Estijos pensijų sistemos ekspertas apie papildomą kaupimą Lietuvoje: „Išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”

Tikslas, kad į pensiją pasitraukusių gyventojų pajamos sudarytų bent 70-80 procentų ankstesnio darbo užmokesčio, vis dar sunkiai pasiekiamas. Investavimo ekspertų teigimu, tam itin trukdo dažni pensijų kaupimo sistemos reguliavimo pokyčiai – kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minimas prieš 3 metus Estijoje priimtas sprendimas leisti nutraukti kaupimą II pakopoje.

Šiuo metu Lietuvos valdžios institucijos svarsto, kaip įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo turi būti numatytos sąlygos, leidžiančios pasitraukti iš dalyvavimo II pensijų pakopoje. Estijos nevyriausybinės organizacijos „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovo Joelio Kukemelko nuomone, atverti plačias išimčių duris būtų labai pavojinga – tai parodo Estijos, kuri 2021 metais leido nutraukti kaupimą itin laisvomis sąlygomis, pavyzdys.

Dėl šio sprendimo iš II pensijų kaupimo pakopos pasitraukė apie trečdalis dalyvių, buvo išimta maždaug 2 milijardai eurų jų sukauptų lėšų, o tikimybė, kad pensijų pakeitimo lygis pasieks Europos Sąjungos vidurkį, smarkiai nutolo. Skaičiuojama, kad gyventojams, kurie pasitraukė iš II pensijų pakopos, senatvės pensiją sudarys tik tesieks 30-35 procentus prieš tai buvusio atlyginimo.

„Tai buvo siaubingas populistinis žingsnis, kuris net neturėjo jokios įtakos tuomet vyriausybę sudariusių partijų reitingams. Dabar jau kitas ministrų kabinetas ieško būdų, kaip ištaisyti padarytą žalą, tačiau išleidus tigrą iš narvo labai sudėtinga jį sugrąžinti atgal”, – perspėja J. Kukemelkas.

Šiais metais Estijoje priimti teisės aktai, pagal kuriuos numatyta nuo 2025-ųjų leisti gyventojams savanoriškai padidinti kaupimo įmokas nuo 2 proc. iki 4-6 proc. atlyginimo. Valstybės mokama dalis ir toliau išliks 4 proc. Šiuo metu apie 10 proc. Estijos dirbančiųjų, kurie dalyvauja II pakopos pensijų sistemoje, jau yra pateikę prašymus padidinti procentinį įmokų dydį.

Estijos centrinio banko paskaičiavimais, mokant į pensijų fondus 2 proc. atlyginimo ir gaunant valstybės skiriamus 4 proc., po 40-45 metų pasitraukus į pensiją vien II pakopoje sukaupta suma sudarytų apie trečdalį visos gaunamos pensijos. Jei pats žmogus skirs kaupimui daugiau, tuomet sukauptos pensijos dalis gerokai išaugs.

Lietuvoje pensijų pakeitimo norma šiuo metu siekia apie 45 proc. Tikslas – kad pensiją sudarytų bent 70 proc. buvusio atlyginimo, o iš šios sumos bent 30 proc. sudarytų išmokos iš II pakopos pensijų fondų. Siekiant šių tikslų, eksperto nuomone, drastiškai keisti kaupimo tvarką ir sudaryti daug galimybių atsiimti sukauptus pinigus būtų visiškai neprotinga.

„Tiek Estijos, tiek Lietuvos socialinėms sistemoms trūksta lėšų, demografinė padėtis yra labai prasta. Todėl neturime leisti sau prabangos išimti sukauptas lėšas iš šių sistemų. Juolab kad pensijų fondai, dalį lėšų skirdami vietos kapitalo rinkoms, suteikia postūmį ekonomikos augimui. Apskritai pensijų pinigai neturi būti skirti tiesiog suvartoti darbingo amžiaus asmenų – sukauptos lėšos bus reikalingos jiems sulaukus vyresnio amžiaus. Kita vertus, jei sudaromos išimtys, leidžiančios atsiimti dalį lėšų, tuomet būtina skatinti kaupimą kitais būdais – pavyzdžiui, norintiems leisti padidinti savo įmokas, kad pensijų pakeitimo lygis išliktų toks, kokio tikimasi“, – reziumuoja „FinanceEstonia“ Pensijų išmokų darbo grupės vadovas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sutiko, kad didesnės įmokos, kai kuriose valstybėse siekiančios net iki 10 proc. atlyginimo, yra viena galimybių siekiant 70 proc. pensijų pakeitimo normos. Tačiau, pasak jo, perimti kitų šalių patirtį galima ir kitais būdais.

Vienas jų – įtraukti į kaupimą darbdavius, kaip yra daugelyje Vakarų valstybių. Be to, geriausiose pensijų sistemose dalyvavimas yra tiesiog privalomas. Taip yra ir kaimyninėje Latvijoje. „Mes turime daugiau teisių, o latviai – dvigubai daugiau turto pensijų fonduose. Ir panašu, kad tas skirtumas tik didės“, – prognozuoja T. Gudaitis.

Asociacijos vadovo teigimu, visiškai normalu, kad, gyvenant demokratinėje valstybėje, nuolat kyla viešų diskusijų svarbiais klausimais, taip pat ir dėl lėšų kaupimo senatvei.  

„Vis dėlto per 20 pensijų sistemos gyvavimo metų Lietuvoje įstatymai buvo pakeisti net 24 kartus. Tam, kad II ar III pakopos fonduose pasiektumėme gerų rezultatų, labai svarbus žmonių pasitikėjimas kaupimo sistema ir dalyvavimo masiškumas. O tam būtinas sistemos stabilumas, kurio, deja, neturime. Skirtingų flangų politiniai interesai sistemą iš dalies stato kaip taikinį, o daugiausia žalos dėl to patiria būsimi pensininkai“, – teigia T. Gudaitis.

Reguliavimo stabilumą kaip vieną svarbiausių sėkmingai veikiančios pensijų sistemos veiksnių išskyrė ir kiti investavimo ekspertai, šią savaitę dalyvavę Vilniuje vykusioje konferencijoje apie pensijų sistemos iššūkius Vidurio ir Rytų Europoje. Konferenciją surengė organizacija „PensionsEurope“ ir LIPFA.

Tadas Gudaitis. Mitas, kad mažiau uždirbantiems kaupti pensijai neapsimoka

Mažai uždirbantiems pensijai kaupti neapsimoka – tokią standartinę klišę viešoje erdvėje girdime jau ne pirmus metus. Ar šios kalbos turi realų pagrindą? Nors du dešimtmečius veikianti Lietuvos pensijų fondų sistema yra palyginti jauna, jau dabar statistika rodo visiškai priešingą faktą – mažesnį nei vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus gauna didesnę finansinę naudą kaupdamas pensijai nei gaunantis 2-3 kartus vidutinį uždarbį viršijančią sumą.

Paprastas palyginimas: nuo 2004 m. pensijai papildomai kaupęs asmuo, visus 20 metų uždirbęs trigubą vidutinį atlyginimą, šiuo metu II pensijų pakopoje yra sukaupęs 3,3 karto daugiau turto nei pervedė asmeninių įmokų. Tuo tarpu tas, kuris pastaruosius du dešimtmečius gavo perpus mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis, savo pensijų fonde jau turi sukaupęs 4,5 karto didesnę sumą už pervestas asmenines įmokas.

Absoliutūs skaičiai – ne viskas: svarbu ir procentai

Nuo 2004 metų Lietuvoje nepertraukiamai veikiantys pensijų fondai pateikė statistinius skaičiavimus, kiek vidutiniškai galėjo sukaupti 1982-1988 m. gimę asmenys, uždirbantys skirtingus atlyginimus ir kaupiantys pagal maksimalų modelį. Skaičiuojant daryta prielaida, kad nuo 2004 m. kaupta tradiciniuose pensijų fonduose (vidutinės akcijų dalies), o nuo 2019 metų pereita kaupti to amžiaus asmenims skirtuose gyvenimo ciklo pensijų fonduose.

Iš pirmo žvilgsnio rezultatai neturėtų stebinti – savaime suprantama, kad didžiausias sumas yra sukaupę daugiausia uždirbantieji. Pavyzdžiui, žmogus, kurio alga visą kaupimo laikotarpį siekė 3 vidutinius atlyginimus (VDU, kuris pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 2161 eurą, neatskaičius mokesčių), savo fondo sąskaitoje jau turėtų vidutiniškai 38 535 eurus.

Tokio paties amžiaus gyventojas, uždirbantis šešiskart mažiau – t.y. vos pusę VDU, per du dešimtmečius II pakopos pensijų fonde turėtų būti sukaupęs per 8,7 tūkst. eurų.

Iš pirmo žvilgsnio skirtumas eurais atrodo triuškinamai didelis – būtent asmenų, gaunančių didesnes pajamas, naudai.

Visgi absoliutūs skaičiai – dar ne viskas, svarbi ir proporcija. Ir čia matome kardinaliai priešingą situaciją – procentine išraiška didžiausią naudą iš dalyvavimo pensijų fonduose gauna tie, kurių atlyginimai yra mažesni.

Triskart didesnį nei VDU gaunantis asmuo per 20 metų yra pervedęs 11,5 tūkst. eurų asmeninių įmokų, beveik 11 tūkst. eurų jo kaupiamos pensijos sąskaitoje sudaro pervedimai iš valstybės ir „Sodros“ biudžetų, dar 16 tūkst. eurų – investicinė grąža. Kitaip tariant, tokio žmogaus asmeninės įmokos sudaro ~31 proc. sukaupto turto vertės.

Tuo tarpu 0,5 VDU gaunantis gyventojas per šiuos 20 metų yra pervedęs mažiau nei 2 tūkst. eurų asmeninių įmokų – jos sudaro tik 22 proc. nuo sukaupto turto. Likusius 78 proc. sudaro „Sodros“ bei valstybės biudžeto įmokos (3,4 tūkst. eurų) ir investicinė grąža (3,4 tūkst. eurų).

Mažesnėmis sąnaudomis – geresnis rezultatas

Tad skaičiavimai rodo vienareikšmišką tendenciją: vidutinę ar dar mažesnę algą uždirbantiems gyventojams itin apsimoka dalyvauti antrosios pakopos pensijų fonduose, kadangi jų įmokų ir sukaupto turto vertės santykis yra kur kas mažesnis, nei gaunančių didesnius atlyginimus.

Šis santykis kinta proporcingai pagal gaunamą darbo užmokestį – kuo asmens pajamos mažesnės, tuo labiau keičiasi jo naudai. Jei 20 metų minėtomis sąlygomis kaupusio asmens atlyginimas visą šį laiką būtų siekęs 0,75 VDU, dabar pensijų fondo sąskaitoje jo įmokos sudarytų 25 proc. sukauptos sumos. Jei alga būtų prilygusi 1 VDU – jau 26 proc., o jei 2 VDU – 29 proc. sukauptos sumos.

Tad II pakopos fondų statistika akivaizdžiai parodo – kuo mažesnį atlyginimą uždirba žmogus, tuo didesnės finansinės naudos gauna dalyvaudamas pensijų kaupimo sistemoje. Taip yra dėl to, kad valstybė vienodu dydžiu remia visus kaupiančiuosius II pensijų pakopoje, nepriklausomai nuo to, kokį atlyginimą gauna kaupiantysis. Šiais metais skatinamosios įmokos dydis siekia 27,04 eurus per mėnesį, arba apie 324 eurus per metus – t.y. 1,5 proc. nuo 2022 m. šalies vidutinio atlyginimo.

Tad spekuliatyvios kalbos, kad mažiau uždirbantiems žmonėms įsitraukimas į II pakopos pensijų fondų sistemą nėra naudingas, yra toli nuo realybės ir faktų. Dalyvavimas šioje sistemoje tokiems asmenims užtikrina papildomų pajamų senatvėje už minimaliausias, palyginti su kitais sistemos dalyviais, asmenines sąnaudas.

Remiantis pirmojo 2024 m. pusmečio rezultatais, Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas viršijo 8,2 mlrd. eurų. Ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda (investicijų grąža ir išmokos) sudarė beveik 2,9 mlrd. eurų. 

Būsimų pensininkų lėšos vis gausiau investuojamos Lietuvoje

Lietuvoje veikiantys pensijų fondai vis didesnes investicijų sumas nukreipia į Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kapitalo rinką. Ši tendencija ypač išryškėjo per pastaruosius dvejus metus, kai pagausėjo investicijų į įmonių ir vyriausybių obligacijas.

„Mitas, kad fondų dalyvių sukauptos lėšos investuojamos vien užsienyje. Jau seniai Lietuvos pensijų fondai reikšmingą investicijų dalį nukreipia į savo rinką, taip skatindami vietos ekonomiką ir prisidėdami prie jos augimo, taip pat strateginių valstybės tikslų įgyvendinimo, pavyzdžiui, energetinės nepriklausomybės įtvirtinimo. Mūsų šalyje veikiantys pensijų fondai į kapitalo rinką jau yra investavę 1 procentą BVP, ir ši dalis tik didėja“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Paulius Kabelis. 

Pasak jo, Lietuvos pensijų sistema yra palyginti jauna, skaičiuojanti maždaug du dešimtmečius. Antrosios ir trečiosios pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas, remiantis pirmojo pusmečio duomenimis, viršijo 8,5 mlrd. eurų. Tai siekia apie dešimtadalį bendrojo vidaus produkto (BVP), nors kai kuriose valstybėse, kuriose pensijų sistema veikia pusę amžiaus ir daugiau, sukauptas turtas jau viršija metinį BVP.

Nepaisant to, Lietuvos pensijų fondai jau tapo vienu reikšmingiausių tiek šalies, tiek Baltijos valstybių regiono kapitalo rinkos žaidėjų.

Pavyzdžiui, jų investicijos į Baltijos šalių vyriausybių ir įmonių obligacijas, 2019 metais siekusios per 350 mln. eurų, pernai jau sudarė beveik 750 mln. eurų. Atitinkamai išaugo ir jų dalis bendrame pensijų fondų investicijų portfelyje – nuo maždaug 6-7 proc. 2020-2021 m. iki 10 proc. praėjusiais metais.

Kaip sako LIPFA atstovas, tokį augimą lėmė keli veiksniai, o pirmiausia – pastaraisiais metais itin aktyvi įmonių obligacijų rinka. Aktyviai vertybinius popierius leido ir Baltijos šalių vyriausybės.

„2022-2023 m. buvo išplatinta nemažai Baltijos šalių įmonių obligacijų, o platinamų obligacijų emisijų dydžiai buvo išties dideli. Lietuvoje veikiantys pensijų fondai buvo aktyvūs dalyviai šiuose obligacijų platinimuose ir neretai įsigydavo virš 10 ar net 20 proc. visos emisijos. Tai naudinga tiek pensijų fondų dalyviams, kurie gauna didesnę grąžą, tiek emitentams, nes dėl didelės paklausos joms dažniausiai pavyko pasiskolinti lėšų pigiau“, – aiškina P. Kabelis.

Tiesioginės Lietuvos pensijų fondų investicijos į šalies bendrovių akcijas siekia apie 90 mln. eurų, arba maždaug 1,5 proc. jų valdomo turto. Nors ši dalis nėra itin didelė, svarbu pabrėžti, kad kalbame apie investicijas į atskiras įmones, todėl fondų valdytojai siekia, kad valdomas turtas būtų tinkamai diversifikuotas. Įdomus faktas, kad daugiausia – 46 mln. eurų – pensijų fondai yra investavę į šaliai itin svarbius strateginius energetikos projektus įgyvendinančios „Ignitis Grupės“ akcijas.

Kasmet auga ir alternatyvių investicijų dalis, kai pensijų fondai investuoja į uždaro tipo fondus, kurių investavimo laikotarpis dažniausiai siekia 10 ir daugiau metų. Šios lėšos tradiciškai nukreipiamos į nekilnojamąjį turtą, privataus bei rizikos kapitalo fondus, miškus ir žemę, infrastruktūrą ar renovaciją.

Ilgalaikė pasaulinė patirtis rodo, kad tokio tipo investicijų grąža per ilgą laiką viršiją akcijų rinkų grąžą, o jų vertės svyravimai yra mažiau susiję su ekonomikos ciklais ar svyravimais akcijų rinkose. Todėl pensijų fondai ir kiti ilgalaikiai investuotojai užsienyje į šias privačias rinkas nukreipia ir 20-30 proc. valdomo turto.

Lietuvoje veikiančių pensijų fonduose ši dalis kol kas siekia apie 3 proc., tačiau investuojamos sumos ženkliai auga: 2019 metais alternatyvioms investicijoms buvo skirta mažiau nei 100 mln. eurų, pernai – jau beveik 250 mln. eurų, o įskaičius įsipareigojimus investuoti – per 300 mln. eurų.

Apskritai Baltijos valstybių regione Lietuvos pensijų fondai jau investavę per milijardą eurų, daugiausia – Lietuvoje. Per pastaruosius penkerius metus šios investicijos kasmet vidutiniškai augo po 23 proc.

„Mes, kaip fondų valdytojai, negalime pamiršti svarbiausio savo įsipareigojimo užtikrinti kuo didesnę grąžą savo klientams – fondų dalyviams. Jei patrauklių galimybių randame vietos rinkoje, nauda yra dviguba ar net triguba, nes nukreipdami investicijas savo šalyje ar regione kartu skatiname savo ekonomikos augimą, kuris prisideda tiek prie didesnės socialinės gerovės, tiek prie strateginių tikslų įgyvendinimo, tiek prie kapitalo rinkos, kuri yra itin svarbi ekonomikos sudėtinė dalis, stiprinimo”, – pabrėžia LIPFA valdybos narys.

LIPFA pozicija dėl ministerijos siūlymų II pensijų pakopos tobulinimui

Reaguodama į Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą siūlymą dėl II pensijų pakopos tobulinimo, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teikia savo poziciją dėl planuojamo Pensijų kaupimo įstatymo keitimo.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) teigiamai vertina diskusijas, kuriomis siekiama tobulinti sistemą, didinti jos patrauklumą ir patogumą žmonėms. Ministerijos siūlymas iš dalies atliepia Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo esmę, kad pensijų sistema veikia darniai, o numatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis.

Vis tik, LIPFA atkreipia dėmesį, kad dalis naujausių siūlymų tikslų tobulinti sistemą ne tik neatlieptų, bet priešingai: įneštų sumaišties ir bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą.

Klausimų kelia ministerijos siūlymas iki 24 mėn. kas 10 metų ilginti laikino pensijų kaupimo sustabdymo terminą, kurį būtų galima skaidyti. Šiuo metu taikomas 12 mėn. laikotarpis.

LIPFA nuomone, toks siūlymas kelia abejonių. Kitaip tariant, ministerija siūlo, kad žmogus per visą savo darbingą gyvenimą 8-erius metus nekauptų pensijos (jei tarsime, kad žmogus šia galimybe pasinaudos 100 proc, kiekvieną dešimtmetį praleisdamas po dvejus metus). Tokia tvarka ilgalaikėje perspektyvoje galėtų turėti daugiau žalos nei naudos.

Kadangi viena pagrindinių pensijų sistemos stiprybių yra jos masiškumas ir stabilumas, naujausi siūlymai potencialiai galėtų turėti neigiamos įtakos pensijas kaupiančių gyventojų investicinei grąžai. Vien skaičiuojant matematiškai, jo sukaupta suma bus penktadaliu mažesnė. O atsižvelgiant į jau minėtą visos sistemos išbalansavimą (ir, tikėtina, dėl to mažesnę bendrą investicinę grąžą), nuostoliai būtų dar didesni.

Tokiu atveju kyla klausimas – kiek naujieji ministerijos siūlymai prisidės prie to, kad šiuo metu vidutinį atlyginimą (apie 1300 Eur. „į rankas”) gaunantis gyventojas, sulaukęs pensinio amžiaus, gautų bent 1000 eurų (70 proc. buvusio atlyginimo siekiančią) pensiją? Šiuo metu, kaip žinia, vidutinė pensija yra apie 590 eurų.

LIPFA skaičiavimais, nuo 2004 m. kaupęs ir visą šį laikotarpį vidutinį atlyginimą gavęs asmuo, įvertinus faktinę vidutinę grąžą bei faktinius atskaitymus, pensijų kaupimo sąskaitoje dabar yra vidutiniškai sukaupęs 16 tūkst. eurų (arba 13 vidutinių atlyginimų).

Ministerijos siūlymas dėl automatinio žmogaus įtraukimo į pensijų sistemą yra logiškas –apklausos  rodo, kad tai gana daug aistrų bei diskusijų kelianti tema. Tačiau svarstydami šiuos pasiūlymus turime nepamiršti, kad geriausios pasaulyje pensijų kaupimo sistemos – tos, kuriose dalyvavimas yra privalomas.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija yra giliai įsitikinusi, kad naujausias Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymas yra perviršinis ir tik bereikalingai išbalansuotų pensijų kaupimo sistemą bei įneštų papildomos sumaišties.

Džiugi tendencija: Lietuvos pensijų fondų 2023 metų grąža klientams tarp EBPO šalių – pirmajame penketuke

Lietuvos pensijų fondai pagal pernai uždirbtą realią grąžą pateko į pirmąjį penketuką tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių. Preliminarius duomenis paskelbusios organizacijos ekspertų vertinimu, mūsų šalies pensijų fondų turto augimas pernai pasiekė +11,2 proc. ir buvo ketvirtas pagal dydį tarp EBPO valstybių.

EBPO pažymi, kad pernai pensijų fondams pozityvūs metai buvo daugelyje šalių – ir priklausančių EBPO, ir nepriklausančių, tačiau organizacijai teikiančių ataskaitas ir informaciją apie uždirbtas grąžas.

„Daugelyje šalių investicijų grąžos normos viršijo infliacijos lygį. Pensijų fondai teigiamą realią investicijų grąžos normą pasiekė 26-iose iš 29-ių ataskaitas teikiančių EBPO šalių ir 22-ose iš 31-os EBPO nepriklausančių valstybių“, – rašoma preliminarioje EBPO ataskaitoje.

Išankstiniais duomenimis, tarp EBPO šalių 2023 metais pirmavo ne tik Lietuva (+11,2 proc.), bet ir kaimyninė Latvija (+10,6 proc.) bei Lenkija (+22,6 proc.).

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad 2023 metų rezultatus lėmė kompleksas priežasčių.

„Lietuvoje turime didelį kaupiančių savo pensijai skaičių, yra didelis dirbančiųjų įsitraukimas į savo finansinės ateities kūrimą, atitinkamai tai lemia augančias pensijų fondų valdomo turto apimtis. Taip sudaromos geros sąlygos profesionaliai valdyti investicijas, kurios generuoja gerą grąžą kaupiantiems Lietuvos gyventojams“, – teigia LIPFA vadovas.

Anot T. Gudaičio, tai, kad Lietuvos pensijų fondų valdomame turte dominuoja akcijų dalis, iš esmės lemia ne individualūs valdytojų pasirinkimai, o II pensijų pakopai nuo 2019 metų taikomas gyvenimo ciklo fondų (GCF) modelis.

„Iš esmės tai rodo, kad mūsų šalies kaupiantieji yra palyginti jauno amžiaus ir gerai toleruoja rinkos svyravimams jautresnių akcijų vertės pokyčius. Bėgant laikui ir jiems artėjant prie pensijos amžiaus, akcijas jų sąskaitose keis konservatyvesni investicijos, pavyzdžiui, vyriausybių obligacijos, kiti skolos vertybiniai popieriai. Vakarų šalių patirtis rodo, kad kaupiantiesiems reikia išnaudoti akcijų teikiamas galimybes, nes jos sukuria geras galimybes sukaupti didesnes lėšas senatvės pensijai“, – aiškina T. Gudaitis.

EBPO pirmą kartą istorijoje Lietuvos pensijų fondams skyrė pirmą vietą pasaulyje pagal 2019 m. realios grąžos rodiklį, kuris tada sudarė +16,6 proc.

Penkmetis tarp lyderių

Žvelgiant į prabėgusį penkmetį, nuo GCF modelio pradžios 2019-aisiais, Lietuvos pensijų fondai pagal metinį realios grąžos rodiklį – tarp pasaulio lyderių. Pavyzdžiui, 2019-aisiais Lietuva buvo absoliuti lyderė ir užėmė pirmąją vietą (metinė investicijų grąža (toliau – grąža) – +16,6 proc.).

Tuo tarpu 2020-aisiais išlaikyta pozicija pirmajame lyderių dešimtuke su vidutine metine +4,9 proc. investicine grąža. 2021-aisiais grįžta į pirmąsias pozicijas ir užimta 2-oji vieta (grąža – +20,7 proc.). Praėjusiais 2023 metais, po prastų rezultatų 2022-aisiais, grįžta į pirmąjį penketuką (grąža – +11,2 proc.).

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis pripažįsta, kad praėjusio penkmečio Lietuvos pensijų fondų rezultatai nuteikia pozityviai, o su svyravimais finansų rinkose pensijų valdytojai susiduria visame pasaulyje.

„Žvelgiant į prabėgusį penkmetį retrospektyviai – galime pasidžiaugti demonstruojamu rezultatu, kuris leidžia Lietuvos pensijų fondų rezultatus lyginti su šalimis, galinčiomis pasigirti pripažintomis, geriausiomis pasaulio pensijų sistemomis. Pasiekti rezultatai pirmiausia džiugina kaupiančius savo papildomai pensijai, kurie mato didėjančias sumas savo pensijų sąskaitose. Veikiame dinamiškoje aplinkoje, kurioje įtakos rezultatams turi įvairios aplinkybės. Prastesnių rezultatų išvengti nepavyksta niekam, todėl svarbu nuolat adaptuotis, reaguoti“, – teigia LIPFA vadovas.

LIPFA liepos pradžioje pristatė ir 2024-ųjų pirmojo pusmečio rezultatus. Vidutinė investicijų grąža šiais metais siekia +9,7 proc., o nuo 2019-ųjų – net +68 proc. Išvis, nuo 2004 metų į pensijų fondus pervestų įmokų suma siekia beveik 5,9 mlrd. eurų. Investicinė grąža – 2,4 mlrd., o pensijų sistemos dalyviams jau išmokėta 542 mln. eurų.

Antros pensijų pakopos rezultatai: per pusmetį gyventojų sukauptas turtas išaugo +15,3 proc. iki 8,2 mlrd. eurų

Savo būsimą papildomą pensiją kaupiantiems Lietuvos gyventojams pirmasis šių metų pusmetis finansų rinkose buvo palankus. antros pensijų pakopos 2024 m. sausį-birželį sugeneruota svertinė investicinė grąža sudarė +9,7 proc., o šios pakopos fondų valdomas turtas viršijo 8,2 mlrd. eurų, išankstinius duomenis ketvirtadienį paskelbė Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA).

Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda (agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje siekė beveik 2,9 mlrd. eurų.

Tuo tarpu trečios pakopos pensijų fondai šiemet pirmąjį pusmetį sugeneravo +9,6 proc. svertinę investicinę grąžą, gyventojų sukaupto turto vertė pasiekė 346,9 mln. eurų.

Palankus akcijoms pusmetis

LIPFA vadovo Tado Gudaičio vertinimu, pirmasis šių metų pusmetis buvo palankus, nes augimą demonstravo tiek akcijos, tiek obligacijos.

„Gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai šiemet kaupiančiųjų turtą padidino beveik dešimtadaliu, jų valdytojams išnaudojant palankias galimybes finansų rinkose. Konservatyvesni investavimo sprendimai yra gyvenimo ciklo fondų strategijos dedamoji, padedanti subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertės juda žemyn. Vis tik pirmasis pusmetis akcijoms buvo labai palankus, dėl to kaupiančiųjų lėšos, skirtos būsimai senatvės pensijai augo“, – teigia asociacijos vadovas.

Kadangi sparčiausiai augo akcijų vertė, šiemet dviženklę grąžą uždirbo daugiausiai šių vertybinių popierių turintys jaunesnio amžiaus fondų dalyviai.

Pensijų turto vertė didėjo ir vyresnio amžiaus kaupiančiųjų grupėse, tačiau pastarieji pagal amžių atitinkančią atsargią investavimo strategiją akcijų turi nebent minimaliai.

„Savos pensijos kaupimui 2024-ieji yra palankūs. Taip, geopolitiniai iššūkiai niekur nedingo ir Rusijos karas Ukrainoje vyksta toliau, tačiau tokios svarbios makroekonominės aplinkybės kaip infliacija buvo suvaldytos, pasaulio ekonomika neįsisuko į nekontroliuojamą spiralę, todėl ir nuotaikos finansų rinkose tai atspindėjo palankiai. Vienas veiksnių, lėmusių akcijų rinkų augimą, buvo ir toliau pagreitį įgaunanti dirbtinio intelekto tema. Ji išlieka aktuali ir metams įsibėgėjus, investuotojų optimizmą kursto šios technologijos panaudojimo galimybės bei plėtojimui skiriamos milžiniškos investicijos. Kaip ir ekonomika, rinkos juda cikliškai, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti akcijų kainų augimą, nes jis sukuria ypač daug vertės investicijoms“, – sako T. Gudaitis.

Augo visa II pakopa

Daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai šiemet pasižymėjo didžiausia investicijų grąža. Pačių jauniausių 22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė sausį-birželį fiksavo +12,3 proc. svertinę investicinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža šiuo laikotarpiu buvo +11,8 proc., 36-42 metų investicijų grąža siekė +12 proc., o 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų ji buvo +11,9 proc. Nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios investicinė grąža siekia net virš 80 proc.

Jau ne dviženklė, tačiau vis tiek aukšta +9 proc. vidutinė investicijų grąža šiemet buvo pasiekta 50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų fonduose. Savo ruožtu 57-63 metų amžiaus kaupiantieji sausį-birželį skaičiuoja +5,2 proc. svertinę grąžą.

Pačių vyriausių, arba 64-70 metų kaupiančiųjų II pakopos pensijų fondų grąža šiemet pirmąjį pusmetį sudarė +2,9 proc., turto išsaugojimo fondų grąža buvo panaši: +2,4 proc.

III pakopa ėjo koja kojon

Trečios pensijų pakopos investavimo rezultatai atkartojo antros pakopos tendencijas. Čia daugiausiai uždirbo rizikingiausias investavimo strategijas taikantys fondai, saikingesnį augimą fiksavo mažesnės rizikos fondai.

Didesnės akcijų dalies III pakopos pensijų fondų grupė šiemet sausį-birželį savo klientams uždirbo +12,2 proc. svertinę investicinę grąžą. Mišriai investuojantys šios pakopos fondai šiais metais skaičiuoja +6,7 proc. investicijų prieaugį. Mažiausios rizikos III pakopos fondų grąža šiemet sausį-birželį paaugo +1,5 proc.

„Seimo sprendimu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopoje iki šių metų pabaigos sudarytoms sutartims galios dar 10 metų. Mūsų manymu, ilgalaikį taupymą skatinti yra labai svarbu dėl nepalankių demografinių pokyčių ir amžėjančios visuomenės. Tai, kad finansinių įtampų tik daugės, pabrėžia ir tarptautinės organizacijos. Skatinčiau pasinaudoti ateinančiu 10 metų laikotarpiu aktyviai įdarbinant savo pinigus vardan oresnės senatvės bei nepaliekant jų nuvertėti“, – sako LIPFA vadovas.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. II ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	0,6%	2,4%%	9%
GCF gimusiems 1954-1960	0,9%	2,9%	12%
GCF gimusiems 1961-1967	1,3%	5,1%	37%
GCF gimusiems 1968-1974	2,4%	9,0%	68%
GCF gimusiems 1975-1981	3,1%	11,9%	82%
GCF gimusiems 1982-1988	3,1%	12,0%	81%
GCF gimusiems 1989-1995	2,9%	11,8%	80%
GCF gimusiems 1996-2002	3,0%	12,3%	77%
Bendras svertinis vidurkis	2,5%	9,7%	68%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	2024 m. II ketvirtis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	3,4%	12,1%
Mišraus investavimo P3P fondai	1,8%	6,7%
Mažesnės rizikos P3P fondai	0,4%	1,5%
Bendras svertinis vidurkis	2,7%	9,6%

T. Gudaitį LIPFA valdyba vadovu paskyrė dar vienai 2 metų kadencijai

Lietuvos pensijų fondų valdymo įmonės „Swedbank investicijų valdymas“ direktorius Tadas Gudaitis dar dvejus metus vadovaus Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA).

LIPFA valdybos sprendimu, nauja T. Gudaičio kadencija asociacijos vadovo pareigose startavo nuo birželio pradžios.

„Man parodytą pasitikėjimą priimu kaip įsipareigojimą ir toliau gilinti visuomenės supratimą apie tai, kad kaupimas savo pensijai yra būtina finansinė higiena, stengtis perkelti į Lietuvą geriausias užsienio praktikas. Šiam tikslui pasitarnaus tai, kad nuo gegužės LIPFA prisijungė prie Europos privačių pensijų kaupimo sistemų valdytojus vienijančios organizacijos „PensionsEurope“, – sako T. Gudaitis.

„PensionsEurope“ dabar priklauso 25-ios asociacijos iš 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir 3-jų ES nepriklausančių Europos šalių. Organizacijos nariai iš viso valdo 5 trln. eurų, o vien LIPFA nariai – beveik 8 mlrd. eurų turto.

Pasak LIPFA vadovo, Lietuvoje visuomenė amžėja sparčiai, šią tendenciją akcentavo ir Lietuvoje besilankiusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija, rekomendavusi susitelkti į kaupimą pensijai II pakopoje. Diskusijos dėl Konstitucinio teismo sprendimo, kuriuo turi būti numatytos išskirtinės aplinkybės nutraukti pensijų kaupimą bei aktyvesnis darbdavių įsitraukimas į darbuotojų pensijų kaupimą yra pagrindinės dienotvarkės temos per artimiausius veiklos metus.

T. Gudaitis asociacijai vadovauja trečią kadenciją iš eilės.

LIPFA atstovauja „Swedbank investicijų valdymą“, „SEB investicijų valdymą“, „Luminor investicijų valdymą“ ir „SB Asset Management“.

LIPFA tapo organizacijos „PensionsEurope“ nare

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) prisijungė prie Europos privačių pensijų kaupimo sistemų valdytojus vienijančios organizacijos „PensionsEurope“, kurios nariai valdo 5 trln. eurų turto.

Visateise šios organizacijos nare LIPFA tapo nuo gegužės. LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad tokiose organizacijose, kuriose istoriškai dominuoja Vakarų valstybės, trūksta šalių iš Vidurio ir Rytų Europos.

„Mums rezonuoja „PensionsEurope“ vizija, kad europiečiai turi gauti geras pensijas, nes to Lietuvos kaupiantiesiems siekiame savo kasdiene veikla. Lietuva turi jau du dešimtmečius veikiančią II pakopą, kuri tampa reikšmingu papildomu pajamų pensijoje šaltiniu, todėl manome, kad galime ne tik mokytis iš kitų, bet ir patys atnešti savo patirtį“, – teigia jis.

„PensionsEurope“ dabar priklauso 25-ios asociacijos iš 19-os Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir 3-jų ES nepriklausančių Europos šalių. Organizacijos nariai iš viso valdo 5 trln. eurų, o vien LIPFA nariai – beveik 8 mlrd. eurų turto ir dirba su daugiau kaip 90 mln. klientų, kaupiančių savo pensijai.

„Buvimas, kartu ir darbas „PensionsEurope“ organizacijoje mums atveria galimybes iš arčiau susipažinti su geriausiomis pensijų sistemų praktikomis ir žiniomis, mums pasidalinti savo patirtimi. Tokio dydžio ir svorio Europos organizacijose vis dar mažai Vidurio ir Rytų Europos šalių atstovų. Esame didelis regionas, kurio integravimas į ES yra reikšmingas ir visos Bendrijos mastu, todėl norime ir rodyti pavyzdį, ir kalbėti kartu apie save ir apie regioną“, – teigia T. Gudaitis.

Pasak jo, demografiniai pokyčiai ir spartus Vakarų visuomenių senėjimas ilguoju laikotarpiu tikrai lems papildomus iššūkius.

„Tam, kad tuos iššūkius išgyventumėm kuo sklandžiau, turime jau dabar semtis kuo daugiau patirties iš geriausių“, – tvirtina LIPFA vadovas.

„PensionsEurope“ vadovas Matti Leppala tikina, kad LIPFA prisijungimas organizaciją tik stiprina.

„Didėjantis organizacijos narių skaičius pirmiausiai stiprina „PensionsEurope“. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvai teko greitai ir iš esmės pertvarkyti savo ekonomiką, kovoti su skurdu, pajamų nelygybe, užtikrinti pensijų išmokėjimą pensijos amžių pasiekusiems žmonėms ir tai ne visada buvo lengva. Kiekviena patirtis yra unikali ir kartu universali, leidžianti mokytis iš klaidų bei diegti gerąsias praktikas, kurios leistų pasirūpinti senjorų finansine gerove“, – sako „PensionsEurope“ vadovas.

LIPFA atstovauja „Swedbank investicijų valdymą“, „SEB investicijų valdymą“, „Luminor investicijų valdymą“ ir „SB Asset Management“.

V. Rūkas: silpnesnėmis laikomos šalių pensijų sistemos turi ryškų vienijantį bruožą

Konstituciniam Teismui gana aiškiai apibrėžus, kokiais atvejais būtų galima leisti pasitraukti iš II pensijų pakopos, kaip ir kasmet savo dėmesio porcijos laukia dar vienas aistras keliantis kaupimo pensijai aspektas. Iki birželio pradžios kaupti savo būsimai pensijai II pensijų pakopoje įtraukiami nauji darbo rinkos dalyviai, todėl automatinio įtraukimo tikslingumo klausimas iškeliamas kasmet.

Nobelio premija ir už automatinio įtraukimo idėją

Automatinio įtraukimo metodas nėra išgalvotas Lietuvoje. Jo ištakos siekia šių metų kovą pasaulį palikusį Daniel Kahneman, praturtinusį žiniomis apie neracionalią žmogaus elgseną bei sprendimų priėmimus, 2002 m. įvertintą Nobelio premija. D. Kahneman veiklos bendramintis, taipogi 2017 m. Nobelio premijos laureatas Richard H. Thaler tęsė žmogaus elgsenos pažinimą link „stumtelėjimo“ (angl. nudge) teorijos populiarumo. Teorija, lengvai įdiegiama praktikoje, rodo, kaip galima nesudėtingai pakreipti visuomenės elgesį norima pozityvia linkme vien pritaikius automatinę opciją, nors ir paliekant galimybę rinktis (pvz. iš pradžių siūlyti kavą daugkartiniame puodelyje užuot iš karto įpylus į vienkartinį).

Šių mokslo žmonių tyrimų dėka stumtelėjimo metodo variantą – automatinį įtraukimą į pensijų kaupimo sistemą – kartu su Lietuva yra pasirinkusios šešios EBPO narės, tarp jų ir Didžioji Britanija bei Naujoji Zelandija. Automatinis įtraukimas yra patogus politikams, kurie supranta kaupimo pensijai būtinybę, bet neturi galutinio ryžto kaupimo padaryti privalomu. Ar to pakanka? O kokios gi yra geriausios pensijų sistemos pasaulyje?

Koks 1 bruožas vienija geriausias pensijų sistemas pasaulyje?

Pensijų sistemas reitinguojanti pasaulinė konsultacijų įmonė „Mercer“ sudarytame indekse „Mercer CFA Institute Global Pension Index 2023” į pirmąjį geriausių pensijų sistemų vienuoliktuką pateko 10 EBPO narių (eilės tvarka): Nyderlandai, Islandija, Danija, Izraelis, Australija, Suomija, Singapūras (ne EBPO narė), Norvegija, Švedija, Didžioji Britanija. Vienuoliktoji liko Šveicarija.

Geriausias sistemas vienija ryškus bruožas: devyniose iš dešimties aukščiau paminėtų lyderiaujančių EBPO pensijų sistemų dalyvavimas kaupime yra privalomas ar dalinai privalomas, dešimtojoje taikomas automatinis įtraukimas. Šiose šalyse sukauptas pensijų fondų turtas viršija 100 proc. šalies bendrojo  vidaus produkto (BVP). Jei Lietuva pasiektų tokią pačią kaupimo brandą, pensijų fondų dalyviai vidutiniškai būtų sukaupę po 51 tūkst. eurų. Toks pasiekimas neatsirado nei per naktį, nei be pastangų – valstybėse lyderėse pensijų kaupimui skiriama daugiau nei 5 proc. BVP, Lietuvoje – 1 proc.

Prasčiausios„Mercer“ indekse esančios senosios ES valstybės – Austrija, Italija, Ispanija, Prancūzija, o jei būtų įvertinta, ten be dvejonių patektų ir Graikija. Kodėl šių šalių sistemos vertinamos prastai? Kaupimas pensijai čia nėra nei privalomas, nei taikomas autoįtraukimas, todėl vidutiniškai jose papildomai kaupia tik ketvirtadalis dirbančiųjų. Vaizdžiau būtų pasakyti – trys ketvirtadaliai nekaupia. Kadangi dirbantieji sau pensijos nesusikaupė, tenka kliautis valstybės reguliuojamu perskirstymu, o tiksliau susimokėti dirbantiesiems per mokesčius. EBPO duomenimis, šios valstybės viešųjų pinigų pensijoms išleidžia 14 proc. savo BVP. Tokia suma yra dvigubai didesnė nei lyderių dešimtuko.

Kadangi pensininkų išlaikymas tenka valstybei, todėl atsiranda ir papildomų problemų: didesnius mokesčius turi mokėti dirbantieji, sunkiau pritraukti naujų investicijų. Galiausiai valstybėms tenka skolintis išmokoms – vidutinė atsiliekančiųjų penktetuko valstybių skola sudaro apie 130 proc. BVP. Tokia skola kelia pagrįstų dvejonių dėl gebėjimo tęsti socialinį aprūpinimą esamame lygyje, kai demografijos rodikliai toliau prastėja.

„Todėl reitinguojant pasaulio šalių pensijų sistemas ir atsiranda paradoksalių situacijų, kada Austriją matome visai šalia Indonezijos, o Italija kažkodėl yra greta Malaizijos. Nes sistemos tvarumui bei efektyvumui nepadeda tai, kad kaupimas pensijai nėra nei privalomas, nei dirbantieji automatiškai įtraukiami, o tuo tarpu patys piliečiai aktyviai naudojasi teise nekaupti“, – pastebi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys V. Rūkas.

Kodėl latviai ateityje tikėtina bus dvigubai turtingesni už mus?

Anot jo, net palyginti su kaimynine Latvija, Lietuvoje dirbantieji turi daugiau teisių nedalyvauti kaupime, tačiau Latvijoje jau turima dvigubai daugiau sukaupto turto. Latvijoje II ir III pakopos pensijų fondų turtas siekia 19,5 proc., tuo tarpu Lietuvoje – 10,3 proc. BVP.

„Ir laikui bėgant šis skirtumas tik didės, nes Latvijoje kaupia 100 proc. dirbančiųjų, į pensijų fondus kasmet pervedama suma siekia beveik 2 proc. BVP arba dvigubai daugiau nei Lietuvoje, kaip ir negirdėti reikalavimų atlaisvinti sukauptą turtą anksčiau nei sukakus pensiniam amžiui“, – teigia jis.

Taigi jau žinome, kokie pažangių pensijų sistemų bruožai, kokie – stringančiose. Viskas mūsų rankose, kurių valstybių pavyzdžiu seksime: trumparegiška nauda ar toliaregiškais sprendimais bus grįstas kelias į didesnę pensiją ateityje.

Antra pensijų pakopa šiemet paaugo 7 proc., būsimų Lietuvos pensininkų turtas artėja prie 8 mlrd. eurų ribos

Pirmasis šių metų ketvirtis buvo palankus Lietuvos gyventojams, kaupiantiems savo pensijai. Vidutinė svertinė jų investicijų grąža II pakopoje sausį-kovą sudarė +7 proc., o turto vertė pasiekė 7,8 mlrd. eurų. Reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo sukurta nauda kovo pabaigoje buvo 2,8 mlrd. eurų, arba 36 proc. būsimųjų pensininkų II pakopoje sukaupto turto, rodo preliminarūs Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenys.

Kelis kartus mažesnė III pakopa pirmąjį šių metų ketvirtį paaugo 6,7 proc. iki 324,8 mln. eurų.

LIPFA vadovas Tadas Gudaitis sako, kad savo pensijai kaupiančių šalies gyventojų turto vertės augimas atspindi kryptingą jų pagrindinio tikslo siekimą.

„Finansų rinkos ir atskirų turto klasių vertės augimas suteikė galimybę Lietuvos kaupiantiesiems didinti savo turto vertę ir 2024 m. pradžioje. Pensijų santaupų augimas išlaiko teigiamą kryptį ir prisideda prie būsimų senatvės pensijų auginimo“, – konstatuoja T. Gudaitis.

II pakopą šiemet „vežė“ jaunimas

Gyvenimo ciklo fondų principu veikiančią II pakopą šiemet į viršų labiausiai timptelėjo drąsiausiai investuojantys jauniausių pakopos dalyvių fondai.

22-28 metų amžiaus kaupiančiųjų fondų grupė šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +9,0 proc. svertinę grąžą. 29-35 metų kaupiančiųjų grąža sudarė +8,6 proc., 36-42 metų klientams skirti II pakopos pensijų fondai sausį-kovą uždirbo +8,6 proc., nuo pastarųjų tik nežymiai atsiliko 43-49 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža, kuri pirmąjį ketvirtį sudarė +8,5 proc.

Vyresnių II pakopos dalyvių, kuriems iki pensijos lieka mažiau laiko ir jų santaupos investuojamos konservatyviau, siekiant išsaugoti jų sukurtą vertę, fondų grupė šiemet uždirbo kukliau.

T. Gudaičio teigimu, taip nutinka, nes su amžiumi investicijose akcijas ima keisti kuklesnius uždarbius suteikiančios, bet stabilesnės finansų priemonės.

„Taip ir sumanyta, kad su amžiumi svyravimų būtų vis mažiau, o link pensinio amžiaus vis labiau artėjančių II pakopos dalyvių santaupas kuo mažiau veiktų pokyčiai rinkoje. Pensijai kaupiame ne vieną dešimtmetį ir jaunesnio amžiaus kaupiantieji dar turės laiko atstatyti savo turtą, jei jo vertė kažkuriuo momentu sumažės. Tuo tarpu vyresniems stiprūs bangavimai yra mažiausiai reikalingi, mums svarbu jiems suteikti kuo didesnį stabilumą“, – sako LIPFA vadovas.

50-56 metų amžiaus kaupiančiųjų grąža šiemet sudarė +6,5 proc., 57-63 metų amžiaus kaupiantieji uždirbo +3,8 proc. svertinę grąžą. Pliusą fiksavo ir pačių vyriausių (64-70 metų) II pakopos pensijų fondų grąža, kuri sudarė +2,0 proc.

Netoli 2 proc. laikėsi ir turto išsaugojimo fondų pirmojo ketvirčio rezultatas, kuris buvo +1,8 proc.

III pakopoje sukauptas gyventojų turtas nuosaikiai augo

III pensijų pakopą sudaro trys fondų grupės, sudarytos ne pagal dalyvių amžių, o pagal investavimo strategijų pobūdį. Jos investavimo rezultatai šiemet pirmąjį ketvirtį pasiskirstė panašiai, kaip ir II pakopoje: rizikingiausios investicijos atnešė didžiausią grąžą.

LIPFA skaičiavimais, didesnės akcijų dalies III pakopos fondų grupės vidutinė svertinė grąža šiemet sausį-kovą buvo didžiausia ir sudarė +8,5 proc. Mišraus investavimo III pakopos fondai dalyviams uždirbo +4,8 proc. investavimo prieaugį. Savo ruožtu mažesnės rizikos fondų grąžos svertinis vidurkis pirmąjį šių metų ketvirtį buvo +1,2 proc.

T. Gudaitis atkreipia dėmesį, kad III pensijų pakopoje daugiausiai turto valdo būtent drąsiausiai investuojantys fondai.

II pakopa Lietuvoje veikia nuo 2004 metų, ji yra glaudžiai integruota su valstybine socialinio draudimo sistema: kaupimą joje skatina valstybė, įmokos yra reguliarios ir pervedamos į pensijų turto valdymo fondą kiekvieną mėnesį, jei pakopos dalyvis gauna darbo pajamas. III pakopa yra skirta papildomam savarankiškam kaupimui pensijai, ją pasirinkęs gyventojas ar jo darbdavys įmokas gali pervesti pasirinktu periodiškumu, rinktis jų dydį.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios	Nuo GCF veiklos pradžios (2019 m.)
Turto išsaugojimo fondas	1,79%	8,67%
GCF gimusiems 1954-1960	2,06%	10,99%
GCF gimusiems 1961-1967	3,79%	34,84%
GCF gimusiems 1968-1974	6,47%	64,75%
GCF gimusiems 1975-1981	8,49%	76,52%
GCF gimusiems 1982-1988	8,58%	75,61%
GCF gimusiems 1989-1995	8,61%	75,09%
GCF gimusiems 1996-2002	9,01%	72,75%
Bendras svertinis vidurkis	6,98%	63,82%

 

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis	Nuo 2024 m. pradžios
Didesnės akcijų dalies P3P fondai	8,46%
Mišraus investavimo P3P fondai	4,82%
Mažesnės rizikos P3P fondai	1,15%
Bendras svertinis vidurkis	6,67%%