Pensijų fondų rezultatai 2023 metais: +14,2 proc. išaugusi II…

2023-ieji investuotojams, tarp kurių yra daugiau nei 1.4 mln. pensijai kaupiančių Lietuvos dirbančiųjų, leido padidinti kaupiančiųjų turto vertę. Preliminariais duomenimis, šalies II pakopos pensijų fondų svertinė investicinė grąža pernai buvo teigiama ir siekė +14,2 proc., o kaupiančiųjų turto vertė per metus išaugo 27,3 proc. iki 7,1 mlrd. eurų.

Lietuvos III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +12,5 proc. svertinę investicinę grąžą, jų valdomo turto vertė pasiekė 293,9 mln. eurų ir buvo 32,4 proc. didesnė nei prieš metus.

Realybė nurungė baimes

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Tado Gudaičio teigimu, 2023-ieji tapo vienais sėkmingiausių akcijų rinkoms per pastarąjį dešimtmetį. Stipriai augo ir obligacijų vertė, kurios padeda įgyvendinti konservatyvesnes investavimo strategijas.

„Vertinant bendrai, 2023-ieji investicijoms buvo palankūs nepaisant to, kad metų pradžioje laikėsi aukšta infliacija, centriniai bankai kėlė palūkanų normas, buvo reali ekonominės recesijos rizika. Pernai ypač gerai sekėsi technologijų įmonių akcijoms ir kitoms augančioms bendrovėms, kurios patyrė smukimą per 2022 metų meškų rinką. Obligacijų grąža – arti dviženklių ir ši turto klasė pensijų fondų valdytojams yra ne mažiau svarbi realizuojant konservatyvesnius investavimo sprendimus, būtinus pagal II pensijų pakopos gyvenimo ciklo fondų koncepciją. Bendrai vertinant, Lietuvoje pensijų fondams 2023-ieji buvo vieni iš trijų geriausių metų per pastarąjį dešimtmetį“, – sako LIPFA vadovas.

T. Gudaitis pažymi, kad optimizmo finansų rinkoje netrūksta ir žvelgiant į šiuos metus, ypač dėl sėkmingai suvaldytos infliacijos ir prognozuojamo centrinių bankų palūkanų karpymo.

„Pasitikime ilgalaikėmis teigiamomis akcijų bei obligacijų augimo perspektyvomis. Juo labiau, kad kaupimas pensijai yra keletą dešimtmečių trunkantis procesas, kurio galutinis rezultatas paaiškės asmeniškai pasiekus pensijos amžių. Ilgalaikė užsienio praktika rodo, kad nuolat reguliariai investuojamos lėšos stabiliai auga ir trumpalaikiai neigiami rinkų svyravimai kaupiantiesiems nesutrukdo pasiekti turto augimo tikslų“, – teigia jis.

Akcijų ralis: +16% grąža

Pernai tarp II pakopos pensijų fondų didžiausią grąžą uždirbo jauniausių klientų turtą valdantys ir daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai. 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė pernai uždirbo +16,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +16,1 proc., 36-42 metų ir 43-49 metų amžiaus dirbantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai praėjusiais metais uždirbo +15,9 proc. metinę svertinę grąžą.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +14,1 proc., o 57-63 metų amžiaus kaupiantieji pernai finansų rinkoje uždirbo +10,6 proc. svertinę grąžą. Šių amžiaus grupių investavimo strategijoje akcijų dalis fonde (ir rizika) yra palaipsniui mažinama, o obligacijų ir kitų saugesnių investavimo instrumentų (pvz. indėlių) dalis yra didinama, kad būtų apsaugotos sukauptos lėšos.

Vyriausių amžiumi 64-70 metų II pakopos pensijų fondų grąža pernai buvo +7,6 proc. Tuo tarpu turto išsaugojimo fondai fiksavo +7,4 proc. svertinės grąžos rezultatą.

Gyvenimo ciklo fondų penkmetis

Prieš 5 metus II pakopoje įdiegta gyvenimo ciklo fondų koncepcija kaupiančiuosius perskirstė į jų amžiui tinkamiausius pensijų fondus, kuriuose investavimo strategija pritaikoma pagal kaupiančiojo amžių.

Praėjus 5 metams nuo šių fondų veiklos pradžios galima teigi, kad jų įsteigimas ir pasirinkta investavimo strategija pasiteisino su kaupu. Gyventojams, kuriems iki pensijos amžiaus liko apie 17-20 ir jaunesniems, jų svertinės investicinės grąžos per pastarąjį penkmetį pasiekusios 60 proc. ribą ir svyruoja tarp 59,2-62,9 proc.

Nuo II pakopos veikimo pradžios 2004-aisiais, agreguotas pelnas pakopoje siekia 2,2 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje, sudaro 1,7 mlrd. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju – paveldėtojams) sudaro 518 mln. eurų.  

III pakopos grąžos

III pakopos pensijų fondų grąža 2023 metais buvo dviženklė, išskyrus mažesnės rizikos, konservatyviau investuojančius fondus.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +14,6 proc. svertinę grąžą. Mišraus investavimo pensijų fondai taip pat peržengė 10 proc. grąžos ribą: jų grąža pernai buvo +10,6 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondų grupės vidutinė svertinė praėjusių metų grąža buvo +6,9 proc.

„Ir II, ir III pakopos pensijų fondų valdomas turtas nuosekliai auga. Tai lemia daugybė faktorių, tarp kurių – reguliarios įmokos, sudėtinių palūkanų efektas, vis ilgėjantis ir jau 20 metų II pakopoje pasiektas bendras kaupimo laikotarpis. Visa tai prisideda prie didesnių būsimųjų pensininkų pajamų ateityje. Kadangi šiais metais matysime ne vieną rinkimų kampaniją, norėtųsi palinkėti išsaugoti šią papildomų pensijos pakopų sistemą, kuri neturi kitų alternatyvų šalyje kaip papildomų pajamų šaltinis pensijoje“,  – sako LIPFA vadovas.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	16,3%	59,2%
Pensija 1989-1995	16,1%	61,6%
Pensija 1982-1988	15,9%	61,9%
Pensija 1975-1981	15,9%	62,9%
Pensija 1968-1974	14,1%	54,9%
Pensija 1961-1967	10,6%	29,9%
Pensija 1954-1960	7,6%	8,7%
Turto išsaugojimo fondas	7,4%	6,8%
Bendras svertinis vidurkis	14,2%	52.5%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2023 m.
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	14,5%
Mišraus investavimo P3P fondai	10,5%
Mažesnės rizikos P3P fondai	6,9%
Bendras svertinis vidurkis	12,5%

 

T. Gudaitis: pusė kaupiančiųjų pensijai nori ne tik didesnės…

Dažnos pensijos kaupimo sistemos pertvarkos išvargino Lietuvos gyventojus, kurie kaupia papildomas lėšas savo ateities pensijai. Prieš kitąmet suplanuotus trejus rinkimus į aukščiausias valdžios institucijas, kas antras jų tvirtina, kad kaupti nutarė dėl didesnės pensijos ir tiesiog norėtų stabilumo. Tačiau politikai nevengia populistinių siūlymų pensijų kaupimo sąskaitas paversti savotiškais „pensijomatais“, kurie leistų greitai išsigryninti ir išleisti pensijai kauptas lėšas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje kaupiančių pensijai apklausoje 52 proc. dalyvių pažymėjo, kad kaupti pasiryžo žinodami, kad ateityje dėl to gaus didesnę pensiją.

Paklausti, kas padėtų iš esmės pagerinti sistemos patrauklumą, 53 proc. pažymėjo, kad jos stabilumas, o 52 proc. paprastos ir finansiškai patrauklesnės pinigų naudojimo schemos pensijoje.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, jog stabilumo siekis reiškia norą laikytis kontrakto sąlygų, o jos per 19-a II pakopos gyvavimo metų keitėsi bent 10 kartų.

„Dėl įvairių priežasčių kaupimo dydis II pakopoje skirtingu laiku varijavo valstybės skatinimo sąlygos, santaupų išmokų schema. Nors pokyčių dažnu atveju būdavo imamasi tarsi ir iš geriausių sumetimų, tačiau kas antras kaupiantysis norėtų, kad su juo sudaryto „kontrakto“ būtų laikomasi. Vien į gyventojo asmeninę pensijų kaupimo sutartį (sąskaitą) pervedamos dalies dydis gali reikšmingai pakeisti kaupimo spartą ir galiausiai lemti, ar gyventojas bus patenkintas savo santaupų pensijai dydžiu, ar vis dėlto ne“, – pastebi jis.

Asociacijos vadovas atkreipia dėmesį į dar vieną aspektą: II pensijų pakopa yra glaudžiai susijusi su valstybine socialinio draudimo sistema, o kaupiančiuosius finansiškai skatina valstybė, todėl rinkimų sezono metu politikai tikisi politinių dividendų siekdami kaupimą eilinį kartą patobulinti – net pasitelkdami bankomatų atitikmens „pensijomatų“ idėją ir leidžiant pensijai kauptus pinigus pasiimti bet kada.

„Kviesčiau neužmiršti, kad kaip ir bet kuriuo kitu atveju, šią finansinę paslaugą pasirenkame įvertinę jos potencialą pasiekti turimų tikslų. Kuo sistema bus stabilesnė, aiškesnė ir paprastesnė, tuo ji bus patrauklesnė mūsų šalies dirbantiesiems“, – teigia T. Gudaitis.

Apklausos metu taip pat buvo užduotas klausimas, kaip kaupiantieji bendrai vertina siūlymus keisti pensijų kaupimo sistemą, tačiau nedetalizuojant ir nepateikiant dažniausiai išsakomų politikų idėjų.

44 proc. galimus pokyčius įvertino nepalankiai. Iš jų 21 proc. pastebėjo, kad valstybė turėtų išlaikyti tokias kaupimo sąlygas, kokios buvo žadėtos, dar 19 proc. teigė, jog norėtų, kad sistema būtų stabili. Tuo tarpu palankiai į tokią galimybę žiūrėjo 38 proc. kaupiančiųjų, kadangi 23 proc. atrodo, jog sistema nėra patraukli kaupiančiajam, dar 15 proc. stokoja laisvės.

Negana to, beveik kas antras (46 proc.) kaupiantysis nesutiktų nei „Sodros“, nei pensijų fonde turimomis lėšomis finansuoti savo dabartinių poreikių, nors kas ketvirtas (25 proc.) taip pasielgti būtų visai nieko prieš.

Anot T. Gudaičio, pensijų fonduose savotiškus grynųjų pinigų „pensijomatus“ dažniausiai mato pati jauniausia kaupiančiųjų grupė, kuri neretu atveju iš savo sąskaitos dėl trumpo kaupimo teoriškai galėtų išsigryninti kelis šimtus eurų.

„Kas antras II pakopoje kaupiantis žmogus supranta, jog nebūtų teisinga dabarties poreikius finansuoti ateities lėšomis, atitinkamai pusė laikosi pozicijos, jog geriausiai dirba investuojamos lėšos. Tačiau antra tiek atsiėmę pinigus juos išleistų, tiesiog laikytų arba tam net neturi aiškaus plano. Kviesčiau neužmiršti paprasto fakto, kad pensininkai bene dažniausiai patenka į skurdo zoną, o tai, kas bus sukaupta gyventojų asmeninėse pensijų sąskaitose, galiausiai apsimokės pačiai valstybei“, – sako asociacijos vadovas.

Išsamiai II pakopoje kaupiančiųjų apklausos rezultatai buvo pristatyti nuotolinėje spaudos konferencijoje 2023 m. gruodžio 11 dieną.

„Spinter tyrimai“ rugsėjo 18-26 dienomis iš 1013 respondentų (18-75 metų) atrinko 562-u II pakopoje kaupiančius asmenis ir juos apklausė.

T. Gudaitis: kaip nupirkti milijoną rinkėjų už jų pačių…

Gerovės valstybė, mokesčiai ir pajamų didinimas, socialinė rūpyba ir pensijos, investicijos į kelius, švietimas bei sveikatos apsauga. Ant šių banginių laikosi iš esmės visos politikų rinkiminės kampanijos. Kadangi kitąmet Lietuvoje numatomi net treji rinkimai, šalies rinkėjui po truputį praveriamos ir trigubo dydžio pažadų parduotuvės durys. O už jų – nauji būdai, kaip visiškai legaliai „nusipirkti“ daugiau kaip milijoną rinkėjų už jų pačių pinigus.

Objektas – 6,6 mlrd. eurų vertės santaupos II pakopos pensijų fonduose, iš kurių apie 1,65 mlrd. eurų,  kaip jau buvo siūlyta kai kuriuose projektuose, galbūt būtų galima leisti išsigryninti. Ši 25 proc. pensijų santaupų dalis yra išties didelė. Labai grubiai vertinant, ji atitinka vieno mėnesio valstybės biudžeto pajamas, iš kurių nacionaliniu mastu finansuojami būtiniausi mūsų visų poreikiai ir paslaugos.

Kadangi poreikių apimtys nemažėja, valstybė vis atidžiau vertina naujų mokesčių, tarp kurių ir nekilnojamojo turto mokestis, įvedimą. Tokioje situacijoje 1 milijoną viršijančių II pensijų pakopos dalyvių bei tuo pačiu rinkėjų „savęs finansavimas“ atrodo puiki išeitis. Ar taip ir įvyks – pažiūrėsime, bet prieš judinant šias santaupas vertėtų įvertinti, kokius padarinius gali lemti toks sprendimas.

Pinigai brangūs, kodėl nepaėmus nieko nekainuojančių?

Analizuodami savo šalies politikų rinkimų pažadus ekonomistai užsienyje laikosi pozicijos juos būtinai vertinti makroekonominiame kontekste. Šiuo metu kontekstas yra įkaitęs, o pinigus centriniai bankai brangina keldami palūkanas ne tiesiog šiaip, o stengdamiesi numaldyti įsišėlusią infliaciją, kuri smarkiai padidina išlaidas visų ir viskam: nuo maisto prekių iki – sąrašas begalinis.

Kodėl ekonomiką vėsinti turėtų tik turintieji būsto paskolas? O taip iš esmės ir atsitiktų, į rinką įmetus vieno mėnesio valstybės biudžeto pajamų apimtį. Kaip parodė Estijos situacija, gyventojai tokius staiga atsilaisvinusius savo pensijų pinigus paprasčiausiai suvartojo, tuo iš esmės dar labiau įkaitindami šalies ekonomiką ir, kaip be to, iš savęs atimdami didesnių pajamų senatvėje galimybę.

Ar panašus sprendimas Lietuvoje pasitarnautų gerovei valstybėje? Drįsčiau tuo abejoti.

Geriausias rinkėjas yra pažeidžiamas rinkėjas

Pensijos amžių pasiekę gyventojai per rinkimus tampa viena svarbiausių rinkėjų grupių ir tam yra ne viena priežastis. Pirma, tai yra skaitlinga grupė. „Sodros“ duomenimis, rugsėjo mėnesį senatvės pensiją šalyje gavo 617,7 tūkst. gyventojų ir palyginti su visais 2,87 mln. šalyje liepos mėnesį registruotais visų amžiaus grupių gyventojais, jie sudarė 21,5 proc. visuomenės dalį.

Antra – tai didelio finansinio jautrumo rinkėjai. Jų pajamos nėra didelės, jie iš esmės priklausomi nuo to, kokio dydžio pensijas išmoka valstybė, neretai neturi papildomų pajamų ir ypač rizikuoja patekti į skurdo zoną.

Tikriausiai nedaug kas pamena tuos laikus, kai įtampa dėl pensijų buvo didelė kiekvieną mėnesį, o žinutės apie pensijų išmokėjimą skelbiamos reguliariai, nes „Sodra“ nesurinkdavo biudžeto, lėšų nuolat trūko, o pensijų dydis buvo nustatomas priklausomai nuo politikos sezono laiko ir būtinybės „motyvuoti“ pensininkus.

Deja, pravalgę ateičiai taupomas lėšas rizikuojame grįžti arčiau situacijos, kurioje pensininkai su ribotomis pajamomis bus labiau pažeidžiami nei galėtų ir būtų mažiau atsparūs manipuliacijoms rinkimų laikotarpiu. Bet gal tokie rinkėjai ir yra tikslas ilgalaikėje perspektyvoje?

Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi?

Paradoksalu, bet pensijų fondus kaip rinkėjų prielankumo įrankį mūsų šalyje sugebėjo atrasti kardinaliai priešingų pažiūrų politikai. Tad 6,6 mlrd. eurų pasiekę dirbančiųjų santaupos senatvei tapo ir džiaugsmu dėl didėjančio jų finansinio pajėgumo, ir iššūkiu, nes šie pinigai yra masalas rinkimams.

Kairieji nori riboti privačią iniciatyvą, rūpestį pensininkais perkelti valstybei ir galiausiai nusikratyti šio neva turtingųjų ar neva tik elitui skirto lėšų senatvei taupymo būdo, kuriame dalyvauja  1,4 mln. eilinių Lietuvos dirbančiųjų.

Liberalūs politikai gali likti nuoširdžiai ištikimi sau ir akcentuoti piliečio teisę turėti galimybę savo nuožiūra disponuoti savo pinigais, net jei jų paskirtis yra tikslinė, o naudojimo startui yra numatytas atidėjimas iki sukaks pensijos amžius.

Kyla klausimas, ar po politiniais lozungais galiausiai nepasislėps tai, ką stengiamės pasiekti: kaupiant pensiją antros ir trečios pakopos pensijų fonduose, kartu su pirmąja („Sodra“) turėsime didesnes pajamas pensijoje, mažesnę skurdo riziką, apsidraudimą nuo pasekmių, kurias sukels tai, jog dirbančiųjų ir pensininkų santykis natūraliai keisis pastarųjų nenaudai.

Kaupiantieji savo pensijų santaupas fonduose šiemet padidino daugiau kaip…

Lietuvos pensijų fondų valdomo turto grąža šiemet per tris ketvirčius augo kartu su finansų rinka ir perkopė 8 proc. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį šalies II pensijų pakopos vidutinė svertinė grąža sudarė +8,3 proc., o valdomo turto vertė pasiekė 6,6 mlrd. eurų.

Individualiai pasirenkamo įnašo dydžio bei jų pervedimo reguliarumo III pakopa šiemet irgi augo, jos vidutinė svertinė grąža per tris ketvirčius sudarė +6,81 proc., o valdomo turto vertė pasiekė 265 mln. eurų. Iš viso II ir III pakopos pensijų fonduose esantis būsimųjų pensininkų turtas sudaro beveik 6,9 mlrd. eurų.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šiemet šalies pensijų fondai išlaiko teigiamą grąžą.

„Nors pasaulio ekonomika išgyvena pakankamai komplikuotą laikotarpį, tačiau akivaizdu, kad finansų rinkos prisitaikė prie iššūkių ir surado galimybių augti toliau. Šie metai užtikrina mūsų šalies pensijų fondų valdomo turto, kuris svarbus kaupiančiųjų pensijai ateičiai, nuoseklų augimą. Galima atsargiai prognozuoti, kad 2023 metus, tikėtina, pavyks užbaigti su pliuso ženklu, jei tik neįvyks neprognozuotų, ekonominę situaciją galinčių iš esmės pakeisti įvykių“, – teigia asociacijos vadovas.

Daugiausiai uždirbo „jaunimo“ fondai

Šiemet akcijų kilimą geriausiai pagavo jauniausiems šalies gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose šios turto klasės yra daugiausiai.

Drąsiausiai investuojančių 21-27 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtų II pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža šiemet siekė +9,86 proc. ir buvo aukščiausia tarp visų šios pakopos fondų amžiaus grupių. Panašų rezultatą demonstravo 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų (+9,81 proc.) ir 35-41 metų amžiaus II pensijų pakopos klientų (+9,77 proc.) investicijos.

Netoli 10 proc. grąžos žymos balansavo ir 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų pensijų fondų grupė, fiksavusi svertinę +9,73 proc. grąžą.

Kuklesnę grąžą pavyko pasiekti 49-55 metų amžiaus kaupiančiųjų turtą konservatyviau investuojantiems fondams, kurie šiemet uždirbo +8,18 proc.

Pasak T. Gudaičio, vyresnio amžiaus gyventojams skirtų pensijų fondų lėšos investuojamos gerokai konservatyviau, todėl jų grąža šiemet buvo santūresnė.

56-62 metų amžiaus kaupiantieji šiemet per tris ketvirčius skaičiuoja +5,4 proc. svertinę grąžą, ikipensinio ir jau pensinio 63-69 metų amžiaus II pensijų pakopos turtas šiemet uždirbo +3,13 proc. svertinę grąžą.

Na, o turto išsaugojimui skirtos II pensijų pakopos fondų grupė šiemet fiksavo +2,88 proc. grąžą.

III pakopos augimas

III pensijų pakopoje aukščiausias grąžas šiemet pademonstravo tie fondai, kuriuose akcijų dalis yra didžiausia. Jų vidutinė svertinė grąža sudarė +8,96 proc. Mišrių investicijų fondų grupės grąža buvo +4,55 proc. Tuo tarpu mažesnės rizikos III pakopos pensijų fondai uždirbo +1,92 proc. vidutinę svertinę grąžą.

„Finansų rinkos reaguoja į vis dar prieštaringus signalus, atitinkamai dar neįgaudamos stabilios užtikrinto augimo krypties. Nors rinkos flagmanai gali pasižymėti įspūdingais rezultatais, tačiau nesibaigiantis ekonomikos vėsinimas keliamų palūkanų dušu malšina entuziazmą. Stengiamės daryti tai, ką geriausiai išmanome: rinkoje rasti perspektyvių vertybinių popierių, kurie didintų būsimų šalies pensininkų turtą“, – teigia LIPFA vadovas T. Gudaitis.

Jo teigimu, šalies pensijų fondai užtikrina ir plačią investicijų geografiją, skirdami dėmesį tiek namų rinkai – Lietuvai ir Baltijos regionui, tiek užsienio teikiamoms galimybėms.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2023 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	2,88%	2,24%
GCF gimusiems 1954-1960	3,13%	4,26%
GCF gimusiems 1961-1967	5,4%	23,83%
GCF gimusiems 1968-1974	8,18%	46,88%
GCF gimusiems 1975-1981	9,73%	54,39%
GCF gimusiems 1982-1988	9,77%	53,54%
GCF gimusiems 1989-1995	9,81%	53,14%
GCF gimusiems 1996-2002	9,86%	50,97%
Bendras svertinis vidurkis	8,3%	44,56%

 

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2023 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	8,96%
Mišraus investavimo P3P fondai	4,55%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,92%
Bendras svertinis vidurkis	6,81%

Finansinis horoskopas Lietuvai: polinkis rizikuoti kriptovaliutomis išlieka, logiką nusveria…

Europos Sąjungos (ES) šalyse periodiškai matuojamo gyventojų finansinio raštingumo lygio tyrime Lietuva 2023 metais ypatingai neišsiskiria. Daugeliu aspektų laikomės arti bendro vidurkio ir, kas maloniai stebina, net ir pajamų netekimą reikšminga dalis visuomenės kurį laiką sugebėtų padengti santaupomis. Vis dėlto, jei Eurobarometro duomenys būtų horoskopas, jame rastume įdomių savo finansinio elgesio aspektų – nuo nepasitikėjimo savo srities žinovais iki polinkio rizikuoti kriptovaliutų loterijoje.

Šiandienos pragiedruliai

Pagaliau išgirdome patarimus turėti santaupų juodai dienai ir tai suteikia vilties, kad ilgalaikių finansinių poreikių planavimas prioritetų sąraše kils aukščiau. Eurobarometro duomenimis, Lietuvoje iš viso 70 proc. (ES – 67 proc.) gyventojų mažiausiai nuo mėnesio iki pusmečio ir ilgiau išsilaikytų iš anksčiau susitaupytų lėšų.

Reikšminga visuomenės dalis vienokią ar kitokią finansinę pagalvę šiuo metu turi ir tai yra gera žinia. Kita vertus, nemažai tokių žmonių, kurie pakliūtų į nepavydėtiną situaciją, jei netektų pagrindinio pajamų šaltinio. Būtent jie yra didžiausios rizikos zonoje, kadangi nesugebėtų finansuoti ne tik pagrindinių savo ir savo šeimos poreikių, bet ir tikėtina, turimų finansinių ir kitų įsipareigojimų.

Mažiau nei mėnesiui santaupų užtektų 8 proc. gyventojų mūsų šalyje ir 9 proc. Europoje, bet atitinkamai 17 ir 16 proc. tam lėšų išvis neturi.

Pats geriau žinau. Ar tikrai?

Didžiausią nerimą keliančiu atradimu Eurobarometro tyrime tapo tai, kad bankų, finansų, investicijų ir draudimo specialistų patarimais iš esmės nebetikima. Jais pasitiki vos 4 proc. Lietuvos ir 6 proc. ES gyventojų, atitinkamai 30 ir 32 proc. pasitiki tik „šiek tiek“. Visi kiti abejoja, ar čia gautų geriausius kliento interesus atitinkantį patarimą.

Akivaizdu: pralaimime konkurenciją interneto patarėjams ir beveidžiams skambinėtojams telefonu. Tačiau nerimas dėl pajamų dydžio ar finansinės situacijos juk niekur nedingo, o siūlomi greito praturtėjimo receptai, deja, ir toliau randa savo auditoriją.

Lietuvoje kokį nors investicijų produktą tvirtina turintys 14 proc. gyventojų, kai europinis vidurkis siekia 24 proc. Iš kitos pusės, jei ES ypač rizikingomis ir smarkiai svyruojančiomis kriptoinvesticijomis užsiima 6 proc., tai mūsų šalyje – net 11 proc. apklaustųjų.

Būtų galima manyti, kad Lietuvoje jaučiamas apetitas rizikai, tačiau keliolika metų patys uždavę toną, kokios rizikos pensijų fonde norėtų kaupti lėšas senatvei, šalies gyventojai masiškai rinkosi atsargesnes strategijas, tiems patiems finansų konsultantams prieš tai išaiškinus visus rizikavimo pliusus ir minusus.

Saugok daiktus, pats – kaip nors

Eurobarometro duomenys atskleidžia dar vieną svarbų aspektą: esame susitelkę į esamąjį momentą ir linkę saugoti savo turtą labiau nei save. Gyvybės draudimą mūsų šalyje turi 34 proc., ES – 31 proc. tyrimo dalyvių. Atitinkamai turtą – nekilnojamąjį, automobilį – Lietuvoje draudžia 41 proc., Europos šalyse – 46 proc. gyventojų.

Įsigyjant būstą su paskola neįmanoma apsieiti ir be paties būsto, ir be perkančiojo gyvybės draudimo. Tačiau Lietuvoje būsto paskolas turi mažiau gyventojų (13 proc.), palyginti su ES (20 proc.), ir vis tiek turto draudimas (į kurį patenka ir automobilių draudimas) laimi prieš gyvybės draudimą. Vadinasi, turto apsauga mums svarbesnė nei rizikos sveikatai ar gyvybei.

Tolimu miražu laikoma ir pensija, kuriai Lietuvoje teigia kaupiantys 24 proc. apklaustųjų, tuo tarpu ES – 22 proc., o užtikrintumo šiuo laukiančiu gyvenimo etapu neabejotinai trūksta. Komfortišku gyvenimu išėjus į pensiją šalyje tiki arba labiau tiki 31 proc., o ES – 42 proc. respondentų. Priešingoje pusėje yra po 66 ir 54 proc. gyventojų, kurie nemano, kad tapę pensininkais gerai gyvens.

Dar liūdnesnė situacija privačius pasiruošimo pensijai instrumentus iš esmės keitusioje ir gyventojų santaupas perskirsčiusioje Lenkijoje, kurioje pasitikėjimas pensija yra žemiausias visoje ES ir sudaro vos 20 proc.

Greitai nebus gerai

Gebėjimas naudotis naujausiomis technologijomis yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Šioje srityje išties blizgame. Net 58 proc. Lietuvos gyventojų jaučiasi puikiai įvaldę internetinę bankininkystę, mobilius mokėjimus ir kitas skaitmenines finansų paslaugas. Europos vidurkis gerokai kuklesnis ir sudaro tik 36 proc.

Deja, tačiau gyvenimą supaprastinančias ir palengvinančias technologijos įvaldo ir tie, kurie neprisiimdami atsakomybės siūlo ypač rizikingus ir lengvus greito praturtėjimo receptus, atsižvelgdami į didžiausią mūsų silpnybę: norą gyventi geriau, bet kartu ir neapsisunkinti to siekiant.

Jei bendruose finansiniuose statistinio Lietuvos gyventojo bruožuose atpažinote save ir manote, jog negaliu patarti taip, kaip būtų geriausia jums, siūlau vadovautis tuo, kas veikia visomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Pasitikėkite savo logika, nuoseklumu ir finansine disciplina. Ir, be abejo, susitikime po metų aptarti, kaip pasikeitė situacija.

Apklausa: nematomas milijonas kaupiančiųjų pensijai

Politikams žongliruojant idėjomis, kaip Lietuvoje būtų galima tobulinti kaupimo pensijai sistemą, paaiškėjo, kad keturi iš penkių šalies rinkėjų net neįsivaizduoja, kiek joje realiai dalyvauja žmonių. Nors papildomai savarankiškai savo būsimai pensijai kaupia 1,4 mln., arba beveik pusė Lietuvos gyventojų, teisingai šį skaičių galėjo įvardyti tik kas penktas šalies pilietis.

Reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos duomenimis, beveik kas antras apklausos dalyvis (45 proc.) apie papildomo kaupimo pensijai dalyvių skaičių nežinojo nieko, dar kas trečias (30 proc.) manė, kad kaupiančiųjų skaičius svyruoja apie 400 tūkstančių.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebi, kad teisingą atsakymą, jog II ir III pakopos fonduose dalyvauja apie 1,4 mln. žmonių, pasirinko vos 21 proc. apklausos dalyvių.

„Savarankiško kaupimo pensijai mastas visuomenės akyse yra nuvertintas, tarsi jis liestų iš esmės visus dirbančiuosius, arba beveik pusę Lietuvos, o tik nereikšmingą jos dalį. Vadinkime daiktus tikraisiais vardais, nes atskiras visuomenės narys tikrai ne kiekvienu atveju žino, kiek šalyje yra pacientų ar mokesčių mokėtojų, tačiau jei tokiam požiūriui pasiduos sprendimus priimantys politikai, mes ne artėsime prie visuomenės senėjimo problemos sprendimo, o kaip tik tolsime nuo jos“, – sako  jis.

Nežinojo, negalėjo pasakyti, arba neteisingus atsakymus rinkosi iš viso 79 proc. apklaustų šalies gyventojų. Didžiausia jų dalis, arba beveik kas antras net nerizikavo rinktis iš pateiktų kaupimo dalyvių skaičių variantų, kas trečias kaupiančiųjų skaičių sumažino iki 400 tūkst., 3 proc. galvojo, kad greičiausiai kalbama vos apie 400 žmonių.

Pasak T. Gudaičio, vien glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruotuose II pakopos fonduose kaupia apie 80 proc. šalies dirbančiųjų, tai yra ekonomiškai aktyvi visuomenės dalis, kuri ir uždirba pajamas valstybės biudžetui, tačiau baigę profesinę veiklą būtent jie rizikuoja patirti juos galinčių išlaikyti dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimą.

„Matydami tai, kaip lengvai žongliruojama nežinojimu, laikome savo pareiga akcentuoti, kiek žmonių atsakingai planuoja savo finansinę ateitį. Tikimės, kad tam daugiau dėmesio skirs ir valstybės institucijos, padėdamos suformuoti realų situacijos suvokimą, išryškinti visuomenei ir jos ateičiai svarbius aspektus, besilaikydamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijų užtikrinti pensijų sistemos nuoseklumą bei stabilumą. Antraip, jau dabar turėdami apie 611 tūkst. senatvės pensininkų, kurie sudaro apie penktadalį šalies gyventojų ir ypač dažnai patiria finansinį nepriteklių, toliau suksimės tarsi užburtame nežinojimo rate“, – sako T. Gudaitis.

Prasčiausiai apie privataus kaupimo pensijai apimtis šalyje informuoti dabartiniai pensininkai, moksleivių ir studentų grupė, taip pat bedarbiai. Atitinkamai 59 proc., 58 proc. ir 48 proc. jų nežinojo, kiek Lietuvoje žmonių kaupia pensijai.

Tuo tarpu tarp geriausiai informuotų atsidūrė specialistai bei tarnautojai (29 proc.), darbininkai (28 proc.) bei verslininkai (24 proc.).

Anot asociacijos vadovo, nors asmeninio kaupimo pensijai sistema yra reikalingiausia gaunantiems mažiausias pajamas, deja, pastarieji ją ir įsivaizduoja klaidingai.

„Didžiausia dalis, arba 52 proc. apklausos dalyvių, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui sudaro iki 400 eurų, sakė nežinantys, kiek žmonių Lietuvoje kaupia asmeniškai. Liūdina tai, kad būtent nedideles pajamas gaunantieji, jeigu kaupia būsimai pensijai, labiausiai jaučia ir valstybės taikomą finansinę paskatą atsidėti dalį atlyginimo laukiančiai pensijai, kadangi valstybės parama yra susieta ne su konkretaus dirbančiojo, o su vidutiniu šalies atlyginimu“, – pastebi jis.

Be to, anot T. Gudaičio, kuo anksčiau yra pradedama kaupti, tuo geresnių rezultatų galiausiai pasiekiama – ir dėl maksimaliai ilgo kaupimo laiko, ir dėl sudėtinių palūkanų efekto, kuomet pinigai patys pradeda uždirbti pinigus. Vis dėlto, ypač jauniems žmonėms pasiryžti tokiam žingsniui nėra paprasta, kadangi pensijos tema jiems neretai atrodo tolima, dar neaktuali, o pagunda išleisti pajamas čia ir dabar – labai patraukli.

Apklausos duomenimis, nors atsakydami į klausimą apie kaupiančiųjų pensijai skaičių klydo iš esmės visų socialinių grupių atstovai, tačiau tarp labiau išsilavinusių, didesnes pajamas gaunančiųjų klaidų pasitaikė mažiau.

Tai, kad pensijų kaupimo sistemoje dalyvauja 1,4 mln. žmonių, teisingai atsakė 28 proc. tų, kurių mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 700 eurų ir 25 proc. aukštąjį išsilavinimą įgijusių Lietuvos visuomenės atstovų.

Reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai.

Paradoksas: kas antras Lietuvos gyventojas išskiria pajamų trūkumą pensijoje…

Nuo valstybės imančių visiškai priklausyti pensininkų didžiausia problema yra pernelyg mažos pajamos, mano beveik kas antras Lietuvos gyventojas. Paradoksalu, bet antra tiek žmonių asmeniškai nieko nedaro, kad pasirūpintų didesnėmis savo pajamomis senatvėje, atskleidė reprezentatyvi visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ apklausa.

Apklausos, kurią inicijavo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), duomenimis, pernelyg mažas pensininkų pajamas kaip didžiausią jų iššūkį ar problemą įvardijo 45 proc. apklaustųjų. Lygiagrečiai 47 proc. respondentų pripažino, jog galvodami apie laukiančią pensiją jie papildomai savo finansų nekaupia – netaupo ir neinvestuoja.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad susiklosčiusi situacija panaši į kelių eismo taisyklių išmanymą: vairuotojams teorija gerai žinoma, bet anaiptol nebūtinai taikoma praktikoje.

„Mes taip susigyvenome su situacija, kad valstybės finansinės galimybės yra ribotos, pensijų dydžiai iš esmės priklauso nuo politinių sprendimų, todėl kaip ir tapo įprastu dalyku, jog karta po kartos pensijos yra mažos, jų nepakanka, taip buvo ir bus. Ir išties čia didele dalimi matome, kad pusė gyventojų tokia realybę priima pasyviai – nieko nedarydami“, – pastebi jis.

Dėl šio jau taisykle tapusio paradokso, kai kiekvienas žino, kad išėjus į pensiją, pajamos gali smarkiai smukti ir išgyventi nebus paprasta, T. Gudaitis pripažįsta netikintis, kad asmeninei iniciatyvai taupyti pensijai palikti gyventojai pakeis savo finansinius prioritetus bei įprastą elgesį.

Vardindami didžiausius šalies pensininkų iššūkius, 26 proc. apklausos dalyvių išskyrė dideles išlaidas komunaliniams mokesčiams, vaistams, drabužiams, transportui, dar 14 proc. – sunkiai prieinamas sveikatos paslaugas.

7 proc. rinkosi nutrūkusius pensininkų socialinius ryšius bei bendravimą, apribotą judumą. 8 proc. senjorų bėdų nežinojo arba negalėjo jų įvardinti.

T. Gudaitis sako, jog iš esmės visus rūpesčius pensijoje lemia pajamų dydis.

„Pakankamo dydžio pajamos spręstų ir galėjimą be rūpesčių apmokėti sąskaitas, nusipirkti reikalingų vaistų, drabužių, rinktis transportą ar mobilumą užtikrinančias kitas priemones, dalyvauti įvairiose socialinėse veiklose. Net sveikatos paslaugas būtų galima pasiekti greičiau, turint galimybę naudotis privačia medicina. Klausimas apie didžiausius pensininkų iššūkius buvo su „kabliuku“, nes iš esmės viską išspręstų turimų lėšų kiekis“, – teigia jis.

Kita problemos pusė yra tai, kad net ir nutuokdami apie laukiantį nelengvą laikotarpį didelė visuomenės dalis renkasi nedaryti nieko.

Į klausimą, ar ruošdamasis pensijai žmogus imasi finansinių priemonių, tik 35 proc. pasakė, kad tikrai taip arba labiau taip. Variantus, jog ne (47 proc.) ar labiau ne (12 proc.) bendrai pasirinko 59 proc. apklausos dalyvių.

Savo finansinio elgesio laukiant pensijos negalėjo įvardinti 6 proc. respondentų.

„Žvelkime realybei į akis. Neįtraukti į pensijų kaupimą, neskatinami ir nemotyvuojami gyventojai to tikrai nepultų daryti patys. Tikriausiai kiekvienam yra smagiau gauti daugiau pajamų ir turėti laisvas rankas jas išleisti nieko nelaukiant. Su tokiu ramiu didelės visuomenės požiūriu į būsimą pensijos etapą yra didelė rizika, kad investicinė sąskaita ar kiti panašūs įrankiai norimo masinio efekto gali nepadėti pasiekti“, – sako T. Gudaitis.

Vien II pakopos pensijų fonduose savo pensijai Lietuvoje kaupia apie 1,4 mln. žmonių. Kas mėnesį jie taupo nuo 2,1 iki 3 proc. atlyginimo, o valstybė jiems perveda papildomą finansinį paskatinimą – 0,6 arba 2,1 proc. nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio įmoką iš valstybės biudžeto.

Šalies gyventojų apklausą pensijos tematika „Vilmorus“ atliko šiemet vasario 9-18 dienomis. Joje dalyvavo 1003 Lietuvos gyventojai nuo 18 metų.

Pensijų fondai šiemet ūgtelėjo beveik dešimtadaliu, turtas priartėjo prie…

Būsimųjų Lietuvos pensininkų kaupiamo turto vertė II pakopos pensijų fonduose šiemet pirmąjį pusmetį padidėjo iki 6,456 mlrd. eurų, investicijų grąžai išaugus +8,72 proc.. Po karu Ukrainoje supurtytų 2022 metų pagrindinė šalies pensininkų santaupų „kišenė“ šiemet nuosekliai augina savo vertę, išnaudodama pasaulio vertybinių popierių rinkų prisitaikymą prie naujų realijų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, III pensijų pakopos bendrasis svertinis vidurkis šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +7,09 proc., o vertė birželio 30 dieną buvo 256,04 mln. eurų. Iš viso pirmojo šių metų pusmečio pabaigoje šalies kaupiantieji pensijai disponavo 6,7 mlrd. eurų turtu.

LIPFA valdybos narys Tadas Peciukevičius pastebi, kad šiemet rizikos amplitudė ir toliau išlieka plati, tebesitęsia ir įkaitusios ekonomikos vėsinimas, dėl kurio visame pasaulyje brangsta pinigai. Vis dėlto, jo teigimu, šalies pensijų turto valdytojams pavyko išnaudoti pasitaikiusias galimybes ir padidinti būsimųjų pensininkų turto vertę.

„Šiais metais pensijų fondų valdomo turto vertė nuosekliai auga. Per pirmąjį pusmetį II pakopos pensijų fondams patikėto turto vertė pakilo beveik dešimtadaliu, kai vien antrąjį šių metų ketvirtį jie uždirbo +4,41 proc. Labai panašiai II pakopos pensijų fondų vertė didėjo ir pirmąjį šių metų ketvirtį, kai jos bendras svertinis vidurkis paaugo +4,09 proc.“, – sako T. Peciukevičius.

Akcijos lenkė obligacijas

Geriausius rezultatus šiemet sausį-birželį pademonstravo jaunesniems gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis yra didesnė negu obligacijų. Pačių jauniausių, 21-27 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo +10,47 proc. bendrą svertinę grąžą.

Panašiai judėjo ir 28-34 metų amžiaus kaupiančiųjų turtas II pakopoje, jis šiemet +10,41 proc. didesnis. 35-41 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyviai pirmąjį pusmetį uždirbo +10,25 proc. daugiau, o 42-48 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinis vidurkis šiemet pakilo +10,22 proc.

Anot T. Peciukevičiaus, konservatyvesnes investavimo strategijas taikantys II pakopos pensijų fondai uždirbo kiek kukliau. 49-55 metų kaupiančiųjų fondų vertė šiemet padidėjo +8,52 proc., o 56-62 metų II pakopos dalyvių turto vertė pakilo +5,61 proc. 63-69 metų kaupiančiųjų, tarp kurių yra ir pensijos amžių pasiekusių asmenų, kaupiamo turto vertė šiemet padidėjo +3,19 proc.

Ypač konservatyvūs II pakopos turto išsaugojimo pensijų fondai šiemet pasiekė bendrą teigiamą +3,01 proc. svertinį vidurkį.

„Šiais metais II pakopos pensijų fondai, veikiantys gyvenimo ciklo formatu ir kaupiančiajam artėjant prie pensijos amžiaus laipsniškai mažinantys investicijų riziką, savo specifiką aiškiai atskleidžia per veiklos rezultatus. Nė vienos amžiaus grupės investicijoms nepavyksta išvengti svyravimų rinkose, tačiau toks ir yra tikslas – ruošiantis pradėti naudoti santaupas siekiama, kad jų vertė kistų kuo mažiau“, – sako T. Peciukevičius.

III pakopoje irgi atsipirko rizika

Trečioje pensijų pakopoje, kurios dalyviai taiko asmenišką kaupimo tempą, šiemet sublizgėjo rizikingiausi, didesnės akcijų dalies pensijų fondai. Jų bendras svertinis vidurkis pirmąjį šių metų pusmetį siekė +9,27 proc., o vien per antrąjį ketvirtį jis buvo +4,58 proc.

Mišraus investavimo III pakopos pensijų fondų bendra svertinė grąža pirmąjį pusmetį sudarė +4,99 proc., o antrąjį ketvirtį +2,67 proc.

Mažesnės rizikos ir patys konservatyviausi III pakopos pensijų fondai šiemet pasiekė +2,17 proc. bendrą svertinį vidurkį. Tuo tarpu per antrąjį ketvirtį jų grąža sudarė +1 proc.

„Kaip ir II pakopoje, III pakopoje geriausius rezultatus pirmąjį pusmetį pademonstravo fondai, kurie prisiima daugiau investavimo rizikos ir renkasi dinamiškas, greičiau ir stipriau į ekonomikos pokyčius reaguojančias priemones. Tam tikrose situacijose kaip tik parankesnis stabilumas, tačiau šiemet padėtis palankiau klostėsi tiems, kurie pasitikėjo akcijų potencialu“, – teigia T. Peciukevičius.

II pakopos pensijų fondai	2023 m. II ketvirtis	Nuo 2023 m. pradžios	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	5,26%	10,47%	52,28%
Pensija 1989-1995	5,21%	10,41%	54,16%
Pensija 1982-1988	5,21%	10,25%	54,34%
Pensija 1975-1981	5,23%	10,22%	55,18%
Pensija 1968-1974	4,38%	8,52%	47,39%
Pensija 1961-1967	2,80%	5,61%	24,09%
Pensija 1954-1960	1,51%	3,19%	4,32%
Turto išsaugojimo fondas	1,40%	3,01%	2,38%

 

III pakopos pensijų fondai	2023 m. II ketvirtis	Nuo 2023 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	4,58%	9,27%
Mišraus investavimo P3P fondai	2,67%	4,99%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,00%	2,17%
Bendras svertinis vidurkis	3,56%	7,09%

 

Ir žmogaus, ir valstybės veiksmai turi būti ilgalaikiai

Vyriausybei svarstant galimus mokesčių sistemos pasikeitimus, žalą planuojant naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą kaupiantiems III pensijų pakopoje mato Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA). Ji perspėja, kad tokios iniciatyvos gali diskredituoti iniciatyvą kaupti ateičiai, nes gyventojui tai yra vienas ilgiausių savo trukme finansinių įsipareigojimų.

„Mums kelia nerimą, kad ne vienerius metus išlaikytą asmeninės finansinės atsakomybės kursą norima kardinaliai keisti, o valstybė gali ir nesilaikyti III pakopos pensijų fondų dalyviams duotų pažadų, atsisakyti savo įsipareigojimų iki šiol sudarytose sutartyse“, – teigiama LIPFA rašte Finansų ministerijai.

Raštas su pastabomis ir ekspertiniais vertinimais Finansų ministerijai buvo nusiųstas dar balandžio 11 dieną.

Anot asociacijos, šį kaupimo instrumentą, kaip ilgalaikio taupymo priemonę, gali diskredituoti iniciatyvos, neatsiejamos nuo planuojamų kaupiantiesiems nepalankių mokestinių paskatų pakeitimo.

Skaičiuojama, kad III pakopoje kaupia apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie naudojasi galimybe patys spręsti, kiek atsidėti savo ateičiai, taip pat šiuo metu tai yra populiariausias įrankis darbdaviams motyvuoti savo darbuotojus. Tuo tarpu Finansų ministerija siūlo laipsniškai – po 10 metų – atsisakyti GPM lengvatos.

LIPFA nurodo, kad panaikinus lengvatą, III pensijų pakopos dalyviai ne tik negalėtų iš pajamų atskaityti pensijų įmokų sumų (iki 1500 eurų kasmet ir per metus sutaupyti iki 300 eurų), išaugtų jų mokėtino GPM suma, be to, būtų apmokestinama investicinė grąža, gaunama nutraukus sutartį.

Asociacija sklaido mitą, jog III pensijų pakopoje yra sudaromos galimybės pelnytis dideles pajamas gaunantiesiems.

„Šiuo metu taikomos 1500 eurų „lubos“ atskaitomų III pakopos pensijų įmokų sumoms, iš esmės neleidžiančios dideles pajamas gaunantiems asmenims naudotis ar piktnaudžiauti įtvirtinta lengvata ir einamuoju laikotarpiu susimažinti mokėtiną GPM visą įmokų sumą. Be to, faktiškai valstybė taiko atidėto GPM principą – suteikia mokesčių lengvatą dabar, bet ateityje pajamų mokestį susigrąžina, jei pensijų kaupimo sutartis nutraukiama anksčiau laiko ir tampa akivaizdu, kad lengvatos tikslai – skatinti ilgalaikį kaupimą – nebus pasiekti“, – pabrėžiama rašte.

LIPFA siūlo atsisakyti GPM įstatymo pakeitimų, kuriais laipsniškai būtų nutraukta GPM lengvata III pakopos pensijų fondams. Asociacijos nuomone, turėtų būti užtikrinamas lengvatų tęstinumas galiojančioms sutartims, jei vis tik būtų pritarta III pensijų pakopos pensijų kaupimo lengvatų panaikinimui.

Panaikinusi lengvatą, skatinančią kaupti senatvei, Lietuva iškristų ir iš kaimyninių šalių, ir iš Europos konteksto. Tokio pobūdžio ir net didesnio masto lengvatas turi Estija (net 4 kartus didesnę), Latvija (2,5 karto didesnę), Danija, Švedija, Airija, Jungtinės Karalystės gyventojai.

„Norime atkreipti dėmesį, kad kaupimas pensijų fonduose yra vienas iš pačių ilgiausių savo trukme, nuolatinės savidisciplinos ir vartojimo mažinimo reikalaujantis įsipareigojimas iš gyventojo pusės, todėl užsienio šalių praktikoje toks elgesys yra aktyviai remiamas ir skatinamas. Lietuvoje III pakopos pensijų fonduose dalyvauja apie 100 tūkst. asmenų, tarp kurių daugiausiai gaunančių vidutinio dydžio arba mažas pajamas. Būtent juos planuojami mokesčių pokyčiai paliestų skaudžiausiai“, – konstatuoja LIPFA. Ji mokesčių reformos kontekste pasigenda vertinimo, kaip mokestinės paskatos, mažesni ar didesni apmokestinimo tarifai prisidės prie strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo.

Kas antras Lietuvos gyventojas nežino, kas sudaro šalies pensijų…

Senatvės pensininkai Lietuvoje sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų, tačiau kas antras visuomenės narys nežino, kas tiksliai sudaro šalies pensijų sistemą. Pusė „Vilmorus“ apklausoje sudalyvavusių gyventojų pensijų sistemai teisingai priskyrė „Sodrą“ bei II ir III pakopos pensijų fondus, kai pusė ne tik neatmetė gana egzotiškų variantų, bet ir prisipažino apie tai nežinantys.

50 proc. apklausos dalyvių pasirinko teisingą atsakymo variantą, šalies pensijų sistemai priskyrę „Sodrą“, II ir III pensijų pakopą. Tuo tarpu 12 proc., arba maždaug kas dešimtas išvis nežinojo, kas sudaro šalies pensijų sistemą. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių bei pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tai patvirtina dideles žinių spragas, kurios galiausiai perauga į negebėjimą priimti objektyvia informacija pagrįstų sprendimų dėl savo finansinės ateities bei pensininkų poreikių užtikrinimo.

„Nors kas antras šalies gyventojas nesuklydo atsakydamas, prisipažinsiu, tikėjausi geresnio rezultato. Lietuvos pensijų sistema nėra labai komplikuota ar tokia sudėtinga, kad nebūtų įmanoma jos suprasti. Tai, kad kas antras visuomenės narys ją interpretuoja savotiškai rodo, kad jos nesuvokia kaip visumos ir, tikėtina, todėl neišnaudoja visų jos teikiamų galimybių“, – teigia jis.

Lietuvoje – jau penktadalis pensininkų

Šalies pensijų sistemos pagrindas, arba vadinamoji I pakopa yra „Sodra“. Jos duomenimis, šiemet vasarį senatvės pensijos buvo mokamos 613,5 tūkst. gyventojų. Remiantis Valstybės duomenų agentūros skelbta informacija, šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,86 mln. žmonių, tad senatvės pensininkai sudaro apie 21 proc. valstybės gyventojų.

„Vilmorus“ apklausoje 28 proc. respondentų būtent „Sodrą“ įvardijo kaip vienintelę šalies pensijų sistemos sudedamąją dalį. Pasak T. Gudaičio, kuris taip pat dėsto Vilniaus universiteto Verslo mokykloje, teisingų atsakymų koreliavimas su įgytu išsilavinimu yra aiškus.

„Tarp aukštąjį išsilavinimą įgijusių respondentų didžiausia, net 60 proc. dalis teisingai pasakė, kad šalies pensijų sistemą sudaro „Sodra“ kartu su II bei III pensijų fondų pakopomis. Šioje grupėje 20 proc. pensijų sistemą tapatino tik su „Sodra“. Tuo tarp vidurinį ar aukštesnįjį išsilavinimą turinčių apklausos dalyvių jau 32 proc. tvirtino, kad sistema yra tik „Sodra“, tik truputį nuo pastarųjų atsiliko nebaigto vidurinio išsilavinimo atstovai: taip pat manė 30 proc. jų“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Net 29 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų nežinojo, kas sudaro Lietuvos pensijų sistemą, kai tarp aukštesnio ir aukštojo išsilavinimo atstovų tokių buvo atitinkamai 12 ir 11 procentų.

Pensininkų finansai – iš ES fondų?

Dešimtadalis apklausos dalyvių Lietuvos pensijų sistema pavadino tik II ir III pakopos pensijų fondus, tokių iš viso buvo 6 proc. Dar beveik 5 proc. sakė, kad tai yra valstybės biudžetas, Europos Sąjungos (ES) fondai.

Anot T. Gudaičio, jei „Sodra“ yra išties glaudžiai susijusi su valstybės finansais, tai ES fondai nėra ta institucija, kuri būtų atsakinga už tiesiogines finansines išmokas Lietuvos pensininkams. Vis dėlto, būtent toks scenarijus – biudžetas ir ES fondai – atrodo pats realiausias 9 proc. žemiausio išsilavinimo respondentų, 6 proc. pensininkų, taip mano ir 6 proc. gyventojų šalies didmiesčiuose, neįskaičiuojant Vilniaus.

„Vakarų šalių visuomenėms amžėjant, nedarbingo amžiaus kitų visuomenės narių išlaikomų žmonių skaičius auga, čia ne išimtis yra ir Lietuva. Sunku įsivaizduoti, kaip efektyviai galėsime spręsti šiuos iššūkius, jei kas antras visuomenės narys dorai neįsivaizduoja, kokios institucijos ir iš kokių šaltinių senatvės pensininkams moka pensijas, kurių nepakankamas dydis yra vienas skausmingiausių klausimų dabartiniams pensininkams ir ne mažiau skausmingas gali būti būsimiems pensininkams“, – sako asociacijos vadovas.

Dar viena informuotumo klausimu jautri grupė netikėtai pasirodė esanti moksleiviai ir studentai. Negana to, kad tarp jų didžiausia, net 42 proc. dalis nežino, iš ko susideda Lietuvos pensijų sistema, taip pat didžiausia 15 proc. dalis mano, kad tai tik II ir III pakopos pensijų fondai. Anot T. Gudaičio, tokiu atveju reikėtų labiau saugoti į darbo rinką ateinančius jaunus žmones, kad jie netaptų įvairių pilkųjų schemų dalimi ir būtų įdarbinami skaidriai.

„Vilmorus“ šalies gyventojų apklausą atliko šiemet vasario 9-18 dienomis, joje dalyvavo 1003 gyventojai nuo 18 metų ir vyresni.