2022 metais pensijų fondai atsigręžė į Baltijos regiono infrastruktūrą…

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais Baltijos regionui skirtose investicijose prioritetą skyrė į tvarią ir ilgalaikę grąžą orientuotoms sritims – vietos infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams. Privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos buvo pagrindinės priemonės, į kurias pensijų fondų lėšos buvo investuotos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad praėjusių metų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.

Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse priėmė sprendimų investuoti iš viso 256,1 mln. eurų. Vien Baltijos šalių įmonių leidžiamoms obligacijoms teko 101,8 mln. eurų, arba 39,8 proc. visų investicijų regione.

Tuo tarpu antroje vietoje atsidūrė žaliosios energetikos fondai, į kuriuos buvo nukreipta 25 mln. eurų, arba 9,8 proc. visų regiono investicijų. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko rizikos kapitalo fondai, kurie pritraukė 21 mln. eurų, arba 8,2 proc. pensijų fondų turto.

Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione LIPFA analitikai įvertino pirmą kartą.

LIPFA vadovo T. Gudaičio teigimu, nuolat naujas įmokas gaunančių pensijų fondų valdytojai investicinius sprendimus šiemet priima ne mažiau aktyviai, palyginti su optimistiškais etapais, kuomet finansų rinkos auga.

„Obligacijos taip pat reaguoja į bendras tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais. Šis instrumentas leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą. Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – sako T. Gudaitis.

Apžvelgdamas Lietuvos pensijų fondų investicijas į infrastruktūros projektus, asociacijos vadovas teigia, kad jų patrauklumas laikui bėgant tik didės. Dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos, kuriai tonas užduotas ir Europos Sąjungos (ES) pasirinktame Žaliajame kurse, ši sritis ima jausti vis didesnį finansavimo poreikį.

„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T. Gudaitis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiemet nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų. Šiais metais šiai investicijų rūšiai teko vos 6,2 mln. eurų. Tikėtina, jog per keletą ateinančių metų, lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau. Pasak LIPFA vadovo, investuodami į nekilnojamąjį turtą fondų valdytojai yra linkę rinktis aiškaus atsipirkimo ir „išėjimo“ terminų projektus, o ne papildomo buto įsigijimą nuomai išėjus į pensiją, kaip kad elgiasi pasiturintys gyventojai.

2022 m. rugsėjo pabaigoje II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų.

LIPFA pateikiami investicijų skaičiavimai Baltijos šalyse atspindi tik šiais metais priimtus investavimo sprendimus.

Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso…

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc., tačiau nuo 2019 m. pradžios, kuomet buvo įsteigti „Gyvenimo ciklo“ fondai jų investicinė grąža išlieka aukšta ir sudaro +32,81 proc.

Išankstinius trijų ketvirčių pensijų fondų rezultatus paskelbusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimais, panašiai judėjo ir III pensijų pakopa, jos bendroji svertinė grąža šiemet buvo -13,37 proc.

Naujausiais duomenimis, II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė rugsėjo pabaigoje sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų, atitinkamai 7,1 ir 5,4 proc. mažiau, palyginti su metų pradžia.

„Vertinant atskirais ketvirčiais, tik pirmasis šių metų ketvirtis padėjo paauginti pensijų fondų investicijas, nors į šį laiką jau buvo įsiterpęs karo starto Ukrainoje faktorius. Tačiau ir antrasis, ir trečiasis metų ketvirčiai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito. Vargu, ar milžinišką dujų nuotėkį „į orą“ dujotiekiuose „Nord Stream“ Europoje artėjant šildymo sezonai galima laikyti jau paskutiniu dideliu iššūkiu. Gal ir taip, bet gali būti, kad ne“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Gyvenimo ciklo fondai pelningi nuo veiklos pradžios

Pagal amžių grupes suformuotuose II pakopos pensijų fonduose labiausiai svyruoja akcijų dalis. Vis dėlto, T. Gudaičio teigimu, būsimiesiems pensininkams reikia žinoti, kad net ir įskaičiuojant šiuos metus, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia +32,81 proc.

„Dabar patiriame investicijų grąžos mažėjimą, kurį lemia objektyvios aplinkybės. Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką. Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – teigia asociacijos vadovas.

Vertinant sausio-rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20-26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27-33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34-40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-rugsėjį smuktelėjo -12,65 proc.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa juda kartu su rinkomis

Neigiamus grąžos pokyčius šiemet patyrė ir III pensijų pakopa, kurioje kaupimo tempą ir apimtis nustato patys kaupiantieji arba įmokas už juos mokantys darbdaviai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų svertinis vidurkis šiemet sausį-rugsėjį buvo -13,59 proc. Beveik taip pačiai keitėsi ir mišraus investavimo fondai, kurie rugsėjo pabaigoje fiksavo -13,38 proc. svertinės grąžos pokytį. Mažesnės rizikos fondų grupė taip pat patyrė neigiamą grąžos pokytį, bet jis nekirto 13 proc. ribos ir sudarė -12,56 proc.

„Priešingai nei masinio pobūdžio II pensijų pakopa, trečioji yra visiškai savanoriška ir savarankiška. Pastebėčiau, kad nepaisant ekonominių iššūkių bei korekcijos finansų rinkose jos valdomo turto sumažėjimas šiemet yra kuklesnis nei antrosios. Manyčiau, kad į ekonominius ciklus racionaliai reaguojantys kaupiantieji supranta, kad dabartinė situacija yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė investuoti pigiau“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.
III ketvirtis

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

-1,98%

-0,99%

GCF gimusiems 1954-1960

-2,31%

0,50%

GCF gimusiems 1961-1967

-1,52%

16,77%

GCF gimusiems 1968-1974

-0,38%

35,78%

GCF gimusiems 1975-1981

0,23%

41,26%

GCF gimusiems 1982-1988

0,28%

40,53%

GCF gimusiems 1989-1995

0,38%

40,30%

GCF gimusiems 1996-2002

0,49%

39,01%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.
III ketvirtis

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

-0,39%

Mišraus investavimo P3P fondai

-2,38%

Mažesnės rizikos P3P fondai

-3,11%

Bendras svertinis vidurkis

-1,44%

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį pusmetį skaičiavo -13,5 proc. svertinę…

Šalies II pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, sudarė -13,47 proc. Finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Birželio pabaigoje II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų, arba –8,9 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kuomet šalies pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tiesa, per keletą metų atšokimas buvo beveik tokio pat įspūdingo dydžio. Staigias 25-30 proc. neigiamas korekcijas 2020 m. pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį  ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. Sudėtingus laikotarpius turime išnaudoti įdarbinant savo pinigus ir už juos įsigyjant pigesnių vertybinių popierių, nes ir vėl lauks rinkų atšokimas bei investicijų augimas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – t.y. per pastaruosius 3,5 metų II pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje sudarė +32,96 proc. Taigi, apie jokias ištuštėjusias sąskaitas negali būti nė kalbos“, – sako asociacijos vadovas.

Didžiausia – akcijų turbulencija

Svyravimais pasižyminčios akcijos ir pirmąjį šių metų pusmetį parodė didžiausią dinamiką. LIPFA skaičiavimais, jauniausių II pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai.

Pačių jauniausių 20-26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį-birželį sumažėjo -14,69 proc., 27-33 metų smuko -14,32 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,28 proc. Tuo tarpu 34-40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė -14,20 proc.

„Visų šių grupių pensijų fondai didžiausią dėmesį skiria būtent investicijoms į akcijas, kadangi ilguoju laikotarpiu tai didžiausią augimo potencialą turintys vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į amžių, šiems II pensijų pakopos klientams dar nereikia vadinamojo ramaus užutėkio. Jie dar turi laiko ir privalo išnaudoti galimybę rinkoje maksimaliai uždirbti iš svyravimų rinkose“, – sako T. Gudaitis.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,55 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -12,12 proc. Netrukus pensijos amžių pasieksiančių ar jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-birželį smuktelėjo -10,63 proc.

Savo ruožtu turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo -10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa irgi neišvengė karo pėdsako

III pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė sudarė 207,23 mln. eurų ir buvo -6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo tarpu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas: -12,23 proc.

Anot T. Gudaičio, į tris sąlygines grupes – nuo didžiausios iki mažesnės rizikos – suskirstyti fondai irgi buvo veikiami neigiamų nuotaikų rinkose.

„Trečioji pakopa pirmąjį pusmetį taip pat fiksavo neigiamus grąžos pokyčius. Didžiausios akcijų dalies fondų grupė patyrė apie -13.5 proc., o mažiausios rizikos – apie -9,8 proc. grąžos sumažėjimą. Kaip ir kitus investavimo instrumentus fondų pozicijas veikė karo keliamas neapibrėžtumas bei pesimistinės nuotaikos. Rekomenduotume klientams išlaikyti ramybę. Supanikavę ir atsiėmę santaupas jie užfiksuotų nuostolius, kurie, kaip ir ne vieną kartą anksčiau, taip ir dabar yra trumpalaikio pobūdžio“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

EBPO: Lietuvos pensijų fondai pagal turto augimą 2021-aisiais –…

Tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą 2021-aisiais Lietuvai skyrė antrąją vietą. Negalutiniais EBPO ekspertų duomenimis, ateities pensininkų turtas pernai išaugo +31,5 proc. ir nusileido tik Turkijai, kurioje pensijų fondų turtas pernai padidėjo +41,2 proc.

Organizacija Lietuvą išskyrė ir vertindama grąžos rodiklį. Išankstiniais EBPO vertinimais, iš 53-jų duomenis pateikusių šalių nominali fondų grąža +10 proc. viršijo 17-oje valstybių. Tuo tarpu 20 proc. viršijo Lietuvoje (+20,7 proc.), Lenkijoje (+25,2 proc.) ir Turkijoje (+22,9 proc.).

Su preliminaria EBPO ataskaita galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad mūsų šalis jau trečius metus iš eilės išlieka aukštose EBPO ataskaitų pozicijose ir tai negali būti laikoma atsitiktinumu.

„Lietuvos privačių pensijų fondų sistemai reikėjo laiko įsibėgėti, tačiau pasiektas didelis dirbančiųjų įsitraukimas ir paties turto apimtis leidžia maksimaliai gerai išnaudoti galimybes rinkoje, kad ateities pensininkų gaunama nauda būtų maksimali. Laikau tai ir dideliu mūsų pensijų fondų valdytojų profesionalumo įvertinimu. Aktyvus ir laikmečio aktualijoms pritaikytas investicijų valdymas aukštai vertinamas tarptautiniu mastu, o tai yra objektyviausias įmanomas būdas įsitikinti, kad Lietuvos dirbantieji gauna išties aukšto lygio paslaugą“, – sako T. Gudaitis.

EBPO ataskaitoje nurodoma, kad pernai pensijų fondų turtas išaugo daugiau nei +8 proc. EBPO šalyse narėse ir beveik +2 proc. kitose valstybėse.

Lietuvos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje, pagal EBPO ataskaitą, pasiekė 6,994 mlrd. JAV dolerių ir sudarė 11,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Į pirmą vietą išsiveržusios Turkijos dirbantieji 2021 metų gale buvo sukaupę 18,43 mlrd. JAV dolerių vertės turto, kuris sudarė 3,3 proc. šios šalies BVP.

2021 metais pensijų fondai teigiamą investicijų grąžą pasiekė 18-oje iš 27-ių duomenis pateikusių EBPO šalių ir 11-oje iš 26-ių kitų duomenis teikiančių jurisdikcijų.

Pasak T. Gudaičio, nereikėtų užmiršti, kad 2021-ieji buvo antrieji koronaviruso COVID-19 pandemijos metai, kuomet įvairių ribojimų šalių ekonomikose netrūko, kaip ir aiškesnių perspektyvų finansų rinkose.

Kartu su kaupiančiuoju nuo akcijų prie didesnės dalies konservatyvesnių investicijų pereinantys Lietuvos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo fondų modelį. EBPO vertinimu, juose 74,6 proc. investicijų praėjusių metų pabaigoje sudarė investicijos į akcijas.

„Po 2020-ųjų, kurie labai didelių iššūkių atnešė dėl prasidėjusios pandemijos, pernai finansų rinkos atšoko nuo pandeminio dugno ir investuotojams leido uždirbti. Nuolat vykstantis periodinis investavimas leido sugaudyti dinamiškiau už obligacijas judančių akcijų svyravimus ir, atitinkamai, auginti grąžą klientams. Tai puikus pavyzdys, koks naudingas ir efektyvus yra reguliarus investavimas“, – pastebi T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Žmonės prie jūros

74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad senatvei reikia ruoštis…

Dauguma šalies gyventojų yra įsitikinę, jog finansiškai ruoštis senatvei reikėtų iš anksto. 74 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių gyventojų pasisakė už tai, kad yra svarbu iš anksto taupyti savo pensijai – tai 1 punktu daugiau nei prieš metus.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šis klausimas visuomenei buvo užduotas jau trečius metus iš eilės, o supratimas, kad pensijai finansiškai ruoštis reikia, ir šiemet išlieka aukštas.

„2019 metai mums yra tam tikras atskaitos taškas, nes tuomet įvyko II pensijų pakopos reforma, o pensijų santaupas valdančios įmonės perėjo prie gyvenimo ciklo fondų sistemos, kuri investicijų strategiją pritaiko prie kaupiančiojo amžius. Tais metais su teiginiu, jog yra svarbu taupyti pensijai iš anksto, sutiko 75 proc. apklaustųjų, po metų – 73 proc. Šių metų apklausoje atsidūrėme per vidurį, tačiau akivaizdu, kad judame iš esmės statistinės paklaidos ribose, o bendras finansinio sąmoningumo lygis išlieka išties aukštas ir tai yra puiki žinia“, – teigia T. Gudaitis.

Jo vertinimu, stebint visuomenės nuomonės dinamiką, ne mažiau svarbi yra ir kraštutinių nuomonių „už“ ir „prieš“ dinamika.

2019 metais 27 proc. apklausos dalyvių visiškai sutiko su tuo, kad savo „taupyklę“ pensijai svarbu pildyti iš anksto. Užpernai taip galvojo 31 proc., o pernai – 30 proc. apklaustųjų. Tokiai pozicijai kategoriškai prieštaravo atitinkamai 6, 5 ir 6 proc. respondentų.

Pasak T. Gudaičio, ypač palankiai taupymo klausimu nusiteikusios visuomenės dalis 30 proc. ribą peržengė būtent po pirmųjų II pensijų pakopos reformos metų, kai kaupiantieji aiškiai pajuto, kokie efektyvūs yra investicijų riziką prie kaupiančiojo amžiaus automatiškai pritaikantys gyvenimo ciklo fondai.

„2019 metais Lietuvos pensijų fondai uždirbo +16,6 proc. realią grąžą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitinge užėmė istorinę pirmąją vietą pasaulyje. Tačiau ir paskesniais metais grąža buvo tikrai gera, todėl visiškai nenuostabu, kad II pensijų pakopos simpatikų dalis po reformos išaugo“, – sako asociacijos vadovas.

Vertinant tik dirbančiuosius, kurie šiuo metu gali nedidelę savo pajamų dalį kaupti pensijai II pakopoje arba yra apsisprendę to nedaryti, 31 proc. jų labai palaiko idėją, jog pensijai taupyti reikia iš anksto. Tradiciškai palankiausiai santaupų kaupimo pensijai atžvilgiu nusiteikę aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Tuo tarpu skeptikų dalis atitinka bendrą visuomenės pjūvį ir sudaro 6 proc.

Pasak T. Gudaičio, šiais metais visuomenės nuomonės apklausa yra ypatinga, nes į jos atlikimo laiką pateko ir dvi Rusijos vasario 24 dieną pradėto karo Ukrainoje dienos.

„Karas yra visapusiškas šokas mums, kaip visuomenei, ir, žinoma, ekonomikai. Tokie dideli sukrėtimai paprastai užaštrina dvejones dėl ateities, verčia priimti ribinius sprendimus ir arba labai smarkiai taupyti, arba atvirkščiai – leisti pinigus, kvestionuoti iki šiol taikytas asmeninių finansų valdymo priemones. Todėl nors karo faktorius atsirado pačioje apklausos pabaigoje, tačiau tai, kad visuomenės palaikymas išliko toks aukštas, tokioje situacijoje laikau labai dideliu pasiekimu“, – teigia investavimo ekspertas.

LIPFA užsakymu visuomenės nuomonės apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet vasario 17-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus šalies gyventojai.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln., Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Lietuvos pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį ketvirtį sumažėjo beveik…

Vasario pabaigoje Rusijos Ukrainoje sukeltas karas supurtė ir finansų rinkas, kurių nuotaikos atsispindi ir pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų rezultatuose. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą sumažėjo -4,45 proc., o vertė sudarė 5,77 mlrd. eurų, arba -1,7 proc. mažiau.

Atitinkamai III pensijų pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pirmąjį ketvirtį šiemet buvo -4,47 proc. mažesnė, šie fondai kovo pabaigoje valdė 219,1 mln. eurų vertės būsimųjų šalies pensininkų turto. Pirmojo metų ketvirčio gale abiejų papildomo kaupimo pensijai pakopose kaupiamo turto vertė sudarė 5,992 mlrd. eurų.

„Sėkmingą ir ypač spartų pensijų turto vertės augimą sustabdė tai, ko net negalėjome vertinti kaip tikėtinos realybės: brutalus ir negailestingas karas, griaunantis didelę Europos šalį ir nusinešantis daugybę aukų. Ukraina daugeliu aspektų yra svarbi pasaulio ekonomikos dalyvė, todėl tai, kad Rusijos armija be pasirinkimo griauna viską, kas pasitaiko jos kelyje, o šalies ekonomika yra iš dalies paralyžiuota, kelia daug nerimo įvairiausiems sektoriams visame pasaulyje“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, Rusijos agresija lėmė ir tai, kad šalį agresorę iš indeksų išbraukė tarptautinės reitingų agentūros, todėl ir Lietuvos pensijų fondai jų nebeįtraukia į savo vertės pokyčių vertinimą bei skaičiavimus. 

Mažiausiai paliestos pensijos amžių pasiekusių santaupos

Konservatyviausiai investicijas valdančių turto išsaugojimo fondų vertė šiemet pirmąjį ketvirtį keitėsi mažiausiai. Negalutiniais skaičiavimais, ji sumažėjo -4,2 proc. Šie fondai investuoja pensijos amžių jau pasiekusių fondų dalyvių turtą, stengdamiesi, kad juos kuo mažiau paveiktų svyravimai rinkose.

Tuo tarpu didžiausią akcijų dalį turinčių jauniausių pensijų sistemos dalyvių 20-26 metų amžiaus gyventojų santaupų vertė šiemet sumažėjo -4,66 proc., 27-33 metų smuktelėjo -4,53 proc., o 34-40 metų: -4,39 proc.

„Preliminarūs skaičiavimai rodo, kad neigiami II pakopos turto grąžų svyravimai vyko 4,2-4,66 proc. ribose. Tokio stipraus geopolitinio sukrėtimo rinkos negali neįskaičiuoti kaip didelio nežinomumo bei rizikos faktoriaus. Matome, kad, deja, karas trunka jau daugiau kaip mėnesį. Ir net pragmatiškai prognozuojant, kad sugrįžusi taika turėtų skatinti ekonomikos atsigavimą ir investuotojų optimizmą, šiuo metu tegalime konstatuoti, kad karas tęsiasi, kasdien tik didindamas žalą ir plėsdamas tragedijos mastą“, – sako T. Gudaitis.

II pakopos pensijų fondai, investuojantys 41-47 metų gyventojų turtą, sausį-kovą patyrė -4,46 proc. vertės sumažėjimą, savo ruožtu 48-54 metų būsimųjų pensininkų turto vertė mažėjo -4,38 proc. Žemyn -4,53 proc. pajudėjo ir 55-61 metų amžiaus II pakopos dalyvių turto vertė.

Priešpensinio ir jau pensinio 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė pirmąjį ketvirtį sumažėjo -4,47 proc.

III pakopos svertiniai vidurkiai irgi aptirpo

Individualų kaupimo pensijai tempą bei apimtis leidžiantys pasirinkti III pakopos pensijų fondai taip pat patyrė geopolitinių sukrėtimų įtaką.

LIPFA skaičiavimais, šiemet pirmąjį ketvirtį didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grąža sumažėjo -4,26 proc., mišraus investavimo fondų -4,73 proc., o mažesnės rizikos fondų -4,62 proc.

Anot asociacijos vadovo, pensijų fondų rezultatai atspindi tam tikrą chaosą finansų rinkose, kuris tam tikrais momentais atskiroms vertybinių popierių grupėms buvo netgi palankus.

„Rusijai tik įsiveržus į Ukrainą, nežinojome, kiek laiko užtruks karas, kokios jis turės įtakos ne tik Ukrainos ir Rusijos, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Skirtingi variantai buvo įskaičiuojami kaip tikėtini, taip pat bandyta pragmatiškai įvertinti abiejų šalių jėgas ir, atitinkamai, karo baigties greitį. Tačiau nebėra abejonių, kad karas užsitęsė, nuostoliai bus išties dideli, todėl tikėtina, kad pozityvių slinkčių artimiausiu metu tikėtis neverta“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.

I ketvirtis

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

-4,19%

+7,57%

GCF gimusiems 1954-1960

-4,47%

+9,94%

GCF gimusiems 1961-1967

-4,53%

+28,83%

GCF gimusiems 1968-1974

-4,38%

+50,74%

GCF gimusiems 1975-1981

-4,46%

+57,11%

GCF gimusiems 1982-1988

-4,40%

+56,16%

GCF gimusiems 1989-1995

-4,53%

+55,81%

GCF gimusiems 1996-2002

-4,66%

+54,84%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2022 m.

I ketvirtis

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

-4.26%

Mišraus investavimo P3P fondai

-4.73%

Mažesnės rizikos P3P fondai

-4.62%

Bendras svertinis vidurkis

-4.47%

 

 

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt

Pensininkų gerovė – valstybės rankose, bet pats žmogus turi…

Pensijos amžių pasiekusių žmonių gerovė iš esmės yra valstybės atsakomybė, nors šiam gyvenimo tarpsniui turėtų ruoštis ir pats žmogus. Taip galvoja 57 proc. Lietuvos gyventojų, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

Antroje pasirinkimų vietoje atsidūrė asmeninis kiekvieno būsimo ar esamo senjoro indėlis iš dalies prisidedant valstybei – už tai pasisakė 21 proc. visų apklaustųjų. Tik valstybės atsakomybę įžvelgia 16 proc., o išskirtinai asmeninio finansinio pasiruošimo būtinybę šiam gyvenimo tarpsniui – 3 proc. respondentų.

Likusieji 3 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų atsakymo nepateikė arba nežinojo, ką pasakyti.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad atsižvelgiant į Lietuvoje galiojantį socialinio draudimo modelį, didžioji dalis šalies gyventojų pagrįstai valstybei skiria pagrindinį vaidmenį rūpinantis senjorais. Pozityvi žinia – kad jau pakankamai reikšmingomis laikomos ir paties piliečio pastangos stengtis, kad tapus pensininku finansinių rūpesčių būtų kuo mažiau.

„Galiojant einamųjų pajamų paskirstymo modeliui (ang. „pay as you go“)  kiekvienas šiuo metu dirbantis šalies gyventojas savo mokesčiais padeda surinkti biudžetą „Sodrai“, kuri išmoka pensijas. Dabartiniai pensininkai savo laiku lygiai taip pat išlaikė ankstesnes kartas. Natūralu, kad dauguma gyventojų tikisi, jog ir toliau galės pasikliauti šiuo socialiniu kontraktu, kuris galioja jau ne vieną dešimtmetį ir yra pagrįstas einamųjų pajamų paskirstymu. Vis dėlto tai, kad asmeninis indėlis pradėtas vertinti rimtai, yra puiki žinia mums kaip visuomenei. Nes valstybės finansinės galimybės yra ribotos, o skurdo problema išlieka aštri ir be pastangų sutelkimo bus sunku ją spręsti“, – sako T. Gudaitis.

Analizuojant valstybės ir dalinę paties žmogaus atsakomybę palaikančią gausiausią visuomenės grupę, už tokį sprendimą dažniausiai pasisakė vyresni nei 36 metų apklausos dalyviai, kurie yra įgiję aukštąjį išsilavinimą, o mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 500 eurų.

Poziciją, kad už savo pensiją yra atsakingas kiekvienas asmeniškai iš dalies prisidedant valstybei, dažniausiai palaikė viena jauniausių 26-35 metų respondentų grupė. Tik valstybės atsakomybę buvo linkę minėti žemesnio išsimokslinimo ir mažesnių pajamų apklausos dalyviai.

LIPFA vadovo teigimu, jaunų žmonių akcentuojamą asmeninę atsakomybę gali formuoti įvairūs veiksniai: nuo drąsiai keičiamų darbų ir išbandomų įvairių jo juridinių formų iki to, kad jauniems žmonėms pensija dar toli.

„Išties neaišku, kiek jaunimas gilinasi į dabartinį pensijų biudžeto surinkimo modelį. Gali būti, jog pasidomėję taip pat labiau sąžiningu laikytų principą, kad jei dabar moku aš, kodėl ateityje man pensijos neturėtų sumokėti kiti? Tačiau tai, kad imama galvoti ne tik apie momentinį vartojimą, bet ir apie taupymą, kaupimą savo pensijai, nuteikia viltingai. Iš kitos pusės, mažesnį išsilavinimą įgavę gyventojai sunkiau konkuruoja darbo rinkoje, turi mažiau galimybių pretenduoti į didesnį atlyginimą, todėl ir valstybės vaidmuo užtikrinant senjorų gerovę jų akyse yra dominuojantis“, – pastebi asociacijos vadovas.

Jis geru rezultatu laiko tai, kad tik maždaug kas šeštas (16 proc.) Lietuvos gyventojas finansinį aprūpinimą pensijoje patikėtų tik valstybei. Anot T. Gudaičio, akivaizdu, kad didesnė ar mažesnė finansinė disciplina tampa vis labiau įprasta gyvenimo norma. Juo labiau, kad ji realizuojama ir asmeninėmis, ir tokiomis profesionaliomis priemonėmis kaip II ir III pensijų pakopos, investicinis gyvybės draudimas.

„Spinter tyrimai“ 2021 m. spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Jiems buvo užduotas klausimas, kas atsakingas už pensijos sulaukusių senjorų gerovę.

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt

200 tūkst. 2019 m. kaupimą pensijai sustabdžiusiems žmonėms sukurta…

Pirmąjį šių metų pusmetį apie 200 tūkst. šalies gyventojų turės dar kartą apgalvoti savo sprendimą laikinai sustabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir nuspręsti, kaip elgtis toliau. Kitos savaitės pradžioje „Sodra“ ketina išsiųsti tam skirtus pranešimus į asmenines paskyras, tuo tarpu ekspertai ragina nepasiduoti emocijoms, o objektyviai įvertinti, kokią įtaką asmeniniams finansams jau padarė „nieko nedarymas“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) spaudos konferencijoje trečiadienį pristatė specialią skaičiuoklę, kuri ne skaičiuoja teorinę ateities finansų projekciją, o vertina laikotarpį, kuomet aktyvus kaupimas buvo sustabdytas.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, skaičiuoklė buvo tikslingai sukurta tam, kad priimant svarbų finansinį sprendimą, mažesnis vaidmuo tektų emocijoms, o apsispręsti padėtų faktai ir skaičiai.

„Lietuvoje yra apie 200 tūkst. gyventojų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2013 ar 2019 metų. Netrūksta įrankių, kurie padeda įvertinti kaupimo prasmingumą ir naudą. Taip pat šių gyventojų santaupas II pakopos pensijų fondai toliau investuoja ir siunčia informaciją apie pasiektus rezultatus. Vis dėlto, pasigedome sprendimo, kuris leistų atmesti emocijas ir objektyviai įvertinti, ar kaupimo stabdymas tikrai buvo naudingas ir gerai apgalvotas. Prieš apsisprendžiant kviečiame pasinaudoti skaičiuokle ir maksimaliai išnaudoti jos galimybes tam, kad sprendimas būtų išties gerai pasvertas“, – sako T. Gudaitis.

Pensijų skaičiuoklėje modeliuojamos situacijos atskleidė, kad asmeniniai finansiniai praradimai siekia tūkstančius eurų. Įvertinus aktyvų kaupimą laikinai sustabdžiusių žmonių skaičių, jie pastaraisiais metais kartu galėjo sukaupti papildomai kelis šimtus milijonų eurų.

Pavyzdžiu pasirinkus jauną 33 metų amžiaus moterį, kuri per mėnesį uždirba 1582 eurų atlyginimą (atskaičiavus mokesčius) ir savo pensijai aktyviai nekaupia nuo 2019 metų, jos asmeninė pensijų sąskaita šių metų pradžioje galėjo būti pilnesnė 3464 eurais.

Tuo tarpu 43 metų, „į rankas“ uždirbantis 800 eurų ir taip pat nutaręs 2019 metais stabdyti įmokų pervedimą į II pakopos sąskaitą vyras praleido galimybę ją papildyti 1971 euru.

Be to, pensijų skaičiuoklė įvertina ir kokią sumą savo pensijai pavyks sukaupti, jei bus atnaujintas aktyvus kaupimas, apimantis įmokas nuo kiekvieno mėnesio atlyginimo bei valstybės taikomą finansinę paskatą.

„Raktas į geriau finansiškai aprūpintą senatvę yra nuolatinis, reguliarus kaupimas. Būtent jis leidžia pigiau „apsipirkti“ rinkoms nukritus ir daugiau uždirbti iš pakilimo etapų. Lietuvos pensijų fondai dirba gyvenimo ciklo fondų principu, iš pradžių investuojantys drąsiau, o vėliau – laipsniškai didina konservatyvių investicijų dalį, kad santaupos būtų apsaugotos nuo didelių svyravimų. Per mėnesį taupymui skiriama nedidelė atlyginimo dalis galiausiai taps papildomu pajamų šaltiniu, kai pasieksime pensinį amžių. Blaškymasis, kaupimo stabdymas pirmiausiai neapsimoka patiems kaupiantiesiems. Juo labiau, kad dabar prarasto laiko kainą galima įvertinti visiškai objektyviai“, – pabrėžia asociacijos vadovas.

2021-ieji Lietuvos pensijų fondams buvo sėkmingi. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21,07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln., Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

860260474
info@lipfa.lt

Lietuvos gyventojų sukauptas turtas pensijų fonduose pernai augo ir…

2021-aisiais Lietuvos gyventojų pensijai privačiai kaupiamo turto vertė pirmą kartą perkopė 6 mlrd. eurų ribą ir per 2021 m. paaugo rekordiniu 1.4 mlrd. eur tempu. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, pernai II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo didžiausia per visą veiklos istoriją ir siekė +21.07 proc., o vertė padidėjo iki 5,9 mlrd. eurų. Tuo tarpu III pensijų pakopoje investuojamas turtas per metus paaugo +13,78 proc. iki 222 mln. eurų.

Abiejose pakopose pensijų fondų valdomo turto bendra vertė 2021 metų gruodžio 31 dieną buvo 6,109 mlrd. eurų. LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, 2021-ieji investicijoms vėl buvo palankūs metai, o būsimųjų pensininkų turtas kirto dar vieną psichologiškai reikšmingą naujo milijardo ribą.

„Nemažą dalį aktualijų diktuoja tebesitęsianti COVID-19 pandemija, kurios suvaldymo priemonės veikia verslus, gyventojų užimtumą, vartojimą ir ateities lūkesčius. Ekonominių veiklų gyvybingumą palaiko įvairios skatinimo priemonės, tačiau nežinomybės faktorius išlieka stiprus. Iš kitos pusės, ekonomika yra smarkiai priklausoma nuo geopolitinių faktorių, o čia įtampos irgi pakanka. Todėl Lietuvos pensijų fondų pasiektą augimą vertinu kaip gerą rezultatą, apie 1,4 mln. šalies gyventojų padedantį siekti esminio tikslo – didesnių pajamų sulaukus pensinio amžiaus“, – sako T. Gudaitis.

Sparčiausiai augo  jaunų asmenų pensijai kaupiamas turtas

„Sodros“ pensiją papildanti II pensijų pakopa, kurios veikimo principas paremtas reguliariu papildomos asmeninės pensijos kaupimu nuo atlyginimo, pernai priartėjo prie beveik 5,9 mlrd. eurų ribos. Čia išskirtinai sparčiai augo trijų jauniausių amžiaus grupių turtas, kurio reikšminga dalis investuojama į bendrovių akcijas, siekiant išnaudoti jų vertės augimo potencialą.

„Praėjusiais metais vykęs spartus ekonomikos atsigavimas ir investuotojus džiuginantys akcijų rinkų pokyčiai solidžiai augino gyventojų, kaupiančių lėšas savo pensijų fondų turtą. Pensijų fondų valdytojų priimti sprendimai ir vykdoma nuosekli gyvenimo ciklo fondų strategija pasiteisino ir leido uždirbti istoriškai didžiausią vidutinę metinę grąžą pensijų fondų grąžą dalyviams per visą II pakopos pensijų fondų veikimo istoriją“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, 20-26 metų amžiau kaupiančiųjų turtą valdantys II pakopos pensijų fondai pernai pasiekė didžiausią, arba +25,94 proc. vidutinę svertinę grąžą, o 27-33 bei 34-40 metų amžiaus  grupėse ji buvo atitinkamai +25,74 proc. ir +25,75 proc.

Nuo jų šiek tiek atsiliko, tačiau net +22,32 proc. padidėjo ir 41-47 metų dirbantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų turto vertė. Dviženkliu procentu, iš viso +12 proc. augo ir 48-54 metų amžiaus kaupiančiųjų lėšas fondų valdomas turtas.

Dviejų vyriausio amžiaus grupių vidutinė svertinė grąžą pernai sudarė po kelis procentus. 55-61 metų amžiaus kaupiančiųjų santaupų vertė padidėjo +3,65 proc., o 62-68 metų: +2,96 proc. Tuo tarpu II pakopos turto išsaugojimo fondų vidutinė svertinė metų grąža siekė 3,62 procento.

III pakopoje daugiausiai uždirbo akcijų fondai

Maksimaliu savarankiškumu ir liberaliu kaupimo tempu pasižyminti III pensijų pakopa 2021-aisiais išlaikė panašias tendencijas, kaip ir II pakopa: čia sparčiausiai augo rizikingiausi pensijų fondai, o nuosaikių investicijų grąža buvo mažesnė.

LIPFA vertinimu, didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai sudarė +23,41 proc., mišraus investavimo fondų +7,14 proc., o mažesnės rizikos fondų -1,37 proc.

Pasak T. Gudaičio, III pakopos pensijų fondai nėra atskleidę viso savo potencialo, tačiau susidomėjimas jais nuolat auga.

„III pakopa dažniausiai išnaudojama kaip būdas darbdaviams motyvuoti darbuotojus ar asmeninis pastarųjų pasirinkimas sau patogiu tempu investuoti atliekamas lėšas. Reguliarus, tegu ir nedidelės pajamų dalies paskyrimas kaupimui yra pats efektyviausias būdas taupyti senatvei ir puikus to pavyzdys yra II pakopa. Tačiau be galo vertiname visas pastangas skirti lėšas būsimai savo finansinei gerovei ir tikime, kad laikui bėgant tokių sprendimų sulauksime vis daugiau“, – prognozuoja asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. IV ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

0,82%

2,96%

12,04%

GCF gimusiems 1954-1960

1,12%

3,65%

15,11%

GCF gimusiems 1961-1967

3,94%

12,00%

35,07%

GCF gimusiems 1968-1974

7,44%

22,32%

57,72%

GCF gimusiems 1975-1981

8,58%

25,75%

64,47%

GCF gimusiems 1982-1988

8,52%

25,74%

63,38%

GCF gimusiems 1989-1995

8,75%

25,94%

63,25%

GCF gimusiems 1996-2002

8,86%

25,93%

62,48%

Bendras svertinis vidurkis

7.01%

21.07%

54.05%

 

1 pav. Vidutinė metinė II pakopos grąža, proc.

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. IV ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

6,15%

23,41%

Mišraus investavimo P3P fondai

1,89%

7,14%

Mažesnės rizikos P3P fondai

0%

-1,37%

Bendras svertinis vidurkis

3,56%

13,78%

 

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

860260474
info@lipfa.lt

Apklausa: jei „Sodra“ išdalintų pensijas iškart, jų neskubėtų išleisti…

Lietuvos gyventojai pakankamai laisvai žvelgia į galimybę nedelsiant panaudoti pinigus, kurie idealiu atveju būtų skirti gyvenimui ilgus metus. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus reprezentatyvią apklausą paaiškėjo, kad jei pensija būtų išmokėta vienu ypu, keliolikos metų laikotarpiui ją išdėlioti bandytų vos kas antras apklausos dalyvis (55 proc.).

Likusi šalies gyventojų dalis pensijai rastų geresnį pritaikymą: pirktų nekilnojamąjį turtą (NT), vertybinius popierius (26 proc.) ar gerintų jau turimą NT (12 proc.), spręstų sveikatos iššūkius (23 proc.), išleistų būtiniausioms reikmėms (11 proc.,) ar tiesiog pramogautų ateities sąskaita (7 proc.). Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, jog supratimas, kad gyventi reikia „čia ir dabar“ įgauna nerimą keliančias formas.

„Taip yra, kad visą gyvenimą nemažus mokesčius mokantys žmonės pagrįstai jaučiasi „užsidirbę“ savo pensiją, nors techniškai mums ją kiekvieną mėnesį uždirbinės ateities kartos, kaip kad mes savo įmokomis pensijas uždirbame dabartiniams pensininkams. Vis dėlto, pensija nėra ir neturėtų būti traktuojama kaip premija, kurią būtų galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Greičiau tai yra atlyginimas, skirtas būtiniausioms kasdienėms reikmėms. Labiausiai nustebino atradimas, kad iš esmės kas antras šalies gyventojas pensijos pinigus tiesiog išleistų, nesusimąstydamas apie ateitį“, – sako T. Gudaitis.

Pensija – ir kasdienėms reikmėms, ir pramogoms

Būtų neįtikėtina, kad einamųjų įmokų principu veikianti socialinio aprūpinimo sistema savo ilgalaikius įsipareigojimus įvykdytų vienu pervedimu į sąskaitą. Kaip į priekį negauname atlyginimo, taip į priekį „Sodra“ neišmokės ir pensijų. Vis dėlto, jei taip nutiktų, visuomenės pasirinkimai nenudžiugintų.

„Atidėti pragyvenimui gautus pensijos pinigus labiau linkę aukščiausią išsilavinimą turintys gyventojai. Panašu, kad greičiausiai pensiją išleistų vidurinio išsilavinimo neįgiję asmenys: jie norėtų investuoti į turimą būstą, būtiniausioms reikmėms bei pramogoms“, – pastebi LIPFA vadovas.

„Spinter tyrimų“ duomenimis, 57 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų dalintų pensiją keliolikai metų į priekį, taip elgtųsi ir 54 proc. aukštesnįjį ir specialų vidurinį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių. Tarp nebaigto vidurinio išsilavinimo žmonių ilgalaikes išlaidas planuojančiųjų dalis smunka žemiau 50 proc. ribos ir sudaro 49 procentus.

Pastaroji grupė išsiskiria ir tuo, kad net 24 proc. jos atstovų pensijų pinigus investuotų į turimą būstą (aukščiausio išsilavinimo – tik 7 proc.), 13 proc. vyktų į kelionę ar pramogautų  (aukščiausio išsilavinimo – 7 proc.), išleistų tuo metu svarbiausioms būtinoms reikmėms – 13 proc. (9 proc.).

Aukštai atsidūrė ir sveikatos problemos, kurias norėtų spręsti 21-26 proc. skirtingo išsilavinimo apklausos dalyvių. Tačiau, pasak T. Gudaičio, jas nurungia noras investuoti į naują nekilnojamąjį turtą, spekuliuoti vertybinių popierių rinkose: to pensijos pinigais imtųsi net 22-34 proc. šalies gyventojų.

Žemiausių pajamų gavėjai – ir pataupytų, ir leistų

Analizuojant mažiausias, iki 300 eurų vienam namų ūkio nariui pajamas gaunančios visuomenės grupės elgesį, jis atspindi bendras tendencijas.

Čia 54 proc. gyventojų bandytų susiplanuoti išlaidas keliolikai metų, o statistiškai daugiau žmonių pirktų NT ar vertybinius popierius (25 proc.) nei spręstų sveikatos iššūkius (24 proc.). Tačiau tarp jų daugiausiai tokių, kurie būtų linkę išleisti pensiją tuo metu aktualiausiems poreikiams – iš viso 14 proc.

„Einamiesiems poreikiams užkamšyti mažiausių pajamų gavėjai yra linkę skirti didžiausią dėmesį, palyginti su kitomis pajamų grupėmis ir tai net nestebina, nes pajamų trūkumas jau yra tapęs permanentine būsena. Sąlyginai didelė, net 14 proc. dalis linksta investuoti į būsto būklės pagerinimą, o noru pramogauti vos 2 punktais nusileidžia didžiausių pajamų gavėjams: 9 proc. už pensijos pinigus norėtų pakeliauti ar pramogauti“, – sako asociacijos vadovas.

Pasak T. Gudaičio, kaip bebūtų, kas antras ilgalaikio finansinio plano savo pensijai neturintis Lietuvos gyventojas yra išties didelis iššūkis. Tai padeda suprasti ir logiką, kodėl asmeniškai kaupti pensijai su valstybės paskatinimu pasiryžę žmonės galiausiai nustemba, kad santaupų vienu mostu neatgaus, tačiau kasmėnesinės išmokos jiems bus didesnės.

„Apklausos metu paaiškėjo vienas ypač pozityvus momentas. Pačioje jauniausioje 18-25 metų amžiaus respondentų grupėje atsirado daugiausiai, arba net 59 proc. tokių, kurie iškart gavę pensiją apgalvotų, kaip ją panaudoti per ateinančius keliolika metų. Džiugu, kad jaunimas išsiskiria finansiniu raštingumu ir teikia pozityvių lūkesčių, kad keičiantis kartoms supratimo apie ilgalaikius finansinius iššūkius bus tikrai gerokai daugiau negu dabar, o gal net ir susidarys kritinė masė“, – viliasi jis.

„Spinter tyrimai“ spalio 18-28 dienomis apklausė 1015 žmonių, kurių amžius 16-75 metai. Jie galėjo rinktis keletą atsakymų, todėl jų suma gali viršyti 100 proc.

 

Daugiau informacijos:

Edgaras Batušan

+37060260474

info@lipfa.lt