LIPFA pozicija dėl ministerijos siūlymų II pensijų pakopos tobulinimui

Reaguodama į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą siūlymą dėl II pensijų pakopos tobulinimo, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teikia savo poziciją dėl planuojamo Pensijų kaupimo įstatymo keitimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina diskusijas, kuriomis siekiama tobulinti sistemą, didinti jos patrauklumą ir patogumą žmonėms. Ministerijos siūlymas iš dalies atliepia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo esmę, kad pensijų sistema veikia darniai, o numatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis.

Vis tik, LIPFA atkreipia dėmesį, kad dalis naujausių siūlymų tikslų tobulinti sistemą ne tik neatlieptų, bet priešingai: įneštų sumaišties ir bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą.

Klausimų kelia ministerijos siūlymas iki 24 mėn. kas 10 metų ilginti laikino pensijų kaupimo sustabdymo terminą, kurį būtų galima skaidyti. Šiuo metu taikomas 12 mėn. laikotarpis.

LIPFA nuomone, toks siūlymas kelia abejonių. Kitaip tariant, ministerija siūlo, kad žmogus per visą savo darbingą gyvenimą 8-erius metus nekauptų pensijos (jei tarsime, kad žmogus šia galimybe pasinaudos 100 proc, kiekvieną dešimtmetį praleisdamas po dvejus metus). Tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje galėtų turėti daugiau žalos nei naudos.

Kadangi viena pagrindinių pensijų sistemos stiprybių yra jos masiškumas ir stabilumas, naujausi siūlymai potencialiai galėtų turėti neigiamos įtakos pensijas kaupiančių gyventojų investicinei grąžai. Vien skaičiuojant matematiškai, jo sukaupta suma bus penktadaliu mažesnė. O atsižvelgiant į jau minėtą visos sistemos išbalansavimą (ir, tikėtina, dėl to mažesnę bendrą investicinę grąžą), nuostoliai būtų dar didesni.

Tokiu atveju kyla klausimas – kiek naujieji ministerijos siūlymai prisidės prie to, kad šiuo metu vidutinį atlyginimą (apie 1300 Eur. „į rankas”) gaunantis gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, gautų bent 1000 eurų (70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią) pensiją? Šiuo metu, kaip žinia, vidutinė pensija yra apie 590 eurų.

LIPFA skaičiavimais, nuo 2004 m. kaupęs ir visą šį laikotarpį vidutinį atlyginimą gavęs asmuo, įvertinus faktinę vidutinę grąžą bei faktinius atskaitymus, pensijų kaupimo sąskaitoje dabar yra vidutiniškai sukaupęs 16 tūkst. eurų (arba 13 vidutinių atlyginimų).

Ministerijos siūlymas dėl automatinio žmogaus įtraukimo į pensijų sistemą yra logiškas –apklausos  rodo, kad tai gana daug aistrų bei diskusijų kelianti tema. Tačiau svarstydami šiuos pasiūlymus turime nepamiršti, kad geriausios pasaulyje pensijų kaupimo sistemos – tos, kuriose dalyvavimas yra privalomas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra giliai įsitikinusi, kad naujausias Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas yra perviršinis ir tik bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą bei įneštų papildomos sumaišties.

Džiugi tendencija: Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams…

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių. Preliminarius duomenis paskelbusios organizacijos ekspertų vertinimu, mūsų šalies pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė +11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

EBPO pažymi, kad pernai pensijų fondams pozityvūs metai buvo daugelyje šalių – ir priklausančių EBPO, ir nepriklausančių, tačiau organizacijai teikiančių ataskaitas ir informaciją apie uždirbtas grąžas.

„Daugelyje šalių investicijų grąžos normos viršijo infliacijos lygį. Pensijų fondai teigiamą realią investicijų grąžos normą pasiekė 26-iose iš 29-ių ataskaitas teikiančių EBPO šalių ir 22-ose iš 31-os EBPO nepriklausančių valstybių“, – rašoma preliminarioje EBPO ataskaitoje.

Išankstiniais duomenimis, tarp EBPO šalių 2023 metais pirmavo ne tik Lietuva (+11,2 proc.), bet ir kaimyninė Latvija (+10,6 proc.) bei Lenkija (+22,6 proc.).

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2023 metų rezultatus lėmė kompleksas priežasčių.

„Lietuvoje turime didelį kaupiančių savo pensijai skaičių, yra didelis dirbančiųjų įsitraukimas į savo finansinės ateities kūrimą, atitinkamai tai lemia augančias pensijų fondų valdomo turto apimtis. Taip sudaromos geros sąlygos profesionaliai valdyti investicijas, kurios generuoja gerą grąžą kaupiantiems Lietuvos gyventojams“, – teigia LIPFA vadovas.

Anot T. Gudaičio, tai, kad Lietuvos pensijų fondų valdomame turte dominuoja akcijų dalis, iš esmės lemia ne individualūs valdytojų pasirinkimai, o II pensijų pakopai nuo 2019 metų taikomas gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelis.

„Iš esmės tai rodo, kad mūsų šalies kaupiantieji yra palyginti jauno amžiaus ir gerai toleruoja rinkos svyravimams jautresnių akcijų vertės pokyčius. Bėgant laikui ir jiems artėjant prie pensijos amžiaus, akcijas jų sąskaitose keis konservatyvesni investicijos, pavyzdžiui, vyriausybių obligacijos, kiti skolos vertybiniai popieriai. Vakarų šalių patirtis rodo, kad kaupiantiesiems reikia išnaudoti akcijų teikiamas galimybes, nes jos sukuria geras galimybes sukaupti didesnes lėšas senatvės pensijai“, – aiškina T. Gudaitis.

EBPO pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmą vietą pasaulyje pagal 2019 m. realios grąžos rodiklį, kuris tada sudarė +16,6 proc.

Penkmetis tarp lyderių

Žvelgiant į prabėgusį penkmetį, nuo GCF modelio pradžios 2019-aisiais, Lietuvos pensijų fondai pagal metinį realios grąžos rodiklį – tarp pasaulio lyderių. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuva buvo absoliuti lyderė ir užėmė pirmąją vietą (metinė investicijų grąža (toliau – grąža) – +16,6 proc.).

Tuo tarpu 2020-aisiais išlaikyta pozicija pirmajame lyderių dešimtuke su vidutine metine +4,9 proc. investicine grąža. 2021-aisiais grįžta į pirmąsias pozicijas ir užimta 2-oji vieta (grąža – +20,7 proc.). Praėjusiais 2023 metais, po prastų rezultatų 2022-aisiais, grįžta į pirmąjį penketuką (grąža – +11,2 proc.).

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažįsta, kad praėjusio penkmečio Lietuvos pensijų fondų rezultatai nuteikia pozityviai, o su svyravimais finansų rinkose pensijų valdytojai susiduria visame pasaulyje.

„Žvelgiant į prabėgusį penkmetį retrospektyviai – galime pasidžiaugti demonstruojamu rezultatu, kuris leidžia Lietuvos pensijų fondų rezultatus lyginti su šalimis, galinčiomis pasigirti pripažintomis, geriausiomis pasaulio pensijų sistemomis. Pasiekti rezultatai pirmiausia džiugina kaupiančius savo papildomai pensijai, kurie mato didėjančias sumas savo pensijų sąskaitose. Veikiame dinamiškoje aplinkoje, kurioje įtakos rezultatams turi įvairios aplinkybės. Prastesnių rezultatų išvengti nepavyksta niekam, todėl svarbu nuolat adaptuotis, reaguoti“, – teigia LIPFA vadovas.

LIPFA liepos pradžioje pristatė ir 2024-ųjų pirmojo pusmečio rezultatus. Vidutinė investicijų grąža šiais metais siekia +9,7 proc., o nuo 2019-ųjų – net +68 proc. Išvis, nuo 2004 metų į pensijų fondus pervestų įmokų suma siekia beveik 5,9 mlrd. eurų. Investicinė grąža – 2,4 mlrd., o pensijų sistemos dalyviams jau išmokėta 542 mln. eurų.

Antros pensijų pakopos rezultatai: per pusmetį gyventojų sukauptas turtas…

Savo būsimą papildomą pensiją kaupiantiems Lietuvos gyventojams pirmasis šių metų pusmetis finansų rinkose buvo palankus. antros pensijų pakopos 2024 m. sausį-birželį sugeneruota svertinė investicinė grąža sudarė +9,7 proc., o šios pakopos fondų valdomas turtas viršijo 8,2 mlrd. eurų, išankstinius duomenis ketvirtadienį paskelbė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda (agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje siekė beveik 2,9 mlrd. eurų.

Tuo tarpu trečios pakopos pensijų fondai šiemet pirmąjį pusmetį sugeneravo +9,6 proc. svertinę investicinę grąžą, gyventojų sukaupto turto vertė pasiekė 346,9 mln. eurų.

Palankus akcijoms pusmetis

LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, pirmasis šių metų pusmetis buvo palankus, nes augimą demonstravo tiek akcijos, tiek obligacijos.

„Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai šiemet kaupiančiųjų turtą padidino beveik dešimtadaliu, jų valdytojams išnaudojant palankias galimybes finansų rinkose. Konservatyvesni investavimo sprendimai yra gyvenimo ciklo fondų strategijos dedamoji, padedanti subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertės juda žemyn. Vis tik pirmasis pusmetis akcijoms buvo labai palankus, dėl to kaupiančiųjų lėšos, skirtos būsimai senatvės pensijai augo“, – teigia asociacijos vadovas.

Kadangi sparčiausiai augo akcijų vertė, šiemet dviženklę grąžą uždirbo daugiausiai šių vertybinių popierių turintys jaunesnio amžiaus fondų dalyviai.

Pensijų turto vertė didėjo ir vyresnio amžiaus kaupiančiųjų grupėse, tačiau pastarieji pagal amžių atitinkančią atsargią investavimo strategiją akcijų turi nebent minimaliai.

„Savos pensijos kaupimui 2024-ieji yra palankūs. Taip, geopolitiniai iššūkiai niekur nedingo ir Rusijos karas Ukrainoje vyksta toliau, tačiau tokios svarbios makroekonominės aplinkybės kaip infliacija buvo suvaldytos, pasaulio ekonomika neįsisuko į nekontroliuojamą spiralę, todėl ir nuotaikos finansų rinkose tai atspindėjo palankiai. Vienas veiksnių, lėmusių akcijų rinkų augimą, buvo ir toliau pagreitį įgaunanti dirbtinio intelekto tema. Ji išlieka aktuali ir metams įsibėgėjus, investuotojų optimizmą kursto šios technologijos panaudojimo galimybės bei plėtojimui skiriamos milžiniškos investicijos. Kaip ir ekonomika, rinkos juda cikliškai, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti akcijų kainų augimą, nes jis sukuria ypač daug vertės investicijoms“, – sako T. Gudaitis.

Augo visa II pakopa

Daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai šiemet pasižymėjo didžiausia investicijų grąža. Pačių jauniausių 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė sausį-birželį fiksavo +12,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža šiuo laikotarpiu buvo +11,8 proc., 36-42 metų investicijų grąža siekė +12 proc., o 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų ji buvo +11,9 proc. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios investicinė grąža siekia net virš 80 proc.

Jau ne dviženklė, tačiau vis tiek aukšta +9 proc. vidutinė investicijų grąža šiemet buvo pasiekta 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų fonduose. Savo ruožtu 57-63 metų amžiaus kaupiantieji sausį-birželį skaičiuoja +5,2 proc. svertinę grąžą.

Pačių vyriausių, arba 64-70 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondų grąža šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +2,9 proc., turto išsaugojimo fondų grąža buvo panaši: +2,4 proc.

III pakopa ėjo koja kojon

Trečios pensijų pakopos investavimo rezultatai atkartojo antros pakopos tendencijas. Čia daugiausiai uždirbo rizikingiausias investavimo strategijas taikantys fondai, saikingesnį augimą fiksavo mažesnės rizikos fondai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų grupė šiemet sausį-birželį savo klientams uždirbo +12,2 proc. svertinę investicinę grąžą. Mišriai investuojantys šios pakopos fondai šiais metais skaičiuoja +6,7 proc. investicijų prieaugį. Mažiausios rizikos III pakopos fondų grąža šiemet sausį-birželį paaugo +1,5 proc.

„Seimo sprendimu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopoje iki šių metų pabaigos sudarytoms sutartims galios dar 10 metų. Mūsų manymu, ilgalaikį taupymą skatinti yra labai svarbu dėl nepalankių demografinių pokyčių ir amžėjančios visuomenės. Tai, kad finansinių įtampų tik daugės, pabrėžia ir tarptautinės organizacijos. Skatinčiau pasinaudoti ateinančiu 10 metų laikotarpiu aktyviai įdarbinant savo pinigus vardan oresnės senatvės bei nepaliekant jų nuvertėti“, – sako LIPFA vadovas.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. II ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	0,6%	2,4%%	9%
GCF gimusiems 1954-1960	0,9%	2,9%	12%
GCF gimusiems 1961-1967	1,3%	5,1%	37%
GCF gimusiems 1968-1974	2,4%	9,0%	68%
GCF gimusiems 1975-1981	3,1%	11,9%	82%
GCF gimusiems 1982-1988	3,1%	12,0%	81%
GCF gimusiems 1989-1995	2,9%	11,8%	80%
GCF gimusiems 1996-2002	3,0%	12,3%	77%
Bendras svertinis vidurkis	2,5%	9,7%	68%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. II ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	3,4%	12,1%
Mišraus investavimo P3P fondai	1,8%	6,7%
Mažesnės rizikos P3P fondai	0,4%	1,5%
Bendras svertinis vidurkis	2,7%	9,6%

T. Gudaitį LIPFA valdyba vadovu paskyrė dar vienai 2…

Lietuvos pensijų fondų valdymo įmonės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis dar dvejus metus vadovaus Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA).

LIPFA valdybos sprendimu, nauja T. Gudaičio kadencija asociacijos vadovo pareigose startavo nuo birželio pradžios.

„Man parodytą pasitikėjimą priimu kaip įsipareigojimą ir toliau gilinti visuomenės supratimą apie tai, kad kaupimas savo pensijai yra būtina finansinė higiena, stengtis perkelti į Lietuvą geriausias užsienio praktikas. Šiam tikslui pasitarnaus tai, kad nuo gegužės LIPFA prisijungė prie Europos privačių pensijų kaupimo sistemų valdytojus vienijančios organizacijos „PensionsEurope“, – sako T. Gudaitis.

„PensionsEurope“ dabar priklauso 25-ios asociacijos iš 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir 3-jų ES nepriklausančių Europos šalių. Organizacijos nariai iš viso valdo 5 trln. eurų, o vien LIPFA nariai – beveik 8 mlrd. eurų turto.

Pasak LIPFA vadovo, Lietuvoje visuomenė amžėja sparčiai, šią tendenciją akcentavo ir Lietuvoje besilankiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, rekomendavusi susitelkti į kaupimą pensijai II pakopoje. Diskusijos dėl Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo turi būti numatytos išskirtinės aplinkybės nutraukti pensijų kaupimą bei aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į darbuotojų pensijų kaupimą yra pagrindinės dienotvarkės temos per artimiausius veiklos metus.

T. Gudaitis asociacijai vadovauja trečią kadenciją iš eilės.

LIPFA atstovauja „Swedbank investicijų valdymą“, „SEB investicijų valdymą“, „Luminor investicijų valdymą“ ir „SB Asset Management“.

LIPFA tapo organizacijos „PensionsEurope“ nare

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) prisijungė prie Europos privačių pensijų kaupimo sistemų valdytojus vienijančios organizacijos „PensionsEurope“, kurios nariai valdo 5 trln. eurų turto.

Visateise šios organizacijos nare LIPFA tapo nuo gegužės. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokiose organizacijose, kuriose istoriškai dominuoja Vakarų valstybės, trūksta šalių iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Mums rezonuoja „PensionsEurope“ vizija, kad europiečiai turi gauti geras pensijas, nes to Lietuvos kaupiantiesiems siekiame savo kasdiene veikla. Lietuva turi jau du dešimtmečius veikiančią II pakopą, kuri tampa reikšmingu papildomu pajamų pensijoje šaltiniu, todėl manome, kad galime ne tik mokytis iš kitų, bet ir patys atnešti savo patirtį“, – teigia jis.

„PensionsEurope“ dabar priklauso 25-ios asociacijos iš 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir 3-jų ES nepriklausančių Europos šalių. Organizacijos nariai iš viso valdo 5 trln. eurų, o vien LIPFA nariai – beveik 8 mlrd. eurų turto ir dirba su daugiau kaip 90 mln. klientų, kaupiančių savo pensijai.

„Buvimas, kartu ir darbas „PensionsEurope“ organizacijoje mums atveria galimybes iš arčiau susipažinti su geriausiomis pensijų sistemų praktikomis ir žiniomis, mums pasidalinti savo patirtimi. Tokio dydžio ir svorio Europos organizacijose vis dar mažai Vidurio ir Rytų Europos šalių atstovų. Esame didelis regionas, kurio integravimas į ES yra reikšmingas ir visos Bendrijos mastu, todėl norime ir rodyti pavyzdį, ir kalbėti kartu apie save ir apie regioną“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, demografiniai pokyčiai ir spartus Vakarų visuomenių senėjimas ilguoju laikotarpiu tikrai lems papildomus iššūkius.

„Tam, kad tuos iššūkius išgyventumėm kuo sklandžiau, turime jau dabar semtis kuo daugiau patirties iš geriausių“, – tvirtina LIPFA vadovas.

„PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala tikina, kad LIPFA prisijungimas organizaciją tik stiprina.

„Didėjantis organizacijos narių skaičius pirmiausiai stiprina „PensionsEurope“. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvai teko greitai ir iš esmės pertvarkyti savo ekonomiką, kovoti su skurdu, pajamų nelygybe, užtikrinti pensijų išmokėjimą pensijos amžių pasiekusiems žmonėms ir tai ne visada buvo lengva. Kiekviena patirtis yra unikali ir kartu universali, leidžianti mokytis iš klaidų bei diegti gerąsias praktikas, kurios leistų pasirūpinti senjorų finansine gerove“, – sako „PensionsEurope“ vadovas.

LIPFA atstovauja „Swedbank investicijų valdymą“, „SEB investicijų valdymą“, „Luminor investicijų valdymą“ ir „SB Asset Management“.

V. Rūkas: silpnesnėmis laikomos šalių pensijų sistemos turi ryškų…

Konstituciniam Teismui gana aiškiai apibrėžus, kokiais atvejais būtų galima leisti pasitraukti iš II pensijų pakopos, kaip ir kasmet savo dėmesio porcijos laukia dar vienas aistras keliantis kaupimo pensijai aspektas. Iki birželio pradžios kaupti savo būsimai pensijai II pensijų pakopoje įtraukiami nauji darbo rinkos dalyviai, todėl automatinio įtraukimo tikslingumo klausimas iškeliamas kasmet.

Nobelio premija ir už automatinio įtraukimo idėją

Automatinio įtraukimo metodas nėra išgalvotas Lietuvoje. Jo ištakos siekia šių metų kovą pasaulį palikusį Daniel Kahneman, praturtinusį žiniomis apie neracionalią žmogaus elgseną bei sprendimų priėmimus, 2002 m. įvertintą Nobelio premija. D. Kahneman veiklos bendramintis, taipogi 2017 m. Nobelio premijos laureatas Richard H. Thaler tęsė žmogaus elgsenos pažinimą link „stumtelėjimo“ (angl. nudge) teorijos populiarumo. Teorija, lengvai įdiegiama praktikoje, rodo, kaip galima nesudėtingai pakreipti visuomenės elgesį norima pozityvia linkme vien pritaikius automatinę opciją, nors ir paliekant galimybę rinktis (pvz. iš pradžių siūlyti kavą daugkartiniame puodelyje užuot iš karto įpylus į vienkartinį).

Šių mokslo žmonių tyrimų dėka stumtelėjimo metodo variantą – automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą – kartu su Lietuva yra pasirinkusios šešios EBPO narės, tarp jų ir Didžioji Britanija bei Naujoji Zelandija. Automatinis įtraukimas yra patogus politikams, kurie supranta kaupimo pensijai būtinybę, bet neturi galutinio ryžto kaupimo padaryti privalomu. Ar to pakanka? O kokios gi yra geriausios pensijų sistemos pasaulyje?

Koks 1 bruožas vienija geriausias pensijų sistemas pasaulyje?

Pensijų sistemas reitinguojanti pasaulinė konsultacijų įmonė „Mercer“ sudarytame indekse „Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023” į pirmąjį geriausių pensijų sistemų vienuoliktuką pateko 10 EBPO narių (eilės tvarka): Nyderlandai, Islandija, Danija, Izraelis, Australija, Suomija, Singapūras (ne EBPO narė), Norvegija, Švedija, Didžioji Britanija. Vienuoliktoji liko Šveicarija.

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas. Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo  vidaus produkto (BVP). Jei Lietuva pasiektų tokią pačią kaupimo brandą, pensijų fondų dalyviai vidutiniškai būtų sukaupę po 51 tūkst. eurų. Toks pasiekimas neatsirado nei per naktį, nei be pastangų – valstybėse lyderėse pensijų kaupimui skiriama daugiau nei 5 proc. BVP, Lietuvoje – 1 proc.

Prasčiausios„Mercer“ indekse esančios senosios ES valstybės – Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, o jei būtų įvertinta, ten be dvejonių patektų ir Graikija. Kodėl šių šalių sistemos vertinamos prastai? Kaupimas pensijai čia nėra nei privalomas, nei taikomas autoįtraukimas, todėl vidutiniškai jose papildomai kaupia tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Vaizdžiau būtų pasakyti – trys ketvirtadaliai nekaupia. Kadangi dirbantieji sau pensijos nesusikaupė, tenka kliautis valstybės reguliuojamu perskirstymu, o tiksliau susimokėti dirbantiesiems per mokesčius. EBPO duomenimis, šios valstybės viešųjų pinigų pensijoms išleidžia 14 proc. savo BVP. Tokia suma yra dvigubai didesnė nei lyderių dešimtuko.

Kadangi pensininkų išlaikymas tenka valstybei, todėl atsiranda ir papildomų problemų: didesnius mokesčius turi mokėti dirbantieji, sunkiau pritraukti naujų investicijų. Galiausiai valstybėms tenka skolintis išmokoms – vidutinė atsiliekančiųjų penktetuko valstybių skola sudaro apie 130 proc. BVP. Tokia skola kelia pagrįstų dvejonių dėl gebėjimo tęsti socialinį aprūpinimą esamame lygyje, kai demografijos rodikliai toliau prastėja.

„Todėl reitinguojant pasaulio šalių pensijų sistemas ir atsiranda paradoksalių situacijų, kada Austriją matome visai šalia Indonezijos, o Italija kažkodėl yra greta Malaizijos. Nes sistemos tvarumui bei efektyvumui nepadeda tai, kad kaupimas pensijai nėra nei privalomas, nei dirbantieji automatiškai įtraukiami, o tuo tarpu patys piliečiai aktyviai naudojasi teise nekaupti“, – pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.

Kodėl latviai ateityje tikėtina bus dvigubai turtingesni už mus?

Anot jo, net palyginti su kaimynine Latvija, Lietuvoje dirbantieji turi daugiau teisių nedalyvauti kaupime, tačiau Latvijoje jau turima dvigubai daugiau sukaupto turto. Latvijoje II ir III pakopos pensijų fondų turtas siekia 19,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. BVP.

„Ir laikui bėgant šis skirtumas tik didės, nes Latvijoje kaupia 100 proc. dirbančiųjų, į pensijų fondus kasmet pervedama suma siekia beveik 2 proc. BVP arba dvigubai daugiau nei Lietuvoje, kaip ir negirdėti reikalavimų atlaisvinti sukauptą turtą anksčiau nei sukakus pensiniam amžiui“, – teigia jis.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie – stringančiose. Viskas mūsų rankose, kurių valstybių pavyzdžiu seksime: trumparegiška nauda ar toliaregiškais sprendimais bus grįstas kelias į didesnę pensiją ateityje.

Antra pensijų pakopa šiemet paaugo 7 proc., būsimų Lietuvos…

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo palankus Lietuvos gyventojams, kaupiantiems savo pensijai. Vidutinė svertinė jų investicijų grąža II pakopoje sausį-kovą sudarė +7 proc., o turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų. Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda kovo pabaigoje buvo 2,8 mlrd. eurų, arba 36 proc. būsimųjų pensininkų II pakopoje sukaupto turto, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.

Kelis kartus mažesnė III pakopa pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 6,7 proc. iki 324,8 mln. eurų.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad savo pensijai kaupiančių šalies gyventojų turto vertės augimas atspindi kryptingą jų pagrindinio tikslo siekimą.

„Finansų rinkos ir atskirų turto klasių vertės augimas suteikė galimybę Lietuvos kaupiantiesiems didinti savo turto vertę ir 2024 m. pradžioje. Pensijų santaupų augimas išlaiko teigiamą kryptį ir prisideda prie būsimų senatvės pensijų auginimo“, – konstatuoja T. Gudaitis.

II pakopą šiemet „vežė“ jaunimas

Gyvenimo ciklo fondų principu veikiančią II pakopą šiemet į viršų labiausiai timptelėjo drąsiausiai investuojantys jauniausių pakopos dalyvių fondai.

22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +9,0 proc. svertinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +8,6 proc., 36-42 metų klientams skirti II pakopos pensijų fondai sausį-kovą uždirbo +8,6 proc., nuo pastarųjų tik nežymiai atsiliko 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža, kuri pirmąjį ketvirtį sudarė +8,5 proc.

Vyresnių II pakopos dalyvių, kuriems iki pensijos lieka mažiau laiko ir jų santaupos investuojamos konservatyviau, siekiant išsaugoti jų sukurtą vertę, fondų grupė šiemet uždirbo kukliau.

T. Gudaičio teigimu, taip nutinka, nes su amžiumi investicijose akcijas ima keisti kuklesnius uždarbius suteikiančios, bet stabilesnės finansų priemonės.

„Taip ir sumanyta, kad su amžiumi svyravimų būtų vis mažiau, o link pensinio amžiaus vis labiau artėjančių II pakopos dalyvių santaupas kuo mažiau veiktų pokyčiai rinkoje. Pensijai kaupiame ne vieną dešimtmetį ir jaunesnio amžiaus kaupiantieji dar turės laiko atstatyti savo turtą, jei jo vertė kažkuriuo momentu sumažės. Tuo tarpu vyresniems stiprūs bangavimai yra mažiausiai reikalingi, mums svarbu jiems suteikti kuo didesnį stabilumą“, – sako LIPFA vadovas.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža šiemet sudarė +6,5 proc., 57-63 metų amžiaus kaupiantieji uždirbo +3,8 proc. svertinę grąžą. Pliusą fiksavo ir pačių vyriausių (64-70 metų) II pakopos pensijų fondų grąža, kuri sudarė +2,0 proc.

Netoli 2 proc. laikėsi ir turto išsaugojimo fondų pirmojo ketvirčio rezultatas, kuris buvo +1,8 proc.

III pakopoje sukauptas gyventojų turtas nuosaikiai augo

III pensijų pakopą sudaro trys fondų grupės, sudarytos ne pagal dalyvių amžių, o pagal investavimo strategijų pobūdį. Jos investavimo rezultatai šiemet pirmąjį ketvirtį pasiskirstė panašiai, kaip ir II pakopoje: rizikingiausios investicijos atnešė didžiausią grąžą.

LIPFA skaičiavimais, didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grupės vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą buvo didžiausia ir sudarė +8,5 proc. Mišraus investavimo III pakopos fondai dalyviams uždirbo +4,8 proc. investavimo prieaugį. Savo ruožtu mažesnės rizikos fondų grąžos svertinis vidurkis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo +1,2 proc.

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad III pensijų pakopoje daugiausiai turto valdo būtent drąsiausiai investuojantys fondai.

II pakopa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, ji yra glaudžiai integruota su valstybine socialinio draudimo sistema: kaupimą joje skatina valstybė, įmokos yra reguliarios ir pervedamos į pensijų turto valdymo fondą kiekvieną mėnesį, jei pakopos dalyvis gauna darbo pajamas. III pakopa yra skirta papildomam savarankiškam kaupimui pensijai, ją pasirinkęs gyventojas ar jo darbdavys įmokas gali pervesti pasirinktu periodiškumu, rinktis jų dydį.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	1,79%	8,67%
GCF gimusiems 1954-1960	2,06%	10,99%
GCF gimusiems 1961-1967	3,79%	34,84%
GCF gimusiems 1968-1974	6,47%	64,75%
GCF gimusiems 1975-1981	8,49%	76,52%
GCF gimusiems 1982-1988	8,58%	75,61%
GCF gimusiems 1989-1995	8,61%	75,09%
GCF gimusiems 1996-2002	9,01%	72,75%
Bendras svertinis vidurkis	6,98%	63,82%

 

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	8,46%
Mišraus investavimo P3P fondai	4,82%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,15%
Bendras svertinis vidurkis	6,67%%

 

 

Beveik 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad anksti taupyti…

Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, per vienerius metus taip mąstančių respondentų padaugėjo 8 procentiniais punktais (2023 m. taip manė  61 proc. analogiškos apklausos dalyvių).

Gyventojų apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad per pastaruosius dvejus metus gyventojų finansinį elgesį ryškiausiai paveikė ekonominių aplinkybių visuma.

„Galima sakyti ir taip, kad nemažai daliai visuomenės tai buvo savotiškas pensijos testas. Jis parodė, kaip greitai gali komplikuotis gyvenimas, kuomet pajamos nepaveja išlaidų. 2022 metais dėl rekordinio dydžio infliacijos brango ir energetiniai ištekliai, ir maistas, ir kitos prekės bei paslaugos. Tuo tarpu pernai besitęsęs palūkanų didinimas skaudžiausiai palietė ilgalaikių finansinių įsipareigojimų turinčius asmenis, o dažniausiai tai yra darbo rinkoje aktyviausi žmonės, gaunantys reguliarias pajamas. Kaip rezultatą turime pagerėjusį suvokimą, kad pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau“,  – sako jis.

Visišką pritarimą tokiam pasirinkimui išreiškė 30 proc. apklausos dalyvių, dažniausiai taip galvojo aukščiausio išsimokslinimo respondentai. Dar 39 proc. apklaustųjų patvirtino, kad jie greičiau sutinka su tokia būtinybe.

Priešingos nuomonės besilaikančiųjų šalyje yra vos penktadalis, arba 19 proc. Iš jų 10 proc. greičiau nesutinka pensijai taupyti anksčiau, o 9 proc. – visiškai nesutinka.

Iš viso apytiksliai dešimtadalis (12 proc.) respondentų negalėjo tiksliau suformuluoti savo nuomonės klausimu, ar pensijai reikėtų pradėti taupyti kuo anksčiau.

Ir toliau kas antras (2024 metais tokių yra 53 proc.) Lietuvos gyventojas sako kaupiantis savo pensijai II pakopoje. Savo ruožtu tik tarp darbingo amžiaus 18-64 metų respondentų tokių buvo 60 proc.

Į klausimą apie paprastumą kaupti pensijai II pakopoje teigiamai atsakė 64 proc. pakopos dalyvių. Tarp jų 21 proc. visiškai sutiko su kaupimo šioje pakopoje paprastumu, 43 proc. – greičiau sutiko.

Skeptiškai pasisakė 28 proc. kaupiančiųjų: 16 proc. greičiau nesutiko su paprasčiausiu būdu kaupti pensijai, o 12 proc. – visiškai nesutiko. Likusieji 8 proc. II pakopą atsisakė vertinti.

„Bendrai vertinant šalies gyventojų požiūris į būtinybę ruoštis svarbiam savo gyvenimo etapui sušvelnėjo. Jeigu kyla išlaidos gyvenimui ir tai priklauso nuo išorinių aplinkybių, kurių mes negalime nei paveikti, nei pakeisti, paprastai sunku rasti greitą sprendimą, kaip padidinti pajamas. Tikiuosi, kad daugiau dirbančiųjų priims sprendimą pradėti taupyti savo pensijai ilgai nelaukdami“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ 1017 gyventojų apklausė šiemet vasario 18-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus respondentai.

LIPFA pozicija dėl Konstitucinio Teismo sprendimo

Gerbiame šiandien paskelbtą Konstitucinio Teismo sprendimą. Su jo išsakytais argumentais bei išaiškinimais, kurie toliau formuos pensijų kaupimo teisinį lauką Lietuvoje, būtinai susipažinsime išsamiai, kai tik jie bus paskelbti viešai visa apimtimi.

Kiek galime spręsti pagal Konstitucinio Teismo žodžiu išsakytus argumentus, realizuojant pensijų kaupimo dalyvio teisę į disponavimą savo turtu, pagrindinis tikslas – kaupimo sistemos nuoseklumas bei stabilumas – turėtų būti išlaikomas ir toliau. Tai reiškia, kad pensijai sukauptą turtą kitais tikslais turėtų būti galima naudoti tik susiklosčius išimtinėms aplinkybėms, iš esmės pasikeitus gyvenimo situacijai. Svarbu išsianalizuoti gerąsias kitų pažangių šalių praktikas, aiškiai nusistatyti išskirtines svarbias priežastis. Kaip tai ateityje atsispindės teisės aktuose ir koks bus surastas šio privataus pensijų turto panaudojimo balansas, priklausys nuo įstatymų leidžiamosios valdžios apsisprendimo.

Pritariame Konstituciniam Teismui, kad įstatymu nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, kai dėl naujų gyvenimo aplinkybių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Ypač pozityviai vertiname tai, kad patikslinus kaupimo sąlygas ir aiškias galimo pasitraukimo taisykles, II pensijų pakopos sistema taps dar patrauklesnė kaupiantiesiems.

Bendrai vertinant, Lietuvoje II pakopos pensijų sistema yra efektyvi, veikia sklandžiai ir atitinka tvarios bei pažangios pensijų sistemos principus. Ypatingai svarbu, kad tinkamai saugomi kaupiančiųjų interesai, kadangi II pakopos efektyvumas neatsiejamas nuo masiškumo principo.

Pensijų fondų rezultatai 2023 metais: +14,2 proc. išaugusi II…

2023-ieji investuotojams, tarp kurių yra daugiau nei 1.4 mln. pensijai kaupiančių Lietuvos dirbančiųjų, leido padidinti kaupiančiųjų turto vertę. Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Lietuvos III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +12,5 proc. svertinę investicinę grąžą, jų valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Realybė nurungė baimes

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį. Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas.

„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža – arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, – sako LIPFA vadovas.

T. Gudaitis pažymi, kad optimizmo finansų rinkoje netrūksta ir žvelgiant į šiuos metus, ypač dėl sėkmingai suvaldytos infliacijos ir prognozuojamo centrinių bankų palūkanų karpymo.

„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių. Ilgalaikė užsienio praktika rodo, kad nuolat reguliariai investuojamos lėšos stabiliai auga ir trumpalaikiai neigiami rinkų svyravimai kaupiantiesiems nesutrukdo pasiekti turto augimo tikslų“, – teigia jis.

Akcijų ralis: +16% grąža

Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. indėlių) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos.

Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.

Gyvenimo ciklo fondų penkmetis

Prieš 5 metus II pakopoje įdiegta gyvenimo ciklo fondų koncepcija kaupiančiuosius perskirstė į jų amžiui tinkamiausius pensijų fondus, kuriuose investavimo strategija pritaikoma pagal kaupiančiojo amžių.

Praėjus 5 metams nuo šių fondų veiklos pradžios galima teigi, kad jų įsteigimas ir pasirinkta investavimo strategija pasiteisino su kaupu. Gyventojams, kuriems iki pensijos amžiaus liko apie 17-20 ir jaunesniems, jų svertinės investicinės grąžos per pastarąjį penkmetį pasiekusios 60 proc. ribą ir svyruoja tarp 59,2-62,9 proc.

Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju – paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų.  

III pakopos grąžos

III pakopos pensijų fondų grąža 2023 metais buvo dviženklė, išskyrus mažesnės rizikos, konservatyviau investuojančius fondus.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondų grupės vidutinė svertinė praėjusių metų grąža buvo +6,9 proc.

„Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių – reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis. Visa tai prisideda prie didesnių būsimųjų pensininkų pajamų ateityje. Kadangi šiais metais matysime ne vieną rinkimų kampaniją, norėtųsi palinkėti išsaugoti šią papildomų pensijos pakopų sistemą, kuri neturi kitų alternatyvų šalyje kaip papildomų pajamų šaltinis pensijoje“,  – sako LIPFA vadovas.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	16,3%	59,2%
Pensija 1989-1995	16,1%	61,6%
Pensija 1982-1988	15,9%	61,9%
Pensija 1975-1981	15,9%	62,9%
Pensija 1968-1974	14,1%	54,9%
Pensija 1961-1967	10,6%	29,9%
Pensija 1954-1960	7,6%	8,7%
Turto išsaugojimo fondas	7,4%	6,8%
Bendras svertinis vidurkis	14,2%	52.5%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	14,5%
Mišraus investavimo P3P fondai	10,5%
Mažesnės rizikos P3P fondai	6,9%
Bendras svertinis vidurkis	12,5%