T. Gudaitis. Žmonės yra žmonės: pinigų leidimo galimybei neatsispyrė…

Pripažinkime: mums patinka leisti pinigus. Leisti, o ne save riboti ir juos taupyti gal niekada ir neateisiantiems blogiems laikams. Teorinius svarstymus, kas būtų jeigu būtų, atidėkim į šalį. Ne vienerius metus mums pavyzdžiu savo racionalumu ir finansiniu išprusimu buvusi Estija šiuo metu įgyvendina realų eksperimentą realiame gyvenime, kuris atvėrė galimybę išsiimti metų metais kauptas santaupas iš II pakopos pensijų fondų ir jas panaudoti savo nuožiūra. Išleisti, investuoti ar taupyti, kiekvienas ateities Estijos pensininkas sprendžia pats.

II pakopos fondų atvėrimo procesas Estijoje jau įsibėgėjęs tiek, kad įmanoma pamatyti ne tik tai, kiek šių fondų dalyvių pasirenka išeiti ir kiek santaupų išsigrynina, bet ir tai, kas vėliau įvyksta su pinigais. Paaiškėjo, kad racionalieji estai irgi yra žmonės, nes apie pensijų santaupų galimai įsukamą vartojimą jau atsargiai perspėja ir Estijos centrinis bankas.

Įvairių šalių bandymai skatinti žmones patiems taupyti ganėtinai ilgam gyvenimui pensijoje kaip taisyklė sulaukia iniciatyvų kažkuriuo momentu pastumti finansinę discipliną į šalį ir leisti žmonėms disponuoti jų pačių (dėl to neverta net ginčytis) pinigais. Dalis turi dar neišmokėtų paskolų, dalis sveikatos iššūkių, dalis neteko darbo ar tiesiog nori pagyventi laisviau. Lietuvoje tokiems siūlymams stipresnės emocijos suteikia konkretūs pensijos amžių pasiekusių gyventojų iššūkiai, dėl kurių, žinoma, irgi siūloma sudaryti sąlygas atsiimti santaupas vienu ypu.

Apžvelkime teigiamus ir neigiamus II pakopos pensijų fondų atvėrimo Estijoje aspektus ir ko galėtume pasimokyti iš kaimynų patirties.

Prieš pradedant reformą buvo prognozuojama, kad Estijoje iš antros pakopos pensijų fondų gali pasitraukti apie 30 proc. dalyvių. Faktas, kad nutekėjimas vyksta, tačiau jo apimtys yra mažesnės nei laukta. Iki šiol iš Estijos pensijų kaupimo nutarė pasitraukti apie 20 proc. klientų ir tai, be abejonės, bent kažkiek džiugina.

Dar vienas teigiamas dalykas yra tas, kad ne vienerius metus taupytas lėšas Estijos gyventojai naudoja biudžeto disbalansui panaikinti. Estijos centrinio banko duomenimis, iš II pakopos rugsėjį išimtais pinigais šalyje veikiančiuose bankuose buvo padengta apie 100 mln. eurų vertės paskolų, iš kurių apie 80 proc. sudarė įsipareigojimai kredito kortelėmis ir vartojimo paskolos. Tuo tarpu likusi dalis teko automobilių lizingui bei būsto paskoloms apmokėti. Labai tikėtina, kad pensijų santaupomis estai dengė ir nebūtinai bankuose turimus skolinius įsipareigojimus, tačiau to oficialioje statistikoje nepasimatė.

Ir visgi – pažvelkime, kokie pasirinkimai vyrauja išlaidų vakarėlio dalyje gyventojų sąskaitose staiga atsiradus 1.3 mlrd. eurų?

Pirmiausia dairomasi naujų pirkinių ir naujų paskolų. Estijos centrinio banko teigimu, rugsėjo mėnesį smarkiai išaugo automobilių lizingo paklausa bei susidomėjimas būsto paskolomis. Rugsėjį Estijoje sudaryta 37 mln. eurų vertės lizingo sutarčių, arba 25 proc. daugiau nei trijų ankstesnių mėnesių vidurkis. 169 mln. eurų vertės naujai sudarytų būsto paskolų sutarčių apimtis nebuvo rekordinė, tačiau ji vis tiek 10-15 proc. didesnė negu įprastai. Beveik neabejojama, kad suskubus grąžinti senas būsto paskolas, naujų paklausą artimiausiais mėnesiais skatins iš II pakopos išsiimtos lėšos.

Antra, tikėję, jog estai puls savarankiškai investuoti iš pensijų fondų gautas lėšas,  gaila, bet turėtų būti likę nusivylę. Estiškosios pensijų investicinės sąskaitos startas nuviliantis. Rugsėjo pradžioje jos galimybėmis pasinaudojo gyventojai, savarankiškoms investicijoms skyrė kiek daugiau nei 30 mln. eurų iš atsiimtų 1,3 mlrd. eurų. Ir čia kyla daug klausimų matant, kaip Talino biržoje toliau pūtėsi dėl spekuliacijų jau pabrangusių akcijų kainos. Tačiau palaukime ir pažiūrėkime, kaip pensijų investicinei sąskaitai seksis toliau.

Trečia, baisiausia, jog juoduoju arkliuku ir nerimą keliančiu ženklu lieka rugsėjį net 792 mln. eurų išaugę privatūs indėliai, kurių apimtis Estijoje jau pasiekė 11 mlrd. eurų. Panašiai kaip ir Lietuvoje, gyventojų indėliai per pandemiją ėmė augti sumažėjus galimybių gyventi ankstesniu ritmu bei vartoti, tačiau Estijoje apie 750 mln. eurų naujų indėlių dalis priskiriama iš II pensijų pakopos atsiimtoms lėšoms. Ką tai reiškia praktiškai – pinigai išimti iš investicijų (pensijų sąskaitų) ir padėti į indėlį, leidžiant juos tiesiog suvalgyti įsibėgėjančiai infliacijai.

Na ir pabaigai, mėgstantiems desertą bei egzotiką – kelis milijonus iš savo pensijų sąskaitos išimtų lėšų racionalieji mūsų kaimynai išleido lošimo salonuose, grožio procedūroms, prabangos prekėms. Liūdniausia, kad dalį pinigų išviliojo ir suaktyvėję internetiniai sukčiai.

Stebėdamas besiklostančią situaciją Estijos centrinis bankas išreiškė viltį, kad finansinę situaciją pensijų santaupomis pasigerinę žmonės vėl neprisiimtų įsipareigojimų ne pagal savo galimybes. Ar racionalaus elgesio iš racionalių estų ir sulauksime – parodys laikas. Kol kas aišku tiek, kad ir jiems pinigus leisti yra maloniau negu taupyti.

Lietuvos pensijų fondų investicijos Lietuvoje sudaro netoli 900 mln.…

Būsimų Lietuvos pensininkų turtą valdantys šalies II pakopos pensijų fondai į vietos investicijas yra nukreipę apie 875 mln. eurų. Rugsėjo pabaigoje tiek lėšų buvo paskirstyta ir finansų rinkoje periodiškai besiskolinančios valstybės reikmėms, ir įvairių verslų plėtrai, rodo naujausia Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) statistika.

LIPFA duomenimis, atskirų pensijų valdymo įmonių investicijos Lietuvoje varijuoja nuo apytiksliai 5 proc. iki 15 procentų.

„Pensijų fondų investicijos smarkiai prisideda prie vietos kapitalo plėtros, tą pažymi ir tarptautiniai finansų rinkų ekspertai. Uždirbant grąžą būsimiems pensininkams vietinės investicijos atlieka ir kitą svarbų vaidmenį – padeda vietiniam verslui išplėsti savo ekonominį potencialą pritraukiant papildomų lėšų. Būdami atsakingi už savo pensijai kaupiančių šalies dirbančiųjų turto vertės didinimą ir parinkdami investavimo pozicijas, nemažai dėmesio skiriame lokalioms galimybėms. Tai mūsų namų rinka, kurią gerai pažįstame ir kurios privalumus, neabejoju, galime geriausiai išnaudoti“, – sako asociacijos vadovas Tadas Gudaitis.

Rugsėjo 30 dieną penkios II pakopos pensijų fondus valdančios bendrovės iš viso valdė apie 5,37 mlrd. eurų vertės turto.

Vyriausybės vertybiniai popieriai – pensijų fondų taikiklyje

Pasak T. Gudaičio, remdamiesi geriausia praktika ir vadovaudamiesi klientų interesais, pensijų fondų valdytojai investicijas diversifikuoja ir geografiškai, ir pagal turto klases. Svarbioms reikmėms besiskolinančių vyriausybių vertybiniai popieriai svarbūs balansuojant rizikingas, dinamiškiau į finansų rinkų pokyčius reaguojančias akcijas.

„Pernai tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ priėmė istorinį sprendimą padidinti šaliai suteiktą ilgalaikį skolinimosi reitingą iš A į A+ su stabilia perspektyva. Tai istoriškai pats aukščiausias įvertinimas, reiškiantis tai, kad užsienio ekspertai išties gerai vertina mūsų šalies finansinę drausmę bei ekonomikos sveikatą. Net drąsiausiai investuojančiuose II pakopos pensijų fonduose rasime mažą dalelę tokių konservatyvių investicijų, kaip Vyriausybių obligacijos. Investuojame į Lietuvos leidžiamas obligacijas, nes pasitikime jomis“, – teigia T. Gudaitis.

Pačiuose konservatyviausiuose turto išsaugojimo ir 61-67 metų amžiaus grupės turtą valdančiuose II pakopos fonduose rugsėjo gale buvo sukaupta apie 340,5 mln. eurų turto. Tuo tarpu link pensinio amžiaus artėjanti pensijų fondų dalyvių grupė pagal jai priklausantį turtą yra viena didžiausių: 1,005 mlrd. eurų.

LIPFA duomenimis, II pakopos pensijų fondai aktyviai dalyvauja šalies Vyriausybės obligacijų pirkime, o kai kuriose fondų valdymo įmonėse tarp lietuviškų investicijų dominuoja būtent šie vertybiniai popieriai. Vis dėlto, pensijų fondų indėlis reikšmingas ir šalies verslams.

Pensijų lėšos pasiekia įmonių obligacijas, akcijas ir NT

Tarp II pakopos pensijų fondų investicijų – šalies įmonių akcijos, obligacijos, į paklausius nekilnojamojo turto (NT) projektus investuojantys fondai bei privataus kapitalo ir į startuolius investuojantys fondai.

„Savarankiškas kaupimas pensijai reiškia ir didesnį lėšų srautą į vietos finansų  rinką. Šį teigiamą pašalinį efektą jaučia šalys, kurios šalia valstybinio socialinio draudimo sistemos plėtoja ir palaiko papildomus gyventojų finansinių rezervų kaupimo įrankius. Iš 875 mln. eurų investicijų Lietuvoje Vyriausybės obligacijoms tenka daugiau kaip 164 mln. eurų, visos kitos lėšos, iš viso daugiau kaip 700 mln. eurų, nukreiptos į mūsų šalies verslus ir padeda jiems augti, stiprinti konkurencingumą bei pozicijas rinkoje“, – sako asociacijos vadovas.

Jo teigimu, fondai nuolat dairosi patrauklių, strategijas atitinkančių investicijų namų rinkoje bei užsienyje, didindami pridėtinę vertę fondų dalyviams.

„Investicijoms į vietinę finansų rinką, kuri šiandien yra mažiau likvidi, palyginti su išsivysčiusių šalių finansų rinkomis, valstybės politika ir požiūris į ilgalaikį gyventojų lėšų kaupimą yra be galo svarbi. Kalbame ne tik apie pensijų santaupas, bet ir vietinę rinką gaivinantį šimtamilijoninį investicijų srautą. Štai kodėl svarbu užtikrinti, jog išliktų motyvacija kaupti lėšas II ir III pensijų pakopoje. Estijoje leidus atsiimti sukauptus pinigus trumpu laikotarpiu dalis gyventojų plūstelėjo į Talino vertybinių popierių biržą, bet ilguoju laikotarpiu instituciniams investuotojams tokios „seklios“ vietinės rinkos kaip tik tampa mažiau įdomios, nes ne tik sudėtinga generuoti apčiuopiamą lėšų srautą investavimui, bet ir išauga rizika dėl teisinio stabilumo“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, auga ir žaliosios ekonomikos svarba – valstybė tyrėtų aktyviau išnaudoti potencialą šioje srityje. Siekiant užpildyti rinkos spragas, reikėtų siūlyti daugiau finansinių priemonių ir tarptautiniams, ir vietos instituciniams investuotojams.

„Investicijos į  tvarią veiklą vykdančius verslus ir projektus gali ne tik generuoti grąžą pensijų fondų dalyviams, bet ir prisidėti prie Lietuvos ekonomikos perėjimo prie labiau aplinkai draugiškos ekonomikos“, – pabrėžia LIPFA vadovas.

LIPFA duomenimis, šiemet sausį-rugsėjį II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo +13,1 proc., vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė +1,4 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Lietuvos II pakopos pensijų fondų trijų ketvirčių svertinė grąža…

Didesnei pensijai taupančių Lietuvos dirbančiųjų turtas II pakopos fonduose šiemet per tris ketvirčius paaugo daugiau kaip dešimtadaliu, o bendras turtas pasiekė 5,37 mlrd. eurų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) išankstiniais duomenimis, sausį-rugsėjį II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža buvo +13,1 proc., vien trečiąjį ketvirtį ji sudarė +1,4 proc.

Savo apimtimis mažesnė, pačių fondų dalyvių pasirenkamo įmokų mokėjimo dydžio ir periodiškumo III pakopa per tris ketvirčius taip pat augo. Jos fondų bendrasis svertinis vidurkis padidėjo +9,37 proc., sukaupto turto vertė siekia 201,8 mln. eurų.

Abiejose pensijų fondų pakopose sukauptas šalies dirbančiųjų turtas rugsėjo 30 dieną sudarė beveik 5,6 mlrd. eurų.

Pensijų fondai išlaiko teigiamą kryptį

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis teigia, kad nepaisant dinamiškai besikeičiančios situacijos, pagal  gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelį veikianti šalies II pensijų pakopa joje dalyvaujantiems daugiau kaip 1,3 mln. gyventojų užtikrina teigiamą investicijų grąžą.

„Nuo ryškių svyravimų rinkose konservatyviomis investicijomis atribotų pačių vyriausių gyventojų pensijų fondų turtas šiemet augo po porą procentų, tačiau jų paskirtis ir yra pakankamai atsargus dalyvavimas finansų rinkose. Šie fondai skirti išsaugoti per profesinę karjerą sukauptą turtą. Drąsesnės investicijos šiemet leido daugiau uždirbti jaunesnio amžiaus pensijų fondų dalyviams nepaisant to, kad trečiąjį ketvirtį nuotaikos rinkose kiek pabjuro“, – pastebi jis.

Vien rugsėjį bendras II pakopos turto svertinės grąžos vidurkis šiemet buvo neigiamas ir sudarė -1,9 proc. Pasak T. Gudaičio, atsigavęs vartojimas pasaulyje kaitina infliaciją, į tai reaguojantys centriniai bankai leidžia suprasti, kad į šį „vakarėlį“ jie neabejotinai įsikiš.

„Būtent dėl augančios infliacijos JAV centrinis bankas, taip pat ir Europos Centrinis Bankas indikavo, kad griežtins pinigų politiką. Tai reiškia, kad infliacijos augimo stabdymas nepraeis be pasekmių – artėja palūkanų normų didinimas. Be to, iššūkių toliau negaili koronaviruso pandemija, kuriai išsikvėpti neleidžia delta atmaina, ekonominio augimo sulėtėjimas Kinijoje bei visame pasaulyje trūkinėjančios logistikos grandinės. Visgi reikėtų neužmiršti, kad rinkose iššūkių, kaip ir gerų žinių, trumpuoju laikotarpiu netrūksta, tačiau investuojant keletą dešimtmečių kaupiamo turto vertė išauga. Toks ir yra ne vieną dešimtmetį trunkančio taupymo bei investavimo tikslas“, – sako T. Gudaitis.

Uždirbo ir drąsios, ir konservatyvios investicijos

Vertinant trijų ketvirčių rezultatus, vidutinė svertinė investicijų grąža dviženklį augimą siekė penkioms amžiaus grupėms skirtuose II pakopos pensijų fonduose.

Didžiausia +16,02 proc. svertine grąža šiemet išsiskyrė 33-39 metų amžiaus II pakopos pensijų fondai. Iš esmės taip pat sėkmingai dirbo 26-32 metų amžiaus grupės pensijų turtą investuojantys fondai, kurių svertinė grąža buvo +16,01 proc.

Prie pat 16 proc. prieaugio ribos šiemet sausį-rugsėjį priartėjo ir 40-46 metų amžiaus pensijų dalyvių fondai, uždirbę +15,97 proc. vidutinę svertinę grąžą. Visai nežymiai nuo jų atsiliko 19-25 metų amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, uždirbę +15,92 proc.

Dvigubą augimą fiksavo ir 47-53 metų grupės dalyvių turtą investuojantys II pakopos fondai: +13,99 proc. Tuo tarpu 54-60 metų amžiaus gyventojų turtas šiemet padidėjo +7,81 proc.

Konservatyvumu išsiskiriantys II pakopos pensijų fondai, atsakingi už 61-67 metų amžiaus grupės pensijų santaupas, šiemet per tris ketvirčius paaugo +2,5 proc., o turtą saugantys ir ypač atsargiai investuojantys fondai: +2,06 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. III ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

+0,28%

+2,06%

+11,24%

GCF gimusiems 1954-1960

+0,31%

+2,50%

+14,28%

GCF gimusiems 1961-1967

+0,87%

+7,81%

+29,96%

GCF gimusiems 1968-1974

+1,48%

+13,99%

+46,99%

GCF gimusiems 1975-1981

+1,64%

+15,97%

+51,73%

GCF gimusiems 1982-1988

+1,65%

+16,02%

+50,80%

GCF gimusiems 1989-1995

+1,25%

+13,71%

+43,11%

GCF gimusiems 1996-2002

+1,51%

+14,22%

+45,56%                       

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m. III ketvirtis

Nuo 2021 m. pradžios

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

+1,76%

+16,35%

Mišraus investavimo P3P fondai

+0,31%

+5,12%

Mažesnės rizikos P3P fondai

-0,24%

-0,68%

Bendras svertinis vidurkis

+0,89%

+9,37%

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

Investavimas mirė, tegyvuoja investavimas

Kaip nuo infliacijos apsaugoti savo santaupas, jei nesi verslininkas, nekuri pasaulį pakeisiančio startuolio, o verslo pažinimas apsiriboja mėgstamo varškės sūrelio gamintojo pavadinimu ir straipsniu apie kosmosą užkariauti ar bent jau Žemės planetai elektromobilių prigaminti siekiantį ekscentriškąjį Eloną Muską? Iškart sutarkime, kad kalbėsime ne apie išskirtines kosminio dydžio sumas, o apie galimybes investuoti tiems, kurie kad ir mažiausio nominalo banknotą iš atlyginimo gali leisti sau atidėti ateičiai.

Perfrazuojant seną ir vis dar populiarią frazę „Karalius mirė, tegyvuoja karalius!“, vėliau virtusią posakiu apie drakoną, tą patį galima pasakyti ir apie investavimą. Galima nesutikti su investavimo paslaugos forma, strategija, mokesčiais, norėti didesnių grąžų ir turėti savo nuomonę apie tai, kur nukreipiamos investicijos – ne ten ir ne į tą, ne tuo metu. Tai visiškai žmogiška. Tačiau kokia alternatyva investavimui yra pati geriausia? Teisingai, investavimas.

Būtent investavimu tiki iš Estijos pensijų fondų per atidarytą „langą“ pasitraukusieji, netikėtai puolę apsipirkinėti Talino biržoje. Tuo tarpu Lietuvoje svarstoma investicinės sąskaitos idėja irgi yra ne kas kitas, o tas pats investavimas, tik visišką apsisprendimo laisvę, o kartu ir atsakomybę perleidžiant į paties investuojančiojo rankas. Ne tik finansų startuoliai, bet ir tradiciniai bankai suteikia vis daugiau galimybių bei įrankių asmeniškai investuoti į fondus, akcijas ar valiutas, jei tik klientas to norėtų.

Iš tiesų, ne vienerius metus skatinę ir palaikę finansinio raštingumo kėlimą turėtume būti patenkinti tuo, kad žmonės investavimu domisi, ieško, bando. Tačiau reikėtų dar kartą atkreipti dėmesį į keletą auksinių taisyklių, kurių nepaisant paprasti dalykai galiausiai gali tapti problemomis.

Pirmoji taisyklė: investavimas neturi remtis vien simpatijomis. Nesvarbu, kad tai bus mėgstamus produktus gaminanti ar labai patinkančias paslaugas teikianti lokali įmonė. Ir šalia visą pasaulį savo išmone žavintis užsienio startuolis. Simpatijos, emocijos ir mada nebūtinai reiškia, kad konkreti investicija yra bent jau nepervertinta. Galbūt į ją ateinate tuo momentu, kai rinka jau yra pasiėmusi visą grietinėlę.

Džiaugsmą nusipirkus patinkančių vertybinių popierių gesina kita auksinė taisyklė: investicijos turi būti tinkamai diversifikuojamos. Tai reiškia ne tik geografinį aspektą. Tarkime, investuojate į fondą, kuris seka JAV indeksą S&P 500, apimantį net 500 didžiausių šios šalies bendrovių. Niekas nedrįstų ginčytis, kad keli šimtai įmonių yra tikrai geriau negu pasirinktos vos kelios, tačiau investicijų diversifikavimas nėra tik skirtingų akcijų skaičius. Reikėtų neužmiršti ir skirtingų turto klasių (įmonių akcijos, vyriausybių obligacijos), skirtingi verslo sektoriai, žaliavos, valiutos ir pan.

Koks laikas investuoti yra tinkamas, irgi gali nepasirodyti taip paprasta. Jei rinka įkaitusi, augimo kryptis laikosi jau gana ilgai, tik ir pasakojamos sėkmės istorijos – tokioje euforijoje investuoti yra tikrai emociškai patrauklu. Bet labiausiai tą apsimoka daryti kaip tik tada, kai rinka nukritusi, raudonuoja minusais ir smagumo joje nebelikę.

Vis daugėjant ranka pasiekiamų investavimo galimybių, paprastumo įspūdis gali klaidinti. Negana to, nemažai lemia ir tai, trumpesniam ar kaip tik ilgam norėsite investuoti. Tarkime, kad tokie tikslai kaip pensija ar finansinis rezervas nenumatytam atvejui jūsų tiesiog nedomina, todėl norite greitos investicijos, kuri leistų uždirbti, o uždirbtą grąžą – išleisti. Tai reiškia, kad teks prisiimti išties didelę riziką investuojant į smarkiai svyruojančias pozicijas. Nebūtinai, bet toks scenarijus gali lemti nuostolius bei nusivylimą, ypač nepatyrusiems investuotojams.

Kaip bežiūrėsime, investavimas yra dalykas rimtas ir pasiruošti jam reikia atsakingai: nuo tikslo įsivardinimo iki konkrečių investicijų pasirinkimo. Taip kad tegyvuoja investicijos, bet tebūnie jos būna tikrai gerai apgalvotos ir turinčios ilgalaikį, pamatuojamą tikslą.

Visiškai savanoriška III pensijų pakopa: kiek joje finansinės disciplinos?

Be „Sodros“ ir didžiąją dalį dirbančiųjų įtraukusios II pensijų pakopos, Lietuvoje veikia ir visiškai savanoriška III pensijų pakopa, kurioje būsimieji pensininkai patys pasirenka, kokia apimtimi ir kiek dažnai jie įsitraukia į savo finansinio rezervo kaupimą. Finansų ekspertai pastebi, kad nors pastarasis finansinis produktas savo sukaupto turto verte maždaug 27 kartais atsilieka nuo II pakopos, jis atskleidžia įdomių dalykų apie finansinį Lietuvos gyventojų elgesį. 

2020 metų pabaigoje bendras III pakopos klientų turtas pasiekė 194,25 mln. eurų, kurie priklausė 75,5 tūkst. klientų. 

„Lietuvos III pensijų pakopa vis dar laukia savo augimo piko. Atsižvelgiant į užsienyje dominuojančias tendencijas galima pastebėti, kad jos resursų vis dar neišnaudoja Lietuvos darbdaviai, tačiau ir jie jau tampa reikšmingai aktyvūs. Mūsų vertinimais, pernai apytiksliai trečdalį visų įmokų į III pakopą sumokėjo būtent jie. Neskirstant pagal tai, kas sumokėjo įmokas, sparčiausiai būsimai pensijai kaupia darbingo 31-50 metų amžiaus gyventojai, tačiau daugiausiai sukaupę yra vyriausi fondų dalyviai, kuriems yra daugiau kaip 51-i“, – sako Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis. 

Finansinę discipliną palaiko darbdaviai 

Kitaip nei „Sodroje“, kuriai mokesčius reguliariai moka dirbantieji, ar automatinio įmokų nurašymo principu veikianti II pakopa, III pakopa smarkiai priklauso nuo pačių kaupiančiųjų finansinės drausmės. 

„O jos, kaip žinome, neretai pritrūksta kiekvienam. Ypač kalbant apie ilgalaikius ir pakankamai tolimus finansinius tikslus ir kai lėšų prireikia įvairiems dalykams čia ir dabar. Įmokų mokėjimo klausimu ypač pareigingi darbdaviai, kurie pernai į III pakopą savo darbuotojų naudai pervedė daugiau kaip 11 mln. eurų, arba apytiksliai trečdalį visų metinių įmokų“, – pastebi T. Gudaitis. 

Pasak jo, profesionaliai sustyguota buhalterija įmonėms padeda užtikrinti reguliarius mokėjimus. Be to, tokią motyvavimo priemonę pasirinkę darbuotojai patys aktyviai stebi, ar susitarimai yra tęsimi. 

Jei savarankiškai kaupiantys gyventojai nepasirenka automatinio nuskaitymo nuo sąskaitos, dažnai pasitaiko, kad kaupiama priešokiais, prisiminus arba vienu ypu metų pabaigoje, kuomet apsižiūrima, jog į III pakopą dar galima pervesti lėšų ir pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata. 

Daugiau įmoka jaunesni, daugiau sukaupę  vyresni 

LIPFA skaičiavimais, į III pakopos pensijų sąskaitą didžiausias, arba vidutiniškai 444 eurų įmokas pervedė 31-50 metų amžiaus kaupiantieji ir tai buvo didžiausia vidutinė įmoka tarp visų amžiaus grupių. Nors vyresni nei 51 metų amžiaus dalyviai pervedė kiek mažiau, vidutiniškai po 392 eurus, jų santaupos buvo didžiausios. 

Mažiausios, arba vidutiniškai apie 364 eurus sudarančios įmokos buvo iki 30 metų klientų grupėje, jie kol kas yra sukaupę mažiausiai – po 791 eurą. 

„Pačių vyriausių darbo rinkos dalyvių situacija skatina priminti dar vieną svarbią taupymo ir investavimo taisyklę – kuo ilgiau ir nuosekliau tai darai, tuo labiau džiugina rezultatas. Vyriausių III pakopos dalyvių grupė vidutiniškai vienoje sąskaitoje turi po 2,9 tūkst. eurų, o 31-50 metų – po 1,9 tūkst. eurų. Be to, periodinis investavimas smulkesnėmis sumomis leidžia efektyviau išnaudoti natūralius svyravimus finansų rinkose, todėl jei tik įmanoma, stenkitės taip ir daryti“, – pataria T. Gudaitis. 

Sąskaitose pinigai (ne)užsibūna 

Anot T. Gudaičio, trečioji pensijų pakopa anksčiau sulaukdavo priekaištų, kad kartais gali būti  naudojama kaip laikina pinigų stotelė, nes darbdaviui pervedus įmoką neva darbuotojai skubėdavo ją pasiimti, taip išvengdami darbo pajamoms taikomų mokesčių. 

„Kasmet augantis III pensijų pakopos turtas rodo, kad tai yra finansinio rezervo kaupimo priemonė, o ne miesto centre stovintis bankomatas. Be to, teisiškai sureguliuota, kad pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio lengvata ir susigrąžinti dalį įmokų galima tuomet, kai lėšos yra investuojamos ir kaupiamos, o ne išsiimamos, todėl gudrauti čia visiškai neapsimoka. III pakopa yra tikslinis įrankis kaupti pensijai, todėl svarstant įsitraukimą savarankiškai ar darbdavio siūlymus taip jus motyvuoti, verta tą turėti omenyje“, – sako T. Gudaitis. 

 

Daugiau informacijos: 
Edgaras Batušan 
+37060260474 
info@lipfa.lt 

Netikėtas lyčių lygybės Lietuvoje įvertinimas: finansinių žinių tyrimas rodo,…

Lietuvos jaunimo finansinės žinios ir įgūdžiai tarp skirtingų lyčių atstovų labai nesiskiria. Užsienio mokslininkams finansinių žinių lygį siejant su patriarchaline arba matriarchaline visuomenės santvarka, mūsų šalies jaunimas sukasi šalia viduriuko: moterys geriau nusimano apie tvarumą ir finansinius klausimus, tuo tarpu vyrai geriau valdo rizikas.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys šiemet atliko reprezentatyvų Jaunų asmenų tvaraus finansų raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 387 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 30 metų. Pasak tyrimo autorių, analizuojant skirtingų kultūrų atstovų finansinį raštingumą ryški tendencija, kad patriarchalinėse visuomenėse šeimos finansus dažniau valdo vyrai ir turi geresnes finansines žinias, matriarchalinio tipo santvarkose – moterys.

Kadangi išsivysčiusiose šalyse dažniau dominuoja patriarchalinė santvarka, tyrimai atskleidžia, kad čia vyrai yra finansiškai labiau išprusę nei moterys.

„Sulaukdami vis daugiau respondentų atsakymų į mūsų užduotus klausimus pastebėjome, kad tvaraus finansinio raštingumo žinios tarp abiejų lyčių jaunimo yra gana panašaus lygio, o tam tikrais klausimais moterų finansinis išsilavinimas net lenkia vyrų. Didelę įtaką tokiems rezultatams daro kultūrinis aspektas, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didėja lyčių lygybė ir šeimose vis rečiau pasitaiko ryški patriarchalinė santvarka“, – teigia vienas iš tyrimo autorių J. Brazaitis.

Jaunimo finansinių žinių tyrimo duomenimis, Lietuvoje 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų sugebėjo teisingai įvardinti tvaraus investavimo sąvoką. 65 proc. moterų ir 62 proc. vyrų sugebėtų teisingai apskaičiuoti ir svečioje šalyje pasirinkti pigesnius valiutos keitimo kaštus. Atitinkamai 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų perka ir parduoda ar atiduoda savo dėvėtus drabužius siekdami pagerinti asmeninę finansinę padėtį bei sumažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Svečioje šalyje su valiuta apsigautų trečdalis

Prekybos vietose matoma galutinė prekės ar paslaugos su nuolaida kaina atpratina vartotojus skaičiuoti ir įvertinti patiriamus kaštus. Vienas iš apklausoje jaunimui pateiktų klausimų buvo apie kelionę į išgalvotą šalį Trampandiją, kur vietoje eurus teko keisti į tenykštę valiutą TRP tam, kad būtų kuo susimokėti už 240 TRP kainuojančią vakarienę picerijoje.

Žinant, kad vienas euras lygus 20 TRP, apklausos dalyviams buvo pateikti du variantai: valiutų keitykloje sumokėti 4 proc. komisinį mokestį, o naudojantis bankomatu – fiksuotą 6 TRP mokestį.

Didžioji dalis, arba 63 proc. respondentų teisingai atsakė, kad reikėtų pasinaudoti bankomatu, tačiau net 37 proc. būtų rinkęsi valiutų keityklą.

Anot tyrimo autorių, šioje vietoje meškos paslaugą gali daryti rinkodara, kai galutinės kainos yra suskaičiuotos ir pateiktos „ant lėkštutės“. Kadangi šiais laikais didelė dalis kasdienybėje sutinkamų skaičiavimų yra atliekami už mus, vartotojai ne tik praranda gebėjimą susiskaičiuoti patys, bet ir susilpnėja jų gebėjimas teisingai pasirinkti.

Labai modernūs, tačiau drabužių patys netaiso

Jauni žmonės Lietuvoje geriausiai žino mokesčių, biudžeto bei kaupimo pensijai sąvokas, o kasdieniniame gyvenime linkę naudoti modernius sprendimus ir elgtis atsakingai: 62 proc. atsiskaito išmaniuoju telefonu, 46 proc. stengiasi naudoti savo ar daugkartinius maišelius, 23 proc. aktyviai prisideda prie aplinkos tausojimo – rūšiuoja, kompostuoja atliekas, dalyvauja įvairiose aplinkos švaros akcijose. Sugedus asmeniniams daiktams, 29 proc. stengiasi juos sutaisyti, o ne pirkti naujus.

Tačiau su drabužiais viskas nėra taip paprasta. Nors po 42 proc. Lietuvos jaunimo atstovų patvirtino, kad paaukojo ar pardavė, taip pat patys pirko dėvėtus drabužius, JAV duomenys rodo, kad dėvėtų drabužių antrinį panaudojimą stabdo tai, kad jauni žmonės patys nemoka jų pataisyti ar susisiūti.

„Kaip jaunimo atstovas tikrai galiu teigti, kad iš buitinės pusės moku mažiau nei turėčiau mokėti ar XX amžiuje mokėjo praeitų kartų atstovai. Galbūt čia ir išryškėja skirtumai tarp skirtingų kartų, kai jauni asmenys tampa mažiau savarankiški ir problemų sprendimą patiki technologijoms ar atitinkamų paslaugų teikėjams“, – teigia J. Brazaitis.

Viltis, kad šešėlinė ekonomika trauksis

Šalies jaunimo finansinių įgūdžių vertinimas atskleidė dar vieną netikėtą momentą: iki 30 metų asmenų grupėje 1 proc. jų iš investicinės grąžos gauna 80-100 proc. savo metinių pajamų.

Studentų darbui vadovavęs VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis pastebi, jog jauni žmonės išbando investavimo galimybes, domisi jomis.

„Jauni žmonės turi ir savo „išlaidų“ prioritetus, tai dažniausiai yra mokslas, materialinės gerovės susikūrimas, būstas. Praktiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad du trečdaliai pradedančių dirbti jaunų žmonių pradeda kaupti ir savo pensijai. Be to, jaunimas yra susipažinęs su biudžeto, mokesčių, kaupimo pensijai sąvokomis. Norisi tikėti ir tuo, kad supranta mokesčių mokėjimo pareigą bei turi supratimą, kaip mokesčiai yra panaudojami, todėl šešėlinės ekonomikos apimtys laikui bėgant šalyje mažės“, – sako T. Gudaitis.

Vis dėlto finansiniam raštingumui mokykloje kelti tyrimo autoriai įžvelgia milžinišką potencialą, nes kol kas net du trečdalius jaunų žmonių šiuo klausimu ugdo tėvai arba globėjai.

Būsimai pensijai kaupti šiemet pradėjo beveik 22,5 tūkst. Lietuvos…

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje II pakopoje savarankiškai kaupti pensijai šiemet pradėjo beveik 22,5 tūkst., arba du trečdaliai, į kaupimą automatiškai įtrauktų Lietuvos gyventojų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad ypač aktyvūs buvo apie 7 proc. sutikusių kaupti pensijai – jie patys pasirinko kaupimo bendrovę.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, naujieji II pakopos dalyviai pateko į patiems jauniausiems 19-25 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtus gyvenimo ciklo fondus (GCF).

„Gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pensijų pakopa naujiems jos dalyviams leidžia pradėti kaupti pensijai dinamiškai investuojančiuose fonduose, kurie didžiąją dalį turto skiria investicijoms į akcijas bei kitus rizikingesnius, tačiau ir daugiau uždirbti leidžiančius vertybinius popierius. Starto pozicija yra labai palanki, nes suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti savarankiško kaupimo suteikiamus privalumus, kadangi laikui bėgant investicijos tampa konservatyvesnės“, – sako T. Gudaitis.

Su automatiniu „Sodros“ paskirstymu į pensijų fondų įmones šiemet sutiko ir pradėjo kaupti 20,9 tūkst. gyventojų, tuo tarpu patys konkrečią bendrovę pasirinko 1,5 tūkst. prie II pakopos prisijungusių dalyvių.

Asociacijos vadovo teigimu, finansiniuose sprendimuose aktyvumas yra pozityvus bruožas – II pensijų pakopa yra standartizuotas finansinis produktas ir jam taikomi nedideli mokesčiai, kuriais pensijų fondų įmonės taip pat konkuruoja tarpusavyje.

„Savo nuomonės dėl konkrečios įmonės neišreiškę gyventojai nebūtinai nežinojo, nematė ir tiesiog paėmė tai, kas jiems buvo duota. Įvertinus tai, kad apčiuopiama dalis naujų darbo rinkos dalyvių nutaria kaupimo atsisakyti rodo, kad šis klausimas sulaukia ir teigiamo, ir neigiamo dėmesio, atitinkamai – siūlomos sąlygos bei asmeninė finansinė situacija, kaip ir taupymo tikslas, prieš galutinai apsisprendžiant yra įvertinami. Juo labiau, ir Lietuvos bankas, ir mūsų asociacija reguliariai skelbia veiklos rezultatus, todėl palyginti efektyvumą ir „migruoti“ į kitą pensijų fondų bendrovę yra nesudėtinga“, – teigia T. Gudaitis.

„Sodros“ duomenimis, šiemet į pensijos kaupimą buvo pasiūlyta įsitraukti 34,3 tūkst. gyventojų, iš jų kaupti atsisakė 11,8 tūkst., arba 34,4 proc.

Anot T. Gudaičio, sparčiai senėjančios visuomenės ir prastėjantis dirbančiųjų bei jų išlaikomų pensininkų santykis turėtų motyvuoti pensijai kaupti savarankiškai, tačiau sprendimą nekaupti pensijai gali lemti įvairūs motyvai. Tarp jų – netikrumas dėl ateities tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, siekis susimokėti už studijas, įsigyti būstą, automobilį, geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Visi argumentai yra gerbtini, nors tokiu atveju ir labai norisi priminti, kad savo papildomos pensijos kaupimas antroje pakopoje turėtų būti pirmas žingsnis planuojant savo biudžetą – skiriant kelis procentus nuo atlyginimo, tai daryti finansiškai skatina valstybė, be to, pinigai nestovi stalčiuje, o yra įdarbinami finansų rinkose. Nusprendusieji dar nepradėti kaupti tą gali padaryti bet kuriuo metu patys pateikdami prašymą vienai iš pensijų kaupimo bendrovių. Kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo didesne finansine pagalve pasirūpinama ateičiai“, – sako asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, pirmąjį šių metų pusmetį 19-25 metų kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai uždirbo +13,9 proc. svertinę grąžą, tuo tarpu visas II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir viršija 5,2 mlrd. eurų.

Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams 2020 metais skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba beveik 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:
Gintarė Saulytė-Šulgat
+37067865759
info@lipfa.lt

Būsimieji Lietuvos pensininkai šiemet uždirbo +11,4 proc., jų turtas…

Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas šių metų pirmąjį pusmetį, preliminariais duomenimis, uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir pasiekė 5,24 mlrd. eurų. Naujausius investicijų rezultatus penktadienį paskelbusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pranešė, kad vien antrąjį šių metų ketvirtį antros pakopos fondų investuojamo turto svertinė grąža paaugo +4,7 procento.

III pakopos pensijų fondai šiemet fiksuoja +8,23 proc. vidutinę svertinę grąžą, o turto vertė siekia 194,25 mln. eurų.

„Pirmasis šių metų pusmetis pensijų fondų dalyviams buvo neabejotinai sėkmingas. Sparčiausiai augo į akcijas investuojančių pensijų fondų grąža, kitaip tariant – jaunesnio amžiaus gyventojų santaupos. Nuosaikiau, bet didėjo ir arčiau pensinio amžiaus esančių kaupiančiųjų turto vertė. Nuo gyvenimo ciklo fondų (GFC) veiklos principo įdiegimo pradžios 2019 metais, visų amžiaus grupių ir turto išsaugojimo fondų bendra svertinė grąža birželio pabaigoje fiksavo net +41,4 proc. augimą“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pasak jo, įtakos teigiamiems pensijų fondų investavimo rezultatams šiemet, be kita ko, turėjo stiprus vyriausybių palaikymas šalių ekonomikoms, palankios nuotaikos finansų rinkose, tikslingai parenkamos konkrečios investicijų pozicijos. Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

„Lietuvos pensijų fondai stengiasi maksimaliai išnaudoti rinkos teikiamas galimybes. EBPO vertinimas tik patvirtina, jog mūsų kompetencijos ir darbo kokybė yra aukšta pasaulio mastu. Ir toliau kaupiantiesiems sieksime maksimaliai geriausių rezultatų. Viena iš ypač sparčiai įsibėgėjančių investicijų krypčių yra vadinamosios žaliosios investicijos. Apie vertybes visiems suprantamai birželį priminė futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo, vietoje „Coca-Cola“ pasirinkęs gerti vandenį. Galima ilgai diskutuoti, kiek tai prisidėjo prie bendro 4 mlrd. JAV dolerių įmonės rinkos vertės kritimo, tačiau didžiosios pasaulio ekonomikos JAV, ES ir net Kinija vis labiau „žaliuoja“ ir mes esame pasirengę prie to prisidėti“, – teigia T. Gudaitis.

Dviženklis akcijų fondų ralis

Šiemet sausį–birželį didžiausias grąžas uždirbo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai. Didžiausią +14,13 proc. svertinę grąžą uždirbo 33-39 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių turtas. Minimaliai atsiliko 40-46 metų amžiaus kaupiantieji, kurių turto vertė pirmąjį pusmetį padidėjo +14,08 proc. Taip pat +14,01 proc. svertinės grąžos ribą pasiekė ir 26-32 metų amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai.

Panašią, +13,87 proc. grąžą šiemet uždirbo II pakopos fondai, valdantys ir investuojantys pačios jauniausios amžiaus grupės – 19-25 metų gyventojų turtą. Vos mažesnė buvo 47-53 metų amžiaus kaupiančiųjų svertinė investicijų grąža, siekusi +12,32 proc.

„Pagal amžių pritaikyta investicijų rizika rinkų kilimo laikotarpiu jaunesnio amžiaus gyventojams leidžia palaikyti spartesnį turto vertės didėjimo tempą. Rizikingiau investuojantiems fondams pirmąjį šių metų pusmetį sekėsi puikiai, ypač džiugina, kai grąža auga dviženkliais skaičiais“, – sako asociacijos vadovas.

Pagal birželio 30 dieną sukaupto turto dydį, pirmauja 40-46 metų (1,2 mlrd. eurų) ir 47-53 metų (1,197 mlrd. eurų) II pensijų pakopos dalyvių grupės.

Vyresnių kaupiančiųjų turtas – irgi su pliuso ženklu

Kartu su kaupiančiųjų amžiumi automatiškai riziką mažinantys II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį taip pat fiksavo teigiamus rezultatus. 54-60 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinė grąža sudarė +6,88 proc., o 61-67 metų amžiaus: +2,17 proc.

Ypač konservatyviai investuojančių turto išsaugojimo fondų svertinė grąža sausį–birželį buvo +1,8 proc.

Pasak LIPFA vadovo, vyresnio amžiaus kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai auga saikingiau, bet jų pagrindinis tikslas ir yra apsaugoti fondų dalyvius nuo ypač didelių turto vertės svyravimų santaupų atsiėmimo etape arba jam priartėjus.

„Atsargumas bei konservatyvumas yra Lietuvos kaupiantiesiems būdingas bruožas, todėl neturėtų stebinti po GFC modelio įdiegimo nuolat matomi du greičių ruožai. Pirmas – tai investicijos į smarkiai svyruojančius vertybinius popierius, antrasis – labai konservatyvių instrumentų pasirinkimas. Atsižvelgiant į skirtingus amžiaus grupių tikslus ir kaupimui likusį laiką, tokia strategija geriausiai apsaugo būsimųjų pensininkų interesus“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m.

II ketvirtis

2021 m. I pusmetis

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

+1,01%

+1,8%

+10,97%

GCF gimusiems 1954-1960

+1,31%

+2,17%

+13,49%

GCF gimusiems 1961-1967

+3,18%

+6,88%

+28,82%

GCF gimusiems 1968-1974

+5,08%

+12,32%

+44,84%

GCF gimusiems 1975-1981

+5,63%

+14,08%

+49,28%

GCF gimusiems 1982-1988

+5,64%

+14,13%

+48,36%

GCF gimusiems 1989-1995

+5,66%

+14,01%

+47,85%

GCF gimusiems 1996-2002

+5,68%

+13,87%

+47,02%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m.

II ketvirtis

2021 m.
I pusmetis

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

+5,38%

+14,37%

Mišraus investavimo P3P fondai

+2,33%

+4,77%

Mažesnės rizikos P3P fondai

+0,49%

-0,44%

Bendras svertinis vidurkis

+3,4%

+8,23%

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
867865759
info@lipfa.lt

Lietuvos pensijų fondai – EBPO geriausių 2020 metais pensijų…

Įtakinga tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal 2020 metais uždirbtą realią grąžą surikiavo pasaulio pensijų fondus, tarp kurių 10-ą vietą paskyrė Lietuvos pensijų fondams.

Preliminariais EBPO vertinimais, mūsų šalies pensijų fondai pernai uždirbo +4,9 proc. grąžą, visų fondų reitingas yra skelbiamas čia.

„Būti tarp dešimties geriausių, didžiausią naudą gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai, ir, žinoma, valstybės ateities finansams sukuriančių fondų valdytojų EBPO erdvėje yra didelis įvertinimas. Pirmajame geriausiai pernai dirbusių fondų dešimtuke atsidūrė tokios senas asmeninio kaupimo pensijai tradicijas turinčios šalys kaip JAV, Norvegija, Nyderlandai. Buvimas šalia jų patvirtina, kad judame teisinga kryptimi, o mūsų žinios ir gebėjimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Pernai pirmąją vietą EBPO sudarytame sąraše užėmė Meksika (+9,3 proc.), antrą – Islandija (+7,6 proc.), trečią – Danija (+7,5 proc.), ketvirtą – Kosta Rika (+7,1 proc.), penktą – Nyderlandai (+6,5 proc.). Toliau šalių pensijų fondai pagal realią grąžą rikiuojasi taip: šeštoje vietoje Turkija (+6,1 proc.), septintoje Norvegija (+6 proc.), aštuntoje JAV (+5,9 proc.), devintoje Izraelis (+5,8 proc.), dešimtoje Lietuva (+4,9 proc.).

Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (+4,8 proc.), o kaimyninė Latvija – 18 vietą (+2,4 proc.).

Savo ataskaitoje EBPO ekspertai pažymi, kad pernai dauguma ataskaitas pateikusių šalių fondų uždirbo teigiamą investicijų grąžą, nors 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį dėl pandemijos akcijų rinkos krito, augo nedarbas ir traukėsi valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP). Vis dėlto, kai kurioms šalims neigiamo investicijų vertės pokyčio išvengti nepavyko ir tarp tokių šalių pateko kaimyninė Lenkija (-4,8 proc.).

EBPO vertinimu, prasčiausius investavimo rezultatus pernai pademonstravę šalys sąrašo apačioje atsidūrė dėl skirtingų priežasčių. Čekijos pensijų fondai (-1,2 proc.) iš esmės investuoja konservatyviai, todėl ne tik silpniau pajuto akcijų rinkų nuosmukį, bet ir mažiau uždirbo rinkoms atsitiesus. Tuo tarpu kol vienas įtakingiausių JAV akcijų indeksų S&P 500 pernai pakilo 16 proc., 20-ies didžiausių Varšuvos bendrovių akcijų indeksas fiksavo -8 proc. nuosmukį.

Pernai Lietuvos pensijų fondai EBPO reitinge su rekordine +16,6 proc. realia grąža užėmė istorinę pirmąją vietą.

Pasak T. Gudaičio, 2020 metų investavimo rezultatams turėjo įtakos COVID-19 pandemija ir tai, kad priešingai nei 2019-aisiais, apie 5 mlrd. eurų vertės turto valdanti II pakopa nepatyrė esminių turto perskirstymų, kurie buvo būtini pereinant prie gyvybės ciklo fondų veiklos modelio ir kurie prieš porą metų lėmė dalies turto nukreipimą į akcijas.

„Vengdami ryškesnių finansų rinkų svyravimų ir būsimieji mūsų šalies pensininkai neretai rinkdavosi atsargiau, konservatyviau investuojančius fondus. Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų leido investicijų riziką geriau subalansuoti pagal amžių, nes jaunesnių II pakopos dalyvių lėšos buvo nukreiptos į labiau svyruojančius, bet ir staigiau „atšokančius“ vertybinius popierius. Tokie pasvyravimai kaupiantiems lėšas periodiškai ilgu laikotarpiu duoda papildomą naudą. Buvimas geriausiųjų dešimtuke dvejus metus iš eilės yra neabejotinai labai geras rezultatas“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį per du veiklos metus, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +10,89 proc. grąžą. Kovo 31 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 4,886 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:
Gintarė Saulytė-Šulgat
+37067865759
info@lipfa.lt

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks…

Koronaviruso pandemijai sukrėtus visą pasaulį, neabejojama, kad ji labiausiai paveiks jaunų žmonių pasaulėžiūrą ir finansinį elgesį. Pirmieji taikinyje – dabartiniai studentai ir darbo rinkos naujokai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad laikas jų įsitvirtinimui darbo rinkoje pasivėlino, todėl tikėtina, kad bus atidėti ir asmeninio finansinio saugumo klausimai.

„Skirtingos kartos paprastai apibrėžiamos pagal ekonominį ir socialinį gyvenimą diktuojančias aplinkybes ar sukrėtimus. Po Antrojo pasaulinio karo gimusieji tapo kūdikių bumo karta, Z karta apibrėžiama kaip „Google“ karta, Y karta žymi informacinių technologijų bumą. COVID-19 pandemija nuspaudė „stop“ mygtuką įprastam gyvenimui, todėl neabejotinai didelį šoką patyrė jauni žmonės – besimokantys vyresnėse klasėse, studijuojantys ar ką tik pabaigę mokslus ir pradedantys profesinę karjerą. Taigi, kovidas įsiterpė į Z kartą ir dalis jos atstovų jau pradėti vadinti „kovido vaikais“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, kol kas iki galo nesutariama, ar tikrieji „kovido vaikai“, arba naujoji C karta (angl. Covid generation) yra šiuolaikinis jaunimas (1995-2012 metų Z karta) ar gimusieji šiuo periodu (po 2010 metų gimusi Alfa karta). Tačiau, jo vertinimu, pandemijos įtaką pirmiausiai pajus per pandemiją pilnametystės sulaukę jauni žmonės.

Jaunimas – viskas vėliau

Vakarų šalims susiduriant su sparčiu visuomenės senėjimu ir jos išlaikymo problema, dalis jaunų žmonių priversti pandemijos padiktuotos naujos realybės turėjo sustoti siekę karjeros. Verslų ir kitų veiklų ribojimai, nuotolinis mokymasis, uždarytos sienos, sumenkusi laikinų ar sezoninių darbų pasiūla nepraeis be pasekmių.

„Tai, kas turėjo vykti pagal nutylėjimą, netikėtai stabtelėjo. Dalis jaunų žmonių mokslus gali baigti vėliau, jų atėjimas į darbo rinką taip pat labiau komplikuotas nei prieš pandemiją. Užimtumo tarnybos birželio 1 dienos duomenimis, 16-24 metų amžiaus žmonių grupėje registruotas nedarbas sudarė 12,1 proc. Vadinasi, daugiau nei dešimtas jaunas žmogus dabar Lietuvoje yra bedarbis“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, JAV pastebėta tendencija, kad pandemija jaunimą paskatino naudotis „tėvų viešbučiu“, kitaip tariant – gyventi pas tėvus. Tai reiškia, kad iki geresnių laikų buvo atidėta nuosavo būsto paieška bei įsigijimas.

„Labai realu, kad pasivėlinus profesinei karjerai jaunimas pirmiausiai koncentruosis į įsitvirtinimą darbe, po to – į būsto, kurio nuosavybės rodiklis Lietuvoje yra ypač aukštas, kitų būtinų dalykų įsigijimą. Jau dabar prognozuojama, kad prie finansinio saugumo klausimų, tokių kaip santaupos pensijai ar lėšų rezervas nenumatytiems atvejams, jaunimas grįš maždaug po 10 metų. Tai yra labai didelis laikotarpis santaupų kaupimui, kuris gali būti prarastas ir tai yra vienas apmaudžiausių galimų finansinių scenarijų jaunam žmogui“, – teigia finansų ekspertas.

Kam rekordinės santaupos, kam pradžia nuo nulio

Pandemijos efektas visame pasaulyje paskatino ir taupymo bangą: abiejose Atlanto pusėse stebimos sukauptos rekordinės santaupos ir verslai laukia momento, kuomet jos atsidurs apyvartoje. Tačiau paprastai šias santaupas turi nuo pandemijos nenukentėję, dirbantys ar verslus turintys gyventojai – ne jaunimas.

„Socialinė skirtis gilėja, nes pastaraisiais metais ne visiems sekėsi vienodai gerai. Tyrėjai pastebi, kad savotiška įtampa atsiranda ir tarp kartų, nes vyresnės jaučia daugiau stabilumo bei užtikrintumo, turi santaupų, tuo tarpu jaunimo planai vėluoja, galimybės yra daugiau ar mažiau apribotos. Būtent pastarieji viską pradeda nuo nulio ir atviras klausimas, kokius finansinius prioritetus sau susidėlios“, – sako T. Gudaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje į valstybinę socialinio draudimo sistemą tampriai integruota II pensijų pakopa yra bazinis santaupų pensijai kaupimo įrankis, tačiau finansiniam raštingumui ir taupymo skatinimui verta skirti daugiau dėmesio.

„Jauniausia karta bendrai yra linkusi į sąmoningesnį, tvaresnį elgesį, daugiau dėmesio skiria socialiniams aspektams, klimato krizei, atsakingam vartojimui. Tikėtina, kad jie bus mažiau linkę išlaidauti, o daugiau taupyti. Vis dėlto, jei jų ilgalaikiai finansiniai tikslai atsidurs paraštėse, rizikuojame turėti dar vieną kartą, virš kurios finansinių galimybių senatvėje atsiranda didelis klaustukas. Į šį nedžiuginantį pandemijos faktorių negalima užmerkti akių, reikia ieškoti priemonių, kaip paskatinti tokius asmenis galvoti apie savo ateitį ir papildomai kaupti lėšas tiek antroje, tiek trečioje pakopoje“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
867865759
info@lipfa.lt