Skip to content
Lipfa
  • Apie mus
    • Asociacijos veikla
    • D.U.K.
    • Teisinė aplinka
  • Naujienos
  • Pensijų fondai
  • Skaičiuoklės
  • Kontaktai
Site Search

Meniu

  • Apie mus
    • Asociacijos veikla
    • D.U.K.
    • Teisinė aplinka
  • Naujienos
  • Pensijų fondai
  • Skaičiuoklės
  • Kontaktai

Lietuvos gyventojų norą taupyti geba atgaivinti tik rimta finansų…

  • 2019 rugsėjo 162019 rugsėjo 16

Augant ekonomikai Lietuvos gyventojai drąsiai leidžia pinigus ir nelabai galvoja apie taupymą. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvelgiant į mūsų šalies namų ūkių taupymo įpročius, jie yra silpniausi po pasaulinės 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Esame susitelkę į savo pajamas bei jų didinimą, bet pamirštame, kad išlaidos yra ne mažiau svarbios, o turėti santaupų – būtina. EBPO renkami duomenys atskleidžia nedžiuginantį faktą, kad Lietuvoje taupymą sugebėjo priminti smogusi pasaulinė krizė, o ekonomikai atsigaunant bei kylant mūsų šalies gyventojų finansinė elgsena pasikeitė ir jo vėl nebeliko tarp prioritetų“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

EBPO vertinimu, paskutiniais turimais 2017 metų duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo rodiklis, skaičiuojamas nuo disponuojamų pajamų, buvo neigiamas ir sudarė -5,24 procento (Estijoje +7,88, kaimyninėje Lenkijoje -0,85).

Žemesnę reikšmę Lietuvoje jis buvo pasiekęs tik krizės išvakarėse 2007 metais, kai smuko iki -8,78 proc. Ekonominė krizė 2008-aisiais jį pakėlė iki -4,74 proc., o visai šaliai smarkiai veržiantis diržus, 2009 ir 2010 metais netgi pasiekė teigiamą reikšmę, atitinkamai +1,14 proc. ir +4,13 procento.

Taupymo krizė? Tikrai taip

Kol analitikai bando išmatuoti dabartinę ekonomikos temperatūrą ir įvertinti, ar gresia jos lėtėjimas, o gal net ir nauja krizė, išsivysčiusios užsienio šalys ima kalbėti apie taupymo krizę. Tą rodo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turimi duomenys, kurie konstatuoja tą patį – asmeninio taupymo lygis čia nukritęs žemiausiai po 2008-ųjų krizės.

JAV Federalinis rezervų bankas konstatavo, kad keturiems iš 10-ies suaugusių amerikiečių problema taptų net netikėtos 400 JAV dolerių išlaidos, nes neturėdami santaupų jie galėtų tik ką nors parduoti arba pasiskolinti.

„Neverta neigti, iššūkiai yra labai panašūs. Skirtumas toks, JAV taupymo krizė pripažįstama namų ūkių taupymo normai esant teigiamai – ji pagal EBPO 2017 metais siekė +6,9 proc. disponuojamų namų ūkių pajamų. Tuo tarpu mūsų šalyje ji nuo 2012 metų yra ne tik minusinė, bet ir išlaiko smukimo kryptį. Laikas šį faktą ne tik pripažinti, įvardinti, bet ir imtis jį spręsti“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, globalūs iššūkiai ir JAV gyventojus priverčia perrikiuoti asmeninius finansus, tačiau priešingai nei Lietuvoje, amerikiečių namų ūkių taupymo rodiklis nuo 1992 metų nebuvo tapęs neigiamas.

Leisti malonu, taupyti – reikia

LIPFA vadovas pastebi, kad kuo ilgiau trunka taupymo procesas, tuo sunkiau į jį įsitraukiama ir tai suprantama, nes tenka nuolat laikytis disciplinos bei save riboti.

„Renkantis taupyti ar ne, verta savęs paklausti, kaip atrodys mano gyvenimas ir kokias turėsiu galimybes po 20 metų ar ir dar ilgiau, jei visą šį laiką visko neišleisiu ir atsidėsiu, taupysiu. Atsakymas vienareikšmiškas: netaupant galimybės neabejotinai bus nulinės. Neturėtume atsipalaiduoti ir pasitikėti tik ekonominiu pakilimu, nes ekonomikos ciklai svyruoja ir krizės pamoką gali tekti skausmingai mokytis iš naujo“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Tinkamas pasirinkimas ir disciplina

Amerikos vartotojų federacija nuo 2007 metų įgyvendina kasmetinę kampaniją „America Saves“ (liet. „Amerika taupo“), skirtą žemas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kad jie galėtų susitaupyti, susimažinti skolas bei pagerinti savo finansinę situaciją.

Pasak Š. Ruzgio, tai tik dar kartą įrodo, jog net ir gaunant ribotas pajamas yra svarbi ne tik finansinė disciplina, bet ir finansinės pagalvės susikūrimas, atsižvelgiant į turimas galimybes.

„Planuojant uždirbti ilguoju laikotarpiu, verta svarstyti apie II ar III pakopos pensijų fondų alternatyvas, didesnes pajamas gaunantys ir apie investavimą daugiau nusimanantys gyventojai galėtų rinktis pasyvųjį investavimą per biržoje prekiaujamus fondus, investavimą į akcijas ar obligacijas. Instrumentų yra daug, tačiau renkantis, kaip investuoti, svarbu įvertinti, koks yra investavimo tikslas, kokia gali būti rizika, kokios finansinės galimybės ir investavimo kompetencija“, – teigia Š. Ruzgys.

Valstybinę socialinio draudimo („Sodros“) sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,35 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Kas antras lietuvis sutiktų mokėti daugiau mokesčių, bet tik…

  • 2019 liepos 262019 liepos 26

Lietuvai stengiantis mažinti šešėlį ir gerinti pajamų surinkimą į biudžetą, net kas antras šalies gyventojas teigia, kad sutiktų mokėti daugiau mokesčių, tačiau su labai konkrečia sąlyga – mainais už didesnę pensiją senatvėje.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) surinktų „The Risks That Matter“ 2018 metų apklausos duomenys rodo, kad net 53 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų su 2 proc. didesniais pajamų mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, jei dėl to senatvėje jų pensija būtų didesnė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad šiemet sumažinusi su darbo santykiais susijusį apmokestinimą šalies valdžia suteikė realią galimybę gyventojams įgyvendinti tokį savo norą ir pasirūpinti pensija, nukreipiant dalį padidėjusių pajamų kaupimui II ar III pensijų pakopoje.

„Labai netikėta, kad Lietuvos gyventojai bent jau išsakomu pasiryžimu mokėti daugiau mokesčių lenkia net Estiją, Vokietiją ir Lenkiją. Taip yra todėl, kad finansinis saugumas senatvėje yra vienas didžiausių nerimą keliančių klausimų visuomenėje, o dažnu atveju gyventojai jaučiasi dėl to ne tik nesaugiai, bet ir neišgirsti – taip mano 80 proc. gyventojų“, – sako Š. Ruzgys.

Jo vertinimu, Lietuvoje I pensijų pakopos, arba „Sodros“ sistemos finansinės galimybės yra priklausomos nuo esamo momento dirbančiųjų skaičiaus ir jų gaunamų atlyginimų dydžio, nes remiasi „pay as you go“ koncepcija. Pagal ją dirbantieji savo mokesčiais išlaiko pensininkus tol, kol dalyvauja darbo rinkoje, o vėliau tampa lygiai taip pat priklausomi nuo ateities dirbančiųjų.

„Šalies mokesčių mokėtojai jau ne pirmą kartą siunčia aiškų signalą, kad pageidauja aiškaus ryšio tarp sumokamų mokesčių ir gaunamos naudos. Bet mokesčių didinimas visada yra skausmingas ir vargu, ar būtų palankiai bei nuolankiai sutiktas visuomenės. Negana to, Lietuvos pasirinkta „pay as you go“ koncepcija apskritai neleidžia dalies mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių nukreipti jų pačių reikmėms ateityje, todėl tiesiog didinant socialinio draudimo mokesčius Lietuvos gyventojų lūkestis būtų tiesiog nuviltas“, – teigia asociacijos vadovas.

EBPO duomenys rodo, kad net 81 proc. Lietuvos gyventojų finansinį saugumą senatvėje įvardina kaip vieną iš trijų didžiausių ilgojo laikotarpio rizikų.

Nesaugumo jausmu senatvėje Lietuvą lenkia tik neretai mūsų šaliai pavyzdžiu tampanti Estija (82 proc.), kurioje po rinkimų atėję į valdžią politikai ketina pensijai kaupusiems gyventojams vartojimui atiduoti II pakopoje esančias jų santaupas. Dėl tikėtinų skaudžių tokio žingsnio padarinių pasisakė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio vertinimu, pinigų išėmimas iš antrosios pakopos gali paskatinti trumpalaikį vartojimą ir trumpalaikį ekonominį aktyvumą, bet užtat ateityje gali smarkiai sumažinti pensijų išmokas.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

EBPO „The Risks That Matter“ apklausa skirta atkreipti vyriausybių dėmesį į gyventojų nuomonę apie socialines rizikas ir socialinę politiką.

Pensija dabartiniam jaunimui: scenarijai bus nevienodi

  • 2019 liepos 242019 liepos 24
Didžioji dalis pačių jauniausių Lietuvos darbo rinkos dalyvių uždirba minimumą – iki 555 eurų, neatskaičius mokesčių. Tačiau antra pagal pajamų dydį jaunimo darbo grupė kas mėnesį skaičiuoja jau dvigubai didesnes, arba 1-1,3 tūkst. eurų dydžio pajamas. Kaupiant pensijai abi šios grupės užsitikrintų apčiuopiamą priedą šalia būsimos „Sodros“ pensijos, tačiau jo nauda būtų nevienoda.
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pagal oficialios būsimų pensijų skaičiuoklės pateikiamus duomenis šioms jaunimo grupėms brėžia du scenarijus. Pagal pirmąjį, kuomet dirbančiojo pajamos nedidelės, kaupdamas jis užsitikrintų 56-57 proc. anksčiau gautų darbo pajamų atitinkančią pensiją. Antruoju scenarijumi didesnius atlyginimus gavusių dirbančiųjų pensijos dydis sudarytų 44-45 proc. dalį, tačiau verta pabrėžti, kad joje II pakopoje sukauptos pensijos dalies indėlis absoliučia suma būtų didesnis nei pirmuoju atveju.
„Sodros“ skaičiuojamos pensijos dydis priklauso nuo mokėtų socialinio draudimo įmokų bei darbo stažo. Tačiau I pakopos sistema veikia taip, kad sąlyginai didesnę naudą senatvėje gauna mažesnes darbo pajamas turėję gyventojai. Kuo didesnė alga, tuo lėčiau auga santykinė „Sodros“ pensijos dalis, todėl asmeninis kaupimas pensijai šiai dirbančiųjų grupei tampa labai svarbus“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.
Pavyzdžiui, 22 metų amžiaus dirbantysis uždirbantis minimalią mėnesio algą pradėjęs pensijai kaupti pagal formulę 1,8+0,3, 2062 metais gali tikėtis 1854 eurų pensijos. Pensija iš II pakopos pensijų fondo sudarys 693 eurus, arba 37 proc. visos pensijos. Kaupiant maksimaliai pensija sudarytų 1880 eurų, kur asmeniškai sukauptos pensijos dalis siektų 719 eurų, arba 38 proc.
Planuojant apie 1 tūkst. eurų atlyginimą ir pradėjus nuo minimalaus kaupimo, tikėtina, kad mėnesio pensija sudarys apie 2618 eurų, o asmeniškai sukaupta dalis joje – 41 proc. Apsisprendus nuo pat pradžių kaupti maksimaliai, galima tikėtis 2655 mėnesio pensijos, kurioje asmeninio kaupimo dalis sieks 1111 eurus, arba 42 proc.
„Paskutiniais „Sodros“ pateikiamais duomenimis, šiemet gegužę beveik 15,3 tūkst. eurų dirbančiųjų iki 24 metų gavo minimalų iki 555 eurų atlyginimą, o 12 tūkst. jaunuolių – 1000-1300 eurų, neatskaičius mokesčių. Gali būti, kad pirmosios grupės pajamų dydį lemia ir tai, kad jie mokosi, studijuoja, todėl dirba mažai kvalifikuotą darbą arba ne visą darbo dieną. Kita vertus, informacinių technologijų ir kitų šiuolaikinių profesijų paklausa leidžia jauniems žmonėms gana greitai peršokti vidutinį šalyje gaunamų pajamų dydį, kuris pernai sudarė 807 eurus“, – teigia T. Gudaitis.
Galimas ir trečiasis variantas – dėl būsimos pensijos nieko nedaryti. T. Gudaičio vertinimu, čia labiausiai ir išryškėja asmeninio kaupimo II pakopoje nauda.
„Galima susikurti ir pasitikrinti daugybę scenarijų su skirtingomis dedamosiomis, lyginti įmokas ir II pakopos indėlį į pajamas senatvėje, tačiau pats skurdžiausias pragyvenimo variantas dabartinio jaunimo pensijoje lauktų nesiimant aktyvaus kaupimo. Akivaizdu, kad iškart galima planuoti vidutiniškai apie 40 proc. mažesnes pajamas, kurias užtikrintų tik „Sodra“, – atkreipia dėmesį T. Gudaitis.
Beje, pensijų skaičiuoklė prognozuojamas pensijas 2062 metais pateikia įvertinus infliaciją ir neišvengiamą perkamosios galios sumažėjimą: todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog pagal dabartinius atlyginimus ir valstybės mokamas pensijas tikrai pakaktų tų 1-1,5 tūkst. eurų, kuriuos mokės „Sodra“.
„Šiuo metu tokio dydžio vidutinė pensija šalies senjorams tikrai būtų fantastikos srities pavyzdys, paneigiantis ekonominius dėsnius. Tačiau ateityje pinigų vertė bus pasikeitusi, jų suteikiama perkamoji galia sumažėjusi, todėl tiksliau būtų prognozuojamą pensiją vertinti pagal atlyginimo dalį ir atsakyti sau į klausimą, ar bus ramu pasikliauti ketvirtadalio atlyginimo dydžio pensija ir ką bus galima už ją nusipirkti“, – sako T. Gudaitis.
Lietuvoje II pensijų pakopa, papildanti „Sodros“ sistemą, turi 1,3 mln. dalyvių, kurie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų. Du iš trijų kaupiančiųjų tai daro maksimaliu režimu. Iš viso II pakopoje jau sukaupta beveik 3,5 mlrd. eurų.

Šalies pensininkų priklausomybė nuo pensijos – milžiniška

  • 2019 liepos 18

Pensinį amžių pasiekusių Lietuvos gyventojų priklausomybė nuo pagrindinio pajamų šaltinio – pensijos – yra milžiniška. Negana to, su laiku ji tik didėja, nes vis daugiau senjorų galutinai pasitraukia iš darbo rinkos, o alternatyvių pajamų galimybių iš esmės neturi: šiuo laikotarpiu nors ir labai mažas, bet stabilus išlieka nebent iš žemės ūkio papildomai užsidirbančių pensininkų skaičius.

Naujausius pirmojo šių metų pusmečio II pakopos išmokų ir įsigytų anuitetų duomenis apdorojusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) konstatuoja, kad kaupiamos lėšos pamažu taps vis reikšmingesne senjorų pajamų dalimi.

„Pensija yra pagrindinės senjorų pajamos, kurios vis dar yra nedidelės. Paskutinio visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, 90,3 proc. 65-69 metų amžiaus žmonių pagrindinis pragyvenimo šaltinis buvo pensija, o 70 metų ir vyresnių gyventojų grupėje – net 97,6 proc. Papildomoms pajamoms tenka vos trečiaeilis vaidmuo: išskyrus pensijas ir darbo pajamas, nė vienas kitas pajamų šaltinis apskritai nėra statistiškai reikšmingas. Taip yra dėl įvairių priežasčių: ribotų pajamų, žinių trūkumo, nenoro prisiimti rizikos, silpnų asmeninių finansų planavimo įgūdžių. Gaila, bet nepanašu, kad situacija iš esmės keistųsi“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Privačių pensijų fondų valdytojus vienijančios asociacijos skaičiavimais, birželio 30 dieną vidutinė išmoka iš II pakopos pensijų fondų siekė 2,3 tūkst. eurų, arba 126 eurais daugiau, nei metų pradžioje. Neįtraukiant išmokų II pakopos dalyvio mirties atveju, išėjusių į pensiją gyventojų išmokų vidutinis dydis buvo beveik 2,5 tūkst. eurų, arba 77 eurais didesnis.

Pasak Š. Ruzgio, pajamų nelygybę ir pensinį amžių pasiekusių žmonių gyvenimo lygį iš esmės nulemia „Sodros“ finansinės galimybės. Tenka pastebėti, kad gyventojų supratimas apie pačią trijų pakopų pensijų sistemą, nors ir gerėja, tačiau dar nėra pakankamas, taip pat norėtųsi tikėtis ir didesnio asmeninio įsitraukimo į planavimą, iš kokių pajamų teks gyventi išėjus į pensiją.

„Išsamiausią ir tiksliausią vaizdą apie mūsų šalies senjorų finansinę kasdienybę pateikia ir paskutinis gyventojų surašymas. Jis parodė, kad jei 65-69 metų amžiaus grupėje 7,4 proc. gyventojų pagrindiniu pajamų šaltiniu yra darbas, tai tarp vyresnių dirba jau tik apie 1 proc. senjorų. Nedidelėmis procento dalimis skaičiuojami pensininkai, gaunantys pagrindines pajamas iš verslo, nuosavybės bei investicijų. Iš žemės ūkio išsilaiko po 500-600 žmonių kiekvienoje amžiaus grupėje, tačiau su amžiumi, deja, tik daugėja pašalpų gavėjų, auga valstybės ar artimųjų išlaikymo poreikis“, – teigia asociacijos vadovas.

Pasak Š. Ruzgio, atsižvelgiant į nedžiuginančius demografinius pokyčius ir faktą, kad mūsų visuomenė sparčiai sensta kaip ir kitose Vakarų šalyse, verta persvarstyti vartojimo bei kaupimo pensijai balansą.

Pirmąjį šių metų pusmetį vykstant II pakopos pensijų reformai, prie jos prisijungę nauji dalyviai arba kaupę minimaliai galėjo pasirinkti startinę 1,8+0,3 formulę, kai nuo algos pensijai skiriama 1,8 proc., o valstybės paskata sudaro 0,3 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio. Laipsniškai per penkerius metus šios įmokos išaugs iki 3+1,5, tačiau nelaukiant to pasididinti kaupimo tempą ir gauti maksimalią valstybės paskatą galima tik iki š. m. liepos 31 d.

„Pensijos amžių pasiekusius Lietuvos gyventojus išmaitina arba darbas, arba pensija ir kitų apčiuopiamų alternatyvų kol kas nelabai yra. Turint omenyje, kad pakeitimo norma, arba pensijos santykis su gautu atlyginimu, turi tendenciją apčiuopiamai mažėti, neprotinga tiesiog užsimerkti ir ignoruoti situaciją“, – teigia Š. Ruzgys.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

Atliekamų 100 eurų pagunda: lietuviams labiausiai knietėtų juos išleisti

  • 2019 liepos 15

Neplanuotai gautas ar tiesiog iš dangaus nukritęs 100 eurų banknotas Lietuvos gyventojams didžiausią pagundą sukeltų jį tiesiog išleisti. Kas trečias atidėtų pinigus taupymui, tačiau tarp galimų pasirinkimų figūruoja ir investicijos į kriptovaliutas, auksą ar akcijas. Šalies gyventojų pasirinkimą, kaip elgtųsi su atliekamais pinigais, atskleidė birželį atlikta reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.

Ją inicijavusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) siekė išsiaiškinti, kiek patrauklus šalies gyventojams būtų taupymo pasirinkimas, netikėtai gavus pinigų. Paaiškėjo, kad taupymui 100 eurų paskirtų 32 proc. visų respondentų – dažniausiai tai moterys, aukščiausią išsilavinimą turintieji, didmiesčių gyventojai.

„Taupymas yra tik trečias dažniausias pasirinkimas po 100 eurų panaudojimo kasdienėms reikmėms (44 proc.) bei pinigų išleidimo maloniems dalykams (40 proc.). Pastarasis vartojimo tikslas yra ypač sunkiai pagrindžiamas, nes respondentai lygiai taip pat galėjo rinktis iš tokių variantų, kaip skolų atidavimas ar mokesčių sumokėjimas, taip pat taupymas ar investavimas. Tai rodo, kad tam tikra prasme lengvabūdiškas vartojimas Lietuvoje vis dar yra svarbesnis nei finansinio saugumo kūrimas ir turime nemenką iššūkį, norint pakeisti gyventojų supratimą apie asmeninių finansų paskirstymo prioritetus“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Vartojimas – pasirinkimas numeris vienas

Apklausa atskleidė, kad 100 eurų Lietuvoje greičiausiai išgaruotų panaudojant juos kasdienėms reikmėms. Toks prioritetų pasirinkimas, anot Š. Ruzgio, gali byloti apie du variantus, pirmasis kurių – kad šalies gyventojams trūksta pajamų einamiesiems dalykams, antrasis – kad paminėta pinigų suma neatrodo tokia reikšminga, jog dėl jos vertėtų sukti galvą.

„Vienareikšmiškai įvertinti pasirinkimus nėra paprasta, kadangi jie priklauso nuo daugybės aplinkybių. Vis dėlto paradoksalu, jog neplanuotai gautus pinigus išleisti maloniems dalykams linkę nemažai bedarbių, namų šeimininkių, studentų ir moksleivių – tai prasilenkia su įsivaizdavimu, kad sprendimą vartoti dažniausiai lemia lėšų trūkumas, o pinigai tokiu atveju panaudojami būtiniausiems poreikiams. Apklausos duomenimis, pinigus kasdieniam vartojimui rinkosi maždaug kas antras ūkininkas, darbininkas ar techninis darbuotojas, studentas ar moksleivis, tačiau tik ūkininkai visiškai negalvoja apie pinigų išleidimą savo malonumui“, – atkreipia dėmesį LIPFA vadovas.

Jo teigimu, pastebima tendencija, kad kuo didesnės pajamos tenka namų ūkio nariams, tuo santūresnį ir atsakingesnį asmeninių finansų tvarkymo pavyzdį jie demonstruoja – linkę mažiau leisti dabar ir dažniau galvoti apie lėšų atsidėjimą.

„Vis dėlto akivaizdu, kad labiau pažeidžiamos socialinės grupės savo turimus pinigus išleidžia „čia ir dabar“, todėl iššūkis keisti jų supratimą apie finansinius prioritetus ir skatinti galvoti apie didesnį taupumą yra aktualus kaip niekada“, – sako asociacijos vadovas.

Azartas – ne paskutinėje vietoje

Kas penktas šalies gyventojas iš dangaus nukritusius 100 eurų panaudotų azartiškai – pirktų loterijos bilietų (14 proc.) ar investuotų į kriptovaliutas, auksą ar akcijas (8 proc.). Apklausos duomenys rodo, kad patys azartiškiausi Lietuvoje yra ūkininkai – kas ketvirtas (25 proc.) loštų loterijoje, taip pat elgtųsi bedarbiai (21 proc.) ir pensininkai (17 proc.).

Atlikusius 100 eurų į akcijas, auksą ar kriptovaliutas investuotų kas dešimtas darbininkas ar techninis tarnautojas, kas dešimta namų šeimininkė, kas dešimtas specialistas ar tarnautojas, taip pat kas dešimtas bedarbis.

„Pirmąjį šių metų pusmetį vykusi II pensijų pakopos reforma paskatino 1,3 mln. dirbančiųjų aktyviau pasidomėti tuo, iš ko jie gyvens pensijoje, kokia apimtimi jie gali kaupti ir potencialiai kokių santaupų jie gali tikėtis užbaigę savo dalyvavimą darbo rinkoje. Tenka pastebėti, kad nors periodišką taupymą nuo atlyginimo kas mėnesį renkasi didžioji dauguma dirbančiųjų, vis dėlto dar gajus noras praturtėti akimirksniu – loterijoje ar iš kriptovaliutų, ir tai turėtų kelti nerimą socialinės politikos formuotojams, nes nesėkmės galimybė ir dar didesnis nusivylimas čia yra milžiniški“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimai“ apklausą atliko birželio 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1014 gyventojų, kurių amžius svyruoja nuo 18 iki 75 metų.

LIPFA: pensijų fondai gelbsti britus, ar išgelbės ir lietuvius?

  • 2019 liepos 11

Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusi Lietuvos II pensijų pakopos reforma paskatino daugiau kaip milijoną kaupiančiųjų aktyviau pasidomėti pačia pensijų sistema, savo pensijos prognoze, taip pat ir savo fondo rezultatais. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigia, kad 15 metų skaičiuojanti sistema įgauna vis daugiau reikšmės, o Didžiosios Britanijos pavyzdys tik įrodo, kokį potencialą turi privatus kaupimas.

Nuo 1977 iki 2016 metų pensininkų pajamų pokyčius įvertinusi Didžiosios Britanijos vyriausybė priėjo išvados, kad šalies senjorai gyvena geriau ir gauna daugiau pajamų didele dalimi dėl to, kad privačiai kaupė patys, nemažai prisidėjo ir masiškai pensijų planų įgyvendinime dalyvaujantys šios šalies darbdaviai.

„Sprendimai kaupti pensijai savo jėgomis ar ne, kaip intensyviai, o gal paskirti tą kelių procentų atlyginimo dalį vartojimui yra neabejotinai svarbūs II pakopoje dalyvaujantiems Lietuvos dirbantiesiems. Tačiau nurimus aistroms verta pažvelgti į valstybės, kuri dėl aukšto gyvenimo lygio ir socialinio aprūpinimo tapo viena populiariausių emigracijos krypčių lietuviams – Didžiosios Britanijos patirtį“, – sako LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Ši Vakarų Europos šalis, turinti kur kas ilgesnę dalyvavimo kapitalo rinkose patirtį ir į tai įtraukusi šalies gyventojus konstatuoja, jog daugiau nei pusę pensininkų pajamų padidėjimo nuo 1977 metų iki 2016-ųjų finansinių metų pabaigos (tų metų kovo mėnesio) galima priskirti privačių pensijų pajamų padidėjimui. Jis palyginamuoju laikotarpiu išaugo beveik septynis kartus: nuo 1800 svarų sterlingų per metus 1977 metais iki 12400 svarų sterlingų 2016 metais. Tokį pokytį lėmė tai, jog padidėjo privačią pensiją gaunančių britų namų ūkių dalis, taip pat padidėjo jų gaunamos sumos.

Iškalbinga, kad 1977 metais tik apie penktadalio, arba 21 proc. britų pensininkų namų ūkių metų pajamos viršijo 10000 svarų sterlingų, tačiau 2016 metais tokių namų ūkių dalis išaugo net iki 96 proc.

„Didžiosios Britanijos vyriausybė konstatuoja, kad 2016 finansinių metų pabaigoje privačią pensiją gaunantys šalies pensininkų namų ūkiai disponavo apytiksliai 1,6 karto didesnėmis pajamomis palyginti su tais senjorais, kurie privačiai nekaupė. Mes nuolat siekiame lygiuotis į išsivysčiusias Vakarų valstybes ir tai yra vienas iškalbingiausių tyrimų bei pavyzdžių, skatinantis nepaskęsti techninėse detalėse, o kaip tik pažvelgti plačiau ir siekti perimti efektyviausius principus“, – įsitikinęs Š. Ruzgys.

Jo teigimu, kiekviena šalis pasirenka ir įdiegia individualius socialinio aprūpinimo sprendimus, skirtus pensijos amžių pasiekusiems gyventojams, todėl ir jų palyginimas tarpusavyje yra gana komplikuotas.

Pavyzdžiui, Didžioji Britanija taiko principą, jog į pensijų kaupimą turi būti masiškai įtrauktos įmonės, o nuo šių metų balandžio šalies vyriausybės sprendimu minimalus darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją negali būti mažesnis negu 3 proc. Pats darbuotojas nuo algos skiria 5 proc., o bendras minimalus įnašas kartu su darbdaviu pensijos kaupimui siekia 8 proc. Britų vyriausybė, kuri asmeninį kaupimą remia per mokesčių lengvatą, pažymi, kad daugelyje pensijų planų įnašai kaupimui yra dar didesni.

Š. Ruzgio teigimu, akivaizdu, kad Didžiojoje Britanijoje kaupimo minimumas yra gerokai didesnis už lietuviškąjį maksimumą (3+1,5) ir tai gali būti vienas iš argumentų, kodėl privati pensijos dalis džiugina šalies pensininkus bei vyriausybę. Jo nuomone, Vakarų šalis vienija precedento neturintys  demografiniai iššūkiai bei spartus visuomenės senėjimas, ir auganti asmeninės atsakomybės už savo ateitį reikšmė.

„Pasaulis smarkiai keičiasi, o viešieji finansai patiria vis daugiau spaudimo išlaikant dirbti nebegalinčius visuomenės narius, taip pat vis garsiau išsakomas lūkestis, kad biudžeto išlaidas būtų galima perskirstyti teisingiau. Lietuvoje formuojasi taupymo kultūra, tačiau britų pavyzdys rodo, kad ekonomikoje stebuklų tikėtis neverta – tik vartojimą tam tikru metu apribojantys ir maksimaliai kaupiantys gyventojai pensijoje gyvena geriau“, – sako Š. Ruzgys.

Be pirmosios pakopos, arba „Sodros“, Lietuvoje apie 80 proc., iš viso beveik 1,3 mln. dirbančiųjų, dalyvauja dar ir II pakopoje, kur jų santaupos finansiškai prisidedant valstybei investuojamos gyvenimo ciklo fonduose. Liberalesnėmis sąlygomis galima kaupti ir III pakopos pensijų fonduose, kurie turi daugiau kaip 65 tūkst. klientų ir valdo apie 114 mln. eurų turto.

Nors teisės aktuose numatyta galimybė steigti profesinius pensijų kaupimo fondus, kurie galėtų užtikrinti dirbantiesiems dar vieną pajamų šaltinį, tačiau jų kūrimui bei dalyvavimui juose vis dar trūksta paskatų ir darbdaviams, ir darbuotojams.

II pakopos fonduose esančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

LIPFA: pensijų reforma įvyko, kaupiantiesiems galimybių manevrams dar yra

  • 2019 liepos 42019 liepos 4

Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusi II pensijų pakopos reforma leido daugiau kaip milijonui šalies gyventojų peržiūrėti asmeninių finansų planavimą pensijos laikotarpiui. Preliminariais duomenimis, bendras jų skaičius nuo metų pradžios padidėjo 3,6 proc. iki  1,336 mln., o bendras turtas išaugo 11,4 proc. iki 3,472 mlrd. eurų.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vertinimu, dabar aktyviai II pakopoje kaupia 1,132 mln., iš kurių beveik du iš trijų tai daro maksimaliu režimu pagal formulę 3+1,5. Čia 3 proc. sudaro pervedimas nuo atlyginimo, o 1,5 proc. – valstybės finansinė paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio.

„Mūsų vertinimu, apie 56 proc. aktyviai kaupiančių II pakopos dalyvių pasirinko maksimalų kaupimo režimą, likusieji 44 proc. kaupia mažesniu tempu, kuris irgi automatiškai augs. Toks pasiskirstymas rimtų demografinių iššūkių kontekste yra geras rodiklis. Visi sistemos dalyviai kaupia gyvenimo ciklo fonduose, kurie yra vienas esminių šios reformos elementų“, – sako LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys.

Liepos 1 dienos duomenimis, II pakopoje aktyvų kaupimą sustabdė, bet savo santaupų investavimą profesionaliems valdytojams patikėjo 204 tūkst. gyventojų. Asociacija prognozuoja, kad apie 60 tūkst. jų aktyvų kaupimą atnaujins paaiškėjus anuitetų įsigijimo sąlygoms, kurios šiuo metu yra ruošiamos. Kaupimą galima atnaujinti bet kada, o jeigu to nebus padaryta, apie tokią galimybę bus priminta periodiškai – tris kartus kas 3 metus.

„Tokioms ilgalaikėms, bent kelis dešimtmečius skaičiuojančioms finansinių paslaugų sistemoms labai svarbus stabilumas ir aiškumas. Kiekvienas II pakopos dalyvis planuoja savo išlaidas santaupų kaupimui viso darbingo laikotarpio metu. Todėl mažiausia, ką valstybė gali jam pasiūlyti, tai stabilią sistemą, kurioje dalyvavimo sąlygos nebūtų taip dažnai keičiamos. Jei tokio požiūrio nebus, skurdo pensijoje klausimas gali tapti dar aštresnis, nes paprastai daugumai žmonių taupymui kaip tik ir pristinga valios patiems tai daryti nuosekliai bei periodiškai“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nors reformos langas iš esmės jau užvertas, tačiau liepos mėnesį dar galima pakoreguoti kaupimo formulę ir padidinti kaupimo tempą iki formulės 3+1,5. Metų pradžioje įvykusi mokesčių reforma bei atlyginimų bruto perskaičiavimas dažnu atveju leidžia pasirūpinti finansine ateitimi iš esmės nepajuntant to savo biudžete.

Skaičiuojama, kad šiemet sausį-birželį 90,1 tūkst. gyventojų nutarė pasididinti įmokas į antrąją pakopą. Minimu laikotarpiu naujų sutarčių skaičius siekia 25,9 tūkst., iš jų su klientais iki 40 metų amžiaus – 19,6 tūkstančio.

„Be kaupimo formulės, II pensijų pakopos klientai gali keisti turimą ar automatiškai priskirtą pensijų kaupimo bendrovę, taip pat – pagal amžių priskirtą gyvenimo ciklo fondą (GCF), nors mes nerekomenduotume migracijos po GCF, kadangi kaupiantiesiems tai reikštų arba padidintą riziką, arba sumažintą lėšų augimo greitį“, – sako Š. Ruzgys.

Nedidelei daliai gyventojų pasitraukus iš II pakopos ir su sukaupta suma sugrįžus į „Sodrą“, asociacijos vadovas pastebi, kad du iš trijų tokį sprendimą priėmusių gyventojų iki šiol kaupė tik minimaliai.

„Dalis nutraukusių kaupimą gana greitai suprato padarę klaidą, nes norėjo tiesiog pristabdyti įmokas. Kitai daliai dėl vyresnio amžiaus ar visiškai pasyvaus įsitraukimo nesinorėjo prisidėti dalimi savo atlyginimo. Bet kokiu atveju, naujoje formulėje neliko „Sodrai“ mokamo mokesčio pervedimo į pensijų fondą dalies, tad dėl kaupimo II pakopoje „Sodros“ pensija nebemažės. Taip pat verta apmąstyti net ir kaupimą „nuo nulio“, nes bet kokiu atveju tai bus asmeninės santaupos laikotarpiui, kai papildomas pajamų šaltinis tikrai pravers“,  – mano asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gyventojai, kaupiantys lėšas II pakopos gyvenimo ciklo fonduose, šiemet…

  • 2019 birželio 27

Daugiau kaip 3,37 mlrd. eurų santaupų Lietuvos II pakopos gyvenimo ciklo fonduose (GCF) sukaupę šalies gyventojai šiemet per penkis mėnesius fiksavo teigiamą grąžą. Daugiausiai, arba vidutiniškai 8,41 proc. šiemet sausį-gegužę uždirbo jauniausio 17-23 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 38-44 metų gyventojams skirti pensijų fondai, paaugę 8,31 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad nors GCF dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad anksčiau pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai jau uždirbo daugiau iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas.

„Nuo metų pradžios stebime GCF grąžų dinamiką ir ji iš esmės pateisina idėją, kad jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skiria investicijoms į akcijas ir auga sparčiau už konservatyvius, atsargesnius fondus, investuojančius vyresnio amžiaus žmonių pinigus“, – sako Š. Ruzgys.

Pasak jo, pensijų fondus valdančios bendrovės nuolat stebi pasirinktų investicijų situaciją bei perspektyvas, taip siekdami ne tik grąžos, bet ir tinkamo rizikos balanso.

„GCF veikimo pradžia leidžia daryti prielaidą, kad mūsų pasirinkimai yra teisingi, o laikui bėgant daugiau kaip milijonui II pakopos dalyvių suteiks tik dar daugiau naudos“, – prognozuoja LIPFA vadovas.

Tarp dviejų aukščiausias grąžas šiemet uždirbusių pensijų fondų grupių atsidūrė GCF fondai, skirti dar dviem amžiaus grupėms: 24-30 metų (7,88 proc. grąža) ir 31-37 metų (7,73 proc. grąža) kaupiantiesiems.

Tuo tarpu trys vyriausios II pakopos klientų grupės, kurių santaupos investuojamos pagal konservatyviausias strategijas, uždirbo kuklesnę grąžą. Vis dėlto, 45-51 metų GCF uždarbis nuo metų pradžios pasiekė aukštą 7,63 proc. „pliusą“, o 52-58 metų ir 59-65 metų – atitinkamai uždirbo 5,53 proc. bei 3,69 proc.

Turto išsaugojimo fondai šiemet uždirbo 2,66 proc. Šių fondų tikslas – išsaugoti žmonių pinigus, rizikuojant tik minimaliai, tačiau norint pasiekti bent šiek tiek daugiau grąžos negu, pavyzdžiui, indėliai bankuose.

„GCF paskirtis yra vyresnio amžiaus gyventojų sukauptą turtą išsaugoti, investuoti renkantis konservatyvesnius investicijų objektus, daugiausiai vyriausybių vertybinius popierius, todėl natūralu, kad tai atsispindi ir fondų grąžos rodikliuose. Tačiau jei jauno amžiaus žmonės neturėtų laikytis nuošalyje ir nebijoti svyravimų, stengtis uždirbti bei sukaupti kuo didesnes sumas, tai vyriausio amžiaus II pakopos dalyvių tikslas yra išsaugoti santaupas ir minimizuoti jas veikiančią infliaciją“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Tai pat galima pastebėti, kad per pastaruosius 10 metų didžiausią grąžą atnešė akcijų pensijų fondai, kuriuose akcijų dalis sudarė iki 100 proc.

Remiantis Lietuvos banko š. m. kovo 31 d. duomenimis, tokie fondai per pastarąjį dešimtmetį vidutiniškai generuodavo po 9,66 proc. grąžos per metus, penkerių metų laikotarpiu po 7,13 proc. per metus, o trejų metų laikotarpiu – 8,06 proc. per metus.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Beveik 3,4 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Elgsenos ekonomikos specialistė įžvelgia įdomų niuansą Lietuvos pensijų sistemoje

  • 2019 birželio 25

Beveik dešimtadalį, arba 3,9 mlrd. eurų Lietuvos namų ūkio finansinio turto sudaro pensijų fonduose kaupiamos lėšos, kurias lenkia tik investicijos į verslą, indėliai bankuose ir gautinos sumos. II pensijų pakopos reformai einant visai į pabaigą, elgsenos ekonomikos specialistė, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja Akvilė Karaliūtė pastebi, kad reformuojamos sistemos stabilumas priklauso ir nuo jos dalyvių elgesio.

Jos teigimu, vienas iš elgsenos ekonomikos veiksnių, vadinamasis „turėjimo efektas“, ima veikti tuomet, kai žmogus kažką įsigyja, tai tampa jo nuosavybe,  ir tuomet – nėra linkęs atsisakyti. Pasak dėstytojos, tai vienas iš stipriausiai veikiančių ekonominės elgsenos veiksnių priimant sprendimus.

Turėjimo efektas – tarsi cementas

Papildomos pensijos kaupimo sistemos reforma siekiama subalansuoti lėšų investavimo riziką ir pernelyg konservatyvius sprendimus mėgstantiems jos dalyviams suteikti naują pagreitį įdiegus gyvenimo ciklo fondus (GCF). Šiemet pasikeitė ir kaupimo formulė. Joje nebeliko į pensijų fondus per „Sodrą“ pervedamo II pakopos dalyvių socialinio draudimo mokesčio, todėl privatus kaupimas ateityje nemažins „Sodros“ mokamos pensijos.

Pasibaigus gegužės mėnesiui II pensijų pakopoje dalyvavo 1,3 mln. dirbančių asmenų, nuo metų pradžios į „Sodrą“ grįžo 25 tūkst. asmenų, tai sudaro vos apie 1,9 proc. nuo visų II pakopos dalyvių, tad galima sakyti, kad II pakopa yra stabili.

„Reforma atvėrė kelią rinktis, tačiau dauguma žmonių savo sprendimo pensijai kaupti papildomai nekeičia. Taip ir pasireiškia vadinamasis turėjimo efektas: žmonės nenori atsisakyti to, ką jau turi, – konkrečių santaupų savo pensijų sąskaitoje. Apskritai Lietuvos žmonių finansinis sąmoningumas didėja: mažėja paskolų grąžinimo našta namų ūkiams, daugiau sutaupoma, žmonės finansiniuose apsisprendimuose yra racionalūs, geriau apgalvoja priimamus sprendimus, ypatingai ilgajam laikotarpiui“, – sako A. Karaliūtė.

Ji pastebi, kad keisti įpročius tiek bendrąja prasme, tiek kalbant konkrečiai apie finansus, nėra lengva, tačiau tai vyksta.

„Turėdami galimybę ir norą, žmonės drausdamiesi stengiasi apsisaugoti nuo įvairių rizikų. Draustis motyvuojanti baimė gali būti traumos, ligos, galimas būsto praradimas, ribotos finansinės galimybės išgyventi pensijoje. O kam svarbiau apsidrausti nuo nelaimingų atsitikimų, kam investuoti į savo pensiją, yra kiekvieno individualus sprendimas“, – konstatuoja A. Karaliūtė.

Lietuvių noras uždirbti – akivaizdus

Lietuvos gyventojai nevengia rizikos, tačiau stengiasi ją subalansuoti kitais, gerokai konservatyvesniais pasirinkimais. Lietuvos banko 2018 metų duomenimis, 70 proc., arba 29,3 mlrd. eurų šalies namų ūkių finansinio turto sudarė pirmiausiai investicijos į verslą (36 proc.) bei indėliai bankuose (34 proc.).

„Lietuvos gyventojai perkando, kas yra rinkos ekonomika. Tai, kad taip drąsiai investuojama pirmiausiai į verslą rodo aukštą pasitikėjimo ekonomika lygį, o pensijų lėšų valdytojams suteikia daugiau užtikrintumo gyvenimo ciklo fondų sėkme, nes maždaug pusės II pakopos dalyvių buvo pasirinkę savo amžiui pernelyg konservatyvius investavimo sprendimus. Neabejoju, kad jie įvertins didesnę grąžą, kurią suteiks daugiau akcijų įtraukianti investavimo strategija. Na, o amžiui augant  lėšos bus investuojamos vis konservatyviau, labiau siekiant jas išsaugoti“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Šalies pensijų sistemos dalyviai, anot Š. Ruzgio, įrodė, kad jiems ilgalaikis finansinis tikslas sukaupti papildomų lėšų senatvėje išlieka prioritetu.

„Šiuo atžvilgiu galima pasidžiaugti, kad nerimą keliančios demografinės tendencijos, visuomenės senėjimas ir kiti svarbūs iššūkiai yra vertinami rimtai. Gyvename laikotarpiu, kai pasaulis labai smarkiai keičiasi ir reikia priimti sprendimus bei spręsti dilemas, su kuriomis iki šiol susidurti neteko. Kiekvieno asmens atsakomybė už savo gerovę ateityje turėtų tapti būtina asmenine finansų „higiena“ ir tikiu, kad toks supratimas tik stiprės“, – viliasi LIPFA vadovas.

Demarkacinė linija pensijų klausimu: galimybė nepadaryti klaidos

  • 2019 birželio 18

Komentaras portalui delfi.lt

Socialiniai klausimai yra jautrūs ir tai natūralu. Tačiau pradžiai būtų protinga pinigų tvarkymo pasimokyti ne iš teorinių pasvarstymų, bet iš realaus šių laikų pavyzdžio – kas būna, kai santaupos patenka „į vieną pintinę“, o pintinės rankeną laiko pinigų nuolat stokojanti ranka. Tai – kaimyninė Lenkija.

Tik valstybė, ar ir aš?

Įsitikinimas, kad kažkas kitas mumis tinkamai pasirūpins, kai patys negalėsime to padaryti, iš tiesų dabar leistų atsipalaiduoti, bet greičiausiai baigtųsi asmenine finansine katastrofa ateityje. Todėl keliant klausimą, ar pasitikėti tik ateities „Sodra“, ar pasirūpinti ir papildomomis savo santaupomis, atsakymas būtų vienareikšmiškas – pasirūpinti.

Faktas. Valstybės paprastai neturi perteklinių pinigų, o vartojimas „čia ir dabar“ pradžiugina bent trumpam. Įvertinusi, kad 15,8 mln. lenkų turi apie 300 mlrd. zlotų pensinių santaupų paskatino Lenkijos valdžią pusę jų paimti ir „pravalgyti“. Ar to pakako? Ne. Dabar likus dar apie 162 mlrd. zlotų santaupų tikimasi, kad bent 80 proc. piliečių persives santaupas į naujas asmenines pensijų sąskaitas už 15 proc. mokestį valstybei. Tai valstybės biudžetą ateities pensininkų sąskaita papildytų 19,5 mlrd. zlotų.

Ką tai rodo? Akivaizdu, kad socialinis aprūpinimas jau dabar reikalauja milžiniškų išteklių ir jų poreikis tik augs kartu su sparčiu senjorų dalies didėjimu Vakarų šalyse. Galima pasiryžti tikėti išskirtinai tik valstybės socialinio draudimo sistema, bet Lietuvos atveju būtų protinga rinktis ir nuo lenkiško tipo nacionalizavimo viražų apsaugotą Lietuvos II pensijų pakopą bei užsitikrinti antrą pensijos šaltinį.

Konstitucinio Teismo sprendimu, „Sodrą“ papildančios II pensijų pakopos fonduose kaupiamos lėšos yra neliečiama privati Lietuvos gyventojų nuosavybė ir ją nenuginčijamai gina Konstitucija, todėl Lenkijos sprendimai mums negresia. Iš kitos pusės, pensijų sistemos reformos metu yra  galimybė laisva valia sugrįžti į „Sodrą“ ir parsivesti į ją asmenines santaupas II pakopoje, kurios iš esmės taip pat, kaip ir Lenkijoje, tuojau pat panaudojamos vartojimui. Nesuklyskite, asmeninių sąskaitų su realiais pinigais „Sodroje“ kol kas neturime – tik tikėjimą, kad viskas bus gerai.

Kaupimo tempas yra kritiškai svarbus

Yra ir kitas kelias apsispręsti. Niekas neįtikina ir nemotyvuoja taip gerai, kaip sėkmingi pavyzdžiai ir autoritetą visuomenėje turinčių žmonių nuomonė. Pensininkų aprūpinimo iššūkį ateityje šią savaitę įvertinęs ekonomistas, išrinktasis Prezidentas Gitanas Nausėda atkreipė dėmesį į pensijos kaupimo normą, kuri iš esmės labiausiai ir lemia oraus dydžio pensiją ateityje.

Kitaip tariant, kuo didesniu tempu kaupsite, tuo daugiau susitaupysite. Dabar maksimali kaupimo formulė II pakopoje yra 3+1,8, kur 3 proc. kas mėnesį į pensijų fondą pervedama nuo algos, o likusią dalį sudaro finansinė valstybės paskata nuo vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Kaupkite maksimaliai ir pasinaudokite visa valstybės finansinio skatinimo apimtimi.

Vis dėlto, visi suprantame, kad daugiau įrankių ir galimybių pasirūpinti savo pensija oraus gyvenimo šansus tik padidintų. Dėl skirtingo didmiesčių ir regionų vystymosi tempo, atlyginimų žirklių bei vis dar didelių socialinės lygybės iššūkių mūsų šalyje žmonėms sudėtinga imtis tokio finansinio iššūkio vieniems patiems.

Norisi tikėtis, kad neigiamų demografinių tendencijų aštrinamas pensijų klausimas galiausiai išsikovos deramą dėmesį ir paskatins ieškoti papildomų ilgalaikių sprendimų, tarp kurių galėtų būti ir profesinių pensijų fondų steigimas, ir didesnis valstybės įsitraukimas, skatinant šalies gyventojus daugiau susitaupyti savo pensijai.

Navigacija tarp įrašų

1 2 3 4 5 6 … 19
Visos autorinės teisės yra saugomos LIPFA ©
Theme by Colorlib Powered by WordPress