Gali tekti susiveržti diržus: taupyti šiemet bus sunkiau

Pabrangusi elektra, degalų kainų šuolis ir iš paskos didėsiančios kitų prekių bei paslaugų kainos šiais metais sumažins Lietuvos gyventojų galimybes susitaupyti lėšų ilgesniam periodui. Juolab kad jau dabar šeimų biudžetą labiausiai tuština būtiniausios pragyvenimo išlaidos – šildymas, maistas ir paskolų grąžinimas.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, mažiausiai kas ketvirtame (28 proc.) šalies namų ūkyje komunalinės sąskaitos ir šildymo išlaidos patenka tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių. Antroje vietoje – išlaidos maistui, kurias įvardijo penktadalis (19 proc.) respondentų. Trečioje vietoje (15 proc.) atsidūrė būsto paskolų, automobilių lizingui ir kitų kreditų grąžinimui skirtos išlaidos.

„Ūgtelėjusios elektros ir degalų kainos nemažai daliai gyventojų atneš papildomų finansinių rūpesčių, kuriuos suvaldyti ir dar atsidėti lėšų ateities poreikiams, investuojant į pensijų fondus, akcijas ar kitus finansinius instrumentus, nebus paprasta. Juolab kad po spartaus ūkio augimo šuolio prognozuojamas nuosaikesnis ekonomikos augimas, tad atlyginimų didėjimo kreivė taip pat kils nebe taip sparčiai kaip iki šiol“, – sako apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Finansus teks planuoti rūpestingiau

Pasak asociacijos vadovo, daugelio šalių, tarp jų ir euro zonos ekonomikos augimas yra sulėtėjęs, padėtis prastėja tiek paslaugų, tiek gamybos, tiek žemės ūkio sektoriuose: „Ekonominę situaciją pasaulyje šiuo metu reikšmingai veikia geopolitiniai konfliktai, įtampa Irane, neaiškumas dėl „Brexit“. Patamsėję debesys tarptautinėje erdvėje neišvengiamai atsilieps ir atvirai Lietuvos ekonomikai, taip pat ir mūsų visų kišenėms“.

Remiantis Lietuvos banko prognozėmis, šiais metais šalies investicijos ir eksportas augs nuosaikiau nei pernai. Daroma prielaida, kad investavimą pristabdys mažesnis ES investicijų naudojimas, o ekonominį aktyvumą ribos besikeičianti padėtis darbo rinkoje.

„Tai nereiškia, kad gyventojų pajamos nustos kilti – darbo užmokesčio augimas išliks, tik jis bus nuosaikesnis. Tai gali lemti mažesnį vartojimą, gyventojai stengsis apriboti išlaidas ir privalės rūpestingiau tvarkyti finansus. Todėl dirbantieji, norintys įgyvendinti ilgalaikius asmeninių investicijų planus, susijusius su pajamų sumažėjimu išėjus į pensiją, turės itin kruopščiai laikytis finansinės disciplinos“, – tvirtina Š. Ruzgys.

Didesnės pajamos – didesnės ir paskolos

Kaip parodė LIPFA užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, finansinės nuotaikos didele dalimi priklauso nuo gaunamų pajamų dydžio.

Mažiausias pajamas uždirbantiems namų ūkiams skausmingiausiai atsiliepia komunalinių paslaugų sąskaitos – jas tarp labiausiai šeimos biudžetą tuštinančių veiksnių įvardija 28 proc. mažas pajamas gaunančių gyventojų. 23 proc. prie tokių veiksnių priskyrė ir išlaidas maistui.

„Vos 2 proc. mažiausias pajamas gaunančių namų ūkių pažymi, jog turi tokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų kaip paskolos ar lizingas. Tuo tarpu didesnes pajamas gaunantys gyventojai reikšmingą savo biudžeto dalį skiria investicijoms į nekilnojamąjį turtą ar transporto priemones, kurios galiausiai taps jų nuosavybe“,  – teigia Š. Ruzgys.

Išlaidos būsto ir kitiems kreditams bei automobilių lizingui turi didelės įtakos 22 proc. namų ūkių, kuriuose vienas narys per mėnesį gauna 500 ir daugiau eurų pajamų. Tiek pat aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų įvardijo, kad jų pinigines itin plonina išlaidos maistui, o 19 proc. nurodė komunalines sąskaitas ir šildymą.

Be to, turtingesni namų ūkiai didesnę šeimos biudžeto dalį skiria ir švietimo išlaidoms: mokslams, kursams, mokesčiui už darželį, mokyklą, būrelius.

Būtina turėti finansinį rezervą

Pasak LIPFA prezidento, nepaisant augančių pragyvenimo išlaidų ir prognozuojamo atlyginimų augimo lėtėjimo, asmeninius finansus vis tiek būtina tvarkyti taip, kad bent dalį lėšų pavyktų atidėti santaupoms.

„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje taupymo lygis vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Kitaip tariant, kiek uždirbame, tiek ir išleidžiame. Taip būti neturėtų – dirbantiems asmenims svarbu sukaupti tokį finansinį rezervą, kad iš jo pavyktų pragyventi bent pusę metų, taip pat būtina dalį pajamų atsidėti senatvei. Tam verta apsvarstyti II ar III pakopos pensijų fondų siūlomus instrumentus, kitas ilgalaikio investavimo alternatyvas“, – sako Š. Ruzgys.

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Apie LIPFA:

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Rekordiniai metai: pensijų fonduose kaupiančių dalyvių turtas kaip reikiant…

2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai – nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas. 19,93 proc.  – tokią vidutinę po visų mokesčių, dalyviams tenkančią grąžą pernai II pakopoje kaupiantiems dalyviams uždirbo pensijų fondų valdytojai.

„Bene didžiausia ir reikšmingiausia praėjusiais metais įgyvendintos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovė – gyvenimo ciklo fondų įvedimas. Beveik penkiolika metų gyvavusiuose senuosiuose II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas buvo perkeltas į naujus pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtus fondus. Nauja investavimo strategija leido pensijų fondų valdytojams didesnę kaupiamo turto dalį nukreipti į akcijas, sėkmingai pasinaudoti rinkų augimu ir per praėjusius metus uždirbti rekordiškai aukštą grąžą pensijų fondų dalyviams“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Dešimtmetis – teigiamas

Per metus II pakopoje pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo net 25 proc. – nuo 3,12 mlrd. iki 3,89 mlrd. eurų. Šią pakopą per metus papildė beveik 30 tūkst. naujų klientų – dabar jų skaičius siekia daugiau nei 1,347 mln.

„Nors 2019 metais pelningai finišavo visi pensijų fondai, nereikėtų skubėti nei labai džiaugtis, nei nerimauti. Pensijos kaupimo nauda pradeda aiškėti mažiausiai po 10 metų, o tikrasis rezultatas pasimato tik artėjant pensiniam amžiui“, – komentuoja LIPFA prezidentas.

Per pastaruosius 10 metų visi pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,77 proc. grąžą, o akcijų pensijų fondai gali pasigirti didesne nei 9 proc. metine grąža. Pasak LIPFA atstovo, šis rezultatas yra du kartus didesnis nei to paties laikotarpio vidutinė infliacija Lietuvoje (apie 2 proc.), todėl galima teigti, kad dalyvių lėšos padidėjo net ir įvertinus infliaciją.

Rizikingesni aktyvai – didesnė grąža

Per praėjusius metus daugiausiai, arba vidutiniškai 23,71 proc. uždirbo 38-44 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 24-30 bei 17-23 metų gyventojams skirti pensijų fondai per praėjusius metus vidutiniškai paaugę atitinkamai 22,91 proc. ir 22,90 proc.

„Nors gyvenimo ciklo fondų dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad iki reformos pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai uždirbo būtent iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas. Jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skyrė investicijoms į akcijas ir augo kur kas sparčiau nei konservatyvūs“, – teigia Š. Ruzgys.

Tai pat galima pastebėti, kad būtent 2019 m. daugiausia uždirbo tie II ir III pakopos pensijų fondai, kurių didžiąją investicinio krepšelio dalį sudarė akcijos, tačiau ateityje situacija gali keistis.

III pakopa auga nuosaikiai

Trečios pakopos rezultatai taip pat teigiami – per praėjusius metus turtas padidėjo net 30 proc. Būsimieji pensininkai III pakopos pensijų fonduose jau yra sukaupę daugiau nei 135 mln. eurų, o prie kaupimo šioje pakopoje per praėjusius metus prisijungė 9,5 tūkst. žmonių. Šiuo metu kaupiančiųjų trečioje pakopoje skaičius siekia 71,8 tūkst.

„Trečia pakopa, jei lygintume ją su antra, yra lankstesnė. Gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, gali kaupti neribodamas nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, paprastai nėra nustatomas ir įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis. Taip pat lėšas į trečios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o antros pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato“, – pabrėžė Š. Ruzgys.

Pasak LIPFA atstovo, šie pagrindiniai trečios pakopos privalumai bei mokestinės lengvatos pastaruosius metus užtikrintai augina kaupiančiųjų šioje pakopoje skaičių. Taip pat pastebimai daugėja žmonių, kurie siekia finansiškai saugesnės senatvės, todėl kaupti renkasi ir antros, ir trečios pakopos fonduose.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Apklausa: gyventojai per gruodį patiria didžiausią finansinį smūgį

Šventiniai stalai ir kalėdinės dovanos gruodį taip ištuština šalies gyventojų pinigines, kad nuo išlaidų šuolio bandoma atsigauti dar ir sausį. Gruodis Lietuvoje finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – iššūkių patiria net 48 proc. jų, o apskritai žiema per asmeninius finansus smogia beveik 4 iš 5 mūsų šalies gyventojų.

„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, didžiausi asmeniniai finansiniai sunkumai Lietuvoje patiriami gruodį, kai užgriūva 36 proc. žmonių, sausį – 34 proc., o vasarį – 7 proc. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, žiemos šventes gruodį su trenksmu atšventę gyventojai sausį bando išgyventi kiek galėdami apriboję vartojimą.

Negailestinga žiema

Pasak Š. Ruzgio, užsienio šalyse atliekami tyrimai dažnai kaip finansiškai sudėtingiausią metų mėnesį išskiria sausį, tad iš bendro konteksto smarkiai neiškrentame.

„Vis dėlto, nors žiema su visais jos pliusais ir minusais mūsų neužklumpa netikėtai, problema yra ta, kad jai finansiškai nepasiruošiame, netaupome ir neplanuojame išlaidų augimo. Nėra nė vieno kito metų laiko, kuris būtų toks sudėtingas finansiškai kaip žiema, kurios metu lėšų pritrūksta net 77 proc. mūsų šalies gyventojų. Bet pinigų trūksta nebūtinai dėl to, kad pajamos mažos. Dažnai taip nutinka todėl, kad mažiau dėmesio kreipiame į išlaidų eilutes, nors būtent jos ištuština biudžetą“, – pastebi jis.

Lėšų poreikį žiemą ir taip padidina būsto šildymas, sezoninė apranga ir avalynė, bet ir vartojimas išauga. Didžiuosiuose miestuose prieššventinis laikotarpis labai intensyvus – prie didžiųjų prekybos centrų dažnai sunku surasti laisvą vietą automobiliui.

„Ir pastovias, ir kintančio dydžio pajamas gaunantieji taupymui turėtų skirti apie 20 proc. Tačiau akivaizdu, kad vartojame labai intensyviai ir sunkiai save disciplinuojame net vienerių metų laikotarpiui, nekalbant apie tai, kad dar labiau nesinori mąstyti tokius ilgalaikius iššūkius, kaip gyvenimas išėjus į pensiją“, – sako Š. Ruzgys.

Kitas laiptelis – mokslai rugsėjį

Pavasarį ir vasarą Lietuvos gyventojai gyvena be didesnių finansinių sukrėtimų, tačiau rugsėjį prasidedant mokslams bei studijoms problemų su pinigais kyla 8 proc. apklaustųjų. Atitinkamai pirmas rudens mėnuo po gruodžio bei sausio patenka į finansiškai sudėtingiausių metų mėnesių trejetuką.

„Jei liepą ir rugpjūtį finansiškai sunkiausiais metų mėnesiais įvardija vos po 3 proc. gyventojų, tai rugsėjį su didžiausiais finansiniais metų iššūkiais susiduria kur kas daugiau žmonių. Kadangi rugsėjis yra oficiali mokslų pradžia ir mokiniams, ir studentams, jis negali neatsispindėti namų ūkių išlaidose, nes reikia ir mokymo priemonių, ir drabužių, studentams dar prisideda nuomos bei kitos išlaidos“, – konstatuoja LIPFA vadovas.

Kiti du rudens mėnesiai, spalis ir lapkritis, daugeliui gyventojų finansinių rūpesčių nesukelia. Finansiškai sunkiais juos įvardino vos po 2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.

Š. Ruzgys sako, kad pakankamai gerus rudens mėnesių vertinimus galėjo lemti ir ilgai šilti išsilaikę orai.

„Nors oficialiai šildymo sezonas pradedamas rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, o apklausa buvo atlikta antroje lapkričio pusėje, tačiau bemaž iki gruodžio vidurio rimtų šalčių nebuvo. Jei rudens mėnesiai būtų buvę šalti, išaugusios sąskaitos už šildymą būtų virtę kur kas niūresniu rudens mėnesių vertinimu“, – teigia jis.

TOP3 įdomybės apie Lietuvos gyventojų finansines nuotaikas gruodį:

  1. Gruodis finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – net 48 proc. jų teigia patiriančios su pinigais susijusių iššūkių,
  2. Daugiausiai, arba 38 proc. moterų neigiamai įvertino gruodį, tuo tarpu vyrų „favoritas“ yra sausis – 36 proc.,
  3. Kuo mažesnės pajamos, tuo gruodį sunkiau. 49 proc. iki 200 eurų vienam šeimos nariui gaunančių namų ūkių sudėtinga finansinė situacija susiklosto gruodį, bet pajamoms viršijus 500 eurų iššūkių patiriančių namų ūkių dalis sumažėja iki 34 proc.,

„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.

Dirbantys savarankiškai irgi gali kaupti savo pensijai, tik ne…

Palyginti su daugiau kaip 1 mln. etatinių darbuotojų, savarankiškai besidarbuojančių žmonių Lietuvoje yra sąlyginai nedaug – jų šiemet trečiąjį ketvirtį buvo 53,6 tūkst. Ilgą laiką kūrybinį darbą reiškusi darbo forma plečiasi ir į tokias sritis, kaip informacinės technologijos (IT), o pajamų nepastovumas tokiems darbuotojams paprastai reiškia ir miglotą finansinę situaciją ateityje.

Savarankiškai dirbantys darbuotojai gyvena kitokiu ritmu, nei etatiniai dirbantieji: jie neturi pastovių mėnesio pajamų ir, pavyzdžiui, dirbantieji pagal individualią veiklą, visus mokesčius, išskyrus sveikatos draudimą, privalo sumokėti iki kitų metų gegužės 1 dienos.

Investavimo ekspertai teigia, kad jie irgi gali viską susiplanuoti taip, kad sulaukę pensinio amžiaus neatsidurtų prastesnėje situacijoje, palyginti su etatiniais darbuotojais.

Svarbiausia, kaip paskirstomos išlaidos

Savarankiškai dirbti renkasi ne tik kūrybinių profesijų atstovai – lanksčios, neįpareigojančios darbo formos dažnai pageidauja ir kitų sričių atstovai. Tačiau, kaip pastebi Lietuvos investicinių ir pensinių fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys, numojant ranka į finansinę discipliną ne tik menininkui, bet ir šiuo metu gerai apmokamam IT specialistui ateityje gali kilti rimtų finansinių iššūkių.

„Net ir negaunant pastovių pajamų, reikėtų vadovautis „50-30-20“ taisykle, kuomet 50 proc. gaunamų pajamų turėtų būti panaudojamos būtinosioms išlaidoms – būstui, maistui, transportui ir mokesčiams už paslaugas, 30 proc. – kintančioms išlaidoms, kurias sudaro pirkiniai bei pramogos, o 20 proc. skirti taupymui ir investavimui. Gaunant nepastovias pajamas itin svarbu kaupti lėšas ateičiai, nes tik taip galima užsitikrinti orų pragyvenimą senatvėje“, – sako asociacijos vadovas.

Dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą asmenys moka pensijų socialinio draudimo įmokas ir kaupia „Sodros“ pensijai, kurią sudaro bendroji pensijos dalis, daugiausiai priklausanti nuo sukaupto stažo, bei individualioji pensijos dalis, daugiausia priklausanti nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžio.

Ir „Sodros“ pensiją užsidirbti nelengva

Dabar Lietuvos pensininkų vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija sudaro vos 344 eurus per mėnesį, o sukaupus šiai dienai būtinąjį 31 metų darbo stažą galima maksimali bendrosios pensijos dalis siekia vos 164,59 euro. Tam, kad sukauptų vienerius stažo metus, šiandien dirbantieji pagal individualios veiklos pažymą turi per metus uždirbti 10 571 eurų prieš mokesčius, arba apie 742 euro „į rankas“ per mėnesį.

Individualioji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgytų pensijos apskaitos vienetų sumos ir apskaitos vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Vieno apskaitos vieneto vertė 2019 m. yra 3,52 euro. Vadinasi, tam būtina per metus uždirbti 21 642 prieš mokesčius arba apytiksliai 1 519 eurų į rankas per mėnesį.

Pensijai būtina kaupti savarankiškai

Užsiimantiems individualia veikla verta pasinaudoti galimybe mokėti įmokas į II pakopos pensijų fondus ir sudaryti gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų sutartis – galios  toks pats valstybės skatinimas ir pajamų mokesčio lengvatos, kaip ir dirbantiems pagal darbo sutartį.

„Kaupiant II pakopos pensijų fonduose, valstybė į asmeninę pensijų fondų sąskaitą kas mėnesį papildomai perveda 16,4 eurų: tai beveik 200 eurų per metus, o per 25 metus net 10 tūkst. eurų. Pasirinkus taupymą per gyvybės draudimo sutartis ar III pakopos pensijų fondus, nuo sumokėtų įmokų galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio. II pensijų pakopoje kaupiant maksimalia apimtimi ir mokant papildomas pensijų įmokas, nuo papildomų įmokų taip pat galima susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio“, – teigia Š. Ruzgys.

Pensijų įmokas kartu su valstybinio socialinio draudimo įmokomis „Sodrai“ reikia sumokėti už visus veiklos metus iki kitų metų gegužės 1 dienos, tačiau jas galima įmokėti ir avansu už pasirinktą mėnesį, tai deklaruojant „Sodrai“.

„Pinigų stresas“ gniuždo amerikiečius: neaišku, kiek jam esame atsparūs…

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas sako, kad situacijos nevaldymo jausmas yra tokio streso priežastis – tai įrodo, kad be augančių kaštų, turimų skolų, neplanuotų išlaidų, amerikiečiams didelį nerimą kelia ir pensijos bei gyvenimo joje planavimas.

„JAV finansinių paslaugų bendrovės „Northwestern Mutual“ 2018 metų duomenimis, 44 proc. amerikiečių patiria pinigų stresą, tuo tarpu asmeniniai santykiai stresu tampa 25 proc., o darbas – 18 proc. amerikiečių. 41 proc. tyrime dalyvavusių žmonių stresą reiškė būsimos pensijos planavimas. Tikėtina, kad Lietuvoje rezultatai galėtų būti panašūs. Be to, finansinį stresą dar labiau padidina periodiškai ekonomiką perkraunančios krizės, kuriose ne visi ir ne visuomet sugebame įžvelgti ne tik praradimus, bet ir progas“, – sako Šarūnas Ruzgys.

Kaip apsaugoti pinigus nuo savęs

Apie tai, kad pastangos nuolat bent truputį atsidėti „juodai“ dienai gali tapti geriausiu praeityje priimtu sprendimu, kalbama nuolat. Dar asmeninių finansų sveikatą pataiso ir pasitikėjimą savimi padidina tikslingai mažinami įsiskolinimai, apkarpomos nebūtinos išlaidos bei žinojimas, kad turima santaupų nenumatytoms išlaidoms.

„Netikėtų atvejų gali nutikti įvairių: tai ir problemos su sveikata, ir atlyginimo sumažėjimas ar net darbo praradimas, komunalinės avarijos, kurias tenka taisyti nedelsiant. Štai kodėl santaupas rekomenduojama numatyti konkretiems tikslams, o tolimiems ilgalaikiams tikslams skirtų pinigų tiesiog neliesti, kitaip tariant, apsaugoti juos nuo savęs. Šiuo atžvilgiu II pakopoje iki pat pensijos saugomos dirbančiųjų santaupos nebus pravalgytos iki pensijos“, – teigia Š. Ruzgys.

Be to, skaičiuojama, kad ir didesnės ar mažesnės išorinės ekonominės krizės ištinka maždaug kas 7-10 metų, joms imunitetą išugdyti nėra paprasta. Net ir atsakingai elgiantis su pinigais ekstremalios sąlygos gali neapsaugoti nuo pagundos priimti rizikingus finansinius sprendimus ir taip dar labiau save nuskriausti.

Per ekonominę krizę dega ne viskas

Lietuvos, kaip ir viso pasaulio ekonomiką smarkiai paveikė globali 2008 metų finansų ir ekonomikos krizė. Tačiau II pensijų pakopoje kaupiamos ir nuolat investuojamos apie 90 proc. mūsų šalies dirbančiųjų lėšos buvo apsaugotos.

„Pensijų santaupoms poveikį daro daug veiksnių: ekonomikos pokyčiai, rinkų svyravimai, centrinių bankų vykdoma politika, atskirų Europos Sąjungos narių skolų krizės, kurios, kaip bebūtų gaila, nelieka izoliuotos ir lokalios. Tačiau vertinant visą kaupimo periodą, neigiamų grąžų būsimieji pensininkai apskritai nepatyrė“, – teigia Š. Ruzgys.

Jo teigimu,  neigiama metinė grąža Lietuvos II pakopos pensijų fonduose buvo tik tris kartus 2008 metais (–19,7 proc.), 2011 metais (–2,9 proc.) ir 2018 metais (–3,9 proc.). Kita vertus, 2004 metais pavyko pasiekti 11,6 proc. grąžą, 2012 metais – 11,2 proc. grąžą, o kitais metais po rekordiškai minusinių 2008-ųjų pensijų fondams pavyko labai greitai atsitiesti ir pasiekti rekordinę 17,3 proc. grąžą.

„Šiemet Lietuvoje pradėję veikti gyvenimo ciklo fondai (GCF) kaip tik leidžia kaupiantiesiems iki 48 metų amžiaus išnaudoti rinkų svyravimus, kurių kritimas per dideles krizes gali siekti  20-30 proc. ir tai yra normalu. Be to, kad ir rinkų „atšokimas“ būna ne mažiau įspūdingas, iki pensinio amžiaus pradžios pensijų fondas tikėtina spės atidirbti nuostolius, investuodamas reguliarias įmokas atpigusiose rinkose. Svarbu nestresuoti, nesiblaškyti ir laikytis pasirinktos strategijos“, – sako LIPFA vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.

Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Bismarcko planas veikė 140 metų – kas pasiūlys naują…

Komentaras portalui delfi.lt

Nors pensija šiais laikais yra daugelio geidžiama riba, atskirianti darbą ir užtarnautą asmeninį poilsį, tokio dalyko kaip pensija prieš daugiau kaip šimtą metų apskritai nebuvo. 1881 metais tuometinis Prūsijos ministras pirmininkas Otto Von Bismarckas pasiūlė radikalią idėją: vyriausybė turėtų užtikrinti finansinę paramą 70 metų sulaukusiems visuomenės nariams, kitaip tariant – jis sukūrė pensijos principą. Bent jau nuo tokio amžiaus nebelikdavo pareigos įrodyti savo neįgalumą, o kartu ir negalėjimą dirbti.

Žinant, kad tais laikais Prūsijoje tikėtina gyvenimo trukmė buvo maždaug 45 metai, panašu, kad 70 metų sulaukdavo nebent reti laimingieji, kurie gyvenimo gale galėjo tikėtis „valdiško“ išlaikymo. Tikėtina, kad ir didelių biudžetų senoliams niekas tada nei tikėjosi, nei planavo. Tačiau kaip bevertintume šią idėją iš anų laikų perspektyvų, ji iš esmės pakeitė pasaulį ir mūsų suvokimą, kokia turėtų būti mūsų visų socialinė apsauga.

Planas geras, kone visas pasaulis prie jo pripratęs ir laiko visuomenine norma. Tačiau užsimerkti ir nematyti, kad demografiniai iššūkiai Bismarcko pensijų planą akivaizdžiai drebina vis smarkiau, vargu ar įmanoma. Kaip rodo Pasaulio banko duomenys, nuo 1960 iki 2017 metų gimstamumo rodiklis vienai moteriai Lietuvoje smuko nuo 2,56 iki 1,69 vaiko, o tikėtina gyvenimo trukmė turi tendenciją ilgėti.

Sulaukę pensijos vyrai gyvena apie 15 metų, o moterys – apie 20 metų. Su smarkiai senstančios populiacijos ruošiama vadinamąja pensijų bomba šiuo metu gyvena bene visos išsivysčiusios pasaulio šalys. Jos jau kuris laikas skaičiuoja trūkstamas milžiniškas sumas pinigų, kurių reikėtų oriam į pensiją išėjusių senjorų gyvenimui.

Jeigu Pasaulio banko duomenys neįtikina, prisiminkime mūsų vietinius vargus stengiantis sukomplektuoti pilnas klases kai kuriose šalies mokyklose ir dėl mažų pensijų sostinės centre periodiškai piketuojančius senjorus.

Naujausiame „Eurostato“ leidinyje „Senėjanti Europa“ (angl. Ageing Europe) pateikiama informacija, kad Lietuvos vyrai norėtų dirbti iki 61 metų, o moterys – iki 59,5, kai šiemet senatvės amžius jiems sukanka būnant atitinkamai 63 metų 10 mėnesių ir 62 metų 8 mėnesių. Tačiau kasmet pensijos amžiaus riba yra keliama, kol 2026 metais pasieks abiem lytims vienodą 65 metų ribą. Ir, beje, jei visuomenė ir toliau senės taip sparčiai, tikrai neverta tikėtis, kad pensinio amžiaus vėl neteks didinti.

Sąlyginai jauniausias Lietuvoje yra Vilniaus regionas, kuriame bendras vyrų ir moterų demografinės senatvės koeficientas šių metų pradžioje sudarė 103 pagyvenusius žmones, tenkančius šimtui vaikų iki 15-os metų amžiaus. Statistikos departamento duomenimis, liūdniausia situacija yra Utenos apskrityje, kur demografinės senatvės koeficientas yra aukščiausias Lietuvoje ir siekia 200. Uteną vejasi Alytaus apskritis su nedžiuginančiai aukštu 182 senatvės koeficientu.

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno iš viso 740 tūkst. gyventojų, kurių amžius viršijo 60 metų, arba apytiksliai 10 tūkst. daugiau nei prieš metus. Kokią visuomenės dalį vyresnio amžiaus gyventojai sudarys tada, kai mums patiems ateis pensija – nežinia.

Akivaizdu, tačiau ir keista, kad demografiniai pokyčiai mums neatrodo nei radikalūs, nei gąsdinantys. Tačiau dėl jų iki šiol daugmaž puikiai veikęs Bismarcko pensijų planas ima sparčiai morališkai senti bei neatitikti šių laikų poreikių bei visuomenės lūkesčių.

Kas gali pasiūlyti ir kaip atrodytų geresnis socialinio aprūpinimo senatvėje planas – kol kas nežinia. Aišku tik tiek, kad kol laukiame neišvengiamo lūžio, kiekvienas iš mūsų privalome į Bismarcko planą įnešti šiokių tokių korekcijų.

Visų pirma, turime suvokti, kad, tikėtina, turėsime vis ilgiau likti darbo rinkoje. Antra, stengtis kiek tik galima labiau asmeniškai įsitraukti į savo finansinės gerovės kūrimą šalia Bismarcko pensijų plano.

Po reformos pensijų fondų grąža šiemet užtikrintai auga

Daugiau nei 1,3 mln. Lietuvos dirbančiųjų pensijų santaupas investuojantys II pakopos pensijų fondai valdomą turtą padidino iki 3,65 mlrd. eurų. Dviženklis augimas per devynis mėnesius aplenkė tik pačius konservatyviausius fondus, tuo tarpu kitų fondų svertiniai grąžų vidurkiai svyravo nuo 11,77 proc. iki 17,22 procento.

„II pakopos pensijų fondų grąža taip sparčiai auga todėl, kad dėl šiemet įvykusios pensijų sistemos reformos ir pritaikyto gyvenimo fondų ciklo principo jie didesnę dalį turto investuoja į akcijas. II pakopos dalyviai šiuo metu turi galimybę maksimaliai išnaudoti palankią situaciją finansų rinkose“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Nuo sausio iki rugsėjo 30 dienos didžiausią, arba 17,22 proc. grąžą pademonstravo 38-44 metų gyventojams skirti pensijų fondai.

Šiek tiek mažesnę už juos, tačiau vis tiek aukštą grąžą fiksavo jaunesniems gyventojams skirti fondai. Jauniausio 17-23 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys gyvenimo ciklo fondai šiemet uždirbo 16,53 proc. grąžą, 24-30 metų amžiaus grupės grąža sudarė 16,44 proc., o 31-37 metų – 16,43 procento.

Dėl didesnio konservatyvumo trys vyriausios II pakopos klientų grupės, kurių didesnė santaupų dalis nukreipiama į saugesnius vertybinius popierius, šiemet uždirbo kuklesnę grąžą.

45-51 metų II pensijų pakopos dalyvių santaupos padidėjo 16,16 proc., 52-58 metų – 11,77 proc., o 59-65 metų – 6,91 procento.

Turto išsaugojimui skirti II pakopos fondai šiemet taip pat skaičiuoja pliusą, juose saugomo turto vertė padidėjo 5,44 procento.

LIPFA duomenimis, per beveik 15 metų, kiek Lietuvoje veikia II pakopos pensijų sistema, pensijų fondai kasmet vidutiniškai uždirbo po 4,2 proc., o vidutinė metinė infliacija per visą laikotarpį buvo mažesnė nei 3 proc. Vadinasi, fondų uždarbis viršija infliaciją, o sukauptas turtas nenuvertėja.

Š. Ruzgys atkreipia dėmesį, kad jautriau į ekonominio ciklo poslinkius reaguojančios akcijos investuojantiems į jas ilguoju laikotarpiu padeda uždirbti didesnę grąžą, palyginti su konservatyvesniais pasirinkimais.

„Ekonomistams vis santūriau vertinant ekonomikos augimo prognozes, verta turėti omenyje, kad akcijų kilimo ralis irgi gali daugiau ar mažiau prislopti. Tai natūralūs procesai ir jie neturėtų gąsdinti ilgalaikiam pensijų santaupų kaupimui pasiryžusių žmonių. Ilgainiui balansas nusistovi investuotojų pusėje ir jie uždirba daugiau, nei būtų laikęsi konservatyvių investavimo principų“, – sako asociacijos vadovas.

Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

III pensijų pakopoje šiuo metu valdoma 124,431 mln. eurų vertės pensijų santaupų, kurios priklauso beveik 70 tūkst. klientų. Nuo metų pradžios III pakopos turtas padidėjo vidutiniškai 19 proc.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Finansinio raštingumo „realybės šou“: pirmieji studijų metai

Daugiau kaip 19 tūkst. pirmakursių studentų šiemet pradėjo studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose, o lygiagrečiai – ir praktinius asmeninių finansų tvarkymo kursus. Patyrę finansų valdytojai atkreipia dėmesį į jaunimo daromą tipišką klaidą: nereikia nuvertinti turimų lėšų, net jei jos ir labai ribotos. Taip elgdamiesi nuo pat pradžių užprogramuosite finansinį chaosą.

„Būtent studijos dažniausiai reiškia tikro savarankiško gyvenimo pradžią – naują gyvenamąją vietą, asmeninius buitinius ir kitus kasdieninius rūpesčius, kuriais anksčiau buvo pasirūpinta. Tai reiškia, kad jaunas žmogus nuo šiol pats turi skaičiuoti ir priimti tokius sprendimus, kad pinigų pakaktų būtiniausiems dalykams ir, žinoma, pratintis neišleisti turimų lėšų iki paskutinio euro“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Mažai nereiškia, kad nieko

Vis dar gana silpnas finansų pagrindų mokymas mokyklose bei ne visuomet pavyzdingi iš šeimos perimtos finansinės elgsenos modeliai lemia, kad tinkamų savarankiško gyvenimo įgūdžių turi ne kiekvienas studentas.

„Finansinis mūsų šalies gyventojų išprusimas lėtai, bet auga. Tačiau būtų neteisinga manyti, kad pajamų ir išlaidų planavimas reikalingas nebent tiems, kurių pajamos didelės. Priešingai, jei pajamos mažos, reikia dar atidžiau vertinti savo išlaidas, ieškoti galimybių jas sumažinti, taip pat pagalvoti apie galimus papildomų pajamų šaltinius. Antraip rizikuojama įsisukti į užburtą ratą, kuomet pinigų nuolat ir beveik viskam trūksta. Studentiškas gyvenimas yra natūralus etapas, kuomet realiai pajuntama, ką reiškia nuosavas biudžetas ir labai svarbu šią pamoką tinkamai išmokti“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Nesuvaldoma ar prastai valdoma išlaidų dalis jau dabar rodo, kad esame vieni prasčiausių taupytojų Europoje.

Išlaidos tiek pat svarbios kaip ir pajamos

Pajamos neturi būti atsietos ar vertinamos be būtinų išlaidų – tai pirmasis dėsnis, kurį turi įsisavinti studentai. Tačiau ir čia slypi tam tikrų niuansų.

„Studentai jau žino, ar jiems bus mokama stipendija – tam tikram laikui ją galima laikyti nuolatinėmis pajamomis. Su tėvais verta aptarti, kokia pinigų suma jie prisidės prie savo atžalos išlaikymo. Jauni žmonės gali pradėti dirbti ir visa tai įvertinus paaiškės, kokios bus tikėtinos mėnesio pajamos. Kita medalio pusė yra neišvengiamos išlaidos, kurios apima būsto nuomą, komunalinių sąskaitų apmokėjimą, maistą, transporto paslaugas“, – vardina Š. Ruzgys.

Prie nebūtinų išlaidų reikėtų priskirti pramogas bei hobius, valgymą ne namuose, sporto klubo abonementą, taip pat – drabužius ir batus, jei tai ne būtinybė, pavyzdžiui, pakeisti prakiurusių nešiojamų sezoninių batų porą.

Kai kurių išlaidų apimtį numatyti sunku, bet joms reikia ruoštis – tai įvairūs studijoms reikalingi dalykai, tarp jų – elementariausios kopijavimo paslaugos.

Finansų ėdikai – nesuplanuoti atvejai

Asmeninių finansų tvarkymo klasika: įvertinti pajamas, atimti iš jų nuolatines būtiniausias išlaidas. Teoriškai, likusią pinigų sumą galima išleisti. Ją paprastai rekomenduojama padalinti visam mėnesiui: keturioms savaitėms, o jei taip aiškiau ir lengviau suvokti ribas, net ir kasdienai.

„Kad ir koks būtų likutis, būtina dalį jo atsidėti ir taupyti. Tėvų rėmimo apimtys gali svyruoti. Jei dirbate ir susergate, jūsų pajamos laikinai, bet smuks. Atitinkamai gali prireikti vaistų, pinigų vizitui pas odontologą ar pakeisti sugedusį kompiuterį. Galų gale, gaunant mažiau pajamų vis tiek teks dengti būtiniausias būsto, maisto ir transporto išlaidas, todėl tam tikrą finansinę pagalvę turėti būtina“,  – komentuoja Š. Ruzgys.

Įprotis neišleisti visko, kas turima, suformuos teisingus įpročius ateičiai, išmokys sau išsikelti trumpalaikius ir ilgalaikius taupymo tikslus bei susiskaičiuoti, kiek pinigų reikia atsidėti.

 

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė-Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Lietuvos gyventojų norą taupyti geba atgaivinti tik rimta finansų…

Augant ekonomikai Lietuvos gyventojai drąsiai leidžia pinigus ir nelabai galvoja apie taupymą. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, žvelgiant į mūsų šalies namų ūkių taupymo įpročius, jie yra silpniausi po pasaulinės 2008 metų ekonominės ir finansų krizės.

„Esame susitelkę į savo pajamas bei jų didinimą, bet pamirštame, kad išlaidos yra ne mažiau svarbios, o turėti santaupų – būtina. EBPO renkami duomenys atskleidžia nedžiuginantį faktą, kad Lietuvoje taupymą sugebėjo priminti smogusi pasaulinė krizė, o ekonomikai atsigaunant bei kylant mūsų šalies gyventojų finansinė elgsena pasikeitė ir jo vėl nebeliko tarp prioritetų“, – sako Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys.

EBPO vertinimu, paskutiniais turimais 2017 metų duomenimis, Lietuvos namų ūkių taupymo rodiklis, skaičiuojamas nuo disponuojamų pajamų, buvo neigiamas ir sudarė -5,24 procento (Estijoje +7,88, kaimyninėje Lenkijoje -0,85).

Žemesnę reikšmę Lietuvoje jis buvo pasiekęs tik krizės išvakarėse 2007 metais, kai smuko iki -8,78 proc. Ekonominė krizė 2008-aisiais jį pakėlė iki -4,74 proc., o visai šaliai smarkiai veržiantis diržus, 2009 ir 2010 metais netgi pasiekė teigiamą reikšmę, atitinkamai +1,14 proc. ir +4,13 procento.

Taupymo krizė? Tikrai taip

Kol analitikai bando išmatuoti dabartinę ekonomikos temperatūrą ir įvertinti, ar gresia jos lėtėjimas, o gal net ir nauja krizė, išsivysčiusios užsienio šalys ima kalbėti apie taupymo krizę. Tą rodo Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) turimi duomenys, kurie konstatuoja tą patį – asmeninio taupymo lygis čia nukritęs žemiausiai po 2008-ųjų krizės.

JAV Federalinis rezervų bankas konstatavo, kad keturiems iš 10-ies suaugusių amerikiečių problema taptų net netikėtos 400 JAV dolerių išlaidos, nes neturėdami santaupų jie galėtų tik ką nors parduoti arba pasiskolinti.

„Neverta neigti, iššūkiai yra labai panašūs. Skirtumas toks, JAV taupymo krizė pripažįstama namų ūkių taupymo normai esant teigiamai – ji pagal EBPO 2017 metais siekė +6,9 proc. disponuojamų namų ūkių pajamų. Tuo tarpu mūsų šalyje ji nuo 2012 metų yra ne tik minusinė, bet ir išlaiko smukimo kryptį. Laikas šį faktą ne tik pripažinti, įvardinti, bet ir imtis jį spręsti“, – teigia Š. Ruzgys.

Pasak jo, globalūs iššūkiai ir JAV gyventojus priverčia perrikiuoti asmeninius finansus, tačiau priešingai nei Lietuvoje, amerikiečių namų ūkių taupymo rodiklis nuo 1992 metų nebuvo tapęs neigiamas.

Leisti malonu, taupyti – reikia

LIPFA vadovas pastebi, kad kuo ilgiau trunka taupymo procesas, tuo sunkiau į jį įsitraukiama ir tai suprantama, nes tenka nuolat laikytis disciplinos bei save riboti.

„Renkantis taupyti ar ne, verta savęs paklausti, kaip atrodys mano gyvenimas ir kokias turėsiu galimybes po 20 metų ar ir dar ilgiau, jei visą šį laiką visko neišleisiu ir atsidėsiu, taupysiu. Atsakymas vienareikšmiškas: netaupant galimybės neabejotinai bus nulinės. Neturėtume atsipalaiduoti ir pasitikėti tik ekonominiu pakilimu, nes ekonomikos ciklai svyruoja ir krizės pamoką gali tekti skausmingai mokytis iš naujo“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.

Tinkamas pasirinkimas ir disciplina

Amerikos vartotojų federacija nuo 2007 metų įgyvendina kasmetinę kampaniją „America Saves“ (liet. „Amerika taupo“), skirtą žemas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms, kad jie galėtų susitaupyti, susimažinti skolas bei pagerinti savo finansinę situaciją.

Pasak Š. Ruzgio, tai tik dar kartą įrodo, jog net ir gaunant ribotas pajamas yra svarbi ne tik finansinė disciplina, bet ir finansinės pagalvės susikūrimas, atsižvelgiant į turimas galimybes.

„Planuojant uždirbti ilguoju laikotarpiu, verta svarstyti apie II ar III pakopos pensijų fondų alternatyvas, didesnes pajamas gaunantys ir apie investavimą daugiau nusimanantys gyventojai galėtų rinktis pasyvųjį investavimą per biržoje prekiaujamus fondus, investavimą į akcijas ar obligacijas. Instrumentų yra daug, tačiau renkantis, kaip investuoti, svarbu įvertinti, koks yra investavimo tikslas, kokia gali būti rizika, kokios finansinės galimybės ir investavimo kompetencija“, – teigia Š. Ruzgys.

Valstybinę socialinio draudimo („Sodros“) sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopa turi 1,35 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų siekiančias šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.

Daugiau informacijos:

Gintarė Saulytė Šulgat
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA)

867865759
info@lipfa.lt

 

Kas antras lietuvis sutiktų mokėti daugiau mokesčių, bet tik…

Lietuvai stengiantis mažinti šešėlį ir gerinti pajamų surinkimą į biudžetą, net kas antras šalies gyventojas teigia, kad sutiktų mokėti daugiau mokesčių, tačiau su labai konkrečia sąlyga – mainais už didesnę pensiją senatvėje.

Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD) surinktų „The Risks That Matter“ 2018 metų apklausos duomenys rodo, kad net 53 proc. Lietuvos gyventojų sutiktų su 2 proc. didesniais pajamų mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, jei dėl to senatvėje jų pensija būtų didesnė.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys sako, kad šiemet sumažinusi su darbo santykiais susijusį apmokestinimą šalies valdžia suteikė realią galimybę gyventojams įgyvendinti tokį savo norą ir pasirūpinti pensija, nukreipiant dalį padidėjusių pajamų kaupimui II ar III pensijų pakopoje.

„Labai netikėta, kad Lietuvos gyventojai bent jau išsakomu pasiryžimu mokėti daugiau mokesčių lenkia net Estiją, Vokietiją ir Lenkiją. Taip yra todėl, kad finansinis saugumas senatvėje yra vienas didžiausių nerimą keliančių klausimų visuomenėje, o dažnu atveju gyventojai jaučiasi dėl to ne tik nesaugiai, bet ir neišgirsti – taip mano 80 proc. gyventojų“, – sako Š. Ruzgys.

Jo vertinimu, Lietuvoje I pensijų pakopos, arba „Sodros“ sistemos finansinės galimybės yra priklausomos nuo esamo momento dirbančiųjų skaičiaus ir jų gaunamų atlyginimų dydžio, nes remiasi „pay as you go“ koncepcija. Pagal ją dirbantieji savo mokesčiais išlaiko pensininkus tol, kol dalyvauja darbo rinkoje, o vėliau tampa lygiai taip pat priklausomi nuo ateities dirbančiųjų.

„Šalies mokesčių mokėtojai jau ne pirmą kartą siunčia aiškų signalą, kad pageidauja aiškaus ryšio tarp sumokamų mokesčių ir gaunamos naudos. Bet mokesčių didinimas visada yra skausmingas ir vargu, ar būtų palankiai bei nuolankiai sutiktas visuomenės. Negana to, Lietuvos pasirinkta „pay as you go“ koncepcija apskritai neleidžia dalies mokesčių mokėtojų sumokamų mokesčių nukreipti jų pačių reikmėms ateityje, todėl tiesiog didinant socialinio draudimo mokesčius Lietuvos gyventojų lūkestis būtų tiesiog nuviltas“, – teigia asociacijos vadovas.

EBPO duomenys rodo, kad net 81 proc. Lietuvos gyventojų finansinį saugumą senatvėje įvardina kaip vieną iš trijų didžiausių ilgojo laikotarpio rizikų.

Nesaugumo jausmu senatvėje Lietuvą lenkia tik neretai mūsų šaliai pavyzdžiu tampanti Estija (82 proc.), kurioje po rinkimų atėję į valdžią politikai ketina pensijai kaupusiems gyventojams vartojimui atiduoti II pakopoje esančias jų santaupas. Dėl tikėtinų skaudžių tokio žingsnio padarinių pasisakė ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF), kurio vertinimu, pinigų išėmimas iš antrosios pakopos gali paskatinti trumpalaikį vartojimą ir trumpalaikį ekonominį aktyvumą, bet užtat ateityje gali smarkiai sumažinti pensijų išmokas.

Lietuvoje II pensijų pakopa turi 1,3 mln. dalyvių, jie sudaro daugiau kaip 80 proc. šalies dirbančiųjų – jie savo pensijai jau sukaupė beveik 3,5 mlrd. eurų.

EBPO „The Risks That Matter“ apklausa skirta atkreipti vyriausybių dėmesį į gyventojų nuomonę apie socialines rizikas ir socialinę politiką.