Naujienos – Puslapis 4

Pensijų fondų grąža – teigiama, o kaupiančiųjų uždarbis nuo…

2023 balandžio 72023 balandžio 7

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį šių metų ketvirtį skaičiavo teigiamą investicijų grąžą, finansų rinkoms kiek atšokus nuo pernykščių žemumų. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kaupiančiųjų turtą valdančių II pakopos pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausį-kovą sudarė +4,09 proc., o III pakopos +3,34 proc.

Nors situacija finansų rinkose labai permaininga, bet II pakopos pensijų fondai sugebėjo gyventojų valdomą finansinį turtą kilstelti aukščiau 6 mlrd. eurų ribos (+3,9 proc. daugiau, palyginti su kovo pabaiga 2022-aisiais). Tuo tarpu III pensijų pakopos turtas pasiekė 237,9 mln. eurų ir buvo +8,6 proc. didesnis, nei pernai pirmojo ketvirčio pabaigoje.

„Rinkų atšokimas po vienerių prastesnių metų vėl leidžia pensijų fondams generuoti teigiamą grąžą kaupiantiesiems. Istoriniai rezultatai rodo, kad rinkoms svyravimai yra natūralūs – po kryčio ateina pakilimas. Pirmo ketvirčio grąžos yra sąlyginai didelės. Jeigu analogiška situacija tęstųsi iki metų pabaigos – turėtume dviženklį teigiamą rezultatą. Tačiau suprantame, kad situacija finansų rinkose išlieka įtempta. Nors infliacija ir atslūgsta, tačiau centrinių bankų palūkanų kėlimo ciklas dar nesibaigia. Atidžiai stebime situaciją finansų rinkose, galinčius jas paveikti išorinius faktorius, aktyviai priimame aktualius investavimo sprendimus. Šiemet per pirmąjį ketvirtį didžiausią efektą pajuto jaunesni gyventojai, kurių turtas investuojamas į rizikingiausius vertybinius popierius – akcijas, tačiau vertinant bendrai – visų amžiaus grupių investicijų grąža šiemet yra teigiama“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Visų amžiaus grupių pliusai

II pensijų pakopoje didžiausias grąžas uždirbo didžiausią dalį akcijų savo portfeliuose galintys turėti jauniausių dalyvių fondai. Pirmąjį šių metų ketvirtį 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų II pakopos fondai uždirbo +5,04 proc. grąžą, 28-34 metų amžiaus gyventojų fondų grąža buvo +4,97 proc., 35-41 metų sudarė +4,8 proc., o 42-48 metų amžiaus grupei skirti fondai fiksavo +4,76 proc. prieaugį.

Pasak T. Gudaičio, rizikingesni vertybiniai popieriai svyruoja labiau, tačiau būtent jų kotiruotėms sumažėjus paskesnis atsispyrimas būna ryškesnis.

„Didesnę šių II pakopos fondų investicinę grąžą leido pasiekti patvirtintos strategijos ir portfelių struktūra, kurioje akcijos viršija obligacijų kiekį. Svyravimams labiau atsparios, daug konservatyvesnės obligacijos metų pradžioje taip pat judėjo teigiama kryptimi, tik kukliau“, – aiškina T. Gudaitis.

49-55 metų amžiaus gyventojų II pakopos fondai šiemet sausį-kovą uždirbo +3,98 proc. grąžą, 56-62 amžiaus kaupiančiųjų grąža sudarė +2,73 proc., o 63-69 metų buvo +1,65 proc. Nuo pastarųjų vos atsiliko turto išsaugojimo fondų grupė, jos investicijų grąža pirmąjį ketvirtį sudarė +1,59 proc.

Tuo tarpu III pakopoje didesnės akcijų dalies pensijų fondai šiemet augo +4,48 proc., mišraus investavimo: +2,24 proc., o mažesnės rizikos +1,15 proc.

II pakopos investicijų grąža siekia 1,6 mlrd. eurų

Nuo veiklos pradžios II pakopos investicijų fondai kaupiantiesiems uždirbo 1,6 mlrd. eurų investicijų grąžą. Čia rekordiniai buvo 2021 metai, kuomet procentinė investicijų grąžos išraiška pasiekė 20,1 proc. Agreguotas pelnas, apimantis investicijų grąžą bei išmokas kaupiantiesiems II pensijų pakopoje, 2023 metais pasiekė 1,58 mlrd. eurų. Tai reikšmingas indėlis į šalies pensijų sistemą, jo mastas laikui bėgant augs“, – prognozuoja asociacijos vadovas.

II pakopos pensijų fondai	2023 m. I ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Pensija 1996-2002	5,06%	44,99%
Pensija 1989-1995	4,98%	46,63%
Pensija 1982-1988	4,81%	46,77%
Pensija 1975-1981	4,77%	47,54%
Pensija 1968-1974	3,98%	41,24%
Pensija 1961-1967	2,74%	20,70%
Pensija 1954-1960	1,65%	2,76%
Turto išsaugojimo fondas	1,59%	0,97%

III pakopos pensijų fondai	2023 m. I ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	4,48%
Mišraus investavimo P3P fondai	2,24%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,15%
Bendras svertinis vidurkis	3,34%

„Pensions Europe“ vadovas siūlo receptą Lietuvos pensijų sistemai: trūksta…

2023 kovo 172023 kovo 17

Didžiausios Europoje pensijų organizacijos „Pensions Europe“, vienijančios apie 110 mln. kaupiančiųjų turtą valdančius investuotojus, vadovas teigia, kad daugiapakopės pensijų sistemos padeda diversifikuoti riziką, tačiau kalbat apie Lietuvos atvejį, yra vienas niuansas, kurį būtų verta tobulinti.

Matis Lepala (Matti Leppälä) atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pensijų sistema yra ir labai panaši į kitų Europos šalių pensijų sistemas, ir kartu pastebi, jog pasaulyje nėra dviejų tokių pačių valstybių su identiškomis pensijų sistemomis, kurių visi parametrai būtų vienodi. Vis dėlto, jo nuomone, sąlyginai mažas kaupimo procentas neleidžia Lietuvos II pakopos dalyviams išnaudoti viso jos potencialo, kokiu pasižymi Šiaurės šalys ar Nyderlandai.

„Turite asmeninę, skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto, bet ne darbdavių įmokų dalį. Manau, kad tai yra vienas iš tobulintinų dalykų – šalia jau egzistuojančių įmokų mokėtojų – turi atsirasti ir darbdaviai. Geriausiai vertinamose pensijų sistemose darbdavio įmokos yra labai svarbios, jos leidžia pasidalinti įmokas į asmenines gyventojų pensijų sąskaitas per pusę ar kitokiu santykiu. Pavyzdžiui, Suomijoje darbdavys moka didžiąją dalį įmokos, darbuotojai – daug mažesnę. Lietuvoje tokios profesinės sistemos neturite, nors tai būtų įmanoma“, – pastebi „Pensions Europe“ vadovas.

Pasak jo, stipriausiose pensijų sistemose darbdavio dalyvavimas ir darbdavio įmoka yra pagrindinis elementas. Juo labiau, kad patys darbuotojai Lietuvoje pensijai kaupia mažu įmokų tarifu.

M. Lepala pastebi, jog Skandinavijos valstybėse pensijų įmokų tarifai sudaro apie 20-25 proc. darbo užmokesčio, kaip Lietuvoje – vos 3 procentus. Jo nuomone, didesnis darbdavių įsitraukimas padėtų spartinti pensijų turto augimą, kartu augs ir Lietuvos pensijų sistemos tvarumas. Jei bus didesnis santaupų lygis ir jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP): demokratijos požiūriu yra labai svarbu turėti tvarią pensijų finansavimo sistemą.

„Žvelgiant į Lietuvą, kaupimo įmokų tarifai vis dar yra labai maži. Tai ir yra priežastis, kodėl privačiai kaupiama pensijos dalis negali atlikti tokio vaidmens, kokį ji atlieka Šiaurės šalyse, Nyderlanduose ar Vokietijoje. Sakyčiau, jog be didesnio įmokų lygio, kurį iš esmės gebėtų pakeisti darbdavių indėlis, bus sunku pasiekti didesnes pensijas ir finansuoti pensininkus taip, kaip paminėtose šalyse“, – sako jis.

Pasak europinės organizacijos vadovo, paprastai kiekvienoje šalyse valstybinės socialinio draudimo sistemos yra labai stiprios, tačiau pačias stipriausias ir efektyviausias šalių sistemas išskiria tai, kad jos turi ir papildomas pensijų pakopas. Anot M. Lepala, Lietuvoje esanti pakeitimo norma, arba gauto darbo užmokesčio bei pensijos santykis, sudaro apie 45 proc. ir tai nėra blogas rodiklis. Vis dėlto, skurdo rizikos lygis išlieka aukštas, tai kelia nerimą ir Europos Komisijai.

„ES lygmeniu reguliariai rengiama pensijų adekvatumo ataskaita turėtų pasirodyti 2024 metais. Buvusiose ataskaitose matome, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Tai kelia susirūpinimą ES, prisideda tikrai dideli demografiniai iššūkiai, su kuriais galite susidurti gana greitai. Žinoma, esu įsitikinęs, kad einamųjų mokėjimų modelio (angl. pay as you go), kuriuo yra paremta pirmoji pensijų pakopa (Sodros pensija) Lietuvoje, kuomet dabar dirbančiųjų sumokėtos socialinio draudimo įmokos yra panaudojamos dabartinių pensininkų pensijų mokėjimui, dalis išliks kritiškai svarbi, tačiau geresnė savarankiško finansavimo dalis gali padėti spręsti problemą“, – tvirtina jis.

Jo vertinimu, vis svarbesniu klausimu tampa mokesčių dydis, kuris yra iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fondams ir 0,2 proc. išsaugojimo fondams, yra pagrįstas ir konkurencingas net ir tarptautiniu mastu.

„Pensions Europe“ vadovas neabejoja, kad bet kurios pensijos sistemos sėkmės formulę lemia sistemos ir jos finansavimo stabilumas, investicijų rezultatai bei kaupimo įmokų dydis, dėl ko susitaria kaupiantieji ir sprendimus priimantys politikai.

„Gera pensijų sistema turi būti pagrįsta ilgalaikiu planu. Žinoma, daugumoje šalių yra sudėtinga tai atsieti nuo kasdieninės politikos, tačiau šalies lygmeniu turi būti suvokiama, koks yra tikslas ir kaip siekti to, kad gyventojai gautų padorią pensiją. Mano nuomone, labai svarbu, kad šiais klausimais būtų pasiektas tvirtas politinis sutarimas ir pensijų sistemos netaptų rinkimų žaislais“, – sako M. Lepala.

„Pensions Europe“ priklauso 25 valstybių pensijos asociacijos, iš jų 18-a yra Europos Sąjungos (ES) šalių atstovai. Organizacija atstovauja daugiau nei 110 mln. žmonių vienijantiems ir 7 trln. eurų pensijų turtą valdančioms asociacijoms. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) nėra „Pensions Europe“ narė.

Pasaulio pensijų reitingo viršūnėje laikosi Europos šalys, nustatė „Mercer“

2023 vasario 172023 kovo 6

Įvairių šalių pensijų sistemas reitinguojanti JAV konsultacijų bendrovė „Mercer“ aukščiausią tris pirmąsias vietas 2022 metais „Global Pension Index 2022“ indekse skyrė Islandijai, Nyderlandams bei Danijai.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad visos reitingo lyderės turi daugiapakopes pensijų sistemas.

„Pensijų sistemos bendrai yra labai sunkiai palyginami dalykai, bet vertinant bendrus bruožus, pakopų sistema ilguoju laikotarpiu leidžia geriau balansuoti finansinę naštą valstybei bei užtikrinti aukštesnes pajamas senatvėje“, – sako jis.

Pirmoje vietoje – Islandija

„Mercer“ ekspertų sprendimu, Islandijai atiteko aukščiausia vieta pensijų reitinge ir 84,7 balo.

Islandijos pensijų sistemą sudaro valstybės mokama bazinė pensija, siekianti apie 21 proc. buvusio atlyginimo, privalomos profesinių pensijų fondų išmokos (antroji pakopa), kurios sudaro 52 proc. buvusių pajamų, ir savanoriška trečioji pakopa.

Profesiniuose fonduose (antroje pakopoje) privalo dalyvauti visi darbą turintys žmonės nuo 16 iki 70 m.,, pensijų fonduose kaupiamos lėšos yra investuojamos. Nei į bazinę pensiją, nei į antros pakopos išmokas Islandijoje negalima pretenduoti anksčiau nei sulaukus pensinio amžiaus (67 metų privačiame sektoriuje).

Nuo 2000 metų Islandijoje veikia ir trečios pakopos savanoriški pensijų fondai, į kuriuos įmokas gali pervesti tiek darbuotojai, tiek jų darbdaviai.

Minimaliai atsiliekantys Nyderlandai

Pensijų sistemą 84,6 balo įvertintuose Nyderlanduose, kaip ir Lietuvoje, sudaro trys pakopos: pirmoji pakopa ir valstybinė pensija, antroji pakopa (dalyvauja gyventojai ir darbdaviai), ir visiškai savarankiška privati trečioji pakopa.

Didžiausią olandų pensijos dalį sudaro ne valstybinė pensija, o savo iniciatyva kaupiamos lėšos antroje pakopoje. Maždaug 90 proc. Nyderlanduose veikiančių įmonių savo darbuotojams siūlo galimybę kaupti papildomuose, ne pelno siekiančiuose pensijų fonduose, juose dalyvauja net 90 proc. šalies gyventojų.

Visi antroje pakopoje dalyvaujantys Nyderlandų darbuotojai bendru sutarimu su darbdaviu kas mėnesį perveda tam tikrą procentą savo atlyginimo į antros pakopos pensijų fondą, atitinkamą dalį prideda ir darbdavys. Kadangi olandai moka sąlyginai didesnes įmokas į antros pakopos pensijos fondus nei Lietuvoje, trečią pakopą ten renkasi daugiausia tie, kurie neturi galimybių dalyvauti antrojoje.

Bronzinė Danija

82,0 reitingo balo ir trečiąją vietą gavusioje Danijoje taip pat veikia trys pensijų sistemos pakopos, užtikrinančios galimybę pensijoje gauti pajamas iš skirtingų šaltinių.

Daugiau kaip 80 proc. Danijos gyventojų kaupia lėšas valstybės įsteigtame pensijų fonde ATP, kuris buvo įsteigtas 1964 metais. Reguliariai pervesti lėšas į šį fondą yra įpareigoti ir darbdaviai, ir patys gyventojai. Darbdavio dalis sudaro maždaug du trečdalius įmokos, gyventojo – likusį trečdalį.

Gyventojai taip pat gali pasirinkti kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Danijos pensijų sistema gali užtikrinti santykinai aukštą pakeitimo normą – vidutinė dano pensija siekia arba viršija 80 proc. iki tol jo gautų pajamų.

„Mercer“ pensijų sistemų indekse įvertintos 44-ių šalių pensijų pajamų sistemos, apimančios 65 proc. pasaulio gyventojų. Islandija pirmą vietą užima antrus metus iš eilės.

Pensijų matematika: kodėl Švedijos 90 proc. triskart lenkia Lietuvos…

2023 sausio 262023 sausio 27

Įsisukant naujam rinkimų ciklui galima nesuklystant prognozuoti, kad daugiausiai diskusijų sulauksiančiu objektu Lietuvoje ir vėl taps pensijų sistema. Ši nedžiuginanti priklausomybė tampa iššūkiu mažiausiai 1,4 mln. šalies gyventojų, kuriems belieka spėlioti, ar ir vėl keliasdešimtą kartą gali būti keičiamos žaidimo taisyklės, dėl kurių buvo sukirsta rankomis.

Sutikime, kad pageidautume pensiją leisti bent jau kaip švedai, kurie kartu su Vokietija bei kitomis ilgą finansinės disciplinos istoriją turinčiomis šalimis mums yra tapę pavyzdžiu, į kurį norisi lygiuotis ar išsitraukti kaip paskutinę kortą diskusijoje. Švedijoje vidutinė pensija triskart didesnė už mokamą vidutinę Lietuvoje. Kodėl? Atidžiau pažvelgus į Švedijos pensijų sistemą pamatytume ir esminių panašumų su mūsiške, ir skirtumų.

Kaip ir Lietuvoje, Švedijoje pensijų sistema yra „daugiapakopė“. Pirmoji pakopa daugiausia remiasi einamojo finansavimo principu. Kitaip sakant, dirbančioji karta moka privalomas pensijų įmokas, kurios panaudojamos einamosioms pensijoms mokėti. Mes taip pat taikome „pay as you go“ modelį, kuris leidžia dirbančiųjų mokesčiais finansuoti pensijų mokėjimą.

Tokiu atveju, kuo daugiau dirbančiųjų (jų mažėja, nes visuomenė amžėja) arba kuo didesni mokesčiai (ar nudžiugtumėt?), tuo tvirtesnės galimybės padengti pensininkų poreikius. Deja, vien valstybės pastangų nepakanka nei Lietuvoje, nei Švedijoje ir čia išryškėja esminis skirtumas.

Lietuvoje II pensijų pakopa sukurta kaip papildomo kaupimo sistema su valstybės paskata kaupiančiajam. Priešingai, nei bandoma klaidinti, mūsų šalyje papildomas kaupimas pensijų fonduose nėra nei prievartinis, nei visuotinis, nei privalomas.

Žinoma, valstybė siekia savo tikslo ir finansinėmis paskatomis bando motyvuoti žmones geriau pasiruošti laikotarpiui, kuris pasižymi pajamų sumažėjimu, jų trūkumu, o neretu atveju – ir kritimu žemiau skurdo ribos. Tam yra kvietimai, priminimai, konsultantai, patarimai, aibė kritikos arba teigiamų įvertinimų žiniasklaidoje – susidaryti savo asmeninę nuomonę ir priimti sprendimą tikrai ne problema.

Šiuo metu II pensijų pakopoje dalyvauja beveik 1,4 mln., arba 80 proc. šalies dirbančiųjų. Jei ne 2008 metų pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė, skaudžiai smogusi ir mūsų šalies finansams, šioje pakopoje dabar kauptume gerokai spartesniu tempu ir didesniais įmokų tarifais, atitinkamai matytume daugiau sukaupto turto milijardų, bet yra kaip yra.

Tuo tarpu Švedija taiko profesinių arba darbdavio pensijų sistemą, kuriai priklauso apytiksliai 90 proc. šios šalies dirbančiųjų. Jei dirbate įmonėje, kurioje galioja kolektyvinė sutartis, esate į profesinę pensiją įtraukiami, ištarsiu šį „baisų“ žodį – automatiškai. Tais atvejais, kai kolektyvinė sutartis nėra sudaryta, paprastai galima dalyvauti profesiniuose pensijų fonduose pritaikant kitus sprendimus.

Profesiniai pensijų fondai Lietuvoje yra atskira ir plati tema, verta atskiro dėmesio. Paminėsiu tik tiek, jog šiuo metu turime vos apie 1 tūkst. įmonių, kurios moka pensijų įmokas savo darbuotojų naudai.

Vis dėlto, tai nekeičia esmės, kad mums pavyzdžiu esančios šalys naudoja lygiai tą patį principą, kurį būtų galima pavadinti privačia iniciatyva, arba darbdavio ar asmens iniciatyva ne vieną dešimtmetį laikytis finansinės disciplinos bei tikslingai ruoštis pensijai.

Vienas skaudžiausių ir sunkiausiai nuginčijamų teiginių, kurie naudojami kaip naujas raktas į Lietuvos pensijų sistemos reformą ar santaupų išgryninimą, paprastai yra sunkiau besiverčiančių atskirų žmonių istorijos. Jie nori pensijai sukauptu turtu padengti sveikatos išlaidas, kurios savo esme paprastai niekuomet nėra momentinio ar baigtinio pobūdžio, susiremontuoti būstą, išvykti į kelionę. Tai rodo, kad gyventojai neturi santaupų netikėtoms išlaidoms, jų finansinės galimybės yra ribotos, o gyvenimo lygiui kilti turime dar daug erdvės. Ir, būkime sąžiningi patys prieš save, nei keletas, nei keliolika tūkstančių eurų, jeigu atsirastų galimybė juos išleisti čia ir dabar, niekaip nesprendžia iššūkių ne vienus metus vėliau gyvenant pensijos režimu.

Didesnis pensijų stabilumas efektyviausiai padėtų pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti apčiuopiamas papildomas pajamas senatvėje. Ir pasitraukimas ar atėjimas į kaupimą negali būti susietas su politikų norais. Tai turėtų būti kiekvieno žmogaus apsisprendimas, tik leiskime jam galvoti ir apsispręsti pačiam, suteikdami galimybę siekti kuo didesnės asmeninės finansinės nepriklausomybės.

Per praėjusius metus pensijų fondų valdomas turtas sumažėjo 4,7…

2023 sausio 62023 sausio 26

2022 metais pasaulio ekonomikai atsidūrus prie recesijos slenksčio, neigiamai į tai sureagavo finansų rinkos. Pastarosiose investuojantys Lietuvos II pakopos pensijų fondai, išankstiniais duomenimis, 2022-uosius užbaigė su svertine -13,81 proc. grąža, o jų valdomo turto vertė per metus sumažėjo -4,7 proc. iki 5,6 mlrd. eurų. III pakopos pensijų fondų turtas pernai išliko 222 mln. eurų, tuo tarpu svertinė metinė grąža sudarė – -12,98 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokius nesėkmingus metus finansų rinkos išgyveno pirmą kartą po 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Po istoriškai sėkmingiausių keleto metų finansų rinkose, buvo galima tikėtis sudėtingesnių 2022 metų, tačiau to, kad jie bus tokie blogi – nenumatė net geriausi analitikai. JAV akcijų indeksai per praėjusius metus smuko beveik -20 proc., Europos – beveik -13 proc. Obligacijos irgi netapo ta saugia ir ganėtinai stabiliu uostu, kuriuo gali pasikliauti investuotojai – jų vertės pasuko žemyn paskui akcijas. Rusijos Ukrainoje pradėtas karas sukėlė žaliavų kainas, o tai lėmė aukštą infliaciją ir vėliau sekusius centrinių bankų veiksmus didinant palūkanų normas“, – teigia jis.

Nors 2022-aisiais pensijų fondų svertinė grąža buvo neigiama, bet bendra gyvenimo ciklo fondų grąža nuo įkūrimo yra istoriškai aukšta ir siekia +32,76 proc.

Nuo 2004 metų sukurtas agreguotas pelnas antroje pensijų pakopoje praktiškai siekia 1,3 mlrd. eurų. Per visą kaupimo laikotarpį nerealizuota investicinė grąža (skirtumas tarp esamo turto ir įmokų) gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai antroje pensijų pakopoje sudaro 904 mln. eurų, o išmokėtos sumos investavusiems antroje pensijų pakopoje ir jau sulaukusiems senatvės pensijos (ar jų mirties atveju paveldėtojams) daugiau nei 365 mln. eurų.

Pernai labiausiai svyravo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai

Jauniausio amžiaus gyventojams skirti II pakopos pensijų fondai, kuriuose didžiausią dalį investicijų sudaro akcijos, pernai svyravo labiausiai. Nors, LIPFA duomenimis, 21-27 metų amžiaus kaupiančiųjų grupės fondų bendras svertinis grąžos vidurkis 2022 metais buvo -14,79 proc., tačiau grąža nuo įkūrimo 2019 metais yra istoriškai aukšta ir siekia +38,07 proc. 28-34 metų kaupiančiųjų amžiaus grupės pensijų fondų svertinė grąža pernai sudarė -14,35 proc. (nuo įkūrimo +39,67 proc.), o 35-41 metų amžiaus pensijų fondai: -14,24 proc. (nuo įkūrimo +39,99 proc.).

Neigiamą 14 proc. ribą dar peržengė 42-48 metų amžiaus gyventojams skirti šalies II pakopos pensijų fondai, jų svertinė grąža pernai buvo -14,29 proc., tačiau jų grąža nuo įsteigimo ir toliau viršija 40 proc.

„Reguliariu investavimu paremtas kaupimas pensijų fonduose atspindi tendencijas finansų rinkose. Tačiau toks atpigusių vertybinių popierių verčių „sugaudymas“ ilgalaikėje perspektyvoje leidžia uždirbti daugiausiai. Kai rinkos ims kilti, jų žvaigždėmis taps ne saugesne investuotojų priebėga laikomos obligacijos, o būtent smarkiausiai atšokančios akcijos, tad argumentų jaudintis išties nėra“, – teigia asociacijos vadovas.

49-55 metų amžiaus kaupiantieji pernai fiksavo -13,82 proc. grąžą (nuo įkūrimo +35,79 proc.), 56-62 metų: -12,95 proc. (nuo įkūrimo +17,45 proc.), o 63-69 metų: -12,14 proc. (nuo įkūrimo +1,09 proc.) Tuo tarpu turto išsaugojimo pensijų fondų svertinė grąža buvo -11,4 proc. (nuo įkūrimo -0,6 proc.).

„Nuo 2019 metų gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pakopa, 2022 metų gruodžio 30 dienos duomenimis, uždirbo +32,76 proc. svertinę grąžą (fondo vieneto vertės pokytį). Pensijų fondų gyvavimo ciklas yra ilgas: fondai investuoja bent keletą dešimtmečių, jų finansiniai tikslai yra ilgalaikiai, turime uždirbtą gerą finansinį rezervą, todėl belieka efektyviausiai išnaudoti dabartinę situaciją, ruošiantis būsimam ekonomikos atsigavimui“, – pataria T. Gudaitis.

III pakopa išlaikė turto vertę

III pakopos pensijų fondai iš esmės pakartojo II pakopos judėjimą. Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų vidutinė svertinė grąža pernai buvo -13,15 proc. Mišraus investavimo pensijų fondai fiksavo -13,17 proc. vidutinę grąžą, o mažesnės rizikos III pakopos fondų svertinė grąža buvo -11,86 proc.

„Trečioji pakopa valdomo turto apimtimi yra gerokai mažesnė nei glaudžiai į valstybės socialinio draudimo sistemą integruota II pakopa. Tačiau būtent praėję metai, kuriuos sunku pavadinti stabiliais ir optimistiškais labiausiai nustebino III pakopos dalyvių elgesiu. Jie puikiai išnaudoja situaciją finansų rinkose ir periodinio kaupimo tempo pasirinko nemažinti, tai atspindi apimtis išlaikęs bendras III pakopos pensijų fondų valdomas turtas. Investuojant periodiškai ir įsigyjant atpigusio turto ilguoju laikotarpiu galima tikėtis aukštesnės grąžos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, III pakopoje didžiausią turtą valdo būtent drąsiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai: jiems 2022 metų pabaigoje buvo patikėta iš viso 120,1 mln. eurų, arba 49 proc. viso III pakopos turto.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m.	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-11,40%	-0,60%
Pensija 1954-1960	-12,14%	1,09%
Pensija 1961-1967	-12,95%	17,45%
Pensija 1968-1974	-13,82%	35,79%
Pensija 1975-1981	-14,29%	40,78%
Pensija 1982-1988	-14,24%	39,99%
Pensija 1989-1995	-14,35%	39,67%
Pensija 1996-2002	-14,79%	38,07%

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m.
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-13,15%
Mišraus investavimo P3P fondai	-13,17%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-11,86%
Bendras svertinis vidurkis	-12,98%

2022 metais pensijų fondai atsigręžė į Baltijos regiono infrastruktūrą…

2023 sausio 22023 sausio 2

Lietuvos pensijų fondai 2022 metais Baltijos regionui skirtose investicijose prioritetą skyrė į tvarią ir ilgalaikę grąžą orientuotoms sritims – vietos infrastruktūrai, atsinaujinančiai energijai, miškams. Privataus ir rizikos kapitalo fondai bei įmonių obligacijos buvo pagrindinės priemonės, į kurias pensijų fondų lėšos buvo investuotos. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad praėjusių metų investicijų sprendimai atspindi du pagrindinius tikslus: stabilizuoti investicijas krentant rinkoms ir būsimų pensininkų turtą įdarbinti didelį potencialą ilgiuoju laikotarpiu turinčiuose finansiniuose instrumentuose.

Išankstiniais LIPFA duomenimis, pernai pensijų fondų valdytojai Baltijos šalyse priėmė sprendimų investuoti iš viso 256,1 mln. eurų. Vien Baltijos šalių įmonių leidžiamoms obligacijoms teko 101,8 mln. eurų, arba 39,8 proc. visų investicijų regione.

Tuo tarpu antroje vietoje atsidūrė žaliosios energetikos fondai, į kuriuos buvo nukreipta 25 mln. eurų, arba 9,8 proc. visų regiono investicijų. Nuo pastarųjų nedaug atsiliko rizikos kapitalo fondai, kurie pritraukė 21 mln. eurų, arba 8,2 proc. pensijų fondų turto.

Lietuvos pensijų fondų investicijų paskirstymą Baltijos regione LIPFA analitikai įvertino pirmą kartą.

LIPFA vadovo T. Gudaičio teigimu, nuolat naujas įmokas gaunančių pensijų fondų valdytojai investicinius sprendimus šiemet priima ne mažiau aktyviai, palyginti su optimistiškais etapais, kuomet finansų rinkos auga.

„Obligacijos taip pat reaguoja į bendras tendencijas, tačiau, palyginti su kitais instrumentais, ilguoju laikotarpiu jos pasižymi mažesniais svyravimais. Šis instrumentas leidžia uždirbti fiksuotą investicinę grąžą. Kylant palūkanų normoms, būsimiems pensininkams sudaromos sąlygos uždirbti teigiamą grąžą ilguoju laikotarpiu, o pasiskolinę vietiniai verslai turi daugiau lėšų, kurias gali panaudoti investicijoms ir plėtrai“, – sako T. Gudaitis.

Apžvelgdamas Lietuvos pensijų fondų investicijas į infrastruktūros projektus, asociacijos vadovas teigia, kad jų patrauklumas laikui bėgant tik didės. Dėl didelės atsinaujinančių energetikos išteklių gamybos paklausos, kuriai tonas užduotas ir Europos Sąjungos (ES) pasirinktame Žaliajame kurse, ši sritis ima jausti vis didesnį finansavimo poreikį.

„Energetikos, kitų infrastruktūros projektų niša pretenduoja į vis didesnį investuotojų dėmesį. Nereikia užmiršti, kad lokalūs energetikos išteklių pajėgumai lieka ir nacionaliniu, ir verslo prioritetu, o tokie investicijų apimtimi milžiniški projektai kaip saulės ar vėjo jėgainių parkai gali iš esmės keisti žaidimo taisykles ir priimant investicinius sprendimus“, – teigia T. Gudaitis.

Vis dėlto, jis atkreipia dėmesį, kad tarp gyventojų ypač populiarus pasirinkimas investuoti į nekilnojamąjį turtą šiemet nebuvo mėgstamas pensijų fondų valdytojų. Šiais metais šiai investicijų rūšiai teko vos 6,2 mln. eurų. Tikėtina, jog per keletą ateinančių metų, lėšų į naują, energetiškai efektyvų nekilnojamą turtą gali būti nukreipta daugiau. Pasak LIPFA vadovo, investuodami į nekilnojamąjį turtą fondų valdytojai yra linkę rinktis aiškaus atsipirkimo ir „išėjimo“ terminų projektus, o ne papildomo buto įsigijimą nuomai išėjus į pensiją, kaip kad elgiasi pasiturintys gyventojai.

2022 m. rugsėjo pabaigoje II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų.

LIPFA pateikiami investicijų skaičiavimai Baltijos šalyse atspindi tik šiais metais priimtus investavimo sprendimus.

Pensijų fondai tris šių metų ketvirčius užbaigė su minuso…

2022 spalio 62022 spalio 6

Augant pasaulio ekonomikos recesijos tikimybei, Lietuvos pensijų fondai per tris šių metų ketvirčius fiksavo valdomo turto vertės sumažėjimą. Preliminariais duomenimis, šiemet sausio-rugsėjo mėnesiais II pakopos fondų investicijų bendra svertinė grąža sudarė -13,8 proc., tačiau nuo 2019 m. pradžios, kuomet buvo įsteigti „Gyvenimo ciklo“ fondai jų investicinė grąža išlieka aukšta ir sudaro +32,81 proc.

Išankstinius trijų ketvirčių pensijų fondų rezultatus paskelbusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimais, panašiai judėjo ir III pensijų pakopa, jos bendroji svertinė grąža šiemet buvo -13,37 proc.

Naujausiais duomenimis, II pensijų pakopos fondų valdomo turto vertė rugsėjo pabaigoje sudarė 5,48 mlrd. eurų, III pakopos – 209,92 mln. eurų, atitinkamai 7,1 ir 5,4 proc. mažiau, palyginti su metų pradžia.

„Vertinant atskirais ketvirčiais, tik pirmasis šių metų ketvirtis padėjo paauginti pensijų fondų investicijas, nors į šį laiką jau buvo įsiterpęs karo starto Ukrainoje faktorius. Tačiau ir antrasis, ir trečiasis metų ketvirčiai atspindi nesibaigiantį sąmyšį pasaulio ekonomikoje, kuri šiemet patiria vieną smūgį po kito. Vargu, ar milžinišką dujų nuotėkį „į orą“ dujotiekiuose „Nord Stream“ Europoje artėjant šildymo sezonai galima laikyti jau paskutiniu dideliu iššūkiu. Gal ir taip, bet gali būti, kad ne“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Gyvenimo ciklo fondai pelningi nuo veiklos pradžios

Pagal amžių grupes suformuotuose II pakopos pensijų fonduose labiausiai svyruoja akcijų dalis. Vis dėlto, T. Gudaičio teigimu, būsimiesiems pensininkams reikia žinoti, kad net ir įskaičiuojant šiuos metus, nuo fondų įsteigimo pradžios jų bendras svertinis vidurkis yra teigiamas ir siekia +32,81 proc.

„Dabar patiriame investicijų grąžos mažėjimą, kurį lemia objektyvios aplinkybės. Didesnių ar mažesnių, skirtingos trukmės kritimų finansų rinkoje buvo ir iki šiol. Pensijos kaupimo sėkmę didele dalimi lemia disciplina, ilgas kaupimo laikotarpis ir tai, kokiu metu įeinama į rinką. Todėl reguliarios, nuolatinės investicijos į atpigusius vertybinius popierius leis pensijų fondų dalyviams uždirbti iš atšokimo, kai rinkos vėl ims stiebtis aukštyn“, – teigia asociacijos vadovas.

Vertinant sausio-rugsėjo rezultatus šiais metais, jauniausios 20-26 metų amžiaus pensijų fondų grupės svertinė investicijų grąža buvo -14,32 proc., 27-33 metų sumažėjo -14,01 proc. 34-40 metų dirbančiųjų pensijų turto svertinė grąža smuktelėjo -13,96 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,07 proc.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,88 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -13,46 proc. Greičiausiai pensijos amžių pasieksiančių ar jį jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-rugsėjį smuktelėjo -12,65 proc.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos pensijų fondai rugsėjo pabaigoje fiksavo -11,77 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa juda kartu su rinkomis

Neigiamus grąžos pokyčius šiemet patyrė ir III pensijų pakopa, kurioje kaupimo tempą ir apimtis nustato patys kaupiantieji arba įmokas už juos mokantys darbdaviai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų svertinis vidurkis šiemet sausį-rugsėjį buvo -13,59 proc. Beveik taip pačiai keitėsi ir mišraus investavimo fondai, kurie rugsėjo pabaigoje fiksavo -13,38 proc. svertinės grąžos pokytį. Mažesnės rizikos fondų grupė taip pat patyrė neigiamą grąžos pokytį, bet jis nekirto 13 proc. ribos ir sudarė -12,56 proc.

„Priešingai nei masinio pobūdžio II pensijų pakopa, trečioji yra visiškai savanoriška ir savarankiška. Pastebėčiau, kad nepaisant ekonominių iššūkių bei korekcijos finansų rinkose jos valdomo turto sumažėjimas šiemet yra kuklesnis nei antrosios. Manyčiau, kad į ekonominius ciklus racionaliai reaguojantys kaupiantieji supranta, kad dabartinė situacija yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė investuoti pigiau“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo šešios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“, „Swedbank investicijų valdymas“ ir „Goindex“.

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. III ketvirtis	Nuo veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	-1,98%	-0,99%
GCF gimusiems 1954-1960	-2,31%	0,50%
GCF gimusiems 1961-1967	-1,52%	16,77%
GCF gimusiems 1968-1974	-0,38%	35,78%
GCF gimusiems 1975-1981	0,23%	41,26%
GCF gimusiems 1982-1988	0,28%	40,53%
GCF gimusiems 1989-1995	0,38%	40,30%
GCF gimusiems 1996-2002	0,49%	39,01%

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2022 m. III ketvirtis
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	-0,39%
Mišraus investavimo P3P fondai	-2,38%
Mažesnės rizikos P3P fondai	-3,11%
Bendras svertinis vidurkis	-1,44%

Lietuvos pensijų fondai pirmąjį pusmetį skaičiavo -13,5 proc. svertinę…

2022 liepos 52022 liepos 5

Šalies II pakopos pensijų fondų investicijų svertinė grąža pirmąjį šių metų pusmetį buvo neigiama ir, išankstiniais duomenimis, sudarė -13,47 proc. Finansų rinkas veikia įtampa dėl sudėtingos geopolitinės situacijos, kurią sukėlė Ukrainoje karą pradėjusi ir jį tebetęsianti Rusija, didėjusios energetikos žaliavų kainos ir auganti infliacija sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Birželio pabaigoje II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 5,37 mlrd. eurų, arba –8,9 proc. mažesnė nei metų pradžioje.

„Netiesiogiai, bet karas jau palietė daugybę mūsų gyvenimo aspektų, tarp kurių ir pensijų sąskaitos. Netikrumas, įtampa ir iš naujo pasaulyje balansuojami ekonominiai santykiai, stengiantis už borto palikti agresorę Rusiją, akimirksniu persiduoda finansų rinkoms. Tokiu laikotarpiu tikėtis optimizmo rinkose būtų tiesiog nerealu“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, situacija toli gražu nėra tokia sudėtinga, kaip 2008-ųjų krizės metu, kuomet šalies pensijų fondai prarado iki 50 proc. valdomo turto vertės. Tiesa, per keletą metų atšokimas buvo beveik tokio pat įspūdingo dydžio. Staigias 25-30 proc. neigiamas korekcijas 2020 m. pirmoje pusėje metų lėmė ir koronaviruso pandemija, tačiau rinkos atsistatė per rekordiškai trumpą laikotarpį ir metai pasibaigė teigiama investicine grąža.

„Kaupimas pensijai yra bent keletą dešimtmečių trunkantis procesas, todėl neigiami grąžos pokyčiai neturėtų gąsdinti kaupiančiųjų. Sudėtingus laikotarpius turime išnaudoti įdarbinant savo pinigus ir už juos įsigyjant pigesnių vertybinių popierių, nes ir vėl lauks rinkų atšokimas bei investicijų augimas. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios – t.y. per pastaruosius 3,5 metų II pakopos pensijų fondų svertinės grąžos prieaugis birželio pabaigoje sudarė +32,96 proc. Taigi, apie jokias ištuštėjusias sąskaitas negali būti nė kalbos“, – sako asociacijos vadovas.

Didžiausia – akcijų turbulencija

Svyravimais pasižyminčios akcijos ir pirmąjį šių metų pusmetį parodė didžiausią dinamiką. LIPFA skaičiavimais, jauniausių II pakopos klientų grupių investicijas valdančių fondų grąžos sumažėjo ryškiausiai.

Pačių jauniausių 20-26 metų amžiaus pensijų kaupimo sistemos dalyvių svertinė investicijų grąža šiemet sausį-birželį sumažėjo -14,69 proc., 27-33 metų smuko -14,32 proc., 41-47 metų amžiaus fondų grupėje: -14,28 proc. Tuo tarpu 34-40 metų dirbančiųjų svertinė grąža susitraukė -14,20 proc.

„Visų šių grupių pensijų fondai didžiausią dėmesį skiria būtent investicijoms į akcijas, kadangi ilguoju laikotarpiu tai didžiausią augimo potencialą turintys vertybiniai popieriai. Atsižvelgiant į amžių, šiems II pensijų pakopos klientams dar nereikia vadinamojo ramaus užutėkio. Jie dar turi laiko ir privalo išnaudoti galimybę rinkoje maksimaliai uždirbti iš svyravimų rinkose“, – sako T. Gudaitis.

48-54 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių vidutinė svertinė grąža šiemet buvo -13,55 proc., 55-61 metų amžiaus grupėje ji sumažėjo -12,12 proc. Netrukus pensijos amžių pasieksiančių ar jau pasiekusių 62-68 metų amžiaus II pakopos pensijų fondų dalyvių santaupų vertė sausį-birželį smuktelėjo -10,63 proc.

Savo ruožtu turto išsaugojimu užsiimantys pensijų fondai birželio pabaigoje fiksavo -10,05 proc. svertinį grąžos vidurkį.

III pakopa irgi neišvengė karo pėdsako

III pensijų pakopoje, kurioje kaupiama neribotais įnašais ir tempu, birželio pabaigoje klientų turto vertė sudarė 207,23 mln. eurų ir buvo -6,7 proc. mažesnė nei metų pradžioje. Tuo tarpu bendras šios pakopos fondų grąžos svertinis vidurkis buvo neigiamas: -12,23 proc.

Anot T. Gudaičio, į tris sąlygines grupes – nuo didžiausios iki mažesnės rizikos – suskirstyti fondai irgi buvo veikiami neigiamų nuotaikų rinkose.

„Trečioji pakopa pirmąjį pusmetį taip pat fiksavo neigiamus grąžos pokyčius. Didžiausios akcijų dalies fondų grupė patyrė apie -13.5 proc., o mažiausios rizikos – apie -9,8 proc. grąžos sumažėjimą. Kaip ir kitus investavimo instrumentus fondų pozicijas veikė karo keliamas neapibrėžtumas bei pesimistinės nuotaikos. Rekomenduotume klientams išlaikyti ramybę. Supanikavę ir atsiėmę santaupas jie užfiksuotų nuostolius, kurie, kaip ir ne vieną kartą anksčiau, taip ir dabar yra trumpalaikio pobūdžio“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

EBPO: Lietuvos pensijų fondai pagal turto augimą 2021-aisiais –…

2022 birželio 152022 birželio 15

Tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) preliminariame pasaulio pensijų fondų reitinge pagal turto augimą 2021-aisiais Lietuvai skyrė antrąją vietą. Negalutiniais EBPO ekspertų duomenimis, ateities pensininkų turtas pernai išaugo +31,5 proc. ir nusileido tik Turkijai, kurioje pensijų fondų turtas pernai padidėjo +41,2 proc.

Organizacija Lietuvą išskyrė ir vertindama grąžos rodiklį. Išankstiniais EBPO vertinimais, iš 53-jų duomenis pateikusių šalių nominali fondų grąža +10 proc. viršijo 17-oje valstybių. Tuo tarpu 20 proc. viršijo Lietuvoje (+20,7 proc.), Lenkijoje (+25,2 proc.) ir Turkijoje (+22,9 proc.).

Su preliminaria EBPO ataskaita galima susipažinti čia.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad mūsų šalis jau trečius metus iš eilės išlieka aukštose EBPO ataskaitų pozicijose ir tai negali būti laikoma atsitiktinumu.

„Lietuvos privačių pensijų fondų sistemai reikėjo laiko įsibėgėti, tačiau pasiektas didelis dirbančiųjų įsitraukimas ir paties turto apimtis leidžia maksimaliai gerai išnaudoti galimybes rinkoje, kad ateities pensininkų gaunama nauda būtų maksimali. Laikau tai ir dideliu mūsų pensijų fondų valdytojų profesionalumo įvertinimu. Aktyvus ir laikmečio aktualijoms pritaikytas investicijų valdymas aukštai vertinamas tarptautiniu mastu, o tai yra objektyviausias įmanomas būdas įsitikinti, kad Lietuvos dirbantieji gauna išties aukšto lygio paslaugą“, – sako T. Gudaitis.

EBPO ataskaitoje nurodoma, kad pernai pensijų fondų turtas išaugo daugiau nei +8 proc. EBPO šalyse narėse ir beveik +2 proc. kitose valstybėse.

Lietuvos pensijų fondų turtas praėjusių metų pabaigoje, pagal EBPO ataskaitą, pasiekė 6,994 mlrd. JAV dolerių ir sudarė 11,1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Į pirmą vietą išsiveržusios Turkijos dirbantieji 2021 metų gale buvo sukaupę 18,43 mlrd. JAV dolerių vertės turto, kuris sudarė 3,3 proc. šios šalies BVP.

2021 metais pensijų fondai teigiamą investicijų grąžą pasiekė 18-oje iš 27-ių duomenis pateikusių EBPO šalių ir 11-oje iš 26-ių kitų duomenis teikiančių jurisdikcijų.

Pasak T. Gudaičio, nereikėtų užmiršti, kad 2021-ieji buvo antrieji koronaviruso COVID-19 pandemijos metai, kuomet įvairių ribojimų šalių ekonomikose netrūko, kaip ir aiškesnių perspektyvų finansų rinkose.

Kartu su kaupiančiuoju nuo akcijų prie didesnės dalies konservatyvesnių investicijų pereinantys Lietuvos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo fondų modelį. EBPO vertinimu, juose 74,6 proc. investicijų praėjusių metų pabaigoje sudarė investicijos į akcijas.

„Po 2020-ųjų, kurie labai didelių iššūkių atnešė dėl prasidėjusios pandemijos, pernai finansų rinkos atšoko nuo pandeminio dugno ir investuotojams leido uždirbti. Nuolat vykstantis periodinis investavimas leido sugaudyti dinamiškiau už obligacijas judančių akcijų svyravimus ir, atitinkamai, auginti grąžą klientams. Tai puikus pavyzdys, koks naudingas ir efektyvus yra reguliarus investavimas“, – pastebi T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Allianz“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

74 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad senatvei reikia ruoštis…

2022 balandžio 152022 balandžio 15

Dauguma šalies gyventojų yra įsitikinę, jog finansiškai ruoštis senatvei reikėtų iš anksto. 74 proc. reprezentatyvioje „Spinter tyrimų“ apklausoje dalyvavusių gyventojų pasisakė už tai, kad yra svarbu iš anksto taupyti savo pensijai – tai 1 punktu daugiau nei prieš metus.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šis klausimas visuomenei buvo užduotas jau trečius metus iš eilės, o supratimas, kad pensijai finansiškai ruoštis reikia, ir šiemet išlieka aukštas.

„2019 metai mums yra tam tikras atskaitos taškas, nes tuomet įvyko II pensijų pakopos reforma, o pensijų santaupas valdančios įmonės perėjo prie gyvenimo ciklo fondų sistemos, kuri investicijų strategiją pritaiko prie kaupiančiojo amžius. Tais metais su teiginiu, jog yra svarbu taupyti pensijai iš anksto, sutiko 75 proc. apklaustųjų, po metų – 73 proc. Šių metų apklausoje atsidūrėme per vidurį, tačiau akivaizdu, kad judame iš esmės statistinės paklaidos ribose, o bendras finansinio sąmoningumo lygis išlieka išties aukštas ir tai yra puiki žinia“, – teigia T. Gudaitis.

Jo vertinimu, stebint visuomenės nuomonės dinamiką, ne mažiau svarbi yra ir kraštutinių nuomonių „už“ ir „prieš“ dinamika.

2019 metais 27 proc. apklausos dalyvių visiškai sutiko su tuo, kad savo „taupyklę“ pensijai svarbu pildyti iš anksto. Užpernai taip galvojo 31 proc., o pernai – 30 proc. apklaustųjų. Tokiai pozicijai kategoriškai prieštaravo atitinkamai 6, 5 ir 6 proc. respondentų.

Pasak T. Gudaičio, ypač palankiai taupymo klausimu nusiteikusios visuomenės dalis 30 proc. ribą peržengė būtent po pirmųjų II pensijų pakopos reformos metų, kai kaupiantieji aiškiai pajuto, kokie efektyvūs yra investicijų riziką prie kaupiančiojo amžiaus automatiškai pritaikantys gyvenimo ciklo fondai.

„2019 metais Lietuvos pensijų fondai uždirbo +16,6 proc. realią grąžą ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reitinge užėmė istorinę pirmąją vietą pasaulyje. Tačiau ir paskesniais metais grąža buvo tikrai gera, todėl visiškai nenuostabu, kad II pensijų pakopos simpatikų dalis po reformos išaugo“, – sako asociacijos vadovas.

Vertinant tik dirbančiuosius, kurie šiuo metu gali nedidelę savo pajamų dalį kaupti pensijai II pakopoje arba yra apsisprendę to nedaryti, 31 proc. jų labai palaiko idėją, jog pensijai taupyti reikia iš anksto. Tradiciškai palankiausiai santaupų kaupimo pensijai atžvilgiu nusiteikę aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų respondentai. Tuo tarpu skeptikų dalis atitinka bendrą visuomenės pjūvį ir sudaro 6 proc.

Pasak T. Gudaičio, šiais metais visuomenės nuomonės apklausa yra ypatinga, nes į jos atlikimo laiką pateko ir dvi Rusijos vasario 24 dieną pradėto karo Ukrainoje dienos.

„Karas yra visapusiškas šokas mums, kaip visuomenei, ir, žinoma, ekonomikai. Tokie dideli sukrėtimai paprastai užaštrina dvejones dėl ateities, verčia priimti ribinius sprendimus ir arba labai smarkiai taupyti, arba atvirkščiai – leisti pinigus, kvestionuoti iki šiol taikytas asmeninių finansų valdymo priemones. Todėl nors karo faktorius atsirado pačioje apklausos pabaigoje, tačiau tai, kad visuomenės palaikymas išliko toks aukštas, tokioje situacijoje laikau labai dideliu pasiekimu“, – teigia investavimo ekspertas.

LIPFA užsakymu visuomenės nuomonės apklausą „Spinter tyrimai“ atliko šiemet vasario 17-25 dienomis. Apklausoje dalyvavo 18-75 metų amžiaus šalies gyventojai.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln., Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopos fondus valdo „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.