Penki mitai, trukdantys jaunimui pradėti laiku taupyti pensijai

Kasmet Lietuvoje į aktyvią darbo rinką įsilieja tūkstančiai jaunų žmonių, kurie pradeda gauti pirmąsias savo reguliarias pajamas ir dažniausiai jas skiria einamosioms išlaidoms padengti. Tai, kad ilgalaikiai finansiniai tikslai paprastai atsiduria antrame, o gal ir dar tolesniame plane, būdinga jaunimui visame pasaulyje.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA), remdamasi beveik 20 metų darbo su klientais patirtimi, dalinasi penkiais mitais, kuriais dažniausiai tiki jaunimas neįsivaizduojantis, kad po kelių dešimtmečių pats pereis į senjorų lygą.

1. Dabar gyvensiu, taupysiu vėliau. Ši jauno žmogaus pasaulėžiūrą puikiai atspindinti sparnuota frazė kartojasi ne tik žiniasklaidos straipsniuose ar tinklalaidžių pavadinimuose. Ji patenka ir į mokslininkų akiratį, taip pat vienaip ar kitaip yra pasakoma kalbantis su investavimo konsultantais. Jauniems žmonėms nerimą kelia tai, kad nukreipdami dalį savo pajamų taupymui jie nuskriaus save dabar. Tai mitas. Kelių procentų atidėjimai nuo atlyginimo lemiamos įtakos gyvenimo kokybei nepadarys, užtat nuolatinis taupymas padės sukaupti apčiuopiamą finansinę pagalvę ateičiai.
2. Aš per mažai uždirbu. Natūralu, kad dar tik pradedančiam dirbti jaunam žmogui patikimos paprastesnės užduotys ir mažiau atsakomybių, todėl startinis atlyginimas gali būti mažesnis. Paprastai geriau apmokamą darbo vietą „užsidirbame“ su laiku. Bet tai mitas, kad galimybę sutaupyti nulemia tik algos dydis – o ir kada jos jau tikrai ima užtekti viskam? Iš tikrųjų taupymo sėkmė kur kas labiau priklauso nuo asmeninės finansinės disciplinos ir gero savo išlaidų valdymo.
3. Pirmiau norėčiau įsigyti nuosavą būstą. Lietuva pasižymi labai aukštu nuosavo būsto rodikliu, tai yra mūsų kultūros dalis. Nuosavas būstas – svarbus ir reikšmingas pirkinys, bet nereikia užmiršti, kad labai dažnai jis pareikalauja rimtų finansinių įsipareigojimų, kurie gali trukti 20-30 metų ar dar ilgiau. Todėl mitas, kad būsto įsigijimas finansinių planų sąraše būtinai turi lenkti taupymą pensijai, nes pastarajam tikslui startas gali išmušti tada, kai jums jau bus apie 50 metų!
4. COVID-19 pandemija sukėlė ekonominę krizę, palauksiu ramesnių laikų. Ekonomikos sukrėtimai, į kuriuos reaguoja finansų rinkos, nerimo kelia visiems. Bet pensijų fondus valdantys profesionalūs investuotojai elgiasi kaip per apsipirkimą per akciją. Vertybinių popierių kainos tokiais laikotarpiais sumažėja ir sumaniai investuojant daugiausiai uždirbama būtent per akcijų kainos „atšokimus“ nuo žemiausių taškų. Taip kad baimė startuoti su kaupimu pensijai smarkiau svyruojant rinkoms yra mitas.
5. O jei neteksiu darbo, kas tada? Ne paslaptis, kad nemaža dalis jaunų žmonių pradeda dirbti darbuose ne visu etatu, neplanuodami juose ilgiau užsibūti. Arba tiesiog pasinaudoja trumpalaikio uždarbio galimybėmis pozicijose, kurios yra visiškai nesusiję su jų siekiama profesija, pavyzdžiui, paslaugų srityje. Įsijungus į kaupimą pensijai II pakopoje galioja labai paprastas principas: yra darbas, yra ir aktyvus kaupimas. Nėra darbo ir algos – nėra ir pervedimų į asmeninę pensijos sąskaitą. Taip kad nereikia tikėti mitu, jog netekus darbo į duris pasibels antstoliai ir pateiks sąskaitą už laikotarpį, kuomet nedirbote.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

LIPFA vadovu tapo T. Gudaitis

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijai (LIPFA) nuo birželio 1 dienos vadovauja „Swedbank“ investicijų valdymo vadovas Tadas Gudaitis, kurį asociacijos valdybos nariai išrinko ir paskyrė naujuoju asociacijos direktoriumi. Pirmą kartą suformuotoje LIPFA valdyboje taip pat dirbs „INVL Asset Management“ vadovė Laura Križinauskienė, „Luminor investicijų valdymo“ vadovė Loreta Načajienė bei „SEB investicijų valdymo“ vadovas Tadas Peciukevičius.

LIPFA vadovo pozicija iš prezidento į direktoriaus pakeista pakoregavus asociacijos įstatus. 10 metų  asociacijai vadovavęs Šarūnas Ruzgys pasirinko kitą veiklos kryptį ir iš asociacijos vadovo pareigų pasitraukė.

„16 metų Lietuvoje veikianti II pakopos pensijų fondų sistema mūsų kaip investavimo profesionalų kompetencijas leido dar labiau išplėsti specifinėje ir ypač jautrioje srityje, daugiau kaip 1 mln. klientų teikiant investavimo ir jų pensijų santaupų valdymo paslaugas. Nuolat siekdami mūsų svarbiausio tikslo – stabilios ir konkurencingos investicijų grąžos pensijų fondų dalyviams, stengsimės sudaryti galimybes, leidžiančias kiekvienam gyventojui tvariai kaupti papildomas lėšas pensijai ir siekti savo ilgalaikių taupymo tikslų. Taip pat aktyviau prisidėsime prie finansinio raštingumo didinimo šalyje, skatinsime žmones labiau domėtis pensijai kaupiamomis santaupomis“, – sako T. Gudaitis.

Pasak LIPFA vadovo, būdama priklausoma nuo pasaulio bei šalies ekonomikos, taip pat ir pokyčių finansų rinkose, II pensijų pakopa nuolat reaguoja tiek reglamentavimo srityje, tiek ir iš vidaus, o  bendradarbiavimas asociacijoje padeda dalintis gerąja patirtimi bei iniciatyvomis.

„Kartu su sumažėjusiais valdymo mokesčiais, II pensijų pakopa šiuo metu yra įgavusi bene patraukliausią formą kaupti lėšas pensijai gyventojams. Aktyviai ir profesionaliai valdomi II pakopos pensijų fondai yra svarbi šalies socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios reikšmė nuolat auga ir valstybei, ir kiekvienam sistemos dalyviui individualiai“, – teigia T. Gudaitis.

Tadas Gudaitis yra sukaupęs daugiau nei 15 metų patirtį pensijų kaupimo, gyvybės draudimo ir investicijų valdymo srityse. 2010 m. Vilniaus universitete jis apgynė ekonomikos mokslų daktaro disertaciją pensijų sistemos reformų tema. Nuo 2017 m. jis yra Vilniaus universiteto profesorius. Šiuo metu jis taip pat dėsto Vilniaus universiteto Verslo mokyklos studentams.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Tadas Gudaitis. Kaip jums dabartinė būsimos pensijos repeticija?

Komentaras portalui Delfi.lt

Koronaviruso pandemijai privertus mus užsidaryti namuose, turime neišvengiamą progą sudalyvauti generalinėje savo būsimos pensijos repeticijoje. Ne tos išsvajotos su kelionėmis po užsienio šalis ir nuostabiu laiku sau, o varianto B, apie kurį esame tik girdėję, bet dažniausiai esame linkę stumti į paraštes: drastiškai sumažėjus pajamoms ir didžiąją dalį laiko leidžiant tarp keturių sienų.

Precedento neturintis iššūkis ir toks pats neregėtas mūsų visų atsakas į jį finansų ekspertus visame pasaulyje skatina prabilti apie tai, kad nors aplinkybės ir yra skausmingos, tačiau realiai galime išbandyti gyvenimą, kuris vieną dieną gali pasikeisti taip pat radikaliai.

Vis dėlto nereikia ir galvoti, kad finansinio raštingumo klausimais esame kuo nors išskirtiniai: panašu, kad ir Lietuvoje, ir JAV gyventojai mieliau renkasi laikyti praktinius išgyvenimo testus realiame gyvenime – iš jų ir mokosi.

Džordžo Vašingtono universiteto Pasaulinio finansinio raštingumo kompetencijos centras (The George Washingtin University Global Financial Literacy Excellence Center – GFLEC), atlikęs 2020 metų JAV gyventojų finansinio raštingumo tyrimą pastebi, kad jo metu suaugę šalies gyventojai teisingai atsakė į vidutiniškai 52 proc. pateiktų klausimų.

Dar įdomesni skirtumai išryškėjo tarp kartų, kurių išprusimą tyrėjai turėjo progą palyginti pirmą kartą. Pačios jauniausios Z kartos atstovai teisingai atsakė į vidutiniškai 41 proc. klausimų, kai vyriausioji kūdikių bumo karta (angl. Baby boomers) įveikė net 58 proc. klausimų.

Neįmanoma nepastebėti, kad kuo vyresnio amžiaus respondentai, tuo jų atsakymai tikslesni. Tarp Z ir kūdikių bumo atsidūrę Y ir X kartų atstovai teisingai atsakė į atitinkamai 50 proc. ir 51 proc. jiems pateiktų klausimų.

Lietuvoje natūraliai daug vilčių dedame į jaunimą, kuris išsilavinęs, technologiškai išprusęs ir, kas yra tik laiko klausimas, jo priimami sprendimai kažkada lems visos šalies ir kiekvieno mūsų gyvenimą.

2019 metų vasarą Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokyklos studentas Mykolas Baranauskas, siekdamas išsiaiškinti 16–26 metų amžiaus jaunuolių finansinių žinių lygį, apklausė 426 šiai amžiaus grupei priklausančius žmones, kurių visoje šalyje buvo 343,3 tūkstančio. Jo metu paaiškėjo, kad maždaug kas antras jaunimo atstovas nuolat neseka savo finansinių veiksmų.

Kadangi daugiau kaip 26 proc. respondentų amžius buvo 19 metų ir žemiau, iš šios, tikėtina dar nedirbančios ir nuolatinių pajamų neturinčių jaunuolių grupės tikėtis rimto išlaidų valdymo būtų dar ankstoka. Tačiau didžiosios dalies apklausos dalyvių amžius siekė 19–22 metus, kuomet ir prasideda tikrasis savarankiškas gyvenimas bei pirmieji rimtesni darbai bei išlaidų paskirstymas.

Dar didesniu nerimo signalu turėtų tapti faktas, kad daugiau kaip 60 proc. Lietuvos jaunimo neturi ilgalaikio finansinio tikslo, kuris tikrai neturėtų būti suprantamas tik kaip konkretus didesnis pirkinys, kuriam reikia kurį laiką šiek tiek pataupyti.

Koronaviruso pandemija skausmingai, bet tiksliai atskleidė niuansą, kas yra (kad ir ganėtinai tvarkingas) gyvenimas nuo algos iki algos, iki to momento, kai susiduriama su nenugalimomis išorinėmis aplinkybėmis. Praėjusį kartą jomis tapo pasaulinė finansų ir ekonomikos krizė 2008 metais, 2020-aisiais – netikėtas pasaulinis pandeminis lockdown‘as, ne tik stabdantis globalią ekonomiką, bet ir stumiantis ją recesijos kryptimi.

Akivaizdu, kad tai, kaip tvarkomės užtikrindami savo kasdieninius poreikius bei laiku apmokėdami būtiniausias sąskaitas, dar neparodo, kaip išgyvensime ekstra situacijoje, kurios nelaukėme ir kuriai nesiruošėme.

Ką galime padaryti dabar? Konstatuoti, kad ir vėl stovime ant bedugnės krašto ir galimai jų mūsų gyvenime dar bus ne viena. Didžiosios jų dalies numatyti negalime, išskyrus tai, kad vieną dieną išeisime į pensiją, kuri gali būti panaši į tą išgyventą pandeminę būseną tarp keturių sienų, jei tarp ilgalaikių finansinių tikslų neturėsime tikslo užsitikrinti finansinę pagalvę šiam savo gyvenimo etapui.

Per pandemiją 28 proc. Lietuvos gyventojų ėmė naudoti savo…

Daliai Lietuvos gyventojų finansiškai nelengvas buvo jau pirmasis karantino mėnuo. Jam praėjus 28 proc. gyventojų pripažino, kad kasdienėms reikmėms pradėjo naudoti turimas santaupas: iš jų 17 proc. – neplanuotoms išlaidoms atidėtus pinigus, dar 11 proc. į apyvartą paleido kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ir pensijai skirtas lėšas.

Daugiausia, arba 79 proc., Lietuvos gyventojų gyveno iš reguliarių savo pajamų – atlyginimo, pensijos ir kitų. Palyginti dar labai mažai, vos 4 proc., apklausos dalyvių patvirtino, kad kreipėsi paramos į valstybę, rodo balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) valdybos narys Tadas Gudaitis sako, kad labiausiai lėšų trūko mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, tuo tarpu daugiau uždirbantieji dažniau pragyveno iš reguliarių pajamų.

„Praėjus mėnesiui nuo kovo 16 dieną įvesto visuotinio karantino šalyje, didžiosios dalies gyventojų pragyvenimo šaltiniu liko nuolatinės pajamos. Tačiau nereikia pamiršti, kad dėl pandemijos ir karantino apie prastovas jau pranešė beveik 24 tūkst. šalies darbdavių, pakilo nedarbo lygis, o su išgyvenimo sunkumais susiduriantis verslas buvo priverstas karpyti išlaidas ir, jei neišvengiama, mažinti atlyginimus. Santaupas tokioje situacijoje prisiminusių gyventojų yra visose pajamų grupėse, tačiau daugiausiai – tarp mažiausiai uždirbančių“, – pastebi T. Gudaitis.

Taupykles krato kas trečias mažiausių pajamų gavėjas

Namų ūkiuose, kuriuose vienam šeimos nariui per mėnesį tenkančios pajamos sudaro iki 300 eurų, 68,8 proc. respondentų gyvena iš reguliarių pajamų, tačiau net 36,8 proc. pripažįsta naudojantys ir santaupas. Jei pajamos viršija 300 eurų, bet nesiekia 500 eurų, reguliarias pajamas kasdienėms reikmėms išnaudoja 80,5 proc. gyventojų, o santaupomis pasinaudojo 31,4 proc. šios pajamų grupės atstovų.

Situacija pastebimai geresnė tuose namų ūkiuose, kurių narių pajamos prasideda nuo 500 eurų vienam žmogui. 500 iki 700 eurų vienam asmeniui uždirbantys gyventojai toliau gyveno iš reguliarių pajamų (86,2 proc.), o 16,6 proc. – ėmė naudoti santaupas. Tarp 700 eurų ir daugiau vienam šeimos nariui uždirbančių namų ūkių 92,2 proc. apklaustųjų gyveno iš reguliarių pajamų, o 16,6 proc. pripažino pasitelkiantys ir santaupas.

„Šioje situacijoje yra svarbūs du aspektai, kurių pirmasis yra laikas, arba kaip greitai atsirado papildomų lėšų poreikis. Kitas niuansas, kaip giliai į nuosavą kišenę dabar yra kišama ranka. Ekonomikai negailestingai smogęs virusas priminė, kad aplinkybės ir situacija gali netikėtai pasikeisti tiesiog per naktį ir santaupų turėti yra būtina. Tačiau ne mažiau iliustratyvu yra ir tai, kad tarp mažiausiai uždirbančių gyventojų yra net 16,6 proc. tokių, kurie jau naudoja paprastai iki paskutinio momento neliečiamas lėšas, taupomas kelionėms, dideliems pirkiniams, darbo netekimui ar pensijai. Didžiausioje pajamų grupėje tokių yra vos 3,3 proc.“, – sako T. Gudaitis.

Lengviau kvėpuoja didmiesčių gyventojai

Panašu, kad finansine prasme pirmas karantino mėnuo kiek lengviau kvėpuoti leido Lietuvos didmiesčių gyventojams. Čia 81,4 proc. apklausos dalyvių ir toliau gyveno iš reguliarių pajamų lėšomis, o 25,8 proc. pasitelkė santaupas.

„Didmiesčiuose yra daugiau modernių darbo vietų, kaip ir didžiausias pajamas uždirbančių gyventojų, todėl koronaviruso pandemija finansiškai juos palietė kiek švelniau. Deja, bet regionai dar kartą patvirtino faktą, kad jų finansinė situacija yra silpnesnė ir greičiau pažeidžiama“, –konstatuoja T. Gudaitis.

74 proc. mažesnių miestų ir rajono centrų gyventojų savo kasdienos poreikiams naudojo reguliarias pajamas, tačiau čia jau 33,9 proc. žmonių teko kiek sumažinti santaupų rezervą. Atitinkamai kaimo vietovėse tokių buvo 78,5 proc. ir 27,4 proc.

„Jeigu ekonomika toliau smuks ir neatsigaus greitai, santaupų šlavimo vajus gali ištuštinti juodai dienai atsidėtas atsargas, o pragyventi nuosmukio sąlygomis bus labai sudėtinga. Tokiu atveju finansinis krūvis gali išaugti ir valstybei, iš kurios bus tikimasi paramos“, – konstatuoja T. Gudaitis.

„Spinter tyrimai“ gyventojų nuomonę dėl pandemijos metu naudojamų lėšų tyrė balandžio 20-30 dienomis. Apklausoje dalyvavo 1011 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

 

COVID-19 paveikti pensijų fondai balandį atidirbo beveik pusę šiemet…

Akcijų rinkų atšokimu pasižymėjęs balandis su +7,3 proc. grąžos prieaugiu leido mūsų šalies II pakopos pensijų fondams iš dalies amortizuoti šiais metais patirtą investicijų verčių mažėjimą iki -8,7 procento, tačiau Lietuvos pensijų fondai keturis šių metų mėnesius užbaigė su neigiama grąža, kurią lėmė pasaulio ekonomiką ir finansų rinkas paveikusi COVID-19 pandemija.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, nuo gyvenimo ciklo fondų principu veikiančių pensijų fondų įsteigimo pradžios 2019 metų sausį, jie skaičiuoja bendrą teigiamą +9,3 proc. grąžą. Balandžio 30 dieną gyventojų pensijų fonduose sukauptas turtas sudarė 3,664 mlrd. eurų.

„Pirminis pandemijos sukeltas šokas ir labai operatyvūs šalių ekonomikų gelbėjimo veiksmai lemia netipinę krizės eigą: finansų rinkose ir kilimai, ir kritimai vyksta labai greitai. Greičiausiai į pokyčius reaguojančios akcijos pateisino savo prigimtį – jų atšokimas balandį buvo didžiausias. Tai galimybė trumpuoju laikotarpiu įsitikinti akcijų potencialu ir nuosekliai, nepanikuojant toliau laikytis savo amžiui labiausiai tinkančios pensijų santaupų investavimo strategijos“, – sako LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis.

Konservatyvūs fondai išlaiko stabilumą

Koronaviruso pandemijos sukelta ekonomikos krizė šiemet mažiausiai palietė pačius konservatyviausius – turto išsaugojimo bei priešpensinio amžiaus gyventojų santaupas investuojančius – pensijų fondus. Sausį-balandį turto Lietuvos pensijų turto išsaugojimo fondų grąža buvo -3,46 proc., iš kurių vien balandį jie pakilo +1,53 proc., o nuo veiklos pradžios skaičiuoja teigiamą +2,29 proc. grąžą.

Priešpensinio 60-66 metų amžiaus klientams skirti pensijų fondai per balandį atsitiesė +1,99 proc. Nors nuo metų pradžios rezultatas yra -4,25 proc., bet nuo veiklos pradžios paaugo +3,27 proc.

„Konservatyvūs fondai yra kur kas atsparesni svyravimams finansų rinkose, nes jie valdomas lėšas yra daugiausiai nukreipę į stabilias ilgalaikes investicijas – obligacijas bei kitus finansinius instrumentus. Tokia gyvenimo ciklo fondų strategija leidžia apsaugoti turto vertę turint omenyje, kad greitu metu jis gali pereiti į santaupų išgryninimo bei vartojimo etapą“, – teigia T. Gudaitis.

Jaunesnių gyventojų santaupos svyruoja labiau

53-59 metų amžiaus grupės, kurios atstovams iki pensijos amžiaus liko nuo 5 iki 12 metų, pensijų santaupų vertė nuo metų pradžios sumažėjo -7,07 proc., iš jų per balandį kilo +5,17 proc., nuo įsteigimo pradžios fiksuoja +7,01 proc. grąžos prieaugį.

Smarkiau svyravo dar jaunesnių gyventojų pensijų investicijų vertės, tačiau kaip ir konservatyviausių fondų atveju, nuo įsteigimo pradžios 2019 metų sausį, jie visi pasižymi teigiama grąža.

46-52 metų amžiaus grupės fondai, per balandį paaugę +8,36 proc., nuo metų pradžios fiksuoja -9,71 proc. sumažėjusią grąžą ir bendrą +10,47 proc. augimą nuo 2019 metų pradžios. 39-45 metų amžiaus gyventojų fondai judėjo panašiai: +8,97 proc. augimas balandį, -9,92 proc. vertės sumažėjimas nuo metų pradžios ir +11,41 proc. pliusas nuo įsteigimo.

„Į vertės didinimą orientuoti pensijų fondai šiuo metu patiria didesnius svyravimus ir tai galioja ne tik kritimams, bet ir atšokimams. Balandžio augimą vertiname su atsargiu optimizmu, nors aišku viena – rinkų kryčio metu akcijų pavyko nupirkti gerokai pigiau, tad jų vertės atsistatymas bei kilimas gali būti tikrai apčiuopiamas ilguoju periodu. Tie gyventojai kurie nesiblaškė reaguodami į trumpalaikius nuosmukius dabartinėje situacijoje yra laimėtojai“, – pastebi T. Gudaitis.

32-38 metų amžiaus grupei priklausančių gyventojų pensijų santaupos per balandį paaugo +8,93 proc., nuo metų pradžios fiksuoja -9,9 proc. vertės sumažėjimą, o nuo įsteigimo pradžios – teigiamą +10,68 proc. rezultatą. 25-31 metų amžiaus gyventojų pensijų fondai, per balandį kilę +8,69 proc., per sausį-balandį sumažėjo 10,09 proc., nuo veiklos pradžios klientų santaupas padidino 10,49 proc.

Pačių jauniausių 18-24 metų amžiaus pensijų fondų dalyvių santaupos šiemet sumažėjo 10,27 proc., iš jų per balandį pakilo +8,54 proc., o nuo veiklos pradžios fiksuoja +10,27 proc. prieaugį.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

 

Fondų kategorijos grąžos vidurkis	Balandis	Nuo metų pradžios (2020)	Nuo įsteigimo (2019)
Turto išsaugojimo fondas	1,53%	-3,46%	2,29%
GCF gimusiems 1954-1960	1,99%	-4,25%	3,27%
GCF gimusiems 1961-1967	5,17%	-7,07%	7,01%
GCF gimusiems 1968-1974	8,36%	-9,71%	10,47%
GCF gimusiems 1975-1981	8,97%	-9,92%	11,41%
GCF gimusiems 1982-1988	8,93%	-9,9%	10,68%
GCF gimusiems 1989-1995	8,69%	-10,09%	10,49%
GCF gimusiems 1996-2002	8,54%	-10,27%	10,27%

 

 

COVID-19 poveikį šių metų pirmąjį ketvirtį labiausiai pajuto jauniausių…

Pasaulio ekonomiką kaustančio koronaviruso COVID-19 poveikis neaplenkė pirmojo ketvirčio Lietuvos pensijų fondų grąžų. Pagrindinį smūgį prisiėmė toliausiai nuo senatvės pensijos esantys ir jauniausių klientų santaupas investuojantys fondai, o bendra vidutinė pensijų fondų svertinė grąža šiemet sausio-kovo mėnesiais buvo neigiama ir sudarė -14,8 procento.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, kovo 31 dieną II pakopos pensijų fondų valdomo turto vertė buvo 3,386 mlrd. eurų – 13 proc. mažesnė, palyginus su metų pradžia.

Konservatyviausi fondai atsilaikė

Pirmąjį metų ketvirtį šalyje veikiančių pensijų turto išsaugojimo fondų grąža sumažėjo nuosaikiai:
-4,92 proc. Nedaug nuo jų nutolo 60-66 metų amžiaus klientų santaupas investuojantys fondai, kurių ketvirčio grąžos minusas sudarė 6,12 proc.

LIPFA valdybos nario Tado Gudaičio vertinimu, koronavirusu išbandomi pensijų fondai jau nuo 2019 metų pradžios, sėkmingai įgyvendinus pensijų reformą, veikia pagal gyvenimo ciklo fondų (GCF) strategiją ir tai padėjo amortizuoti konservatyviausių fondų grąžos pokyčius.

„Gyventojui artėjant prie pensijos amžiaus jo fonde atsiranda vis didesnis konservatyvių, nuo didelių svyravimų apsaugančių vertybinių popierių „buferis“, dėl kurio fondas kur kas silpniau atliepia pokyčius akcijų rinkose. Tokiuose fonduose akcijų dalis yra nedidelė ir įprastomis sąlygomis jie auga santūriau, tačiau tokiomis ekonominio ir finansinio streso sąlygomis kaip dabar jie pademonstravo savo atsparumą judėjimui žemyn“, – sako T. Gudaitis.

Jaunesnių dalyvių fondai svyravo labiau

Mažiausią grąžos sumažėjimą pirmąjį ketvirtį patyrė pensijų fondai, investuojantys 53-59 metų amžiaus gyventojų pensijų santaupas, jis pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė -11,62 procento. Šios amžiaus grupės pensijų fondų dalyviams iki pensinio amžiaus yra likę mažiausiai 5 metai.

Tuo tarpu nuo 52 metų ir jaunesnių II pakopos pensijų fondų dalyvių šių metų pradžios grąžos sumažėjimas svyruoja apie -17 proc. (46-52 metų sudaro -16,67 proc., 39-45 metų sudaro -17,32 proc., 32-38 metų sudaro -17,28 proc., 25-31 metų sudaro -17,27 proc., 18-24 metų sudaro -17,33 proc.).

„Jaunesnio amžiaus klientams skirtų pensijų fondai pagal GFC strategiją turėtų investuoti drąsiau ir rinktis labiau svyruoti linkusias akcijas, kad iki išėjimo į pensiją gyventojams uždirbtų kuo didesnę grąžą. Natūralu, kad akcijų kursams leidžiantis žemyn, tokie fondai reaguoja labiausiai. Iš kitos pusės, kad ir kokį didelį nerimą keltų COVID-19 sustabdytas gyvenimas, būtent akcijų fondai turi geriausias galimybes pigiai apsipirkti smukusiose rinkose ir tuo pačiu pasinaudoti būsimu jų atšokimu, kadangi lėšos yra investuojamos nuolat“, – teigia T. Gudaitis.

18-59 amžiaus klientų lėšas valdančių pensijų fondų turtas kovo pabaigoje buvo 3,019 mlrd. eurų, iš jų mažiausi buvo 18-24 metų amžiaus klientams skirtų fondų turtas, kuris sudarė 32,165 mln. eurų.

Fondai toliau investuoja

Pensijų fondai laikosi Lietuvos banko patvirtintų investavimo strategijų, skaidančių riziką pagal dalyvių amžių, ir periodiškai investuoja jiems patikėtas lėšas.

„Nerimas dėl COVID-19 poveikio ne tik atskirų šalių, bet ir viso pasaulio ekonomikai yra suprantamas. Tačiau šioje situacijose vyriausybės ir centriniai bankai nelaukia ir nedelsdami imasi priemonių sušvelninti koronaviruso smūgį, o finansų rinkose atsiveria ne tik praradimai, bet ir galimybės mažesne kaina įsigyti augimo potencialą turinčių vertybinių popierių, todėl jaunesniems dalyviams patartina nekeisti fondo į konservatyvesnį ir tas galimybes išnaudoti“, – sako T. Gudaitis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Spaudos konferencijos įrašas ir pristatymo skaidrės: https://bit.ly/3aBrl4G

100 mln. eurų – tiek Lietuvos pensijų fondai papildomai…

Daugiau kaip milijono šalies gyventojų pensijų santaupas valdantys pensijų fondai yra pasiruošę prisidėti prie Lietuvos ekonomikos gaivinimo plano, į ją investuojant papildomus 100 mln. eurų.

Siūlydama papildomas investicijas į Lietuvos ekonomiką ir kviesdama ieškoti bendrų sprendimų Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) kreipėsi į Finansų ministeriją.

„Šiuo nelengvu viso pasaulio ekonomikai laikotarpiu norime konkrečiais finansiniais ištekliais prisidėti prie Lietuvos ekonomikos stiprinimo. Pensijų fondai galėtų papildomai akumuliuoti iki 100 mln. eurų ir nukreipti juos į finansų priemones ar instrumentus, kurie būtų orientuoti į vietinio verslo ir ekonomikos skatinimą, bei tuo pačiu galėtų generuoti grąžą Lietuvos gyventojams – kaupiantiems lėšas savo senatvei. Esame pasiruošę svarstyti įvairius variantus: nuo investicijų į vertybinius popierius iki bendro darbo su paramos verslui agentūromis“, – sako LIPFA valdybos narys T. Gudaitis.

Asociacija laišką su papildomų investicijų siūlymu išsiuntė Finansų ministerijos vadovybei. Tikimasi, kad valstybės finansų politiką vykdanti institucija rekomenduos galimybę asociacijos nariams jungtis prie ekonomikos tvarumo užtikrinimo veiksmų.

Kada LIPFA nariai lėšas galėtų nukreipti ekonomikos tvarumui stiprinti skirtoms priemonėms, priklausys nuo to, kaip greitai pavyks sutarti dėl investicijų pobūdžio bei sukurti joms reikalingą mechanizmą.

„Nuo pat Lietuvos pensijų fondų įsteigimo 2004 metais, tai yra beprecedentė priemonė, kurios fondai imasi solidarizuodamiesi koronaviruso COVID-19 grėsmės akivaizdoje. Esame tikri, kad neeilinį iššūkį galime įveikti tik bendromis jėgomis, maksimaliai susitelkę į pagrindinio tikslo įgyvendinimą“, – teigia T. Gudaitis.

Lietuvos pensijų fondams, kaip ir analogiškiems fondams kitose šalyse, yra taikomas ypač griežtas teisinis reguliavimas, nukreiptas į šių fondų dalyvių interesų gynimą. Atsižvelgiant į išskirtinę situaciją, asociacija taip pat pasirengusi aktyviai konsultuotis su rinkos reguliatoriumi Lietuvos banku.

Pasak T. Gudaičio, net ir didinant investicijas į šalies ekonomiką fondų dalyvių interesai yra pagrindinis prioritetas.

„Norime patikinti, kad su pensijų fondų dalyvių įmokomis bus elgiamasi ypač atsargiai ir apgalvotai. Mūsų tikslas jiems užtikrinti kuo didesnę grąžą ir toliau išlieka nepakitęs. Tačiau tikėdami šalies ekonomikos tvarumu ir perspektyvomis manome, kad galime perskirstyti dalį investicijų, taip prisidedant prie tvaraus vietinio verslo ir greitesnio ekonomikos atsigavimo“, – sako jis.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Asociacija vienija keturias pensijų fondų valdymo bendroves, kurios investuoja ir saugo šalies gyventojų pensijų santaupas: „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos pranešimas dėl koronaviruso…

Finansų rinkos jautriai reaguoja į koronaviruso COVID-19 plitimą po pasaulį. Ekspertams bandant nuspėti, ar užkrato įtaką ekonomikai pavyks suvaldyti ar vis dėlto įvyks globalus domino efektas, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) turi svarbų pranešimą daugiau kaip 1 mln. mūsų šalies kaupiančiųjų.

LIPFA valdybos narys Tadas Gudaitis teigia, kad šiuo metu reikia suvokti, kad rinkų kritime jau ir taip dalyvaujame, todėl svarbu neužkirsti kelio savo pensijai kaupiamoms lėšoms sudalyvauti ir jų atšokime, kuris bus kritiškai svarbus ilguoju laikotarpiu atgaunant bei auginant savo senatvės pensijų lėšas.

„Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO, angl. OECD) prognozuoja, kad COVID-19 įtaka finansų rinkoms bus didesnė nei SARS infekcija 2003 metais. Tai iš esmės lemia kelios svarbios priežastys: pirmoji šio naujo viruso paveikta Kinija dabar yra daug svarbesnė pasaulio ekonomikos dalis. Be to, Kinija yra pagrindinė žaliavų tiekėja kitoms šalims, todėl COVID-19 poveikis nepraeis be pasekmių daugumai pasaulio ekonomikų. Kol kas sunku pasakyti, ar globali ekonomika patirs nuosaikų ar domino scenarijų, tačiau tikimės kuo mažesnių pasekmių vien dėl to, kad šalys dėl viruso imasi tiek griežtų karantino priemonių, tiek ženklių finansinių paskatų ekonomikai“, – sako T. Gudaitis.

Tačiau, pasak jo, gera žinia yra tai, kad finansų rinkų krizė neužklupo didžiųjų pasaulio ekonomikų nepasiruošusių: ekonomikos augimas yra tvarus, valstybės meta milžiniškus resursus ekonomikai stimuliuoti.

Kautis ar bėgti?

Savotišku priešnuodžiu COVID-19 infekcijai tapo Lietuvos pensijų fondų pertvarkymas į gyvenimo ciklo fondus. Dėl to vyresnio amžiaus šalies gyventojų lėšos yra investuotos konservatyviai, didelė dalis lėšų į akcijas nukreipta tik tuose fonduose, kurie valdo jauniausių dalyvių investicijas ir kuriems iki pensijos pradžios liko 20 metų ir daugiau.

„Matant koronaviruso aptirpdytas santaupas neišvengiamai kyla klausimas: kautis ar vis tik bėgti? Suprasdami šį psichologinį momentą patariame žmonėms nepanikuoti ir nepriimti skubotų sprendimų, stengiantis dėl visa ko dabar pereiti į konservatyvius fondus. Ekonomika juda cikliškai ir nepaisant suprantamo nerimo, tokie kritimų laikotarpiai išnaudojami tam, kad fondai galėtų įsigyti tvarių, bet atpigusių vertybinių popierių, turinčių geras augimo perspektyvas“, – primena T. Gudaitis.

Mūsų šalies fondai jau patyrė verčių sumažėjimus, todėl dabar geriau galvoti apie tai, kaip nepraleisti būsimo atšokimo.

„Dabar krentančios akcijos turi ir didžiausią potencialą atsitiesti bei augti ateityje. Skatiname likti pagal amžių bei riziką tinkamiausiame fonde – jie sukurti laikantis griežtų Lietuvos banko taisyklių bei reguliavimo, taip pat išnaudoti šį laikotarpį finansų rinkoje apsiperkant geromis kainomis. Nes praleidus šį momentą laiko atsukti atgal nebus įmanoma“, – sako T. Gudaitis.

Situacija stebima nuolat

Nepaisant Lietuvos Vyriausybės nuo pirmadienio įvesto visuotinio karantino ir saviizoliavimosi, pensijų fondai toliau aktyviai valdo investicijas.

„Koronavirusas nepakeitė mums keliamų griežtų reikalavimų investicinių sprendimų priėmimui. Nuolat stebime informaciją finansų rinkose ir priimame operatyvius sprendimus. Esame pasirengę greitai reaguoti, su visa turima atsakomybe atstovaudami geriausiems pensijų fondų dalyvių interesams. Virusas pakeitė įprastą mūsų gyvenimą, tačiau ne tik mikro, bet makro ekonomikos lygmenyje planuojamos efektyvios priemonės, padėsiančios iškilusią grėsmę įveikti“,  –  patikino LIPFA atstovas.

LIPFA naujausius pensijų fondų veiklos rezultatus planuoja skelbti pasibaigus kovui.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Pensijų fondų ataskaitos – ką verta žinoti būsimam pensininkui

Visi 1,35 mln. šalies gyventojų, kaupiančių lėšas senatvei antros pakopos pensijų fonduose, kasmet per pirmuosius penkis metų mėnesius turėtų sulaukti asmeninių 2019 m. pensijų kaupimo ataskaitų. Į kokius šiose ataskaitose skelbiamus rodiklius, be sukauptos sumos ir jos metinio pokyčio, tikslinga atkreipti dėmesį būsimiems pensininkams?

„Kasmet, gyventojams gavus pranešimus apie metinius rezultatus, valdymo bendrovės sulaukia nemažai klausimų, ką reiškia ataskaitose nurodyti skaičiai, kaip juos tinkamai vertinti, kokių rezultatų laukti šiemet. Natūralu, kad specifinę finansų informaciją ar investicinės grąžos apskaičiavimo metodiką nėra paprasta suprasti. Todėl norime išskirti, į ką svarbu atkreipti dėmesį kaupiančiajam gavus metinę ataskaitą“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas.

Pasak LIPFA vadovo, labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į metinius, bet ir į ilgalaikius pensijų fondo rezultatus: „Rinkos, į kurias investuojami fondų dalyvių pinigai, nuolat patiria svyravimų. Jei vienerių metų grąža pasirodys itin didelė, nebūtinai tokio prieaugio reikėtų tikėtis ir kitais metais. Lygiai taip pat nereikia panikuoti sumažėjus sukauptų lėšų vertei. Prieš dešimtmetį pasaulio rinkas nusiaubė finansų krizė, dabar matome akcijų kainų nuosmukį dėl koronaviruso – tokių svyravimų buvo ir bus, tačiau kaupiant pensijai svarbiausia yra investicijų grąža per ilgesnį periodą, pavyzdžiui, 10 metų ir daugiau“.

Fondų grąža – nevienoda

Pensijų fondų valdytojai viešai skelbia bendrus skaičius savo interneto svetainėse, jie randami ir Lietuvos banko puslapyje, ir kiekvienam asmeniškai pateiktoje ataskaitoje.

Bendra visų šalyje veikiančių antros pakopos vidutinė pensijų fondų grąža 2019 m. sudarė 19,93 proc. ir buvo didžiausia nuo pat 2004 metų. Visų gyventojų amžiaus grupių fondų vidutinė grąža buvo teigiama, nors pagal amžiaus grupes grąža nėra vienoda.

Pernai penkių amžiaus grupių gyventojų – gimusių 1968 m. ir vėliau – lėšas investuojantys pensijų fondai vidutiniškai uždirbo didesnę nei 20 proc. investicinę grąžą. Tuo tarpu kitų trijų amžiaus grupių gyventojų, gimusių iki 1967 m., pensijų fondai generavo nuo 6 iki 15 proc. vidutinę grąžą.

„Nuo 2019 m. pradžios pradėjo veikti gyvenimo ciklo fondai, kurių investicijų sudėtis subalansuota pagal dalyvių amžių. Jaunesniems fondų dalyviams taikoma rizikingesnė, vyresniems – konservatyvesnė lėšų investavimo strategija. Gyvenimo ciklo fondai veikia taip, kad artėjant pensiniam amžiui, akcijų dalis mažėja, o obligacijų – didėja, todėl turto vertė svyruoja mažiau, esant rinkų neramumams, bet ir uždirbta grąža būna nuosaikesnė“, – sako Š. Ruzgys.

 

Ataskaita reikalauja atidesnio žvilgsnio

Pasak Š. Ruzgio, ataskaitoje kaupiantieji gali rasti svarbiausius duomenis – sukauptų lėšų sumą, jų pokytį per metus, tačiau vertėtų atidžiau žvilgtelėti ir į kitus pateikiamus rodiklius.

„Ataskaitose kiekvienam kaupiančiajam pateikiami asmeniniai duomenys apie jo sukauptą sumą ir lėšų pokytį, tačiau svarbu atidžiau žvilgtelėti ir įvertinti, kokią sumą sudarė per metus pervestos įmokos, kokia investicinė grąža, turto valdymo mokestis, atidžiau stebint šiuos rodiklius, galima matyti platesnį paveikslą ir vertinti pokyčius“, – teigia Š. Ruzgys.

Svarbiausia – ilgalaikiai rezultatai

Nepaisant rekordinės vidutinės grąžos 2019 m., LIPFA vadovas pataria pensijų fondų rezultatus vertinti ne vienerių metų, o ilgalaikiu periodu.

„Jei 2018 metais nemažai kaupiančiųjų pensijai fondų ataskaitose matė minuso ženklą, praėjusiais metais pelningai finišavo visi pensijų fondai. Vis dėlto nei nerimauti dėl minuso, nei per daug džiaugtis dėl teigiamų rodiklių nereikėtų. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o vertinant tokio ir ilgesnio laikotarpio investicinės grąžos rezultatus, geriausia juos lyginti su infliacijos rodikliu – tai akivaizdžiai parodo, ar pensijų fondai apsaugojo dalyvių turtą nuo nuvertėjimo, ar sukaupė papildomai“, – komentuoja Š. Ruzgys.

Per pastaruosius 10 metų (2010-2019 m.) visų antros pakopos pensijų fondų vidutinė metinė grąža siekė 5,6 procento. Šis rezultatas yra gerokai didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje – 2 procentai.

Šalies gyventojų įmokas ir skatinamąsias valstybės įmokas į antros pakopos pensijų fondus investuoja penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias įvardijo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė būsto paskolų, automobilių lizingui ir kitų kreditų grąžinimui skirtos išlaidos.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti lėšų ateities poreikiams, investuojant į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.

„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.

Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Vos 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi tokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“,  – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų įvardijo, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.

Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Apie LIPFA:

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.