Netikėtas lyčių lygybės Lietuvoje įvertinimas: finansinių žinių tyrimas rodo,…

Lietuvos jaunimo finansinės žinios ir įgūdžiai tarp skirtingų lyčių atstovų labai nesiskiria. Užsienio mokslininkams finansinių žinių lygį siejant su patriarchaline arba matriarchaline visuomenės santvarka, mūsų šalies jaunimas sukasi šalia viduriuko: moterys geriau nusimano apie tvarumą ir finansinius klausimus, tuo tarpu vyrai geriau valdo rizikas.

Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentai Justinas Brazaitis ir Jurgis Žižys šiemet atliko reprezentatyvų Jaunų asmenų tvaraus finansų raštingumo tyrimą, kuriame dalyvavo 387 asmenys, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 30 metų. Pasak tyrimo autorių, analizuojant skirtingų kultūrų atstovų finansinį raštingumą ryški tendencija, kad patriarchalinėse visuomenėse šeimos finansus dažniau valdo vyrai ir turi geresnes finansines žinias, matriarchalinio tipo santvarkose – moterys.

Kadangi išsivysčiusiose šalyse dažniau dominuoja patriarchalinė santvarka, tyrimai atskleidžia, kad čia vyrai yra finansiškai labiau išprusę nei moterys.

„Sulaukdami vis daugiau respondentų atsakymų į mūsų užduotus klausimus pastebėjome, kad tvaraus finansinio raštingumo žinios tarp abiejų lyčių jaunimo yra gana panašaus lygio, o tam tikrais klausimais moterų finansinis išsilavinimas net lenkia vyrų. Didelę įtaką tokiems rezultatams daro kultūrinis aspektas, kad kuo toliau, tuo labiau Lietuvoje didėja lyčių lygybė ir šeimose vis rečiau pasitaiko ryški patriarchalinė santvarka“, – teigia vienas iš tyrimo autorių J. Brazaitis.

Jaunimo finansinių žinių tyrimo duomenimis, Lietuvoje 50 proc. moterų ir 40 proc. vyrų sugebėjo teisingai įvardinti tvaraus investavimo sąvoką. 65 proc. moterų ir 62 proc. vyrų sugebėtų teisingai apskaičiuoti ir svečioje šalyje pasirinkti pigesnius valiutos keitimo kaštus. Atitinkamai 29 proc. moterų ir 18 proc. vyrų perka ir parduoda ar atiduoda savo dėvėtus drabužius siekdami pagerinti asmeninę finansinę padėtį bei sumažinti neigiamą įtaką aplinkai.

Svečioje šalyje su valiuta apsigautų trečdalis

Prekybos vietose matoma galutinė prekės ar paslaugos su nuolaida kaina atpratina vartotojus skaičiuoti ir įvertinti patiriamus kaštus. Vienas iš apklausoje jaunimui pateiktų klausimų buvo apie kelionę į išgalvotą šalį Trampandiją, kur vietoje eurus teko keisti į tenykštę valiutą TRP tam, kad būtų kuo susimokėti už 240 TRP kainuojančią vakarienę picerijoje.

Žinant, kad vienas euras lygus 20 TRP, apklausos dalyviams buvo pateikti du variantai: valiutų keitykloje sumokėti 4 proc. komisinį mokestį, o naudojantis bankomatu – fiksuotą 6 TRP mokestį.

Didžioji dalis, arba 63 proc. respondentų teisingai atsakė, kad reikėtų pasinaudoti bankomatu, tačiau net 37 proc. būtų rinkęsi valiutų keityklą.

Anot tyrimo autorių, šioje vietoje meškos paslaugą gali daryti rinkodara, kai galutinės kainos yra suskaičiuotos ir pateiktos „ant lėkštutės“. Kadangi šiais laikais didelė dalis kasdienybėje sutinkamų skaičiavimų yra atliekami už mus, vartotojai ne tik praranda gebėjimą susiskaičiuoti patys, bet ir susilpnėja jų gebėjimas teisingai pasirinkti.

Labai modernūs, tačiau drabužių patys netaiso

Jauni žmonės Lietuvoje geriausiai žino mokesčių, biudžeto bei kaupimo pensijai sąvokas, o kasdieniniame gyvenime linkę naudoti modernius sprendimus ir elgtis atsakingai: 62 proc. atsiskaito išmaniuoju telefonu, 46 proc. stengiasi naudoti savo ar daugkartinius maišelius, 23 proc. aktyviai prisideda prie aplinkos tausojimo – rūšiuoja, kompostuoja atliekas, dalyvauja įvairiose aplinkos švaros akcijose. Sugedus asmeniniams daiktams, 29 proc. stengiasi juos sutaisyti, o ne pirkti naujus.

Tačiau su drabužiais viskas nėra taip paprasta. Nors po 42 proc. Lietuvos jaunimo atstovų patvirtino, kad paaukojo ar pardavė, taip pat patys pirko dėvėtus drabužius, JAV duomenys rodo, kad dėvėtų drabužių antrinį panaudojimą stabdo tai, kad jauni žmonės patys nemoka jų pataisyti ar susisiūti.

„Kaip jaunimo atstovas tikrai galiu teigti, kad iš buitinės pusės moku mažiau nei turėčiau mokėti ar XX amžiuje mokėjo praeitų kartų atstovai. Galbūt čia ir išryškėja skirtumai tarp skirtingų kartų, kai jauni asmenys tampa mažiau savarankiški ir problemų sprendimą patiki technologijoms ar atitinkamų paslaugų teikėjams“, – teigia J. Brazaitis.

Viltis, kad šešėlinė ekonomika trauksis

Šalies jaunimo finansinių įgūdžių vertinimas atskleidė dar vieną netikėtą momentą: iki 30 metų asmenų grupėje 1 proc. jų iš investicinės grąžos gauna 80-100 proc. savo metinių pajamų.

Studentų darbui vadovavęs VU Verslo mokyklos profesorius Tadas Gudaitis pastebi, jog jauni žmonės išbando investavimo galimybes, domisi jomis.

„Jauni žmonės turi ir savo „išlaidų“ prioritetus, tai dažniausiai yra mokslas, materialinės gerovės susikūrimas, būstas. Praktiniai „Sodros“ duomenys rodo, kad du trečdaliai pradedančių dirbti jaunų žmonių pradeda kaupti ir savo pensijai. Be to, jaunimas yra susipažinęs su biudžeto, mokesčių, kaupimo pensijai sąvokomis. Norisi tikėti ir tuo, kad supranta mokesčių mokėjimo pareigą bei turi supratimą, kaip mokesčiai yra panaudojami, todėl šešėlinės ekonomikos apimtys laikui bėgant šalyje mažės“, – sako T. Gudaitis.

Vis dėlto finansiniam raštingumui mokykloje kelti tyrimo autoriai įžvelgia milžinišką potencialą, nes kol kas net du trečdalius jaunų žmonių šiuo klausimu ugdo tėvai arba globėjai.

Būsimai pensijai kaupti šiemet pradėjo beveik 22,5 tūkst. Lietuvos…

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje II pakopoje savarankiškai kaupti pensijai šiemet pradėjo beveik 22,5 tūkst., arba du trečdaliai, į kaupimą automatiškai įtrauktų Lietuvos gyventojų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pastebi, kad ypač aktyvūs buvo apie 7 proc. sutikusių kaupti pensijai – jie patys pasirinko kaupimo bendrovę.

Pasak LIPFA vadovo Tado Gudaičio, naujieji II pakopos dalyviai pateko į patiems jauniausiems 19-25 metų amžiaus kaupiantiesiems skirtus gyvenimo ciklo fondus (GCF).

„Gyvenimo ciklo fondų principu veikianti II pensijų pakopa naujiems jos dalyviams leidžia pradėti kaupti pensijai dinamiškai investuojančiuose fonduose, kurie didžiąją dalį turto skiria investicijoms į akcijas bei kitus rizikingesnius, tačiau ir daugiau uždirbti leidžiančius vertybinius popierius. Starto pozicija yra labai palanki, nes suteikia galimybę maksimaliai išnaudoti savarankiško kaupimo suteikiamus privalumus, kadangi laikui bėgant investicijos tampa konservatyvesnės“, – sako T. Gudaitis.

Su automatiniu „Sodros“ paskirstymu į pensijų fondų įmones šiemet sutiko ir pradėjo kaupti 20,9 tūkst. gyventojų, tuo tarpu patys konkrečią bendrovę pasirinko 1,5 tūkst. prie II pakopos prisijungusių dalyvių.

Asociacijos vadovo teigimu, finansiniuose sprendimuose aktyvumas yra pozityvus bruožas – II pensijų pakopa yra standartizuotas finansinis produktas ir jam taikomi nedideli mokesčiai, kuriais pensijų fondų įmonės taip pat konkuruoja tarpusavyje.

„Savo nuomonės dėl konkrečios įmonės neišreiškę gyventojai nebūtinai nežinojo, nematė ir tiesiog paėmė tai, kas jiems buvo duota. Įvertinus tai, kad apčiuopiama dalis naujų darbo rinkos dalyvių nutaria kaupimo atsisakyti rodo, kad šis klausimas sulaukia ir teigiamo, ir neigiamo dėmesio, atitinkamai – siūlomos sąlygos bei asmeninė finansinė situacija, kaip ir taupymo tikslas, prieš galutinai apsisprendžiant yra įvertinami. Juo labiau, ir Lietuvos bankas, ir mūsų asociacija reguliariai skelbia veiklos rezultatus, todėl palyginti efektyvumą ir „migruoti“ į kitą pensijų fondų bendrovę yra nesudėtinga“, – teigia T. Gudaitis.

„Sodros“ duomenimis, šiemet į pensijos kaupimą buvo pasiūlyta įsitraukti 34,3 tūkst. gyventojų, iš jų kaupti atsisakė 11,8 tūkst., arba 34,4 proc.

Anot T. Gudaičio, sparčiai senėjančios visuomenės ir prastėjantis dirbančiųjų bei jų išlaikomų pensininkų santykis turėtų motyvuoti pensijai kaupti savarankiškai, tačiau sprendimą nekaupti pensijai gali lemti įvairūs motyvai. Tarp jų – netikrumas dėl ateities tebesitęsiant koronaviruso pandemijai, siekis susimokėti už studijas, įsigyti būstą, automobilį, geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Visi argumentai yra gerbtini, nors tokiu atveju ir labai norisi priminti, kad savo papildomos pensijos kaupimas antroje pakopoje turėtų būti pirmas žingsnis planuojant savo biudžetą – skiriant kelis procentus nuo atlyginimo, tai daryti finansiškai skatina valstybė, be to, pinigai nestovi stalčiuje, o yra įdarbinami finansų rinkose. Nusprendusieji dar nepradėti kaupti tą gali padaryti bet kuriuo metu patys pateikdami prašymą vienai iš pensijų kaupimo bendrovių. Kuo anksčiau pradedama taupyti, tuo didesne finansine pagalve pasirūpinama ateičiai“, – sako asociacijos vadovas.

LIPFA skaičiavimais, pirmąjį šių metų pusmetį 19-25 metų kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai uždirbo +13,9 proc. svertinę grąžą, tuo tarpu visas II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir viršija 5,2 mlrd. eurų.

Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams 2020 metais skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba beveik 1,4 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:
Gintarė Saulytė-Šulgat
+37067865759
info@lipfa.lt

Būsimieji Lietuvos pensininkai šiemet uždirbo +11,4 proc., jų turtas…

Lietuvos II pakopos pensijų fondų dalyvių turtas šių metų pirmąjį pusmetį, preliminariais duomenimis, uždirbo +11,4 proc. bendrą svertinę grąžą, o jo vertė pirmą kartą kirto rekordinę naujo milijardo ribą ir pasiekė 5,24 mlrd. eurų. Naujausius investicijų rezultatus penktadienį paskelbusi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) pranešė, kad vien antrąjį šių metų ketvirtį antros pakopos fondų investuojamo turto svertinė grąža paaugo +4,7 procento.

III pakopos pensijų fondai šiemet fiksuoja +8,23 proc. vidutinę svertinę grąžą, o turto vertė siekia 194,25 mln. eurų.

„Pirmasis šių metų pusmetis pensijų fondų dalyviams buvo neabejotinai sėkmingas. Sparčiausiai augo į akcijas investuojančių pensijų fondų grąža, kitaip tariant – jaunesnio amžiaus gyventojų santaupos. Nuosaikiau, bet didėjo ir arčiau pensinio amžiaus esančių kaupiančiųjų turto vertė. Nuo gyvenimo ciklo fondų (GFC) veiklos principo įdiegimo pradžios 2019 metais, visų amžiaus grupių ir turto išsaugojimo fondų bendra svertinė grąža birželio pabaigoje fiksavo net +41,4 proc. augimą“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Pasak jo, įtakos teigiamiems pensijų fondų investavimo rezultatams šiemet, be kita ko, turėjo stiprus vyriausybių palaikymas šalių ekonomikoms, palankios nuotaikos finansų rinkose, tikslingai parenkamos konkrečios investicijų pozicijos. Pagal Lietuvos II pakopos pensijų fondų investavimo efektyvumą, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) mūsų šalies fondams skyrė 10-ą vietą pasaulyje.

„Lietuvos pensijų fondai stengiasi maksimaliai išnaudoti rinkos teikiamas galimybes. EBPO vertinimas tik patvirtina, jog mūsų kompetencijos ir darbo kokybė yra aukšta pasaulio mastu. Ir toliau kaupiantiesiems sieksime maksimaliai geriausių rezultatų. Viena iš ypač sparčiai įsibėgėjančių investicijų krypčių yra vadinamosios žaliosios investicijos. Apie vertybes visiems suprantamai birželį priminė futbolo žvaigždė Cristiano Ronaldo, vietoje „Coca-Cola“ pasirinkęs gerti vandenį. Galima ilgai diskutuoti, kiek tai prisidėjo prie bendro 4 mlrd. JAV dolerių įmonės rinkos vertės kritimo, tačiau didžiosios pasaulio ekonomikos JAV, ES ir net Kinija vis labiau „žaliuoja“ ir mes esame pasirengę prie to prisidėti“, – teigia T. Gudaitis.

Dviženklis akcijų fondų ralis

Šiemet sausį–birželį didžiausias grąžas uždirbo daugiau į akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai. Didžiausią +14,13 proc. svertinę grąžą uždirbo 33-39 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių turtas. Minimaliai atsiliko 40-46 metų amžiaus kaupiantieji, kurių turto vertė pirmąjį pusmetį padidėjo +14,08 proc. Taip pat +14,01 proc. svertinės grąžos ribą pasiekė ir 26-32 metų amžiaus gyventojams skirti pensijų fondai.

Panašią, +13,87 proc. grąžą šiemet uždirbo II pakopos fondai, valdantys ir investuojantys pačios jauniausios amžiaus grupės – 19-25 metų gyventojų turtą. Vos mažesnė buvo 47-53 metų amžiaus kaupiančiųjų svertinė investicijų grąža, siekusi +12,32 proc.

„Pagal amžių pritaikyta investicijų rizika rinkų kilimo laikotarpiu jaunesnio amžiaus gyventojams leidžia palaikyti spartesnį turto vertės didėjimo tempą. Rizikingiau investuojantiems fondams pirmąjį šių metų pusmetį sekėsi puikiai, ypač džiugina, kai grąža auga dviženkliais skaičiais“, – sako asociacijos vadovas.

Pagal birželio 30 dieną sukaupto turto dydį, pirmauja 40-46 metų (1,2 mlrd. eurų) ir 47-53 metų (1,197 mlrd. eurų) II pensijų pakopos dalyvių grupės.

Vyresnių kaupiančiųjų turtas – irgi su pliuso ženklu

Kartu su kaupiančiųjų amžiumi automatiškai riziką mažinantys II pakopos pensijų fondai pirmąjį šių metų pusmetį taip pat fiksavo teigiamus rezultatus. 54-60 metų amžiaus kaupiančiųjų turto svertinė grąža sudarė +6,88 proc., o 61-67 metų amžiaus: +2,17 proc.

Ypač konservatyviai investuojančių turto išsaugojimo fondų svertinė grąža sausį–birželį buvo +1,8 proc.

Pasak LIPFA vadovo, vyresnio amžiaus kaupiantiesiems skirti II pakopos pensijų fondai auga saikingiau, bet jų pagrindinis tikslas ir yra apsaugoti fondų dalyvius nuo ypač didelių turto vertės svyravimų santaupų atsiėmimo etape arba jam priartėjus.

„Atsargumas bei konservatyvumas yra Lietuvos kaupiantiesiems būdingas bruožas, todėl neturėtų stebinti po GFC modelio įdiegimo nuolat matomi du greičių ruožai. Pirmas – tai investicijos į smarkiai svyruojančius vertybinius popierius, antrasis – labai konservatyvių instrumentų pasirinkimas. Atsižvelgiant į skirtingus amžiaus grupių tikslus ir kaupimui likusį laiką, tokia strategija geriausiai apsaugo būsimųjų pensininkų interesus“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

II pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m.

II ketvirtis

2021 m. I pusmetis

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

+1,01%

+1,8%

+10,97%

GCF gimusiems 1954-1960

+1,31%

+2,17%

+13,49%

GCF gimusiems 1961-1967

+3,18%

+6,88%

+28,82%

GCF gimusiems 1968-1974

+5,08%

+12,32%

+44,84%

GCF gimusiems 1975-1981

+5,63%

+14,08%

+49,28%

GCF gimusiems 1982-1988

+5,64%

+14,13%

+48,36%

GCF gimusiems 1989-1995

+5,66%

+14,01%

+47,85%

GCF gimusiems 1996-2002

+5,68%

+13,87%

+47,02%

 

III pakopos fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m.

II ketvirtis

2021 m.
I pusmetis

Didesnės akcijų dalies P3P fondai

+5,38%

+14,37%

Mišraus investavimo P3P fondai

+2,33%

+4,77%

Mažesnės rizikos P3P fondai

+0,49%

-0,44%

Bendras svertinis vidurkis

+3,4%

+8,23%

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
867865759
info@lipfa.lt

Lietuvos pensijų fondai – EBPO geriausių 2020 metais pensijų…

Įtakinga tarptautinė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pagal 2020 metais uždirbtą realią grąžą surikiavo pasaulio pensijų fondus, tarp kurių 10-ą vietą paskyrė Lietuvos pensijų fondams.

Preliminariais EBPO vertinimais, mūsų šalies pensijų fondai pernai uždirbo +4,9 proc. grąžą, visų fondų reitingas yra skelbiamas čia.

„Būti tarp dešimties geriausių, didžiausią naudą gyventojams, kaupiantiems papildomas lėšas savo pensijai, ir, žinoma, valstybės ateities finansams sukuriančių fondų valdytojų EBPO erdvėje yra didelis įvertinimas. Pirmajame geriausiai pernai dirbusių fondų dešimtuke atsidūrė tokios senas asmeninio kaupimo pensijai tradicijas turinčios šalys kaip JAV, Norvegija, Nyderlandai. Buvimas šalia jų patvirtina, kad judame teisinga kryptimi, o mūsų žinios ir gebėjimai yra konkurencingi tarptautiniu mastu“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis.

Pernai pirmąją vietą EBPO sudarytame sąraše užėmė Meksika (+9,3 proc.), antrą – Islandija (+7,6 proc.), trečią – Danija (+7,5 proc.), ketvirtą – Kosta Rika (+7,1 proc.), penktą – Nyderlandai (+6,5 proc.). Toliau šalių pensijų fondai pagal realią grąžą rikiuojasi taip: šeštoje vietoje Turkija (+6,1 proc.), septintoje Norvegija (+6 proc.), aštuntoje JAV (+5,9 proc.), devintoje Izraelis (+5,8 proc.), dešimtoje Lietuva (+4,9 proc.).

Estija 2020 metų EBPO sąraše užėmė 11 vietą (+4,8 proc.), o kaimyninė Latvija – 18 vietą (+2,4 proc.).

Savo ataskaitoje EBPO ekspertai pažymi, kad pernai dauguma ataskaitas pateikusių šalių fondų uždirbo teigiamą investicijų grąžą, nors 2020-ųjų pirmąjį ketvirtį dėl pandemijos akcijų rinkos krito, augo nedarbas ir traukėsi valstybių bendrasis vidaus produktas (BVP). Vis dėlto, kai kurioms šalims neigiamo investicijų vertės pokyčio išvengti nepavyko ir tarp tokių šalių pateko kaimyninė Lenkija (-4,8 proc.).

EBPO vertinimu, prasčiausius investavimo rezultatus pernai pademonstravę šalys sąrašo apačioje atsidūrė dėl skirtingų priežasčių. Čekijos pensijų fondai (-1,2 proc.) iš esmės investuoja konservatyviai, todėl ne tik silpniau pajuto akcijų rinkų nuosmukį, bet ir mažiau uždirbo rinkoms atsitiesus. Tuo tarpu kol vienas įtakingiausių JAV akcijų indeksų S&P 500 pernai pakilo 16 proc., 20-ies didžiausių Varšuvos bendrovių akcijų indeksas fiksavo -8 proc. nuosmukį.

Pernai Lietuvos pensijų fondai EBPO reitinge su rekordine +16,6 proc. realia grąža užėmė istorinę pirmąją vietą.

Pasak T. Gudaičio, 2020 metų investavimo rezultatams turėjo įtakos COVID-19 pandemija ir tai, kad priešingai nei 2019-aisiais, apie 5 mlrd. eurų vertės turto valdanti II pakopa nepatyrė esminių turto perskirstymų, kurie buvo būtini pereinant prie gyvybės ciklo fondų veiklos modelio ir kurie prieš porą metų lėmė dalies turto nukreipimą į akcijas.

„Vengdami ryškesnių finansų rinkų svyravimų ir būsimieji mūsų šalies pensininkai neretai rinkdavosi atsargiau, konservatyviau investuojančius fondus. Perėjimas prie gyvenimo ciklo fondų leido investicijų riziką geriau subalansuoti pagal amžių, nes jaunesnių II pakopos dalyvių lėšos buvo nukreiptos į labiau svyruojančius, bet ir staigiau „atšokančius“ vertybinius popierius. Tokie pasvyravimai kaupiantiems lėšas periodiškai ilgu laikotarpiu duoda papildomą naudą. Buvimas geriausiųjų dešimtuke dvejus metus iš eilės yra neabejotinai labai geras rezultatas“, – teigia T. Gudaitis.

LIPFA duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį per du veiklos metus, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +10,89 proc. grąžą. Kovo 31 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 4,886 mlrd. eurų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:
Gintarė Saulytė-Šulgat
+37067865759
info@lipfa.lt

Naujoji C karta, arba „kovido vaikai“: kaip pandemija paveiks…

Koronaviruso pandemijai sukrėtus visą pasaulį, neabejojama, kad ji labiausiai paveiks jaunų žmonių pasaulėžiūrą ir finansinį elgesį. Pirmieji taikinyje – dabartiniai studentai ir darbo rinkos naujokai. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sako, kad laikas jų įsitvirtinimui darbo rinkoje pasivėlino, todėl tikėtina, kad bus atidėti ir asmeninio finansinio saugumo klausimai.

„Skirtingos kartos paprastai apibrėžiamos pagal ekonominį ir socialinį gyvenimą diktuojančias aplinkybes ar sukrėtimus. Po Antrojo pasaulinio karo gimusieji tapo kūdikių bumo karta, Z karta apibrėžiama kaip „Google“ karta, Y karta žymi informacinių technologijų bumą. COVID-19 pandemija nuspaudė „stop“ mygtuką įprastam gyvenimui, todėl neabejotinai didelį šoką patyrė jauni žmonės – besimokantys vyresnėse klasėse, studijuojantys ar ką tik pabaigę mokslus ir pradedantys profesinę karjerą. Taigi, kovidas įsiterpė į Z kartą ir dalis jos atstovų jau pradėti vadinti „kovido vaikais“, – sako T. Gudaitis.

Pasak jo, kol kas iki galo nesutariama, ar tikrieji „kovido vaikai“, arba naujoji C karta (angl. Covid generation) yra šiuolaikinis jaunimas (1995-2012 metų Z karta) ar gimusieji šiuo periodu (po 2010 metų gimusi Alfa karta). Tačiau, jo vertinimu, pandemijos įtaką pirmiausiai pajus per pandemiją pilnametystės sulaukę jauni žmonės.

Jaunimas – viskas vėliau

Vakarų šalims susiduriant su sparčiu visuomenės senėjimu ir jos išlaikymo problema, dalis jaunų žmonių priversti pandemijos padiktuotos naujos realybės turėjo sustoti siekę karjeros. Verslų ir kitų veiklų ribojimai, nuotolinis mokymasis, uždarytos sienos, sumenkusi laikinų ar sezoninių darbų pasiūla nepraeis be pasekmių.

„Tai, kas turėjo vykti pagal nutylėjimą, netikėtai stabtelėjo. Dalis jaunų žmonių mokslus gali baigti vėliau, jų atėjimas į darbo rinką taip pat labiau komplikuotas nei prieš pandemiją. Užimtumo tarnybos birželio 1 dienos duomenimis, 16-24 metų amžiaus žmonių grupėje registruotas nedarbas sudarė 12,1 proc. Vadinasi, daugiau nei dešimtas jaunas žmogus dabar Lietuvoje yra bedarbis“, – pastebi T. Gudaitis.

Pasak jo, JAV pastebėta tendencija, kad pandemija jaunimą paskatino naudotis „tėvų viešbučiu“, kitaip tariant – gyventi pas tėvus. Tai reiškia, kad iki geresnių laikų buvo atidėta nuosavo būsto paieška bei įsigijimas.

„Labai realu, kad pasivėlinus profesinei karjerai jaunimas pirmiausiai koncentruosis į įsitvirtinimą darbe, po to – į būsto, kurio nuosavybės rodiklis Lietuvoje yra ypač aukštas, kitų būtinų dalykų įsigijimą. Jau dabar prognozuojama, kad prie finansinio saugumo klausimų, tokių kaip santaupos pensijai ar lėšų rezervas nenumatytiems atvejams, jaunimas grįš maždaug po 10 metų. Tai yra labai didelis laikotarpis santaupų kaupimui, kuris gali būti prarastas ir tai yra vienas apmaudžiausių galimų finansinių scenarijų jaunam žmogui“, – teigia finansų ekspertas.

Kam rekordinės santaupos, kam pradžia nuo nulio

Pandemijos efektas visame pasaulyje paskatino ir taupymo bangą: abiejose Atlanto pusėse stebimos sukauptos rekordinės santaupos ir verslai laukia momento, kuomet jos atsidurs apyvartoje. Tačiau paprastai šias santaupas turi nuo pandemijos nenukentėję, dirbantys ar verslus turintys gyventojai – ne jaunimas.

„Socialinė skirtis gilėja, nes pastaraisiais metais ne visiems sekėsi vienodai gerai. Tyrėjai pastebi, kad savotiška įtampa atsiranda ir tarp kartų, nes vyresnės jaučia daugiau stabilumo bei užtikrintumo, turi santaupų, tuo tarpu jaunimo planai vėluoja, galimybės yra daugiau ar mažiau apribotos. Būtent pastarieji viską pradeda nuo nulio ir atviras klausimas, kokius finansinius prioritetus sau susidėlios“, – sako T. Gudaitis.

Jo teigimu, Lietuvoje į valstybinę socialinio draudimo sistemą tampriai integruota II pensijų pakopa yra bazinis santaupų pensijai kaupimo įrankis, tačiau finansiniam raštingumui ir taupymo skatinimui verta skirti daugiau dėmesio.

„Jauniausia karta bendrai yra linkusi į sąmoningesnį, tvaresnį elgesį, daugiau dėmesio skiria socialiniams aspektams, klimato krizei, atsakingam vartojimui. Tikėtina, kad jie bus mažiau linkę išlaidauti, o daugiau taupyti. Vis dėlto, jei jų ilgalaikiai finansiniai tikslai atsidurs paraštėse, rizikuojame turėti dar vieną kartą, virš kurios finansinių galimybių senatvėje atsiranda didelis klaustukas. Į šį nedžiuginantį pandemijos faktorių negalima užmerkti akių, reikia ieškoti priemonių, kaip paskatinti tokius asmenis galvoti apie savo ateitį ir papildomai kaupti lėšas tiek antroje, tiek trečioje pakopoje“, – tvirtina asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
867865759
info@lipfa.lt

Trečioji Lietuvos pensijų pakopa pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo…

Taupymo tempą leidžianti pasirinkti savanoriška III pensijų pakopa šiemet pirmąjį ketvirtį uždirbo +4,46 proc. vidutinę svertinę grąžą, o jos valdomo turto vertė pasiekė 181,6 mln. eurų. Panašų augimo tempą III pakopa išlaikė ir 2020-aisiais, kuomet vidutinės svertinės grąžos augimas siekė +4,63 proc., rodo Lietuvos banko duomenys.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis sako, kad šiemet geriausiai sekasi daugiausiai rizikos prisiimantiems III pakopos fondams, kurie iš esmės investuoja į akcijas.

„Šiemet pirmąjį ketvirtį didžiausią augimo tempą demonstravo rizikingiausių investavimo strategijų besilaikantys pensijų fondai. Jų vidutinė svertinė grąža pasiekė +8,52 proc. Atsargiau ir į mišrius objektus investuojančių fondų vidutinė svertinė grąža sudarė +2,34 proc., o konservatyviausių obligacijų fondų buvo neigiama: -0,99 proc. Pastarojo tipo fondų rezultatas neturėtų stebinti žinant, kad didelės dalies vyriausybės vertybinių popierių grąža šiuo metu yra neigiama, už neigiamas palūkanas pastaruoju metu skolinasi ir Lietuvos Vyriausybė“, – sako asociacijos vadovas.

Vertinant 2020 metų III pakopos veiklos rezultatus, pelningos buvo visos investicijų kryptys. Į vyriausybių ir verslo leidžiamas obligacijas investuojantys III pakopos pensijų fondai pernai uždirbo +2,39 proc. vidutinę svertinę grąžą, mišrūs fondai +4,59 proc., o investuojantys į akcijas pasiekė +5,83 proc. vidutinę svertinę grąžą.

III pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė vien per praėjusius metus padidėjo 23 proc. ir metų pabaigoje buvo 167,03 mln. eurų.

„Verta pastebėti, kad iš investavimo uždirbta grąža bei naujos dalyvių įmokos pernai sudarė apytiksliai po pusę bendro metinio turto prieaugio. Kaupimo dydį bei tempą kiekvienas III pakopos dalyvis pasirenka asmeniškai ir individualiai, už dalį jų įmokas moka savo darbuotojus papildomai finansiškai skatinantys darbdaviai. Mūsų vertinimu, vienai aktyviai sutarčiai pernai teko apie 640 eurų įmokų ir kaip visiškai savarankiškam ilgalaikio taupymo produktui tai yra tikrai geras rezultatas“, – sako T. Gudaitis.

II pensijų pakopoje pastovaus dydžio įmokos nuo atlyginimo automatiškai pervedamos kiekvieną mėnesį. Tuo tarpu III pakopoje įmokos mokamos pasirinktu ritmu ir priklauso nuo finansinių galimybių, kitų aplinkybių, to, ar darbdavys tęsia tokį savo darbuotojų finansinį skatinimą.

„Pernai prasidėjusi pandemija ne visiems verslams ir ne visiems darbuotojams tapo sėkmės istorija. Todėl tai, kad ilgalaikis taupymas toliau išlieka vienu svarbiausių prioritetų ir įpročių rodo, jog jo svarba yra vertinama labai rimtai. Nors III pakopa dalyvių skaičiumi bei valdomo turto dydžiu nusileidžia II pakopai, tačiau ir nedidelės dalies pajamų skyrimas savo būsimai pensijai teikia vilties, kad palikus darbo rinką bus galima pasinaudoti dar vienu papildomu pajamų šaltiniu“, – pastebi T. Gudaitis.

Kadangi kaupimas pensijai yra ne vienerius metus trunkantis procesas, pensijų fondų rezultatus rekomenduojama vertinti ilgalaikėje perspektyvoje.

Kovo pabaigos duomenimis, per paskutinius penkerius metus III pakopos konservatyviausių, obligacijų pensijų fondų grąža siekia +1,3 proc., mišrių +4,78 proc., o investuojančių į akcijas +10,06 proc.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų, III pakopa turi 76,6 tūkst. dalyvių. Šalies gyventojų II ir III pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo keturios pensijų fondų valdymo bendrovės: „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“, II pakopos turto valdymo ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikia „Aviva Lietuva“.

 

Daugiau informacijos:

Paulius Tamulionis
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
868608389
info@lipfa.lt

Apklausa: 71 proc. šalies gyventojų II pakopą laiko geriausiu…

Apklausa: 71 proc. šalies gyventojų II pakopą laiko geriausiu būdu taupyti pensijai

Lietuvos gyventojai būsimų šalies pensininkų turtą investuojančius II pakopos pensijų fondus laiko geriausiu būdu taupyti pensijai. Rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, taip mano 71 proc. šalies gyventojų.

Po reformos 2019 metais II pensijų pakopoje imtas taikyti gyvenimo ciklo fondų (GCF) principas, o turto valdymo mokesčiai smarkiai sumažėjo. Tąkart gyventojų nuomonės klaususi Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) sulaukė 72 proc., arba 1 procentiniu punktu didesnio bendro apklausos dalyvių palaikymo.

„II pakopos pensijų sistema ir toliau yra vertinama pozityviai bei pripažįstama svarbia socialinio aprūpinimo sistemos dalimi: vos 1 punkto nuomonės skirtumas išlieka statistinės paklaidos ribose. Anaiptol ne visos reformos būna sutinkamos palankiai, o ši reforma atnešė esminių pokyčių II pakopos pensijų sistemoje. Be to, pernai finansų rinkas supurtė  COVID-19 pandemija. Vis dėlto, toliau auganti investicinė grąža tapo geriausiu argumentu išlaikant fondų dalyvių ir bendrą šalies gyventojų pasitikėjimą“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

21 proc. apklausos dalyvių teigė nemanantys, kad II pakopa yra geriausias būdas taupyti pensijai – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2019-aisiais. Kaip ir ankstesnės apklausos metu, nuomonės apie tai neturėjo 8 proc. respondentų.

Stipraus palaikymo – daugiau

Pasak T. Gudaičio, nors teigiamų vertinimų dalis iš esmės nepakito, reikšmingas poslinkis stebimas būtent tarp pozityvų požiūrį išsakančių gyventojų. Prieš porą metų visišką palaikymą II pensijų pakopai išreiškė 9 proc., o šiais – jau 17 proc. apklaustųjų.

„Per paskutinį pertvarkymą II pakopa išlaikė savo dalyvius ir išvengė jų nubyrėjimo. Tai, kad bendras būsimųjų šalies pensininkų turtas didėja, o daugiau į akcijas investuojančių jaunesnių pensijų fondų dalyvių santaupų augimas įgavo didesnį pagreitį – augina pasitikėjimą mūsų darbu. Būtent su tuo siečiau, kad tvirtai teigiamą nuomonę reiškiančių gyventojų dalis pastaraisiais metais išaugo“, – sako jis.

Rinkos tyrimų bendrovei „Spinter“ išskyrus darbingo 18-64 metų amžiaus asmenų grupę, jos nuomonė apie II pakopą visiškai atitiko bendrą šalies gyventojų požiūrį. 17 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų šiemet sako visiškai sutinkantys su tuo, kad II pakopa yra geriausias būdas kaupti pensijai, dar 54 proc. su tokiu teiginiu sako greičiau sutinkantys.

Priešingai galvojančių ar nuomonės neturinčių darbingų žmonių dalis taip pat atitinka bendros imties rodiklius.

Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo stipresnis nepasitikėjimas

Nors bendrai II pensijų pakopa sulaukia pritarimo, tačiau nagrinėjant skirtingo išsilavinimo žmonių pateiktus atsakymus akivaizdu, kad ja labiausiai nepasitiki asmenys, nebaigę vidurinės mokyklos. 31 proc. tvirtino nesutinkantys, kad ji yra geriausias būdas taupyti pensijai (58 proc. laikėsi priešingos nuomonės ir laikė taupymą II pakopos pensijų fonduose, kaip geriausiu pasirinkimu).

T. Gudaičio teigimu, finansinio raštingumo didinimas šalyje yra kritiškai svarbus, nes jis nėra skirtas tik su finansais ar investavimu dirbantiems profesionalams ar tiems, kurie nežino ką daryti su atliekamais pinigais.

„Šalies namų ūkiai dėl įvairių priežasčių taupo gana pasyviai, o jei santaupų turi – nėra linkę jas valdyti aktyviai, investuoti. Turint omenyje prastėjančias demografines tendencijas, reikėtų skatinti didesnį asmeninį įsitraukimą į finansinės ateities planavimą. Savo ruožtu noriu priminti, kad atsižvelgiant į asmeninę situaciją bei galimybes, tikrai verta atsidėti tiek, kiek išeina, nors ir po nedaug. Šis įprotis yra labai naudingas kaupiant finansinį rezervą ir įvairiems nenumatytiems atvejams, ir pensijos laikotarpiui“, – pastebi asociacijos vadovas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvią šalies gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1014 žmonių, atliko šiemet vasario 17-26 dienomis. Apklaustų gyventojų amžius buvo 18-75 metai. Tą patį klausimą rinkos tyrimų bendrovė uždavė 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis. Pastarojoje apklausoje dalyvavo 1010 respondentų.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Paulius Tamulionis
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)
868608389
info@lipfa.lt

Tadas Gudaitis. EK sklaido pensijos miražą: kaip galime sau…

Komentaras portalui delfi.lt 

Dabartiniams 30-mečiams Europos Komisijos (EK) rekomendacija per du dešimtmečius pensinį amžių Lietuvoje pailginti iki 72 metų turėjo nuskambėti kaip košmaras. Į situaciją pažvelgus be emocijų būtų verta išskirti tris esminius dalykus. Pirmasis: EK patvirtino, kad įžengėme į neigiamų demografinių tendencijų zoną ir mūsų laukia rimti finansiniai iššūkiai – ir asmeniniai, ir valstybės mastu. Antrasis: sprendimus reikia priimti, kol dar nesame numatomoje demografinėje krizėje. Trečiasis: kokie tie sprendimai gali būti?

Žmonės į pensiją išeina dėl įvairiausių priežasčių. Ne taip jau retai tai yra priverstinis pasitraukimas iš darbo rinkos netekus darbo, iškilus būtinybei slaugyti artimąjį, susidūrus su asmeninėmis sveikatos problemomis. Kiti sulaukia oficialaus pensinio amžiaus, su kuriuo bent jau dabar Lietuvoje susietas ir atitinkamas socialinis aprūpinimas, o mažiausias pensininkų skaičius pasirenka bent dalį savo laiko dirbti toliau.

Siūloma vėlesnė pensinio amžiaus riba svarbi ir psichologiškai. Vakarų šalių tendencijos rodo, kad į tapimą pensininku žiūrima vis pozityviau, šis laikas vis dažniau traktuojamas kaip poilsis, galimybė daugiau dėmesio skirti sau ir leisti laiką taip, kaip asmeniškai norisi. Todėl būtų tikrai sudėtinga sulaukti visuomenės palaikymo idėjai beveik dešimtmečiu pavėlinti „atostogų“ terminą.

Bet atidėkime į šalį išėjimo į pensiją priežastis ir konkretų amžių. Svarbiausias klausimas: ar savo pensijai, kada ji beištiktų, turime finansinių resursų? Realybė tokia, kad dažniausiai ne. Tad ir kalbėti apie 401 tūkst. eurų ar 1 mln. eurų (čia galite įrašyti bet kokią įsivaizduojamą sumą) mūsų šalies situacijoje kol kas nėra prasmės, nes didžioji dalis pensininkų jau dabar yra tiesiog užimti išgyvenimu.

Įdomu ir tai, kad net jei santaupų ir turto turime, požiūriu į jo valdymą skiriamės nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Eurostato pernai metų pabaigoje paskelbtais duomenimis, 2019 metais 27-iose Bendrijos šalyse didžiausią, arba 34,1 proc. finansinio namų ūkių turto dalį sudarė draudimas, pensijos ir kitos standartizuotos garantijos, o 31,6 proc. – grynieji pinigai bei indėliai. Tuo tarpu Lietuvoje net 71,7 proc. finansinio turto dalį sudaro grynieji pinigai ir indėliai. Akivaizdu, kad pensijų bei draudimo produktams vis dar skiriame itin mažai dėmesio.

COVID-19 pandemijos paskatintas skaitmenizavimas bei darbo vietų robotizavimas, taip pat į rinką žengiančios jauniausios kartos skatina prognozes, jog socialinis kontraktas tarp valstybės ir visuomenės ateityje gali transformuotis iš esmės. Galbūt neliks kai kurių profesijų, galbūt kis darbo formos, galbūt bus atsisakyta visuotinai sutartos pensinio amžiaus ribos.

Tačiau kol spėliojame galimus ateities scenarijus, realybėje veikia „pay-as-you-go“, arba einamuoju finansavimu paremta valstybės socialinio aprūpinimo sistema. Paprastai sakant, šiuo metu dirbantys žmonės netiesiogiai moka už gyvenimą tų, kurie įgijo pensininko statusą. Kaip elgtis, jei per keletą artimiausių dešimtmečių pirmųjų skaičius smarkiai sumažės, o antrųjų, atvirkščiai, išaugs – atsakymo kol kas neturime. Kaip savo gyvenimą planuotis dabartiniams 30-mečiams, taip pat negalime pasakyti.

Mes visi turime iš esmės permąstyti, iš ko po 40-50 metų išėję į pensiją gyvens dabartiniai mokiniai ar studentai. Nežinia, ar pavyks iš naujo išrasti dviratį bei išvengti pasirinkimo tarp skurdesnių pensininkų, aukštesnių socialinių mokesčių arba sprendimo, kad turėsime dirbti daugiau ir ilgiau.

Tokiomis aplinkybėmis verta dar kartą priminti, kad finansiniais resursais pensijos laikotarpiui turėtume rūpintis ir patys asmeniškai. Ne priešokiais, ne atsitiktinai, ne atmestinai, o disciplinuotai ir tikslingai.

Kuo anksčiau pradėsime planuoti savo finansinę ateitį, tuo daugiau laisvės įgysime nuspręsti, kada patys norime išeiti į pensiją ir ką tuo metu veikti, kartu mažinsime spaudimą valstybės finansams. Ir tam reikėtų naudoti visus prieinamus instrumentus: II ir III pakopos pensijų fondus, investicinį gyvybės draudimą, investavimą į vertybinius popierius ir visus kitus suprantamus, prieinamus ir priimtinus būdus kaupti savo finansinį rezervą.

Tyrimai rodo, kad pasilikimas darbo rinkoje ir socialinių ryšių išlaikymas vyresniame amžiuje suteikia gyvenimui pilnatvės. Tačiau 2015 metais JAV Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras nustatė, kad kaip tik išėjimas į pensiją pagerina ir sveikatą, ir pasitenkinimą gyvenimu. Visi esame skirtingi, tačiau tik asmeniškai užsitikrinę finansinį stabilumą galėsime patys spręsti dėl savo poilsio laiko, išvengdami aplinkybių, kurių niekaip negalime pakeisti.

Apklausa: pandemija pakeitė gyventojų nuotaikas – kas trečias mano,…

Įsisiūbavusi koronaviruso pandemija Lietuvoje sustiprino finansinio saugumo poreikį. Beveik kas trečias, arba 31 proc. šalies gyventojų šiemet teigia visiškai sutinkantys su tuo, kad pradėti taupyti pensijai būtina kuo anksčiau ir tai yra 4 procentiniais punktais daugiau, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu 2019-aisiais, rodo reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenys.

Prieš dvejus metus gyventojų nuotaikas dėl taupymo pensijai siekusi išsiaiškinti Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) šiemet apklausą pakartojo. Asociacijos vadovas Tadas Gudaitis sako, kad bene visose srityse dėl pandemijos atsiradęs neapibrėžtumas priminė finansinių rezervų svarbą.

„Pirmą kartą šalies gyventojų nuomonės apie tai, ar būtina pensijai pradėti taupyti kuo anksčiau, klausėme 2019-aisiais – kai II šalies pakopos pensijų fondai po pertvarkymo ėmė dirbti gyvenimo ciklo fondų principu. Pagal amžių maksimaliai tiksliai pritaikius investavimo strategiją fondai demonstruoja labai gerus rezultatus, tačiau panašu, kad šalies gyventojų nuotaikoms nemažai įtakos turėjo ir COVID-19 viruso veiksnys, palietęs visas be išimties mūsų gyvenimo sritis“, – apklausos rezultatus komentuoja jis.

Apklausos duomenimis, šiemet 6 punktais iki 42 proc. sumažėjo ankstyvam pensijos kaupimui prijaučiančių gyventojų, kurie savo poziciją ankstyvo pensijos kaupimo klausimu įvardina kaip „greičiau sutinku“.

Už kuo ankstesnį kaupimą pensijai šiemet pasisako iš viso 73 proc. gyventojų, arba vos 2 procentiniais punktais mažiau nei 2019-aisiais. Pasak asociacijos vadovo, įdomu tai, kad per dvejus metus sumažėjo kaupimo pensijai skeptikų, tačiau padidėjo nuomonės neturinčių ar dar tvirtai neapsisprendusių gyventojų dalis.

2019 metais būtinybės kuo anksčiau pradėti taupyti pensijai visiškai nepalaikė 6 proc., greičiau nepalaikė – 12 proc. respondentų. Šiemet tokią nuomonę pareiškė 5 proc. ir 9 proc. apklaustųjų, tad bendra skeptikų dalis sumažėjo nuo 18 proc. iki 14 proc. Tačiau dar didesnė dalis – 6 proc. šalies gyventojų migravo į neapsisprendusiųjų pusę, kuri šiemet pasiekė 13 procentų.

„Būtina įvertinti ir tai, kad dėl pandemijos dalis verslų veikti negali, o dalis darbingo amžiaus gyventojų, kurie kaip tik šiuo metu galėtų ir užsidirbti, ir atsidėti ateičiai, dirba epizodiškai, yra išsiųsti į prastovas ar neteko darbo. Tokia yra realybė, dalis visuomenės šiuo metu tiesiog susitelkusi į išgyvenimą. Tai, kad pandemijos sąlygomis vis dėlto daugėja finansinę drausmę palaikančių gyventojų, yra puikus rezultatas“, – sako T. Gudaitis.

Pandemijos metu ypač sustiprėjo labiausiai finansiškai pažeidžiamų visuomenės grupių suvokimas, kad turėti pinigų rezervą pensijai yra labai svarbu. 2019 metais už tai pasisakė 27 proc. bedarbių ir 22 proc. pensinio amžiaus žmonių. Tuo tarpu šiemet taip galvojančių bedarbių dalis pasiekė 31 proc., o pensininkų – iki 30 proc.

Pasak LIPFA vadovo, apmaudu tai, kad bedarbiai dažniausiai neturi iš ko atsidėti lėšų ateičiai, o į pensiją išėję gyventojai jau yra priversti spręsti realius kasdieninius finansinius iššūkius, o ne galvoti apie papildomą taupymą.

Lietuvoje toliaregiškiausiai į pensijos etapą gyvenime ir toliau žiūri vadovaujančias pareigas užimantys žmonės, taip pat specialistai ir tarnautojai. 2019 metais atitinkamai 31 proc. ir 36 proc. jų manė, kad pensijai būtina pradėti taupyti kuo anksčiau, šiemet jų yra jau 43 proc. ir 39 proc.

Liūdniausia situacija netikėtai susiklostė su jauniausiais visuomenės nariais studentais ir moksleiviais – būtent jų nuotaikos yra pesimistiškiausios. Vos 13 proc. šios amžiaus grupės respondentų šiemet tvirtai pritaria tam, kad pensijai taupyti svarbu pradėti kuo anksčiau, nors prieš porą metų taip manė net 28 proc. jų.

Šiemet jaunimas tarsi susikeitė vietomis su ūkininkais. Pastarieji kaip tik tapo ankstyvo kaupimo pensijai entuziastais – 27 proc. dabar tvirtai tam pritaria, kai prieš dvejus metus taip galvojo vos 13 proc. ūkininkų.

„Nuotolinis mokymas ar studijos, ribotos galimybės pandemijos metu plėsti socialinius kontaktus labiausiai numušė jaunimo ūpą, jam tikrai sunku planuoti savo ateitį. Kol kas sudėtinga prognozuoti, kiek tai gali trukti, tačiau gyvenimo šia diena nusiteikimas nieko gero nežada žmonėms, kurie turi geriausias starto galimybes. Ankstyva taupymo pensijai pradžia ir nuoseklumas garantuoja pačius geriausius rezultatus, todėl belieka tikėtis, kad jaunų žmonių nuotaikos atšoks nuo žemiausio taško ir neužsibus jame ilgesniam laikui“, – teigia T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ vasario 17-26 dienomis dėl pensijų kaupimo apklausė 1014 Lietuvos gyventojų, kurių amžius 18-75 metai.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Lietuvos pensijų fondų svertinė grąža pirmąjį ketvirtį siekė +6,3…

Prie rekordinės 5 mlrd. eurų ribos artėjantis šalies pensijų fondų valdomas turtas pirmąjį šių ketvirtį išlaikė augimo kryptį. Preliminariais Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, sausį-kovą II pakopos pensijų fondų turto vidutinė svertinė grąža siekė +6,3 proc., vien kovą ji sudarė +3,8 proc., o per metus gyventojų, kaupiančių lėšas savo pensijai, turtas išaugo daugiau kaip 1,5 mlrd. Eur (44 proc.).

Kovo 31 dieną II pensijų pakopoje kaupiamos būsimų šalies pensininkų santaupos pasiekė 4,886 mlrd. Eur (4,496 mlrd. Eur metų pradžioje).

„Nors pasaulis jau antrus metus gyvena pandemijos režimu, rinkos sugebėjo atsispirti nuo pernai pavasarį pasiekto dugno, o pozityvių ženklų stebime gerokai daugiau. 2020 metų kovą būtų buvę tikrai per drąsu prognozuoti, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms po metų šalies II pensijų pakopos dalyviai turės 1,5 mlrd. eurų daugiau turto, tačiau tai įvyko. Šalys nevienodu tempu tvarkosi su pandemija, tačiau galingiausios pasaulio valstybės JAV veiksmai ir pažanga sparčiai skiepijant visuomenę vertinami ypač palankiai, kaip ir pozityvūs naujausi šalies makroekonominiai rodikliai. Naują teigiamą stimulą rinkoms suteikė šiemet kovą JAV patvirtintas 2 trln. JAV dolerių vertės pagalbos paketas“, – sako LIPFA vadovas Tadas Gudaitis.

Teigiamos nuotaikos rinkose atsispindi ir pensijų fondų rezultatuose. Asociacijos vadovo teigimu, šiemet didžiausia grąža tradiciškai pasižymėjo rizikingiau investuojantys II pakopos pensijų fondai, skirti jaunesnio amžiaus klientams, tačiau augimą fiksavo visos be išimties fondų grupės.

Keturių amžiaus grupių fondų grąža svyravo apie 8 proc.

II pakopoje savo būsimąją pensiją kaupiantys 19-46 metų amžiaus Lietuvos dirbantieji pirmąjį šių ketvirtį uždirbo apie +8 proc. grąžą. Pasak T. Gudaičio, tai lemia jaunesnio amžiaus dalyviams skirtų fondų investavimo strategijos, nukreiptos į akcijas.

„8 proc. svertinės ketvirčio grąžos ribą sausio-kovo mėnesiais peržengė dviejų, prie jos priartėjo – dar dviejų amžiaus grupių pensijų fondai. Prieš porą metų perėjusi prie gyvenimo ciklo fondų veikimo principo, II pakopa jaunesnio amžiaus dalyviams palaiko gerą grąžos tempą. Artėjant pensiniam amžiui ir siekiant sukauptą turtą išsaugoti, jis bus investuojamas į konservatyvesnius finansinius instrumentus, tačiau kol kas pagrindinis tikslas – sukaupti jo kuo daugiau“, – teigia asociacijos vadovas.

Aukščiausią +8,04 proc. svertinę grąžą šiemet uždirbo 33-39 metų amžiaus II pakopos pensijų fondai. Nuo jų vos atsiliko 40-46 metų amžiaus dalyvių lėšas investuojantys fondai, pasiekę lygiai +8 proc. grąžą.

26-32 metų ir 19-25 metų dalyvių lėšas investuojančių fondų ketvirčio svertinė investicijų grąža buvo atitinkamai +7,90 proc. ir +7,75 proc.

Rizika mažesnė, grąža teigiama

Keturių vyriausių II pakopos pensijos sistemos dalyvių fondams, tarp jų ir turto išsaugojimui skirtų fondų grupei, pirmasis šių metų ketvirtis taip pat buvo sėkmingas.

47-53 metų amžiaus dalyvių turtą investuojantys II pakopos fondai sausį-kovą uždirbo vidutinę svertinę +6,89 proc. grąžą. Prie pensijos artėjančių 54-60 metų amžiaus gyventojų fondų rezultatas sudarė +3,58 proc., o +0,85 proc. grąžą pasiekė priešpensinio ir pensinio 61-67 metų amžiaus dalyvių grupės fondai.

+0,76 proc. vidutinę svertinę grąžą šiemet fiksavo ir pensijų turto išsaugojimui skirta fondų grupė.

„Pirmasis ketvirtis II pensijų pakopos dalyviams šiemet buvo palankus. Nors pandemija nesiliauja ir reikalauja daugybės resursų, tačiau pasauliui pratinantis prie minties, kad ji pagrindine aktualija gali išlikti dar keletą metų, sugebame prisitaikyti prie naujos realybės ir siekti pagrindinių tikslų. Siekdami to, kad būsimųjų pensininkų sąskaitos pilnėtų toliau, tikimės, kad pozityvumo rinkos šiemet nestokos“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildančioje Lietuvos II pakopos pensijų sistemoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų II pakopos pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Fondų kategorijos grąžos vidurkis

2021 m.

I ketvirtis

Nuo veiklos pradžios (2019 m.)

Turto išsaugojimo fondas

+0,76%

+9,84%

GCF gimusiems 1954-1960

+0,85%

+12,03%

GCF gimusiems 1961-1967

+3,58%

+24,84%

GCF gimusiems 1968-1974

+6,89%

+37,83%

GCF gimusiems 1975-1981

+8,00%

+41,32%

GCF gimusiems 1982-1988

+8,04%

+40,44%

GCF gimusiems 1989-1995

+7,90%

+39,93%

GCF gimusiems 1996-2002

+7,75%

+39,13%

 

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt