavo valstybės skatinimo sąlygos, santaupų išmokų schema. Nors pokyčių dažnu atveju būdavo imamasi tarsi ir iš geriausių sumetimų, tačiau kas antras kaupiantysis norėtų, kad su juo sudaryto „kontrakto“ būtų laikomasi. Vien į gyventojo asmeninę pensijų kaupimo sutartį (sąskaitą) pervedamos dalies dydis gali reikšmingai pakeisti kaupimo spartą ir galiausiai lemti, ar gyventojas bus patenkintas savo santaupų pensijai dydžiu, ar vis dėlto ne“, – pastebi jis.

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: II pensijų pakopa yra glaudžiai susijusi su valstybine socialinio draudimo sistema, o kaupiančiuosius finansiškai skatina valstybė, todėl rinkimų sezono metu politikai tikisi politinių dividendų siekdami kaupimą eilinį kartą patobulinti – net pasitelkdami bankomatų atitikmens „pensijomatų“ idėją ir leidžiant pensijai kauptus pinigus pasiimti bet kada.

„Kviesčiau neužmiršti, kad kaip ir bet kuriuo kitu atveju, šią finansinę paslaugą pasirenkame įvertinę jos potencialą pasiekti turimų tikslų. Kuo sistema bus stabilesnė, aiškesnė ir paprastesnė, tuo ji bus patrauklesnė mūsų šalies dirbantiesiems“, – teigia T. Gudaitis.

Apklausos metu taip pat buvo užduotas klausimas, kaip kaupiantieji bendrai vertina siūlymus keisti pensijų kaupimo sistemą, tačiau nedetalizuojant ir nepateikiant dažniausiai išsakomų politikų idėjų.

44 proc. galimus pokyčius įvertino nepalankiai. Iš jų 21 proc. pastebėjo, kad valstybė turėtų išlaikyti tokias kaupimo sąlygas, kokios buvo žadėtos, dar 19 proc. teigė, jog norėtų, kad sistema būtų stabili. Tuo tarpu palankiai į tokią galimybę žiūrėjo 38 proc. kaupiančiųjų, kadangi 23 proc. atrodo, jog sistema nėra patraukli kaupiančiajam, dar 15 proc. stokoja laisvės.

Negana to, beveik kas antras (46 proc.) kaupiantysis nesutiktų nei „Sodros“, nei pensijų fonde turimomis lėšomis finansuoti savo dabartinių poreikių, nors kas ketvirtas (25 proc.) taip pasielgti būtų visai nieko prieš.

Anot T. Gudaičio, pensijų fonduose savotiškus grynųjų pinigų „pensijomatus“ dažniausiai mato pati jauniausia kaupiančiųjų grupė, kuri neretu atveju iš savo sąskaitos dėl trumpo kaupimo teoriškai galėtų išsigryninti kelis šimtus eurų.

„Kas antras II pakopoje kaupiantis žmogus supranta, jog nebūtų teisinga dabarties poreikius finansuoti ateities lėšomis, atitinkamai pusė laikosi pozicijos, jog geriausiai dirba investuojamos lėšos. Tačiau antra tiek atsiėmę pinigus juos išleistų, tiesiog laikytų arba tam net neturi aiškaus plano. Kviesčiau neužmiršti paprasto fakto, kad pensininkai bene dažniausiai patenka į skurdo zoną, o tai, kas bus sukaupta gyventojų asmeninėse pensijų sąskaitose, galiausiai apsimokės pačiai valstybei“, – sako asociacijos vadovas.

Išsamiai II pakopoje kaupiančiųjų apklausos rezultatai buvo pristatyti nuotolinėje spaudos konferencijoje 2023 m. gruodžio 11 dieną.

„Spinter tyrimai“ rugsėjo 18-26 dienomis iš 1013 respondentų (18-75 metų) atrinko 562-u II pakopoje kaupiančius asmenis ir juos apklausė.

T. Gudaitis: kaip nupirkti milijoną rinkėjų už jų pačių…

Gerovės valstybė, mokesčiai ir pajamų didinimas, socialinė rūpyba ir pensijos, investicijos į kelius, švietimas bei sveikatos apsauga. Ant šių banginių laikosi iš esmės visos politikų rinkiminės kampanijos. Kadangi kitąmet Lietuvoje numatomi net treji rinkimai, šalies rinkėjui po truputį praveriamos ir trigubo dydžio pažadų parduotuvės durys. O už jų – nauji būdai, kaip visiškai legaliai „nusipirkti“ daugiau kaip milijoną rinkėjų už jų pačių pinigus.

Objektas – 6,6 mlrd. eurų vertės santaupos II pakopos pensijų fonduose, iš kurių apie 1,65 mlrd. eurų,  kaip jau buvo siūlyta kai kuriuose projektuose, galbūt būtų galima leisti išsigryninti. Ši 25 proc. pensijų santaupų dalis yra išties didelė. Labai grubiai vertinant, ji atitinka vieno mėnesio valstybės biudžeto pajamas, iš kurių nacionaliniu mastu finansuojami būtiniausi mūsų visų poreikiai ir paslaugos.

Kadangi poreikių apimtys nemažėja, valstybė vis atidžiau vertina naujų mokesčių, tarp kurių ir nekilnojamojo turto mokestis, įvedimą. Tokioje situacijoje 1 milijoną viršijančių II pensijų pakopos dalyvių bei tuo pačiu rinkėjų „savęs finansavimas“ atrodo puiki išeitis. Ar taip ir įvyks – pažiūrėsime, bet prieš judinant šias santaupas vertėtų įvertinti, kokius padarinius gali lemti toks sprendimas.

Pinigai brangūs, kodėl nepaėmus nieko nekainuojančių?

Analizuodami savo šalies politikų rinkimų pažadus ekonomistai užsienyje laikosi pozicijos juos būtinai vertinti makroekonominiame kontekste. Šiuo metu kontekstas yra įkaitęs, o pinigus centriniai bankai brangina keldami palūkanas ne tiesiog šiaip, o stengdamiesi numaldyti įsišėlusią infliaciją, kuri smarkiai padidina išlaidas visų ir viskam: nuo maisto prekių iki – sąrašas begalinis.

Kodėl ekonomiką vėsinti turėtų tik turintieji būsto paskolas? O taip iš esmės ir atsitiktų, į rinką įmetus vieno mėnesio valstybės biudžeto pajamų apimtį. Kaip parodė Estijos situacija, gyventojai tokius staiga atsilaisvinusius savo pensijų pinigus paprasčiausiai suvartojo, tuo iš esmės dar labiau įkaitindami šalies ekonomiką ir, kaip be to, iš savęs atimdami didesnių pajamų senatvėje galimybę.

Ar panašus sprendimas Lietuvoje pasitarnautų gerovei valstybėje? Drįsčiau tuo abejoti.

Geriausias rinkėjas yra pažeidžiamas rinkėjas

Pensijos amžių pasiekę gyventojai per rinkimus tampa viena svarbiausių rinkėjų grupių ir tam yra ne viena priežastis. Pirma, tai yra skaitlinga grupė. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį senatvės pensiją šalyje gavo 617,7 tūkst. gyventojų ir palyginti su visais 2,87 mln. šalyje liepos mėnesį registruotais visų amžiaus grupių gyventojais, jie sudarė 21,5 proc. visuomenės dalį.

Antra – tai didelio finansinio jautrumo rinkėjai. Jų pajamos nėra didelės, jie iš esmės priklausomi nuo to, kokio dydžio pensijas išmoka valstybė, neretai neturi papildomų pajamų ir ypač rizikuoja patekti į skurdo zoną.

Tikriausiai nedaug kas pamena tuos laikus, kai įtampa dėl pensijų buvo didelė kiekvieną mėnesį, o žinutės apie pensijų išmokėjimą skelbiamos reguliariai, nes „Sodra“ nesurinkdavo biudžeto, lėšų nuolat trūko, o pensijų dydis buvo nustatomas priklausomai nuo politikos sezono laiko ir būtinybės „motyvuoti“ pensininkus.

Deja, pravalgę ateičiai taupomas lėšas rizikuojame grįžti arčiau situacijos, kurioje pensininkai su ribotomis pajamomis bus labiau pažeidžiami nei galėtų ir būtų mažiau atsparūs manipuliacijoms rinkimų laikotarpiu. Bet gal tokie rinkėjai ir yra tikslas ilgalaikėje perspektyvoje?

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi?

Paradoksalu, bet pensijų fondus kaip rinkėjų prielankumo įrankį mūsų šalyje sugebėjo atrasti kardinaliai priešingų pažiūrų politikai. Tad 6,6 mlrd. eurų pasiekę dirbančiųjų santaupos senatvei tapo ir džiaugsmu dėl didėjančio jų finansinio pajėgumo, ir iššūkiu, nes šie pinigai yra masalas rinkimams.

Kairieji nori riboti privačią iniciatyvą, rūpestį pensininkais perkelti valstybei ir galiausiai nusikratyti šio neva turtingųjų ar neva tik elitui skirto lėšų senatvei taupymo būdo, kuriame dalyvauja  1,4 mln. eilinių Lietuvos dirbančiųjų.

Liberalūs politikai gali likti nuoširdžiai ištikimi sau ir akcentuoti piliečio teisę turėti galimybę savo nuožiūra disponuoti savo pinigais, net jei jų paskirtis yra tikslinė, o naudojimo startui yra numatytas atidėjimas iki sukaks pensijos amžius.

Kyla klausimas, ar po politiniais lozungais galiausiai nepasislėps tai, ką stengiamės pasiekti: kaupiant pensiją antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kartu su pirmąja („Sodra“) turėsime didesnes pajamas pensijoje, mažesnę skurdo riziką, apsidraudimą nuo pasekmių, kurias sukels tai, jog dirbančiųjų ir pensininkų santykis natūraliai keisis pastarųjų nenaudai.

Kaupiantieji savo pensijų santaupas fonduose šiemet padidino daugiau kaip…

Lietuvos pensijų fondų valdomo turto grąža šiemet per tris ketvirčius augo kartu su finansų rinka ir perkopė 8 proc. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį šalies II pensijų pakopos vidutinė svertinė grąža sudarė +8,3 proc., o valdomo turto vertė pasiekė 6,6 mlrd. eurų.

Individualiai pasirenkamo įnašo dydžio bei jų pervedimo reguliarumo III pakopa šiemet irgi augo, jos vidutinė svertinė grąža per tris ketvirčius sudarė +6,81 proc., o valdomo turto vertė pasiekė 265 mln. eurų. Iš viso II ir III pakopos pensijų fonduose esantis būsimųjų pensininkų turtas sudaro beveik 6,9 mlrd. eurų.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šiemet šalies pensijų fondai išlaiko teigiamą grąžą.

„Nors pasaulio ekonomika išgyvena pakankamai komplikuotą laikotarpį, tačiau akivaizdu, kad finansų rinkos prisitaikė prie iššūkių ir surado galimybių augti toliau. Šie metai užtikrina mūsų šalies pensijų fondų valdomo turto, kuris svarbus kaupiančiųjų pensijai ateičiai, nuoseklų augimą. Galima atsargiai prognozuoti, kad 2023 metus, tikėtina, pavyks užbaigti su pliuso ženklu, jei tik neįvyks neprognozuotų, ekonominę situaciją galinčių iš esmės pakeisti įvykių“, – teigia asociacijos vadovas.

Daugiausiai uždirbo „jaunimo“ fondai

Šiemet akcijų kilimą geriausiai pagavo jauniausiems šalies gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose šios turto klasės yra daugiausiai.

Drąsiausiai investuojančių 21-27 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet siekė +9,86 proc. ir buvo aukščiausia tarp visų šios pakopos fondų amžiaus grupių. Panašų rezultatą demonstravo 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų (+9,81 proc.) ir 35-41 metų amžiaus II pensijų pakopos klientų (+9,77 proc.) investicijos.

Netoli 10 proc. grąžos žymos balansavo ir 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų pensijų fondų grupė, fiksavusi svertinę +9,73 proc. grąžą.

Kuklesnę grąžą pavyko pasiekti 49-55 metų amžiaus kaupiančiųjų turtą konservatyviau investuojantiems fondams, kurie šiemet uždirbo +8,18 proc.

Pasak T. Gudaičio, vyresnio amžiaus gyventojams skirtų pensijų fondų lėšos investuojamos gerokai konservatyviau, todėl jų grąža šiemet buvo santūresnė.

56-62 metų amžiaus kaupiantieji šiemet per tris ketvirčius skaičiuoja +5,4 proc. svertinę grąžą, ikipensinio ir jau pensinio 63-69 metų amžiaus II pensijų pakopos turtas šiemet uždirbo +3,13 proc. svertinę grąžą.

Na, o turto išsaugojimui skirtos II pensijų pakopos fondų grupė šiemet fiksavo +2,88 proc. grąžą.

III pakopos augimas

III pensijų pakopoje aukščiausias grąžas šiemet pademonstravo tie fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia. Jų vidutinė svertinė grąža sudarė +8,96 proc. Mišrių investicijų fondų grupės grąža buvo +4,55 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondai uždirbo +1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.

„Finansų rinkos reaguoja į vis dar prieštaringus signalus, atitinkamai dar neįgaudamos stabilios užtikrinto augimo krypties. Nors rinkos flagmanai gali pasižymėti įspūdingais rezultatais, tačiau nesibaigiantis ekonomikos vėsinimas keliamų palūkanų dušu malšina entuziazmą. Stengiamės daryti tai, ką geriausiai išmanome: rinkoje rasti perspektyvių vertybinių popierių, kurie didintų būsimų šalies pensininkų turtą“, – teigia LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Jo teigimu, šalies pensijų fondai užtikrina ir plačią investicijų geografiją, skirdami dėmesį tiek namų rinkai – Lietuvai ir Baltijos regionui, tiek užsienio teikiamoms galimybėms.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2023 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	2,88%	2,24%
GCF gimusiems 1954-1960	3,13%	4,26%
GCF gimusiems 1961-1967	5,4%	23,83%
GCF gimusiems 1968-1974	8,18%	46,88%
GCF gimusiems 1975-1981	9,73%	54,39%
GCF gimusiems 1982-1988	9,77%	53,54%
GCF gimusiems 1989-1995	9,81%	53,14%
GCF gimusiems 1996-2002	9,86%	50,97%
Bendras svertinis vidurkis	8,3%	44,56%

 

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2023 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	8,96%
Mišraus investavimo P3P fondai	4,55%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,92%
Bendras svertinis vidurkis	6,81%

Finansinis horoskopas Lietuvai: polinkis rizikuoti kriptovaliutomis išlieka, logiką nusveria…

Europos Sąjungos (ES) šalyse periodiškai matuojamo gyventojų finansinio raštingumo lygio tyrime Lietuva 2023 metais ypatingai neišsiskiria. Daugeliu aspektų laikomės arti bendro vidurkio ir, kas maloniai stebina, net ir pajamų netekimą reikšminga dalis visuomenės kurį laiką sugebėtų padengti santaupomis. Vis dėlto, jei Eurobarometro duomenys būtų horoskopas, jame rastume įdomių savo finansinio elgesio aspektų – nuo nepasitikėjimo savo srities žinovais iki polinkio rizikuoti kriptovaliutų loterijoje.

Šiandienos pragiedruliai

Pagaliau išgirdome patarimus turėti santaupų juodai dienai ir tai suteikia vilties, kad ilgalaikių finansinių poreikių planavimas prioritetų sąraše kils aukščiau. Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje iš viso 70 proc. (ES – 67 proc.) gyventojų mažiausiai nuo mėnesio iki pusmečio ir ilgiau išsilaikytų iš anksčiau susitaupytų lėšų.

Reikšminga visuomenės dalis vienokią ar kitokią finansinę pagalvę šiuo metu turi ir tai yra gera žinia. Kita vertus, nemažai tokių žmonių, kurie pakliūtų į nepavydėtiną situaciją, jei netektų pagrindinio pajamų šaltinio. Būtent jie yra didžiausios rizikos zonoje, kadangi nesugebėtų finansuoti ne tik pagrindinių savo ir savo šeimos poreikių, bet ir tikėtina, turimų finansinių ir kitų įsipareigojimų.

Mažiau nei mėnesiui santaupų užtektų 8 proc. gyventojų mūsų šalyje ir 9 proc. Europoje, bet atitinkamai 17 ir 16 proc. tam lėšų išvis neturi.

Pats geriau žinau. Ar tikrai?

Didžiausią nerimą keliančiu atradimu Eurobarometro tyrime tapo tai, kad bankų, finansų, investicijų ir draudimo specialistų patarimais iš esmės nebetikima. Jais pasitiki vos 4 proc. Lietuvos ir 6 proc. ES gyventojų, atitinkamai 30 ir 32 proc. pasitiki tik „šiek tiek“. Visi kiti abejoja, ar čia gautų geriausius kliento interesus atitinkantį patarimą.

Akivaizdu: pralaimime konkurenciją interneto patarėjams ir beveidžiams skambinėtojams telefonu. Tačiau nerimas dėl pajamų dydžio ar finansinės situacijos juk niekur nedingo, o siūlomi greito praturtėjimo receptai, deja, ir toliau randa savo auditoriją.

Lietuvoje kokį nors investicijų produktą tvirtina turintys 14 proc. gyventojų, kai europinis vidurkis siekia 24 proc. Iš kitos pusės, jei ES ypač rizikingomis ir smarkiai svyruojančiomis kriptoinvesticijomis užsiima 6 proc., tai mūsų šalyje – net 11 proc. apklaustųjų.

Būtų galima manyti, kad Lietuvoje jaučiamas apetitas rizikai, tačiau keliolika metų patys uždavę toną, kokios rizikos pensijų fonde norėtų kaupti lėšas senatvei, šalies gyventojai masiškai rinkosi atsargesnes strategijas, tiems patiems finansų konsultantams prieš tai išaiškinus visus rizikavimo pliusus ir minusus.

Saugok daiktus, pats – kaip nors

Eurobarometro duomenys atskleidžia dar vieną svarbų aspektą: esame susitelkę į esamąjį momentą ir linkę saugoti savo turtą labiau nei save. Gyvybės draudimą mūsų šalyje turi 34 proc., ES – 31 proc. tyrimo dalyvių. Atitinkamai turtą – nekilnojamąjį, automobilį – Lietuvoje draudžia 41 proc., Europos šalyse – 46 proc. gyventojų.

Įsigyjant būstą su paskola neįmanoma apsieiti ir be paties būsto, ir be perkančiojo gyvybės draudimo. Tačiau Lietuvoje būsto paskolas turi mažiau gyventojų (13 proc.), palyginti su ES (20 proc.), ir vis tiek turto draudimas (į kurį patenka ir automobilių draudimas) laimi prieš gyvybės draudimą. Vadinasi, turto apsauga mums svarbesnė nei rizikos sveikatai ar gyvybei.

Tolimu miražu laikoma ir pensija, kuriai Lietuvoje teigia kaupiantys 24 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ES – 22 proc., o užtikrintumo šiuo laukiančiu gyvenimo etapu neabejotinai trūksta. Komfortišku gyvenimu išėjus į pensiją šalyje tiki arba labiau tiki 31 proc., o ES – 42 proc. respondentų. Priešingoje pusėje yra po 66 ir 54 proc. gyventojų, kurie nemano, kad tapę pensininkais gerai gyvens.

Dar liūdnesnė situacija privačius pasiruošimo pensijai instrumentus iš esmės keitusioje ir gyventojų santaupas perskirsčiusioje Lenkijoje, kurioje pasitikėjimas pensija yra žemiausias visoje ES ir sudaro vos 20 proc.

Greitai nebus gerai

Gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Šioje srityje išties blizgame. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi puikiai įvaldę internetinę bankininkystę, mobilius mokėjimus ir kitas skaitmenines finansų paslaugas. Europos vidurkis gerokai kuklesnis ir sudaro tik 36 proc.

Deja, tačiau gyvenimą supaprastinančias ir palengvinančias technologijos įvaldo ir tie, kurie neprisiimdami atsakomybės siūlo ypač rizikingus ir lengvus greito praturtėjimo receptus, atsižvelgdami į didžiausią mūsų silpnybę: norą gyventi geriau, bet kartu ir neapsisunkinti to siekiant.

Jei bendruose finansiniuose statistinio Lietuvos gyventojo bruožuose atpažinote save ir manote, jog negaliu patarti taip, kaip būtų geriausia jums, siūlau vadovautis tuo, kas veikia visomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Pasitikėkite savo logika, nuoseklumu ir finansine disciplina. Ir, be abejo, susitikime po metų aptarti, kaip pasikeitė situacija.

Apklausa: nematomas milijonas kaupiančiųjų pensijai

Politikams žongliruojant idėjomis, kaip Lietuvoje būtų galima tobulinti kaupimo pensijai sistemą, paaiškėjo, kad keturi iš penkių šalies rinkėjų net neįsivaizduoja, kiek joje realiai dalyvauja žmonių. Nors papildomai savarankiškai savo būsimai pensijai kaupia 1,4 mln., arba beveik pusė Lietuvos gyventojų, teisingai šį skaičių galėjo įvardyti tik kas penktas šalies pilietis.

Reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, beveik kas antras apklausos dalyvis (45 proc.) apie papildomo kaupimo pensijai dalyvių skaičių nežinojo nieko, dar kas trečias (30 proc.) manė, kad kaupiančiųjų skaičius svyruoja apie 400 tūkstančių.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad teisingą atsakymą, jog II ir III pakopos fonduose dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, pasirinko vos 21 proc. apklausos dalyvių.

„Savarankiško kaupimo pensijai mastas visuomenės akyse yra nuvertintas, tarsi jis liestų iš esmės visus dirbančiuosius, arba beveik pusę Lietuvos, o tik nereikšmingą jos dalį. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, nes atskiras visuomenės narys tikrai ne kiekvienu atveju žino, kiek šalyje yra pacientų ar mokesčių mokėtojų, tačiau jei tokiam požiūriui pasiduos sprendimus priimantys politikai, mes ne artėsime prie visuomenės senėjimo problemos sprendimo, o kaip tik tolsime nuo jos“, – sako  jis.

Nežinojo, negalėjo pasakyti, arba neteisingus atsakymus rinkosi iš viso 79 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžiausia jų dalis, arba beveik kas antras net nerizikavo rinktis iš pateiktų kaupimo dalyvių skaičių variantų, kas trečias kaupiančiųjų skaičių sumažino iki 400 tūkst., 3 proc. galvojo, kad greičiausiai kalbama vos apie 400 žmonių.

Pasak T. Gudaičio, vien glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruotuose II pakopos fonduose kaupia apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, tai yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, kuri ir uždirba pajamas valstybės biudžetui, tačiau baigę profesinę veiklą būtent jie rizikuoja patirti juos galinčių išlaikyti dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimą.

„Matydami tai, kaip lengvai žongliruojama nežinojimu, laikome savo pareiga akcentuoti, kiek žmonių atsakingai planuoja savo finansinę ateitį. Tikimės, kad tam daugiau dėmesio skirs ir valstybės institucijos, padėdamos suformuoti realų situacijos suvokimą, išryškinti visuomenei ir jos ateičiai svarbius aspektus, besilaikydamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų užtikrinti pensijų sistemos nuoseklumą bei stabilumą. Antraip, jau dabar turėdami apie 611 tūkst. senatvės pensininkų, kurie sudaro apie penktadalį šalies gyventojų ir ypač dažnai patiria finansinį nepriteklių, toliau suksimės tarsi užburtame nežinojimo rate“, – sako T. Gudaitis.

Prasčiausiai apie privataus kaupimo pensijai apimtis šalyje informuoti dabartiniai pensininkai, moksleivių ir studentų grupė, taip pat bedarbiai. Atitinkamai 59 proc., 58 proc. ir 48 proc. jų nežinojo, kiek Lietuvoje žmonių kaupia pensijai.

Tuo tarpu tarp geriausiai informuotų atsidūrė specialistai bei tarnautojai (29 proc.), darbininkai (28 proc.) bei verslininkai (24 proc.).

Anot asociacijos vadovo, nors asmeninio kaupimo pensijai sistema yra reikalingiausia gaunantiems mažiausias pajamas, deja, pastarieji ją ir įsivaizduoja klaidingai.

„Didžiausia dalis, arba 52 proc. apklausos dalyvių, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 400 eurų, sakė nežinantys, kiek žmonių Lietuvoje kaupia asmeniškai. Liūdina tai, kad būtent nedideles pajamas gaunantieji, jeigu kaupia būsimai pensijai, labiausiai jaučia ir valstybės taikomą finansinę paskatą atsidėti dalį atlyginimo laukiančiai pensijai, kadangi valstybės parama yra susieta ne su konkretaus dirbančiojo, o su vidutiniu šalies atlyginimu“, – pastebi jis.

Be to, anot T. Gudaičio, kuo anksčiau yra pradedama kaupti, tuo geresnių rezultatų galiausiai pasiekiama – ir dėl maksimaliai ilgo kaupimo laiko, ir dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuomet pinigai patys pradeda uždirbti pinigus. Vis dėlto, ypač jauniems žmonėms pasiryžti tokiam žingsniui nėra paprasta, kadangi pensijos tema jiems neretai atrodo tolima, dar neaktuali, o pagunda išleisti pajamas čia ir dabar – labai patraukli.

Apklausos duomenimis, nors atsakydami į klausimą apie kaupiančiųjų pensijai skaičių klydo iš esmės visų socialinių grupių atstovai, tačiau tarp labiau išsilavinusių, didesnes pajamas gaunančiųjų klaidų pasitaikė mažiau.

Tai, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,4 mln. žmonių, teisingai atsakė 28 proc. tų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurų ir 25 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos visuomenės atstovų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai.